(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

  1Sk-70/10

2010 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo N. G. skundą dėl Marijampolės raj. apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų teikimas dėl nuteistojo N. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ir

n u s t a t ė :

N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Lazdijų  rajono apylinkės  teismo 2009-10-22  nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. -  1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., bausmė iš dalies subendrinta su 2009-06-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2008-11-25. Bausmės pabaiga 2012-05-22.

Marijampolės pataisos namų administracija teikimu kreipėsi į Marijampolės raj. apylinkės teismą dėl N. G. lygtinio paleidimo iš pataisos namų jam atlikus 1/3 dalį bausmės. Marijampolės raj. apylinkės teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi teikimą atmetė.

Nuteistasis N. G. skundu prašė teismo nutartį pakeisti, patenkinti teikimą dėl lygtinio paleidimo ir jį iš laisvės atėmimo vietos paleisti. Nuteistasis savo skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartyje konstatavo, kad atlikta per maža dalis bausmės, kad būtų galima nuteistąjį paleisti lygtinai. Nuteistojo nuomone, nuosprendis nėra vien tik atpildo aktas, o lygtinio paleidimo netaikymas neturi būti suprantamas kaip kerštas valstybės vardu. Bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo, tačiau buvo rekomenduotas paskatinimui už gerą darbą. Turi vieną nuobaudą už atsisakymą gyventi paskirtame būryje, nes jame kiti nuteistieji smurtaudavo ir atimdavo uždirbtą atlyginimą. Teismas neįvertinto tai, kad nors ir teitas 10 kartų, bet laisvės atėmimo bausmę atlieka tik trečią kartą, turi 1 metų 8 mėnesių sūnų, prašėsi darbo, kad galėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Būdamas laisvas rūpintųsi ir išlaikytų šeimą. Teismo nuostata netenkinti teikimo, priverčia jaustis nereikalingu bei atstumtu nuo visuomenės. Taip pat skunde nurodė, kad laisvėje turi gyvenamąją vietą,  darbą susiras ir rūpinsis savo šeimos gerove.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Kolegijos nuomone, nuteistojo skundas turi būti atmestas.

Teismas, spręsdamas, ar nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, privalo atsižvelgti ne tik į tai, ar nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo taikymo. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir t.t.

Pataisos namų administracija teismui teikė teikimą dėl N. G. lygtinio paleidimo, vadovaudamasi įstatymo normomis, kadangi tai yra pataisos įstaigos pareiga. Nuteistasis N. G. formaliai atitiko sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 1 p. Tačiau Marijampolės pataisos namų administracija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, mano, kad nuteistasis N. G. negali būti lygtinai paleistas. Į tai ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes pagrįstai atsižvelgė teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką turi vieną drausminę nuobaudą, šiuo metu nedirba, darbinė motyvacija teigiama. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, atsižvelgiama ne tik į jo elgesį laisvės atėmimo metu, bet ir į jo galimą elgesį laisvėje. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis anksčiau teistas 10 kartų už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau  N. G. toliau darė nusikaltimus. Visa tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, likusi laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė, kadangi N. G. atliko tik 1/3 paskirtos bausmės, o teikiamas teismui spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo atlikus tokią mažą bausmės dalį todėl, kad turi nepilnametį vaiką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimus jis darė ir po vaiko gimimo, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tinkamai rūpinsis vaiko interesais. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos vaiko išlaikymui jis materialinės paramos neteikė. Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad N. G. domisi vaiko sveikata bei materialine gerove.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, lygtinai paleidus nuteistąjį N. G. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo N. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                 Arūnas Paštuolis

Teisėjai                                                                       Regina Majauskienė

                                                                      Romualdas Lincevičius