Civilinė byla Nr. e2-1460-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00987-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“, uždaroji akcinė bendrovė „TELE2“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bitė Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti 2020 m. liepos 27 d. viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „CPO LT“ sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei įpareigoti VšĮ „CPO LT” grįžti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, tęsti pirkimo procedūras ir priimti naują sprendimą dėl pasiūlymų eilės bei pirkimo laimėtojo nustatymo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės atlikto konkurso „Judriojo telefono ryšio paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą, 2 – as kvietimas“ (numeris CPO145663) procedūrą ir uždrausti sudaryti pagrindinę sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
3. Nurodė, kad nesustabdžius konkurso procedūrų egzistuoja reali grėsmė, jog akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ pabaigs konkurso procedūras ir pasirašys sutartį su kitu tiekėju – UAB „TELE2“, o vėliau patenkinus ieškinį, toks teismo sprendimas praras ieškovei reikšmę, nes sutartis jau bus sudaryta. Tokiu atveju, ieškovei reikės pradėti naujus teisinius ginčus, o AB „Lietuvos paštas“ bus skiriama alternatyvi sankcija vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 112 straipsnio imperatyviu reguliavimu.
4. Šiuo atveju egzistuoja aiškus viešasis interesas, kad atsakovė vykdytų viešojo pirkimo procedūras tinkamai ir jos atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y. būtų užtikrinama, jog nebūtų palikti galioti neteisėti atsakovės sprendimai. Viešąjį interesą taip pat užtikrina ieškovės prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nes tik tokiu atveju bus sudaromos prielaidos ieškovei efektyviai apginti savo pažeistas teises, ieškovė reikšmingai sumažins papildomų teisinių ginčų, alternatyvių sankcijų taikymo bei negautų pajamų atlyginimo riziką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindų turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
7. Teismas nustatė, kad judriojo telefono ryšis yra svarbi komunikacijos priemonė, leidžianti užtikrinti vidinę ir išorinę įstaigos komunikaciją, sudaranti sąlygas tinkamam veiklos organizavimui ir vykdymui. Dėl to, teismo vertinimu, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir AB „Lietuvos paštas“ tam tikrą laiko tarpą neturint galimybės naudotis judriuoju telefono ryšiu (t. y. pasibaigus sutarčiai, pagal kurią buvo įsigytos iki šiol naudojamos judriojo telefono ryšio paslaugos), akivaizdu, kad būtų sutrikdyta jos, kaip strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės, teikiančios universaliąją pašto paslaugą, veikla, būtų sudarytos kliūtys tinkamam paslaugų klientams teikimui, efektyviam atsakovės darbui ir atliekamų funkcijų įgyvendinimui. Pažymėjo, kad tokios pozicijos dėl analogiško pirkimo objekto svarbos trečiojo asmens AB „Lietuvos paštas“ veikloje laikomasi ir teismų praktikoje.
8. Nors ieškovė nurodė, kad iki kol AB „Lietuvos paštas“ įvykdys judriojo telefono ryšio pirkimo procedūras, ji gauna šias paslaugas iš ieškovės pagal 2017 m. lapkričio 27 d. sutartį ir susitarimą dėl sutarties pratęsimo, tačiau teismas pažymėjo, jog negali vadovautis ieškovės į bylą pateiktu susitarimu dėl judriojo (mobilaus) ryšio ir duomenų perdavimo paslaugų pirkimo sutarties pratęsimo, kadangi šis susitarimas kelia abejonių dėl jo galiojimo, t. y. susitarime nėra nurodyta jo sudarymo data, susitarimą sudarę šalių atstovai, susitarimas nepatvirtintas parašais. Nurodytų motyvų pagrindu, teismas laikė, kad ieškovė neįrodė jos nurodytų faktinių aplinkybių, jog iki kol AB „Lietuvos paštas“ įvykdys pirkimo procedūras, judriojo telefono ryšių paslaugų teikimas jai bus tinkamai užtikrintas.
9. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju judriojo telefono ryšio paslaugų įsigijimo nukėlimas padarytų ženklios žalos tiek trečiajam asmeniui, tiek Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, kurie naudojasi trečiojo asmens teikiamomis paslaugomis, būtų sudarytos sąlygos strateginę reikšmę valstybės saugumui turinčios įmonės veiklos sutrikdymui. Nurodytų motyvų pagrindu pripažino, kad egzistuoja viešasis interesas judriojo telefono ryšio įsigijimui suplanuotu terminu, jo nenukeliant.
10. Teismas taip pat atsižvelgė į viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus ir konstatavo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jos tikėtinai būtų tebetaikomos iki 2020 m. gruodžio mėn., tokiu būdu sutrikdant visuomenei svarbaus pirkimo įgyvendinimą, nukeliant paslaugų įsigijimą daugiau nei 4 mėnesių terminui. Dėl to, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į pirkimo objekto bei asmens, kuriam skirtas pirkimo objektas, specifiką, nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas pirkimo įvykdymu suplanuotu terminu, o taikomos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės apsunkintų pirkimo įvykdymą nurodytu terminu.
11. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, tikėtinai, padarytų žalos valstybės ir jos gyventojų interesams, kurie laikytini svarbesniais už ieškovės galimai pažeistą interesą šioje civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliantė UAB „Bitė Lietuva“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, taip pat prijungti prie bylos naują įrodymą – susitarimą dėl 2017 m. lapkričio 27 d. sutarties pakeitimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad viešasis interesas laikytinas svarbesniu už ieškovės galimai pažeistą interesą šioje civilinėje byloje.
12.2. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad judriojo ryšio paslaugos AB „Lietuvos paštas“ yra teikiamos galiojančios sutarties pagrindu ir tokios paslaugos jai būtų toliau teikiamos ginčo nagrinėjimo metu.
12.3. Judriojo telefono ryšio paslaugų įsigijimo nukėlimas nepadarytų žalos nei AB „Lietuvos paštas“, nei Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, o priešingai, užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi AB „Lietuvos paštas“ šiuo metu turi galiojančią paslaugų sutartį, remiantis kuria gali būti toliau teikiamos judriojo ryšio paslaugos ginčo nagrinėjimo metu.
12.4. Jeigu pirmosios instancijos teismui sukėlė abejonių ieškovės į bylą pateiktas susitarimas dėl judriojo (mobilaus) ryšio ir duomenų perdavimo paslaugų pirkimo sutarties pratęsimas, tai teismas veikdamas aktyviai, turėjo pareigą išsiaiškinti abejonių keliančias aplinkybes. Nepaisant to, kad sudarytos pirkimų sutartys yra skelbiamos viešai, apeliantė, siekdama pašalinti bet kokias teismo abejones, papildomai pateikia su AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. lapkričio 19 d. sudarytą susitarimą ir prašo jį prijungti prie bylos.
12.5. Trečiojo asmens UAB „TELE2“ pasiūlymas turėjo būti atmestas ir jis negali būti pripažintas konkurso laimėtoju. Abonentų perkėlimas būtų neteisėtas ir sutrikdytų tiek UAB „Bitė Lietuva“, tiek AB „Lietuvos paštas“ įprastą veiklą ir būtent tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas.
12.6. Apeliantės tikslas yra konkurso sutarties sudarymas, o ne bylinėjimasis dėl nuostolių atlyginimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantei palankaus teismo sprendimo atveju grįžti į pradinę iki pažeidimo padarymo buvusią stadiją būtų jau neįmanoma arba itin sudėtinga, nes sudarius pirkimo sutartį, pirkimo procedūros pasibaigia. Taigi realų ir neapsunkintą teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjamo ginčo atveju gali užtikrinti tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ar jos vykdymo sustabdymas.
13. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
13.1. teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo ir priėmė byloje pagrįstą ir teisėtą nutartį.
13.2. Tenkinus ieškovės prašymą būtų sutrikdyta AB „Lietuvos paštas“ veikla, būtų sudarytos kliūtys tinkamam paslaugų klientams teikimui, efektyviam atsakovės darbui ir atliekamų funkcijų įgyvendinimui. Šiuo atveju pirkimo objekto – judriojo telefono ryšio paslaugų svarba visuomenės interesams yra viršesnė nei ieškovės interesai užtikrinti jos nurodytų atsakovės neva padarytų pažeidimų pirkime pašalinimą, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrikdytų AB „Lietuvos paštas“ veiklą ir padarytų žalą visuomenės interesams.
13.3. Teismo nutartyje padarytų išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvimo teisingumo ir pagrįstumo taip pat nepaneigia ir aplinkybė, kad šiuo metu vis dar galioja 2017 m. lapkričio 27 d. AB „Lietuvos paštas“ ir ieškovės sudaryta sutartis dėl mobiliojo ryšio paslaugų, nes viešąjį interesą šiuo atveju sudaro AB „Lietuvos paštas“ judriojo telefono ryšio paslaugų, kurios yra būtinos AB „Lietuvos paštas“ efektyviai atlikti savo funkcijas, įskaitant universaliosios pašto paslaugos teikimą, kurią AB „Lietuvos paštas“ privalo nepertraukiamai teikti pagal galiojančius teisės aktus, įsigijimas ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis (už mažiausią kainą), kas taikius byloje laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pasiekta.
14. Trečiasis asmuo UAB „TELE2“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
14.1. ieškovė neįrodė, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, AB „Lietuvos paštas“ vykdomai veiklai, o kartu ir viešajam interesui, nekils realios žalos. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tai pagrįstai argumentavo AB „Lietuvos paštas“ vykdomos veiklos pobūdžiu, kuri svarbi viešajam interesui.
14.2. Ieškovės nurodytas susitarimas neįrodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones AB „Lietuvos paštas“ veiklos vykdymui neiškils grėsmė. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nustatęs, jog jos pateiktas susitarimas turi esminių trūkumų, t. y. buvo nepasirašytas, jame nebuvo datos, asmenų parašų, privalėjo pats rinkti įrodymus ir įsitikinti sutarimo autentiškumu. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, byla nėra sprendžiama iš esmės, todėl apeliantės argumentas yra nepagrįstas. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti apeliantės naujai pateiktą susitarimą, nes jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
14.3. Netgi tuo atveju, jeigu susitarimas bus priimtas kaip naujai pateiktas įrodymas, jis nepagrindžia to, kad AB „Lietuvos paštas“ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės netrukdomai toliau vykdyti veiklą. Sutarties 1 punktas nustato, kad sutartis pratęsiama neviršijant pradinės maksimalios pirkimo sutarties vertės. Toks susitarimo punktas reiškia, kad tolimesnis jo galiojimas ir paslaugų teikimas yra susietas su dviem pagrindais, t. y. susitarimas galiojo iki to momento, kai yra pasiekiama pradinės sutarties vertė arba iki tol kol yra baigiamas pirkimas ir sudaroma nauja sutartis. Dėl to, jei bylos nagrinėjimo metu bus pasiekta pagrindinės sutarties vertė, ieškovė toliau nebegalės teikti paslaugų AB „Lietuvos paštas“, kuri susidurs su veiklos vykdymo sunkumais, o tai turės ypač neigiamų pasekmių Lietuvos gyventojams. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patikimai įrodytų, kad nenutrūkstamas paslaugų teikimas pagal susitarimą galėtų būti užtikrinamas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, todėl teismo sprendimas atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo yra pagrįstas. Tik tokiu būdu, sudarius naują (ginčo pirkimo) sutartį, užtikrinamas AB „Lietuvos paštas“ veiklos tęstinumas.
14.4. Nors ieškovės skunde nurodo, kad AB „Lietuvos paštas“ turi teisę galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms vykdyti neskelbiamas derybas ir laikinai įsigyti reikalingas paslaugas, tačiau tai būtų nuostolinga, nes vykdant tokias derybas, sutartis būtų sudaroma pakankamai trumpam laikotarpiui, todėl tiekėjai nebūtų suinteresuoti dalyvauti tokiame pirkime arba siūlytų ypač nepalankias kainas.
14.5. Patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji turės ir tiesioginės finansinės naudos, nes toliau bus įgyvendinama šiuo metu galiojanti sutartis, pagal kurią ieškovė gaus pajamas, o AB „Lietuvos paštas“ negalės įsigyti paslaugų mažesniais įkainiais ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą.
14.6. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pagrindinis jos tikslas yra tik viešojo pirkimo sutarties sudarymas. Esminis ekonominės veiklos vykdytojo tikslas yra pelno siekimas, o ne savaiminis noras įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį. Be to, ieškovė visiškai ignoruoja galimybę išsiieškoti galimai patirtą žalą iš atsakovės, jei jos teisėti interesai būtų pažeisti, netgi tada, kai pirkimo sutartis būtų sudaryta ir pradėta įgyvendinti.
15. Atsakovė VšĮ „CPO LT“ atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. susitarimą dėl 2017 m. lapkričio 27 d. sutarties Nr. 17/Psp-416161-4239 pakeitimo. Nurodo, kad šio dokumento pateikimo poreikis iškilo tik po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, nes tik iš jos tapo aišku, jog teismui kelia abejonių judriojo ryšio paslaugų teikimo AB „Lietuvos paštas“ aplinkybės.
18. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
19. Šiuos papildomus įrodymus ieškovė pateikė atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas abejones dėl ieškovės ir trečiojo asmens AB „Lietuvos paštas“ sudaryto susitarimo dėl judriojo (mobilaus) ryšio ir duomenų perdavimo paslaugų pirkimo sutarties pratęsimo, t. y. teismas nurodė, kad negali vadovautis šiuo susitarimu, kadangi jis kelia abejonių dėl jo galiojimo (susitarime nėra nurodyta jo sudarymo data, susitarimą sudarę šalių atstovai bei susitarimas nepatvirtintas parašais). Ieškovė siekdama pašalinti bet kokias teismo abejones, kartu su atskiruoju skundu pateikė su AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. lapkričio 19 d. sudarytą papildomą susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas įrodymas nėra naujas, jis tik papildomas, patikslinantis jau pateiktą sutartį, jo priėmimas bylos neužvilkins ir padės išsamiau išnagrinėti bylą, todėl jį priima ir nagrinėja su kita byloje esančia medžiaga.
20. Apeliantė taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus bei 2020 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3802-432/2020. Nurodo, kad po to, kai įvyko nagrinėjamo ginčo konkursas, atsakovė tokiomis pačiomis sąlygomis organizavo dar kelis judriojo ryšio paslaugų pirkimo konkursus Nr. CPO141575 ir Nr. CPO147003, kuriuos laimėjo neigiamos reikšmės pasiūlymą pateikęs tiekėjas AB „Telia Lietuva“. Dėl atsakovės sprendimų pripažinti neigiamos reikšmės kainos pasiūlymus konkursuose Nr. CPO141575 ir Nr. CPO147003 tinkamais ginčijimo UAB „Bitė Lietuva“ taip pat kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2- 3802-432/2020, UAB „Bitė Lietuva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
21. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašoma prijungti prie šios bylos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3802-432/2020, atsisakoma priimti.
Dėl pagrindų taikyti (netaikyti) laikinąsias apsaugos priemones
22. Atsakovė ginčo pirkimu perka judriojo telefono ryšio paslaugas, skirtas AB „Lietuvos paštas“ funkcijoms vykdyti. Ieškovė prašo sustabdyti atsakovės atlikto konkurso „Judriojo telefono ryšio paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą, 2-as kvietimas“ procedūrą ir uždrausti sudaryti pagrindinę sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
23. Remiantis bendrąja proceso teisės norma, įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 423(7) straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose.
24. Pagal CPK 423(7) straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė įvykdyti tikėtinai ieškovei palankų teismo sprendimą, o nustačius, kad tokia grėsmė egzistuoja – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2018).
26. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės prašymą nustatė, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ yra priskirtas prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių, taip pat, kad jis vykdo „Mobiliojo laiškininko“ paslaugą, kuria pasinaudojant kaimiškose vietovėse gyvenantys asmenys, siekdami pasinaudoti AB „Lietuvos paštas“ teikiamomis paslaugomis, gali išsikviesti laiškininką telefonu. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, judriojo telefono ryšio paslaugų įsigijimo nukėlimas padarytų ženklios žalos tiek trečiajam asmeniui, tiek Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, kurie naudojasi trečiojo asmens teikiamomis paslaugomis, taip pat būtų sudarytos sąlygos AB „Lietuvos paštas“ veiklos sutrikdymui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas judriojo telefono ryšio įsigijimui suplanuotu terminu, jo nenukeliant. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir laiko jas pagrįstomis.
27. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad judriojo telefono ryšio paslaugų įsigijimo nukėlimas nepadarytų žalos nei AB „Lietuvos paštas“, nei Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, o priešingai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi AB „Lietuvos paštas“ turi galiojančią su apeliante sudarytą paslaugų sutartį, remiantis kuria gali būti toliau teikiamos judriojo ryšio paslaugos ginčo nagrinėjimo atveju.
28. Visų pirma, pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas / netaikymas bet kuriuo atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus vienai iš proceso šalių. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, nagrinėjamu atveju apeliantės (ieškovės) turtinis ir asmeninis interesas negali būti iškeliamas aukščiau visos visuomenės viešojo intereso, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovei būtų suteikiamas perdėtas pranašumas, tuo tarpu, atsakovės ir visuomenės interesas nukentėtų.
29. Antra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo bei tai, jog atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra daroma ženkli žala viešajam interesui ir pačiai ieškovei. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų ir nesuteikė prioriteto vienos šalies, t. y. ieškovės (apeliantės), ekonominiam interesui.
30. Pastebėtina, kad aplinkybė, jog AB „Lietuvos paštas“ ir apeliantė 2019 m. lapkričio 19 d. sudarė papildomą susitarimą dėl 2017 m. lapkričio 27 d. sutarties tolimesnio vykdymo, neįrodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens AB „Lietuvos paštas“ veiklos vykdymui neiškils grėsmė. Kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo UAB „TELE2“, susitarimo 1 punkte nurodoma, kad sutartis pratęsiama, neviršijant pradinės maksimalios pirkimo sutarties vertės, nurodytos sutarties 1.4 punkte, iki pirkėjas įvykdys „Dėl judriojo (mobilaus) ryšio ir duomenų perdavimo paslaugų pirkimo sutarties“ pirkimo procedūras ir sudarys naują pirkimo sutartį. Iš to darytina išvada, kad šis papildomas susitarimas galios iki to momento, kol bus pasiekta pradinės sutarties vertė arba iki tol, kol yra baigiamas pirkimas ir sudaroma nauja sutartis.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nors viešųjų pirkimų byloje sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (CPK 423 (8) straipsnio 4 dalis), o pagal CPK 423 (9) straipsnio 3 dalį, sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme, įvertinus ir kitas aplinkybes, iš viso galėtų susidaryti daugiau nei 4 mėnesių laikotarpis, po kurio teismo sprendimas įsiteisėtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir AB „Lietuvos paštas“ sudarytos pagrindinės sutarties, dėl kurios pasirašytas papildomas susitarimas, likutis sudaro apie 10 proc. tos sutarties vertės. Dėl to, remiantis minėta papildomo susitarimo nuostata, jeigu bylos nagrinėjimo metu bus pasiekta pagrindinės sutarties vertė, ieškovė toliau nebegalės teikti paslaugas AB „Lietuvos paštas“, ko pasėkoje šis susidurs su veiklos vykdymo sunkumais, o tai lems neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir Lietuvos gyventojams. Dėl išdėstyto, apeliantės argumentai, kad judriojo telefono ryšio paslaugų įsigijimo nukėlimas nepadarytų žalos nei AB „Lietuvos paštas“, nei Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, o priešingai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą, atmetami, kaip nepagrįsti.
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad AB „Lietuvos paštas“ yra universaliosios pašto paslaugos teikėjas, teikiantis teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslaugas, kurios už prieinamą kainą turi būti teikiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, būtų sutrikdyta atsakovės veikla, nebūtų užtikrinamas kokybiškas trečiojo asmens darbas ir atliekamos funkcijos. Be to, AB „Lietuvos paštas“ yra įvardinta, kaip strateginę reikšmę nacionaliniams saugumui turinčių valstybės įmonių sąraše. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ be kita ko siekdamas efektyviai atlikti savo funkcijas, taip pat vykdo ir „Mobiliojo laiškininko“ funkciją, kurio sėkmingam įgyvendinimui būtina aprūpinti laiškininkus technologinėmis priemonėmis su instaliuota informacine sistema, kurios leistų priimti universaliąsias pašto paslaugas gyventojų namuose. Nurodytos aplinkybės neabejotinai įrodo viešuoju pirkimu perkamos paslaugos svarbą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, trečiajam asmeniui atsirastų žala ir būtų pažeistas viešasis interesas, sudarant kliūtis tinkamai ir efektyviai atlikti funkcijas tam tikram laikotarpiui. Ieškovės argumentai nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir yra proporcingos siekiamiems tikslams.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju tenkintų tik privataus asmens interesus, t. y. ieškovės, ir neapsaugotų viešojo intereso, kadangi patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji turės tiesioginės finansinės naudos, nes ir toliau bus įgyvendinama šiuo metu galiojanti sutartis, pagal kurią ieškovė gaus pajamas, o AB „Lietuvos paštas“ negalės įsigyti paslaugų mažesniais įkainiais ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą.
34. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas sprendžiamam klausimui faktines aplinkybes, vadovavosi ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principais, reikalaujančiais išlaikyti proceso šalių pusiausvyrą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nė vienai šaliai perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti, bei neturėtų neigiamų pasekmių viešajam interesui.
35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą, neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei pažeistų viešąjį interesą. Todėl prioritetas turi būti teikiamas kuo skubesniam pirkimo procedūrų vykdymui, kaip iš esmės teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas.
36. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir pritaikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Romualda Janovičienė