Civilinė byla Nr. e2-539-1064/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37070-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.1.9.4;         3.2.4.11.

                                                                          (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dovilės Sadauskaitės ir Gerdos Sinkevičienės,

sekretoriaujant Natalijai Tomilinai, Rasai Medveckajai, Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovui R. Š., jo atstovui advokatui Gintarui Valiukoniui,

atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, atstovei advokatei Liudvikai Meškauskaitei,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovei advokatei Kristinai Čeredničenkaitei,

liudytojui V. S.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui, atstovaujamam Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl garbės ir orumo gynimo, paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimo, trečiasis asmuo byloje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas pateiktu teismui patikslintu ieškiniu prašė:

1) pripažinti, kad trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimo) Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – ir NSGK) pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Pažyma) ir atsakovo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje viešai paskelbti duomenys, kad: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“ (Pažymos 4 psl.); „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.); „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“ „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10 psl. ir 11 psl.), neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo R. Š. asmens garbę ir orumą;

2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimą, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku žinių paskleidimui būdu, paskelbti Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbta VSD 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19- 286, kaip Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“, projekto priedą, šį paneigimą: „PANEIGIMAS Informuojame, kad VSD 2018 m. kovo p d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimo NSGK pateikti ir paskelbti duomenys, žinios: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“; „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą.“;

3) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad Seimas 2018 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pritarė NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadai (toliau – ir Išvada), kuri yra Seimo nutarimo priedas.

Išvada ir jos priedai buvo pateikti visuomenei, ją kartu su visais priedais, įregistravus Seimo el. teisės aktų informacinėje sistemoje. Vienas iš NSGK tyrimo Išvados projekto priedų yra 2018 m. kovo 9 d. Pažyma, kurioje buvo pateikti ir vėliau atsakovo paskleisti ieškovo R. Š. asmens garbę ir orumą žeminantys bei tikrovės neatitinkantys duomenys, žinios, teiginiai ir vertinimai.

Pažymą VSD pateikė Seimo struktūriniam padaliniui – NSGK. Dar neįregistravus NSGK tyrimo Išvados viešai visiems prieinamoje e-seimas.lrs.lt dokumentų sistemoje, Pažyma buvo paviešinta žiniasklaidoje: internetiniuose tinklapiuose www.delfi.lt bei www.15min.lt, su užtušuotomis asmenų (įskaitant ieškovo) pavardėmis.

Nuo 2018 m. birželio 1 d., NSGK įregistravus Seimo el. teisės aktų informacinėje sistemoje Seimo nutarimo ir Išvadų projektą su visais priedais, Pažyma jau su visomis asmenų pavardėmis, tapo oficialiai viešai prieinama visai visuomenei, t. y. oficialiai viešai paskelbta.

Paskelbdamas Pažymą atsakovas paskleidė ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančias bei tikrovės neatitinkančias žinias, duomenis, teiginius ir vertinimus:

1. „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“ (Pažymos 4 psl.);

2. „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.);

3. „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“ „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10, 11 psl.).

Ieškovo teigimu, tai, kad Pažymoje pateikta ir atsakovo paskleista informacija yra nepagrįsta bei neatitinka tikrovės, įrodo šios faktinės aplinkybės: ieškovas niekada nebuvo Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) narys. Nuo 2003 m. iki 2013 m. sausio mėn. jis buvo Liberalų ir centro sąjungos (LICS) nariu. 2008 m. spalio mėn. jis nuo LICS buvo iškeltas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje ir išrinktas Seimo nariu. Taigi 2008 m. lapkričio mėn., t. y., Pažymoje nurodytu laikotarpiu, kada, VSD teigimu, MG atstovai tariamai derino ieškovo, kaip LLS kandidato į ministro postą, kandidatūrą Vyriausybėje, ieškovas LICS valdybos sprendimu jau buvo deleguotas į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas ir šis sprendimas su koncerno „MG Baltic“ atstovais nebuvo derinamas.

Ieškovo teigimu, LLS vienas iš vadovų – G. S. – konkuruojančios partijos nario ir vieno iš LICS vadovų, t. y. ieškovo, kandidatūros į ministrus nuo LLS nesiūlė ir negalėjo siūlyti, o MG atstovas R. K. šios kandidatūros nederino ir negalėjo derinti, todėl Pažymoje pateikti ir Seimo paskelbti teiginiai: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“ neatitinka tikrovės.

Pažymoje pateikti ir Seimo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad 2009 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai parinko R. Š. kandidatu į Seimo Pirmininko pareigas, R. R. perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą, o R. Š. priėmė šį pasiūlymą, paprašė ir sutiko priimti koncerno „MG Baltic“ palaikymą, nes 2009 m., Seimui atstatydinus tuometinį Seimo Pirmininką A. V., LICS Seime frakcija ir partijos valdyba net nesvarstė galimybės deleguoti ieškovą ar bet kokį kitą asmenį kandidatuoti į Seimo Pirmininko pareigas, nes postų Vyriausybėje ar Seime pasiskirstymas buvo įtvirtintas daugumą Seime suformavusių partijų pasirašytoje koalicijos sutartyje, vadovaujantis matematiniu kvotų principu, atsižvelgiant į turimų mandatų Seime skaičių. LICS negalėjo pretenduoti į Seimo Pirmininko postą, nes šios partijos frakciją sudarė tik 8 Seimo nariai. Ieškovas Seimo Pirmininko rinkimuose nedalyvavo, jo kandidatūra jokiame lygyje nebuvo derinama, dėl jos nebuvo balsuojama. Jokio MG atstovų arba R. K. pasiūlymo pretenduoti į Seimo Pirmininko postą R. R. ieškovui neperdavė, palaikymo neprašė bei jo negavo. Šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad Seimo Pirmininkas A. V. buvo atstatydintas 2009 m. rugsėjo 15 d., o naujoji Seimo Pirmininkė I. D. slaptu balsavimu buvo išrinkta 2009 m. rugsėjo 17 d., t. y., praėjus vos vienai dienai, ir kandidatavus tik jai vienai.

Dėl nurodytų motyvų Pažymoje pateikti ir Seimo paskelbti teiginiai: „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“, neatitinka tikrovės.

VSD Pažymoje pateikti ir Seimo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys suponuoja neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad 2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su Sveikatos apsaugos ministru R. Š. Koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotam šios ministerijos vadovui R. Š.

Ieškovo teigimu, jis Sveikatos apsaugos ministro pareigas pradėjo vykdyti 2010 m. kovo 10 d. Prof. J. P. tuo metu jau daugiau nei 15 metų dirbo Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių Kauno klinikų generaliniu direktoriumi. Kauno klinikų steigėjais lygiomis teisėmis buvo Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas bei Sveikatos apsaugos ministerija. Pirmasis ieškovo susitikimas su prof. J. P., kuris tuo pat metu buvo ir Seimui atskaitingos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, kurį į pareigas skiria Seimas, bei (duomenys neskelbtini) rektoriumi prof. R. Ž. įvyko ieškovo darbo kabinete tik jam pradėjus eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas. Vėliau susitikimai Sveikatos apsaugos ministerijoje arba Kauno klinikose tiek su prof. J. P., tiek ir su (duomenys neskelbtini) Rektoriumi prof. R. Ž. vykdavo reguliariai, bent kartą per mėnesį, o kartais, pagal poreikį, ir dažniau, todėl R. R. pagalba organizuojant susitikimus su prof. J. P. nebuvo reikalinga.

Iki 2010 m. kovo 10 d., kada ieškovas pradėjo eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas, t. y., Pažymoje nurodytais 2009 metais, su prof. J. P. ieškovas nebuvo pažįstamas ir niekada nebuvo asmeniškai susitikęs. Apie kokį Pažymoje nurodomą „seną tardymo metodą – akistatą“ neva pokalbyje su prof. J. P. kalba R. R., ir apie kokį susitikimą su ieškovu vyksta pokalbis tarp Pažymoje minimų asmenų, ieškovui nėra žinoma. Teiginys „naudojosi įtaka“ suponuoja, kad tokia įtaka buvo ir kad ji buvo reali, ja buvo pasinaudota siekiant neteisėtų tikslų.

Ieškovo nuomone, tikrovės neatitinka ir duomenys, kad sveikatos apsaugos ministrai, vadinasi, ir ieškovas, buvo deleguoti LLS, nes nuo 2008 m. iki 2012 m. sveikatos apsaugos ministrais, įskaitant ieškovą, dirbo LICS deleguoti asmenys. Ieškovui MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), niekada nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos, nes Sveikatos apsaugos ministerija nevykdė jokių medicinos įstaigų statybų projektų ir jų nekuravo. Bet koks „įtakoto“ ministro bandymas daryti poveikį viešojo pirkimo sąlygų suformavimo ar skelbimo, ar nugalėtojo nustatymo ir kitais atvejais galėtų būti vertinamas kaip nusikalstama veika, tačiau tokių duomenų apie ieškovą nėra.

VSD Pažymoje rėmėsi įslaptinta informacija, kuri nėra pateikta ieškovui, jis neturi galimybės susipažinti ir ginčyti, ar bent pasisakyti dėl įslaptintos informacijos, dėl jos tikrumo ir teisingumo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Ieškovo nuomone, adekvačiai ir objektyviai vertinant ir suprantant Pažymoje pateiktų bei atsakovo paskleistų duomenų, teiginių bei vertinimų tikrąją prasmę, reikšmę bei turinį akivaizdu, kad jie nepagristi objektyviais įrodymais.

Pažymoje apie ieškovą nurodyti faktai: ieškovo priklausomybė Lietuvos Liberalų sąjūdžio partijai ir kandidatavimas į ministro pareigas 2008 m lapkričio mėn.; ieškovo sutikimas ir pasiūlymo kandidatuoti į Seimo Pirmininko pareigas priėmimas, kandidatavimas į Seimo Pirmininko pareigas, prašymas pagalbos kandidatuojant, tuo tikslu teigiamos nuomonės apie ieškovą formavimo; įtakos darymas ieškovui ir dėl to „MG Baltic“ įmonių neteisėtai laimėti sveikatos priežiūros įstaigų vykdyti viešųjų pirkimų konkursai, tikrovėje neegzistavo.

CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Vertinant VSD veiklos tikslus ir institucijos paskirtį, pateikta Pažyma ir joje išdėstyta informacija negali būti suvokiama nei kaip kritika, nei kaip nuomonė, nei kaip informacijos netikslumas, o yra žinia ir turi būti patikrinama per tiesos kriterijų. Pagal Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas žvalgybos informacija turi būti neiškraipyta ir nešališka, ir pateikiama taip, kad negalima būtų jos suvokti dviprasmiškai.

 Ieškovo vertinimu, ginčo teiginiai yra apie jį, nes Pažymoje, vertinant pirmąjį teiginį sistemiškai jis pristatomas kaip LLS kandidatas į postus Vyriausybėje, kurio kandidatūra buvo derinama su „MG Baltic“ atstovais. Apie ieškovui perduotą pasiūlymą kandidatuoti į Seimo Pirmininkus kalbama antrajame teiginyje ir tai, jog ieškovas teiravosi „MG Baltic“ palaikymo, apie su ieškovu, kaip sveikatos apsaugos ministru organizuotus J. P. susitikimus nurodoma trečiajame teiginyje, vėliau darant apibendrinimą, jog „MG Baltic“ atstovai naudojosi įtaka LLS deleguotiems ministrams.

Ieškovo nuomone, prašoma paneigti informacija buvo atskleista tretiesiems asmenims – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui V. S., žiniasklaidai bei po 2018 m. birželio 1 d. – visai visuomenei. Nėra teisiškai svarbu, ar tą padarė tiesiogiai VSD ar Seimas, NSGK, Seimo kanceliarija ar kiti asmenys pvz. žiniasklaidos priemonės, tačiau būtent VSD yra šios informacijos autorius ir priėmė sprendimą išslaptinti pažymą, turėdamas tikslą perduoti Seimui, kad šis paskelbtų visuomenei.

Lietuvos Aukščiausias Teismas analogiškoje byloje konstatavo, kad duomenys apie ieškovą buvo pateikti ne NSGK išvadoje, o VSD pažymoje. VSD pažyma buvo adresuota NSGK tarnybiniam naudojimui, t. y. joje buvo pateikta įslaptinta informacija. Byloje nėra keliamas klausimas, ar ji pagrįstai išslaptinta, tačiau, net ir atlikus šį veiksmą, joje paskelbti duomenys nebuvo viešai prieinami, t. y. jie ir toliau buvo adresuoti NSGK, tačiau su jais galėjo susipažinti platesnis ratas asmenų, pavyzdžiui, visi Seimo nariai, balsavę dėl pritarimo NSGK pateiktai išvadai.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-12-403/2021). Kasacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad įstatymas nenustato pareigos išviešinti tyrimo metu surinktą medžiagą, t. y. nurodyti informacijos, kurios pagrindu NSGK darė tam tikras išvadas, šaltinius, todėl, NSGK priėmus sprendimą išviešinti parlamentinio tyrimo metu surinktus duomenis, turi būti užtikrintas šių duomenų patikimumas. Vadinasi, VSD pažymoje pateikus duomenis apie ieškovą, o NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, NSGK prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Ieškovo nuomone, įvertinus nurodytoje kasacinio teismo nutartyje 2021 m. vasario 24 d. konstatuotas faktines aplinkybes bei vertinimus, vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, už Pažymoje nurodytų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių R. Š. garbę bei orumą teiginių paskleidimą atsakomybė tenka atsakovui.

Ieškovo vertinimu, paskleisti duomenys pažemino jį visuomenės akyse. Pažymos įžanginėje dalyje, atskleidžiant jos parengimo tikslą, yra nurodomas siekis pateikti informaciją apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politiką ir politinius procesus, taigi apie teisei prieštaraujančias veikas, kas neabejotinai suponuoja neigiamą tokios informacijos atspalvį. Ieškovo į bylą pateikti komentarai interneto svetainėse po publikacijomis, susijusiomis su Pažymos paskelbimu bei su vėlesniu siekiu teismine tvarka ginti savo reputaciją, atskleidžia vyraujantį neigiamą požiūrį į ieškovą, sietiną būtent su Pažymoje paskleistais duomenimis.

Pažymoje žinios pakleistos neveikiant sąžiningai ir etiškai. Ieškovas nepagrįstai ir ne vieną kartą, tendencingai pristatytas kaip LLS deleguotas ministras, paskleisti duomenys suponuoja ieškovo veikos neteisėtumą, nors dėl jo veiksmų nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ne tik ieškovas yra viešasis asmuo, bet ir VSD yra viešojo intereso veiklą vykdanti valstybės institucija, kurios veikloje, turi būti vadovaujamasi tokiais principais kaip politinio neutralumo, savalaikiškumo, objektyvumo, aiškumo (Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Atsakovo paskleisti duomenys susiję su visuomenės teise žinoti apie vykstančius politinius procesus, tačiau ši teisė ir ieškovo teisė į garbę ir orumą galėjo būti suderintos, išlaikant pusiausvyrą tarp šių dviejų vertybių, jeigu Pažymoje duomenys būtų pateikti objektyviai, nenuslepiant tam tikros dalies reikšmingos informacijos arba imamasi papildomų priemonių ieškovo reputacijai apsaugoti.

Viešai paskelbus Pažymą, visuomenėje kilo didžiulis pasipiktinimas galimai neteisėtais politikų ir verslo atstovų veiksmais. Visuomenė ir žiniasklaida besąlygiškai pasitiki VSD kompetencija, atsakingumu ir objektyvumu. Pažymos informacijos pagrindu Seimas patvirtino parlamentinio tyrimo Išvadą, kurioje Seimo nutarimu pritarta ieškinyje nurodytiems teiginiams apie ieškovą. Pasitikėjimas VSD pateikta informacija buvo toks, kad NSGK vykdydamas tyrimą nelaikė esant reikalinga apklausti ieškovą ar išklausyti jo poziciją.

Ieškovo nepagrįstas, tikslingas ir kryptingas susiejimas su politinės korupcijos byloje dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų įtariamu koncernu „MG Baltic“, kurio veikla Pažymoje įvardinama kaip destruktyvi, galinti destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir (arba) jo atstovu R. R., kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis, kuriems taip pat pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje – LLS, G. S., R. K., pateikiant neatitinkančią tikrovės informaciją, tendencingus, nepagrįstus ieškovo asmens arba jo veiksmų ar darbinės ir politinės veiklos vertinimus, pakenkė ieškovo, kaip Seimo kontrolieriaus, nepriekaištingai reputacijai, pažemino jo asmens garbę ir orumą. Pažymoje net keletą kartų ieškovas įvardinamas kaip LLS deleguotas arba su LLS susijęs asmuo, o  LLS Pažymoje įvardinama kaip „MG vadovų pilnai kontroliuojama partija“. Taigi, visuomenei buvo sudarytas įspūdis ir paskleista neteisingais duomenimis grindžiama informacija, kad ieškovas buvo MG atstovų įtakojamas ir neva veikė talkindamas koncernui „MG Baltic“.

Ieškovas nurodė, kad pasibaigus jo kadencijai, 2018 metų gegužės mėnesio pradžioje Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. S. ieškovą informavo, kad, užklausus Seimo Pirmininką V. P., kada gali būti svarstomas Seimo kontrolieriaus skyrimo klausimas ir galimai teikiamas nutarimas dėl ieškovo kandidatūros į Seimo kontrolieriaus pareigas antrai kadencijai, Seimo Pirmininkas informavo, kad tokio teikimo, atsižvelgiant į Pažymoje pateiktą informaciją, negali būti, nes ieškovas neatitinka kandidatui keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad Seimas 2018 m. birželio 5 d. nutarimu patvirtino NSGK išvadą ir šio nutarimo lydimasis dokumentas (priedas) yra ieškovo nurodoma Pažyma, kurioje yra ginčo teiginiai. Šis teisės aktas yra įregistruotas Teisės aktų registre (toliau – ir TAR) įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškinyje nurodomi ginčo teiginiai yra teisės akto projekto (Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimo projekto), o vėliau ir galiojančio teisės akto (Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimo) lydimojo dokumento (priedo) turinys. Taigi, ieškovas ieškinio reikalavimais, kurie yra suformuluoti šioje civilinėje byloje patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje, siekia įpareigoti atsakovą teismine tvarka paskelbti Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje ieškovo patikslintame ieškinyje suformuluotą paneigimą. Teisės aktų rengimo ir skelbimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad teisėkūra tai yra procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas teisės akto projekto lydimieji dokumentai – šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatyti privalomi parengti ir kartu su teisės akto projektu teisės aktą priimančiam subjektui privalomi pateikti dokumentai, taip pat kiti su teisės akto projektu susiję dokumentai. Nagrinėjamos bylos atveju Pažyma buvo pateikta ir paskelbta TAR teisės aktų nustatyta tvarka kaip teisės akto projekto lydimasis dokumentas, kuris yra tiesiogiai susijęs su teisės akto projektu. Tokie teisėti pagal galiojančius teisės aktus atliekami valstybės institucijų veiksmai, negali būti vertinami kaip neteisėtas veiksmas, t. y. kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pažeidžiančių fizinio asmens garbę ir orumą paviešinimas. Be to, TAR taip pat negali būti skelbiamas ir ieškinyje suformuluotas paneigimas, nes Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas informacijos, kuri yra tvarkoma ir skelbiama teisės aktų informacinėje sistemoje.

Dėl šių priežasčių, atsakovo nuomone, NSGK 2018 m. kovo 9 d. paklausimu, vykdant įstatyme nustatytas funkcijas, t. y. parlamentinį tyrimą, kitos valstybinės institucijos (VSD) pateikto oficialaus dokumento, kuris yra teisės akto bei šio akto projekto lydimasis dokumentas, įregistravimo TAR negalima kvalifikuoti kaip neteisėto informacijos paskleidimo fakto CK 2.24 straipsnio prasme.

Priešingas teisės aiškinimas, kurio siekia ieškovas patikslintu ieškiniu, pažeistų konstitucinį valdžių pasidalinimo principą, paneigtų įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas ir prieštarautų ne tik nurodytiems teisės aktams bei ir susiformavusiai teisminei praktikai šios kategorijos bylose, t. y. tose civilinėse bylose, kai ieškovų ginčijama CK 2.24 straipsnio pagrindu informacija yra valstybės ar savivaldybės institucijos dokumentų turinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2006 taip pat yra nurodęs, kad valstybės institucijų tarnybinio susirašinėjimo medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui, dėl to tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus“ ir kt. 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad kai duomenys apie asmenį yra paskleidžiami valstybės ar savivaldybės institucijos priimtame akte, tokiu atveju CK 2.24 straipsnis negali būti taikomas (nutarties 27-57 punktai). Teismas taip pat konstatavo, kad valstybės ar savivaldybės institucijos tokiame dokumente pateikti teiginiai (duomenys) paprastai išreiškia tos institucijos nustatytų faktų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas (išreiškia valstybės ar savivaldybės institucijos oficialią poziciją) ir asmens neturtinės teisės ir interesai tokiu atveju negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai.

Atsakovo nuomone, ieškovas savo teises turi teisę ginti kitais būdais, įskaitant bet neapsiribojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, tai jis ir darė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-375-484/2019 pagal pareiškėjo R. Š. skundą VSD ir Lietuvos valstybei dėl neteisėtų veiksmų ir jį atmetė. Sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetus pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą. Teismas nurodė kad informacijos, gautos vykdant operatyvinę veiklą, apie galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas išslaptinimas ir panaudojimas atliekant parlamentinį tyrimą yra pateisinamas ir proporcingas, atitinka viešąjį interesą ir neriboja asmens teisių labiau, negu būtina reikšmingiems viešiesiems tikslams pasiekti.

Dėl šių priežasčių, atsakovo nuomone,  darytina pagrįsta išvada, kad trečiojo asmens VSD veiksmų teisėtumą, tiek renkant, tiek tvarkant, tiek ir pateikiant informaciją, įskaitant nagrinėjamos bylos ginčo teiginius, NSGK, vykdžiusiam parlamentinį tyrimą, patikrino teismai administracinėje byloje, todėl iš teisėto veikimo negali būti kildinami neteisėti veiksmai, kuriuos ieškovas priskiria atsakovui nagrinėjamoje byloje.

Atsakovo vertinimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 25 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK, Konvencija) 10 straipsnis priklauso nuo informacijos svarbos visuomenei bei nuo viešo asmens, apie kurį skelbiama informacija, galimos įtakos visuomenei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad nustatydami viešojo asmens privataus gyvenimo apsaugos ribas teismai turėtų atsižvelgti į visuomeninio ir politinio gyvenimo situaciją, asmenų įtaką visuomenei ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką. Teisėtas visuomenės interesas suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie viešojo asmens privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina nuo neigiamų padarinių apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Demokratinėje visuomenėje svarbu tai, kad rinkėjai gautų kiek galima daugiau informacijos apie asmenis, kuriuos jie renka savo atstovais. Tie, kurie siekia visuomeninės veiklos ir pripažinimo, turėtų būti visuomenei žinomi labiau nei privatūs asmenys, bet visuomenės noras ir poreikis žinoti tam tikrus viešojo asmens privataus gyvenimo dalykus turėtų būti pagrįstas. Pagrįstumo kriterijus lemia būtinybę tokiais atvejais vertinti informacijos turinį, paprastai remiantis protingumo kriterijumi. Pagal šį kriterijų, teismai smalsumą pripažįsta nepakankamu pagrindu viešinti net ir viešojo asmens privatų gyvenimą. Privačių faktų paviešinimas gali būti laikomas pagrįstu, jei būtų akivaizdus siekis informuoti visuomenę apie jai aktualius dalykus ir būtų nustatytas pagrįstas socialinis poreikis tokią informaciją žinoti.

Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje visi be išimties ginčo teiginiai yra tiesiogiai susiję tik su viešaisiais reikalais ir nėra niekaip susiję su ieškovo privačiu gyvenimu. Šios bylos kontekste, svarbu atsižvelgti ir tai, kad kyla dviejų lygiaverčių konstitucinių vertybių – asmens teisės (šiuo atveju – ieškovo garbės ir orumo) ir visuomenės teisės žinoti (šiuo atveju – teisės į informaciją nacionalinio saugumo klausimais) konfliktas, todėl kiekvienu atveju būtina ieškoti protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros. Visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti parlamentinio tyrimo metu surinktą medžiagą apie politikus, jų viešą veiklą, o taip pat apie jų ryšius su verslo struktūromis bei pastarųjų įtaką politikams bei politiniams procesams, o taip pat apie tokio veikimo metodus. Ši visuomenės teisė žinoti vienareikšmiškai nagrinėjamoje byloje nusveria ieškovo ginamas teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad specifinė asmens padėtis visuomenėje gali formuoti teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti informaciją apie tą asmenį. Šioje byloje ieškovas yra žinomas ilgametis politikas, net tris kadencijas buvęs Seimo nariu, vadovavęs įvairioms valstybinėms institucijoms bei struktūroms, todėl patenka į viešųjų asmenų pagal pareigas kategorijai.

Nutarimo projekto lydimieji dokumentai neabejotinai atitinka teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą, kuris šiuo atveju turėtų būti suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie galimas grėsmes demokratijai, teisingam ir skaidriam valstybės valdymui, o taip pat nacionaliniam saugumui, įskaitant ieškovo neformalius ryšius su Pažymoje nurodytais asmenimis.

EŽTT pabrėžia plačias valstybių diskrecijos ribas, reguliuojant balansą tarp visuomenės teisės žinoti valstybės demokratijai, politinei sistemai grėsmę keliančią informaciją net tada, kai keliamos prielaidos nėra patvirtinamos vienareikšmiškais įrodymais. EŽTT su galima grėsme valstybei susijusios informacijos atskleidimo tikslą – įspėti visuomenę ir tenkinti teisėtą interesą žinoti, ypač, jei informacija yra apie viešąjį ar jam prilyginamą asmenį – šiuo atveju laiko svarbesniu, nei konkretaus asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir/ar garbę ir orumą/dalykinę reputaciją. Todėl informacijos, gautos vykdant operatyvinę veiklą, apie galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas išslaptinimas ir panaudojimas atliekant parlamentinį tyrimą yra pateisinamas ir proporcingas, atitinka viešąjį interesą ir neriboja asmens teisių labiau, negu būtina reikšmingiems viešiesiems tikslams pasiekti.

Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Jo atsiliepimo argumentai iš dalies sutapo su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais. Trečiasis asmuo papildomai  nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo   praktikoje dėl CK 2.24 straipsnio taikymo ir pažeistų asmens teisių gynimo yra suformuluota taisyklė, kad nuomonės paskleidimo atveju CK 2.24 straipsnis nėra taikomas, nes nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. VSD kaip valstybės institucija, vykdanti įstatyme nustatytas funkcijas, oficialiame dokumente (Pažymoje) atliko nustatytų faktų vertinimą (ginčo teiginius), kuris įstatymų nustatyta tvarka pagal oficialų NSGK paklausimą 2018 m. kovo 9 d. buvo pateiktas kitai valstybinei institucijai, t. y. Lietuvos Respublikos Seimo struktūriniam padaliniui, vykdančiam parlamentinį tyrimą ir veikiančiam laikinosios komisijos teisėmis (NSGK).

Tokie VSD veiksmai, trečiojo asmens nuomone, niekaip negali būti kvalifikuotini kaip informacijos paskleidimo faktas CK 2.24 straipsnio prasme. Priešingas teisės aiškinimas, kuriuo vadovaujasi ieškovas, pažeidžia konstitucinį valdžių pasidalinimo principą ir prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-85/2007 yra nurodęs, kad „Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta ir laikantis teisės aktų pateikta įmonės ,,Valstybės turto fondas“ tarnybiniam naudojimui skirta informacija nelaikytina duomenų trečiajam asmeniui apie ieškovą paskleidimu. Dėl to ši informacija, trečiojo asmens vertinimu, negalėjo pažeisti ieškovo interesų CK 2.24 straipsnio prasme.

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2006 taip pat yra nurodęs, kad valstybės institucijų tarnybinio susirašinėjimo medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui, dėl to tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus.

 Trečiasis asmuo pažymėjo, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti: (a) į ginčo teiginių turinį; (b) ginčo teiginių formuluotes, jų formą ir būdą; (c) ginčo teiginių pateikimo aplinkybes; (d) visą bylos aplinkybių kontekstą; (e) viešą interesą žinoti ginčo teiginių informaciją ir (f) ieškovo statusą. Kvalifikuojant ginčo teiginius yra privalu vertinti visos informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią galima spręsti, ar VSD teikė informaciją NSGK apie su ieškovu susijusį faktą ką nors teigdamas, ar nurodė su ieškovu susijusią informaciją, tačiau teigė apie kitus trečiuosius asmenis, ar pateikė savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta surinktą informaciją.

Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip vertinimas. Sprendžiant klausimus dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, svarbu nustatyti visos Pažymos kontekstą bei pilnus ginčo teiginių sakinius. Atsižvelgiant į ginčo teiginių išsidėstymą Pažymoje, taip pat į Pažymoje bei ginčo teiginiuose naudojamus modalinius išsireiškimus, į pačių ginčo teiginių turinį, trečiojo asmens įsitikinimu, visi ginčo teiginiai turėtų būti priskiriami nuomonės kategorijai.

Pasisakydamas dėl konkrečių ginčo teiginių trečiasis asmuo nurodė, kad pirmasis ginčo teiginys: ,,Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje“ su ieškovu nėra susijęs, nes jis nėra įvardintas kaip veikiantis asmuo.

Antrasis ginčo teiginys: „2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“ yra pagrįstas trečiųjų asmenų pokalbiais, o ieškovas paminėtas, tiek, kiek jį minėjo tretieji asmenys.

Trečiasis ir ketvirtasis ginčo teiginiai: ,,Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: ,,jau padedam ir ne tik galvoti“; ,,2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“, trečiojo asmens nuomone, neturi jokio žeminančio pobūdžio.

Dėl penktojo ir šeštojo ginčo teiginių: „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs ,,seną tardymo metodą – akistatą“; „MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ trečiasis asmuo nurodė, kad juose nėra teigiama, jog ieškovas būtent 2009 metais buvo Sveikatos apsaugos ministras, nes Pažymoje yra rašoma: „vėliau jį pakeitusiu“, kas reiškia kad po A. Č., ministru tapo ieškovas.

Dėl šios priežasties, trečiojo asmens teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šis ginčo teiginys neatitinka tikrovės ir žeminą ieškovo garbę ir orumą, dėl to, kad jis ėjo ministro pareigas ne 2019 m., o nuo 2010 m. kovo mėnesio.

Šeštajame ginčo teiginyje taip pat nėra jokio žeminančio pobūdžio ieškovo atžvilgiu, be to šis teiginys yra pagrįstas trečiųjų asmenų veiksmais, todėl nėra ir negali būti pripažintas kaip pažeidžiantis ieškovo garbę ir orumą.  

Be to, atsižvelgiant į ginčo teiginių turinį, jų išdėstymą Pažymoje, taip pat į naudojamus modalinius išsireiškimus, akivaizdu, kad ginčo teiginiai dėl ieškovo turėtų būti priskiriami nuomonės kategorijai, nes: a) iš Pažymos turinio matyti, kad juose gausu modalinių žodžių bei pačioje Pažymoje yra apibrėžtas informacijos pateikimo tikslas (apibendrinta informacija apie „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti politikus ir politinius procesus); b) ginčo teiginiai yra susiję išimtinai su politikų veikla, įskaitant ir ieškovo viešą veiklą, o pateiktos informacijos turinys ir aplinkybės, dėl kurių ji buvo teikiama, tik patvirtina informacijos svarbumo nacionaliniam saugumui lygį; c) ginčo teiginių pagrindinis perdavimo tikslas buvo informuoti NSGK tokiais klausimais, kurie visuomenėje duotu momentu buvo ir yra gyvybiškai svarbūs; d) egzistavo teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesą žinoti ginčo teiginius; e) įvertinus ieškovo kaip aukščiausio lygio viešo asmens – nacionalinio lygmens politiko – statusą, akivaizdžiai matyti, kad ginčo teiginiai dėl ieškovo kvalifikuojami kaip trečiojo asmens nuomonė, kuri yra pagrįsta gausiai surinkta faktinio pobūdžio medžiaga; f) Pažymoje nurodyti vertinimai (ginčo teiginiai) yra atlikti remiantis kruopščiai surinkta, patikrinta bei išanalizuota faktine medžiaga.

Ginčo teiginių pateikimas yra pateisinamas teisėto ir pagrįsto intereso žinoti ir gauti atitinkamą informaciją (šiuo atveju VSD perduotą NSGK) apie verslo grupių įtaką politiniams procesams bei pateisinamas ieškovo statusu. Politiko veikla betarpiškai susijusi su nuolatiniu jo veiklos vertinimu, kurį atlieka visuomenė – rinkėjai, žurnalistai, atskiros interesų grupės ir toks vertinimas ne visada yra vien teigiamas. Tai reiškia, kad politikus visuomenė visada vertina nevienareikšmiškai, todėl vien fakto nurodymas, kad ieškovas paminėtas VSD pažymoje, kad apie jį atitinkamai pasisakė kiti asmenys, tik patvirtina, kad tai yra neišvengiama politiko kasdienio gyvenimo sudėtinė dalis. Kiekvienas asmuo, aktyviai dalyvaudamas politiniame gyvenime, turi tolerantiškai priimti aštresnę, kartais ne visai pagrįstą kritiką, nes tokia politinės veiklos ir populiarumo kaina. Politiko teisės į reputacijos apsaugą ribos turi būti įvertinamos, atsižvelgiant į laisvos diskusijos politiniais klausimais interesus bei teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju NSGK bei visuomenė turėjo teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti informaciją (ginčo teiginius) apie galimą stambaus verslo struktūrų įtaką politikams bei politiniams procesams.

Apibendrindamas trečiasis asmuo taip pat atkreipė dėmesį, kad, išanalizavus kiekvieną ginčo teiginį, akivaizdžiai matyti, kad dauguma šių teiginių yra apie trečiuosius asmenims, o ne apie ieškovą, be to jie yra neutralūs dėl ieškovo atžvilgiu ir neturi žeminančio pobūdžio, todėl vien šių aplinkybių pakanka pripažinti, kad ieškinys yra nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Ieškovas papildomai nurodė kad nagrinėjama byla yra analogiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtai civilinei bylai Nr. e3K-3-12-403/2021, todėl, atsižvelgdamas į tai, ieškovas ir pakeitė VSD procesinę padėtį nagrinėjamoje byloje pareikšdamas patikslintą ieškinį, tačiau tai nereiškia, jog jis sutinka su Pažymoje išdėstytais teiginiais. Ieškovas sutiko, kad jis yra viešas asmuo, tačiau pažymėjo, jog garbė ir orumas yra ginami tiek viešų, tiek privačių asmenų. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo net nebandė įrodinėti ginčo teiginių teisingumo ir nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovui nebuvo pareikšti jokie įtarimai, jis Pažymoje aptariamu laikotarpiu turėjo leidimą dirbti su slapta informacija, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu užima valstybės tarnautojo pareigas, kurioms yra taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. 

Ieškovo teigimu, Pažymoje esanti informacija pakenkė jo reputacijai, nes jo kaip Seimo kontrolieriaus kadencija baigėsi 2018 m. balandžio mėn., ir jis kalbėjo su komiteto pirmininku V. S. klausdamas, ar bus teikiamas antrajai kadencijai. Gegužės mėn. V. S. pasakė, kad kalbėjosi su Seimo pirmininku V. P. ir pastarasis pasakė, kad dėl Pažymoje esančios informacijos ieškovo kandidatūra nebus svarstoma.

Jo vertinimu, yra svarbus visas Pažymos kontekstas, kuris yra akivaizdžiai neigiamas. Ieškovas taip pat nurodė, kad administraciniuose teismuose buvo nagrinėjami tik procedūriniai klausimai, o ne ginčo teiginių teisingumas.

Atsakovo atstovė papildomai nurodė kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 buvo kita situacija, nes joje informaciją buvo „nutekinta“ žiniasklaidos priemonėms, o nagrinėjamu atveju nėra informacijos paviešinimo fakto CK 2.24 straipsnio prasme. Be to, Pažyma yra teisės akto lydimojo dokumento priedas, t. y. viešosios teisės „produktas“, todėl negali būti tyrimo objektas CK 2.24 straipsnio aspektu.

Atsakovo atstovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas nėra niekuo įtariamas ar kaltinamas, Pažymoje nieko blogo apie jį nėra pasakyta, informacija apie ieškovą yra neutrali, todėl jis neturėtų taip jautriai reaguoti į pateiktą informaciją, ypač turint omenyje, kad jis yra viešas asmuo. Klaidos Pažymoje, susijusios su partijų pavadinimais, yra neesminės, svarbiausia buvo atskleisti koncerno MG Baltic veiklą, todėl nebuvo galima tokios informacijos nuslėpti nuo visuomenės. Be to, Pažymos teiginių teisingumas, atstovės nuomone, buvo patikrintas administraciniuose teismuose.

Trečiojo asmens atstovė papildomai nurodė, kad ieškovas nieko blogo nėra padaręs, o informacija apie jį yra neutrali. Be to, kadangi VSD nebėra atsakovas, tai laikytina, kad su Pažymoje išdėstytų teiginių teisingumu ieškovas sutinka.

Liudytojas V. S. nurodė, kad 2016-2020 metais buvo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku, priimdavo ataskaitas, teikdavo siūlymus ir išsakydavo komiteto poziciją aktualiais klausimais. Liudytojo teigimu, Seimo Pirmininkas turi teisę siūlyti Seimo kontrolieriaus kandidatūrą, tačiau buvo susiklosčiusi praktika, kad dėl to tardavosi su komiteto pirmininku. Liudytojui pasiteiravus dėl ieškovo kandidatūros, jam buvo pasakyta apie Pažymą ir dėl to ieškovas nebuvo teiktas antrai kadencijai. 

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų bei viešai prieinamos informacijos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ NSGK laikinosios tyrimo komisijos teisėmis buvo pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimai neteisėtos įtakos valstybės politikams ir politiniams procesams.

NSGK, atlikdamas parlamentinį tyrimą, rinko duomenis iš įvairių šaltinių, institucijų, taip pat ir iš VSD, ir jų pateiktos informacijos pagrindu parengė tyrimo išvadą, kuriai buvo pritarta 2018 m. gegužės 30 d. uždarame komiteto posėdyje.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“, kuriuo pritarė NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadai, kuri yra Seimo nutarimo priedas. Nutarimas kartu su Išvada į Seimo informacinę svetainę buvo įkelta 2018 m. birželio 1 d. su visais priedais, kurių vienas yra VSD 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19-286, kurioje ir yra šioje byloje ginčijami teiginiai apie ieškovą.

Dėl kasacinio teismo išaiškinimų civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 ratio decidendi

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 pagal E. Š. ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo ginčo objektu buvo toje pačioje, kaip ir nagrinėjamu atveju aptariamoje, Pažymoje nurodyti teiginiai.

Nors kasaciniame teisme ir nagrinėjamoje bylose šalys nesutampa, taip pat yra kvestionuojamas skirtingų teiginių teisingumas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje pateikti išaiškinimai, susiję su Pažyma ir joje esančios informacijos paviešinimu, yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmiau nurodytoje nutartyje be kita ko pažymėjo, kad įstatymas nenustato pareigos išviešinti tyrimo metu surinktą medžiagą, t. y. nurodyti informacijos, kurios pagrindu NSGK darė tam tikras išvadas, šaltinius, todėl, NSGK priėmus sprendimą išviešinti parlamentinio tyrimo metu surinktus duomenis, turi būti užtikrintas šių duomenų patikimumas. Teismas nurodė, kad, VSD pažymoje pateikus duomenis apie ieškovą, o NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir Pažymą, NSGK prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Teismas taip pat nurodė, kad ginčijami duomenys apie ieškovą, buvę Pažymoje, skirtoje NSGK parlamentiniam tyrimui atlikti, buvo paskelbti viešai be kita ko į teisės aktų informacinę sistemą įkėlus NSGK išvadą su priedais (Pažyma), todėl visuomenė buvo supažindinta ne tik su NSGK darbo rezultatu – parlamentinio tyrimo išvada, bet ir visais kitais duomenimis, kurie nėra NSGK darbo rezultatas, o tik informacijos šaltinis, kurį atskleisdamas NSGK prisiėmė atsakomybę ir už jo turinį. Kasacinis teismas be kita ko Pažymoje esančius teiginius apie toje byloje ieškovu buvusį E. Š. vertino CK 2.24 straipsnio aspektu ir pasisakė dėl jų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad tiek kasacinio teismo nagrinėtoje tiek šioje byloje ginčo objektu yra toje pačioje Pažymoje nurodyti teiginiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šių bylų ratio decidendi, kiek tai susiję su Pažymos paviešinimu, sutampa. Kadangi kasacinis teismas aptariamoje byloje konstatavo, kad Pažymos įkėlimas į teisės aktų informacinę sistemą laikytinas informacijos paskleidimu CK 2.24 straipsnio prasme, todėl teisėjų kolegija atsakovo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje Pažyma nebuvo paviešinta CK 2.24 straipsnio prasme, atmeta kaip nepagrįstus.

Taip pat atmestini ir atsakovo argumentai, kad Pažymoje nurodyti teiginiai apskritai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, nes Pažyma yra teisės akto lydimojo dokumento priedas, t. y. viešosios teisės „produktas“, kuris negali būti vertinamas per CK 2.24 straipsnio nuostatų prizmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatęs, kad Pažymoje esantys teiginiai priskirtini žinios, o ne nuomonės kategorijai, taikė CK 2.24 straipsnio nuostatas, todėl, darytina išvada, kad vien faktas, jog Pažyma yra teisės akto (projekto) priedas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, jog CK  2.24 straipsnio nuostatos apskritai negali būti taikomos, kaip kad teigė atsakovas.

Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko, kad ieškovo pasirinktas gynybos būdas kaip toks yra įmanomas (leidžiamas), o dėl to, ar nagrinėjamu atveju yra išpildytos visos CK 2.24 straipsnio taikymui reikalingos sąlygos, detaliai pasisakys sekančiuose sprendimo skyriuose.

Dėl CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų

CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pažymėtina, kad žmogaus orumas nėra vien tik Civilinio kodekso normomis saugoma vertybė, jos apsauga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įtvirtinta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

a)       Dėl žinių paskleidimo fakto

Kaip jau buvo minėta, pats informacijos paskleidimo faktas nagrinėjamu atveju nebėra pakartotinai nustatinėjamas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, šis faktas jau yra konstatuotas, nurodant, kad  NSGK išvada ir jos priedai (t. y. ir Pažyma) buvo paviešinti teisės aktų informacinėje sistemoje, nors įstatymas nenustato pareigos išviešinti tyrimo metu surinktą medžiagą, t. y. nurodyti informacijos, kurios pagrindu NSGK darė tam tikras išvadas, šaltinius. Atsižvelgęs į tai kasacinis teismas darė išvadą, kad NSGK priėmus sprendimą išviešinti parlamentinio tyrimo metu surinktus duomenis, turi būti užtikrintas šių duomenų patikimumas, todėl išviešindamas Pažymą atsakovas (Seimas) laikytinas atsakingu už joje esančių duomenų patikimumą. 

Kitaip tariant, kasacinis teismas Pažymos patalpinimą teisės aktų informacinėje sistemoje kvalifikavo paviešinimu (paskleidimu) CK 2.24 straipsnio prasme. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl teiginių, esančių toje pačioje Pažymoje, teisėjų kolegija vadovaujasi pirmiau aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje esančiais išaiškinimais ir teisine kvalifikacija, ir laiko, kad atsakovas, paskelbdamas Pažymą teisės aktų informacinėje sistemoje, laikytinas paskleidusiu duomenis CK 2.24 straipsnio prasme.

Sprendžiant, ar atsakovo paskleisti ginčo teiginiai laikytini žinia, ar nuomone, atsižvelgtina į kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotus išaiškinimus, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Pažymoje esančių duomenų apie ieškovą vertinimo. Ieškovas teigia, kad VSD paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią žinią, o trečiasis asmuo teigia, jog VSD pateikė nuomonę, turinčią pakankamą faktinį pagrindą. 

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 32 punktą).

EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99).

Nagrinėjamu atveju ginčo teiginiai yra išdėstyti VSD, kuri, tais atvejais, kai atlieka kriminalinės žvalgybos tyrimą Žvalgybos įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, yra priskiriama prie kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų (Žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktas), parengtoje Pažymoje. 

Pažyma yra pavadinta „Dėl informacijos pateikimo“, ir joje nurodoma, kad informacija buvo gauta VSD tyrimų metu, tai reiškia, vykdant kriminalinę žvalgybą. 

Žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu (Žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju Pažyma buvo adresuota NSGK, Seimo pavedimu atliekančiam parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į informaciją teikiančio subjekto ypatybes (kriminalinę žvalgybą vykdanti institucija), informacijos gavėją ir tikslą (Seimo komitetas, atliekantis parlamentinį tyrimą dėl galimai neteisėtos veikos), pačios Pažymos pavadinimą („Dėl informacijos pateikimo“), Pažymos kontekstą ir vartojamas formuluotes („pateikiame informaciją apie neteisėtus koncerno MG Baltic“ atstovų bandymus <...>“), jos paskelbimo aplinkybes, darytina išvada, kad bendrąja prasme tokioje Pažymoje pateikiama informacija atitinka žinios, o ne nuomonės kategoriją. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Žvalgybos įstatyme apskritai nėra įtvirtinta galimybė teikti nuomonę. 

Be to, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tais atvejais, kai duomenis pateikia, nutekina, paviešina valstybės institucija, visuomenė, atsižvelgdama į pateiktos informacijos turinį ir aplinkybes, yra linkusi juos vertinti kaip neginčytiną tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021).

Analizuojant konkrečius ieškinyje nurodytus teiginius: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“ (Pažymos 4 psl.); „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.); „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“ „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10 psl. ir 11 psl.),  pastebėtina, kad jie formuluojami kaip konstatuojamieji teiginiai apie konkrečius praeityje įvykusius įvykius: „derino kandidatus“; „perdavė pasiūlymą“, „organizavo susitikimus“, „naudojosi įtaka“, o ne kaip abejonė, klausimas ar dvejonė.

Priešingai, nei kai kuriuose kituose Pažymoje esančiuose sakiniuose (žr., pvz., Pažymos 6 psl. pirmą pastraipą, kuri prasideda žodžiais: „nepatvirtintais duomenimis“), ieškovo nurodytuose pirmos ir antros grupės sakiniuose apskritai nėra modalinių žodžių, kurie leistų daryti išvadą apie teiginių subjektyvumą ar juos dėstančio subjekto siekį teikti tik nuomonę, o ne žinią. 

Paskutinis ieškovo nurodomos trečios teiginių grupės sakinys prasideda žodžiais: „VSD vertinimu“. Tokia konstrukcija galėtų atitikti tiek žinios, tiek nuomonės kategoriją, priklausomai nuo viso sakinio ir jo konteksto. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pirmiau paminėtą visos Pažymos kontekstą ir jos pateikimo aplinkybes, taip pat į pačią sakinio konstrukciją („VSD vertinimu, MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“), ir į tai, kad po šio sakinio yra pateikiama labai konkreti informacija (datos, konkursas, nugalėtojas, pirkimo vertė) apie konkrečius vykdytus projektus, darytina išvada, kad ir trečiojoje ieškovo nurodomų teiginių grupėje pateikiama informacija taip pat yra priskirtina žinių, o ne nuomonės kategorijai. Kitaip tariant, sakinys, kuriame yra vartojamas konstatuojamojo pobūdžio teiginys „naudojosi įtaka“ ir po kurio yra pateikiamas konkretus projektų, kuriose ta įtaka buvo naudojamasi, sąrašas, laikytinas žinia, o ne nuomone.

Pažymėtina ir tai, kad Pažymos antrojo puslapio paskutinėje pastraipoje yra nurodoma: „žemiau pateikiame VSD turimą informaciją apie konkrečius MG atstovų veiksmus, kuriais buvo siekiama neteisėtai paveikti ne tik pavienius politikus, bet ir politinius procesus <....>“, taigi, yra tiesiogiai nurodoma, kad kalbama apie konkrečius faktus. Ieškovo nurodomi teiginiai Pažymoje dėstomi tekste, einančiame po šios pastraipos, taigi, jie skaitytojo suvokiami kaip konkreti žinia apie konkretų veiksmą/įvykį, nebent būtų pažodžiui nurodyta kitaip. Kaip jau minėta, ieškovo nurodyti ginčo teiginiai nebuvo Pažymoje įvardyti kaip nuomonė ar formuluojami taip, kad skaitytojas juos suvoktų kaip subjektyvią nuomonę, todėl, vertinant juos visos Pažymos kontekste, ir ypač atsižvelgiant į aptartą Pažymos antro puslapio paskutinę pastraipą, darytina išvada, kad ginčo teiginiai priskirtini žinios, o ne nuomonės kategorijai.

b)       Dėl fakto, kad žinios yra apie ieškovą

Nagrinėjamoje byloje proceso dalyviai nesutaria, ar visi ieškovo nurodomi ginčo teiginiai yra apie ieškovą. Trečiasis asmuo tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovo nurodomas teiginių grupes išskaidė į atskirus sakinius ir iš esmės tuo remdamasis argumentavo, kad ne visi ieškovo nurodomi teiginiai yra apie jį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar ginčo teiginiai yra apie ieškovą, yra svarbu įvertinti ginčo teiginių pateikimo būdą ir kontekstą, taip pat atsižvelgti į kitą Pažymos tekste pateikiamą informaciją, kuri gali turėti įtakos skaitytojo supratimui, kad pateikiama informacija yra (ar nėra) apie ieškovą.

Pirmoji ieškovo nurodoma ginčo teiginių grupė: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“ (Pažymos 4 psl.);.

Šie sakiniai Pažymoje eina vienas po kito, ieškovas antrąjį sakinį ieškinyje pateikia sutrumpintą. Pilnas tekstas Pažymoje yra toks: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus R. Č. bei R. Š.: „Aš frakcijos seniūnas, Č. ir Š. – ministrai. Kaip jums toks scenarijus?“, o R. K. atsakė: „tai daug geriau atrodo.“.

Nors ieškovas nurodo nebuvęs LLS (Lietuvos liberalų sąjungos) nariu, bet buvęs LICS (Liberalų ir centro sąjungos) nariu, o atsakovo atstovė to neginčijo ir teismo posėdžio metu pavadino ši netikslumą „neesmine klaida“, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ir kitas Pažymoje nurodomas asmuo (R. Č.) nepriklausė LLS, o pagal viešai prieinamą Vyriausios rinkimų komisijos informaciją (biografija, pasiekiama internete adresu: https://www.vrk.lt/statiniai /puslapiai/rinkimai/2004/ euro/kandidatai/kand_biog_l_260954.htm) buvo LICS nariu, daro išvadą, kad VSD pateiktoje Pažymoje ieškovas (dėl klaidos ar kitų priežasčių) buvo priskiriamas prie LLS narių. Priešingu atveju vienas po kito einantys aptariami sakiniai neturėtų prasmės, nes, nurodžius, kad buvo derinami LLS kandidatai į postus Vyriausybėje ir Seime, yra pateikiami pavyzdžiai apie du asmenis, kurių nei vienas nebuvo LLS nariu.

Atsižvelgiant į tai, kad aptariamo teksto antrajame sakinyje yra tiesiogiai įvardinta ieškovo pavardė, o šis sakinys yra loginė pirmojo sakinio tąsa, laikytina, kad vidutinis nešališkas skaitytojas, perskaitęs ieškovo nurodomą pirmąją teiginių grupę, būtų suvokęs ją kaip vientisą tekstą apie ieškovą.

Antroji ieškovo nurodoma ginčo teiginių grupė: „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.).

Kaip matyti iš antrosios grupės teiginių, juose yra konkrečiai įvardinta ieškovo pavardė, o žodis „pastarasis“ nukreipia į paskutinįjį iš minėtų asmenų, t. y. ieškovą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (V., 2000, p. 517) Pastarasis: 1. neseniai praėjęs (laiko atžvilgiu), pvz., pastarą naktį jis budėjo; pastaruoju metu; pastaraisiais laikais; 2. paskutinis iš minėtųjų.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, norint pripažinti, kad informacija yra apie ieškovą, nėra būtina nustatyti, kad jis pats buvo veikiantis subjektas, nes informacija apie ieškovą laikytina ir žinios, jog tretieji asmenys atliko su ieškovu susijusius tam tikrus veiksmus, todėl konstatuotina, kad ir šios grupės teiginiai yra apie ieškovą.

Trečioji ieškovo nurodoma ginčo teiginių grupė: „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“ „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10 psl. ir 11 psl.).

Teismas pažymi, kad pilnas šių sakinių tekstas Pažymoje yra toks: „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – A. Č. ir vėliau jį pakeitusiu R. Š.<...>„J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. VSD vertinimu, MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10 psl. ir 11 psl.).

Pirmuosiuose sakiniuose yra tiesiogiai įvardinta ieškovo pavardė, todėl nėra abejonių, kad pateikiama informacija yra apie ieškovą.

Sprendžiant dėl paskutiniojo sakinio, kuriame ieškovo pavardė nėra tiesiogiai įvardinta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis sakinys eina iškart po sakinio, kuriame ieškovo pavardė yra tiesiogiai įvardinta. Be to, šis sakinys yra Pažymos dalyje, pavadintoje „2.2 Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos“, o sveikatos apsaugos ministerijų vadovai įžanginėje šios dalies pastraipoje yra įvardinti kaip „pagrindiniai procesų dalyviai“. Tai, kad sveikatos apsaugos ministru buvo ieškovas, yra nurodoma vėlesnėje šios dalies pastraipoje („susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – A. Č. ir vėliau jį pakeitusiu R. Š.“).

Taigi, analizuojant tekstą, kuriame yra nurodyta, kad: 1) ieškovas buvo sveikatos apsaugos ministru; ir 2) MG atstovai naudojosi įtaka LLS deleguotam šios ministerijos vadovui, toks tekstas logiškai suprantamas kaip skleidžiantis žinią, kad MG atstovai naudojosi įtaka sveikatos apsaugos ministerijos vadovui, kuriuo buvo ieškovas.

Tai, kad ieškovas nebuvo LLS nariu, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes, kaip jau buvo minėta pirmiau, ieškovas Pažymos kontekste (dėl žmogiškos klaidos ar kitų teismui nežinomų priežasčių) buvo laikomas LLS nariu, ir nepriklausomas Pažymos skaitytojas jį suvoktų būtent kaip LLS narį.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad visose ieškinyje nurodytose ginčo teiginių grupėse pateiktos žinios yra apie ieškovą.

c)       Dėl fakto, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės

CK 2.24 straipsnyje nurodyta, kad yra preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, buvo konstatuota, kad NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo Išvadą, bet ir Pažymą, NSGK prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiga paneigti CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpciją teko atsakovui – Seimui, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo teiginiuose paskleisti duomenys apie ieškovą atitinka tikrovę.

Duomenų, kurie galėtų būti įrodymais civiliniame procese ir patvirtintų, kad paskleistos žinios apie ieškovą atitinka tikrovę, į bylą nepateikė ir trečiasis asmuo.

Teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad leidimas dirbti su slapta informacija jam nebuvo panaikintas, kad šiuo metu jis eina pareigas valstybės tarnyboje, kurioms yra taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, o atsakovo ir trečiojo asmens atstovės patvirtino, jog ieškovui jokie įtarimai ar kaltinimai nebuvo pareikšti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepaneigė CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, todėl darytina išvada, kad jo paskleistos žinios apie ieškovą neatitinka tikrovės.

Atsakydama į atsakovo atstovės teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, kad ginčo teiginių teisingumas buvo patikrintas administraciniuose teismuose, teisėjų kolegija pažymi, jog iš Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad administraciniuose teismuose (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02184-2018-9) buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Šiame procese pareiškėjas R. Š. teismo prašė 1) pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant NSGK pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant NSGK Pažymą, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes konkretus poveikis materialiniams teisiniams santykiams, net ir priėmus palankų (hipotetiškai) pareiškėjui teismo sprendimą, neįvyks.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatavo, kad ta apimtimi, kiek tai liečia VSD teisę rinkti, tirti bei pateikti NSGK informaciją (Pažymos surašymas, analizė bei pateikimas NSGK) dėl visuomeninių politinių bei ekonominių procesų, susijusių su valstybės saugumu, dėl asmenų veikų, dėl kurių gali būti padaryta arba daroma žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams, VSD veiksmuose nėra prieštaravimo teisiniam reguliavimui, t. y. nėra vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, dėl ko negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas.

Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmiau nurodytame administraciniame procese Pažymos teiginių teisingumo ir(ar) jų įtakos ieškovo garbei ir orumui klausimai nebuvo sprendžiami, todėl atsakovo atstovės teismo posėdžio metu išdėstyti teiginiai, kad ginčo teiginių teisingumas jau yra patikrintas, laikytini nepagrįstais.

d)       Dėl fakto, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą

EŽTK 8 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teisės nėra absoliučios ir nei viena neturi prioriteto. Konvencijos sisteminis aiškinimas ir EŽTT jurisprudencija suponuoja pareigą vengti ekstremalumų, todėl vertinant, ar paskleista žinia pažeidžia asmens garbę ir orumą, turi būti siekiama išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę bei teisės gauti informaciją ir asmens, apie kurį paskleidžiama informacija, teisių apsaugos.

Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d. nutarimai).

Konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad ginčo teiginiai sumenkino jį visuomenės akyse, pakenkė jo kaip Seimo kontrolieriaus nepriekaištingai reputacijai bei pažemino jo garbę ir orumą. Atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad informacija apie ieškovą yra neutrali, jis niekuo nekaltinamas, o Pažymoje tebuvo paviešinti trečiųjų asmenų veiksmai/pokalbiai.

Vertindama ginčo teiginių įtaką ieškovo reputacijai, teisėjų kolegija pažymi, kad reputacija (socialinė ir profesinė) yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 39954/08).

        Vertinant, ar paskleista informacija prisidėjo prie bendro intereso klausimo, t. y. saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų bei remtis tinkamu svarbių faktinių aplinkybių vertinimu (žr., pvz., EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją, peticijos Nr. 25181/94; 2005 m. gegužės 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01; 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą Flux prieš Moldaviją, peticijos Nr. 28702/03).

Nagrinėjamoje byloje ginčo teiginiai apie ieškovą yra pateikti Pažymoje, kurios įžanginėje dalyje be kita ko yra nurodoma, kad yra pateikiama informacija apie neteisėtus koncerno MG Baltic atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms. Šioje Pažymoje koncerno MG Baltic (Pažymoje naudojama santrumpa „MG“) atstovų veikimas buvo įvardintas kaip destruktyvi veikla, galinti destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę sistemą, todėl kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Taigi, Pažymos kontekstas yra stipriai neigiamas. Pažymą teikiančio subjekto (kriminalinę žvalgybą vykdantis Valstybės saugumo departamentas) ir Pažymos adresato (Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) bei Pažymos gavimo/paviešinimo kontekstas (atliktas parlamentinis tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams) sudarė prielaidas visuomenei arba taip vadinamam „protingam skaitytojui“ (angl. „reasonable reader“) Pažymoje išdėstytą informaciją suvokti kaip teisingą, patikimą ir pagrįstą faktais, t. y. ją priimti su pasitikėjimo kreditu, atskirai nekvestionuojant kiekvieno teiginio teisingumo, o vertinant informacijos visumą, kuri, kaip jau buvo minėta, yra stipriai neigiama.

Kalbant apie konkrečius ginčo teiginius, teisėjų kolegijos vertinimu, jie, priešingai nei nurodė atsakovo ir trečiojo asmens atstovės, nėra neutralūs. Tokie teiginiai, kuriuose asmuo pateikiamas kaip neteisėtą veiklą vykdančių subjektų (koncerno MG Baltic ir jo atstovų) įtakojamas asmuo („MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose naudojosi įtaka“), kurio buvimas tam tikruose postuose būtų parankus koncernui („Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R.“), taip pat kaip toks, kuris gali būti pasitelkiamas neutralizuojant koncernui nepalankią veiklą („J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“), teisėjų kolegijos nuomone, žeidžia asmens garbę ir orumą.

Be to, ieškovas Pažymos paviešinimo metu buvo Seimo kontrolierius, t. y. Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 5 straipsnis). Taigi, Pažymoje paskelbus informaciją apie ieškovą, buvo pakenkta ne tik jo kaip fizinio asmens reputacijai, bet ir keliamas nepasitikėjimas valstybe, jos institucijomis ir jose veikiančiais asmenimis, kurių veiklos tikslas yra ginti žmogaus teises ar kovoti su pareigūnų piktnaudžiavimu.

Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų sukėlęs įtarimų dėl savo vykdomos veiklos ar veiksmų, jis, net ir paviešinus Pažymą, nebuvo nušalintas nuo pareigų. Atvirkščiai, atsakovas ir trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovas nėra ir nebuvo kuo nors įtariamas. Tokia pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, yra prieštaringa, nes, viena vertus, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo pripažino, kad ieškovas nėra nieko neteisėto padaręs, jam nėra pareikšti jokie kaltinimai ar įtarimai, kita vertus, jie akcentuoja visuomenės teisę būti informuotai apie galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nors visuomenės teisė būti informuotai svarbiais jai klausimais neapibrėžia nei šios informacijos turinio, nei gavimo, pateikimo būdų, tais atvejais, kai viešinama informacija gali pažeisti asmens garbę ir orumą, pakenkti jo reputacijai, informaciją skleidžiantis asmuo turi ne tik teisę informuoti, bet ir pareigą pasirinkti tinkamą informavimo būdą, kad būtų išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp galimai susikertančių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu Pažymoje esanti informacija apie nusikalstamas veikas, kaip teigia atsakovas ir trečiasis asmuo, yra siejama tik su koncernu MG Baltic ir kitais su juo susijusiais asmenimis, tačiau ne su ieškovu, siekiant teisingos pusiausvyros tarp asmens reputacijos apsaugos ir visuomenės teisės žinoti, tokia informacija gali būti skelbiama neatskleidžiant asmens, kurio neteisėtų veiksmų (taigi ir visuomenės intereso žinoti) nebuvo.

Pabrėžtina ir tai, kad nei prieš paskleidžiant viešojoje erdvėje žinią apie ieškovą, nei po to (įskaitant teismo procesą), ieškovas neturėjo objektyvių galimybių susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu buvo suformuota tokia žinia, todėl neturėjo galimybių jų paneigti. Kasacinis teismas jau yra konstatavęs, kad valstybė apskritai turėtų vengti tokio pobūdžio veikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta teisingos visuomenės teisės gauti informaciją bei pagarbos asmens garbei ir orumui bei reputacijai pusiausvyros. 

Dėl teisių gynimo būdo

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą paskelbti paneigimą.

Kadangi buvo nustatytos CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygos, t. y., konstatuota, kad ginčo teiginiai priskirtini žinios kategorijai, jie buvo paskleisti viešai, jie yra apie ieškovą ir jų turinys žemina ieškovo jo garbę ir orumą, o atsakovas nepateikė jokių ginčo teiginius patvirtinančių įrodymų ir todėl laikytinas nepaneigusiu įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija tenkina ieškovo reikalavimą pripažinti, kad ginčo teiginiai  neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą.

Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku žinių paskleidimui būdu, paskelbti Seimo el. teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbta Pažyma, paneigimą.

Atsakovo ir trečiojo asmens atstovės neginčijo paneigimo turinio, tačiau atsakovo atstovė nurodė, kad pasirinktas paneigimo būdas yra negalimas, nes Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas informacijos, kuri yra tvarkoma ir skelbiama teisės aktų informacinėje sistemoje.

Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad Teisėkūros pagrindų įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, taigi, nagrinėjamai bylai aktualaus klausimo – asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos, kuri buvo paviešinta teisės aktų informacinėje sistemoje, paneigimo – nereglamentuoja.

Asmuo, apie kurį yra paskleista jo garbę ir orumą žeminanti informacija, turi teisę reikalauti, kad tokia informacija būtų paneigta analogišku žinių paskleidimui būdu, nes, priešingu atveju būtų apsunkintas realus ir efektyvus tokio asmens teisių gynimas.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą dėl paneigimo būdo.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku žinių paskleidimui būdu, paskelbti Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbta VSD 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19-286, paneigimą: „PANEIGIMAS Informuojame, kad VSD 2018 m. kovo p d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimo NSGK pateikti ir paskelbti duomenys, žinios: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“; „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą.“, yra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurį sudaro ieškovo sumokėtas 200 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nepriteistinos, nes neviršija minimalios 5 Eur sumos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ ir atsakovo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje viešai paskelbti teiginiai, kad: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“ „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo R. Š. asmens garbę ir orumą.

Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimą, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku žinių paskleidimui būdu, Seimo elektroninėje teisės aktų informacinėje sistemoje, kurioje yra paskelbta VSD 2018 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 19- 286, kaip Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“, projekto priedą, paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS Informuojame, kad VSD 2018 m. kovo p d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimo NSGK pateikti ir paskelbti duomenys, žinios: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus bei R. Š.“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – R. Š.“; „J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą.“.

3) priteisti ieškovui R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, (j. a. k. 188605295)  200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjos                                                                                             Sigita Fomičiova

         Dovilė Sadauskaitė

         Gerda Sinkevičienė