Civilinė byla Nr. e2A-1192-866/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00382-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Prienų rajono savivaldybės ir atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinį atsakovams M. Ž., A. J., Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, P. B., J. J., Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, Lietuvos vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, biudžetinė įstaiga Lietuvos sporto centras, dėl atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo statybos užbaigimo deklaracijų Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 panaikinimo, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo panaikinimo, turto priteisimo natūra, įpareigojimo pašalinti ieškovės teisių pažeidimus, atsakovų A. J. ir M. Ž. deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtų statybų padarinius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Prienų rajono savivaldybė (toliau – ir ieškovė, savivaldybė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (2024 m. vasario 22 d., CBP-1274) prašydama:

1.1. Panaikinti 2014 m. balandžio 18 d. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimą Nr. 10SD-(14.10.7)-939 (toliau – ir sutikimas);

1.2. Panaikinti 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (toliau – ir KAASK) deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-1 ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkelti ieškovei;

1.3. Panaikinti 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-2 ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkelti ieškovei;

1.4. Panaikinti 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-3 ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkelti ieškovei;

1.5. Panaikinti 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-4 ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkelti ieškovei;

1.6. Atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. ne vėliau negu per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubą pašalinti ieškovės teisių pažeidimus:

1.6.1. savo sąskaita pašalinti ant ieškovės aikštelių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aikštelės), įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus;

1.6.2. savo sąskaita sutvarkyti neteisėtą statybvietę;

1.6.3. savo sąskaita išvežti statybines atliekas;

1.6.4. Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, priteisti ieškovės naudai iš Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo 500 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo pašalinti ieškovės teisių pažeidimus nevykdymo dieną.

1.7. Panaikinti atsakovo A. J.  2013 m. balandžio 12 d. deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio 1K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą A. J.:

1.7.1. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti neteisėtai pastatytą statinį - poilsio namelį 1K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.7.2. savo sąskaita sutvarkyti neteisėtą statybvietę;

1.7.3. savo sąskaita išvežti statybines atliekas;

1.7.4. atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo A. J. 500 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo pašalinti ieškovo teisių pažeidimus nevykdymo dieną.

1.8. Panaikinti atsakovo M. Ž. 2013 m. balandžio 12 d. dienos deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio 2K1m unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą M. Ž.:

1.8.1. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti neteisėtai pastatytą statinį - poilsio namelį 2K1m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);

1.8.2. savo sąskaita sutvarkyti neteisėtą statybvietę;

1.8.3. savo sąskaita išvežti statybines atliekas;

1.8.4. atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo M. Ž. 500 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo pašalinti ieškovo teisių pažeidimus nevykdymo dieną.

1.9. Priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Savo ieškinį grindė šiais esminiais argumentais:

                      Dėl atsakovės NŽT sutikimo panaikinimo, KAASK deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo ir turto priteisimo natūra:

2.1.1.                      Ieškinyje ieškovė nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 222 (toliau – ir Nutarimas Nr. 222) ieškovės nuosavybėn buvo perduotas valstybei nuosavybės teise iki tol priklausęs ir Lietuvos sporto centro balanse apskaitytas Pociūnų aerodromo materialinę bazę sudaręs nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas, t. y. 38 pastatai, esantys Pociūnų k., ir kitas turtas. Ieškovei buvo perduotas visas iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo sovietinei organizacijai – Savanoriškajai draugijai armijai, aviacijai, ir laivynui remti (toliau – ir SDAALR) priklausęs, o vėliau Lietuvos valstybės perimtas turtas. Šis turtas valstybės žinion perėjo 1990 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-787 (toliau – ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas) pagrindu. Atsakovas KAASK yra sovietinės organizacijos SDAALR teisių ir pareigų perėmėjas. Ieškovė susipažino su KAASK nuosavybės teise valdomų pastatų, kurių unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatytas 1980 m.), (duomenys neskelbtini) (pastatytas 1970 m.), (duomenys neskelbtini) (pastatytas 1980 m.) ir (duomenys neskelbtini) (pastatytas 1970 m.) (toliau – ir ginčo pastatai), kadastro ir registro bylomis bei nustatė, kad KAASK neteisėtai pasisavino Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pagrindu turėjusį priklausyti (buvusį SDAALR) turtą.

2.1.2.                      Pasak ieškovės, pastatų statybos pabaigos laikotarpis patvirtina, kad visi pastatai buvo pastatyti sovietmečiu ir buvo sovietmečiu veikusios SDAALR organizacijos turto dalimi. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad visus Pociūnų aerodromo teritorijos pastatus istoriškai valdė SDAALR organizacijos teisių ir pareigų perėmėjas – KAASK. Visiems ginčo pastatams buvus pastatytiems 1970-1980 metais, o 2015 m. išviešinus naują savininką, šie pastatai vien dėl valstybės santvarkos pasikeitimo negalėjo tapti KAASK nuosavybe. Būdamas SDAALR organizacijos, veikusios Pociūnų aerodrome, teisių ir pareigų perėmėju KAASK savo privačios nuosavybės turto iš sovietmečio laikų „atsinešti“ negalėjo. Tokį nuosavybės dalies pasilikimą draudė Aukščiausiosios Tarybos nutarimo sąlygos, pagal kurias visas be išimties SDAALR turtas turėjo pereiti valstybei.

2.1.3.                      KAASK keturių pastatų nuosavybę įgijo fiktyvių 2015 m. lapkričio 4 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-4, Nr. 1-1, Nr. 1-2 ir Nr. 1-3 (toliau – ir deklaracijos) pagrindu. Šios deklaracijos buvo surašyto atsakovo NŽT sutikimo pagrindu. Ieškovei 2023 m. spalio 27 d. NŽT pateikė su ginčijamu sutikimu susijusius dokumentus. Iš gautų dokumentų paaiškėjo, kad KAASK net neprašė leisti įteisinti kokius nors statinius, buvusius valstybinėje žemėje. Prašymu buvo prašyta tik leisti rengti žemės sklypo formavimo projektą valstybinėje žemėje, sutikimą dėl statinių įteisinimo NŽT davė savo iniciatyva. Toks NŽT sutikimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principų – objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Sutikimas buvo išduotas nesilaikant tuo metu galiojusio VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, todėl NŽT sutikimas turėtų būti panaikintas dėl to, jog NŽT sutikimą pastatų registravimui KAASK vardu davė be KAASK prašymo, be svarstymo, nesilaikydama VAĮ reikalavimų ir viršydama savo kompetenciją.

2.1.4.                      Ieškovės manymu, teismui pripažinus KAASK statybos užbaigimo deklaracijas negaliojančiomis, pastatų nuosavybės teisės turėtų būti pripažintinos ieškovei Nutarimo Nr. 222 pagrindu ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pagrindu. KAASK nesąžiningai užvaldė tris poilsio ir vieną buitinio aptarnavimo pastatus, kadangi žinojo, kad visas sovietmečiu sukurtas SDAALR turtas turėjo tapti Lietuvos Respublikos nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.26 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Nutarimas Nr. 222 buvo priimtas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 15 d. sprendimo pagrindu, kuris buvo priimtas Kūno kultūros ir sporto departamento 2016 m. kovo 22 d. rašto pagrindu. Būtent minėtame rašte nurodyta, kad savivaldybėms yra siūloma perimti civilinius aerodromus kaip visumą. Kadangi KAASK neteisėtai pasisavino Pociūnų aerodromo keturis nekilnojamojo turto vienetus, būdama dabartine Pociūnų aerodromo turto savininke, ieškovė siekia išreikalauti iš KAASK savo daiktus CK 4.95 straipsnio teisiniu pagrindu.

                      Dėl teniso aikštynų demontavimo:

2.1.1.                      Ieškovė nurodė, kad KAASK be teisinio pagrindo ant ieškovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų – automobilių stovėjimo aikštelių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra savavališkai įrengęs teniso kortus ir aptvėręs juos tvora. Prienų rajono savivaldybės administracija dar 2013 m. liepos 4 d. raštu „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės“ buvo įpareigojusi KAASK per 15 darbo dienų aikštelę pritaikyti automobiliams statyti. 2023 m. gegužės 25 d. raštu buvo dar kartą prašoma pašalinti kortus, jų aptvarą. Iki šios dienos ieškovės aikštelės nėra atlaisvintos.

2.2.                      Dėl atsakovų A. J. ir M. Ž. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą panaikinimo:

2.2.1.                      Ieškovė pažymi, kad pagrindinė žemės sklypo, kuriame yra pastatyti atsakovų A. J. ir M. Ž. statiniai, tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai. Atsakovams A. J. ir M. Ž. pastačius pastatus miško žemėje, saugomos teritorijos rekreacinio prioriteto zonoje, kurioje statinių statyba nebuvo galima negavus statybą leidžiančių dokumentų, atsakovų A. J. ir M. Ž. surašytos deklaracijos dėl statinių statybos užbaigimo/paskirties keitimo pripažintinos negaliojančiomis, o atsakovai įpareigotini pašalinti neteisėtų statybų padarinius. Atsakovų A. J. ir M. Ž. statiniai yra pastatyti (rekonstruoti) neseniai. Dėl pažeidimų trunkamojo pobūdžio, neteisėtų statybų padarinių šalinimui taikytini šiandien galiojantys įstatymai.

2.2.2.                      Ieškovė pažymi, kad jai įstatymu suteikti įgaliojimai dalyvauti valdant valstybinius parkus, ieškovė taip pat turi Nemuno kilpų regioninio parko valdytojo teises kartu su šio parko direkcija. Atsakovų A. J. ir M. Ž. neteisėti statiniai pastatyti valstybinio parko teritorijoje. Parkui esant Prienų rajono savivaldybės teritorijos dalimi, ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl valstybiniame parke padarytų statybą ir žemėnaudą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Visas žemės sklypas, kuriame atsakovai A. J. ir M. Ž. vykdė statybas, patenka į valstybinio parko teritoriją ir beveik visas sklypas yra miško žemė. Be to, A. J. ir M. Ž. pastatai nuo 2008 m. pateko į Pociūnų aerodromo apsaugos zoną, tačiau jokie suderinimai su Civilinės aviacijos administracija nėra atlikti. Visa ginčo teritorija šiuo metu yra priskiriama valstybinių parkų rekreacinių zonų miškams. Pagal 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento“ 15.1.8 punktą – rekreaciniuose miškuose draudžiama statyti statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Pagal Statybos techninį reglamentą STR1.05.01:2017 atsakovams A. J. ir M. Ž. buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nes statybos buvo vykdomos „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), tačiau atsakovai statybą leidžiančių dokumentų savo statinių statybai ar rekonstrukcijai nėra gavę. Iki 2017 m. galiojęs STR1.07.01:2010 buvo dar griežtesnis, nes numatė statybą leidžiančio dokumento gavimą visiems be išimties pastatams. Tik ieškovė galėjo išduoti statybą leidžiantį dokumentą A. J. ir M. Ž., tačiau tokie dokumentai niekada nebuvo išduoti, todėl atsakovų be leidimų saugomoje teritorijoje pastatyti/rekonstruoti pastatai negali būti įteisinti ir turi būti pašalinti.

2.                      Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė atnaujinti ieškovės praleistą 1 mėnesio terminą atsakovės NŽT administraciniam sprendimui apskųsti kaip praleistą dėl svarbios priežasties. Dubliką grindė šiais esminiais argumentais:

3.1.                      NŽT sutikimas buvo išduotas pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi KAASK neprašė išduoti sutikimo statinių registravimui, o NŽT tokį sutikimą išdavė savo iniciatyva. Sutikime nurodyta, kad NŽT „neprieštarauja“ statinių įregistravimui, kas, ieškovės teigimu, reiškia tą patį, ką ir sinonimas „sutinku“. Esant akivaizdžiam NŽT atsiliepimo ir ginčijamo NŽT sutikimo nesuderinamumui, šis prieštaravimas turėtų būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas. Be to, NŽT sutikimas nėra pagrindinis ieškiniu prašomas naikinti dokumentas. Sutikimas yra fakultatyvus dokumentas, kurio pagrindu KAASK surašė ir pateikė viešajam registrui tikrovės neatitinkančias statybos užbaigimo deklaracijas. Skundžiamos deklaracijos iš VĮ „Registrų centras“ ieškovės buvo gautos 2024 m. vasario 20 d., todėl tik šią dieną ieškovė pirmą kartą įgijo galimybę pareikšti ieškinį dėl pagrindinio dokumento – statybos deklaracijų – panaikinimo. Dėl šių priežasčių prašoma atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą NŽT sutikimo apskundimo teismui terminą.

3.2.                      Dublike taip pat nurodoma, kad ieškovė savo reikalavimo teisę dėl A. J. ir M. Ž. deklaracijų panaikinimo kildina iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 7 straipsnio 1 dalies 5 punktu valstybės savivaldybei perduotos funkcijos – dalyvavimo valdant valstybinius parkus. Ieškovei turint įstatymo pagrindu įgytas subsidiarias parkų valdytojo teises bei pareigas, ieškovė turėjo materialinę ir procesinę teisę parkų valdytojo interesais reikšti ieškinius teisme, kelti neteisėtų atsakovų statybų padarinių šalinimo klausimus. Ieškovės materialinį suinteresuotumą neteisėtų A. J. ir M. Ž. statybų padarinių šalinimo procese pripažino patys atsakovai, kadangi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinės bylos Nr. e2YT-105-939/2024 nagrinėjimą ieškovę įtraukę suinteresuoto asmens teisėmis.

3.3.                      Privalomieji nurodymai dėl poilsio namelių atsakovams nebuvo surašyti tik todėl, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūnų veiksmus ribojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatytas senesnių negu 10 metų statybų tikrinimo senaties terminas. Kadangi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme numatytas 10 metų apribojimas ieškovei nėra taikytinas, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą, nepriklausomai nuo atsakovų statybų vykdymo datos.

3.4.                      Dublike taip pat nesutinkama su atsakovo KAASK teiginiais, kad ieškovė neturėjo teisės ginti viešąjį interesą. Dublike pažymima, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne viešojo intereso gynimo tikslu. Ieškovė gina savo asmeninį interesą – įgyti nuosavybės teises į iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo buvusį SDAALR turtą, kuris, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo KAASK veiksmų, turėjo būti įtrauktas į ieškovės turto balansą. Antruoju reikalavimu atsakovui KAASK ieškovė reikalauja pašalinti neteisėtai įrengtą statinį – teniso kortus nuo ieškovei priklausančio statinio – aikštelės. Nei vienas iš pareikštų reikalavimų nėra susijęs su viešojo intereso gynimu. Kadangi valstybė perleido visas turėtas teises į buvusį Pociūnuose veikusios SDAALR turtą ieškovei, ieškovė ieškinį pareiškė kaip vienintelė ir tiesioginė teisių į pastatus turėtoja, savo vardu. Nekilnojamo turto registre (toliau – ir NTR) nurodyta, kad pastatų statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1970 m. ar 1980 m., todėl atsakovas turi įrodyti, kokiu teisėtu pagrindu atsakovas sovietmečiu statytą turtą įgijo savo nuosavybėn. Aplinkybės, kad poilsio pastatas buvo pastatytas privataus asmens P. B., taip pat neturi jokios reikšmės bylai, kadangi P. B. į ginčo pastatą niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisių. Vien tai, jog aplinkinėse teritorijoje yra kitų trečiųjų asmenų, kuriems priklauso koks nors nekilnojamasis turtas, neįtakoja atsakovo KAASK veiksmų užvaldyti ir pasisavinti sovietmečiu sukurtą ir SDAALR turėjusį priklausyti turtą.

3.5.                      Dėl neteisėtai įrengtų teniso kortų pašalinimo dublike nurodoma, kad KAASK nepateikė jokių įrodymų, kad 2011 m. valdė žemės sklypą, kuriame įrenginėjo teniso kortus ar asfalto aikšteles. Be teisėto pagrindo atsakovui KAASK sukūrus turtą (įrengus teniso kortus) ir jį palikus ant ieškovei priklausančių aikštelių, atsakovui turėtų kilti pareiga šiuos daiktus pašalinti. Tai, jog ieškovės nuosavybės teisės galutinai buvo įregistruotos vėliau negu atsakovas įrenginėjo ginčo aikštelę, esminės reikšmės ginčui neturi, nes pirminis ieškovės aikštelės įgijimo teisinis pagrindas buvo ankstesnis negu atsakovo KAASK neteisėti veiksmai. Galiausiai, teniso kortų įrengimo data jokios reikšmės neturi, nes pažeidimas egzistuoja šiandien – atsakovo daiktas be teisinio pagrindo šiandien dengia visą ieškovės daiktą.

3.                      Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, reikalavimą panaikinti NŽT sutikimą atmesti kaip praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą; teismui nusprendus netaikyti vieno mėnesio apskundimo NŽT sutikimui termino, ieškinio reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą; dėl kitų ieškinio reikalavimų sprendimą priimti teismo nuožiūra; dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškinio tenkinimo atveju atmesti, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalį.

4.1.                      Atsakovės NŽT nuomone, panaikinti skundžiamą 2014 m. balandžio 18 d. raštą nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime pažymima, kad skundžiamas dokumentas yra parengtas kompetentingo subjekto, laikantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Prašomų panaikinti atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijose kaip statybą leidžiantis dokumentas nurodytas NŽT sutikimas, tačiau jis negali būti prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui.

4.2.                      Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieškovės ginčijamas dokumentas yra administracinis aktas, nes atsakovė NŽT, būdama viešojo administravimo subjektu, ginčijamą dokumentą priėmė vykdydama viešojo administravimo veiklą. Taigi, 2014 m. balandžio 18 d. dokumentui apskųsti taikytinas vieno mėnesio terminas (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2023 m. spalio 2 d. kreipėsi į tarnybą dėl informacijos pateikimo. 2023 m. spalio 27 d. ieškovei buvo pateikta skundžiamo sutikimo kopija, todėl terminas jį apskųsti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 27 d. ir laikomas praleistu.

4.                      Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė tripliką, kuriame prašo ieškinio reikalavimą dėl NŽT sutikimo panaikinimo atmesti kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą; teismui nusprendus netaikyti vieno mėnesio apskundimo termino ir jį atnaujinus, ieškinio reikalavimą panaikinti sutikimą atmesti kaip nepagrįstą.

5.1.                      Triplike pažymima, kad NŽT sutikimus išduoda, kai juos prašoma išduoti iki naujų statinių statybos veiksmų atlikimo, tai nurodyta ir rašte. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad sutikimas nebuvo išduotas, nes tai prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui. NŽT išreiškė savo neprieštaravimą pastatytų statinių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, tai nebuvo sutikimas išduotas konkrečių statinių įteisinimui ir įregistravimui. Be to, asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose.

5.                      Atsakovai A. J.  ir M. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą ieškovei skirti 2000 Eur baudą, pusę šios sumos įpareigojant sumokėti atsakovams.

6.1.                      Atsiliepime atsakovai teigia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą dėl ginčo poilsio namelių, taip pat neturi įstatymų leidėjo jai suteiktų įgalinimų reikalauti pašalinti neteisėtai pastatytus statinius, sutvarkyti statybvietę, išvežti statybines atliekas. Ieškovė negina jokių savo pažeistų teisių, be to, ieškovei nėra suteikti įgalinimai ginti tokias teises. Statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 27 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kokie asmenys gali kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Minėtoje įstatyme nuostatoje taip pat nurodyta, kad, jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. SĮ 32 straipsnis taip pat numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą.

6.2.                      Šio ginčo atveju Inspekcija privataus asmens skundo pagrindu patikrinusi statinius yra priėmusi atitinkamus administracinius sprendimus – 2022 m. vasario mėnesį Inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą ir A. J.  surašė Privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus pagal Patikrinimo akte Nr. FAK-336 nurodytus pažeidimus dėl malkinės, šulinio ir rezervuaro. Tačiau Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai dėl poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini) Prienų r., kurie yra šios bylos dalykas, atsakovams surašyti nebuvo. Iki šiol nameliams esant pastatytiems ir eksploatuojamiems apie 40 metų, ieškovė niekada neginčijo jų statybos teisėtumo, atsakovams nebuvo pareikšti reikalavimai, pretenzijos, kuriais būtų prašyta šiuos namelius nusikelti.

6.3.                      Ieškovė įrodinėja, jog nameliai pastatyti neseniai, remdamasi nuotraukomis, paimtomis iš ekspertizės akto civilinėje byloje Nr. e2YT-105-939/2024. Tačiau iš 2013 m. ginčo statinių kadastrinių matavimų matyti, kad namelių statybos metai – 1984 m. Kadastriniai matavimai buvo atlikti nesant jokio ginčo dėl namelių teisėtumo, tikslu juos įteisinti. 2013 m. užfiksuotose nuotraukose nameliai yra panašios būklės kaip ir šiuo metu užfiksuoti teismo eksperto atliktos ekspertizės akte. Be to, žemės sklypo plane, parengtame 2012 m. liepos 17 d., ginčo statiniai taip pat buvo pažymėti kaip esantys.

6.4.                      Šiuo atveju ginčo statiniai turi būti vertinami kaip fizinių asmenų lėšomis sukurti (pastatyti) nauji nekilnojamieji daiktai. Jų pastatymo aplinkybės, įvertinant jų statybos metus, sudaro pagrindą pripažinti, jog šie statiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai ir yra sukurti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.13 punktu, poilsio paskirties pastatai yra negyvenamieji pastatai, kurie priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai ir kurių statybai nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, ir buvo siekiama statinius įregistruoti deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu. Tačiau VĮ Registrų centras atsisakė statinius registruoti dėl to, kad jie yra miško žemėje. Kitų trūkumų nebuvo nustatyta. Įrodžius statinio sukūrimo ir valdymo teisėtumą, nuosavybės teisės gali būti įregistruotos VĮ Registrų centre, kas bus sąlyga pakeisti žemės sklypo paskirtį pagal Prienų rajono bendrojo plano sprendinius. Ši procedūra buvo pradėta 2022 m. Ginčo statiniai yra Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, todėl preziumuojama, kad ieškovė apie statinių egzistavimą žinojo nuo 1984 m. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija deklaracijas, kurios parengtos 2013 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus 11 metų nuo jų parengimo, taigi ieškovė yra praleidusi bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kurį atsakovai prašo taikyti ieškovės reikalavimams.

6.5.                      Poilsio nameliai iki 2012 m. nebuvo inventorizuoti, kadangi iki 2008 m. - 2012 m. atsakovai neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą. Seniems statiniams, kurie pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., taikomos 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ Nr. 278 (toliau – Nutarimas Nr. 278) nuostatos. Nutarimo Nr. 278, 9 punktas numato, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2 – 6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Dėl to teisme yra užvesta civilinė byla dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad miško žemėje ir saugomoje teritorijoje yra pastatyti ne tik statiniai, esantys šios bylos ginčo dalyku, tačiau viso daugiau kaip 20 statinių, iš kurių nemaža dalis yra įteisinti lygiai tokiu pačiu teisme ginčijamų deklaracijų pagrindu, tačiau ieškovė kitų asmenų statybos teisėtumo neginčija.

6.                      Atsakovai A. J.  ir M. Ž. pateikė tripliką, kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą teismui ieškovei skirti 2000 Eur baudą, pusę šios sumos įpareigojant sumokėti atsakovams.

7.1.                      Triplike nurodo, kad teisės aktai nesuteikia ieškovei reikšti tokio pobūdžio ieškinio dėl statybos teisėtumo ir reikalavimo juo pašalinti. Tuo labiau, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ regioninių parkų valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja direkcija. Šiuo atveju direkcija yra nurodžiusi, kokiu būdu galima įteisinti statinius, be to, ji atlieka saugotinos teritorijos priežiūrą, todėl apie ginčo statinių buvimą šioje teritorijoje direkcijai neabejotinai buvo žinoma. 2012 m. liepos 7 d. parengus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, plane statiniai buvo pažymėti. Šis planas buvo suderintas su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. 2015 m. rengiant patikslintą kadastrinių matavimų bylą, žemės sklypo planas taip pat buvo suderintas su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Todėl ieškovės ieškinys pareikštas viršijant įgaliojimus ir neatitinkant ieškovės kompetencijų apimties. Reikalavimą teismui dėl saugomos teritorijos apsaugos gali reikšti arba pati Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, arba Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius.

7.2.                      Nors ieškovė buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. e2YT-105-939/2024, tačiau tai nereiškia, kad ji turi teisę atlikti statinių teisėtumo priežiūrą. Ieškovė buvo pradėjusi procedūras dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo paskirties keitimo, o, jei civilinėje byloje Nr. e2YT-105-939/2024 atsakovų reikalavimas būtų patenkintas, tai suteiktų pagrindą toliau vykdyti žemės sklypo paskirties keitimo procedūrą.

7.3.                      Ginčo statinių kadastriniai matavimai buvo atlikti 2013 m., deklaracijų data yra 2013 m. balandžio 12 d., todėl Inspekcija 2022 m. patikrino ginčo statinius, kai nuo kadastrinių matavimų atlikimo buvo praėję 9 metai. Atsakovų teigimu, Inspekcija turėjo pagrindą manyti, kad nėra pasibaigęs 10 metų statybų tikrinimo senaties terminas ir pripažinti statinius savavališkais, tačiau tai nebuvo padaryta.

7.4.                      Tuo metu, kai ginčo statiniai buvo pastatyti, žemė, ant kurios jie stovi, neturėjo miško žemės statuso. Žemės sklypas nebuvo apaugęs medžiais, o buvo pievos ir dirbama žemė. Žemės sklype esančioje pievoje sklandytojai po sklandymo supindavo sutrūkusius trosus. Pasistatę namelius, atsakovai siekė sukurti greta jų pavėsį, todėl iš aplinkinių miškų vežė jaunas pušeles ir jas sodino. Miško statusą atsakovams priklausantis žemės sklypas įgijo tik 1996 m. – 1997 m. Nemuno kilpų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu. Šio ginčo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, jog ginčo statiniai pažeistų Nemuno kilpų ekosistemą ar kitas saugotinas vertybes. Statyba Nemuno kilpų regioniniame parke yra galima, tik jai nustatomi reikalavimai. Šio ginčo atveju kliūtis teisiškai įregistruoti nesudėtingus poilsio pastatus yra ne tai, jog jie yra saugomoje teritorijoje, o tai, kad jie yra miško žemėje, kas neturi nieko bendra su ieškovės įgaliojimais.

7.5.                      Ieškovė, reikalaudama pašalinti neteisėtai pastatytus statinius – poilsio namelius, remiasi šiuo metu galiojančia įstatymine baze, tačiau ši pozicija yra ydinga. Visi ieškovės cituojami teisės aktai negali būti taikomi ginčo statiniams, dėl to, kad jie buvo pastatyti anksčiau nei Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė. Šiuo atveju statinių statyba negalėjo pažeisti Miškų įstatymo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ reikalavimų, kadangi statinių statybos metu jokie ribojai neegzistavo, minėti teisės aktai nebuvo priimti, o žemės sklypas neturėjo jokių miško požymių.

7.6.                      Inspekcija, 2022 m. tikrinusi ginčo statinius, sprendė, jog jie pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų, neginčijo deklaracijų ir vadovavosi ginčo statinių kadastrinių matavimų bylomis, kas patvirtina, jog šie įrodymai turi aukštesnę rašytinę galią, kadangi priešingu atveju būtų buvęs nustatytas savavališko statybos faktas. Ieškovės aiškinamas, jog iš namelių architektūrinio stiliaus, panaudotų medžiagų, mažo pastato nusidėvėjimo matyti, kad ginčo pastatai negalėjo būti statyti 1984 m., vertinami kaip suinteresuoto bylos rezultatu asmens pozicija, kuri prieštarauja Inspekcijos pozicijai ginčo statiniams nenustatant savavališkos statybos fakto.

7.                      Atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės NŽT sutikimą ir atsakovo KAASK deklaracijas bei perkelti pastatų nuosavybės teisę ieškovei; nusprendus civilinę bylą nagrinėti iš esmės, ieškovės ieškinį atmesti.

8.1.                      Atsiliepime atsakovas KAASK nurodo, kad ieškovė neįrodė turinti teisę reikšti ieškinį, be kita ko, viešajam interesui ginti, siekiant išreikalauti iš tariamai neteisėto valdymo tariamai Lietuvos valstybės turtą – ginčo pastatus. Nors ieškiniu prašoma pastatų nuosavybės teisę perkelti savivaldybei, iš tiesų pareikštu ieškiniu ginama ne pačiai savivaldybei, kaip valstybės institucijai, priklausanti daiktinė teisė (nuosavybės teisė į pastatus), tačiau ginamas tariamas neegzistuojantis viešasis interesas – tariamos tikrosios pastatų savininkės – Lietuvos valstybės, tariamai pažeista daiktinė teisė į pastatus. Savivaldybė ieškinyje nenurodo ir jo negrindžia jokiais pagrįstais argumentais ar rašytiniais įrodymais dėl savivaldybės nuosavybės teisės į pastatus egzistavimo tiek iki pastatų įregistravimo atsakovo KAASK nuosavybės teise (2016 m. sausio 5 d.), tiek ir ieškinio pareiškimo metu. Ieškinys grindžiamas vien tik prielaidomis, susijusiomis su pastatų buvimo vieta, pastatų statybos laikotarpiu ir aplinkybe, jog Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pagrindu visas sovietmečiu sukurtas SDAALR turtas tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe bei Savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. T3-13 „Dėl sutikimo perimti valstybės turtą Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn“ ir Nutarimo Nr. 222 pagrindu perėjo savivaldybės nuosavybėn. Ieškovė neįrodė, kad pastatai buvo SDAALR nuosavybe, kad jie tapo Lietuvos Respublikos nuosavybe bei perėjo savivaldybės nuosavybėn. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog pastatai būtų buvę pastatyti SDAALR lėšomis ir buvo faktiškai šios organizacijos naudojami ir įtraukti į šios organizacijos turto sąrašus bei vėliau perduoti Lietuvos valstybei ir pačiai savivaldybei. Ieškovei neįrodžius, jog ji iki pastatų įregistravimo KAASK nuosavybės teise (2016 m. sausio 5 d.) ir ieškinio pareiškimo metu turėjo ir turi nuosavybės teisę į pastatus, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo šioje civilinėje byloje ginti tariamai pažeisto savivaldybės, kaip daiktinės teisės, turėtojos intereso. Savivaldybė taip pat nenurodė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo normos, suteikiančios teisę jai ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, prašant apginti Lietuvos valstybės tariamai pažeistas daiktines teises reiškiant vindikacinį ieškinį (CK 4.95 straipsnis).

8.2.                      Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovė neįrodė turinti materialinį teisinį suinteresuotumą pastatų perdavimu tariamai teisėtai jų savininkei – Lietuvos valstybei. Nors ši aplinkybė taip pat neįrodyta, tačiau vienintelis subjektas, kuris galėtų teismo sprendimo pagrindu įgyti nuosavybės teisę į pastatus, yra Lietuvos Respublika. Nėra jokio pagrindo a priori vertinti, kad pastatų nuosavybės teisę perkėlus Lietuvos valstybei, ji šią teisę vėliau perleis savivaldybei. Patenkinus tokį ieškinio reikalavimą, jis savivaldybei nesukeltų jokių materialinių teisinių pasekmių, nes dėl pastatų nuosavybės teisės perkėlimo materialinę naudą gautų ne savivaldybė, o trečiasis asmuo – Lietuvos valstybė. Taigi, ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimas negali nustatyti jos, kaip į teismą besikreipiančios asmens, teisių ir pareigų.

8.3.                      Be to, ieškovė neįrodė, kad pastatus atsakovas valdo neteisėtai. Atsakovo KAASK nuosavybės teisė į pastatytus yra įregistruota nekilnojamojo turto registre nuo 2016 m. sausio 5 d., todėl laikytina, kad atsakovas pastatus valdo teisėtai. Pastatų statybos metai ir pastatų lokacija savaime nepreziumuoja faktinių aplinkybių, kad pastatus pastatė SDAALR ir jie buvo sudėtinė šios organizacijos turto dalis. Pastatų statybos metais (1970 m. – 1980 m.) galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnyje buvo įtvirtinta socialistinė ir asmeninė nuosavybė. Sovietmečiu pastatyti pastatai nebuvo SDAALR socialistinė nuosavybė, o buvo pastatyti ir valdomi privačių fizinių asmenų. 1996 m. birželio 12 d. SDAALR turto perdavimo–priėmimo akte, be kita ko, nurodyta, kad vykdant 1995 m. vasario 23 d. įstatymą Nr. 1-815 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 855 bei 1995 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 1270, Lietuvos aeroklubo komisija perdavė, o Kauno apskrities aviacijos sporto klubo komisija priėmė buvusios organizacijos SDAALR turtą pagal 1995 m. liepos 1 d. inventorizacinius dokumentus. Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pastatai faktiškai buvo pastatyti SDAALR lėšomis ir buvo šios organizacijos naudojami. Sovietmečiu pastatų ir statinių statyba buvo griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama. Pastatas – poilsio pastatas, (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1980 m. privataus asmens – P. B.. Tai patvirtina 2018 m. rugsėjo 17 d. sutartis, sudaryta tarp P. B. ir KAASK. Taip pat ir kitų pastatų statytojai ir teisėti savininkai buvo privatūs fiziniai asmenys, ne SDAALR. Pastatus savo lėšomis, naudodami savo pačių darbo jėgą bei įvairias medienos atliekas, statė Pociūnų aerodrome laisvą laiką leidę fiziniai asmenys. Minėti pastatai dėl tuometinės sovietinės nuosavybės teisinio rėžimo negalėjo oficialiai nuosavybės teise priklausyti fiziniams asmenims. Dėl to jie, nors ir buvo naudojami fizinių asmenų, jiems oficialiai nepriklausė. Vėliau, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir šioje teritorijoje ėmus veiklą vykdyti KAASK, pastatai buvo labai nusidėvėję, todėl bendru minėtų asmenų ir KAASK sutarimu buvo nuspręsta juos įregistruoti KAASK nuosavybės teise, kad vėliau būtų galima prie pastatų suformuoti žemės sklypus ir pastatus tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti. Tuo tikslu 2015 m. spalio 29 d. buvo parengtos pastatų nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ir pastatai 2016 m. sausio 5 d. buvo įregistruoti NTR. 2023 m. rugsėjo 28 d. savivaldybės meto potvarkiu Nr. P1-307 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamas sklypas reikalingas pastato ir KAASK tiesioginės veiklos vykdymo užtikrinimui. 2023 m. sausio 3 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A3 3 buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų prie teisiškai registruotų pastatų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2023 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės administracija nesuderino šio projekto tik dėl to, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) suprojektuotame žemės sklype yra pastatyti KAASK priklausantys konteineriai, kurie stovi per arti Sklandytojų gatvės. Jei savivaldybė būtų maniusi, kad atsakovas KAASK nėra teisėtas minėtų pastatų savininkas ir valdytojas, ji nebūtų ėmusi organizuoti žemėtvarkos projekto rengimo, nebūtų suderinusi projekto. Tuo tarpu savivaldybė viso projekto rengimo laikotarpiu pripažino, jog pastatai teisėtai priklauso atsakovui ir yra jo valdomi.

8.4.                      Ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą NŽT sutikimo apskundimui. Savivaldybė 2023 m. spalio 2 d. kreipėsi į NŽT dėl informacijos pateikimo. Atsižvelgiant į ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad terminas sutikimui apskųsti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 27 d., todėl baigėsi 2023 m. lapkričio 27 d., t. y. iki ieškinio pateikimo (2024 m. vasario 22 d.). Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl atsakovės NŽT sutikimo panaikinimo, nes yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas.

8.5.                      Dėl ieškinio reikalavimo pašalinti ant aikštelių įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus nepagrįstumo ir neteisėtumo atsakovas KAASK nurodė, kad ieškovė neįrodė nuosavybės teisės teisėtai valdyti stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Savivaldybės nuosavybės teisė į aikštelę nuo 2023 m. lapkričio 24 d. įregistruota 1997 m. balandžio 10 d. perdavimo – priėmimo akto ir 2023 m. spalio 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-261 pagrindu.

8.6.                      Ieškovei neįrodžius, kad ji aikšteles valdo teisėtai, laikytina, jog objektyviai iš neteisėto daikto valdymo negali atsirasti ieškovės teisėti lūkesčiai dėl jos neegzistuojančio nuosavybės teisės gynimo teismui tenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Be to, neegzistuoja savivaldybės nuosavybės teisės į aikštelę pažeidimas. Savivaldybės nuosavybės teisė į aikštelę pirmą kartą buvo įregistruota 2019 m. lapkričio 5 d., nurodant įregistravimo pagrindą – 1997 m. balandžio 10 d. perdavimo – priėmimo aktą. Savivaldybė tariamai įgijo nuosavybės teisę į aikštelę tik 2023 m. spalio 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-261 pagrindu. Savivaldybė tiek nuosavybės teisių į aikštelę tariamo įgijimo metu, tiek ir iki šiol tariamai valdo nuosavybės teise sporto aikštelę, o ne automobilių stovėjimo aikštelę. Be to, aikštelės naudoti pagal jos paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre – kaip automobilių stovėjimo aikštelės, nėra jokios objektyvios galimybės, nes prie aikštelės nėra jokio privažiavimo automobilių transportu.

8.                      Atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas pateikė tripliką, kuriame prašo neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino dėl NŽT sutikimo panaikinimo; nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų panaikinti NŽT sutikimą, KAASK deklaracijas bei perkelti pastatų nuosavybės teisę ieškovei; nusprendus civilinę bylą nagrinėti iš esmės, ieškovės ieškinį atmesti.

9.1.                      Triplike atsakovas KAASK nurodo, kad Inspekcijos atlikto patikrinimo metu pažeidimų dėl neteisėto teniso kortų įrengimo valstybinėje žemėje nustatyta nebuvo, tai patvirtina faktinių aplinkybių fiksavimo aktas. Jame, be kita ko, nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelę 2012 m. kovo 9 d. kadastro duomenų bylos pagrindu nuo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosavybės teise valdo Prienų rajono savivaldybė. Savivaldybė be jokio teisėto pagrindo (tik atlikusi statinio – Sporto aikštelės, kadastrinius matavimus) deklaruoja esanti teisėta šio statinio savininkė ir valdytoja bei nepagrįstai bando paneigti sporto aikštelėje atliktų darbų teisėtumą, kai tokių darbų atlikimo metu sporto aikštelė jokiu teisiniu pagrindu nepriklausė ir nebuvo valdoma savivaldybės. Net jeigu ir būtų vertinama, kad atsakovas KAASK suvaržė savivaldybės teises, toks suvaržymas yra teisėtas, sporto aikštelės dangos pakeitimui ir aptvaro įrengimui joks statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, o minėtų darbų atlikimo metu jokio kito teisėto sporto aikštelės savininko ar naudotojo be KAASK nebuvo.

9.2.                      Triplike taip pat nurodoma, kad ieškovė praleido įstatyme numatytą terminą ginčyti atsakovės NŽT sutikimą be jokios svarbios priežasties. Iš ieškovės NŽT pateikto 2023 m. spalio 2 d. rašto turinio matyti, kad 2023 m. spalio 27 d. gavusi NŽT raštą Nr. 10SD-3042-(14.10.137 E.) „Dėl dokumentų kopijų“, kuriuo buvo pateiktas ir skundžiamas raštas, ieškovė jau disponavo visais dokumentais, kurių pagrindu vėliau (praleidus įstatyme nustatytą terminą) ir buvo pareikštas ieškinys.

9.3.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, ieškiniu nėra prašoma pripažinti savivaldybės nuosavybės teisių į pastatus, o tik „perkelti“ nuosavybės teises. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad nuosavybės teisė į pastatus jai turėjo pereiti perdavimo būdu, perduodant SDAALR turtą Lietuvos valstybei, o šiai turtą perduodant savivaldybei. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir nepagrindė, jog nuosavybės teisė į pastatus jai perėjo perdavimo būdu. Atsakovo KAASK nuomone, teismas šioje civilinėje byloje turėtų ginti ir saugoti būtent KAASK nuosavybės teisę į pastatus nuo ieškovės akivaizdžiai neteisėto kėsinimosi į ją, tokiu būdu užtikrinant KAASK teisę į nuosavybės neliečiamumą, įtvirtintą Konstitucijos 23 straipsnyje. 

9.                      Trečiasis asmuo Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo sprendimą dėl ieškinio reikalavimų priimti teismo nuožiūra.

10.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3,0045 ha, yra Nemuno kilpų regioninio parko Ošvenčios hidrografiniame draustinyje (1,7529 ha), miškų ūkio paskirties žemės ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ir rekreacinio prioriteto funkcinėje zonoje (1,2516 ha), rekreacinės paskirties žemės urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Taip pat 2,9277 ha šio sklypo yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje (BAST) Ošvenčios upė ir jos slėniai LTPRI0014. Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 1 punkte įtvirtinta, kad Reglamentas nustato valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. Reglamento 14 punkte įtvirtinta, kad ekosistemų apsaugos miškai – tai miškai, kuriuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIA grupės miškuose, reikalavimai. Reglamento 14.1 papunktyje nurodyta, kad išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (MEk) reglamentas dažniausiai taikomas gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijose. Joje, inter alia, draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas (Reglamento 14.1.9. punktas).

10.2.                      Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų teritorijose tvarkymą lemia numatytų rekreacinių funkcijų poreikis. Rekreacinių teritorijų apsaugos ir tvarkymo darbai vykdomi pagal specialiuosius ir detaliuosius planus, išskyrus naujų statinių statybą kaimo turizmo paslaugoms teikti, esamų individualių gyvenamųjų pastatų ir sodybų rekonstravimą ir pritaikymą kaimo turizmo poreikiams pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus. Turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių.

10.3.                      Automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, Nemuno kilpų regioninio parko rekreacinio prioriteto funkcinėje zonoje, rekreacinės paskirties žemės urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje.

10.4.                      Nemuno kilpų regioninio parko direkcija Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) gavo Prienų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 3 d. prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (paslaugos bylos Nr. ZSFP-103136) (toliau – Projektas). Projekto tikslai neprieštaravo Nemuno kilpų regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 3 punkto reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ŽPDRIS sistemoje 2022 m. vasario 9 d. pateikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (7.3.4)-V2-109, neprieštaraujančius Projekto rengimui.

10.5.                      Nepaisant to, kad žemės sklypai ir juose esantys statiniai patenka į saugomą teritoriją, teisės aktai, reglamentuojantys Direkcijos veiklą, nenustato Direkcijai nei teisės, nei pareigos vykdyti statybų priežiūrą ar kontrolę, spręsti statytų teisėtumo/neteisėtumo bei žemės ar kito nekilnojamo turto priklausomybės ar įsigijimo teisėtumo klausimų.

10.                      Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (DOK-12734).

11.1.                      Nurodo, kad Inspekcija gauto skundo pagrindu 2022 m. vasario 3 d. atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. 6955/0005:161, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. vasario 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-336. Patikrinimo akte buvo konstatuota, kad žemės sklype miško žemėje, kuri patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, pastatyta dalis nesudėtingojo statinio kategorijos statinių: malkinė, šulinys, nuotekų kaupimo rezervuaras. Inspekcija, vadovaudamasi tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas, toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, 2022 m. kovo 2 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus: už neteisėtai pastatytą I grupės nesudėtingojo statinio kategorijos malkinę, už neteisėtai pastatytą I grupės nesudėtingojo statinio kategorijos šulinį, už neteisėtai pastatytą II grupės nesudėtingojo statinio kategorijos rezervuarą. Malkinė, šulinys ir rezervuaras pastatyti miško žemėje.

11.2.                      Taip pat, Inspekcija gauto skundo pagrindu 2023 m. liepos 26 d. atliko neplaninį patikrinimą valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., ir 2023 m. liepos 31 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1548. 2023 m. liepos 26 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad „valstybinės žemės plote (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., apribotame Debesų ir Sklandytojų gatvių, pastatyta 19,50 m x 39,25 m matmenų,765,00 kv. m ploto dirbtinės žolės ir keramika dengto raudonojo smėlio dangos aikštelė, ant jos sužymėtos lauko teniso aikštelės matmenų linijos, sumontuoti tinklelio stovai. Minėta aikštelė visu perimetru užtverta 2,95 m aukščio nuo žemės paviršiaus, 24,40 m ilgio ir 1,50 m aukščio nuo žemės paviršiaus, 94,40 m ilgio metalinio tinklo tvora, kurioje sumontuoti vartai įėjimui / išėjimui. Prie aikštelės pastatytas kelio ženklas – automobilių parkavimo aikštelė, matomas nuo Debesų gatvės.“ Inspekcija 2023 m. spalio 26 d. rašte Nr. 2D-18553 „Dėl 2023-09-28 prašymo Nr. (7.19MR)R3-3628 „Dėl galimai savavališkų statybų“ nagrinėjimo nutraukimo“ nurodė, kad „<...> statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų iki skundo pateikimo. Patikrinimo metu naujai vykdomų (ar vykdytų) statybos darbų minėtame valstybinės žemės plote neužfiksuota.“.

11.3.                      Atsižvelgiant į tai, Inspekcija vadovaudamasi, Priežiūros įstatymo 251 straipsnio1 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, kad skundas, pateiktas pagal kompetenciją, dėl statybos teisėtumo nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2  metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo, skundo nagrinėjimą 2023 m. spalio 26 d. raštu Nr. 2D-18553 „Dėl 2023-09-28 prašymo Nr. (7.19MR)R3-3628 „Dėl galimai savavališkų statybų“ nagrinėjimo nutraukimo“ nutraukė.

11.                      Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (DOK-22797).

12.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2023 m. gegužės 25 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario A. K. skundas dėl Prienų rajono savivaldybės veiksmų, galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, ištyrimo. Skunde buvo prašoma įvertinti nekilnojamojo turto – dviejų automobilių stovėjimo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavimo Prienų rajono savivaldybei ir duomenų įregistravimo Registrų centro duomenų bazėje pagrįstumą ir pagrindus. Tyrimo metu buvo nustatyti pažeidimai: 1) dvi automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos VĮ Registrų centre nurodant netinkamus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus; vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas neteisėtai be žemės savininko ir aikštelės savininko sutikimų įrengė teniso kortus (teniso aikštynas su danga, teritorija aptverta tvora). Atlikus patikrinimą 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo priimtas nutarimas reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Savivaldybė patikslino duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tęsiant nutarimo vykdymą savivaldybė kreipėsi su ieškiniu į teismą, tokiu būdu ėmėsi priemonių neteisėtiems statiniams pašalinti, įvykdydama nutarimą. Atsiliepime pažymima, kad Prienų rajono savivaldybė kompetentinga savarankiškai spręsti teritorijų planavimo ir ginčų su kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.                      Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu nusprendė:

13.1.                      ieškinį tenkinti iš dalies.

13.2.                      Įpareigoti atsakovą Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubą, juridinio asmens kodas 191668590, per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti ant ieškovės Prienų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107225, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus, sutvarkyti statybvietę bei išvežti statybines atliekas.

13.3.                      Atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, juridinio asmens kodas 191668590, per nustatytą terminą nepašalinus ant ieškovės Prienų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107225, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtų teniso kortų, aikštynų dangos, tvoros, nesutvarkius statybvietės ir neišvežus statybinių atliekų, skirti atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui 30 Eur baudą per dieną ieškovės Prienų rajono savivaldybės naudai.

13.4.                      Bylos dalį dėl ieškovės Prienų rajono savivaldybės reikalavimų panaikinti 2014 m. balandžio 18 d. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą Nr. 10SD-(14.10.7)-939, atsakovo A. J.  2013 m. balandžio 12 d. deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio 1K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. Ž. 2013 m. balandžio 12 d. deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio 2K1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

13.5.                      Netenkinti atsakovų A. J.  ir M. Ž. prašymo skirti ieškovei Prienų rajono savivaldybei 2 000 Eur baudą už nepagrįsto ieškinio pareiškimą, pusę šios sumos priteisti atsakovams.

13.6.                      Kitoje dalyje Prienų rajono savivaldybės ieškinį atmesti.

14.         Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų Nr. 1-1, 1-2, 1-3, ir 1-4 panaikinimo, dėl atsakovės NŽT sutikimo panaikino ir turto natūra priteisimo bei dėl termino administraciniam aktui apskųsti ir šio termino praleidimo teisinių pasekmių, nurodė, kad apie ginčijamas atsakovo KAASK deklaracijas apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu ginčo turtas buvo įregistruotas atsakovo KAASK vardu, ieškovė sužinojo dar 2023 m. liepos 18 d., kuomet iš Registrų centro gavo Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašus (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 5) apie ginčo objektus.

15.         Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše aiškiai nurodyti, kokių dokumentų pagrindų buvo įregistruota nuosavybė. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. spalio 2 d. NŽT pateiktame prašyme dėl informacijos pateikimo ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovės atstovas VĮ „Registrų centras“ archyve susipažino su atsakovui KAASK priklausančio nekilnojamo turto kadastro bylomis. Susipažinęs su minėtomis bylomis, nustatė, kad KAASK yra pasisavinusi nekilnojamąjį turtą – ginčo pastatus, nuosavybę KAASK vardu įregistruojant 2015 m. lapkričio 4 d. Deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apie ginčo deklaracijas ieškovei buvo žinoma dar anksčiau. Taigi visa iki ginčijamo NŽT sutikimo gavimo 2023 m. spalio 27 d. ieškovės jau turima informacija negalėjo sudaryti jai jokių objektyvių kliūčių apsispręsti dėl savo teisių gynybos teisme per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą, gavus ginčijamą NŽT sutikimą. Teismas sutiko su atsakovo KAASK teiginiais, kad ieškovė 2023 m. spalio 27 d. gavusi NŽT raštą „Dėl dokumentų kopijų“, kuriuo buvo pateiktas ir NŽT sutikimas, buvo susipažinusi su visais dokumentais, kurių pagrindu vėliau, praleidžiant įstatyme nustatytą terminą, ir buvo pareikštas ieškinys, tame tarpe ir dėl NŽT sutikimo panaikinimo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė elgėsi operatyviai, nes apie KAASK vardu registruotą nuosavybę sužinojusi 2023 m. liepos mėnesį, į atsakovės NŽT skyrių dėl dokumentų pateikimo kreipėsi tik 2023 m. spalio 2 d. ir 2023 m. spalio 27 d. gavusi skundžiamą NŽT sutikimą, ieškinį teismui pateikė tik 2024 m. vasario 22 d., t. y. beveik po keturių mėnesių. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jai pateikti skundą per įstatyme numatytą terminą. Pažymėjo, kad ieškovė, teikdama ieškinį 2024 m. vasario 22 d., nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą terminą teikti ieškinį, nors ginčijo 2014 m. balandžio 18 d. individualų administracinį aktą bei reiškė išvestinius reikalavimus. Prašymas atnaujinti terminą kreiptis į teismas formuotas tik bylos eigoje.

16.         Teismas ieškovės prašymą atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą atsakovės NŽT administraciniam sprendimui apskųsti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, netenkino ir bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

17. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės teisės ginčyti atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijas Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinio kvalifikavimo, t. y. ar pareikštu ieškiniu ginamas viešasis, ar privatusis interesas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį ne dėl viešojo intereso, o veikdama kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių dalyvis, siekdama įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus.

18. Teismas nurodė, kad nors ieškovė pareikštu ieškiniu prašo panaikinti atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijas ir nuosavybės teisę į ginčo turtą perkelti ieškovei, ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, akcentuojant Prienų rajono savivaldybės teisių pažeidimus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, siekdama apginti asmeninį interesą dalyje dėl atsakovo KAASK statybos deklaracijų užbaigimo panaikinimo, atsakovo NŽT sutikimo panaikinimo ir turto priteisimo natūra. Nors ieškovės (savivaldybės), kaip specifinio civilinių teisinių santykių dalyvio, ginčai paprastai susiję su didesnio viešojo intereso svarba, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo tokio subjekto reiškiamą ieškinį dėl savo galimai pažeistų subjektinių teisių gynimo kvalifikuoti kaip ieškinį viešajam interesui ginti.

19.        Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 222 ieškovės nuosavybėn buvo perduotas valstybei nuosavybės teise iki tol priklausęs ir Lietuvos sporto centro balanse apskaitytas nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas, t. y. 38 pastatai, esantys Pociūnų k., ir kitas turtas (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 2). Esminis ieškovės argumentas yra tai, kad atsakovas KAASK neteisėtai įregistravo nuosavybės teisę į ginčo pastatus, esančius Pociūnų aerodromo teritorijoje, kadangi minėti pastatai turėjo būti perduoti Prienų rajono savivaldybei kaip buvęs SDAALR turtas.

20.        Teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama panaikinti NŽT sutikimą, atsakovo KAASK statybos deklaracijas ir perkelti ginčo pastatų nuosavybės teisę Prienų rajono savivaldybei, nurodo, kad visi atsakovo KAASK pastatai buvo pastatyti sovietmečiu, todėl atsakovas KAASK negalėjo šio turto įgyti asmenine nuosavybe. Materialiojo teisinio suinteresuotumo neturėjimas per se sudaro pagrindą atmesti ieškinį. Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra aiškiai nurodyti asmenys, kurie gali kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų ar deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo. Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

21. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka statybų priežiūrą atliekanti institucija dėl atsakovo KAASK statybos proceso ir jo užbaigimo būtų nustačiusi pažeidimus ir priėmusi nustatytą sprendimą ir, kad šis sprendimas būtų įsiteisėjęs. Nors statybos užbaigimo deklaracijos gali būti ginčijamos ir tiesiogiai teisme, tačiau tokį ginčą inicijuojantis asmuo visų pirma turėtų inicijuoti statybos proceso ir jo užbaigimo valstybinės priežiūros atlikimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, nes teismas negali būti statybos valstybinės priežiūros institucija ir atlikti jos funkcijų. Neinicijavus valstybinės priežiūros, prarandama galimybė į itin reikšmingų įrodymų dėl statybos proceso ir jo užbaigimą surinkimą, jų ginčijimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai aptartas argumentas papildomai leidžia daryti teismui išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų galiojimas turėtų būti naikinamas.

22.        Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti aptariamus juridinius aktus, pažymėjo, kad: i) ieškovė nėra ir niekada nebuvo ginčo pastatų savininkė; ii) ieškovei, nesant minėtų pastatų bendrasavininke, jos ir kitų bendrasavininkų nesieja jokie daiktinės nuosavybės teisiniai santykiai; iii) ieškovės ir ginčo pastatų savininko nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai; iv) ieškovė ieškiniu gina privatų interesą; v) toje pačioje teritorijoje egzistuoja kiti privatiems asmenims priklausantys pastatai, pastatyti 1980 m. (DOK-12927, priedas Nr. 13.1); vi) ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pastatai buvo paskirti SDAALR lėšomis ir buvo šios organizacijos naudojami iki jų perėmimo Lietuvos valstybės; vii) ieškovė neįrodė statybą reglamentuojančių teisės pažeidimų įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams.

23.        Pažymėjo, kad ieškovės pozicija dėl nuosavybės teisės gynimo nebuvo nuosekli. Ieškinyje nurodė, kad Prienų rajono savivaldybė pareikštu ieškiniu siekia išreikalauti iš atsakovo KAASK savo daiktus (neteisėtai atsakovo KAASK pasisavintus aerodromo statinius) CK 4.95 teisiniu pagrindu. Vėliau dublike teigė, kad ieškinys nėra vindikacinis, kadangi ginčo turto ieškovė nevaldė, o dėl pripažinimo, nors reikalavimas pripažinti ieškovės nuosavybės teisę taip pat nėra reiškiamas.

24.        Teismas, spręsdamas dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti atsakovo KAASK deklaracijas apie statybos užbaigimą, o taip pat ir ginčo pastatų nuosavybės atsiradimą, pažymėjo ir tai, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pirmasis dokumentas, leidžiant individualizuoti Savarankiškajai draugijai armijai, aviacijai ir laivynui remti priklausiusį turtą, yra 1996 m. birželio 12 d. turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo Lietuvos aeroklubo komisija perdavė, o Kauno apskrities aviacijos sporto klubas priėmė buvusio Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turtą, pagal 1995 m. liepos 1 d. inventorizacinius dokumentus (CBP-1274, ieškinio priedas Nr. 4.2). Iš turto apyrašo matyti, kad buvo perduoti 8 lėktuvai, 50 sklandytuvų, angaras, 15 vasarinių namų, 1 buitinės patalpos, 3 suomiški namai, 3 Alytaus gyvenamieji namai, Naftos produktų bazė ir kitas kilnojamas turtas. Visgi, minėtas apyrašas nėra išsamus, kadangi perduodamas turtas individualizuotas bendriniais pavadinimais (pvz. „Namas vasarinis“), gamybos metais, gamykliniu Nr., kurio reikšmė nėra aiški, ir kaina. Iš pateikto apyrašo matyti, kad jis buvo braukomas, nurodant kitus asmenis, pvz. Kauno AK, Krašto apsauga, Jurbarko AK, kas sustiprina teismo įsitikinimą, jog vien tik turto buvimo vieta – Pociūnų aerodromas, nelėmė turto priklausomybės SDAALR. Visas šis turtas buvo perduotas naudotis pagal 1996 m. birželio 12 d. sutartį Kauno apskrities aviacijos sporto klubui. Teismas sutiko su atsakovu, kad byloje nėra duomenų, to neįrodinėjo ir ieškovė, kad vienas iš apyrašu perduotų nekilnojamojo turto objektų yra šiuo metu KAASK priklausantys ginčo pastatai.  

25.        Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad SDAALR turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo buvo prižiūrimas Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei atlikus auditą (viešai prieinama informacija https://www.infolex.lt/ta/562825). 2008 m. birželio 3 d. surašyta apskričių viršininkų administracijose atlikto patikėjimo teise valdomo buvusio Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto audito rezultatų apibendrinimo ataskaita, kurioje įvertintas buvusio SDAALR turto inventorizavimas, šio turto teisinės registracijos teisėtumas, pagrįstumas ir apskaita bei jo valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad ilgalaikis turtas buvo inventorizuojamas atskirai kiekvienoje jo buvimo vietoje ir pas kiekvieną už turto saugojimą atsakingą asmenį. Radus į buhalterinę apskaitą neįtraukto turto, taip pat turto, kurio apskaitoje nėra jį apibūdinančių duomenų, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą turi įrašyti trūkstamus šio turto duomenis ir techninius rodiklius. Atliekant buvusio SDAALR turto inventorizacijas, tik Kauno apskrities viršininko administracijoje 2005 m. buvo nustatytas turto perteklius – buvo rastas kateris „Vytis“. 2007 m. auditoriams stebėtojo teisėmis dalyvaujant SDAALR ilgalaikio materialiojo turto apžiūrose, šio turto buvimo vietoje, perteklius Pociūnų aerodromo teritorijoje taip pat nebuvo fiksuotas (ataskaitos lentelė Nr. 2). Tokiu būdu, net kelis kartus atlikus buvusio SDAALR turto inventorizaciją turto buvimo vietoje, jokių duomenų apie tai, kad ginčo turtas buvo inventorizuotas kaip SDAALR turtas nebuvo nustatyta.

26.        Nors ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis atsakovo KAASK deklaracijas apie statybos užbaigimą savo esme ir yra galimi, tačiau teismas nenustatė, jog ginčijamų deklaracijų panaikinimas šiuo atveju sukeltų ieškovei realius materialinius teisinius padarinius šio turto atžvilgiu – patvirtintų būtent Prienų rajono savivaldybės nuosavybės teisę į pastatus. Pastebėtina, kad netgi galimai ir patenkinus ieškovės pareikštus reikalavimus dėl aktų panaikinimo, šių aktų panaikinimas savaime nesukurtų savivaldybės nuosavybės teisės į pastatus.

27.        Teismas sutiko su atsakovo KAASK argumentais, kad ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu teismas turėtų perkelti nuosavybės teises į ginčo pastatus ieškovei, o ne, anot, ieškovės, būtent teisėtai pirminei DOSAAF turto perėmėjai – Lietuvos valstybei. Teismas sprendė, kad ieškovės siekis, kad, panaikinus atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijas nuosavybės teisė būtų perkelta ieškovei, yra per daug nutolęs nuo galimo tiesioginio ieškovės teisės pažeidimo. Ieškovė negali nuspręsti, jog ginčo turtas, kurį prašoma pripažinti buvus SDAALR nuosavybe, turi būti perduodamas būtent Prienų rajono savivaldybės nuosavybei.

28.        Spręsdamas dėl ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat teismas pažymėjo, kad anksčiau savivaldybei perduotas SDAALR priklausęs turtas buvo pripažįstamas nereikalingu savivaldybės funkcijoms vykdyti. Pavyzdžiui, vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 16 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A3-705 „Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu naudoti“ 1.10. punktu, be kita ko, pastatai – vasarnamiai ir poilsio paskirties pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Prienų sen., Prienų r. sav., buvo pripažinti nereikalingais naudoti savivaldybei (savivaldybės funkcijoms įgyvendinti) (DOK-19575, priedas Nr. 1). Nors ieškovė nurodė, kad tokie sprendimai buvo priimami siekiant turtą perduoti panaudos pagrindais kitiems asmenims, tame tarpe ir atsakovui KAASK, tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina savivaldybės poreikio realiai naudoti pastatus.

29.        Pažymėjo, kad šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukta Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovauja Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, t. y. institucijos, kurioms įstatymu tiesiogiai suteikta teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, tačiau nei vienas trečiasis asmuo nenurodė pritariantis ieškovės pareikštiems reikalavimams. Priešingai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija prižiūri, ar yra tinkamai vykdomas turto perdavimas pagal Vyriausybės nutarimus, nagrinėjamu atveju Nutarimas Nr. 222 atitiko teisės aktų nuostatas. Buvusio turto patikėtinio Lietuvos sporto centro atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo turtas nebuvo perduotas Lietuvos sporto centrui, pretenzijų dėl šio turto nereiškia. Derinant turto perdavimą savivaldybei, lankėsi Pociūnų aerodromo teritorijoje, matė, kad joje egzistuoja ir kiti pastatai.

30.        Teismas sprendė, kad ieškovė siekia apginti teisę, kurios nėra įgijusi, be to, ieškovės reikalavimo tenkinimas dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų panaikinimų savaime nesukeltų teisinių pasekmių, kurių ieškovė siekia – turto perkėlimo. Dėl šių priežasčių Prienų rajono savivaldybės ieškinys laikytinas pareikštu netinkamo ieškovo, t. y. subjekto, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo, dėl ko ieškinys šioje dalyje atmetamas.

31. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų A. J. ir M. Ž. deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtų statybų padarinius, nurodė, kad Inspekcijos 2022 m. vasario 25 d. patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad žemės sklype miško žemėje, kuri patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, pastatyta dalis nesudėtingojo statinio kategorijos statinių: malkinė, šulinys, nuotekų kaupimo rezervuaras. Inspekcija atsakovui A. J.  2022 m. kovo 2 d. surašė Privalomuosius nurodymus pašalinti malkinę, šulinį, nuotekų kaupimo rezervuarą. Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai dėl poilsio namelių atsakovams A. J. ir M. Ž. surašyti nebuvo, dėl ko nėra pagrindo spręsti dėl šių statinių savavališkos statybos. Kartu pažymėjo, kad šiuo metu Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje atsakovai kreipėsi į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, siekiant įteisinti statinius. Todėl šioje byloje nėra pagrindo spręsti dėl kraštutinės priemonės – statinio nugriovimo.

32.        Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyta Vietos savivaldos įstatymo norma nesuteikia jai teisės ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka ginčijant statybos užbaigimo deklaracijas, dėl to pradėta civilinė byla pagal reikalavimo teisės neturinčios ieškovės ieškinį šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Kartu pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje ginčija atsakovų A. J. ir M. Ž. 2013 m. balandžio 12 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą. Ieškovės teigimu, apie 2013 m. balandžio 12 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą sužinojo 2023 m. iškėlus bylą dėl įgyjamosios senaties, kurioje ieškovė yra įtraukta suinteresuotu asmeniu.

33.                 Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad savivaldybės institucijoms apie atsakovų M. Ž. ir A. J. poilsio namelius buvo žinoma dar 2012 m. Teismas padarė išvadą, kad šio ginčo atveju ieškovė yra praleidusi bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

34.        Teismas, pasisakydamas dėl negatorinio ieškinio (teniso aikštynų demontavimo), nurodė, kad ieškovei Prienų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Prienų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre automobilių stovėjimo aikšteles, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Prienų r. sav., Prienų sen., Pociūnų k. ir Prienų rajono savivaldybės kadastro duomenis bei nuosavybės teises į jas. Atlikus patikrinimą 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo priimtas nutarimas reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Nutarimu reikalauta iš Prienų rajono savivaldybės administracijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo – patikslinti neteisingus duomenis Nekilnojamojo turto registre, pateikiant aikštelių statybos metus pagrindžiančius dokumentus ir ginčo žemės sklypų (aikštelių) perdavimo Prienų rajono savivaldybei dokumentus, o tokių dokumentų nesant, kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistravimo. Savivaldybės administracija, vykdydama prokuratūros nutarimą, 2023 m. spalio 27 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-261 „Dėl Prienų seniūnijos inžinerinių statinių perėmimo Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn“ perėmė Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn dalį Prienų seniūnijos inžinerinių statinių, tarp jų ir Aikšteles (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazėje buvo įregistruoti Prienų rajono savivaldybės nuosavybės teise nuo 2023 m. lapkričio 24 d. Pagrindu tam buvo 2023 m. spalio 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T3-261 (DOK-22797).

35 Teismas nurodė, kad Savivaldybės administracija, vykdydama prokuratūros nutarimą, 2023 m. spalio 27 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-261 „Dėl Prienų seniūnijos inžinerinių statinių perėmimo Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn“ perėmė Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn dalį Prienų seniūnijos inžinerinių statinių, tarp jų ir Aikšteles (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazėje buvo įregistruoti Prienų rajono savivaldybės nuosavybės teise nuo 2023 m. lapkričio 24 d. Pagrindu tam buvo 2023 m. spalio 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T3-261 (DOK-22797). Todėl ieškovės nuosavybės teisė yra įregistruota viešame registre ir nėra nuginčyta. Pats atsakovas KAASK nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl aikštelių nuosavybės, kelia tik abstrakčias abejones dėl aikštelės valdymo teisėtumo, todėl teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė.

36. Teismas konstatavo, kad ieškovės nuosavybės teisė yra įregistruota viešame registre ir nėra nuginčyta. Atsakovas KAASK ant ieškovei priklausančio nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės, teniso kortus įrengė ir juos aptvėrė tvora savavališkai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

37.       Apeliantė (ieškovė) Prienų rajono savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą (ieškinį tenkinti); priteisti iš atsakovų ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

37.1.                       Teismas neteisingai, vienpusiškai ir šališkai vertino ieškovo galimybes ginčyti NŽT sutikimą per 1 mėn. nuo sužinojimo apie tokio sutikimo buvimo terminą, jog teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Apeliantės vertinimu, teismas pats nesilaikė ABTĮ reikalavimų, nustatytų teismams, kai nagrinėjant administracines bylas yra nustatomi viešo intereso pažeidimai.

37.2.                       Pirmos instancijos teismas neatnaujino ieškovo praleisto 1 mėn. termino atsakovo NŽT sutikimui ginčyti, nurodęs, jog ieškovas nevykdė protingo ir apdairaus asmens reikalavimų. Su šiais argumentais apeliantas nesutinka. Visų pirma, ieškovas negalėjo paduoti skundo administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie NŽT sutikimo buvimą (t. y. atskirai nuo pagrindinio reikalavimo – ginčyti atsakovo KAASK statybos deklaracijas), dėl objektyvių priežasčių, kadangi tam trukdė materialinės ir procesinės priežastys: a) Ieškovas niekada nebuvo teisinio santykio, susiklosčiusio tarp atsakovų NŽT ir KAASK dalyviu ir neturėjo materialinio suinteresuotumo šio teisinio santykio baigtimi; b) nebūdamas materialinio santykio dalyviu, ieškovė pagal ABTI 53 str. negalėjo reikšti skundo dėl kito asmens atžvilgiu priimto individualaus administracinio sprendimo; Ginčyti NŽT sutikimą ieškovė galėjo tik reikšdama ieškinį dėl pagrindinių dokumentų – atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų panaikinimo.

37.3.                      Ieškovė savo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo pareiškė tik kaip šalutinį reikalavimą, kildinamą iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijas į turtą, kurio atsakovas KAASK pats nekūrė ir kurio nestatė; Reikšti ieškinio dėl atsakovo deklaracijų panaikinimo ieškovas negalėjo tol, kol neturėjo ieškiniui pareikšti reikalingų KAASK statybos ginčo deklaracijų kopijų. Ieškinį ieškovė pareiškė teismui 2024 m. vasario 22 d., t. y. per 2 dienas nuo pagrindinių ieškovo teises pažeidžiančių atsakovo dokumentų gavimo. Deklaracijų ginčijimui ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

37.4.                      Ginčydama atsakovo KAASK nuosavybės teises, vyraujant civiliniam reikalavimui, ieškovas ginčą dėl administracinio NŽT sprendimo galėjo inicijuoti tik bendros kompetencijos teisme, ir tik fakultatyviai su pagrindiniu reikalavimu dėl atsakovo KAASK deklaracijų panaikinimo. Skundžiamas NŽT sprendimas neturėjo tiesioginio ryšio su atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijomis ir buvo vien tik pagrindas šių deklaracijų įregistravimui VĮ „Registrų centras“. Šalutinis atsakovo NŽT priimto sprendimo pobūdis savaime negalėjo būti vertinamas, kaip užkertantis kelią ieškovo teisei į teisminę gynybą dėl atsakovo KAASK deklaracijų panaikinimo. Egzistavo akivaizdus viešojo intereso pažeidimas – NŽT pradžioje išdavė atsakovui KAASK sutikimą registruoti statinius, o atsiliepimu neigė savo sutikimo išdavimo faktą ir atitinkamo NŽT sutikimo buvimą.

37.5.                      Byloje niekada nebuvo ginčo, jog ieškovės keliamas klausimas dėl atsakovo NŽT sutikimo davimo yra susijęs su viešuoju interesu. Šio intereso buvimą ieškovo ieškinio reikalavimų dėl NŽT sutikimo panaikinimo dalyje patvirtina šios faktinės bylos aplinkybės: a) byloje buvo nustatyta, kad atsakovas NŽT savo sutikimą atsakovui KAASK registruoti KAASK statinius viešame registre išdavė neturėdamas atsakovo KAASK prašymo dėl tokio sutikimo išdavimo (prima facie neteisėtumas ir akivaizdus viešo intereso bei viešojo administravimo principų pažeidimas); b)        atsakovo NŽT sutikimas KAASK registruoti savo statinius buvo išduotas be įstatyminio pagrindo (pagal galiojusius teisės aktus NŽT galėjo išduoti tik išankstinius sutikimus naujų ir nepastatytų statinių įregistravimui), tačiau NŽT veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė NŽT teisės išdavinėti sutikimus sovietmečiu (1970 m. – 1980 m.) pastatytų statinių, buvusių valstybinėje žemėje registravimui privačių asmenų vardu; c) NŽT savo atsiliepime nurodė, kad apskritai atsakovas NŽT jokio sutikimo KAASK niekada nebuvo išdavęs, nors iš skundžiamo NŽT sprendimo matyti priešingai; d)        neteisėto NŽT sutikimo pagrindu buvo pasisavintas sovietmečiu sukurtas turtas (socialistinė / valstybinė nuosavybė), nors skundžiamo teismo sprendimo 34-35 pastraipomis teismas pripažino galiojus teisės aktus, pagal kuriuos buvusi DOSAAF priklausiusi socialistinė nuosavybė turėjo tapti Lietuvos valstybės nuosavybe; e) ginčo nekilnojamųjų turto objektų statybos metai 1970 m. – 1980 m.  pagal jų pavadinimus (poilsio pastatai, buitinės paskirties pastatas) rodo, jog šie daiktai negalėjo būti privačios nuosavybės objektai pagal iki 1990 m. kovo 11 d. galiojusį 1964 CK; f) KAASK savo vardu buvusią DOSAAF materialinėje bazėje sukurtą socialistinę nuosavybę įregistravo be jokio faktinio ar teisinio pagrindo. KAASK į bylą nepateikė jokių savo ginčo nuosavybės teisę į savo vardu registruotą turtą patvirtinančių įrodymų, jokių duomenų apie savo vykdytas statybas, ar kitokį prisidėjimą prie KAASK vardu įregistruotų turto objektų sukūrimo, t. y. atsakovui KAASK registruojant nuosavybės teises į ginčo turtą neegzistavo nė vienas iš CK 4.47 straipsnyje numatytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų; g)         BK 183 straipsnis numatė atsakomybę už svetimo turto pasisavinimą. Sovietmečiu 1970 m. – 1980 m. sukurtą svetimą turtą užregistravęs savo vardu KAASK galėjo atlikti nusikalstamą veiką, kurios požymius nustatęs teismas nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui įvertinti ar pašalinti. 

37.6.                       Nors ieškovė ieškinį atsakovui KAASK dėl deklaracijų galiojimo reiškė privačiais pagrindais, tačiau teismui nustačius akivaizdų viešojo intereso pažeidimą NŽT veikloje, pats teismas turėjo vertinti šio viešojo intereso pažeidimo pobūdį, turinį, o nustatęs viešo intereso pažeidimo faktą, teismas privalėjo apie tai nutartimi pranešti prokurorui. Šios procesinės pareigos pagal CPK 49 straipsnio 3 dalį pirmos instancijos teismas neįgyvendino, apskritai viešojo intereso pažeidimo fakto NŽT sprendime nekonstatuodamas.

37.7.                      Atsakovui NŽT savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu kategoriškai neigus sutikimo atsakovui KAASK registruoti statinius išdavimą, nors NŽT išduotame sutikime buvo expressis verbis įrašytas sutikimo davimas, pirmos instancijos teismas niekaip neįvertindamas šių viešo intereso aspektų byloje padarė esminį civilinio proceso teisės pažeidimą, nulėmusį neteisėto procesinio sprendimo priėmimą bylos dalyje.

37.8.                      Nagrinėdamas civilinio pobūdžio ieškovo reikalavimą ir nustatęs su ieškovo reikalavimu susijusio administracinio akto neteisėtumą, bendros kompetencijos teismas privalėjo laikytis ABTĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant administracines bylas (NŽT sutikimo galiojimo dalyje). Palikęs prima facie neteisėtumo požymių turintį administracinį aktą galioti be šio akto teisinio įvertinimo, pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo principus. 

37.9.                      Teismas iš esmės sprendė, kad ieškovė neturėjo materialinio ir procesinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų nuginčijimo. Su šiuo pirmos instancijos teismo argumentu apeliantas nesutinka, kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintas „suinteresuoto asmens“ ir „statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos“ sampratas. 

37.10.                      Iš statybos įstatymo formuluočių, į teismą dėl statybos užbaigimo deklaracijų ginčijimo įstatymas buvo suteikęs teisę kreiptis visiems suinteresuotiems asmenims, o taip pat institucijoms, vykdančioms su statinių sauga ir paskirtimi susijusias funkcijas. Kokios tai konkrečiai institucijos įstatymas nenurodo. Įstatymas taip pat nedetalizuoja, kokio pobūdžio ir stiprumo materialinį interesą turi turėti suinteresuotas asmuo, kad dėl šio intereso gynimo galėtų įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

37.11.                      Skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismas nurodė, jog viena iš ieškovės ieškinio atmetimo priežasčių buvo ta, kad ieškovas prieš pareikšdamas ieškinį teismui nesikreipė į statybų priežiūrą atliekančią instituciją. Statybos įstatymo 28 straipsnio 11 dalis suteikė tiesioginę teisę suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą. Vertindamas kitaip, pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šį įstatymą. Teismas savarankiškai neturėjo teisės įtvirtinti būtinos neteisminės tvarkos, kuria, pagal skundžiamo sprendimo argumentus, privalėjo pasinaudoti ieškovė. 

37.12.                      Labai svarbi aplinkybė, į kurią pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, buvo ta, kad atsakovas KAASK į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, susijusių su 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų surašymo ir atsakovo KAASK nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimo aplinkybėmis. 2015 m. lapkričio 4 d. statybos užbaigimo deklaracijomis, atsakovas KAASK įregistravo savo nuosavybės teises į 1970 m. – 1980 m. baigtą statyti turtą, kas jau prima facie kelia abejonių, kai praėjus 35-45 metų yra deklaruojami tariami ginčo statinių statybos užbaigimo įvykiai. Atsakovui KAASK nepateikus visiškai jokių savo statybos deklaracijas lydinčių dokumentų (realų statybos darbų vykdymą ir jų užbaigimą patvirtinančių įrodymų), teismui negalėjo kilti jokių kliūčių įvertinti šių atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų apsimestinumą ir neteisėtumą be jokių būtinų VTPSI išvadų, ką ieškovas ieškiniu ir įrodinėjo. Galiausiai, VTPSI į bylą nuo pat jos pradžios buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pateikė savo atsiliepimą. Matydamas, jog yra reikalinga šios institucijos išvada, teismas galėjo naudotis CPK 49 straipsnio 3 dalies numatytu institutu. 

37.13.                      Priešingai nei ieškovė, atsakovas KAASK savo nuosavybės teisių į ginčo turtą neįrodinėjo visiškai jokiais teisėtais nuosavybės įgijimo pagrindais. Atsakovas rėmėsi vieninteliu argumentu, jog ginčo turtas nebuvo apskaitytas DOSAAF balanse, kaip DOSAAF turtas, dėl to jis nebuvo perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Visgi, šiuos atsakovo argumentus dėl KAASK nuosavybės teisių į ginčo turtą visiškai paneigė nuo 2008 m. liepos 6 d. įsigaliojusi 1990 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-787 redakcija, pagal kurią absoliučiai visas DOSAAF turtas, o ne tik turtas pagal DOSAAF organizacijos pasą, kaip buvo numatyta pradinėje nutarimo redakcijoje turėjo pereiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuosavybėn. Atsakovas KAASK be turto užbaigimo statyti deklaracijų neturi jokių ginčo turto įgijimo dokumentų, į ką pirmos instancijos teismas neatsižvelgė. 

37.14.                      Ieškovei pagrindus ir teisės aktais įrodžius savo asmeninį interesą įgyti nuosavybės teises į ginčo turtą, įrodžius ir paaiškinus šio turto įgijimo teisinį mechanizmą ir pagrindus, o atsakovui niekaip teisėtai nepagrindus 2015 m. lapkričio 4 d. statybos užbaigimo deklaracijų surašymo pagrįstumo, neįrodžius ir net neįrodinėjus nei statybų vykdymo aplinkybių, nei tariamų statybų apimties, nei savo nuosavybės įgijimo į ginčo turtą teisėtumo, rėmusis tik neteisėtais atsakovo narių tariamos nuosavybės įgijimo į socialistinį turtą pagrindais, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad renkantis tarp ieškovės ir atsakovo nuosavybės įgijimo į ginčo turtą teisinių pagrindų, labiau tikėtinas buvo atsakovo nuosavybės teisių įgijimo pagrįstumas ir teisėtumas, net ir be teisinio pagrindimo. Apeliantės manymu, atmesdamas ieškovės ieškinį net nelyginęs ieškovės ir atsakovo nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimo pagrindų ir jų teisėtumo, pirmos instancijos teismas pažeidė ne tik įrodymų vertinimo ir rungimosi principus, tačiau taip pat ir ex injuria jus non oritur principą, nes iš neteisėtų pagrindų teisėta atsakovo KAASK nuosavybė atsirasti negalėjo. 

37.15.                      Ieškovė visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, jog siekį įgyti nuosavybės teises į ginčo turtą ieškovas kildina iš 1990 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto“ ir 2021 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 222. Siekdamas savo tikslo – nuosavybės įgijimo, ieškovas kartu ginčijo atsakovo KAASK nuosavybės teisių įgijimo pagrindą – 2015 m. lapkričio 4 d. statybos užbaigimo deklaracijas. Kadangi ginčo turtas nuo jo faktinio statybos užbaigimo 1970 m. –1980 m. iki 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovo buvo nuslėptas nuo Lietuvos valstybės, o 2015 m. ginčijamų statybos deklaracijų pagrindu buvo įregistruotas kaip privati nuosavybė atsakovo vardu, ieškovas nei de jure, nei de fakto ginčo turto niekada nevaldė, ką ieškovo atstovas teismui aiškiai patvirtino. Iki atsakovo statybos deklaracijų surašymo nevaldęs ginčo turto ieškovas savo ieškinio nevadino vindikaciniu ieškiniu. Visgi, nors niekada nevaldęs ginčo turto, nuo 2021 m. Vyriausybės nutarimo Nr. 222 priėmimo ieškovas įgijo teisę būti pripažintas teisėtu ginčo turto savininku ir valstybės įgaliotų institucijų pagrindu prašyti perkelti (pripažinti) ieškovei nuosavybės teises į ginčo turtą pagal CK 4.95 straipsnį ieškovės manymu, jos pareikštas ieškinys buvo ieškinys dėl pripažinimo. Pripažinus ieškovės nuosavybę visos kitos teisinės pasekmės (turto valdymo perėmimas) įvyktų automatiškai. 

37.16.                      Atsakovui KAASK nebuvus ginčo turto statytoju, o tik užpildžius deklaracijas savo vardu, ieškovė yra įsitikinusi, jog ji turėjo teisę reikšti dėl atsakovo deklaracijų panaikinimo, kaip bet kuris suinteresuotas asmuo, o teismas dėl šių pagrindų privalėjo pasisakyti ex officio.

37.17.                      Pirmos instancijos teismas nurodė, jog teismas nerado duomenų, jog ieškovės prašomas priteisti turtas buvo inventorizuotas DOSAAF vardu. Anot teismo, to nenustatė ir valstybės turto inventorizaciją tikrinusi Valstybės kontrolė. Šiuo aspektu pirmos instancijos teismas yra teisus, nurodydamas, jog ginčo turtas oficialiai nebuvo inventorizuotas DOSAAF vardu ir įtrauktas į šios organizacijos turto balansą. Dėl šios priežasties ginčo turtas ir nebuvo perduotas Vyriausybei. Vykdžiusi tik dokumentinį patikrinimą Valstybės kontrolė taip pat negalėjo rasti to, kas niekada nebuvo tinkamai dokumentuota. Valstybės kontrolė negalėjo rasti turto, kuris buvo slepiamas nuo perdavimo valstybei. Dėl šių priežasčių atsakovo KAASK į bylą pateikti VK audito ataskaitų fragmentai, negali patvirtinti jokių atsakovo teisių į turtą. Apeliantės manymu, nagrinėjamoje situacijoje itin svarbiais turėjo būti atsakovo KAASK pateiktini duomenys apie atsakovo KAASK nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimo teisinius pagrindus (jų tikrumą), duomenys apie ginčo turto statybą, duomenys apie ginčo turto faktinį ir teisinį ryšį su statybos užbaigimo deklaracijas pateikusiu KAASK. Šių duomenų atsakovas į bylą nepateikė, o pirmos instancijos teismas atsakovo KAASK teisinių ir faktinių ryšių su ginčo turtu nebuvimo visiškai nevertino. Nepateikęs visiškai jokių duomenų apie ginčo turtą, kurį savo vardu ir savo poreikiams užsiregistravo atsakovas KAASK, atsakovas negalėjo būti pripažintas teisėtu ginčo turto įgijėju.

37.18.                      Apeliantė pažymi, jog tokio pobūdžio turtas (poilsio paskirties pastatai ir buitinio aptarnavimo pastatas) sovietmečiu pagal 1964 CK negalėjo būti privačios nuosavybės objektu (galėjo būti tik socialistine, atitinkamos organizacijos nuosavybe). Pagal 2008 m. birželio 17 d. LR Seimo nutarimu Nr. X-1616 atliktą 1990 m. lapkričio 15 d. LR Aukščiausiosios tarybos nutarimo pakeitimą, Vyriausybei turėjo atitekti ne tik balansinis DOSAAF turtas (pagal organizacijos pasą), tačiau visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas bei materialiniais ištekliai (įskaitant užbalansinį turtą, koks ir buvo ginčo turtas). Būtent šia logika ieškovas įrodinėjo neteisėtai KAASK įregistruotas nuosavybės teises ir būtinybę šį ieškovo teisių pažeidimą ištaisyti. Apeliantės vertinimu, rinkdamasis tarp (1) atsakovo KAASK nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimo pagrindų bei jų teisėtumo vertinimo, ir (2) ieškovo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, pirmos instancijos teismas negalėjo prioriteto suteikti jokio teisinio bei faktinio pagrindimo ir jokių teisių į ginčo turtą patvirtinančių įrodymų nepateikusio atsakovo pozicijai (pažeistas rungimosi principas). Kadangi pirmos instancijos teismas jokios ieškovo ir atsakovo KAASK nuosavybės teisių į ginčo turtą pagrįstumo lyginamosios analizės neatliko, teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

37.19.                      Apeliantės įsitikinimu, niekinių atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų faktą ir teisines pasekmes teismas privalėjo konstatuoti ex officio. Atsakovo KAASK surašytų statybos deklaracijų niekinį pobūdį patvirtino šių dokumentų faktinis apsimestinumas: 2015 m. lapkričio 4 d. statybos užbaigimo deklaracijos buvo surašytos dėl turto, statyto 1970 m. – 1980 m., kada atsakovas KAASK dar neegzistavo. Ieškovei nurodžius ieškinio faktinį pagrindą (įrodžius, jog atsakovo deklaracijos buvo apsimestinės ir netikros), teisinių šių deklaracijų vertinimą pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį privalėjo atlikti teismas. To neatlikęs teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

37.20.                      Vien tai, kad kitą savo turtą (jo dalį) ieškovė yra pripažinusi nereikalingu tiesioginei savivaldybės funkcijai vykdyti, šie savivaldybės sprendimai niekaip negalėjo pateisinti atsakovo KAASK apgaulės teikiant apgaulingą statybos užbaigimo deklaraciją ar paneigti ieškovės teisės į Vyriausybės ieškovui perduoto turto visumą.

37.21.                      Priešingai, nei nurodė teismas, nė viena iš nurodytų institucijų neprieštaravo ieškovės ieškinio patenkinimui. Apeliantė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad tretieji asmenys pateikė atsiliepimus, neatitinkančius CPK 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir aiškiai nenurodė, ar sutinka su pareikštu ieškiniu, ar nesutinka. Pirmos instancijos teismas šiuos CPK reikalavimų neatitinkančius trečiųjų asmenų atsiliepimus priėmė. Priėmęs atsiliepimus be aiškios trečiųjų asmenų pozicijos teismas negalėjo pats spręsti, ar tretieji asmenys palaiko, ar nepalaiko ieškovo reikalavimus. Svarbu ir tai, jog trečiųjų asmenų pozicija (nuomonė) niekada nebuvo ieškovės ir atsakovo įrodinėjimo dalyku, ir jokios vertinamosios reikšmės teismui negalėjo turėti. Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų pripažinimo negaliojančiomis ir /ar nuosavybės teisių į ginčo turtą perkėlimo ieškovei atmetė nepagrįstai. Neradęs teisinių priežasčių pripažinti ieškovės nuosavybės teises į ginčo turtą, pirmos instancijos teismas privalėjo spręsti bent jau dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų teisėtumo ir galiojimo. Neatlikęs jokio atsakovo KAASK nuosavybės teisių į ginčo turtą pagrindų vertinimo, teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

37.22.                      Ieškinyje atsakovams M. Ž. ir A. J. ieškovė aiškiai deklaravo, jog ieškinį kildina iš savo įstatyminės teisės dalyvauti valdant valstybinius parkus (viešojo intereso). Atsakovų statybos teisės pažeidimai buvo padaryti vykdant statybas Nemuno kilpų regioniniame parke, t. y. valstybiniame parke, kuris yra Prienų rajono savivaldybės teritorijoje už kurios administravimą (dalyvavimą valdant šį valstybinį parką) ieškovė yra atsakinga. Pirmos instancijos teismas skundžiamo sprendimo 53-54 punktuose pripažino, kad ieškovė turėjo valstybinių parkų priežiūros ir kontrolės funkciją, tačiau vykdydama šią funkciją, anot teismo, ieškovė neturėjo teisės į ieškinį viešajam interesui ginti.

37.23.                      Ieškovės teisę reikšti ieškinį dėl atsakovų M. Ž. ir A. J. statybos užbaigimo deklaracijos panaikinimo garantavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 11 dalis. Įstatymas teisę į ieškinį visada buvo suteikęs suinteresuotiems asmenims ir statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijoms. Ieškovė atitiko abu nurodytus kriterijus, o ieškinį pareiškė vykdydamas įstatymų ieškovui suteiktą statinių naudojimo valstybinės priežiūros Prienų rajono savivaldybės teritorijoje ir valstybinio parko valdytojo funkciją. Ieškovės įsitikinimu, jos teisė pareikšti ieškinį byloje visą laiką kilo tiesiogiai iš įstatymo: a) Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovei buvo numatyta įstatyminė pareiga dalyvauti valdant valstybinius parkus. Ieškovės teisė reikšti ieškinį dėl atsakovų neteisėtų statybos užbaigimo deklaracijų ir neteisėtų statybų pasekmių šalinimo buvo bonus pater familias standartą atitinkanti viešojo administravimo subjekto pareiga; b) Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 20 punktą ieškovei Konstitucijos ir įstatymų buvo pavesta specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka. Specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra tiesioginė statinio saugos ir paskirties valstybinė priežiūra (valstybės ieškovui pavesta funkcija), kurią vykdydamas ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą; c) Atsakovai M. Ž. ir A. J. ginčo statybos užbaigimo deklaracijomis deklaravo naujų statinių statybos užbaigimą. Kadangi tokių statinių statybai pagal deklaracijų surašymo dieną galiojusį STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas, ieškovas, kaip SLD išduodantis subjektas turėjo teisę reikalauti SLD gavimo reikalavimo nesilaikymo teisinių pasekmių. d) Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punktą ieškovei Konstitucijos ir įstatymų taip pat yra pavesta statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Statinio naudojimo priežiūra, užtikrinimas, jog statiniai būtų naudojami pagal paskirtį ir įstatymų reikalavimus, ir yra Statybos įstatymo 28 straipsnio 11 dalį numatyta statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros dalis (valstybės pavesta funkcija); e) visos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nurodytos savivaldybės funkcijos (dėl statinių naudojimo, statybą leidžiančių dokumentų ir pan.), kurias vykdydamas ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, Vietos savivaldos įstatyme yra įvardijamos kaip tiesiogiai Konstitucijos ieškovui priskirtos savivaldybės funkcijos. Toks ieškovės funkcijų kvalifikavimas suteikė ieškovei teisę vykdant šias funkcijas reikšti ieškinius tiesiogiai taikant Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį, o taip pat 120 straipsnį tokią teisę ieškovei laidavo tiesioginis Konstitucijos taikymas kartu su Konstitucijoje įtvirtintomis asmens teisės reikšti ieškinius garantijomis tais atvejais, kai yra pažeidžiamos asmens Konstitucinės teisės.

37.24.                      Vietos savivaldos įstatymas numatė ieškovei pareigas, susijusias su valstybinių parkų valdymu, ar savarankiškąsias funkcijas, susijusias su statinių naudojimo priežiūra, statinių architektūrinių reikalavimų nustatymu bei SLD išdavimu, ieškovei tuo pačiu įstatymu taip pat buvo suteikta teisė ginti viešąjį interesą tose pačiose kompetencijos srityse.

37.25.                      Prienų rajono savivaldybės Ašmintos seniūnijos 2012 m. gruodžio 19 d. išduota pažyma, pagal kurią teismas skaičiavo ieškinio pradžią, negalėjo reikšti daugiau 2022 m. vasario 3 d. trečiojo asmens VTPSI atlikto neplaninio patikrinimo metu (žr. VTPSI atsiliepimą ir jo priedus) nustatyta aplinkybė, kad seni statiniai ginčo vietoje buvo pastatyti nuo 1984 m. Ašmintos seniūnijos pažymose nurodoma, kad seniūnijai yra žinomas statinių buvimas, tačiau pažymose nėra jokių duomenų, jog ieškovei būtų buvę žinoma apie atsakovų pastatų neteisėtą rekonstrukciją – naujų statinių statybą buvusioje senų statinių vietoje. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne dėl senų statinių buvimo, tačiau ginčijo atsakovų M. Ž. ir A. J. naujas statybas, deklaruotas tik 2013 m. balandžio 12 d. deklaracijomis.

37.26.                      Priešingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas sprendime, byloje nėra jokių duomenų, jog apie neteisėtai miško žemėje naujai pastatytus (rekonstruotus) naujus statinius, kurių pabaigimas buvo deklaruotas 2013 m. balandžio 12 d. deklaracijomis, ieškovui galėjo tapti žinoma anksčiau negu atsakovai M. Ž. ir A. J. Alytaus apylinkės teisme 2023m. pradėjo civilinę bylą dėl įgyjamosios senaties, nes 2013 m. balandžio 12 d. atsakovų deklaracijos ieškovui jokia forma anksčiau pateiktos nebuvo.

38.       Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies įpareigojant atsakovą Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti ant ieškovo Prienų r. savivaldybės aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus, sutvarkyti statybvietę bei išvežti statybines atliekas, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje ieškinį atmesti; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat priteisti atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui iš ieškovės Prienų rajono savivaldybės 111 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir išlaidas už advokato pagalbą pagal pateiktus tai patvirtinančius dokumentus. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

38.1.                       CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta galimybė savininkui reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kaip teisingai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovei pareiškus negatorinį ieškinį, ji turi įrodyti, kad jo nuosavybės teisės yra pažeistos. Ieškovė minėtos aplinkybės neįrodė, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ant ieškovei priklausančios aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas KAASK 2011 m. rugsėjo mėnesį įrengė teniso kortus.

38.2.                       Tuo metu, kai atsakovas KAASK 2011 m. rugsėjo mėnesį įrengė teniso kortus ant ginčo aikštelės, ji dar net nebuvo suformuota kaip daiktas bei įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nebuvo atlikti jos kadastriniai matavimai, nebuvo nustatyti kadastro duomenys, įskaitant jos paskirtį, pvz. kaip automobilių stovėjimo aikštelės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, be kita ko, nustatoma statinio paskirtis (Kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Taigi, jeigu nekilnojamas daiktas teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuotas bei įregistruotas, laikytina, kad tokio nekilnojamojo daikto nėra.

38.3.                       Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, ginčo aikštelė buvo suformuota kaip daiktas bei pirmą kartą įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre tik 2019 m. spalio 24 d. (žr. atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 7, 10.1 ir 10.2 punktai). Atsižvelgiant į tai, 2011 m. rugsėjo mėnesį ginčo aikštelė dar net nebuvo suformuota kaip nekilnojamas daiktas bei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas KAASK įrengė teniso kortus ant ieškovui priklausančios aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nepagrįstai konstatuojama ginčijamame teismo sprendime (sprendimo 73 punktas). Nesant nekilnojamojo daikto, t. y. nuosavybės teisės objekto, nebuvo ir objektyviai negalėjo būti ir jo savininko ar jo nuosavybės teisės, kuri galėjo būti pažeista atsakovo KAASK atliktais veiksmais.

38.4.                       2023 m. spalio 27 d. buvo priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas, kurio turinys patvirtina, kad Savivaldybė perėmė savo nuosavybėn ginčo aikštelę, ir pateiktas VĮ Registrų centrui. Taigi, Savivaldybė, priimdama nurodyto turinio sprendimą, akivaizdžiai pati pripažino, kad iki jo priėmimo Savivaldybė nebuvo ginčo aikštelės savininkė. Savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 27 d. sprendimo pagrindu Savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo aikštelę buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2023 m. lapkričio 24 d. Vadinasi, 2023 m. spalio 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimas laikytinas Savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo aikštelę patvirtinančiu dokumentu.

38.5.                       Teniso kortų įrengimo metu Savivaldybei ir jokiam kitam asmeniui nesant ginčo aikštelės savininku, akivaizdu, jog negalėjo būti pažeistos Savivaldybės ar kurio nors kito asmens nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo aikštelė niekada iki 2023 m. spalio 27 d., kai Savivaldybė perėmė ją savo nuosavybėn, faktiškai nebuvo automobilių stovėjimo aikštelė bei naudojama minėtai paskirčiai, atsakovo KAASK 2011 metais atlikti aikštelės remonto darbai negalėjo pažeisti ieškovo nuosavybės teisės.

38.6.                       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad atsakovas KAASK, 2011 m. rugsėjo mėnesį įrengęs teniso kortus ant ginčo aikštelės, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Ginčo aikštelės dangos pakeitimui ir aptvaro įrengimui joks statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

38.7.                       Kauno apygardos prokuratūros raštu buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – VTPSI), prašant pateikti duomenis, be kita ko, ar šiam statiniui (statiniams) buvo reikalingas statybos leidimas, ar valstybinės žemės sklype atliekamiems statybos darbams buvo būtinas valstybinės žemės valdytojo leidimas. VTPSI, atlikusi patikrinimą, dėl atsakovo KAASK atliktų darbų bei sumontuotų medžiagų ginčo aikštelėje nenustatė jokių, net ir mažareikšmių pažeidimų.

38.8.                       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tokio sutikimo nebuvo, todėl atsakovas KAASK įrengė teniso kortus savavališkai. Tačiau minėta aplinkybė neturi jokios reikšmės sprendžiant, ar, KAASK įrengus teniso kortus ant ginčo aikštelės, buvo pažeistos Savivaldybės kaip statinio, t. y. ginčo aikštelės, savininkės nuosavybės teisės, todėl Alytaus apylinkės teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl žemės sklypo naudojimo klausimų reiškiant negatorinį ieškinį.

38.9.                       Net ir tai, kad atsakovas įrengė teniso kortus Nemuno kilpų regioniniame parke, o Savivaldybei perduotos teisės, susijusios su dalyvavimu valdant valstybinius parkus, tai nesuteikia teisės Savivaldybei pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas (sprendimo 54 ir 55 punktai). Svarbu pažymėti, kad Savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiškia viešojo intereso buvimo ir neteikia pagrindo suteikti kokių nors privilegijų tokiam santykio dalyviui.

38.10.                      Iš suformuluoto ieškinio reikalavimo (įpareigoti atsakovą pašalinti ant ieškovo aikštelių įrengtus teniso kortus) bei ieškinio pagrindimo faktinėmis aplinkybėmis, pabrėžiant Savivaldybės teisių pažeidimus (atsakovas pažeidė ieškovo turto valdymo ir naudojimo teises), matyti, kad ieškinio reikalavimu siekiama apginti Savivaldybės asmeninį interesą. Todėl minėto ieškinio reikalavimo nėra pagrindo kvalifikuoti kaip reikalavimo viešajam interesui ginti bei byloje nagrinėti klausimus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu.

38.11.                      Svarbu atkreipti dėmesį, kad, vertindamas atsakovo KAASK atliktus teniso kortų įrengimo darbus, teismas nurodo, jog nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, susitarimas ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu, vertindamas Savivaldybės galimai atliktus aikštelės (nežinia kurios) valstybinėje žemėje asfaltavimo darbus, teismas net nesiaiškina, ar minėtiems darbams atlikti buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, susitarimas ar pan. Tai rodo, kad ieškovei ir atsakovui KAASK taikomi dvigubi standartai. Byloje nėra duomenų, kad Savivaldybė dėl aikštelės asfaltavimo darbų atlikimo būtų turėjusi valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan.

38.12.                      Ieškovė neįrodė, jog, atsakovui KAASK 2011 metais įrengus teniso kortus ant ginčo aikštelės, kuri tuo metu nebuvo suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas ir neturėjo savininko, ieškovo nuosavybės teisės buvo pažeistos. Neįrodžius minėtos aplinkybės, nėra pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį, t. y. šiuo atveju ieškovės pareikštą reikalavimą atsakovui KAASK dėl teniso kortų demontavimo.

38.13.                      Ginčo aikštelės remonto darbais nebuvo pažeista jokio asmens nuosavybės teisė, todėl tęstinio pobūdžio nuosavybės pažeidimas irgi neatsirado. Negalima atgaline tvarka pripažinti pažeidimu to, kas veiksmų atlikimo metu nebuvo pažeidimas ir nesudarė pagrindo tęstiniam pažeidimui atsirasti. Todėl šiuo atveju turi būti taikomas bendrasis ieškinio 10 metų senaties terminas, per kurį ieškovė gali ginti savo tariamai pažeistas teises teismine tvarka (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

39.       Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodo, kad savo poziciją dėl bylos dalyko trečiasis asmuo yra išdėstęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, kuri išlieka aktuali ir prašome ja vadovautis sprendžiant apeliacinių skundų pagrįstumą.

40.       Atsiliepime į atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo sprendimą dėl pateikto apeliacinio skundo reikalavimų priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

40.1.                       Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, pagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad „<...> Valstybinės žemės patikėtinio sutikimo buvimas ar nebuvimas niekaip nepažeidžia Savivaldybės, kuri nėra žemės sklypo savininkė, teisių. Savivaldybė nėra žemės sklypo savininkė ir neturi teisės ginti viešojo intereso, t. y. šioje byloje ginti ne savo, o žemės sklypo savininko interesus <...>.“ Šioje byloje pareikštas statinio (ginčo aikštelės) savininko reikalavimas dėl jo, kaip minėto statinio savininko, teisių pažeidimo, KAASK įrengus teniso kortus ginčo aikštelėje, esančioje ant valstybinės žemės sklypo. Tačiau nėra pareikšta jokių reikalavimų dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo, šio naudojimo įforminimo ar kitokių reikalavimų, susijusių su žemės sklypo naudojimo teisėtumu. Todėl, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, valstybinės žemės naudojimo klausimas iš viso neturėtų būti keliamas bei nagrinėjamas šioje byloje ir neturi jokios teisinės reikšmės nustatant, ar Savivaldybės kaip statinio savininkės teisės buvo pažeistos.

40.2.                       Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovė apie atliktus ginčo aikštelės remonto darbus sužinojo 2013 m. liepos 4 d.. Vadinasi, ieškinys dėl ginčo aikštelės remonto turėjo būti pareikštas vėliausiai iki 2023 m. liepos 4 d. (ieškovė pareiškė ieškinį 2024 m. vasario 22 d.), todėl ieškinys turi būti atmestas tuo pagrindu, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad prašoma panaikinti sprendimo dalis nesusijusi su ieškovės reiškiamais reikalavimais Tarnybai ir nesukuria jai jokių teisių ar pareigų.

41.       Atsiliepime į ieškovės Prienų rajono savivaldybės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

41.1.                       Ieškovė 2023 m. spalio 2 d. kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos pateikimo. Įvertinus šį prašymą, Skyrius 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. 10SD-3042-(14.10.137 E.) „Dėl dokumentų kopijų“ pateikė skundžiamo Rašto kopiją. Taigi, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad terminas Raštui apskųsti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 27 d.

41.2.                       Ieškovė 2023 m. spalio 2 d. kreipdamasis į Tarnybą dėl informacijos pateikimo (ieškinio 9 priedas), konkrečiai nurodė kokiu tikslu ir kam bus naudojami jo prašomi duomenys, t. y. „<...> duomenys bus naudojami kaip įrodymai Prienų rajono savivaldybei reiškiant ieškinį KAASK dėl statybų pabaigimų / paskirties keitimo deklaracijų panaikinimo.“ Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad apeliantas jau teikdamas prašymą Tarnybai dėl informacijos gavimo žinojo apie ginčijamą Raštą ir jo pagrindu įregistruotas statybos deklaracijas. 2023 m. spalio 2 d. prašyme nurodoma, kad „<...> VĮ „Registrų centras“ archyve Prienų rajono savivaldybės atstovui susipažinus su aukščiau minimomis deklaracijomis apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, buvo nustatyta, jog visos 4 aukščiau nurodytos deklaracijos buvo pateiktos VĮ „Registrų centras“ 2024 m. balandžio 18 d. NŽT sutikimo Nr. 10SD- (14.10.7.)-939 pagrindu.“ Ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl Rašto apskundimo terminas turėtų būti atnaujintas.

41.3.                       Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-395-525/2024 23 punktu, kuriuo remiantis, kaip teigia apeliantė, pirmos instancijos teismas turėjo ginti viešą interesą. Pažymėtina, kad minėtos nutarties 23 punkte, teismas nurodė apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme ribas: „Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. ABTĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas). Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų.“ Pirmos instancijos teismas negalėjo vadovautis šia nutartimi, kadangi ji nėra aktuali ir susijusi su šiuo teisminiu ginču.

41.4.                       Šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukta Vyriausybė, atstovauja Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Inspekcija, t. y. institucijos, kurioms įstatymu tiesiogiai suteikta teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, tačiau nei vienas trečiasis asmuo nenurodė pritariantis ieškovės pareikštiems reikalavimams.

41.5.                       Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektyvinė teisė, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad bet kuris asmuo galėtų ginčyti statybą reglamentuojančius aktus, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisė turėtų būti perkelta, taip paneigiant nuosavybės teisės neliečiamumą. Pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime motyvuotai, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, suformuota teismų praktika, konstatavo, kad „<...> ieškovė siekia apginti teisę, kurios nėra įgijusi, be to, ieškovės reikalavimo tenkinimas dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų panaikinimų savaime nesukeltų teisinių pasekmių, kurių ieškovė siekia – turto perkėlimo. Dėl šių priežasčių Prienų rajono savivaldybės ieškinys laikytinas pareikštu netinkamo ieškovo, t. y. subjekto, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo, dėl ko ieškinys šioje dalyje atmetamas.“

42.       Atsiliepimuose į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo dėl apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, visapusiškai įvertinus visas bylos aplinkybes ir įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo palaiko sprendimo dalis, kuriomis atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas įpareigotas per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti ant ieškovės Prienų rajono savivaldybės aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus, sutvarkyti statybvietę, išvežti statybines atliekas bei atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui per nustatytą terminą nepašalinus ant ieškovės Prienų rajono savivaldybės aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtų teniso kortų, aikštynų dangos, tvoros, nesutvarkius statybvietės ir neišvežus statybinių atliekų, paskirti atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui 30 Eur baudą per dieną ieškovės Prienų rajono savivaldybės naudai.

43.       Atsiliepime į atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

43.1.                       Atsakovas nurodo, jog pažeidimo metu nebuvo ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto objekto ir jo savininko. Šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, kadangi juos paneigia bylos medžiaga. Prie trečiojo asmens VTPSI atsiliepimo yra pateiktas 2023 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių patikrinimo protokolas Nr. FAK-1548, kuriame VTPSI pateikė teismui įrodymus, jog po atsakovo įrengta teniso korto danga yra asfalto danga, t. y. ieškovės aikštelė. Šis įrodymas paneigia apelianto teiginius, kad teniso aikštelės įrengimo metu nebuvo ieškovės nekilnojamojo turto objekto – aikštelės.

43.2.                       Teniso kortų dirbtinės žolės dangai buvus įrengtai ant asfalto, apeliantas skunde pateikė neteisingus duomenis apie ginčo nekilnojamojo turto (aikštelės) egzistavimą. Kaip matyti iš aikštelės NTR išrašo, asfalto aikštelės fizinio sukūrimo (statybos pabaigos) data yra 1976 m., tuo tarpu teniso kortai joje buvo įrengti tik 2011m. Akivaizdu, jog apelianto teiginiai apie asfalto aikštelės nebuvimą teniso kortų įrengimo metu yra nepagrįsti.

43.3.                       Apelianto teiginys, jog teniso kortai buvo įrengti iki tol, kol aikštelę ieškovė įgijo nuosavybės teise teisinės reikšmės bylos išsprendimui neturi. Atsakovo įrengti teniso kortai nuo pat jų įrengimo buvo neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatas. Kortai buvo įrengti be asfalto aikštelės ir/ar žemės sklypo savininko sutikimų. Be sutikimų (neteisėtai) įrengtas daiktas negali atsakovui sukurti jokių teisių ar privilegijų teisėtų iki tol egzistavusių daiktų atžvilgiu (ex injuria jus non oritur). Net jei ieškovės nuosavybės teisės į asfalto aikštelę viešame registre buvo įregistruotos po teniso korto įrengimo (pvz. pasikeitus aikštelės savininkui), neteisėtai įrengtas teniso kortas, trukdantis teisėtam asfalto aikštelės valdymui, nepriklausomai nuo jo įrengimo laiko vis tiek sukuria teniso kortu uždengto teisėto daikto valdytojo teisių pažeidimą.

43.4.                       Apeliantas skunde teigia, jog teniso kortų dangos ir aptvaro įrengimui joks statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Šiuo teiginiu apeliantas siekia įrodyti, kad, neva, jokie teisės aktai įrengiant teniso kortus pažeisti nebuvo, ir visi atsakovo veiksmai buvo teisėti. Minėdamas tik vieną statybą leidžiančio dokumento reikalingumo aspektą, apeliantas sąmoningai nutyli tuos savo veiklos neteisėtumo aspektus, kuriuos sprendime akcentavo pirmos instancijos teismas. Kaip buvo minėta, pirmos instancijos teismas sprendimo 73 – 74 punktuose aiškiai nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė ne SLD neturėjimu, tačiau aikštelės savininko ir/ar valstybinės žemės savininko sutikimų įrengti teniso kortus neturėjimu. Taigi apelianto nurodomas SLD nereikalingumas, savaime nepadarė atsakovo veiksmų teisėtais, jei visi kiti aikštelės įrengimo veiksmai buvo atlikti savavališkai, be aikštelės savininko ir/ar žemės savininko sutikimų. Apeliantas neginčija, jog teniso kortų įrengimo metu apeliantui nei žemės sklypas, nei asfalto aikštelė (po įrengtais teniso kortais) nepriklausė ir šių daiktų atsakovas nevaldė jokiu teisėtu pagrindu.

43.5.                       Nors apeliantas skunde teigia, jog nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas atsakovo teniso kortų įrengimui, nes teniso kortų įrengimo metu ieškovo nuosavybės teisės į aikštelę dar nebuvo įregistruotos, tačiau ši aplinkybė negali įteisinti neteisėtai įrengtų teniso kortų po ieškovo nuosavybės teisių į asfalto aikštelę įregistravimo. Ieškovės teisių pažeidimas atsirado nuo ieškovės nuosavybės teisių įgijimo ir šių teisių įregistravimo, nepriklausomai nuo atsakovo įrengtų teniso kortų statybos datos. Pareiga pašalinti neteisėtos statybos padarinius atsakovui išlieka visą laiką iki šie padariniai bus likviduoti.

43.6.                       Apeliantas, įrengdamas teniso kortus, neturėjo nei žemės savininko, nei tuometinės aikštelės savininko sutikimų, t. y. teniso kortus įrengė savavališkai (neteisėtai). Teismas, neliesdamas jokių žemės naudojimo klausimų sprendė, jog neteisėtas teniso kortų įrengimas ant kito daikto nebuvo suderinamas su pirminio daikto (asfalto aikštelės) savininko – ieškovės nuosavybės teisėmis. Teismas vertino, jog ieškovės teisės valdyti ir naudoti savo daiktą dėl jo neteisėto uždengimo buvo pažeistos.

43.7.                       Skunde apeliantas nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2011 metais savivaldybė atliko aikštelės asfaltavimo darbus. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka, kadangi jie bylai neturi reikšmės. Kaip matyti iš ginčo aikštelės NTR išrašo, pirmieji aikštelės asfaltavimo darbai buvo atlikti dar 1976 m. Ar vėliau aikštelė buvo asfaltuojama iš naujo, ar nebuvo jokios esminės reikšmės aikštelės egzistavimui neturi. Ieškovės įsitikinimu, apelianto nurodomos aplinkybės dėl pakartotinio aikštelės asfaltavimo darbų atlikimo/neatlikimo negatorinio ieškinio byloje apskritai neprivalėjo būti įrodinėjamos ar vertinamos. Ieškovei priklausanti aikštelė buvo išasfaltuota anksčiau negu atsakovas joje įrengė teniso kortus yra akivaizdi iš aukščiau šiame atsiliepime pateiktos teniso kortų dangą ant asfalto patvirtinančios nuotraukos ir VTPSI patikrinimo akto.

43.8.                       Kaip matyti iš ieškovei priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR išrašo, ieškovo nuosavybės teisės į ginčo aikštelę buvo įregistruotos tik 2023-11-24 dieną (žr. ieškinio priedas Nr. 12.1). Savo pažeistas nuosavybės teises (negatorinio ieškinio pagrindu) ieškovė galėjo pradėti ginti tik tapusi aikštelės savininku 2023 m. Iki tol, nebūdama savininke, tačiau būdama tik vietos savivaldos institucija, administruojančia ginčo teritoriją, ieškovė neturėjo teisės į negatorinį ieškinį. Įgijusi nuosavybės teises į ginčo aikštelę, įregistravęs šias teises viešame registre, ieškovė įgijo teisę reikšti negatorinį ieškinį atsakovui dėl savo nuosavybės teisių pažeidimo. Nuosavybės teisę įgijusi tik 2023 m. lapkričio 24 d. ieškovė kreipdamasis į teismą greičiau negu per 1 metus, ieškovė senaties termino nepraleido. Bet kuriuo atveju atsakovo daromas ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas yra trunkamasis. Šis pažeidimas atsinaujina kiekvieną dieną, kol atsakovo įrengti teniso kortai dengia ir apsunkina ieškovei priklausantį turtą. Ieškovė savo turtu negali naudotis kiekvieną dieną iš naujo, iki neteisėtai atsakovo įrengti teniso kortai bus pašalinti.

44.       Atsakovai A. J.  ir M. Ž. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

44.1.                       Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo teisės ir šioje dalyje jos ginčijamų pirmosios instancijos teismo argumentų, atkreipia dėmesį, jog ieškovės ieškinys šioje byloje buvo pareikštas dėl to, jog atsakovams priklausantys ginčo statiniai yra miško žemėje, taip pat dėl to, kad statiniai yra Nemuno kilpų regioniniame parke. Ieškovė nurodė, kad atsakovų M. Ž. ir A. J. poilsio nameliai buvo pastatyti miško žemėje, saugomos teritorijos rekreacinio prioriteto zonoje, kurioje statinio statyba nebuvo galima, negavus statybą leidžiančio dokumento. Bylos eigoje ieškovė nebepalaikė savo ieškinio argumentų grupės, susijusios su Miškų įstatymo normų pažeidimu, tuo iš esmės pripažindama, jog jai nėra suteikta reikalavimo teisė ginti viešąjį interesą, susijusį su miško žemės apsauga. Baigiamųjų kalbų metu ieškovė savo reikalavimo teisę kildino tik iš Saugomų teritorijų įstatymo pažeidimo, kartu nurodydama, jog ginčo statiniai turi būti vertinami kaip savavališka statyba.

44.2.                       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo visiškai naują pagrindą, kuris neva jai suteikia teisę ginti viešąjį interesą ginčo statinio atžvilgiu – ieškovė nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nurodytos savivaldybės funkcijoms (dėl statinių naudojimo priežiūros, statybą leidžiančių dokumentų ir pan.) įgyvendinti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei ieškinys, nei ieškovės paaiškinimai šiais pagrindais nebuvo grindžiami, todėl toks pagrindas pirmą sykį pareikštas tik teikiant apeliacinį skundą.

44.3.                       Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo teisės ginčyti statinio statybos teisėtumą, reikalaujant juos pašalinti ją grindžiant tuo, jog ginčo statiniai yra Nemuno kilpų regioniniame parke, svarbu pažymėti šias faktines aplinkybes: prieš iškeliant civilinę bylą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, atsakovų atstovė visoms suinteresuotoms institucijoms pateikė užklausas dėl galimybės įteisinti statinius, esančius miško paskirties žemėje ir saugomos teritorijos ribose. Užklausose buvo nurodoma teisinė ir faktinė situacija, pažymint, jog žemės sklype stovi statiniai, kurių naudotojai (ir pareiškėjų teigimui, statytojai) yra A. J. ir M. Ž.. Nemuno kilpų regioninio parko Direkcijos (toliau – Direkcija) atsakyme (DOK -12927 Priedas Nr. 4.1.) buvo nurodyta, jog Saugomą teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodyta, kad galima atidalinti miško ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miško ūkio paskirties žemės sklypų ir kitos paskirties žemės sklypų, kuris formuojamas pastatui arba pastatų kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti. Taigi Nemuno kilpų regioninio parko direkcija iš esmės nurodė, kokiu būdu gali būti įteisinti statiniai, neteigdama, jog statinių įteisinimas nėra galimas dėl saugotinos teritorijos rėžimo apsaugos. Be to, Direkcija atlieka saugotinos teritorijos priežiūrą, todėl apie ginčo statinių buvimą šioje teritorijoje Direkcijai neabejotinai buvo žinoma. Iki šiol Direkcija jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovams nėra pareiškusi, ginčo statinio statybos teisėtumas nebuvo ginčijamas.

44.4.                       2012 m. liepos 17 d. parengus atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 6955/0005:016 1 kadastrinis matavimų atlikimo tikslu, šiame plane buvo pažymėti atsakovų statiniais, žemės sklypo plano kitoje pusėje statiniai yra nurodyti juos koordinuojant geodeziniais taškais, 2012 m. birželį buvo parengta statinio geodezinė nuotrauka. Šie planai buvo suderinti su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, bei Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriumi. 2015 metais rengiant patikslintą kadastrinis matavimų bylą, žemės sklypo planas, kuriame pažymėti ginčo statiniai, taip pat buvo suderintas su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Iš to spręstina, jog Nemuno kilpų regioninis parkas neprieštaravo šių statinių buvimui, nekėlė dėl jų egzistavimo atsakovams pretenzijų, nesikreipė į teismą ar į prokuratūrą dė1 šių statinių nugriovimo. Toks Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos suderinimas reiškė, jog nei 2012, nei 2015 metais nebuvo laikoma, kad statinių buvimas pažeidžia saugotinos teritorijos rėžimą. Labai svarbu pažymėti, jog statyba apskirtai Nemuno kilpų regioniniame parke yra galima, tik jai nustatomi atitinkami reikalavimai. Šio ginčo atveju kliūtis teisiškai įregistruoti nesudėtingus poilsio pastatus yra ne tai, jog jie yra saugomoje teritorijoje, o tai, kad jie yra miško žemėje. Taigi, ieškovė siekia apginti tas teises/interesą, kurios (kuris) nėra pažeistos/pažeistas (t. y. Nemuno kilpų regioninio parko direkcija nenurodo, jog statinių statyba yra pažeistas saugotinos teritorijos teisinis rėžimas).

44.5.                       Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio tokio pobūdžio klausimą sprendimas nėra priskirtas savivaldybių savarankiškajai funkcijai. Sutinkamai su Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio, savivaldybės savarankiškajai funkcijai priskirta: 25 punktas – savivaldybės saugoma teritorijų steigimas, apsauga ir tvarkymas; 26 punktas – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtą saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdyną ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 5 punktas nustato, jog viena iš valstybių (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijų yra dalyvavimas valdant valstybinius parkus.

44.6.                       Net jei laikyti, jog savivaldybė yra šio regioninio parko valdytoja (nors tokio duomenų į bylą nėra pateikta), jai nėra suteikta teisė inicijuoti (teisme kelti klausimus) dėl statinio pašalinimo ir ginčyti jų statybos teisėtumą, kaip ir nesuteikta teisė vykdyti veiklos parkuose kontrolę.

44.7.                       Ieškovės kompetencijų riboms įvertinti reikšmingas ir kitas teisės aktas – 1999 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 490 „D?1 regioninio parkų nuostatų patvirtinimo“. Sutinkamai su šio Nutarimo 44 punktu, Regioninio parko valdymą, apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Direkcija. Minėtu nutarimu buvo patvirtinti ir Nemuno kilpų regioninio parko nuostatai, kurie nustato Nemuno kilpų regioninio parko steigimo tikslus, išskirtinę vertę, etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus. Nuostatai įtvirtina, jog Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Taigi, teisės aktų taikymo požiūriu negali būti ginčo dėl to, jog ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo ir ?galiojimo reikšti ieškinį dė1 saugotinos teritorijos apsaugos, tokia teisė aukščiau nurodyti teisės aktų požiūriu yra suteikta tik teisės aktuose numatytiems subjektams, tarp kurių savivaldybės nėra įvardintos.

44.8.                       Iš bylos duomenų matyti, jog Inspekcija, privataus asmens skundo pagrindu patikrinusi statinius Žemės sklype, yra priėmusi atitinkamus administracinius sprendimus – 2022 m. vasario mėnesį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai atliko patikrinimą ir A. J.  surašė Privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus pagal 2022 m. vasario 25 d. akte Nr. FAK-336 nurodytus pažeidimus: 2022 m. kovo 2 d. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Ginčui itin svarbu tai, jog Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai dė1 ginčo poilsio namelių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) Prienų r., kurie yra šios bylos dalykas, atsakovams surašyti nebuvo – statiniai nebuvo pripažinti savavališkais. Iki šiol, nameliams esant pastatytiems ir eksploatuojamiems apie 40 metų, ieškovė (prieš tai Prienų rajono Vykdomasis komitetas) niekada neginčijo jų statybos teisėtumo, atsakovams nebuvo pareikšti reikalavimai, pretenzijos, kuriais būtų prašyta šiuos namelius nusikelti. Taigi aplinkybę, jog ginčo nameliai negali būti vertinami kaip savavališka statyba, patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicija, šių statinio nepripažįstant savavališkais.

44.9.                       Teismas, pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodyta Vietos savivaldos įstatymo norma nesuteikia jai teisės ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka ginčijant statybos užbaigimo deklaracijas, dėl to pagrįstai laikė, jog civilinė byla pradėta pagal reikalavimo teisės neturinčios ieškovės ieškinį, todėl turi būti dalyje nutraukta.

44.10.                      2012 m. birželio mėnesį, siekiant įteisinti ginčo statinius, buvo parengta ginčo statinių geodezinė nuotrauka, kuri buvo suderinta su Prienų rajono savivaldybės administracija, tiek ir 2022 metais ieškovei raštu atsakant atsakovams dėl ginčo statinių įteisinimo, tiek ir iš bendrųjų savivaldybės priežiūros funkcijų ir pareigų, ieškovei buvo žinoma apie statinių egzistavimą, bei su tuo susijusius dokumentus. Taigi šio ginčo atveju ieškovė yra praleidusi bendrąjį 10 metą ieškinio senaties terminą, kurį atsakovai prašė taikyti ieškovės reikalavimams. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, bylos duomenims atitinkančią išvadą, jog savivaldybės institucijoms apie atsakovų M. Ž. ir A. J. poilsio namelius buvo žinoma dar 2012 m. Taigi šio ginčo atveju ieškovė yra praleidusi bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

44.11.                      Sprendžiant dėl nuosavybės įgijimo būdo teisėtumo, esminę reikšmę turi aplinkybės nustatymas, ar daikto sukūrimas vyko laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju akivaizdu, jog ginčo statiniai turi būti vertinami kaip fizinių asmenų lėšomis sukurti (pastatyti) nauji nekilnojamieji daiktai. Jų pastatymo aplinkybės, įvertinant jų statybos metus, sudaro pagrindą pripažinti, jog šie statiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai ir yra sukurti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Be to, kaip kad nustatyta teismo eksperto V. Š. aktu, šie statiniai atitinka visus statiniams keliamus reikalavimus. Ginčo statinius nuo pat jų pastatymo iki šiol, reikmėms iš dalies susijusiomis su aviaciniais tikslais (poilsis, nakvynė po treniruočių bei varžybų ir t. t.), nepertraukiamai naudoja ir prižiūri A. J.  ir M. Ž.. Statiniai randasi fiziniams asmenims priklausančiame žemės sklype, besiribojančiame su KAASK nuosavybės teise priklausančiu sklypu.

44.12.                      Ginčo statinio įteisinimas ir/ar žemės sklypo paskirties keitimas neprieštarauja teritorijos bendrojo plano sprendiniams. 2013 metais, kai buvo atlikti ginčo statinio kadastriniai matavimai, tai buvo daroma tikslu įteisinti šiuos statinius, kadangi būtent tokio dokumento (kadastrinių matavimų bylos ir deklaracijos) pagrindu eilė analogiškų statinių valdytojų tokius savo statinius įsiteisino. Atsakovai to nespėjo padaryti išimtinai dė1 pasikeitusio teisinio reglamentavimo 2013 metais (t. y. pakeitus Miškų įstatymo 11 straipsnį). Prie atsakovų atsiliepimo pridėti įrodymai (DOK -12927, priedas Nr. 13.1-13.9) patvirtina, jog šioje pačioje miško žemėje yra teisiškai įregistruoti mažiausiai 19 tokių pačių statinių, dalis jų įteisinta Prienų rajono savivaldybės vardu, dalis – privačių asmenų. Pvz., poilsio namelis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2009 metais, statybos metai 2002; vasarnamiai, kurių registro Nr. 44/306047 įregistruoti 2010 metais, statybos metai 1980 m., vasarnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti, esantys registro Nr. 44/266078 pastatyti 1980 metais, įteisinti 2004 metais. Šie statiniai patenka į regioninio parko ribas ir yra miško paskirties žemėje. Jei savivaldybė laikosi pozicijos, jog miško/regioninio parko ribose tokie analogiški atsakovų statiniams poilsio paskirties statiniai negalimi, nėra suprantama, kodėl juos registravo savo vardu tokių pačių dokumentų pagrindu.

44.13.                      Pareiškėjai (šioje byloje – atsakovai) teisme inicijavo bylą dėl nuosavybės įgijimo pagrindo nustatymo, kas būtų pagrindu atlikti statinio teisinę registraciją ir vykdyti visus kitus savivaldybės nurodytus veiksmus, bei užvedė bylą dėl įgyjamosios senaties nustatymo. Byla buvo užvesta 2023 metų kovo mėnesį, t. y. prieš vienerius metus. Minėtoje byloje ieškovė yra suinteresuotas asmuo. Nors minėtoje byloje buvo pateikti įrodymai, kuriais yra grindžiamas pareiškimas, įskaitant ir 2013 m. balandžio 12 d. deklaraciją, Prienų rajono savivaldybė į šiuos duomenis nesureagavo, bylos dėl deklaracijos panaikinimo (per 10 metų nuo jų priėmimo) neinicijavo. Todėl šios civilinės bylos iškėlimas, ginčijant atsakovams priklausančių seniai pastatyti statinių statybos teisėtumą, vertinant juos kaip savavališkus, kai prieš tai pati ieškovė raštu nurodė atsakovams šių statinių įteisinimo galimybes bei inicijavo žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą tikslu pakeisti žemės sklypo dalies paskirtį, neatitinka gero ir rüpestingo administravimo principą.

45.       Trečiasis asmuo Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo sprendimą dėl ieškinio reikalavimų priimti savo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus visas bylos aplinkybes ir įrodymus. Atsiliepime nurodo, kad trečiasis asmuo savo poziciją dėl ieškinio dalykų pagal kompetenciją yra išdėsčiusi 2024 m. kovo 25 d. atsiliepime teismui savo atsiliepime į ieškinį. Direkcijos išdėstyta pozicija nesikeičia bei išlieka aktuali ir apeliacinių skundų nagrinėjimo kontekste.

46.       Trečiasis asmuo P. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės Prienų rajono savivaldybės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; priteisti trečiajam asmeniui P. B. jo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

46.1.                       Susipažinus su ieškovės apeliaciniu skundu, gali susidaryti įspūdis, kad ieškovė, praleidusi terminą NŽT sutikimui apskųsti, atsakomybę už šio akto palikimą galioti siekia perkelti teismui, neva netinkamai vykdžiusiam savo pareigą ginti viešąjį interesą. Nėra pagrindo sutikti su tokia argumentacija. Skundžiamame sprendime teismas detaliai nustatė reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovė skundą dėl NŽT sutikimo panaikinimo galėjo pateikti laiku.

46.2.                       Teismo objektyviai nustatyta, kad ieškovė dar iki NŽT sutikimo gavimo 2023 m. spalio 27 d. jau žinojo apie jos neva pažeistas teises, dėl ko turėjo pakankamai laiko inicijuoti teisminį procesą per įstatyme nustatytą terminą. Ieškovės faktinis 2015 m. lapkričio 4 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4 (toliau – Deklaracijos) gavimas tik 2024 m. vasario 20 d. nepateisina ieškovės delsimo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (ieškovė dėl šių Deklaracijų kopijų pateikimo galėjo kreiptis daug anksčiau, apie jas jai buvo žinoma nuo 2023 m. liepos mėn.).

46.3.                      Trečiasis asmuo P. B. bylos nagrinėjimo metu detaliai paaiškino bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Pastatą jis 1980 m. pastatė pats, savo lėšomis ir pastangomis. Trečiasis asmuo 2024 m. rugsėjo 20 d. teismui pateikė TSRS Valstybinio miškų ūkio komiteto išrašytą orderį Nr. 23, P. B. buvo leista iš vėjavartų pasigaminti statybines medžiagas, kurios vėliau buvo panaudotos poilsio pastato statybai. Kartu buvo pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis apmokėjimą už leistas ruošti medžiagas. 2024 m. rugsėjo 9 d. trečiasis asmuo teismui pateikė pastato fotonuotraukas, iš kurių akivaizdžiai matosi, kad pastatas buvo statytas ūkio būdu, ne statybininkų – profesionalų, buvo pastatytas seniai (prieš daugiau, negu 40 metų), nebuvo renovuotas. Pastato vertė nėra didelė. Be to, duodamas paaiškinimus 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, P. B. išsamiai paaiškino savo poilsio pastato statybos aplinkybes. Nurodė, kad namelio statybai naudojo savo asmenines ir šeimos lėšas, kad visus darbus atliko pats arba pasitelkdamas pažįstamus, kurie taip pat lankydavosi sklandymo klube. Šios aplinkybės paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra įrodymų apie Deklaracijų pagrindu įregistruoto turto sukūrimą (statybas).

46.4.                       Visas Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (toliau – DOSAAF) priklausęs turtas buvo apskaitomas, o kiekvienas DOSAAF priklausęs daiktas turėjo savo inventorizacinį numerį. Tuo tarpu trečiojo asmens P. B. Pastatas tokio numerio neturėjo ir niekada nebuvo apskaitomas kaip DOSAAF turtas. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad Pastatas visada, nuo pat jo statybos pradžios priklausė tik P. B. ir buvo tik jo naudojamas. Be to, ši aplinkybė paaiškina, kodėl P. B. poilsio Pastatas nebuvo perduotas ieškovei kartu su kitu turtu – P. B. Pastatas paprasčiausiai nebuvo įtrauktas į DOSAAF turto apskaitą, kadangi DOSAAF nepriklausė ir negalėjo būti vėliau perduotas Valstybei ir ieškovei.

46.5.                       Galiausiai, į bylą pateikta trečiojo asmens ir KAASK 2018 m. rugsėjo 17 d. sudaryta sutartis (toliau – Sutartis) taip pat patvirtina Pastato priklausymą trečiajam asmeniui. Sutartimi KAASK, be kita ko, patvirtino, kad „jam yra žinoma, jog Pastatas buvo pastatytas, prižiūrimas ir aptarnaujamas P. B. lėšomis nuo Pastato statybų pradžios 1980 m. iki šios Sutarties sudarymo bei visą minėtą laiką buvo ir yra teisėtai valdomas P. B.“ (Sutarties 1 p.); kad „jokių išlaidų, susijusių su Pastato statyba ir (arba) įrengimu ir (arba) eksploatacija, neturėjo“ (Sutarties 2 p.); bei kad KAASK „neturi ir ateityje nereikš P. B. jokių pretenzijų, susijusių su Pastato buvimu valstybinėje žemėje bei Klubo nuosavybės teisių į Pastatą realizavimu“ (Sutarties 4 p.). Kitaip tariant, Pastatą, kaip nekilnojamojo turto objektą, savo lėšomis ir pastangomis sukūrė ne Valstybė, ne DOSAAF, o būtent P. B., todėl ieškovė neturi jokio pagrindo (nei faktinio, nei teisinio) pretenduoti į Pastato nuosavybę. Taigi, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo pastatai, įskaitant trečiojo asmens Pastatą, negalėjo būti ir nebuvo perduoti ieškovei, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo reikšti reikalavimų dėl Deklaracijų panaikinimo ir juo labiau – dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius perkėlimo jai.

47.       Atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės (apeliantės) Prienų rajono savivaldybės apeliacinį skundą ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys buvo atmestas, bei dalis bylos buvo nutraukta nepakeistas; priteisti atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui iš ieškovės Prienų rajono savivaldybės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

47.1.                       NŽT sutikimas yra 2015 m. lapkričio 4  d. deklaracijose apie statybos užbaigimą Nr.1-1 – 1-4 (toliau – Deklaracijos) nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, administracinis aktas, turintis individualaus administracinio akto požymių; NŽT sutikimas sukėlė atsakovui KAASK teises ir pareigas įregistruoti nuosavybės teisę, todėl NŽT sutikimui taikytinas įstatyme nustatytas administracinių aktų apskundimo terminas. Ieškovė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį vieno mėnesio terminą NŽT sutikimui apskųsti praleido beveik trimis mėnesiais (NŽT sutikimas buvo elektroniniu paštu išsiųstas ieškovės advokatui 2023 m. spalio 27 d., o ieškinys teismui pateiktas 2024 m. vasario 22 d.).

47.2.                       Apeliaciniame skunde ieškovė bando įrodinėti, neva, ji praleido terminą NŽT sutikimui apskųsti, nes Deklaracijų kopijas gavo tik 2024 m. vasario 22 d. Kaip minėta, Deklaracijos savaime nėra niekaip susiję su administracinio sprendimo – NŽT sutikimo priėmimu, todėl ta faktinė aplinkybė, kada Savivaldybė susipažino su Deklaracijomis, neturi visiškai jokios teisinės reikšmės, sprendžiant dėl praleisto termino NŽT sutikimo apskundimui. Net jei ši faktinė aplinkybė ir būtų kaip nors reikšminga, pažymėtina, jog apie Deklaracijas, kurių pagrindu Pastatai buvo įregistruoti atsakovo KAASK vardu, ieškovė sužinojo dar 2023 m. liepos 18 d., kuomet iš Registrų centro gavo išrašus.

47.3.                       2023 m. spalio 2 d. NŽT pateiktame prašyme dėl informacijos pateikimo ieškovės atstovas nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ archyve susipažino su atsakovui KAASK priklausančio nekilnojamo turto kadastro bylomis. Susipažinęs su minėtomis bylomis, nustatė, kad KAASK, neva, yra pasisavinęs nekilnojamąjį turtą – Pastatus, nuosavybę KAASK vardu įregistruojant Deklaracijų pagrindu. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apie Deklaracijas ieškovei buvo žinoma dar anksčiau, ką pagrįstai sprendime konstatavo ir teismas.

47.4.                       Ieškovė, teigdama, jog teismas nepagrįstai neatnaujino termino skundui dėl NŽT sutikimo pateikti, nurodo, jog tariamai egzistavo akivaizdus viešojo intereso pažeidimas – NŽT pradžioje išdavė atsakovui KAASK sutikimą registruoti Pastatus, o atsiliepimu neigė savo sutikimo išdavimo faktą ir atitinkamo NŽT sutikimo buvimą. Neaišku kaip NŽT teisinė pozicija dėl NŽT sutikimo turinio civilinės bylos nagrinėjimo eigoje galėjo įtakoti teismo sprendimą dėl termino skundui dėl NŽT sutikimo pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą pasisakė, jog būtent NŽT sutikimas sukėlė atsakovui KAASK teises ir pareigas įregistruoti nuosavybės teisę, todėl ieškiniu ginčijamam atsakovės NŽT sutikimui taikytinas įstatyme nustatytas administracinių aktų apskundimo terminas. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino NŽT sutikimo teisėtumo ar atitikimo teisės aktams, todėl kokia bebūtų NŽT pozicija šiuo klausimu ji niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti teismo sprendimo neatnaujinti termino skundui dėl NŽT sutikimo paduoti.

47.5.                       Civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja, be kita ko, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, turinti teisę, be kita ko, pareikšti savarankiškus reikalavimus viešajam interesui ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), CPK, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Šiuo atveju prokuratūra, susipažinusi su visa Civilinės bylos medžiaga pilna apimti nenustatė jokio viešojo intereso pažeidimo dėl NŽT sutikimo išdavimo ar, juo labiau, KAASK atliktų veiksmų registruojant ginčo statinius.

47.6.                       Civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat dalyvauja, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pranešimas apie tariamą viešojo intereso pažeidimą viešąjį interesą ginančiai institucijai, kuri civilinėje byloje jau yra dalyvaujantis asmuo, neturi jokios teisinės logikos. Sprendime teismas teisingai nurodė, jog jis negali būti statybos valstybinės priežiūros institucija ir atlikti jos funkcijų.

47.7.                       Neegzistuoja joks viešasis interesas, susijęs su NŽT sutikimo išdavimu, ar KAASK veiksmais registruojant Pastatus savo vardu, ir, juo labiau, tokio viešojo intereso pažeidimas. NŽT sutikimas buvo išduotas atsižvelgiant į KAASK 2014 m. balandžio 10 d. prašymą Nr.14/04/10. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punktas numatė, jog „Statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka.“. Taigi, teisės aktai konkrečiai neapibrėžia kokia turi būti NŽT sutikimo forma. NŽT sutikimas gali būti ir rašto formos, atsakant į pareiškėjo paklausimą, kaip buvo ir šiuo atveju. NŽT sutikimas prilygintinas sutikimui naudotis valstybine žeme. Teismų praktikoje, aiškinant analogiškas situacijas, yra nurodyta, jog dokumentas, kuriuo NŽT pritaria statinių statybai nesuformuotoje valstybinėje žemėje gali būti ir neprieštaravimas naudotis valstybinės žemės teritorija.

47.8.                       Pastatai nebuvo buvusios Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (originalus pavadinimas ??????, toliau – DOSAAF) turtas, todėl jo registravimas KAASK vardu neprieštaravo jokių asmenų ar viešajam interesui.

47.9.                       Apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas tariamas Savivaldybės atitikimas Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje (šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 11 dalis) nurodytą „suinteresuoto asmens“ sąvoką, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (toliau – AT) 1990 m. lapkričio 15 d. Nutarimo Nr. I-787 „Dėl Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto“ bei 2021 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimo Nr. 222 „Dėl nekilnojamojo ir ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Prienų rajono savivaldybės nuosavybėn“ (toliau – Nutarimas Nr. 222) pagrindu Savivaldybė nei tiesiogiai nei netiesiogiai neįgijo ir negalėjo įgyti netgi teisėtų lūkesčių dėl nuosavybės teisės į Pastatus. Tuo pačiu, Savivaldybė neįgijo ir materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Deklaracijas.

47.10.                      Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog Pastatai būtų buvę pastatyti DOSAAF lėšomis ir buvo faktiškai šios organizacijos naudojami ir įtraukti į šios organizacijos turto sąrašus, bei vėliau perduoti Lietuvos valstybei ir pačiai Savivaldybei. Juo labiau, nėra įrodyta, kad NŽT Sutikimo bei Deklaracijų parengimo metu bei Pastatų įregistravimo KAASK nuosavybės teise metu (2016 m. sausio 5 d.) Pastatai nuosavybės teise priklausė Savivaldybei, ar buvo jos faktiškai valdomi ir/ar naudojami, tuo pagrindžiant ieškovės materialinį suinteresuotumą Deklaracijų panaikinimu. Planinės ekonomikos sąlygomis socialistinė nuosavybė (piniginės lėšos) pastatų statybai galėjo būti skiriamos ir tokie pastatai galėjo būti statomi tik tokių statinių statybai pritarus tuometinei vykdomajai valdžiai, skyrus lėšų tokių pastatų statybai. Pastatai galėjo būti ir faktiškai buvo pastatyti ne DOSAAF, ar šią organizaciją kontroliuojančios vykdomosios valdžios institucijos sprendimu ir lėšomis, tačiau privačių asmenų lėšomis.

47.11.                       Pastatų pirminės statybos metai (1970 m. – 1980 m.) ir Pastatų lokacija (DOSAAF tariamai naudotoje teritorijoje) savaime nepreziumuoja faktinių aplinkybių, kad Pastatus pastatė DOSAAF ir jie buvo sudėtinė šios organizacijos turto dalis, bei turėjo būti perduoti Lietuvos valstybei, kaip ir kitas DOSAAF turtas. Asmeninė piliečių nuosavybė gali būti turtas, skirtas materialiniams ir kultūriniams jų poreikiams tenkinti. Kiekvienas pilietis gali turėti kaip asmeninę nuosavybę darbo pajamas ir santaupas, gyvenamąjį namą (arba jo dalį) ir pagalbinį namų ūkį, namų ūkio ir apyvokos, asmeninio vartojimo ir patogumo reikmenis (LTSR CK 109 straipsnis). Mokslinėje literatūroje, analizuojančioje sovietmečio nuosavybės teisinių santykių modelį, pažymima, jog „Sovietmečiu kaime gyvenantys ir jame dirbantys gyventojai galėjo turėti namą ir keletą ūkinių pastatų. [...] Privatus turtas sovietiniame kaime buvo įprastas, tačiau viešai nedeklaruotinas dalykas, [...]“. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog hipotetiškai vertinant, Pastatai galėjo būti tiek socialistinė, tiek ir asmeninė nuosavybė. KAASK turimais duomenimis ir, be kita ko, atsižvelgiant į kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus, akivaizdu, jog sovietmečiu pastatyti Pastatai nebuvo DOSAAF (socialistinė) nuosavybė, o buvo pastatyti ir valdomi privačių fizinių asmenų (asmeninė piliečių nuosavybė).

47.12.                       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo naują argumentą dėl jos tariamo suinteresuotumo Deklaracijų panaikinimu, t. y., jog ji, reikšdama ieškinio reikalavimą dėl Deklaracijų panaikinimo, neva, turėjo antrinį interesą – Pastatus „padaryti“ bešeimininkiu turtu ir į juos įgyti nuosavybės teises. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

47.13.                      Nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas ir dėl materialinio bei procesinio suinteresuotumo Deklaracijų ginčijimu dėl įstatymų ieškovei suteiktos kompetencijos. Šiuo atveju faktinė aplinkybė, jog viena iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – VSĮ) Savivaldybei suteiktų funkcijų yra dalyvavimas valdant valstybinius parkus, savaime nesuteikia teisės Savivaldybei teisme ginčyti Deklaracijas. Kaip minėta aukščiau, statinio statybos užbaigimo deklaracijų ginčijimas teisme yra išimtinai prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, bei Inspekcijos funkcijos. Savivaldybei, kaip dalyvaujančiai valdant valstybinius parkus, tokia teisė įstatymo nėra suteikta.

47.14.                      Nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas ir dėl materialinio bei procesinio suinteresuotumo Deklaracijų ginčijimu dėl Pastatų buvimo Savivaldybės teritorijoje ir tuo pagrindu Savivaldybei tariamai priklausančių funkcijų vykdymo. Apeliaciniame skunde teisę ginčyti Deklaracijas Savivaldybė nepagrįstai kildina iš VSĮ 6 straipsnio 1 dalies 19 –21 punktuose nurodytų savivaldybių savarankiškųjų funkcijų, be kita ko, statinių naudojimo priežiūros funkcijos, vykdymo. SĮ 2 straipsnio 54 punktas numato, jog „Statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti“, o 55 punktas numato, jog „Statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto veikla, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir ar statinys naudojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.“.

47.15.                      Savivaldybė apskritai nėra valstybės institucija, turinti valdymo įgaliojimus ir vykdanti Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatytą tam tikros srities veiklą ar atliekanti statybos darbų, kuriais įgyvendinami statinio saugos ir paskirties reikalavimai, valstybinę priežiūrą.

47.16.                       Sprendime teismas pagrįstai išaiškino, jog ieškovė neturėjo teisės ginčyti Deklaracijų nesant Inspekcijos atlikto tyrimo dėl Pastatų statybos užbaigimo įforminimo teisingumo. Statybos įstatymo 28 straipsnio 11 punktas numato, jog kreiptis į teismą dėl, be kita ko, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo ir statinių įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Inspekcija, bei kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą.

47.17.                       Nors statybos užbaigimo deklaracijos gali būti ginčijamos ir tiesiogiai teisme, tačiau tokį ginčą inicijuojantis asmuo visų pirma turėtų inicijuoti statybos proceso ir jo užbaigimo valstybinės priežiūros atlikimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, nes teismas negali būti statybos valstybinės priežiūros institucija ir atlikti jos funkcijų. Atitinkamai aptartas argumentas papildomai leido daryti teismui išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad Deklaracijų galiojimas turėtų būti naikinamas.

47.18.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog KAASK į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, susijusių su Deklaracijų surašymo ir KAASK nuosavybės teisių į Pastatus įgijimo aplinkybėmis. Būtent ieškovė, pareikšdama vindikacinį ieškinį teisme ir įrodinėdama, kad Pastatų statyba bei registracija NTR atsakovo KAASK vardu, buvo neteisėta, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

47.19.                      Ieškovė nepateikia jokių įrodymų (planų ir pan.), kokia gi konkrečiai buvo ta DOSAAF valdoma aviacinės bazės teritorija, t. y., kur konkrečiai buvo šios aviacinės bazės ribos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl Pastatų statybos būtent toje teritorijoje, kurioje buvo DOSAAF valdoma aviacijos bazė. Taip pat ieškovė teismui nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl ginčo Pastatų faktinės statybos DOSAAF lėšoms, Pastatų naudojimo DOSAAF poreikiams, Pastatų įtraukimo į DOSAAF turto sąrašus ir panašiai.

47.20.                       Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio pateikimo siekiant pripažinti ieškovės teisę į Pastatus, o ne dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo (vindikacinis) yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde ieškovė neigia savo ieškinyje aiškiai nurodytus tiek faktinius, tiek teisinius vindikacinio ieškinio pagrindus, pripažindama, jog niekada nebuvo Pastatų savininke, tačiau Nutarimo Nr. 222 pagrindu, tačiau, tuo pat metu teigia, jog yra įgijusi teisę būti pripažinta teisėta Pastatų savininke teismui perkeliant (pripažįstant) ieškovės teisę į Pastatus CK 4.95 straipsnio pagrindu (vindikacinio ieškinio teisinis pagrindas). Toks ieškovės nenuoseklumas netgi apeliaciniame skunde yra nesuprantamas.

47.21.                      Nagrinėjamu atveju, ieškovė savo ieškinį grindė būtent CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Šį ieškinio teisinį pagrindą ieškovė, be kita ko, nurodė ir apeliaciniame skunde. Nepaisant ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo, grindžiamo būtent vindikaciniam ieškiniui skirtomis įstatymo normomis, apeliaciniame skunde ieškovė bando įrodinėti, jog ieškinį, neva, pareiškė dėl nuosavybės teisės į Pastatus pripažinimo, nes Pastatai jai niekuomet nebepriklausė, tačiau turėjo priklausyti Nutarimo Nr. 222 pagrindu. Tokiu argumentu ieškovė dar kartą pripažino, jog neegzistuoja pirmoji ir svarbiausia vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudaranti aplinkybė: ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą.

47.22.                      Net ir vertinant, kad ieškinys yra pareikštas dėl Savivaldybės nuosavybės teisės į Pastatus pripažinimo, tokio ieškinio reikalavimo nėra pareikšta ir jis nėra įrodytas. Ieškiniu yra, be kita ko, prašoma atsakovo KAASK nuosavybės teises į Pastatus „perkelti“ ieškovei. Vien lingvistiškai aiškinant minėtą ieškinio reikalavimą, akivaizdu, jog juo nėra prašoma pripažinti Savivaldybės nuosavybės teisių į Pastatus, o tik „perkelti“ nuosavybės teises.

47.23.                       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl materialinio pobūdžio pasekmių ieškovei tariamo kilimo teismui panaikinus Deklaracijas. Išnagrinėjęs bylą, teismas nenustatė, jog Deklaracijų panaikinimas sukeltų ieškovei realius materialinius teisinius padarinius Pastatų atžvilgiu – patvirtintų būtent Savivaldybės nuosavybės teisę į Pastatus. Su tokia teismo išvada nėra jokio pagrindo nesutikti. Apeliaciniame skunde Savivaldybė pripažįsta, jog ją būtų tenkinusios visos materialinės teisinės pasekmės, kurios būtų kilę, jei Deklaracijos būtų panaikintos. Ieškovei, tariamai, buvo priimtinas tiek atsakovo KAASK nuosavybės teisių į Pastatus perkėlimas ieškovei, tiek tariamai, atsakovo KAASK nuosavybės teisių įregistravimo pagrindo panaikinimas, nepriteisiant Pastatų ieškovui, taip pat panaikinus atsakovo nuosavybės teises, ginčo turtas, tariamai galėjo tapti bešeimininkiu, į kurį ieškovas būtų galėjęs įgyti nuosavybės teises pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį. Šiame atsiliepime jau yra minėta, jog bet kuris iš aukščiau nurodytų galimų teismo sprendimo variantų nesukeltų ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks ieškinio reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

47.24.                      Apeliacinio skundo argumentas, kad Vyriausybės ieškovei perduoto turto pripažinimas nereikalingu Savivaldybės funkcijoms vykdyti neturi jokio ryšio su civiline byla yra nepagrįstas. Ieškovės teigimu, vien tai, kad kitą savo turtą ieškovė yra pripažinusi nereikalingu tiesioginei Savivaldybės funkcijai vykdyti, šie savivaldybės sprendimai niekaip negalėjo paneigti ieškovės teisės į Vyriausybės ieškovui perduoto turto visumą. Savivaldybės nereikalingais jos funkcijoms vykdyti pripažinti pastatai yra tos pačios poilsio paskirties kaip ir Pastatai, bei yra netoli vienas nuo kito. Atitinkamai, vadovaujantis logikos dėsniais ir protingumo principu, Savivaldybė, pripažinusi turtą nereikalingu jos funkcijoms vykdyti, atitinkamai nuspręs ir dėl analogiškos paskirties toje pačioje teritorijoje esančių Pastatų. Tai neabejotinai sustiprina įsitikinimą dėl Savivaldybės suinteresuotumo Pastatų nuosavybės teisių perkėlimu Savivaldybei nebuvimu.

47.25.                      Apeliaciniame skunde netinkamai vertinama trečiųjų asmenų – Vyriausybės, generalinės prokuratūros ir Inspekcijos atsiliepimuose nurodyta pozicija dėl ieškinio. Apeliaciniame skunde teigiama, neva, minėtos valstybės institucijos neprieštaravo ieškinio patenkinimui, tačiau, kaip matyti iš minėtų institucijų pateiktų procesinių dokumentų, nei viena institucija nepareiškė savo pozicijos, jog neprieštarauja, kad ieškinys būtų patenkintas. Svarbiau yra tai, kad minėtos institucijos, kurioms, be kita ko, suteikta teisė ginti viešąjį interesą, prižiūrėti valstybės turto tinkamą valdymą, perdavimą pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 222, įvertinę visą civilinės bylos medžiagą bei jų pačių turimus duomenis, nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir/ar netinkamo Lietuvos valstybės turto valdymo ar disponavimo, tame tarpe, ieškovės įrodinėjamo KAASK valstybės turto (Pastatų) pasisavinimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

49.       Ieškovė skundžia sprendimo dalį, kuria netenkinti jos ieškinio reikalavimai dėl: 1) 2014 m. balandžio 18 d. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimo Nr. 10SD-(14.10.7)-939 panaikinimo; 2) 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (toliau – ir KAASK) deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-1, Nr. 1-2, Nr. 1-3, Nr. 1-4 panaikinimo ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo nuosavybės teisių į pastatus perkėlimo ieškovei; 3) atsakovo A. J.  2013 m. balandžio 12 d. deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio 1K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo įpareigojant atsakovą A. J. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti neteisėtai pastatytą statinį – poilsio namelį 1K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); savo sąskaitą sutvarkyti neteisėtą statybvietę; savo sąskaita išvežti statybines atliekas; atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo A. J. 500 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo pašalinti ieškovo teisių pažeidimus nevykdymo dieną; 4) atsakovo M. Ž. 2013 m. balandžio 12 d. dienos deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio 2K1m unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), panaikinimo įpareigojant atsakovą M. Ž. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti neteisėtai pastatytą statinį – poilsio namelį 2K1m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); savo sąskaitą sutvarkyti neteisėtą statybvietę; savo sąskaita išvežti statybines atliekas; atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo M. Ž. 500 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo pašalinti ieškovo teisių pažeidimus nevykdymo dieną.

Dėl reikalavimo panaikinti atsakovės NŽT 2014 m. balandžio 18 d. sutikimą

50.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nutraukė bylą dalyje dėl NŽT sutikimo panaikinimo, nurodo, kad teismas neteisingai, vienpusiškai ir šališkai vertino ieškovo galimybes ginčyti NŽT sutikimą per 1 mėn. nuo sužinojimo apie tokio sutikimo buvimo terminą, jog teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Apeliantės vertinimu, teismas pats nesilaikė ABTĮ reikalavimų, nustatytų teismams, kai nagrinėjant administracines bylas yra nustatomi viešo intereso pažeidimai.

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nustatytas terminas skundui paduoti yra ne ieškinio senaties, bet procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

52.       ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Taigi nagrinėjamu atveju taikytina ABTĮ nuostata galiojusi ieškinio teismui padavimo metu (2024 m. vasario 22 d.), t. y. ABTĮ 29 straipsnis. Jo 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

53.       Pirmosios instancijos teismas iš kartu su ieškiniu pateikto NŽT lydraščio ir jo metaduomenų nustatė, kad ginčijamas NŽT sutikimas buvo elektroniniu paštu išsiųsti ieškovės advokatui 2023 m. spalio 27 d. Ieškinys teismui pateiktas 2024 m. vasario 22 d. Taigi ieškovė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį vieno mėnesio terminą praleido beveik trimis mėnesiais. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.

54.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad apie ginčo sutikimą ieškovei buvo žinoma dar 2023 metais. Atsakovas KAASK 2014 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo valstybinėje žemėje. Šiame rašte nurodoma, kad dauguma KAASK lėšomis statytų statinių nebuvo įregistruoti iki 2001 m. Įteisinti pastatytų statinių nėra galimybės, nes nėra jiems išnuomotos žemės. Išsinuomoti žemės negalima, nes nėra įteisintų statinių. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes ir buvo prašoma remiantis buvusia valstybinės žemės nuomos sutartimi, leisti suformuoti sklypą valstybinėje žemėje ir jį išnuomoti KAASK veiklai užtikrinti. NŽT, įvertinusi KAASK 2014 m. balandžio 10 d. rašte nurodytas aplinkybes dėl statinių įteisinimo, rašte nurodė, kad skyrius neprieštarauja, kad KAASK veiklai reikalingi statiniai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės atstovas 2023 m. spalio 2 d. kreipėsi į NŽT dėl informacijos pateikimo. Rašte buvo nurodyta, kad ieškovas dalyvauja teisiniame ginče su KAASK dėl pasisavintų elektros įvadų, kad KAASK yra pasisavinusi anksčiau DOSAFF priklaususį ir valstybės nuosavybėn turėjusį pereiti nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į šį prašymą, buvo pateiktos prašomos dokumentų kopijos, t. y. rašto kopija ir KAASK 2014 m. balandžio 10 d. prašymo su priedais kopija.

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė 2023 m. spalio 27 d. gavusi NŽT raštą „Dėl dokumentų kopijų“, kuriuo buvo pateiktas ir NŽT sutikimas, buvo susipažinusi su visais dokumentais, kurių pagrindu vėliau, praleidžiant įstatyme nustatytą terminą, ir buvo pareikštas ieškinys, tame tarpe ir dėl NŽT sutikimo panaikinimo.

56.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti, ne visada užkerta jam kelią teismine tvarka apginti savo galimai pažeistas teises, nes šis terminas tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti teismo atnaujintas. Tokia galimybė yra tiesiogiai nustatyta tiek pirmiau aptartose ABTĮ normose, įtvirtinančiose terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo pateikti, tiek ir ABTĮ normose, nustatančiose šio termino praleidimo ir jo neatnaujinimo teisinius padarinius. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad asmeniui praleidus terminą administraciniam aktui ginčyti tam tikrais atvejais gali būti nustatomos ir ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto naikinamojo termino taikymo išimtys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 61 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 34 punktą). Vis dėlto, kitaip nei ieškinio senaties atveju, teismas praleisto ABTĮ nustatyto procesinio termino administraciniam aktui ginčyti atnaujinimo klausimo nesprendžia savo iniciatyva – pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas gali atnaujinti terminą administraciniam aktui ginčyti asmens prašymu, kuriame yra nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai.

57.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neatnaujino termino skundui dėl NŽT sutikimo pateikti neatsižvelgė į egzistuojantį viešąjį interesą. Ieškovės vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas NŽT savo sutikimą atsakovui KAASK registruoti KAASK statinius viešame registre išdavė neturėdamas atsakovo KAASK prašymo dėl tokio sutikimo išdavimo (prima facie neteisėtumas ir akivaizdus viešo intereso bei viešojo administravimo principų pažeidimas); atsakovo NŽT sutikimas KAASK registruoti savo statinius buvo išduotas be įstatyminio pagrindo (pagal galiojusius teisės aktus NŽT galėjo išduoti tik išankstinius sutikimus naujų ir nepastatytų statinių įregistravimui), tačiau NŽT veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė NŽT teisės išdavinėti sutikimus sovietmečiu (1970 m. – 1980 m.) pastatytų statinių, buvusių valstybinėje žemėje registravimui privačių asmenų vardu; NŽT savo atsiliepime nurodė, kad apskritai atsakovas NŽT jokio sutikimo KAASK niekada nebuvo išdavęs, nors iš skundžiamo NŽT sprendimo matyti priešingai. Taip pat nurodo ir tai, kad pastatai nusikalstamai įregistruoti atsakovo nuosavybės teise.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, visi aukščiau nurodyti ieškovės argumentai dėl viešo intereso gynimo yra ieškovės pozicija, susijusi su NŽT sutikimo ir atsakovo ginčo pastatų nuosavybės vertimu, kuri automatiškai nėra laikoma teisinga ir kuri nesudaro pagrindo teismui atnaujinti terminą administraciniam aktui apskųsti. Kaip matyti, NŽT savo atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ji, priimdama skundžiamą dokumentą, vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, dokumentas buvo parengtas vadovaujantis VAĮ nurodytiems administraciniams sprendimams keliamais reikalavimais, laikantis viešojo administravimo principų. Rašte yra paaiškinta sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimo tvarka. Sutikimas statinius įregistruoti Nekilnojamo turto registre nebuvo išduotas, nes tai prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Tarnyba išreiškė savo neprieštaravimą pastatytų statinių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, t. y. skundžiamame dokumente tarnyba pareiškėjui nurodė neprieštaraujanti, kad šis imtųsi teisėtų veiksmų tokių statinių įteisinimui, tai nebuvo sutikimas išduotas konkrečių statinių įteisinimui ir įregistravimui. Taigi, NŽT išreiškus neprieštaravimą, kad valstybinėje žemėje būtų įregistruoti atsakovo statiniai, nėra pagrindo šios NŽT tokia forma išreikšto sutikimo vertinti kaip pažeidžiančio viešąjį interesą.

59.       Nustačius, kad duomenys apie 2014 m. balandžio 18 d. priimtą rašytinį neprieštaravimui buvo ieškovei žinoma 2023 m. spalio 27 d. nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė į teismą kreipėsi per protingą laiko tarpą, buvo pakankamai rūpestinga, siekdama apginti savo pažeistas subjektines teises, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė procesinį teisės kreiptis į teismą terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą, todėl pagrįstai vadovaudamasis aktualia šiam klausimui išspręsti kasacinio teismo praktika bylos dalį dėl NŽT sutikimo apskundimo nutraukė.

Dėl ieškovės subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų ginčijimo

60.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturėjo materialinio ir procesinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų nuginčijimo.

61.       Ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovas KAASK keturių pastatų nuosavybę įgijo fiktyvių 2015 m. lapkričio 4 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-4, Nr. 1-1, Nr. 1-2 ir Nr. 1-3 pagrindu. Šios deklaracijos buvo surašyto atsakovo NŽT 2014 m. balandžio 18 d. sutikimo pagrindu.

62.       Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje.

63.       Ieškinio teismui padavimo dieną (2024 m. vasario 22 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 11 dalis numatė, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą. Jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

64.       Vyriausybės 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 222 ieškovės nuosavybėn buvo perduotas valstybei nuosavybės teise iki tol priklausęs ir Lietuvos sporto centro balanse apskaitytas Pociūnų aerodromo materialinę bazę sudaręs nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas, t. y. 38 pastatai, esantys Pociūnų k., ir kitas turtas. Ieškovei buvo perduotas visas iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo sovietinei DOSAAF organizacijai priklausęs, o vėliau Lietuvos valstybės iš DOSAAF perimtas turtas.

65.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji yra tas suinteresuotas subjektas, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Įrodinėdama savo pažeistą teisę, byloje ji nurodė, kad: a) pagal 1990 m. lapkričio 15 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto“ bei pagal 2021 m. balandžio 7 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 222, ieškovei buvo perduotas visas buvusios DOSAAF organizacijos, veikusios Pociūnų aerodrome materialinę bazę, turtas. Atsakovas KAASK 2015 m. savo vardu įregistruodamas dalį ginčo statinių, statytų 1970 m. – 1980 m., pasisavino dalį šios Vyriausybės ieškovui perduotos DOSAAF organizacijos materialinės bazės turto; b) visi atsakovo nuosavybės teise registruoti pastatai buvo pastatyti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą kiekvienos savivaldybės valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija yra dalyvavimas valdant valstybinius parkus; c) ginčo pastatai buvo pastatyti Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 – 21 punktus teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimas, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas, o taip pat statinių naudojimo priežiūra yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos.

66.       Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

67.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

68.       Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi, ar ieškovė (Savivaldybė) turi teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei pastatai, kurių deklaracijas apie statybų užbaigimą ginčija, niekada nuosavybės teise jai nepriklausė. Į bylą pateiktas 1996 m. birželio 12 d. turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo Lietuvos aeroklubo komisija perdavė, o Kauno apskrities aviacijos sporto klubas priėmė buvusio Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turtą, pagal 1995 m. liepos 1 d. inventorizacinius dokumentus. Taip pat į bylą pateiktas 2010 m. lapkričio 9 d. Valstybės turto panaudos sutartis, kuria Kūno kultūros ir sporto departamentas panaudos gavėjui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui perdavė laikinai neatlygintai valdyti ir naudotis patikėjimo teise valdomą turtą sklandymo šakos plėtrai pagal priedą Nr. 3. Nei iš vieno nurodyto dokumento negalima nustatyti, kad aptariami ginčo pastatai nuosavybės teise priklauso ieškovei. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad 2008 m. birželio 3 d. surašyta apskričių viršininkų administracijose atlikto patikėjimo teise valdomo buvusio Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui (SDAALR) remti turto audito rezultatų apibendrinimo ataskaita, kurioje įvertintas buvusio SDAALR turto inventorizavimas, šio turto teisinės registracijos teisėtumas, pagrįstumas ir apskaita bei jo valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. 2007 m. auditoriams stebėtojo teisėmis dalyvaujant SDAALR ilgalaikio materialiojo turto apžiūrose, šio turto buvimo vietoje, perteklius Pociūnų aerodromo teritorijoje taip pat nebuvo fiksuotas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kelis kartus atlikus buvusio SDAALR turto inventorizaciją turto buvimo vietoje, jokių duomenų apie tai, kad ginčo turtas buvo inventorizuotas kaip SDAALR turtas nebuvo nustatyta.

69.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad svarbi aplinkybė, į kurią pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, yra tai, kad atsakovas KAASK į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, susijusių su 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų surašymo ir atsakovo KAASK nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimo aplinkybėmis. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant deklaracijų teisėtumo klausimą, visų pirma, buvo aiškinamasi, ar pati ieškovė turi teisę jas ginčyti. Ieškovei šios aplinkybės neįrodžius, tampa neaktuali su deklaracijų įregistravimu susiję klausimai. Pažymėtina, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ginčo pastatai turi priklausyti jai, nes tenkinus ieškovės reikalavimą dėl šių deklaracijų ir pastatų teisinės registracijos NTR panaikinimo būtų nuosavybės teisė perkelta savivaldybei, nėra pakankama.

70.       Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad ginčo pastatai, kurie yra įregistruoti atsakovo KAASK vardu, yra ieškovės nuosavybė. Taip pat ieškovės daroma prielaida, kad pastatų pirminės statybos metai (1970 m. – 1980 m.) ir pastatų buvimo vieta savaime neįrodo, kad faktinių pastatus pastatė DOSAAF ir jie buvo sudėtinė šios organizacijos turto dalis, bei turėjo būti perduoti Lietuvos valstybei, kaip ir kitas DOSAAF turtas, o vėliau kaip valstybės turtas patikėjimo teise turėtų atitekti savivaldybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosavybės įodinėjimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais apie buvusią santvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant pareikštam ieškinio reikalavimui dėl nuosavybės teisių ieškovui į ginčo objektą pripažinimo, reikėtų vadovautis CK 4.47 straipsniu, kuriame įvardyti nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai (sandoris arba kitas įstatymuose įvardytas nuosavybės įgijimo pagrindas). Asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl nuosavybės teisių į ginčo daiktą pripažinimo, turi įrodyti aplinkybes, sudarančias kurį nors iš įstatyme įvardytų nuosavybės teisių į tą daiktą įgijimo pagrindų. Toks asmuo, siekdamas ginti jam priklausančią ir, jo teigimu, pažeidžiamą ar ginčijamą teisę, turi įrodyti, kad jis turi pagrindą reikalauti šios teisės gynimo (CK 1.138 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, ieškovas, teigdamas, kad pažeidžiama jo teisė į ginčo objekto nuosavybę, privalo pagrįsti savo teiginius, pateikdamas nuosavybės teisės įgijimą pagal įstatymo reikalavimus patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2008).

71.       Nors ieškovė siekė įrodyti, kad nuosavybės teisė į ginčijamus 4 atsakovo pastatus jai turėjo pereiti perdavimo būdu, perduodant SDAALR turtą Lietuvos valstybei, o šiai turtą perduodant savivaldybei, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė ir nepagrindė, jog nuosavybės teisė į pastatus jai perėjo perdavimo būdu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo bei materialinio suinteresuotumo ginčyti deklaracijų galiojimą, t. y. neįrodė kaip konkrečiai būtent dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų galimų pažeidimų sudarant deklaracijas buvo pažeistos jos subjektinės teisės (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovė negalėjo ginčyti atsakovo deklaracijų ir reikšti bendro pobūdžio reikalavimo perkelti nuosavybės teises ieškovei. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė nelaikytina suinteresuotu asmeniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 11 dalies prasme.

72.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove ir tuo pagrindu, kad ginčijant deklaraciją įstatymas jai suteikia teisę ginti viešąjį interesą Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame numatyta kiekvienos savivaldybės valstybinė funkcija dalyvavimas valdant valstybinius parkus ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 – 21 punktų pagrindu, pagal kurį teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimas, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas, o taip pat statinių naudojimo priežiūra yra savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos.

73.       Kaip jau minėta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 11 dalis numatė, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo, šių dokumentų ir statinių įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą. Taigi, įstatymas aiškiai numato, kokios institucijos gali kreiptis į teismą, ginčydamos deklaracijas apie statybos užbaigimą ginant viešąjį interesą. Ieškovė į šį subjektų ratą nepatenka.

74.       Taip pat, ieškovės nurodytas Vietos savivaldos įstatymas nenumato jai teisės ginčyti deklaraciją apie statybos užbaigimą ginant viešąjį interesą. Kaip pagrįstai atsakovas KAASK nurodo, aplinkybė, jog viena iš Vietos savivaldos įstatymu savivaldybei suteiktų funkcijų yra dalyvavimas valdant valstybinius parkus, savaime nesuteikia teisės savivaldybei teisme ginčyti deklaracijas apie statybų užbaigimą. Statybos užbaigimo deklaracijų ginčijimas teisme yra išimtinai prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, bei Inspekcijos funkcijos.

75.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji net ir neįrodžiusi savo tiesioginės teisės įgyti ginčo pastatus nuosavybės teise, turėjo antrinį interesą – ginčo turtą padaryti bešeimininkiu ir į jį įgyti nuosavybės teises netiesioginiu pagrindu. Pasak ieškovės, ji turėjo dvigubą materialinį ir procesinį suinteresuotumą atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų naikinimu. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovės nurodyta faktinė aplinkybė dėl jos suinteresuotumo pastatus padaryti bešeimininkiu turtu, apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjama ieškovei šios aplinkybės nenurodžius kaip ieškinio faktinio pagrindo.

76.       Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė siekia apginti teisę, kurios nėra įgijusi, o ieškovės reikalavimo tenkinimas dėl atsakovo KAASK statybos užbaigimo deklaracijų panaikinimų savaime nesukeltų teisinių pasekmių, kurių ieškovė siekia – turto perkėlimo.

Dėl atsakovų M. Ž. ir A. J. statybos užbaigimo deklaracijų panaikinimo ir bylos nutraukimo

77.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų panaikinti atsakovų M. Ž. ir A. J. 2013 m. balandžio 12 d. statybos užbaigimo deklaracijas ir atmetė ieškovo reikalavimus dėl savavališkų statybų pasekmių taikymo dviem pagrindais: (1) ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio viešajam interesui apginti. Teismas taip pat konstatavo, kad (2) ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kas iš esmės prieštarauja ankstesniam teismo teiginiui.

78.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams A. J.  ir M. Ž. kartu su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,0045 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 6955/0005:161, esantis (duomenys neskelbtini) Prienų r. Šio žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai. Žemės sklype yra nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Atsakovų M. Ž. ir A. J. naudojamoje žemės sklypo dalyje stovi du poilsio nameliai: A. J.  valdomas 66,90 kv. m poilsio namelis 1K1ž su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. Ž. valdomas 36,35 kv. m poilsio namelis 2K1m su priestatu 1k1ž ir terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-22-939/2025 pagal pareiškėjų A. J.  ir M. Ž. pareiškimą dėl poilsio namelių nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo.

79.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020).

80.       Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

81.       Kaip jau minėta, ieškovės nurodyta Vietos savivaldos įstatymo norma nesuteikia jai teisės ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka ginčijant statybos užbaigimo deklaracijas. Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Kita vertus, šių subjektų teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą nėra absoliuti – CPK 5 straipsnio 3 dalyje ir CPK 49 straipsnio 1–2 dalyse expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pirmiau įvardyti subjektai tik įstatymų nustatytais atvejais gali reikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra įtvirtinta tokio subjekto teisė (tiksliau – netgi pareiga, jeigu, žinoma, egzistuoja pagrindas imtis viešojo intereso gynimo) teismine tvarka ginti viešąjį interesą reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą. Šių sąlygų nebuvimas eliminuoja viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka galimybę. Kita vertus, kompetencijos ginti viešąjį interesą neturėjimas neužkerta kelio kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. viešasis interesas, neegzistuojant pirmiau įvardytoms sąlygoms, gali būti ginamas per prokurorą (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018 40 punktas).

82.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat išaiškino, kad subjektas, reikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, privalo, inter alia, pagrįsti šios nutarties 40 punkte įvardytų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, sąrašą ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą. Ieškinyje, kuris reiškiamas viešajam interesui ginti, turi būti nurodyta konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Subjektui nepagrindus pirmiau įvardytų sąlygų, laikytina, kad jis neturi teisės reikalaujamu būdu ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018, 40 punktas).

83.       Nesutiktina su ieškove, kad, jei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numatė ieškovui pareigas, susijusias su valstybinių parkų valdymu, ar savarankiškąsias funkcijas, susijusias su statinių naudojimo priežiūra, statinių architektūrinių reikalavimų nustatymu bei statybą leidžiančio dokumento išdavimu, ieškovui tuo pačiu įstatymu taip pat buvo suteikta teisė ginti viešąjį interesą tose pačiose kompetencijos srityse. Pažymėtina ir tai, kad nors savivaldybei suteikta Statybos įstatymo teisė išduoti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau tai nereiškia, kad ji gali ir ginčyti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Ieškovė nepagrįstai funkciją apie statybų leidimų išdavimą aiškina plečiamai, nurodydama, kad ieškovė kaip valstybės įgaliota specialių architektūros reikalavimų nustatymo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo bei statinių naudojimo priežiūros institucija, negalėjo neturėti teisės kreiptis į teismą su viešojo intereso gynimo ieškiniu savo kompetencijos ribose (deklaracijų apie statybų užbaigimą ginčijamą).

84.       Ginčijami pastatai, priklausantys atsakovams, yra žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai. Kaip jau minėta, Statybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

85.       Sutiktina su atsakovais, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio tokio pobūdžio klausimą sprendimas nėra priskirtas savivaldybių savarankiškajai funkcijai. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio, savivaldybės savarankiškajai funkcijai priskirta: savivaldybės saugoma teritorijų steigimas, apsauga ir tvarkymas; kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtą saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdyną ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas.

86.       Nustačius, kad ieškovė neįrodė, kad turi teisę ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka ginčydama atsakovų 2013 m. balandžio 12 d. deklaracijas. Vadinasi, civilinės bylos pagal tokį savivaldybės ieškinį procesas negalėjo būti pradėtas, tačiau buvo pradėtas, todėl turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnio 1 punktas). 

87.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog ieškovė neturi teisės ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka aptariamu klausimu, todėl bylą pagrįstai nutraukė. Ieškovei neįrodžius materialiojo teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl M. Ž. ir A. J. deklaracijų apie statybas užbaigimą, argumentai dėl ieškinio senaties termino tokiam ieškiniui ir kitos aplinkybės dėl ginčo esmės nėra reikšmingos.

Dėl trečiųjų asmenų pozicijos byloje reikšmės

88.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas akcentavo, kad tretieji asmenys – Vyriausybė, Generalinė prokuratūra, VTPSI nepalaikė ieškovės reikalavimų. Šis skundžiamo teismo sprendimo teiginys nėra teisingas. Priešingai, nei nurodė teismas, nė viena iš nurodytų institucijų neprieštaravo ieškovo ieškinio patenkinimui. Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad tretieji asmenys pateikė atsiliepimus, neatitinkančius CPK 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir aiškiai nenurodė, ar sutinka su pareikštu ieškiniu, ar nesutinka. Pirmos instancijos teismas šiuos CPK reikalavimų neatitinkančius trečiųjų asmenų atsiliepimus priėmė. Priėmęs atsiliepimus be aiškios trečiųjų asmenų pozicijos teismas negalėjo pats spręsti, ar tretieji asmenys palaiko, ar nepalaiko ieškovo reikalavimus. Svarbu ir tai, jog trečiųjų asmenų pozicija (nuomonė) niekada nebuvo ieškovo ir atsakovo įrodinėjimo dalyku, ir jokios vertinamosios reikšmės teismui negalėjo turėti.

89.       Kaip matyti iš sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukta Vyriausybė, atstovauja Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, t. y. institucijos, kurioms įstatymu tiesiogiai suteikta teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, tačiau nei vienas trečiasis asmuo nenurodė pritariantis ieškovės pareikštiems reikalavimams. Priešingai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija prižiūri, ar yra tinkamai vykdomas turto perdavimas pagal Vyriausybės nutarimus, nagrinėjamu atveju Nutarimas Nr. 222 atitiko teisės aktų nuostatas. Buvusio turto patikėtinio Lietuvos sporto centro atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo turtas nebuvo perduotas Lietuvos sporto centrui, pretenzijų dėl šio turto nereiškia. Derinant turto perdavimą savivaldybei, lankėsi Pociūnų aerodromo teritorijoje, matė, kad joje egzistuoja ir kiti pastatai. 

90.       Tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo poziciją ir reikalavime prašė ginčo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs trečiųjų asmenų atsiliepimų turinį, pagrįstai nurodė, kad nurodyti tretieji asmenys nepritarė ieškovės pozicijai. Pirmosios instancijos teismas įvertino trečiųjų asmenų, Generalinės prokuratūros, kuriai pagal įstatymą suteikta teisė ginti viešąjį interesą, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos, kurios viena iš funkcijų ginčyti deklaracijas apie statybų užbaigimą ir spręsti savavališkos statybos klausimus, pozicijas, pagrįstai vertino ir tuo aspektu, kad šios institucijos nebuvo suinteresuotos palaikyti ieškovės reikalavimus dėl NŽT sutikimo panaikinimo ir atsakovų deklaracijų apie statybų užbaigimą naikinimą ieškovei ginant viešąjį interesą. Tuo atveju, jei tretieji asmenys būtų nusprendę palaikyti ieškovės poziciją, jie būtų prašę ieškinio reikalavimus tenkinti. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad tretieji asmenys nepalaikė ieškovės reikalavimų, pagrįsta.

Dėl atsakovo KAASK apeliacinio skundo argumentų

91.       Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies įpareigojant atsakovą Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti ant ieškovo Prienų r. savivaldybės aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtus teniso kortus, aikštynų dangą, tvorą ir kitus daiktus, sutvarkyti statybvietę bei išvežti statybines atliekas, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje ieškinį atmesti; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat priteisti atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui iš ieškovo Prienų rajono savivaldybės 111 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir išlaidas už advokato pagalbą pagal pateiktus tai patvirtinančius dokumentus.

92.       Ieškovės reikalavimai atsakovui dėl teniso kortų, aikštynų dangos, tvoros ir kitų daiktų pašalinimo pareikšti negatorinio ieškinio pagrindu.

93.        CK 4.98 straipsnis įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 35 punktas). Jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 37 punktas).

94.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktą).

95.       Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktą).

96.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovei Prienų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso inžinerinis statinys – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašas apie statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registre sudarytas 2021 m. kovo 26 d. Statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1976. Statinio kategorija – II grupės nesudėtingas. Plotas 765.00 kv. m. Medžiaga – Asfaltas, danga – Akmens atsijos. Kadastro duomenų nustatymo data 2012 m. kovo 9 d. Nuosavybės teisė nuo 2019 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono savivaldybė, įregistravimo pagrindas – 1997 m. balandžio 10 d. Perdavimo – priėmimo aktas.

97.       Iš Inspekcijos 2023 m. liepos 31 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1548 nustatyta, kad buvo atlikta statinio – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad statinio (kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., Prienų sen., Pociūnų k., statybos pradžia ir pabaiga yra 1976 metai, statinio kategorija II grupės nesudėtingas statinys, plotas 765 kv. m, baigtumas 100 proc., fizinis nusidėvėjimas 75 proc., medžiaga – asfaltas, o kadastro duomenų nustatymo data 2012 m. kovo 9 d. (toliau – automobilių stovėjimo aikštelė). Automobilių stovėjimo aikštelę, 2012 m. kovo 9 d. kadastro duomenų bylos pagrindu, nuo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosavybes teise valdo Prienų rajono savivaldybė. Minėta aikštelė visu perimetru užtverta 2,95 m aukščio nuo žemės paviršiaus, 24,40 m ilgio ir 1,50 m aukščio nuo žemės paviršiaus, 94,40 m ilgio metalinio tinklo tvora, kurioje sumontuoti vartai įėjimui /išėjimui. Prie aikštelės pastatytas kelio ženklas – automobilių parkavimo aikštelė, matomas nuo Debesų gatvės.

98.       Į bylą pateiktas ieškovės Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 28 d. Nr. (7.19Mr)R3-3628 teiktas raštas dėl galimai savavališkų statybų, kuriame ieškovė prašė patikrinti dėl galimai savavališkų statybų, įrengiant teniso kortus Savivaldybės nuosavybės teise valdomoje aikštelėje, o pasitvirtinus savavališkos statybos faktui, įpareigoti atsakingą asmenį pašalinti savavališkos statybos padarinius.

99.        2023 m. spalio 26 d. Nr.        2D-18553 Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštas dėl 2023 m. rugsėjo 28 d. prašymo Nr. (7.19MR)R3-3628 „Dėl galimai savavališkų statybų“ nagrinėjimo nutraukimo. Iš šio rašto matyti, kad pareigūnai pagal Inspekcijos kompetenciją 2023 m. liepos 26 d. patikrino aikštelės statybos teisėtumą vietoje ir nustatė, jog valstybinės žemės plote Pociūnų k., Prienų sen., Prienų r. sav., apribotame Debesų ir Sklandytojų gatvių, ant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Prienų rajono savivaldybės nuosavybės teise valdomo II grupės nesudėtingojo statinio – automobilių stovėjimo asfalto aikštelės akmens atsijų danga įrengta 19,50 m pločio, 39,25 m ilgio, 765,00 kv. m ploto dirbtinės žolės ir keramika dengto raudonojo smėlio dangos aikštelė, ant jos sužymėtos lauko teniso aikštelės matmenų linijos, sumontuoti tinklelio stovai. Minėta aikštelė visu perimetru užtverta 2,95 m aukščio nuo žemės paviršiaus, 24,40 m ilgio ir 1,50 m aukščio nuo žemės paviršiaus, 94,40 m ilgio metalinio tinklo tvora, kurioje sumontuoti vartai įėjimui / išėjimui. Naudojantis internetinės programos Google Earth Pro aerofotografine medžiaga nustatyta, kad 2004 m. liepos 30 d., 2004 m. balandžio 14 d. ir 2010 m. spalio 16 d. palydovo užfiksuotuose vaizduose matoma asfalto ar kt. statybinės medžiagos pilkos spalvos dangos aikštelė, o nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. kovo mėn. laikotarpiu užfiksuotuose vaizduose – dirbtinės žolės ir keramika dengto raudonojo smėlio dangos aikštelė, sužymėta linijomis. Google Street View vaizdų fiksavimo programos 2012 m. birželio mėnesį atliktoje fotofiksacijoje aiškiai matoma faktinių aplinkybių patikrinimo metu fiksuotos lauko teniso aikštelės charakteristikos ir parametrai – dirbtinės žolės ir keramika dengto raudonojo smėlio dangos aikštelė ir metalinio tinklo tvora, t. y. statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų iki skundo pateikimo. Patikrinimo metu naujai vykdomų (ar vykdytų) statybos darbų minėtame valstybinės žemės plote neužfiksuota. Atkreipė dėmesį į tai, kad Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje išvardytos statinių naudotojų pareigos, o šios dalies 1 punkte nurodyta, kad naudotojas statinį privalo naudoti pagal jo paskirtį. Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte išdėstyta, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

100.       Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas KAASK tvora aptvertus teniso kortus įrengė pažeidžiant imperatyvias teisės normas (neturint ieškovės rašytinio sutikimo), savininko teisės gali būti ginamos tik pašalinant visas statinio konstrukcijas nuo ieškovei priklausančios aikštelės.

101.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tuo metu, kai atsakovas KAASK 2011 m. rugsėjo mėnesį įrengė teniso kortus ant ginčo aikštelės, ji dar net nebuvo suformuota kaip daiktas bei įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nebuvo atlikti jos kadastriniai matavimai, nebuvo nustatyti kadastro duomenys, įskaitant jos paskirtį, pvz. kaip automobilių stovėjimo aikštelės. Pirmą kartą įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre tik 2019 m. spalio 24 d. Nesant nekilnojamojo daikto, t. y. nuosavybės teisės objekto, nebuvo ir objektyviai negalėjo būti ir jo savininko ar jo nuosavybės teisės, kuri galėjo būti pažeista atsakovo KAASK atliktais veiksmais. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

102.        Atsakovas, neturėdamas nei žemės sklypo savininko, nei aikštelės savininko sutikimo, turėjo suvokti, kad pažeidžia aikštelės savininko ar žemės sklypo, kuriame įrengė teniso kortus, savininko teises net ir tuo atveju, jei aikštelės savininkas nebuvo išviešintas viešajame registre bei nebuvo atlikti kadastriniai matavimai. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad statybą leidžiantis dokumentas tenisų kortų įrengimui nebuvo reikalingas, todėl jis ieškovės teisėtų interesų nepažeidė. Kaip teisingai ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, apelianto nurodomas statybą leidžiančio dokumento nereikalingumas, savaime nepadarė atsakovo veiksmų teisėtais, jei visi kiti aikštelės įrengimo veiksmai buvo atlikti savavališkai, be aikštelės savininko ir/ar žemės savininko sutikimų. 

103.       Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis ant aikštelės nėra įrengęs teniso kortų. Inspekcijos 2023 m. liepos 31 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1548 yra užfiksuota (pateikta nuotrauka), kad po atsakovo įrengta teniso korto danga yra asfalto danga, kas patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, kad po teniso kortui reikalinga dirbtinės žolės danga yra ieškovo asfaltuota aikštelė.

104.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

105.       Taigi, nepriklausomai nuo to, kad atsakovo teniso kortų įrengimo metu ieškovė nebuvo aikštelės savininkė ar būdama aikštelės savininke jos nuosavybės teisės nebuvo išviešintos, ieškinio pareiškimo metu ieškovė kaip aikštelės savininkė turi teisę reikšti pašalinti pažeidimus trukdančius naudotis turtu. Inspekcijos patikrinimo metu nustatyta, kad savivaldybei priklausantis statinys yra automobilių aikštelė, tai patvirtina ir Inspekcijos užfiksuotas kelio ženklas „Automobilių parkavimo aikštelė“. Inspekcijos faktinių aplinkybių protokole nustatyta, kad aikštelė per visą jos perimetrą yra aptverta tvora. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė kaip aikštelės savininkė negali naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ir naudojimasis šiuo jai priklausančiu turtu nėra galimas, t. y. trukdantis teisėtam asfalto aikštelės valdymui. Todėl sutiktina su ieškove, kad nepriklausomai nuo tvoros ir teniso kortų įrengimo laiko yra pažeidžiamos daikto valdytojo teisės. Kadangi atsakovas, neturėdamas nei žemės sklypo savininko nei aikštelės savininko sutikimo, įrengė teniso kortus jam nepriklausančiame nuosavybės teise žemės sklype, jis dėl šių savo veiksmų turi prisiimti neigiamas tokių veiksmų pasekmes – pašalinti neteisėtai pastatytas konstrukcijas ir kitus daiktus nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančios aikštelės.

106.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovu, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą negatoriniam ieškiniui pareikšti.

107.       Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

108.       Ieškinyje atsakovo atžvilgiu nurodytas nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinis, nėra pašalintas, todėl teisė reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieno atlikto pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis.). Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas (negalėjimas naudotis ieškovei priklausančia aikštele) ieškinio pareiškimo metu tebesitęsė, taigi, byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė yra praleidusi terminą pareikšdama ieškinį dėl reikalavimų, susijusių su ieškovės aikštelėje, įrengtų teniso kortų, aikštynų dangos, tvoros ir kitų daiktų pašalinimu.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

109.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

110.       Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

111.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

112.       Atmetus ieškovės ir atsakovo KAASK apeliacinius skundus jų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos.

113.       Atsakovai A. J.  ir M. Ž. apeliacinėje instancijoje yra patyrę  2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus atsakovams iš ieškovės priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

114.       Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir pateikė rašytinius įrodymus apie trečiojo asmens P. B. naudai jo nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme patirtas 484,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus trečiajam asmeniui P. B. iš ieškovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovės Prienų rajono savivaldybės ir atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo apeliacinius skundus atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams A. J.  ir M. Ž. lygiomis dalimis iš ieškovės Prienų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107225, 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 270,50 Eur kiekvienam atsakovui, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui P. B. iš ieškovės Prienų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107225, 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.