Civilinė byla Nr. 3K-3-12-701/2015

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06276-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., S. A. ir antstolei A. R. Ž. dėl bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis esančio skolininko turto dalies nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto teisinį režimą ir atsakomybę pagal asmenines prievoles, sandorio pripažinimą niekiniu, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, aiškinimo bei taikymo klausimai.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad R. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės S. A. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų.

Byloje nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. ir 2013 m. vasario 5 d. vykdomuosius raštus dėl atitinkamai 1351,67 Lt (391,47 Eur) ir 1715 Lt (496,70 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko R. A. pareiškėjos naudai. Skolininkas turto neturi, dirba UAB „Salvijos medicinos centras“ ir UAB „Salgymeda“, jo darbo užmokestis – 295,45 Lt (85,57 Eur). Skolininko sutuoktinė S. A. dirba UAB „JMA Klaipėda“, jai priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 3150 Lt (912,31 Eur). R. A. ir S. A. 2013 m. birželio 12 d. sudarė vedybų sutartį (toliau – Vedybų sutartis), kuria pakeitė įstatyme įtvirtintą turto teisinį režimą nurodydami, kad visas būsimas turtas, kuris bus įgytas kiekvienos sutuoktinio vardu jiems gyvenant santuokoje nuo sutarties sudarymo dienos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Vedybų sutarties 4.1 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi prašymą patenkino, nustatė, kad R. A. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės S. A. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, turtas ne padalijamas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos, tačiau preziumuojama, kad jos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis). Įvertinęs bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad jie nesudaro pagrindo taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas ir nukrypti nuo bendrojo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pajamos, gaunamos iš sutuoktinių darbinės veiklos, priskiriamos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl teismas sprendė, kad dalis šių pajamų priklauso ir skolininkui, o ją nustačius, iš jos gali būti išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles. Teismas nurodė, kad skolininkas nebuvo sudaręs Vedybų sutarties iki prievolės pareiškėjai atsiradimo, tai padarė tik 2013 m. birželio 12 d. Pažymėjęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. S. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-493/2006, konstatuota, jog vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo, teismas padarė išvadą, kad R. A. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės S. A. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs S. A. atskirąjį skundą, 2014 m. kovo 19 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. S. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-493/2006, buvo nagrinėjamos kitokios nei šios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės – kolegija vertino teisinį reguliavimą, taikytiną abiejų sutuoktinių prievolei, atsiradusiai iki povedybinės sutarties sudarymo (nagrinėjamoje byloje klausimas kilo dėl vieno sutuoktinio prievolės – Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotuose vykdomuosiuose raštuose skolininku nurodytas R. A.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, konstatuota, kad jei vykdomajame rašte nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą; sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas, jog Vedybų sutartis retrospektyviai netaikytina, reiškia, kad sutuoktiniams Vedybų sutartimi pakeitus įstatyme nustatytą turto teisinį režimą (numatant, kad iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra asmeninė kiekvieno nuosavybė), nuo tokios sutarties sudarymo negali būti vykdomos prievolės iš S. A. asmeninio turto, tačiau galėjo būti svarstomas klausimas dėl 1/2 dalies S. A. iki Vedybų sutarties sudarymo ir įregistravimo iš darbinės veiklos gautų pajamų priklausymo R. A. asmeninės nuosavybės teise (CPK 667 straipsnis). Toks reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl teismo nenagrinėtas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį. Kasatorė nurodo nesutinkanti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. S. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-493/2006. Kasatorė pažymi, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš abiejų sutuoktinių, o tik iš R. A. turto, todėl turi būti individualizuota jo turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Kasatorės nuomone, vedybų sutarties sudarymas negali pakeisti prievolės prigimties, nes R. A. prievolė atsirado dar iki vedybų sutarties sudarymo, jam esant santuokoje su S. A. Pajamos, gaunamos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl dalis jų priklauso R. A. Kasatorės vertinimu, vedybų sutartis prieštarauja gerai moralei (CK 3.105 straipsnio 1 punktas), nes pagal jos nuostatas prievolės išvengė ne tik skolininkas R. A., bet ir jo sutuoktinė S. A. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, rėmėsi kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo S. A. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad šios ir kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos AB DnB Nord bankas v. S. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-493/2006, kurioje priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutartį citavo pirmosios instancijos teismas, faktinės aplinkybės skyrėsi (nurodytoje byloje ginčyta povedybinės sutarties dalis actio Pauliana pagrindu, kitas sutuoktinis buvo davęs sutikimą ir prisiėmęs prievolę, kurios pagrindu kreditorius vykdė išieškojimą), todėl nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. S. A. vertinimu, kasatorė netinkamai aiškina R. A. prievolės prigimtį – prievolė atlyginti žalą atsirado nuo jos padarymo nusikalstama veika momento ir yra asmeninė R. A. prievolė. Santuokoje įgytos asmeninės prievolės pobūdis nesikeičia, todėl, nepriklausomai nuo Vedybų sutarties sudarymo, kreditorius neįgyja išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę. Remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-651/2006, 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal H. Ž. ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-423/2006) S. A. pažymi, kad vien kreipimasis į teismą nesudaro savarankiško pagrindo taikyti CPK 667 straipsnį. Jos nuomone, nurodyta norma taikytina, kai tai susiję su daiktine teise, ir netaikytina, kai skolininkui priklausantis turtas yra žinomas bei skolininkas asmeniškai gauna pajamų iš darbo santykių. CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo conditio sine qua non – bendro turto nustatymas, jo aprašas ir (ar) areštas. Kadangi, anot S. A., jos darbo užmokesčiui netaikomi jokie apribojimai, tai vien aplinkybė, kad kasatorės netenkina per mažas skolininko darbo užmokestis, nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti kasatorės reikalavimą.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PMSK „Savas miškas“ v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-246/2014).

Šioje byloje nėra duomenų apie antstolio atliktą sutuoktinių S. ir R. A. bendrosios jungtinės nuosavybės (inter alia skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų) aprašymą bei areštą, kuris sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai atsiliepime į kasacinį skundą nurodo ir suinteresuotas asmuo S. A. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad, neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, nuo jos nukrypo, o pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir tinkamai taikė teismo precedentą.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos kasacinio skundo teiginius, pažymi, kad įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu teigiant, jog teismas skundžiamame procesiniame sprendime netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, nuo jos nukrypo, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos; tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Šioje byloje kasatorės L. R. paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Kasatorės teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, nuo jos nukrypo, kasaciniame skunde nėra argumentuotai pagrįsti, apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisiniai motyvai kasaciniame skunde nėra analizuojami juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio skundo teiginiai neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nėra kasacinio nagrinėjimo dalyku. Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja pirmiau nurodytų kasacinio skundo teiginių, tik konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip teismo precedentu vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. S. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-493/2006.

Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad suinteresuotų asmenų sudaryta Vedybų sutartis prieštarauja gerai moralei (CK 3.105 straipsnio 1 punktas), pagal jos nuostatas prievolės išvengė ne tik skolininkas R. A., bet ir jo sutuoktinė S. A.

Teisėjų kolegija pažymi kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, labai svarbią reikšmę turi sutarties šalių ketinimai. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Dekoras“, bylos Nr. 3K-3-554/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto gama“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-516/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. A. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-231/2014).

Iš šios bylos medžiagos matyti, kad ją nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kasatorė nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybės, jog Vedybų sutartis prieštarauja gerai moralei. Tuo tarpu pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde teigdama, kad Vedybų sutartis prieštarauja gerai moralei, kasatorė nepateikia tokią aplinkybę pagrindžiančių argumentų, neatskleidžia tikrosios sutarties šalių valios, kuri suponuotų galimybę teigti, kad sudarydamos Vedybų sutartį jos šalys siekė viešajai tvarkai ar gerai moralei priešingo tikslo. Kasatorės teiginį, kad, sudarius Vedybų sutartį, ne tik skolininkas R. A., bet ir jo sutuoktinė S. A. išvengė prievolės, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą, nes, viena vertus, skolininko R. A. prievolė nepasibaigė, jo pareiga sumokėti 1351,67 Lt (391,47 Eur) ir 1715 Lt (496,70 Eur) kasatorės naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. ir 2013 m. vasario 5 d. vykdomuosius raštus išliko ir turės būti įvykdyta pagal CPK VI dalies taisykles, kita vertus, byloje nėra duomenų, kad skolininko sutuoktinė S. A. turėjo galiojančią prievolę kasatorei, taigi negalima pripažinti pagrįstu teiginio, kad sudarydama Vedybų sutartį ji išvengė prievolės. Teigdama, kad Vedybų sutartis prieštarauja gerai moralei, kasatorė kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindu nesiremia tuo, kad bylą nagrinėję teismai, pažeisdami teisės normas, nepagrįstai ex officio nepripažino Vedybų sutarties niekine ir nepagrįstai netaikė niekinio sandorio pasekmių, priešingai, kasaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos atveju, atsižvelgiant į joje nustatytas aplinkybes, nėra akivaizdaus pagrindo pripažinti Vedybų sutartį niekine. Pažymėtina ir tai, kad kasatorei manant, jog suinteresuotų asmenų sudaryta Vedybų sutartimi pažeistos jos (kasatorės) teisės ir teisėti interesai, ji turi teisę, laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų, kreiptis į teismą ir kitoje civilinėje byloje reikalauti Vedybų sutartį (jos dalį) pripažinti negaliojančia CK nustatytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, S. A. turėjo 400 Lt (115,85 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių atlyginimą prašo priteisti iš kasatorės. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodytos sumos, tai, atmetus kasacinį skundą, suinteresuotam asmeniui iš kasatorės priteistinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ kasatorė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, tai netenkinus kasacinio skundo, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš kasatorės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika Eur 85 ct)  išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Birutė Janavičiūtė

                                                                                    Antanas Simniškis

Donatas Šernas