Administracinė byla Nr. eA-492-442/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08251-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos 12.2.6; 13.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SCT Lubricants“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. S-2023/138 (7-2023/126) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2023 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1AE-293 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); 3) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos muitinė) 2023 m. kovo 31 d. sprendimą, įformintą 2023 m. kovo 31 d. Pranešimu Nr. 03bebcb7-b9c2-463e-a5db-15ecd1ed3929, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas grąžinti importo mokesčius (toliau – ir Muitinės sprendimas); 4) patenkinti UAB ,,SCT Lubricants“ prašymą Nr. (ARN) 22LTLM0000P9DT19312 dėl 2018 m. balandžio 24 d. deklaracijos Nr. 18LTLC0100IM01C0A3 (toliau – ir Ginčo deklaracija) taisymo ir mokesčių perskaičiavimo (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Pareiškėjas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Muitinės kodeksas), 116 straipsnio 1 dalies c punktu, 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos muitinę su prašymu perskaičiuoti ir grąžinti mokesčius pagal Ginčo deklaraciją. Klaipėdos muitinė, pripažindama, jog egzistuoja Muitinės kodekso 116 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas pagrindas mokesčių perskaičiavimui, Prašymą tenkinti atsisakė tuo pagrindu, kad nuo deklaracijos įforminimo yra praėjęs Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas 3 metų terminas. Klaipėdos muitinė sprendė, kad Prašyme nurodytos aplinkybės nepagrindžia termino pratęsimo pagal Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipą.
2.2. Bendrovė, nesutikdama su Muitinės sprendimu, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1AE-293 patvirtino Muitinės sprendimą atsisakyti grąžinti mokesčio permoką. Bendrovė dėl Muitinės departamento sprendimo pateikė skundą Komisijai, kuri 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu taip pat atsisakė tenkinti Bendrovės skundą, patvirtindama Muitinės departamento sprendimą.
2.3. Bendrovė, teikdama skundą MGK dėl Muitinės departamento sprendimo, išsamiai pagrindė, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pratęsti 3 metų terminą Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos pagrindu, kadangi ji per nustatytą laikotarpį Prašymo negalėjo pateikti dėl nenumatytų aplinkybių.
2.4. Pareiškėjas iš Rusijos Federacijos importavo prekę – bazinę izoparafininę alyvą TATNEFT VHVI-4 (toliau – ir Prekė), kuri nuo 2015 m. buvo deklaruojama kodu 271019990. Klaipėdos muitinė, atlikusi Prekės tyrimą, 2015 m. gegužės 7 d. Prekės klasifikavimo aktu Nr. 15L0254 šiai Prekei priskyrė kodą 2710198500, taigi nuo to laiko pareiškėjas analogiškas importuojamas Prekes deklaravo Klaipėdos muitinės nustatytu kodu 2710198500.
2.5. Klaipėdos muitinė, atlikusi tyrimą, 2016 m. sausio 6 d. klasifikavimo aktais Nr. 16L0005 ir Nr. 16L0006 analogiškai pareiškėjo importuojamai Prekei nustatė kodą – 2710 19 85 00 X999, ir dėl šios priežasties ir Ginčo deklaracijoje Prekė buvo deklaruota TARIC kodu su papildomu nacionaliniu kodu – 2710 19 85 00 X999. Klaipėdos muitinė, dar kartą atlikusi tyrimus, 2021 m. balandžio 23 d. Prekių klasifikavimo aktu Nr. 21L0074 (toliau – ir 2021 m. balandžio 23 d. Klasifikavimo aktas) pakeitė analogiškų importuojamų Prekių kodą į 2710 19 99 60 X304.
2.6. Susipažinusi su 2021 m. balandžio 23 d. Prekių klasifikavimo aktu Nr. 21L0074, Bendrovė 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į vietos mokesčių administratorių – Kauno teritorinę muitinę (toliau – Kauno muitinė) su prašymu ištaisyti 2021 m. balandžio 26 d. deklaracijoje EID Nr. 21LTKC0100IM0CD187 (toliau – ir 2021 m. balandžio 26 d. deklaracija) nurodytą kodą iš 2710 19 85 00 X999 į 2170 19 99 60 X304, nurodydama, kad Muitinės laboratorija, ištyrusi prekių, deklaruotų deklaracijose: EID Nr. 21LTKC0100IM06CAD2 (2021 m. kovo 4 d. ) ir Nr. 21LTKC0100IM08E9A4 (2021 m. kovo 22 d.), mėginius, nustatė, kad jos klasifikuotinos kodu 2710 19 99 60 X304. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad visos anksčiau deklaruotos prekės yra tapačios ir joms taikytinas tas pats TARIC bei papildomas nacionalinis kodas. Kauno muitinė 2021 m. rugsėjo 24 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 1KM19/130606S (toliau – ir Ataskaita) pareiškėjo prašymo netenkino, todėl pareiškėjas šią Ataskaitą apskundė Muitinės departamentui.
2.7. Muitinės departamentas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1A-26 panaikino Ataskaitą ir pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Šį Muitinės departamento sprendimą pareiškėjas apskundė MGK, kuri 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. S-66 (7- 36/2022) nusprendė pakeisti Muitinės departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1A-26 jį išdėstant taip: „panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2021-09-24 Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/130606S ir pavesti vietos mokesčių administratoriui priimti naują sprendimą”.
2.8. Kauno teritorinė muitinė 2022 m. birželio 23 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM1905089 (toliau – ir Patikslinta ataskaita), kuria nusprendė ištaisyti Bendrovės importuotų prekių, įformintų 2021 m. balandžio 26 d. deklaracijoje, duomenis, ši ataskaita pareiškėjui buvo išsiųsta 2022 m. birželio 28 d., o įsiteisėjo po 20 dienų. Patikslintos ataskaitos įsiteisėjimas lėmė ekstrapoliacijos taikymą (kada vieno tyrimo rezultatai pritaikomi netirtoms ir netikrintoms, tačiau tapačioms prekėms), dėl ko atsirado objektyvi galimybė teikti prašymus dėl visų tapačios Prekės importo deklaracijų taisymo bei mokesčių perskaičiavimo. Ši aplinkybė gali būti vertinama kaip nepaprasta ir sudaro pagrindą pratęsti Muitinės kodekse numatytą 3 metų terminą prašymui dėl mokesčių grąžinimo pateikti. Taigi Komisijos sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių ir motyvų, leidžiančių teigti, kad jis ėmėsi tinkamų priemonių ir objektyviai negalėjo laiku pateikti Prašymo dėl Ginčo deklaracijos taisymo ir atitinkamai importo mokesčių grąžinimo.
2.9. Komisijos sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas Prašymą dėl Ginčo deklaracijos turėjo pateikti 2021 m. balandžio 23 d., t. y. nedelsiant po to, kai 2021 m. balandžio 23 d. buvo atliktas mėginių tyrimas ir 2021 m. balandžio 23 d. surašytas Prekių klasifikavimo aktas Nr. 21L0074, be to, Komisija nenurodė argumentų, kodėl Bendrovės atžvilgiu 3 metų terminas negalėtų būti pratęsiamas Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos pagrindu.
2.10. Pareiškėjas buvo aktyvus, teikė eilę skundų, kol jo pirminis prašymas dėl 2021 m. balandžio 26 d. deklaracijos taisymo buvo patenkintas, ši procedūra truko ilgiau nei metus. Pareiškėjas, siekdamas gauti galutinį sprendimą, pagrindžiantį jo prašymo dėl mokesčių perskaičiavimo pagrįstumą, per tą laiką neteikė analogiškų skundų, laukdamas, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl pagrindo importo mokesčių perskaičiavimui, ir tik tada pateikė Prašymą dėl Ginčo deklaracijos taisymo bei importo mokesčių perskaičiavimo.
2.11. Muitinės įstaigai savalaikiai pripažinus ekstrapoliacijos taikymo galimybę, Bendrovė būtų turėjusi objektyvų pagrindą savalaikiai teikti prašymus dėl kitų tapačių prekių importo deklaracijų taisymo, tačiau negalėjo šia galimybe pasinaudoti išimtinai dėl Klaipėdos muitinės atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų.
2.12. Muitinės kodekse nepateikta ,,nenumatytų aplinkybių“ definicija bei sąrašas, todėl nagrinėjamu atveju aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) suformuota praktika, taip pat Europos komisijos gairėse dėl mokesčių grąžinimo ir atleidimo nuo mokesčių (toliau – ir Gairės) pateikiama ,,nenumatytų aplinkybių” sąvoka.
2.13. Bendrovė muito mokesčius nepagrįstai sumokėjo būtent dėl Klaipėdos muitinės atsakingų asmenų padaryto pažeidimo (klaidingo Bendrovės importuojamų Prekių klasifikavimo), ir ši situacija nepriklausė nuo pareiškėjo valios bei veiksmų, kurių nesant jis nebūtų turėjęs prievolės mokėti mokesčių dėl autonominio suspenduoto 0 % muito tarifo taikymo.
2.14. Nors Komisija sutiko su Bendrovės teiginiais, kad nenumatytų aplinkybių sąvoka šiame kontekste apima ne tik objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį elementą, tačiau MGK visiškai neanalizavo Bendrovės nurodytų aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja būtent abu kriterijai aplinkybių pripažinimui nenumatytomis: 1) Prekė klaidingai buvo klasifikuota Klaipėdos muitinės, o ne pareiškėjo (objektyvusis elementas); 2) pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ekstrapoliacijos taikymui (subjektyvusis elementas).
2.15. Pagal Muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalį Klaipėdos muitinė per 121 straipsnio 1 dalyje nurodytus laikotarpius pati privalėjo nustatyti eksporto muito grąžintiną sumą pagal visas pateiktas deklaracijas, kuriose Prekės buvo deklaruotos klaidingu Klaipėdos muitinės nurodytu kodu, o to nepadarius, pažeistos Muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalies nuostatos, nepagrįstai netenkintas Bendrovės prašymas dėl Ginčo deklaracijos taisymo. Kadangi Klaipėdos muitinė savo iniciatyva importo muito pareiškėjui negrąžino, tai leidžia spręsti, kad Klaipėdos muitinė pripažino, kad šiuo atveju yra tikslinga ir protinga sulaukti galutinio administracinės procedūros sprendimo dėl 2021 m. balandžio 26 d. deklaracijos taisymo. Komisija neišsamiai ir netinkamai įvertino Bendrovės argumentą dėl Muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalies taikymo ginčo situacijoje. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos muitinei neatlikus nurodytų veiksmų, yra neteisinga ir neproporcinga tokio elgesio reikalauti iš Bendrovės. Klaipėdos muitinė nepagrįstai perkėlė Bendrovei neigiamas pasekmes – turtinę žalą, kurią sudaro nepagrįstai sumokėti muito mokesčiai, o valstybė nepagrįstai praturtėjo pareiškėjo sąskaita.
2.16. Komisijos sprendimas, kuriuo, nesant objektyvaus teisinio ir faktinio pagrindo, konstatuota, kad ginčo atveju nėra pagrindo taikyti Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos, pažeidžia Bendrovės teises ir interesus, nes iš Bendrovės atimama teisė susigrąžinti nepagrįstai sumokėtus mokesčius, ir taip dirbtinai privilegijuojama valstybė.
3. Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
4.1. Pareiškėjo skunde nenumatyta aplinkybe nepagrįstai įvardijamas užsitęsęs mokestinis ginčas, nes tik jam pasibaigus buvo patvirtintas prekių tapatumas bei ekstrapoliacijos taikymo galimybė pareiškėjo importuotoms prekėms. Bendrovė prašymą Kauno muitinei taisyti 2021 m. balandžio 26 d deklaracijoje deklaruotų prekių TARIC kodą iš pateikė dar 2021 m. birželio 10 d., šio prašymo pateikimo metu dar nebuvo konstatuotas prekių tapatumas, tačiau pareiškėjas, pasinaudodamas teisės aktuose numatyta teise, veikė aktyviai ir tokį prašymą teikė, taigi pareiškėjas ir ginčo Prašymą galėjo teikti iš karto po Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų surašymo.
4.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad muitinė savo iniciatyva, nustačiusi, kad importo arba eksporto muito suma grąžintina arba atsisakytina išieškoti pagal Muitinės kodekso 117, 119 arba 120 straipsnius, privalėjo grąžinti muito mokesčius. Muitinė savo iniciatyva atitinkamą sprendimą galėjo priimti tik po prekių tapatumo konstatavimo Kauno muitinei 2022 m. birželio 23 d surašius Patikslintą ataskaitą. Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte ir 103 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų prašymui pateikti terminas yra skirti apsaugoti ne tik mokesčių mokėtojo, bet ir muitinės finansinius interesus, todėl pasibaigus paminėtiems terminams, išskyrus tam tikras aiškiai įvardintas išimtis, mokesčių mokėtojas bei muitinė įgauna atitinkamus teisėtus lūkesčius, kad muito mokesčiai nei registruojami, nei grąžinami nebus.
4.3. Muitinės kodekso normos reglamentuoja muito mokesčio grąžinimą, tačiau kitų importo mokesčių grąžinimo tvarką bei pagrindus numato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1B-741 patvirtintos Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklės, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 patvirtintas Atvejų, kai už importuojamas prekes sumokėti pridėtinės vertės mokestis ir (arba) akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, sąrašas, ir, vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis, nagrinėti prašymo dėl Ginčo deklaracija deklaruoto importo PVM grąžinimo taip pat nėra pagrindo, konstatavus, jog buvo praleistas prašymo padavimo terminas. Paminėtuose nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė pratęsti prašymo padavimo terminą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar kitų ypatingų aplinkybių.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos muitinės atsiliepimas buvo grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo Muitinės departamento atsiliepimas.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas importavo iš Rusijos Federacijos Prekę ir deklaravo ją Ginčo deklaracijoje, nurodydama TARIC kodą su papildomu nacionaliniu kodu – 2710 19 85 00 X999. Klaipėdos muitinė 2021 m. balandžio 23 d. Klasifikavimo aktu pakeitė analogiškų importuojamų Prekių kodą į 2710 19 99 60 X304.
7.2. Pareiškėjas 2021 m. birželio 10 d. Kauno muitinei pateikė prašymą taisyti 2021 m. balandžio 26 d. deklaracijoje deklaruotų prekių TARIC kodą, nurodydamas, kad Muitinės laboratorija, ištyrusi prekių, deklaruotų 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 22 d. deklaracijose, mėginius, nustatė, kad jos klasifikuotinos kodu 2710 19 99 60 X304; kadangi visos anksčiau deklaruotos prekės yra tapačios, tokiu būdu joms taikytinas tas pats TARIC bei papildomas nacionalinis kodas.
7.3. Kauno muitinė 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė Ataskaitą, kuri buvo panaikinta MGK 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu. Kauno muitinė 2022 m. birželio 23 d. priėmė Patikslintą ataskaitą, kurioje ištaisė pareiškėjo importuotų prekių duomenis bei perskaičiavo pareiškėjui už deklaruotas prekes importo mokesčius.
7.4. Pareiškėjas Klaipėdos muitinei 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė Prašymą taisyti Ginčo deklaracijoje nurodytą TARIC kodą, motyvuodamas tuo, kad Kauno muitinė pakeitė minėtos prekės TARIC kodą bei nacionalinį papildomą kodą, kuriems buvo taikomas suspenduotas tarifas bei atleidimas nuo akcizų.
7.5. Klaipėdos teritorinė muitinė 2023 m. kovo 31 d. sprendimu atsisakė grąžinti mokesčio permoką, konstatavusi, jog pareiškėjas praleido Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą 3 metų terminą prašymui pateikti, skaičiuojamą nuo datos, kada buvo pranešta apie skolą muitinei, o pareiškėjo pateikti motyvai nepagrindžia termino pratęsimo pagal Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipą. Šį Muitinės sprendimą apskundus Muitinės departamentui, atsakovas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1AE-293 patvirtino Klaipėdos muitinės 2023 m. kovo 31 d. sprendimą atsisakyti grąžinti mokesčio permoką, o Komisija 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. S-2023/138(7-2023-126) patvirtino Muitinės departamento sprendimą.
8. Teismas apžvelgė Muitinės kodekso 116 straipsnio 1 dalies, 121 straipsnio 1 dalies, 77 straipsnio 2 dalies, 101 straipsnio 1 dalies, 102 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
9. Teismas nustatė, kad Ginčo deklaracija Klaipėdos muitinei pateikta 2018 m. balandžio 24 d., ir ši diena laikytina pranešimo apie skolą muitinei diena, todėl 3 metų terminas pateikti prašymą grąžinti muitą pagal Ginčo deklaraciją baigėsi 2021 m. balandžio 25 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Prašymą taisyti Ginčo deklaraciją Klaipėdos muitinei pateikė 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. žymiai praleidęs Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą 3 metų terminą.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenumatytomis aplinkybėmis šiuo atveju laiko Klaipėdos muitinės padarytą tarifinio klasifikavimo klaidą (objektyvusis faktorius) ir savo aktyvius veiksmus dėl mokesčių perskaičiavimo dėl tapačių prekių importo deklaracijos bei mokestiniame ginče priimtą galutinį sprendimą, patvirtinantį ekstrapoliacijos taikymo galimybę bei pagrindą importo mokesčių perskaičiavimui (subjektyvusis faktorius).
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą taisyti 2021 m. balandžio 26 d. deklaracijoje deklaruotų prekių TARIC kodą Kauno muitinei pateikė 2021 m. birželio 10 d., kuomet Klaipėdos muitinė prekių tapatumo dar nebuvo nustačiusi; Prekės, deklaruotos Ginčo deklaracijoje ir prekės, deklaruotos 2021 m. balandžio 26 d. deklaracijoje, yra aprašytos analogiškai, deklaruotos tuo pačiu TARIC kodu, įsigytos iš to paties gamintojo, tačiau pareiškėjas prašymą dėl Ginčo deklaracijos taisymo Klaipėdos muitinei pateikė tik 2022 m. lapkričio 23 d., motyvuodamas tuo, kad vengė tapataus pobūdžio ginčų nagrinėjimo. Teismas tokį pareiškėjo elgesį vertino kaip paties pasirinktą pažeistų teisių gynimo modelį, kuris šiuo atveju jam sukėlė neigiamas pasekmes, termino kreiptis su Prašymu praleidimą.
12. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog tik įsiteisėjus Kauno muitinės Papildytai ataskaitai, kuomet buvo patvirtintas ir įgyvendintas ekstrapoliacijos taikymas, atsirado objektyvi galimybė teikti prašymus dėl visų tapačios Prekės importo deklaracijų taisymo bei mokesčių perskaičiavimo, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą Prašymui pateikti, nes ankstesnį prašymą taisyti deklaracijas ir grąžinti mokesčius pareiškėjas pateikė dar iki mokestinio ginčo iniciavimo ir klaidos klasifikuojant Prekę konstatavimo.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo atstovo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad po 2022 m. birželio 23 d. Patikslintos ataskaitos priėmimo buvo likusi viena diena Prašymui pateikti, sprendė, kad tai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti šias aplinkybes svarbiomis Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos aspektu, kadangi pareiškėjas į Klaipėdos muitinę kreipėsi tik 2022 m. lapkričio 23 d., ir tai nelaikytina protingu terminu pažeistoms teisėms ginti.
14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą teikti Prašymą dėl Ginčo deklaracijos taisymo ir mokesčių grąžinimo, nelaikytinos nenumatytomis ar force majore (nenugalima jėga) aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą pratęsti Muitinės kodekse numatytą 3 metų terminą prašymui dėl mokesčių grąžinimo pateikti.
15. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad atsakovas turėjo vadovautis Muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir savo iniciatyva spręsti dėl importo arba eksporto muito grąžinimo, pažymėjo, kad tokia teise muitinė gali naudotis laikydamasi Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju prekių tapatumas Ginčo deklaracijoje ir 2021 m. balandžio 26 d. deklaracijoje, dėl kurios buvo priimta Patikslinta ataskaita, nebuvo nustatytas, kadangi pareiškėja Ginčo deklaracijos taisymo procedūrą iniciavo tik 2022 m. lapkričio 23 d., todėl Klaipėdos muitinė neturėjo pagrindo pagal Muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalį savo iniciatyva spręsti klausimą dėl mokesčių pareiškėjui grąžinimo.
16. Teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai priimti institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, taip pat netenkinamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Muitinės sprendimą; Muitinės departamento sprendimą, Komisijos sprendimą ir pareiškėjo Prašymą tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tokiu klausimu: ar Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa dėl nenumatytų aplinkybių, kurioms esant gali būti pratęsiamas Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas trejų metų terminas prašymui dėl mokesčių grąžinimo pateikti, turi būti aiškinamas taip, kad: (i) Muitinės įstaigos sisteminga klaida dėl prekės klasifikavimo (tapačias prekes suklasifikuojant vis skirtingu kodu); (ii) Muitinės įstaigos nesutikimas taikyti ekstrapoliaciją; (iii) faktas, jog nesant šių nuo Pareiškėjo valios bei veiksmų nepriklausančių aplinkybių Pareiškėjas nebūtų turėjęs prievolės mokėti mokesčių dėl autonominio suspenduoto 0 % muito tarifo taikymo; (iv) sudaro pagrindą šias aplinkybes pripažinti nenumatytomis, kurioms esant Sąjungos muitinės kodekso 121 str. 1 str. a punkte numatytas trejų metų terminas yra pratęsiamas.
19. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, dėl kurių Prašymą dėl Ginčo deklaracijos taisymo pareiškėjas pateikė 2022 m. lapkričio 23 d., nepagrindė, kodėl šio termino praleidimas 1,5 metų nėra laikytinas protingu terminu pažeistoms teisėms ginti būtent šio ginčo kontekste (kad pagrindas mokesčių perskaičiavimui atsirado beveik suėjus 3 metų terminui); teismas nenurodė, kokiu pagrindu atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad pati kompetentinga valdžios institucija (Muitinė) nevykdė pareigos grąžinti importo sumą savo iniciatyva.
19.2. Ginčo deklaracija Klaipėdos teritorinei muitinei pateikta 2018 m. balandžio 24 d., ši diena laikytina pranešimo apie skolą muitinei diena. Muitinės kodekso 121 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal 44 straipsnį pateikiamas skundas dėl pranešimo apie skolą muitinei, 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto atitinkamo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas nuo skundo pateikimo dienos iki tol, kol trunka skundo nagrinėjimo procesas. Taigi nagrinėjamu atveju, taikant analogiją, turėjo būti stabdomas ir Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto 3 metu termino skaičiavimas nuo to momento, kai Muitinės įstaiga pati ištaisė savo padarytą tarifinio klasifikavimo klaidą, t. y. nuo 2021 m. balandžio 23 d. Klasifikavimo akto surašymo iki to momento, kol įsiteisėjo Muitinės įstaigos sprendimas dėl prekių tapatumo nustatymo bei ekstrapoliavimo taikymo galimybės patvirtinimo, t. y. 2022 m. birželio 23 d. Patikslintos ataskaitos įsiteisėjimo.
19.3. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo pagrindas Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą 3 metų terminą pratęsti šio kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos pagrindu.
19.4. Pareiškėjo skola muitinei atsirado todėl, kad Muitinės įstaiga padarė klaidą neteisingai suklasifikuodama pareiškėjo importuojamas Prekes, tapačias pagal Ginčo deklaraciją importuotoms prekėms. Muitinė savo klaidą ištaisė tik 2021 m. balandžio 23 d. Klasifikavimo aktu, taigi šis mokesčių perskaičiavimo pagrindas paaiškėjo (atsirado), t. y. Muitinės įstaiga savo padarytą klaidą ištaisė suėjus Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam 3 metų terminui. Kadangi prekių klasifikavimo klaida buvo ištaisyta ne pagal Ginčo deklaraciją importuotoms prekėms, ginčo atveju būtina sąlyga mokesčių pagal Ginčo deklaraciją perskaičiavimui yra Muitinės klaidos pripažinimas taip pat ir pagal Ginčo deklaraciją importuotoms prekėms. Šią aplinkybę (kad muitinė savo iniciatyva atitinkamą sprendimą galėjo priimti tik po prekių tapatumo konstatavimo surašius 2022 m. birželio 23 d Patikslintą ataskaitą) pripažįsta ir atsakovas.
19.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo praleistą 3 metų terminą vertina vien tuo aspektu, kad Prašymas dėl mokesčių grąžinimo pagal kitą deklaraciją buvo pateiktas dar 2021 m. birželio 10 d., t. y. kol dar nebuvo nustatytas prekių tapatumas, teismas darė akivaizdžiai neteisingą išvadą, kad pareiškėjas Prašymą turėjo teikti anksčiau nepaisant to, kad nebuvo nustatytas prekių tapatumas. Nėra teisinga, kad momentas, kada atsirado objektyvus pagrindas mokesčių perskaičiavimui pagal Ginčo deklaraciją Muitinės įstaigos atžvilgiu laikomas prekių tapatumo nustatymo faktas, t. y. Patikslintos ataskaitos surašymas, o pareiškėjo atžvilgiu šis momentas laikomas 2021 m. balandžio 23 d. Klasifikavimo akto surašymas.
19.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, kurios lėmė, kad pareiškėjas Prašymą pateikė Patikslintos ataskaitos įsiteisėjimo, neįvertino, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl Prekių tapatumo nustatymo, tačiau būtent Muitinės įstaiga su tokia pozicija nesutiko, atmetė pareiškėjo prašymus, skundus, neigė prekių tapatumo faktą ir šis administracinis procesas, būtent dėl Muitinės įstaigos kaltės, tęsėsi iki 2022 m. birželio 23 d. taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių gynimo modelį lėmė būtent atsakovo veiksmai. Ekstrapoliacijos taikymo galimybė šiuo atveju yra / buvo būtina sąlyga mokesčių perskaičiavimui pagal Ginčo deklaraciją. Net jei pareiškėjas prašymą dėl mokesčių perskaičiavimo pagal Ginčo deklaraciją būtų pateikęs 2021 m. balandžio 23 d., toks prašymas būtų atmestas, nes sprendimas dėl mokesčių grąžinimo galėjo būti priimtas priimti tik po prekių tapatumo konstatavimo (t. y. po 2022 m. birželio 23 d., ir jau pasibaigus 3 m. terminui). Nurodyti Muitinės įstaigos veiksmai negali sukelti pareiškėjui tokių neigiamų pasekmių, dėl kurių jam būtų panaikinta teisė pasinaudoti Muitinės kodekse numatytomis teisėmis dėl mokesčių perskaičiavimo ir grąžinimo (dėl Muitinės klaidos) ir padaryti tai atnaujinus 3 metų terminą.
19.7. Muitinės įstaiga savo klaidą dėl prekių, kurios yra tapačios pagal Ginčo deklaraciją importuotoms prekėms, ištaisė tik 2021 m. balandžio 23 d. Klasifikavimo aktu, todėl pareiškėjui buvo likusios vos 2 dienos (iki 3 m. termino pabaigos) prašymui dėl mokesčių perskaičiavimo pagal Ginčo deklaraciją pateikti, o tai padaryti objektyviai yra neįmanoma, kadangi reikia surinkti visus dokumentus, užsakyti jų vertimą, užpildyti prašymą, pagrįsti prekių tapatumą ir pan. Šios aplinkybės turėtų būti pripažįstamos išskirtinėmis, nuo pareiškėjo valios bei veiksmų nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių Pašymas dėl mokesčių grąžinimo pagal Ginčo deklaraciją buvo pateiktas praleidus 3 metų terminą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju ir egzistuoja būtent abu kriterijai aplinkybių pripažinimui nenumatytomis: prekės klaidingai buvo suklasifikuota Muitinės, o ne pareiškėjo (objektyvusis elementas) ir pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ekstrapoliacijos taikymui (subjektyvusis elementas), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės nelaikytinos nenumatytomis ar force majore aplinkybėmis.
19.8. Termino atnaujinimas nagrinėjamu atveju laikytinas protingu ir pagristu. Kadangi Muitinės įstaiga savo klaidą ištaisė per tokį terminą (3 metus), atitinkamai ir pareiškėjo atžvilgiu, sprendžiant termino pratęsimo klausimą, termino pratęsimas 3 metus turėtų būti laikytinas protingu ir pagrįstu. Kadangi Muitinė neigė ekstrapoliacijos taikymo galimybę, o šis faktas buvo patvirtintas tik surašius Patikslintą ataskaitą, objektyvi galimybė teikti prašymą dėl mokesčių perskaičiavimo pagal Ginčo deklaraciją atsirado praėjus jau daugiau nei 4 metams po skolos muitinei atsiradimo. Teismas spręsdamas, kad termino pratęsimas 1,5 metų tariamai nėra protingas, labai formaliai ir siauriai vertino šį laiko tarpą, nepaaiškino, kokiais kriterijais rėmėsi ir koks terminas būtų protingas.
19.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus dėl Muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalies taikymo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Muitinės įstaiga, nustačiusi, kad importo arba eksporto muito suma grąžintina, turi teisę tą sumą grąžinti arba atsisakyti ją išieškoti savo iniciatyva tik nepažeidžiant Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikotarpių. Nagrinėjamu atveju pati Muitinės įstaiga nevykdė Muitinės kodekso 116 straipsnio 4 dalyje jai suteiktų teisių iškart po 2021 m. balandžio 23 d. atlikto mėginių tyrimo, tuo patvirtindama, kad mokesčių perskaičiavimui pagal Ginčo deklaraciją yra būtinas prekių tapatumo 2021 m. balandžio 23 d. Klasifikacijos akte nurodytoms prekėms nustatymas ir ekstrapoliacijos taikymo pripažinimas.
19.10. Pareiškėjas aiškiai nurodė ir pagrindė, kad tik įsiteisėjus Patikslintai ataskaitai, kuomet buvo patvirtintas ir įgyvendintas ekstrapoliacijos taikymas, atsirado objektyvi galimybė teikti prašymus dėl visų tapačios Prekės importo deklaracijų taisymo bei mokesčių perskaičiavimo, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą tokias aplinkybes pripažinti nenumatytomis ir jų pagrindu pratęsti Muitinės kodekse numatytą 3 metų terminą prašymui dėl mokesčiu grąžinimo pagal Ginčo deklaraciją pateikti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo Prašymas turi būti patenkintas pilna apimtimi.
20. Atsakovas Muitinės departamentas pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą kreiptis dėl Ginčo deklaracijos patikslinimo dėl savo paties pasirinkto pažeistų teisių gynimo modelio, bei neįrodė, kad jis ėmėsi tinkamų priemonių ir objektyviai negalėjo laiku pateikti Prašymo dėl Ginčo deklaracijos taisymo ir atitinkamai importo mokesčių grąžinimo.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Klaipėdos muitinė pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.
22. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Muitinės sprendimo, Muitinės departamento sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl pareiškėjo Prašymo tenkinimo.
24. Pareiškėjas per Muitinės leidimų sistemą Klaipėdos teritorinei muitinei 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą suteikti leidimą taisyti priimtą muitinės ir reeksporto deklaraciją, kuriuo prašė 2018 m. balandžio 24 d. deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM01C0A3 ištaisyti prekės TARIC kodą.
25. Klaipėdos teritorinė muitinė 2023 m. kovo 31 d. sprendimu atsisakė tenkinti minėtą pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad nuo deklaracijos įforminimo yra praėjės Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatytas 3 metų terminą prašymui pateikti, o pateikti motyvai nepagrindžia termino pratęsimo pagal Muitinės kodekso121 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
26. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 1AE-293 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 31 d. sprendimą.
27. MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. S-2023/138(7-2023-126) patvirtino Muitinės departamento 2023 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1AE-293.
28. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
29. Tam, kad būtų objektyviai įvertintas ginčijamų sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, tuo užtikrinant viešąjį interesą bei pareiškėjo teises, teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą peržengia apeliacinio skundo ribas.
30. Deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų. Šiuo taisymu muitinės deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios iš pradžių buvo joje nurodytos (Muitinės kodekso 174 str. 1 d.). Per trejus metus nuo muitinės deklaracijos priėmimo dienos deklarantui pateikus prašymą, gali būti leista pataisyti muitinės deklaraciją ir po prekių išleidimo, kad deklarantas galėtų įvykdyti savo pareigas, susijusias su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu prekėms (Muitinės kodekso 174 str. 3 d.).
31. Pareiškėjas prašymą leisti suteikti leidimą taisyti priimtą muitinės ir reeksporto deklaraciją pateikė per Muitinės leidimų sistemą. Prašymo skiltyje „Muitinės sprendimo (leidimo) tipas“ pareiškėjas nurodė – 9DT (Muitinės įstaiga, priimanti prašymus ir suteikianti leidimus taisyti priimtą muitinės ir reeksporto deklaraciją).
32. Muitinės leidimų, suteikiamų muitinės leidimų sistemos priemonėmis, valdymo proceso aprašo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-253 nustato , kad muitinės leidimų, suteikiamų Muitinės leidimų sistemos priemonėmis, valdymo proceso aprašas (toliau – ir Aprašas) nustato prašymų išduoti muitinės leidimus apdorojimo ir Lietuvos Respublikos muitinėje išduotų muitinės leidimų valdymo tvarką.
33. Aprašo 3 punkte numatyta, kad Aprašas nustato šių prašymų suteikti muitinės leidimą ir muitinės leidimų valdymą: 3.1. Prašymo ir Leidimo registruoti asmenį Muitinės prievolininkų registre (EORI) (kodas – REG); 3.2. Prašymo ir Identifikavimo kodą asmeniui, teikiančiam atstovavimo muitinėje paslaugas LT teritorijoje, suteikiančio leidimo (kodas – 9PK); 3.3. Prašymo ir Leidimo pripažinti negaliojančia priimtą muitinės ir reeksporto deklaraciją (kodas – 9DN); 3.4. Prašymo ir Leidimo taisyti priimtą muitinės ir reeksporto deklaraciją (kodas – 9DT); 3.5. Prašymo ir Leidimo tikrinti prekes, deklaruotas MDAS, ne muitinės patalpose nustatytu (nenustatytu) muitinės posto darbo laiku (kodas – 9DV); 3.6. Prašymo ir Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) (kodas – 9AP); 3.7. Prašymo ir Leidimo laikinai saugoti prekes šių prekių turėtojo pageidaujamoje vietoje (kodas – 9LV); 3.8. Prašymo ir Leidimo išduoti kelių transporto priemonių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimą (kodas – 9TL).
34. Pareiškėjo Prašymo turinys, forma, pateikimo būdas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas per Muitinės leidimų sistemą paduodamas Prašymą inicijavo tik leidimo taisyti priimtą muitinės ir reeksporto deklaraciją išdavimo administracinę procedūrą. Tai, kad Prašymo skiltyje „Papildoma informacija“ nurodė Muitinės kodekso straipsnius, reguliuojančius muito grąžinimo klausimus, nekeičia Prašymo esmės jis negali būti traktuojamas, kaip prašymas grąžinti muitą. Be to, pažymėtina, kad pagal šios nutarties 32-33 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą nėra numatyta, jog per Muitinės leidimų sistemą galima būtų paduoti prašymą grąžinti muitą.
35. Klaipėdos teritorinė muitinė, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, privalėjo įvertinti tik tai, ar pagal Muitinės kodekso 173 straipsnį yra (nėra) pagrindas išduoti leidimą taisyti Ginčo deklaraciją.
36. Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad prašymai grąžinti muitą ar atsisakyti jį išieškoti pagal 116 straipsnį pateikiami muitinei per šiuos laikotarpius: a) permokėtų arba su perviršiu apskaičiuotų importo ar eksporto muito sumų, kompetentingos valdžios institucijos klaidos arba teisingumo siekimo atveju – per trejus metus nuo pranešimo apie skolą muitinei dienos; b) defektų turinčių arba sutarties sąlygų neatitinkančių prekių atveju – per vienerius metus nuo pranešimo apie skolą muitinei dienos; c) muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančia atveju – per deklaracijų pripažinimo negaliojančiomis taisyklėse nurodytą laikotarpį. Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies antra pastraipa numato, kad pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti laikotarpiai pratęsiami, jei pareiškėjas pateikia įrodymų, jog per nustatytą laikotarpį jis negalėjo pateikti prašymo dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure.
37. Muitinės sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, yra grindžiamas Muitinės kodekso 121 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa, kuri reguliuoja prašymų grąžinti muitą pateikimo termino pratęsimą, nors toks prašymas Klaipėdos muitinei nebuvo pateiktas. Taigi Klaipėdos muitinė, priimdama ginčijamą sprendimą, netinkamai teisės taikė normas, todėl tai yra pagrindas panaikinti Muitinės sprendimą, nes jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).
38. Pripažinus neteisėtu Muitinės sprendimą, naikintini ir ginčijami Muitinės departamento bei MGK sprendimai.
39. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su muito grąžinimu, nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
40. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 94 str.). Panaikinus Muitinės sprendimą, Klaipėdos muitinė privalės iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas tenkinti Prašymą atmestinas.
41. Kadangi Muitinės kodekso normos, dėl kurių aiškinimo pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašant priimti prejudicinį sprendimą, netaikytinos nagrinėjant šį administracinį ginčą, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.
42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies.
43. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
44. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
45. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
46. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas, nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka ir pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 817,28 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, pareiškėjo turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai (II t., b. l. 14–31). Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, rengtų procesinių dokumentų apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 950 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma.
47. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl 2 185,97 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo projekto ir prašymo kreiptis į ESTT parengimą bei žyminio mokesčio atlyginimo ir pateikė turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, I t., b. l. 84–93). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, tai, kad apeliacinį skundą rengė advokatas, dalyvavęs pirmosios instancijos teisme, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo nebuvo patenkintas, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 730 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suma. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 680 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. S-2023/138 (7-2023/126).
Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1AE-293.
Panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. kovo 31 d. sprendimą, įformintą 2023 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. 03bebcb7-b9c2-463e-a5db-15ecd1ed3929.
Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SCT Lubricants“ skundo dalį atmesti.“
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „SCT Lubricants“ iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 680 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys