Civilinė byla Nr. eB2-1269-601/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00464-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.4.3.7.3; 3.4.3.11
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
2022 m. rugsėjo 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „S.“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „K.“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 30 d., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „K.“ iškėlė bankroto bylą, įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB VERSLO ADMINISTRAVIMO KOMPANIJĄ. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino šių UAB „K.“ kreditorių reikalavimus: akcinės bendrovės „E“ – 550,91 Eur, Kauno miesto savivaldybės administracijos – 368,04 Eur; UAB „S.“ – 4 529,13 Eur ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) – 9 303,03 Eur. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarta UAB „K.“ likviduoti dėl bankroto; ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 25 d.
2. Kreditorė UAB „S.“ 2022 m. liepos 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama panaikinti likviduojamos UAB „K.“ 2022 m. liepos 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos patvirtinimo. Pareiškėja nurodė, kad šiuo klausimu administratorė raštu balsuojantiems kreditoriams pasiūlė spręsti dėl reikalavimo teisių į 173 851,37 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas pardavimo tvarkos. Valstybinė mokesčių inspekcija, būdama didžiausia likviduojamos įmonės kreditore, pateikė savo siūlymą (kuris ir buvo priimtas), tačiau šis nutarimo projektas nebuvo pateiktas kitiems kreditoriams susipažinti ir nesuteikta galimybė balsuoti. Be to, kadangi pareiškėjos žiniomis, UAB „K.“ skolininkas yra nemokus, t. y. neturi jokio turto, neturi jokių pajamų ir yra nedirbantis, tokios neperspektyvios skolos pardavinėjimas už Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlytą maksimaliai didelę kainą, anot pareiškėjos, yra didžiausio šios nemokumo bylos kreditoriaus valios pildymas, o ne visų kreditorių apsauga.
3. Likviduojamos dėl bankroto UAB „K.“ nemokumo administratorė UAB VERSLO ADMINISTRAVIMO KOMPANIJA atsiliepime prašo tenkinti kreditorės UAB „S.“ skundą ir panaikinti 2022 m. liepos 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkės 3 klausimu priimtą nutarimą dėl reikalavimo teisių tvarkos patvirtinimo. Nurodė, kad jos pasiūlytas nutarimo projektas buvo įvertinus tiek skolininko O. B. turtinę padėtį, tiek byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų, tiek patirtų administravimo išlaidų dydį. Tuo tarpu pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlytą ir kreditorių susirinkime patvirtintą reikalavimo teisių pardavimo tvarką reikalavimo teisės į turto neturintį skolininką pardavimas 1-ose varžytynėse turi būti pradėtas pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainą nustačius 90 procentų skolos vertės, kas sudaro 156 466,23 Eur ir daugiau kaip 7 kartus viršija likviduojamos dėl bankroto UAB „K.“ bankroto proceso administravimo išlaidų ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrą sumą (20 600 Eur). Pagal šią tvarką reikalavimo teisių į O. B. pradinė pardavimo kaina 4-tose varžytynėse sudarys 52 155,41 Eur ir daugiau kaip 2,5 karto viršys likviduojamos dėl bankroto UAB ..K.“ bankroto proceso administravimo išlaidų ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrą sumą (20 600 Eur). Nemokumo administratorės nuomone, tokia reikalavimo, kurio išieškojimas yra neperspektyvus, teisių pardavimo tvarka prieštarauja racionaliai ir protingai bankroto proceso eigai. Juolab, kad įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo teises galima parduoti brangiau, negu siūlė nustatyti administratorė, nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir kreditoriai, gavę ir susipažinę su administratorės pateikta informacija. Todėl pripažintina, kad administratorės pasiūlyta reikalavimo teisių pardavimo tvarka yra racionali, nepažeidžianti kreditorių teisėtų interesų, nevilkinanti bankroto procedūrų bei neprieštarauja JANĮ normų reikalavimams. Be to, pagal administratorės siūlytą tvarką reikalavimo teisių nepardavus, kreditorių susirinkimui išlieka teisė spręsti dėl tolesnio reikalavimo teisių likimo JANĮ normų nustatyta tvarka.
4. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašo atmesti kreditorės UAB „S.“ skundą. Nurodė, kad siūlydama nutarimo projektą dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos patvirtinimo ir už jį balsuodama, siekė, jog už minėtos reikalavimo teisės pardavimą būtų gauta kuo didesnė kaina, kas būtų naudinga ir skundą teikusiai kreditorei. O tai, kad administratorės siūlomas nutarimo projektas buvo atmestas tik vieno kreditoriaus, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos, balsavimo ir argumentų pagrindu, neturi teisinės reikšmės, kadangi JANĮ nereglamentuotas kreditorių skaičius, t. y. nesvarbus susirinkime dalyvaujančių kreditorių skaičius.
Skundas tenkinamas.
5. Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas likviduojamos dėl bankroto UAB „K.“ 2022 m. liepos 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos tvirtinimo“. UAB „K.“ nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui trečiuoju darbotvarkės klausimu teikė šį nutarimo projektą: (i) pirmoms varžytynėms nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 20 600 Eur (bankroto proceso administravimo išlaidų ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma); (ii) nepardavus reikalavimo teisių pirmose varžytynėse, antrose varžytynėse pardavimo kainą mažinti 50 procentų nuo pirmųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos, t. y. pradinė pardavimo kaina antrose varžytynėse – 10 300 Eur; (iii) reikalavimo teisių antrose varžytynėse nepardavus, trečiose varžytynėse pradinę pardavimo kainą mažinti 50 procentų nuo antrųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos, t. y. pradinė pardavimo kaina trečiose varžytynėse – 5 150 Eur; (iv) kainos didinimo intervalas – 1 procentas pradinės turto pardavimo kainos; (v) reikalavimo teisių varžytynėse nepardavus, dėl tolesnio jų pardavimo spręsti kreditorių susirinkime. Tačiau administratorės pasiūlytam nutarimo projektui priimti balsų neužteko – „už“ balsavo 32,74 proc. dalyvavusių (4 529,13 Eur), „prieš“ – 67,26 proc. (9 303,03 Eur).
6. Minėtame kreditorių susirinkime buvo priimtas VMI pasiūlytas nutarimo projektas: (i) pirmose varžytynėse debitorini reikalavimą pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 90 proc. pradinės vertės; (ii) antrose varžytynėse debitorinį reikalavimą pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 70 proc. pradinės vertės; (iii) trečiose varžytynėse debitorinį reikalavimą pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet nemažesnę nei 50 proc. pradinės vertės; (iv) ketvirtose varžytynėse debitorinį reikalavimą pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 30 proc. pradinės vertės; (v) kainos didinimo intervalas 100 Eur; (vi) nepardavus debitorinio reikalavimo 4 varžytinėse, kviesti kreditorių susirinkimą, dėl debitorinio reikalavimo pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. „Už“ VMI pasiūlytą nutarimo projektą balsavo kreditoriai, turintys 67,26 proc. balsų, „prieš“ – 0,00 proc., „nebalsavo“ – 32,74 proc.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
8. Byloje keliamas klausimas ar pagrįstai nemokumo administratorius neinformavo kreditorių apie kito kreditoriaus pateiktą alternatyvų nutarimo projektą, suteikiant jiems galimybę balsuoti ne tik už bankroto administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą, bet ir už alternatyvų pasiūlymą. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.
9. Pažymėtina, kad remiantis JANĮ 42 straipsniu kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, be kita ko, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, taip pat teikti siūlymus dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. JANĮ 51 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teisę kreditoriams dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti kreditoriaus tapatybę. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Tačiau JANĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka.
10. Vis dėlto, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015).
11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „S.“ iš anksto susipažino su 2022 m. liepos 7 d. UAB „K.“ kreditorių susirinkimo darbotvarke ir žinojo, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos tvirtinimo. Kreditorė turėjo teisę kreditorių susirinkime dalyvauti tiesiogiai, bet šia teise nepasinaudojo – dėl skundžiamo nutarimo balsavo raštu. Todėl nustatyta aplinkybė paneigia kreditorės skundo argumentus, susijusius su neinformavimu apie Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą alternatyvų nutarimo projektą. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad jokio išankstinio pranešimo apie balsavimo metu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2013, 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1715-823/2016). Taigi, laikyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlytas nutarimo projektas, kuris ir buvo priimtas susirinkimo metu, buvo siurprizinis, nėra pagrindo.
12. Atsižvelgiant į šioje nutarties dalyje aptartas aplinkybes teisiniame kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2022 m. liepos 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei administratorės siūlomus nutarimų projektus, kreditoriai turėjo galimybę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, taip pat teikti siūlymus dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija pasinaudojo pastarąja teise ir susirinkimo darbotvarkės trečiuoju klausimu pateikė alternatyvų pasiūlymą, kuris buvo priimtas kreditorių balsų dauguma. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog priimant ginčijamą nutarimą buvo pažeista kreditorių susirinkimo nustatyta susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo procedūrinė tvarka, todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarimo materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo
13. Trečiuoju darbotvarkės klausimu, kaip minėta, išspręstas reikalavimo teisių pardavimo tvarkos tvirtinimo klausimas. Kreditorė UAB „S.“, kuriai pritaria ir nemokumo administratorė, tvirtina, kad neperspektyvios skolos pardavinėjimas už Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlytą maksimaliai didelę kainą neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir visų kreditorių apsaugos. Savo ruožtu Valstybinė mokesčių inspekcija yra įsitikinusi, kad bankroto procese parduodant turtą turi būti siekiama gauti kuo didesnę kainą.
14. Teismas sutinka su Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, kad vienas iš bankrutuojančio juridinio asmens turto parduodamo principų yra didžiausios kainos principą, reiškiantį, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą. Tačiau parduodant turtą, taip pat turi būti paisoma rinkos kainos principo, reiškiančio, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas, o taip pat – turto apyvartos greičio principo, reiškiančio, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis).
15. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2 dalį likviduojamo juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. To paties straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, tačiau pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnio 5 dalis).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlyta turto pardavimo tvarka prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
17. Kaip matyti, kreditorių susirinkimas šiuo atveju sprendė dėl specifinio likviduojamos dėl bankroto įmonės turto – reikalavimo teisės – pardavimo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties, galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad reikalavimo teisę sudaro 173 851,37 Eur skola ir palūkanos, priteistos teismo sprendimu iš buvusio UAB „K.“ vadovo ir vienintelio akcininko O. B.. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad skolininkas yra neįgalus (nustatytas 40 proc. darbingumas), neturi jokio turto, išskyrus likviduojamos dėl bankroto UAB „K.“ akcijas. Todėl į šias aplinkybes sprendžiant reikalavimo teisės pardavimo klausimą turėjo būti atsižvelgta, t. y. realiai įvertinta ne tik pradinė turto pardavimo kaina, bet ir kainos mažinimo intervalai (jeigu turtas nebūtų parduotas pirmose varžytynėse). Juolab, kad šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija niekaip nemotyvavo, kodėl pradine turto pardavimo kaina buvo pasirinkta 90 procentų pradinės turto vertės, ir nenurodė ar vertino reikalavimo teisės realizavimo tvarkos perspektyvumą, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui.
18. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad kreditorių susirinkimas patvirtino reikalavimo teisės pardavimo tvarką, tinkamai neįvertinęs siekiamo parduoti turto specifikos, potencialių pirkėjų, taip pat turto pardavimo trukmės įtakos bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui. Kita vertus, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė išimtinių aplinkybių dėl kurių turėtų įsikišti į kreditorių kompetencijai priskirtą klausimą ir nustatyti turto pardavimo kainą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas, o turto pardavimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 85 straipsniu, 86 straipsnio 4 dalimi,
n u t a r i a :
panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „K.“ 2022 m. liepos 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos tvirtinimo“ ir klausimą grąžinti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Įpareigoti nemokumo administratorę informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Kauno apygardos teisme.
Teisėjas Evaldas Burzdikas