Civilinė byla Nr. e2-15023-1101/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09877-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.  

Vilnius

            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bliss fashion“ atstovei advokatei Ingridai Krolienei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bliss fashion“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuomos sutarties termino atnaujinimo (pratęsimo) ir neteisėtų veiksmų nutraukimo.

Teismas

nustatė:

1.                      ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymą pratęsti (atnaujinti) 2015 m. vasario 12 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-12/15-(2.14.1.42-AD4) nepagrįstu ir įpareigoti pratęsti (atnaujinti) šią nuomos sutartį su ieškove per 30 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė nurodė, kad 2015 m. vasario 12 d. tarp šalių buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Nuomos terminas iki 2020 m. gegužės 17 d., o sutarties 16 punkte nurodyta, kad, pasibaigus sutarties terminui,  ši sutartis su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ir gavus nuomininko raštišką prašymą, gali būti pratęsta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nuomininkas, norintis, kad sutartis būtų pratęsta, kreipiasi raštiškai į nuomotoją ne vėliau kaip trys mėnesiai iki nuomos termino pasibaigimo dėl galimybės pratęsti nuomos sutartį naujam terminui (nuomos sutarties 17 punktas). Laikydamasi sutartyje numatyto termino, ieškovė 2020 m. vasario 6 d. atsakovei išsiuntė prašymą pratęsti nuomos sutartį 5 metų terminui, tačiau atsakovė 2020 m. kovo 9 d. raštu atsakė, kad bus rengiamas viešas konkursas ir ieškovė pakviesta jame dalyvauti. Ieškovė buvo informuota, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2020 m. gegužės 17 d. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pratęsti nuomos sutartį su ieškove, kadangi ieškovė tinkamai vykdė nuomos sutartį. Pasirašytoje sutartyje numačius, kad sąžiningai vykdžius įsipareigojimus sutartis galės būti pratęsta naujam terminui, o negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo, uždaro ir ne konkurso būdu nuostatuose atitinkamai esant nuostatai, kad trumpesniam kaip 10 metu? laikotarpiui, nuomos sutarti? gali pratęsti savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas subjektas, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad nuomos sutartis bus pratęsta ir toks pratęsimas neprieštarauja ir nurodytoms nuostatoms. Išnuomotos patalpos buvo netinkamos veiklai vykdyti, todėl jas reikėjo kapitališkai suremontuoti, ieškovė savo lėšomis atliko šių patalpų kapitalinį remontą, dėl ieškovės investicijų atsakovės nuomojamų patalpų vertė žymiai padidėjo. Atsakovės siekis gauti didesnes pajamas iš nuomos objekto, kuris buvo sukurtas ieškovės sąskaita, negali paneigti ieškovės teisėtų lūkesčių, nes tai yra nesąžininga.

3.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad viešo konkurso būdu tarp šalių  2010 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta terminuota 128,82 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis; nuomos terminas – iki 2015 m. gegužės 17 d. Nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkui savo lėšomis pagerinusiam išsinuomotą turtą (atlikus paprastąjį, kapitalinį remontą ir/ar rekonstrukciją) už atliktus pagerinimus nėra atlyginama. Tiek šios sąlygos, tiek išsinuomotų patalpų būklė nuomininkei buvo žinomos. Šias patalpas ieškovė nuomojosi turėdama konkretų tikslą vykdyti jose savo komercinę/paslaugų veiklą, savivaldybei sutikus, pritaikė Vilniaus senamiestyje išsinuomotas patalpas savo grožio salono veiklai. 2015 m. sausio 28 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti nuomos sutartį dėl 106,55 kv.m patalpų nuomos tomis pačiomis sąlygomis dar penkeriems metams. Šis nuomininkės prašymas buvo svarstomas savivaldybės komisijos posėdyje, kurio metu nuspręsta tenkinti ieškovės prašymą ir pratęsti nuomos sutartį dar penkeriems metams, tačiau nustatant didesnį nuomos mokestį. Atnaujintoje nuomos sutartyje taip pat buvo numatyta, kad nuomos terminas nustatomas penkeriems metams, t. y. iki 2020 m. gegužės 17 d., o sutarties 16 punkte standartiškai įtvirtinta galimybė pasibaigus sutarties terminui ją pratęsti. Nei nuomos  sutarties, nei Civilinio kodekso nuostatos dėl teisės pratęsti sutartį nėra imperatyvios – jos įtvirtina tik šalių teisę (galimybę), bet ne nuomotojo pareigą pratęsti sutartį, todėl teigdama, kad atsisakiusi pratęsti sutartį, savivaldybė pažeidė ieškovės teises, ieškovė nepagrįstai praplečia šios teisės (galimybės) apimtį, paversdama ją privaloma pareiga. Tiek sutarties sudarymo metu galiojusi, tiek šiuo metu galiojanti negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo, uždaro ir ne konkurso būdu nuostatų redakcija numatė draudimą sudaryti savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant sutarties pratęsimą). Atsižvelgiant į tai, kad nuomos santykiai dėl (duomenys neskelbtini), esančių negyvenamųjų patalpų su nuomininke (ieškove) tęsiasi jau nuo 2010 m. gegužės 18 d., t. y. lygiai dešimt metų, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo pratęsti su ieškove sudarytą patalpų nuomos sutartį dar penkeriems metams.

4.                      Dublike ieškovė nurodė, kad nors atsakovė nurodo, kad ji neturi teisės pratęsti nuomos sutarties ilgesniam kaip 10 metų terminui, tačiau 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartis, kurią ieškovė prašo pratęsti, buvo sudaryta tik 5 metams ir ieškovė prašo ją pratęsti dar 5 metams, t. y. iki 10 metų, nepažeidžiant maksimalaus 10 metų nuomos sutarties termino. Aplinkybė, kad 2010 m. gegužės 18 d. ieškovė buvo sudariusi su atsakove kitą patalpų nuomos sutartį, nereiškia, kad šios ir ginčo nuomos sutarties terminai turi būti sudedami. Kapitalinio remonto metu išnuomotos patalpos buvo atskirtos nuo kitų atsakovės valdomų patalpų ir buvo suformuotos savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, kuriam suteiktas ir atskirtas unikalus numeris. Atsakovė šių aplinkybių neneigia. Būtent todėl 2015 m. vasario 12 d. ieškovei ir buvo išnuomotos visiškai naujas savybes turinčios patalpos. Skiriasi ne tik pagal abi minimas nuomos sutartis išnuomotų patalpų kadastriniai numeriai, tačiau ir išnuomotų patalpų vertė. Jeigu atsakovė būtų laikiusi, kad 2015 m. vasario 12 d. ir 2010 m. gegužės 18 d. nuomos sutarčių terminas turi būti sudedamas, ji nebebūtų 2015 m. vasario 12 d. ginčo sutarties 16 punkte nurodžiusi, kad, pasibaigus sutarties terminui, ši sutartis gali būti pratęsta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nesąžiningi yra ir atsakovės teiginiai, kad visas investicijas ir pagerinimus ieškovė atliko tik savo interesais, kadangi buvo atliktas kapitalinis remontas, kuriuo metu buvo iš esmės pertvarkytos visos inžinerinės sistemos, naujai įrengtos sienos, grindys, lubos ir kitos konstrukcijos – buvo sukurtas naujos kokybės daiktas, kuris liks atsakovei.

5.                      Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovė

6.                      Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog šioje byloje svarbi aplinkybė, ar 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartis yra nauja, savarankiška sutartis, ar kitos sutarties pratęsimas. 2015 m. vasario 12 d. šalys sudarė nuomos sutartį, joje nėra nurodyta, kad ši sutartis yra kitos sutarties pratęsimas. Šios sutarties 16 punkte įtvirtinta, kad su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu nuomos sutartį, nuomos sutartis bus pratęsta. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Savivaldybė remiasi viešuoju interesu, tačiau šiuo atveju šalims 2015 m. vasario 12 d. sutartyje numačius 5 metų nuomos terminą ir įtvirtinus galimybę nuomos sutartį pratęsti dar 5 metams, toks susitarimas yra galiojantis ir neprieštarauja imperatyvioms Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normoms, kuriose įtvirtina, kad savivaldybei priklausantis turtas negali būti nuomojamas ilgiau kaip 10 metų. 2010 m. gegužės 18 d. nuomos sutartimi buvo išnuomotos visai kitas savybes turinčios patalpos – jų kitas unikalus numeris, kitas plotas. Tai akivaizdžiai rodo, kad 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartis yra nauja sutartis, o ne 2010 m. gegužės 18 d. sutarties pratęsimas. Ieškovė investavo didžiules lėšas į ginčo patalpas, jos dėka iš esmės buvo sukurtas naujas objektas. Pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė turi skelbti ne naują konkursą, o sudaryti sąlygas ieškovei pratęsti nuomos sutartį iki bendro 10 metų termino. Ieškovė tvarkingai vykdė nuomos sutartį, nepaisant to, atsakovė nutraukė sutartį, siekdama ieškovės sąskaita pasipelnyti. Būtent toks atsakovės elgesys neatitinka viešojo intereso.

7.                      Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime ir triplike nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovė sutiko, kad šioje byloje esminė spręstina aplinkybė yra dėl nuomos teisinių santykių trukmės, dėl kurios išsiskiria šalių pozicijos. Atsakovės atstovės teigimu, nuomos teisiniai santykiai su ieškove tęsiasi 10 metų, ir tuo atveju, jei sutartis būtų pratęsta dar 5 metiems, nuomos teisiniai santykiai tęstųsi 15 metų. Tai, kad 2015 m. vasario 12 d. su ieškove nebuvo sudaryta nauja sutartis patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – pačios ieškovės savivaldybei pateiktas 2015 m. sausio 28 d. prašymas pratęsti 2010 m. gegužės 18 d. nuomos sutartį, kuriam komisija pritarė ir sutartis buvo pratęsta. Tai, kad buvo pasirašytas naujos formos dokumentas – formali aplinkybė, tai standartinis dokumentas, savivaldybė neturi tokios formos dokumento, kaip sutarties pratęsimas, visais atvejais pasirašomos naujos sutartys, net kai nuomos sutartys yra pratęsiamos. Naujos formos sutartis buvo sudaryta, kadangi pasikeitė valiuta šalyje, rinkos situacija, pasiūlytas didesnis nuomos mokestis, pasikeitė plotas, kadastro numeris. Sudarant 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartį nebuvo skelbiamas viešas konkursas, o neskelbti viešo konkurso galima tik tada, jei yra nuomos sutarties pratęsimas. Ieškovei buvo žinomas teisinis reglamentavimas dėl 10 metų maksimalaus nuomos sutarties termino.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.

8.                      Nustatyta, kad 2015 m. vasario 12 d. tarp ieškovės (nuomininkės) ir atsakovės (nuomotojos) buvo sudaryta terminuota patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (sutarties 1 punktas); nuomos terminas – nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. (sutarties 6 punktas). Sutartyje įtvirtinta, kad pasibaigus šios sutarties terminui, su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, ir gavus nuomininko raštišką prašymą, ši sutartis gali būti pratęsta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (sutarties 16 punktas). Nuomininkas, pageidaujantis pratęsti nuomos sutartį, kreipiasi raštiškai į nuomotoją ne vėliau kaip trys mėnesiai iki nuomos sutarties termino pasibaigimo dėl galimybės pratęsti nuomos sutartį naujam terminui (sutarties 17 punktas).

9.                      2020 m. vasario 6 d. ieškovė, vadovaudamasi nuomos sutarties 16 ir 17 punktais, kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti nuomos sutartį 5 (penkerių) metų laikotarpiui. Atsakovė 2020 m. kovo 9 d. raštu šio prašymo netenkino, argumentuodama tuo, kad savivaldybei draudžiama jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoti ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kartu informuodama ieškovę, kad savo teisę į patalpų nuomą ji gali įgyvendinti dalyvaudama savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose turto nuomos konkursuose ir išsinuomoti jas už rinkos kainą.

10.                      Paduotu ieškiniu ieškovė ginčija atsakovės atsisakymą pratęsti 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartį, prašydama įpareigoti atsakovę ją pratęsti (atnaujinti) su ieškove. Nesutikdama su ieškiniu atsakovė nurodo, kad savivaldybės teisė pratęsti nuomos sutartis nėra neribota, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą savivaldybės ilgalaikis turtas negali būti išnuomotas ilgesniam kaip 10 (dešimties) metų laikotarpiui (įskaitant nuomos sutarties pratęsimą), o šiuo atveju ginčo patalpų nuomos teisiniai santykiai tęsiasi nuo 2010 m. gegužės 17 d., be to, sutartyje įtvirtinta atsakovės teisė, o ne pareiga pratęsti nuomos sutartį. 

11.                      2010 m. gegužės 18 d. tarp ieškovės (nuomininkės) ir atsakovės (nuomotojos) viešo konkurso būdu buvo sudaryta 128,82 kv. m bendrojo naudingojo ploto patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (sutarties 1 punktas). Nuomos sutarties terminas – nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. gegužės 17 d., bet esant nuomotojo reikalavimui – ne ilgiau kaip iki išnuomoto turto įtraukimo į privatizavimo programą (sutarties 6 punktas).

12.                      2015 m. sausio 28 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pratęsimo, prašydama pratęsti tomis pačiomis sąlygomis 2010 m. gegužės 18 d. ilgalaikio turto nuomos sutartį, kuria ieškovė yra išsinuomojus 106,79 kv. m ploto patalpas adresu (duomenys neskelbtini), dar 5 metams. Šis prašymas buvo svarstytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos 2015 m. vasario 4 d. posėdyje. Išrašas iš šio protokolo patvirtina, kad nutarta pratęsti nuomos sutartį su ieškove 5 metams, nustatant nuomos kainą 10,60 Eur už 1 kv. m per mėnesį. 2015 m. vasario 12 d. buvo sudaryta minėtų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendro 106,55 kv. m bendrojo naudingojo ploto nuomos sutartis už 10,60 Eur už vieną kv. m kainą. 

13.                      Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pozicija, kad ginčo patalpų nuomos teisiniai santykiai su ieškove tęsiasi nuo 2010 m., akcentuoja, kad 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartis yra ne 2010 m. gegužės 18 d. sutarties pratęsimas, o nauja sutartis, dėl naujo objekto, kurioje yra įtvirtinta galimybė nuomininkui, tvarkingai vykdžiusiam nuomos sutartį, ją pratęsti Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

14.                      Teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija nėra pagrįsta. Sutartis ir sutartiniai santykiai bei juos įforminantis rašytinis dokumentas nėra tapatūs dalykai. Šiuo atveju, kaip matyti iš pirmiau nurodytų aplinkybių, priešingai nei teigia ieškovė, šalių sutartiniai santykiai dėl ginčo patalpų nuomos tęsiasi nuo 2010 m. gegužės 17 d. Ta aplinkybė, kad ieškovei kapitališkai suremontavus nuomotas patalpas ir įsirengus atskirą įėjimą į jas, šioms patalpoms buvo suteiktas atskiras unikalus numeris, nereiškia, kad pasikeitė nuomos objektas. Ieškovės prašymu teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas tuometinis Vilniaus miesto savivaldybės Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento direktorius V. G., su kuriuo, ieškovės teigimu, buvo derinami visi klausimai, susiję su nuomos sutarčių sudarymu. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. G. paaiškino, kad, ieškovei įsirengus atskirą įėjimą, minėtos patalpos buvo įregistruotos kaip atskiras turtinis vienetas, o 2015 m. su ieškove buvo sudaryta nauja nuomos sutartis dėl šių patalpų (2020 m. lapkričio 13 d. posėdžio garso įrašas). Teismo vertinimu, liudytoju apklausto V. G. paaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti, kad 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartimi šalys susitarė dėl kito (naujo) nuomos sutarties objekto. Ieškovės nurodomas patalpų pasikeitimas siejamas su tuo, kad įrengus atskirą įėjimą (ne per bendrą Vilniaus namų mokytojų kiemelį, kaip buvo iki tol), šioms patalpoms buvo suteiktas atskiras unikalus numeris ir šiek tiek sumažėjo patalpų plotas, tačiau ieškovės nuomojamos patalpos yra tame pačiame pastate, tuo pačiu adresu, toje pačioje vietoje, kokios ir buvo išnuomotos 2010 m. gegužės 18 d. nuomos sutartimi. Tas faktas, kad dėl įrengto atskiro įėjimo šiek tiek sumažėjo iki tol nuomotų patalpų plotas ir joms buvo suteiktas atskiras unikalus numeris, priešingai nei teigia ieškovė, nereiškia, kad 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartimi jos šalys susitarė dėl naujo nuomos objekto. Tai, kad šis nuomos sutartinių santykių pratęsimas, atsižvelgiant į pasikeitusią valiutą, dėl įrengto atskiro įėjimo į ginčo patalpas joms suteikto atskiro unikalaus numerio ir šiek tiek sumažėjusio ploto, buvo įformintas sutartimi, o ne susitarimu dėl nuomos sutarties termino pratęsimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp šalių buvo sudarytas naujas susitarimas dėl naujo objekto, naujomis sąlygomis. Pačios ieškovės veiksmai kreipiantis į savivaldybę su 2015 m. sausio 28 d. prašymu dėl 2010 m. gegužės 18 d. nuomos sutarties pratęsimo, patvirtina, kad ji suprato, kad komisijos posėdyje patenkinus šį prašymą, tęsiami 2010 m. gegužės 18 d. nuomos sutarties pagrindu atsiradę nuomos santykiai, t. y. 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartimi yra įformintas ginčo patalpų nuomos teisinių santykių pratęsimas, nepriklausomai nuo lingvistinio šio susitarimo pavadinimo. Juo labiau, kad 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartis buvo pasirašyta neskelbiant viešo konkurso, kas būtų privaloma sudarant naują savivaldybei priklausančio turto nuomos sutartį. Taigi atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad šalių nuomos teisiniai santykiai dėl ginčo patalpų tęsiasi trumpiau nei 10 metų.

15.                      2015 m. vasario 12 d. nuomos sutarties 16 punkte įtvirtinta nuostata ir CK 6.482 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, savaime nesukuria atsakovei pareigos pratęsti minėtą sutartį. Visų pirma sutarties 16 punkte įtvirtinta galimybė, bet ne pareiga pratęsti nuomos sutartį su tvarkingai nuomos sutartį vykdžiusiu nuomininku, o CK 6.482 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata nėra imperatyvi.

16.                      Tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad ieškovei buvo nuomojamas savivaldybei priklausantis, o ne privačios nuosavybės objektas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje reglamentuoja specialus įstatymas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtinti principai, kuriais vadovaujantis turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama kad valstybės ir savivaldybių turtas, t. y. visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (įstatymo 9 straipsnis). Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo turi būti disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą. Efektyvumo principas reikalauja, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti ir racionalumo principą, pagal kurį toks turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. 

17.                      Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį.

18.                      Kaip pirmiau konstatuota šiame sprendime, suėjus 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutarties terminui, ieškovė ginčo patalpas nuomojosi 10 metų. Todėl sutiktina su atsakove, kad tolesnis sutarties pratęsimas neskelbiant viešo konkurso prieštarautų imperatyviems teisės aktams.

19.                      Ieškovė taip pat nurodo, kad ji ginčo patalpas kapitališkai suremontavo, padarė dideles investicijas, dėl kurių išaugo patalpų vertė, todėl atsakovės atsisakymas pratęsti nuomos sutartį yra nesąžiningas, pažeidžiantis ieškovės teises. Šie ieškovės argumentai, susiję su ginčo patalpų pagerinimu, atliktomis investicijomis, savaime nesukuria pareigos atsakovei pratęsti nuomos sutartį. Visų pirma tiek 2010 m. gegužės 18 d. nuomos sutartyje, tiek nuomos teisinių santykių pratęsimą įforminančioje 2015 m. vasario 12 d. nuomos sutartyje, yra įtvirtinta, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą (atlikus paprastąjį remontą, kapitalinį remontą ir/ar rekonstrukciją), už pagerinimą neatlyginama (abiejų nuomos sutarčių 4 punktai). Ieškovė, atlikdama investicijas, šias sutartines sąlygas žinojo. Antra, ieškovė turėjo galimybę dalyvauti atsakovės vykdomame viešame konkurse dėl šių patalpų nuomos, pasiūlydama rinkos kainą atitinkantį nuomos mokestį, ir tokiu būdu išsaugoti galimybę nuomotis ginčo patalpas. Kaip matyti iš šios bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą dėl ginčo patalpų išnuomojimo viešo konkurso būdu; ieškovė buvo pakviesta dalyvauti šiame konkurse. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė dalyvavo konkurse, tačiau pasiūlė neįtikėtinai mažą, neadekvačią kainą, todėl konkursą laimėjo kitas subjektas, pasiūlęs gerokai didesnį, rinkos kainą atitinkantį nuomos mokestį (2020 m. lapkričio 13 d. posėdžio garso įrašas). Aplinkybė, kad ginčo patalpos viešo konkurso būdu buvo išnuomotos už žymiai didesnę kainą, nei siūlė ieškovė, be kita ko, patvirtina, jog tęsiant nuomos santykius su ieškove nebūtų užtikrinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintas savivaldybės turto efektyvus ir racionalus naudojimas.

20.                      Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, tenkinti ieškovės ieškinio nėra pagrindo.

21.                      Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo. Nagrinėjamu atveju teismo patirtos 11,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra priteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bliss fashion“, juridinio asmens kodas 302497408, valstybei 11,64 Eur (vienuolika eurų ir 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                            Laura Matusevičiūtė