Administracinė byla Nr. eA-2756-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01513-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Translukta“, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 21R-199(AG-136/01-2019) ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2.       Atsakovas nurodė, jog Komisija sprendimu nusprendė panaikinti Agentūros 2019 m. sausio 8 d. sprendimą ir įpareigoti Agentūrą pakartotinai atlikti tyrimą – paskirti ekspertizę ir vadovaujantis jos rezultatais priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Agentūra paaiškino, kad įtarusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Translukta“ (toliau – ir pareiškėjas) įgyvendinto projekto pažeidimus, jog pareiškėjas, įsigydamas žvakių gamybos liniją dirbtinai užaukštino kainas, atliko pažeidimo tyrimą. Nustačiusi projekto pažeidimų, Agentūra informaciją pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerijai) siūlydama pritarti sprendimui taikyti dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 133 547,51 Eur. Ministerija šiam siūlymui 2018 m. gruodžio 12 d. posėdyje pritarė.

3.       Agentūra paaiškino, kad gavusi 2018 m. balandžio 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) raštą Nr. 25/9-1-4-5882 apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr.07-6-00011-16 pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, požymius, susijusius su paramos gavėjų (E. V., UAB „Pyplių ūkis“, UAB „Translukta“, A. S.) projektais, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Remiantis FNTT analize nustatyta, kad tikslu įgyti nepagrįstai didelę paramos lėšų sumą, atlikus fiktyvius viešuosius prikimus, tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir pareiškėjo 2015 m. gegužės 12 d. pasirašyta sutartis už 366 751,00 Eur su PVM (arba 303 100,00 Eur be PVM) dėl žvakių gamybos linijos įsigijimo. Realiai iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ įranga pirkta už 98 712,52 Eur, o siekiant pagrįsti 366 751,00 Eur apmokėjimą buvo imituojami pavedimai su ta pačia pinigų suma, juos atliekant tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir pareiškėjo po kelis kartus iš pradžių pervedant, o po to susigrąžinant. Agentūra pažeidimo tyrimo metu kreipėsi į Lenkijos gamintoją „Dolecki“ su prašymu pateikti minėtos įrangos kainas 2015 m. Po telefoninio pokalbio, atsakydamas į paklausimą elektroniniu paštu gamintojas nurodė, jog ši įranga kainavo 399 710,00 zlotus, t. y. 99 474,89 Eur (pagal 2015 m. gegužės 6 d. valiutos kursą). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo nustatyta, kad Lenkijos gamintojas „Dolecki“ išrašė UAB „Pyplių ūkis“ dvi sąskaitas faktūras dėl įsigytos žvakių gamybos linijos, t. y. 2015 m. birželio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 42/6/2015, kurioje nurodyta kaina 404 010,00 zlotai, ir 2015 m. birželio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 43/6/2015, kurioje nurodyta kaina 3 422,00 zlotai, iš viso – 407 432,00 zlotai (97 642,29 Eur) (valiutos keitimo kursas birželio 25 d. buvo 1 Eur – 4,1727 zlotai). Už žvakių gamybos liniją pareiškėjui buvo kompensuota 197 015,00 Eur (303 100,00 x 65 proc. (intensyvumas) = 197 015,00 Eur). Kadangi remiantis iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ gauta informacija žvakių gamybos linija kainavo 97 642,29 Eur, todėl pritaikius intensyvumą turėjo būti kompensuota 63 467,49 Eur (97 642,29 x 65 proc. (intensyvumas) = 63 467,49 Eur). 133 547,51 Eur suma buvo apskaičiuota kaip grąžintina paramos dalis (197 015,00 Eur – 63 467,49 Eur). Agentūra nustatė, jog tinkamai nevykdydamas veiklos pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 25.4 ir 25.24 papunkčius. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, (pareiškėja įsigijo investiciją (žvakių gamybos liniją) už didesnes kainas), jo mastą ir sunkumą (UAB „Pyplių ūkis“ įrangą įsigijo už 97 642,29 Eur, o pareiškėjai pardavė už 366 751,00 Eur, t. y. kainą užaukštino 3,76 karto arba 269 108,71 Eur), vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 253 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, Paramos sutarties 25.4, 25.24 punktu, pareiškėjui pritaikyta sankcija – susigrąžinti dalį išmokėtų paramos lėšų – 133 547,51 Eur.

4.       Agentūra nesutiko su Komisijos sprendimu, nes jis prieštaringas. Viena vertus jame teigiama, jog nustatyti aplinkybę, kad prekė buvo įsigyta padidinta kaina, Agentūra privalo užsakyti ekspertizę, kita vertus, pripažįstama, jog pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas prekę įsigijo padidinta (rinkoje egzistuojančių kainų vidurkį viršijančia) kaina, kadangi jai prekę pardavęs tiekėjas už ją sumokėjo žymiai (3,67) karto pigiau. Agentūra nesutiko su Komisijos išvada, jog Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, privalėjo užsakyti ekspertizę, o jos neatlikus, sprendimu taikoma paramos susigrąžinimo sankcijos suma nėra pagrįsta tinkamai nustatytu rinkoje egzistuojančių kainų vidurkio viršijimu. Kitoje byloje (2019 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 21R-200(AG-135/03-2019)) Komisija sprendė, jog nėra pagrindo naikinti UAB „Pyplių ūkis“ ginčijamo Agentūros sprendimo, kuriuo buvo nustatyta, kad 4 mobilių prekyviečių kaina buvo padidinta 4,9 karto. Agentūra, priimdama sprendimą, nustatytus faktus (prekių įsigijimą už užaukštintą kainą) savarankiškai įvertino ir susiejo su pažeistomis teisės normomis. Nors Komisija Agentūros sprendimą panaikino, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, tačiau sprendime aiškiai nurodyta, kodėl buvo taikoma tokio dydžio sankcija.

5.       Pareiškėjas UAB ,,Translukta“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Pareiškėjo nuomone, Komisija pagrįstai panaikino Agentūros sprendimą, nes jis neteisėtas dėl daugiau pagrindų, nei nurodė Komisija. Pareiškėjas tinkamai įgyvendino projektą pagal pasirašytą paramos sutartį. Nenuosekli Komisijos praktika nesudaro pagrindo teigti, kad ekspertizė neturi būti atliekama. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) (redakcija galiojanti nuo 2015 m. spalio 31 d.) 197.1.8, 197.3.15 ir 253.91 punktai įpareigoja Agentūrą atlikti ekspertizę tuo atveju, jeigu Agentūrai kyla įtarimai, kad prekių paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė. Todėl Agentūra privalėjo atlikti ekspertizę, jei laikėsi nuomonės, kad žvakių gamybos linijos kaina yra padidinta. Agentūra nepasitelkė jokių konsultantų ar ekspertų, nesinaudojo jokiomis ekspertų konsultacinėmis išvadomis, todėl neturėjo teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad žvakių gamybos linija įsigyta padidinta kaina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-98-438/2019 nustatė VAĮ 8 straipsnio pažeidimą, nes Agentūra neatliko ekspertizės, kuri galėtų pagrįsti, kad prekės buvo įsigytos padidintomis kainomis. Pareiškėjas tiesiog paskelbė viešąjį pirkimą, kuriame dalyvavo UAB „Pyplių ūkis“, todėl neprivalėjo domėtis iš kur ir kokiomis sąlygomis UAB „Pyplių ūkis“ įsigijo atitinkamas prekes.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti ir nurodė iš esmės tapačius argumentus, kaip ir Agentūra.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atsakovo Agentūros skundą atmetė, pareiškėjo UAB „Translukta“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo Agentūros pareiškėjo UAB „Translukta“ naudai priteisė 526 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 23 d. Agentūra su pareiškėju pasirašė paramos sutartį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paramos sutartis), kuria susitarė, jog Agentūra projekto įgyvendinimui suteiks iki 200 000 Eur. Šios sutarties 1.1 punktu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos sutarties 2 punkte numatyta, jog pareiškėjui šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 200 000 Eur (65 proc.) visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

10.       Agentūra 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. SKP-1 (toliau – ir Sprendimas) už tai, kad paramos gavėjas įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už didesnes kainas, pritaikė sankciją – susigrąžino dalį išmokėtų paramos lėšų – 133 574,51 Eur. Sprendime pažymima, jog remiantis FNTT analize, tikslu įsigyti nepagrįstai didelę paramos lėšų sumą, atlikus fiktyvius viešuosius pirkimus, tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir UAB „Translukta“ 2015 m. gegužės 12 d. pasirašyta sutartis už 266 751,00 Eur su PVM (arba 303 100,00 Eur be PVM) dėl žvakių gamybos linijos įsigijimo. FNTT analizės metu nustatyta, kad realiai Lenkijos gamintojo „Dolecki“ įranga pirkta už 98 712,52 Eur, o siekiant pagrįsti neva 366 751,00 Eur apmokėjimą buvo imituojami pavedimai su ta pačia pinigų suma, juos atliekant tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir UAB „Translukta“, t. y. po kelis kartus iš pradžių pervedant, o po to susigrąžinant. Agentūra pažeidimo tyrimo metu kreipėsi į Lenkijos gamintoją „Dolecki“ su prašymu pateikti minėtos įrangos kainas, o telefoninio pokalbio metu įrangos gamintojas teigė, jog įrangą pardavė būtent UAB „Pyplių ūkis“. Atsakydamas į paklausimą elektroniniu paštu gamintojas nurodė, jog ši įranga kainavo 99 474,89 Eur (399 710,00 zlotus) (pagal 2015 m. gegužės 6 d. valiutos kursą). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00011-16 medžiaga buvo nustatyta, kad Lenkijos gamintojas „Dolecki“ išrašė UAB „Pyplių ūkis“ dvi sąskaitas faktūras dėl įsigytos žvakių gamybos linijos (2015 m. birželio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 42/6/2015, kurioje nurodyta kaina 404 010,00 zlotai, ir 2015 m. birželio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 43/6/2015, kurioje nurodyta kaina 3 422,00 zlotai), iš viso – 407 432,00 zlotai (97 642,29 Eur) (valiutos keitimo kursas birželio 25 d. buvo 1 Eur – 4,1727 zlotai). Už žvakių gamybos liniją pareiškėjui buvo kompensuota 197 015,00 Eur. Remiantis iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ gauta informacija žvakių gamybos linija kainavo 97 642,29 Eur, todėl Agentūra nustatė, jog pareiškėjui turėjo būti kompensuota 63 467,49 Eur (97 642,29 x 65 proc. (intensyvumas) = 63 467,49 Eur ir apskaičiavo 133 574,51 Eur grąžintiną paramos dalį (197 015,00 Eur – 63 467,49 Eur = 133 547,51 Eur).

11.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2019 m. sausio 8 d. sprendimu taikyti sankciją šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri skundžiamu 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 21R-199(AG-136/01-2019) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Agentūros 2019 m. sausio 8 d. Sprendimą ir įpareigojo Agentūrą pakartotinai atlikti tyrimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Agentūra su skundu kreipėsi į teismą prašydama šį sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

12.       Teismas nustatė, kad taikydama paramos dalies susigrąžinimo sankciją Agentūra vadovavosi Administravimo taisyklių 197.1.8, 197.3.1, 197.3.14, 253.91 ir 253.13 punktais, Paramos sutarties 25.4 ir 25.24 punktais, 21.1 punktu bei žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujau įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 11, 24.1 ir 67 punktais.

13.       Teismas aptarė aktualias Įgyvendinimo taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatas ir pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 punktuose nustatyta, jog paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu; pažeidė kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.

14.       Teismas nustatė, kad Komisija, įvertinusi Administravimo taisyklių 5.10, 253.91, 197.1.8 ir 197.3.15 punkto nuostatas, nurodė, jog tam, kad būtų nustatyta aplinkybė, jog prekė įsigyta padidinta kaina, Agentūra privalo užsakyti ekspertizę, kurios metu turi būti nustatomas rinkoje egzistuojančių prekių kainų vidurkis, t. y. ekspertizė turi būti atliekama analizuojant ne vieno gamintojo (tiekėjo) rinkoje siūlomas (egzistuojančias) kainas. Neatlikus ekspertizės, Sprendimu taikoma paramos susigrąžinimo sankcijos suma nėra pagrįsta tinkamai nustatytu rinkoje egzistuojančių kainų vidurkio viršijimu, todėl sprendimas nepagrįstas pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. 

15.       Teismas pažymėjo, kad Agentūros Sprendime nurodoma, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.1.8 ir 197.3.14 punktais, Administravimo taisyklių III skirsnyje yra numatytos trys sankcijų rūšys (paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas), kurios taikomos priklausomai nuo paramos gavimo stadijos. Nors Agentūra taikydama sankciją, be kita ko, vadovavosi 197.1.8 punktu, tačiau Administravimo taisyklių 197.1 punktas nustato atvejus, kuomet yra taikomas paramos gavėjui dar neišmokėtų paramos sumų sumažinimas. Nagrinėjamu atveju Agentūra taikė jau išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją, kuri numatyta 197.3 punkte ir, kaip matyti iš Sprendimo, vadovavosi Administravimo taisyklių 197.3.1 punktu (vykdydamas projektą pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu) ir 197.3.14 punktu (pažeidė kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad 197.1.8 punktas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, o 197.3.15 punktu priimdama Sprendimą Agentūra nesivadovavo, todėl nepagrįstai rėmėsi 197.1.8 punktu, ir atitinkamai Komisijos sprendime šio ir 197.3.15 punkto nuostatos analizuotos nepagrįstai.

16.       Teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 8 d. sprendime Agentūra vadovavosi Administravimo taisyklių 253.91 punktu, numatančiu, jog pažeidimas nustatomas, kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą kainą (remiantis Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis), o Komisija nurodė, jog taikydama šį punktą Agentūra privalėjo užsakyti ekspertizę. Priimdama Sprendimą Agentūra be minėto punkto rėmėsi ir 253.13 punktu, numatančiu, jog pažeidimas nustatomas, kai pažeidžiamos kitos paramos skyrimo ir naudojimo sąlygos ir savo sprendimą taikyti dalies paramos susigrąžinimo sankcijas grindė paramos sutarties 25.4, 25.24, 21.1 punktų pažeidimais. Apskaičiuodama grąžintinos paramos dalį (133 574,51 Eur) Agentūra atliko savarankišką tyrimą ir nustatė, jog pareiškėjui įgyjant investicijas (Lenkijos gamintojo „Dolecki“ žvakių gamybos liniją) jų kaina buvo padidinta 3,67 karto, o pati įranga įsigyta iš paramos gavėjo UAB „Pyplių ūkis“ dėl kurio, kaip ir dėl pareiškėjos, veiksmų FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-6-00011-16 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje požymius, susijusius su paramos gavėjų (E. V., UAB „Pyplių ūkis“, UAB „Translukta“, A. S.) projektais. Išvadas dėl kainos padidinimo Agentūra padarė įvertinusi Lenkijos gamintojo „Dolecki“ UAB „Pyplių ūkis“ išrašytas sąskaitas faktūras bei elektroninį susirašinėjimą su šiuo juridiniu asmeniu, kurie surašyti lenkų kalba.

17.       Teismas nurodė, kad tiek atsakovas, tiek Komisija savo išvadas iš esmės grindė dokumentais (sąskaitomis faktūromis, važtaraščiu ir elektroniniu susirašinėjimu), kurie surašyti lenkų kalba ir išversti į valstybinę lietuvių kalbą nebuvo. Teismo posėdžio metu teismui į tai atkreipus atsakovo dėmesį, šių dokumentų vertimai nebuvo pateikti. Byloje nesant dokumentų, įvertinus kuriuos būtų galima įvertinti ir patikrinti atsakovo sprendime nurodytų teiginių tikrumą, t. y. kokios komplektacijos prekės buvo įsigytos UAB „Pyplių ūkis“ ir vėliau parduotos pareiškėjui, teismas negali šių įrodymų betarpiškai ištirti ir įvertinti, todėl negali pasisakyti dėl atsakovo Sprendime padarytų išvadų dėl taikytos sankcijos dydžio.

18.       Teismas konstatavo, kad Komisija sprendime iš esmės pagrįstai nurodė, jog iš Sprendimo turinio nėra aišku, kaip apskaičiuota grąžintinų lėšų suma, o atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl Sprendimas pagrįstai buvo panaikintas. Tačiau  teismas nesutiko su Komisijos išvada, jog atlikdama pakartotinį pažeidimo tyrimą Agentūra privalo užsakyti nepriklausomų ekspertų ekspertizę. Administravimo taisyklių nuostatos (5.9 ir 5.10 p.) suteikia Agentūrai teisę (ne pareigą) pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Atlikti užsakomąją ekspertizę Agentūra turėtų tuomet, jei pakartotinio tyrimo metu vadovautųsi išskirtinai Administravimo taisyklių 253.91 punktu, numatančiu, jog pažeidimas nustatomas, kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą rinkos kainą. Nagrinėjamu atveju sprendime Agentūra nurodė, jog remiasi FNTT atlikta analize, kurios metu nustatyta, kad realiai Lenkijos gamintojo „Dolecki“ įranga pirkta už 98 712,52 Eur, o siekiant pagrįsti neva 366 751,00 Eur apmokėjimą buvo imituojami pavedimai su ta pačia pinigų suma. Tačiau byloje nėra šiuos atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

19.       Teismas pripažino, kad Komisija iš esmės pagrįstai sprendė, kad Agentūros Sprendimas nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, todėl naikintinas, o Agentūros skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą, netenkinamas.

20.       Kadangi atsakovo skundas atmestas, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 400 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą ir 126 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, iš viso – 526 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

21.       Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB ,,Translukta“ skundą atmesti.

22.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu teiginiu, jog byloje nėra dokumentų, kuriuos įvertinus būtų galima patikrinti Sprendime nurodytų teiginių tikrumą. Lenkijos gamintojo „Dolecki“ pateiktą informaciją, sąskaitas ir prekių važtaraštį palyginus su UAB „Pyplių ūkis“ sutartimi ir sąskaitomis pareiškėjui, akivaizdu, kad UAB „Pyplių ūkis“ pardavė pareiškėjui žvakių gamybos liniją 3,76 kartų didesne kaina. Agentūra kreipėsi į Lenkijos gamintoją „Dolecki“ lenkų kalba, taigi akivaizdu, kad lenkų kalba gautas atsakymas Agentūrai buvo suprantamas. Atsakovo nuomone, teismas, kilus klausimams dėl nesuprantamų įrodymų lenkų kalba, nepagrįstai nesikreipė į Agentūrą, kad ši pateiktų patikslintus / papildomus įrodymus. Be to, susirašinėjime lenkų kalba daugiausia yra įvairūs techniniai parametrai ir įrangos pavadinimai, kurie lenkų ar lietuvių kalbomis nesiskiria. Sulyginus pavadinimus ir parametrus lenkų kalba ir pareiškėjo pateiktus UAB ,,Pyplių ūkis“ ir pareiškėjo žvakių gamybos įrangos dokumentus, yra akivaizdu, jog įrangos techniniai parametrai ir pavadinimai sutampa, taigi nebuvo tikslinga versti susirašinėjimą. Agentūros vertinimu, neišversti į lietuvių kalbą dokumentai neapribojo proceso dalyvių galimybės tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime bei suprasti jos esmę, pareiškėjas neteigė, jog jam nesuprantami dokumentai lenkų kalba, o tik formaliai teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog šie įrodymai yra nepriimtini. Teismas nesigilino į pateiktus įrodymus ir atmetė juos vien dėl fakto, kad jie yra ne lietuvių kalba, tačiau įvertinus jų turinį aišku, jog kalbama apie identišką įrangą, yra nurodytos kainos, matoma techninė specifikacija, kurios lyginimui nereikia specialiųjų lenkų kalbos žinių. Teismas turėjo aktyviai nagrinėti bylą ir kilus neaiškumams, juos išsiaiškinti, t. y. kreiptis į Agentūrą, kad ši pateiktų vertimus ar kitus dokumentus, kurie išsklaidytų kilusias abejones. Teisės aktai Agentūrai nedraudžia atliekant paramos panaudojimo administravimą remtis bet kokiais teisėtai gautais duomenimis.

23.       Agentūra pažymi, kad jos priimto Sprendimo pagrindas – investicijos, įsigytos už paramos lėšas už užaukštintas kainas. Pareiškėjas paraiškos XVI dalies „Pareiškėjo deklaracija“ 2 punktu įsipareigojo, jog prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma, o daugiau, nei triskart užaukštinta kaina nėra minimali reikalinga projektui įgyvendinti suma. Net jei pareiškėjas ir nepasidomėjo rinkos kainomis, jis pažeidė protingumo principą. Pareiškėjas, prieš įsigydamas įrangą turėjo pasidomėti, kokios jos kainos rinkoje. Jei įranga būtų perkama tik už nuosavas lėšas, t. y. be paramos lėšų, joks apdairus žmogus nepirktų jos už tokią sumą, nepasidomėjęs, ar rinkoje tikrai vyrauja tokios kainos. Šiuo atveju, akivaizdu, kad kaina buvo dirbtinai užaukštinta.

24.       Atsakovas, pasisakydamas dėl Sprendime nurodomų jo priėmimo teisinių pagrindų, pažymi, kad Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 punktai numato paramos susigrąžinimo sankcijas, o Administravimo taisyklių 197.1.8 punktas – paramos mažinimą, tačiau šiuo atveju iš principo ir buvo sumažinta parama (ta dalis, kurią Agentūra siekia susigrąžinti). Net nustačius procedūrinių pažeidimų, jie neeliminuoja paties pažeidimo padarymo fakto. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime nurodyta, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių imituojamus pinigų pervedimus su ta pačia pinigų suma. Sprendimu sankcija pareiškėjui pritaikyta už tai, kad įsigijo investicijas už užaukštintas kainas, o Sprendime nurodyta informacija dėl pinigų pervedimo, buvo gauta iš FNTT ir nurodyta tik kaip aplinkybės. Dėl šių pavedimų vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-6-00011-16. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas prieštaringas – viena vertus teismas pripažįsta, kad Agentūra neprivalėjo užsakyti ekspertizės ir padidintą kainą nustatė savarankiškai įvertinusi surinktus duomenis, kita vertus – jog Komisija iš esmės pagrįstai sprendė, kad Agentūros Sprendimas nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Agentūra laikosi pozicijos, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kodėl taikoma būtent tokio dydžio sankcija, pateiktas jos paskaičiavimas, Sprendimas priimtas išanalizavus pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą ir sunkumą, Sprendimas individualizuotas, paremtas objektyviais faktais, išsamus ir motyvuotas, Sprendime pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai, suvestinė, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu. Agentūros nuomone, Sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

25.       Pareiškėjas UAB ,,Translukta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad Agentūra siekia pagrįsti savo duomenis dėl tariamai padidintų žvakių gamybos linijos įsigijimo kainų tik savo susirašinėjimu elektroniniu paštu su Lenkijos gamintoju ,,Dolecki“, sąskaitomis faktūromis ir važtaraščiu. Atitinkami dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl negali būti naudojami kaip įrodymai, be to, apskritai nėra patvirtintas šio susirašinėjimo autentiškumas, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą nevertinti Agentūros pateikto susirašinėjimo su ,,Dolecki“ kompanija, nes teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Teismas pagrįstai nurodė, kad iš Sprendimo turinio yra neaišku, kaip konkrečiai buvo apskaičiuota grąžintinų lėšų suma, o Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Sprendimo 4 puslapyje yra minima, kad imituoti pavedimai su ta pačia pinigų suma tarp UAB „Pyplių ūkis“ ir UAB „Translukta“, pervedant, o po to susigrąžinant tam tikrą pinigų sumą, tačiau administracinėje byloje nebuvo pateikti dokumentai iš kurių matytųsi, kad buvo daromi atitinkami pavedimai, tai patvirtino ir teismas. UAB „Translukta“ tinkamai įgyvendino projektą pagal Paramos sutartį. Agentūra, Sprendime norėdama įrodyti padidintą įsigijimo kainą, turėjo atlikti ekspertizę. Pareiškėjo nuomone, Agentūra turėjo sustabdyti tyrimą iki FNTT ikiteisminio tyrimo pabaigos, o gavusi duomenis iš FNTT turėjo atlikti tyrimą per 20 darbo dienų ir Sprendime neturi teisės remtis ikiteisminio tyrimo duomenimis. Turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis UAB „Translukta“ atžvilgiu. Pareiškėjas teigia, kad Agentūra skyrė netinkamas sankcijas už tariamus pažeidimus įsigyjant žvakių gamybos liniją, taip pat tokiu būdu pažeidė Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. BR1-83 „Dėl sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“. Pareiškėjas negali būti pripažintas atsakingu už tiekėjų veiksmus, atliktus viešųjų pirkimų metu. Agentūra nepagrįstai skyrė UAB „Translukta" sankciją susigrąžinti dalį išmokėtos paramos lėšų 133 547,51 Eur, nes Paramos sutarties 25.4 ir 25.24 papunkčiai yra ganėtinai abstraktūs, nustatantys galimybę taikyti sankcijas tuo atveju, jeigu UAB „Translukta“ pažeidė kitas Paramos sutarties nuostatas. Agentūra aiškiai nenurodė, kokios Paramos sutarties sąlygos buvo pažeistos, nepagrindė, kad UAB „Translukta“ neįvykdė projekto. Agentūra nepagrįstai nusprendė skirti 133 547,51 EUR dydžio paramos susigrąžinimo sankciją vadovaujantis Administravimo taisyklių 197 punktu, sankcija neindividualizuota. Nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistas non bis in idem (negalima du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

28.       Ministerija nurodo, kad palaiko apeliacinį skundą ir laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ministerijos nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jame netinkamai interpretuojamos teisės normos. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, neteisingai išaiškino ir pritaikė proceso ir materialines teisės normas, todėl priėmė nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29.       Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. SKP-1, kuriuo taikyta paramos susigrąžinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

30.       Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 21R-199(AG-136/01-2019) panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-1 ir įpareigojo pakartotinai atlikti tyrimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl sankcijos taikymo. Komisija konstatavo, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, privalėjo užsakyti ekspertizę, o jai to neatlikus, sprendimu taikoma paramos susigrąžinimo sankcijos suma nėra pagrįsta tinkamai nustatytu rinkoje egzistuojančių kainų vidurkio viršijimu, todėl sprendimas panaikintas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

31.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmetė kaip nepagrįstą bei iš Agentūros uždarosios akcinės bendrovės „Translukta“ (juridinio asmens kodas 302655438) naudai priteisė 526 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Pakeisdamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo motyvus dėl ekspertizės skyrimo, teismas pripažino, jog Komisija iš esmės pagrįstai sprendė, kad Agentūros 2019 m. sausio 8 d. sprendimas nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, todėl naikintinas.

32.       Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su anksčiau nurodytu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas Agentūros skundas dėl LAGK sprendimo ir Agentūra įpareigota pakartotinai atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl sankcijos taikymo bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Translukta“ skundą atmesti. Agentūra nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo, prieštaringų argumentų sprendime pateikimo, neįsigilinimo į bylos medžiagą, todėl naikintinas.

33.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34.       VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją.

35.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8

36.       Byloje nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 25/9-1-4-5882 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NMA apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16 pagal nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, požymius, susijusius su paramos gavėjų (E. V., UAB „Pyplių ūkis“, UAB „Translukta“, A. S.) projektais. Tiek ginčijamame sprendime, tiek ir apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga byloje Nr. 07-6-00011-16, kiek ji susijusi su UAB „Translukta“ projektu, buvo nustatyta, kad automatizuota žvakių gamybos linija LKK 4008 buvo įsigyta už padidintą kainą. Tokią išvadą Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos padarė išimtinai susipažinusi ir įvertinusi tik ikiteisminio tyrimo medžiagą. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, remdamasis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatė tik kainą, už kurią žvakių gamybos linija buvo įsigyta iš gamintojo, tačiau visiškai nenustatinėjo „vidutinės rinkos kainos“, „didžiausios rinkos kainos“ ir pan. Taigi šiame kontekste jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo atsakovas neatliko, atliekant administracinę procedūrą nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės.   

37.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo apsiribota ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų perrašymu ginčijamame sprendime. Sprendime iš esmės nėra jokios argumentacijos, pagrindžiančios pačios Agentūros vertinimą dėl pareiškėjo atliktų investicijų.   

38.       Taip pat nesuprantama ir atsakovo pozicija dėl žvakių gamybos linijos įsigijimo kainos nustatymo. Neaišku kaip UAB "Translukta" galėjo įsigyti žvakių gamybos liniją tiesiogiai iš Lenkijos gamintojo "Dolecki", nes šiuo atveju buvo būtina organizuoti pirkimą. Taip pat pareiškėjas teigia, jog buvo atlikti papildomi darbai montuojant žvakių gamybos liniją. Be to, UAB „Translukta“ pateikė uždarosios akcinės bendrovės „DQ Vectrum“ komercinį pasiūlymą dėl žvakių gamybos automatizuotos linijos įsigijimo. Tuo tarpu atsakovas, priimdamas sprendimą, šių aplinkybių visiškai nevertino, o remdamasis ikiteisminio tyrimo duomenimis tik konstatavo, jog pareiškėjas žvakių gamybos liniją įsigijo 3,76 karto brangiau. 

39.       Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 197 punkte nustatyta, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Šiame punkte įtvirtintų nuostatų juridinės struktūros analizė leidžia vienareikšmiškai pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Administravimo taisyklių III skirsnyje yra numatytos trys sankcijų rūšys (paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas), kurios taikomos priklausomai nuo paramos gavimo stadijos. Atsižvelgiant į tai vertintina, jog teismas teisingai konstatavo, kad Komisija sprendimą priėmė įvertinusi 197.1.8 ir 197.3.15 punktų nuostatas, tačiau, <...>, 197.1.8 punktas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, o 197.3.15 punktu, priimdama 2019 m. sausio 8 d. sprendimą, Agentūra nesivadovavo, todėl Agentūra 2019 m. sausio 8 d. sprendime nepagrįstai rėmėsi 197.1.8 punktu, ir atitinkamai Komisijos sprendime šio ir 197.3.15 punktų nuostatos analizuotos nepagrįstai. Taikant paramos dalies susigrąžinimo sankciją papildomai vertintina, ar nagrinėjamu atveju tikslinga ir pakanka vadovautis vien tik 197.3.1 ir 197.3.14 punktais, nes iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog pareiškėjui išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija iš esmės skirta už žvakių gamybos linijos įsigijimą padidinta kaina. Tai reiškia, kad faktinės situacijos juridinė kvalifikacija atsakovo atlikta netinkamai.    

40.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek jam, tiek ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl lenkų kalba pateikto susirašinėjimo klausimų nekilo, taigi Agentūrai nesuprantama, kodėl kilus klausimams dėl nesuprantamų įrodymų lenkų kalba Vilniaus apygardos administracinis teismas nesikreipė į atsakovą, kad šis pateiktų patikslintus ar papildomus įrodymus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. To paties įstatymo ir straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Proceso dalyviai turi ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamas teises procese, bet kartu ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, jog atsakovas, teikdamas dokumentus (įrodymus), neturi jokio pagrindo spręsti dėl jų vertimo tikslingumo. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad teismo posėdžio metu teismas į tai atkreipė atsakovo atstovo dėmesį, tačiau jokių paaiškinimų ar prašymų nebuvo pateikta.

41.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, <...>, nurodoma, kad teismas negali remtis į lietuvių kalbą neišverstais, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, dokumentais. Įrodymų, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą, tyrimas bei vertinimas pažeidžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali būti laikomas objektyviu bei visapusišku (pvz., 2010 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1380/2010).

42.       Nagrinėjamu atveju nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, susiję su protingumo principo taikymu. Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Be kita ko, pareiga įrodyti, kad investicijos atliktos už padidintą kainą tenka ne pareiškėjui, o atsakovui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kilusiame ginče įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia atsakovų, kaip viešojo administravimo subjektų, pareiga pagrįsti savo priimtus sprendimus objektyviais faktais ir sprendimo atitiktimi materialiosioms ir administracines procedūras reglamentuojančioms teisės normoms. Ginče su viešojo administravimo subjektais visa įrodinėjimo našta negali būti perkelta vien tik pareiškėjui.

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pripažįsta, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. SKP-1 “Dėl UAB “Translukta” dalies išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę “Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Taigi aptariamas atsakovo sprendimas yra ydingas (defektinis) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme.

44.       Be to, atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui vykdant viešojo administravimo procedūrą nebuvo išaiškintos visos klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės, kas rodo, jog buvo nesilaikyta ir gero administravimo principo.

45.       UAB „Translukta“ apeliaciniame skunde prašo priteisti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

46.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. 

47.       Pažymėtina, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis ABTĮ nuostatomis, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

48.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė ir įvertino, sprendime išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. 

49.       Tinkamai surinkti ir įvertinti visus reikšmingus įrodymus bei faktus, ir jais bei teisės normomis pagrįsti priimamą administracinį teisės aktą, t. y. nuspręsti dėl paramos gavėjo deklaruojamos sumos atitikimo patirtoms investicijoms ir pripažinimo jas tinkamomis finansuoti gali tik tam įgalinimus turinti valstybės institucija. Bylą nagrinėjantis teismas gali tik patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.