Administracinės
bylos Nr.II-11-583/2011
Ankstesnis bylos Nr.II-588-583/2010 m.
Proceso
Nr. 4-63-3-00509-2010-3 (S)
Procesinio
sprendimo kategorija 45.4.2; 73

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. sausio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas
Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. L., viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo administracinę bylą pagal K.L. skundą institucijai, kurios
pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio
teisės pažeidimo byloje – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos
komisariatui dėl 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n
u s t a t ė:
2010
m. lapkričio 15 d. K.L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas,
kuriame nurodoma, jog jis 2010 m. rugsėjo 25 d. 2015 val., Tauragės r.
sav., Pašikšnių kaime, vairuodamas automobilį Audi 100, valstybinio numerio
ženklas (duomenys neskelbtini), nedavė kelio lenkiančiam automobiliui, dėl
ko lenkiančio automobilio vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti bei
keisti važiavimo kryptį, t.y. pažeidė kelių eismo taisyklių 5 punkto
reikalavimus. Konstatuota, kad šiais veiksmais K.L. įvykdė Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio
1 dalyje numatytą veiką.
2010
m. lapkričio 15 d. Tauragės apskrities VPK (toliau – ir Institucijos) nutarimu
konstatuota, kad 2010 m. rugsėjo 25 d., 2015 Tauragės rajone,
Pašikšnių kaime, K.Lazdauskas vairuodamas automobilį nedavė kelio lenkiančiam
automobiliui, dėl ko lenkiančio automobilio vairuotojas buvo priverstas
staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, taip sukeldamas pavojingą
situaciją. Tuo pažeidė KET 5 punkto reikalavimus. Šiuo nutarimu K.L. buvo patrauktas
administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį ir
paskirta administracinė nuobauda – 700 litų bauda ir atimta teisė vairuoti
transporto priemones 5 mėnesiams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K.L. nurodo, kad įvardijamo pažeidimo neįvykdė. Teigia, kad važiuojant iš Sartininkų kaimo į Genių kaimą, važiuojant remontuojamu kelio ruožu, jo vairuojamą automobilį lenkė pavymui važiuojantis automobilis, tačiau jam nekliudė atlikti lenkimo manevro. Dėl jam nesuprantamų priežasčių aplenkęs jo vairuojamą automobilį vairuotojas užblokavo jo automobilį ir jie sustojo. Kadangi vairuotojas nepaaiškino savo elgesio motyvų, eismo įvykio nebuvo, jie su uošve nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Be to nurodo, kad įvardijamame kelio ruože vyko kelio remonto darbai ir buvo kelio ženklai draudžiantys lenkti, todėl pats nukentėjusysis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Šių ir išsamiau skunde išdėstytų motyvų pagrindu prašoma:
panaikinti 2010 m. lapkričio 15 d. Tauragės apskrities VPK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F493579 ir administracinę bylą nutraukti.
Institucija atsiliepimu į skundą prašo K.L.skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti nepakeistu.
Nukentėjusiuoju pripažintas Z.G. apie teismo posėdį informuotas pranešimu (b.l.33).
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas dalinai.
2010 m. lapkričio 15 d. K.L. surašytas administracinio teisės
pažeidimo protokolas, kuriame pažeidimo esmė nurodoma sekančiai – „vairavo
automobilį, nedavė kelio lenkiančiam automobiliui dėl ko lenkiančio automobilio
vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, t.y.
pažeidė kelių eismo taisyklių 5 punkto reikalavimus“. Administracinio
teisės pažeidimo protokole konstatuota, jog padaryta veika kvalifikuojama pagal
ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už
transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo
taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo
taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus
eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių
veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Taigi ši teisės norma yra blanketinė teisės norma.
Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai
privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei
šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto
straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti
administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos
pažeidimą. Šiuo atveju K.L. protokolas surašytas ir administracinėn atsakomybėn
ginčijamu 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimu jis patrauktas už kelių eismo
taisyklių 5 punkto pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį
Z. G. jo vairuojamu automobiliu staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, imtis
kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (b.l.15, 26). Taigi iš
ATPK 1242 straipsnio 1 dalies dispozicijos akivaizdu, kad numatytojo
pažeidimo inkriminavimui būtina sąlyga yra kelių eismo taisyklių pažeidimas,
kuris yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pavojingos situacijos sukėlimu
kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims. Todėl būtina nustatyti ar įvardijamas
kelių eismo taisyklių pažeidimas galėjo sukelti pavojingą situaciją ir
priversti kitą eismo dalyvį staiga keisti judėjimo greitį, kryptį, arba imtis
kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikoje nustato
kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos
vyriausybės nutarimu Nr. 1950. Šių taisyklių 5 punktas numato, kad eismo
dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių
keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Cituojamas KET
reikalavimas yra bendro pobūdžio teisės norma ir jo nesilaikymas negali būti savarankišku
inkriminuojamo pažeidimo teisiniu atsakomybės pagrindu. Jei asmuo yra
kaltinamas nedavęs kelio lenkiančiam automobiliui ar pažeidęs kitus KET
reikalavimus, turi būti nustatyta kokį konkretų KET pažeidimą jis įvykdė bei ar
šis pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pavojingos situacijos
sukėlimu. Institucija nagrinėjant administracinę bylą nenustatė jokių konkrečių
kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų, galimai esančių tiesioginiame
priežastiniame ryšyje su pavojingos situacijos sukėlimu, todėl nei protokolas,
nei nutarimas neatitinka reikalavimų keliamų jų turiniui, pagal kurį būtų
galima spręsti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas
yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio
teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos
administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje
taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam
asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant,
kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis
teisės pažeidimas (žr.: LVAT 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje
byloje Nr. N756-135/2008). Šiuo atveju
teismas konstatuoja, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo
protokolo, medžiagos, kuri buvo pagrindu administracinės teisės pažeidimo bylos
teisenos pradėjimui trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės, kadangi protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neištirtos visos
reikšmingos su pažeidimo įvykdymu susijusios aplinkybės, kas neleidžia
nustatyti kaltinimo turinio. Darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra
kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių
teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn
traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie
principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas (žr.: LVAT
2010 m. liepos 2 d. nutartys administracinėse bylose Nr. N756-446/2010;
Nr. N63-707/2010).
Be
to teisminio nagrinėjimo metu K.L. nurodė, kad kelio ruože Sartininkai –
Tauragė, vyko kelio remonto darbai ir eismas buvo reguliuojamas laikinaisiais
kelio ženklais. Vienas iš laikinųjų kelio ženklų draudė lenkti transporto
priemones, todėl jo teigimu vairuotojas lenkdamas jo vairuojamą automobilį
nesilaikė laikinųjų kelio ženklų reikalavimų.
Vertinant šias
aplinkybes teismas susipažino su Lietuvos Respublikos kelių direkcijos prie
susisiekimo ministerijos www.lra.lt tinklapyje
teikiama informacija apie vykdomus kelio remonto darbus ir projektus. Pagal viešai
skelbiamą informaciją minimo įvykio fiksavimo metu buvo vykdomas projektas „Žvyrkelių asfaltavimo programa. II etapas. Vakarų
Lietuvos (Kauno ir Tauragės) regionai, II dalis (darbai atliekami Tauragės
regione)“ ir darbus atliko rangovas AB „Kauno tiltai“. Rangos darbų sutartyje
numatyta darbų pabaiga yra 2010 m. spalio 6 d. Šiuo projektu numatyti kelio
Meldikviršiai – Sartininkai – Ž.Naumiestis, kelio Nr. 4502, kelio ruožo 9.44 -13.44
remonto darbai. Pagal tinklapyje www.maps.lt
teikiamą žemėlapį nustatyta, kad vykdomas projektas yra tame kelio ruože,
kuriuo važiavo asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nukentėjusysis.
Todėl Institucija turėjo nustatyti ir ištirti ar įvardijamame kelio ruože,
kuriame teigiama jog K.L. sudarė pavojingą situaciją, kitas eismo dalyvis Z.G.
galėjo atlikti lenkimo manevrą, ar įvardijame kelio ruože nebuvo lenkimą
draudžiančių laikinųjų kelio ženklų. Kadangi kelio remonto darbus atliekantis
rangovas privalo suderinti laikinųjų kelio ženklų išdėstymo schemą,
Institucijai arba savivaldybės administracijai tokia schema turėjo būti
pateikta. Pagal šios schemos duomenis turėjo būti įvertintas kelio ženklinimas įvardijamame
kelio ruože ir nustatyta ar iš vis buvo galima atlikti lenkimo manevrą. Teisės
pažeidimo protokole nurodoma pažeidimo įvykdymo vieta Pašikšnių kaimas, tačiau
nėra jokių faktinių duomenų apie pažeidimo įvykdymo vietoje buvusius kelio
ženklus, išsamiau neidentifikuota pati įvykio vieta, todėl vien šios aplinkybės
yra pakankamas pagrindas pripažinti protokolo trūkumus esančius esminiais,
kliudančiais bylą nagrinėti teisme iš esmės.
Dėl aukščiau
įvardijamų aplinkybių teismas konstatuoja, kad protokolo ir nutarimo turinys
neatitinka keliamų reikalavimų, administracinio teisės pažeidimo byla ištirta
neišsamiai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo
tirti įgaliotai institucijai. Tik nustačius kaltinimo apimtį, tinkamai teisiškai kvalifikavus veiką, teismas gali spręsti ar
pagrįstai asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl teismas
nenutraukia administracinės bylos, o dėl aukščiau nurodytų aplinkybių grąžina
nagrinėti iš naujo, todėl neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų skunde
išdėstytų asmens patraukto administracinėn atsakomybėn keliamų klausimų
pagrįstumo, tuo pačiu ir dėl teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo ar
nebuvimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r ė :
K. L. skundą tenkinti
dalinai.
Tauragės apskrities
vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio
teisės pažeidimo byloje Nr. F 493579 panaikinti ir grąžinti administracinio
teisės pažeidimo bylą institucijai iš naujo nagrinėti.
Nutartis per 10
dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai
apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį
teismą.
Teisėjas Remigijus
Arminas