Administracinė byla Nr. AS-641-968/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02649-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovams Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 47TE-172 „Dėl E. Š. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – ir 2019 m. kovo 27 d. įsakymas); 2) panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 47V-723 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2007 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-2 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos vidutinį iki 2019 m. balandžio 1 d. užimtos karjeros valstybės tarnautojo Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 3 000 Eur neturtinę ir 52,76 Eur turtinę žalą.
Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad su Tarnybos vado 2018 n. lapkričio 30 d. įsakymu, kurio pagrindu 2019 m. balandžio 1 d. buvo panaikinta jo užimama pareigybė, taip pat ir su kitais dokumentais, kurių pagrindu buvo priimtas šis įsakymas, nebuvo supažindintas nei per dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS), t. y. pareiškėjui nebuvo suformuota atitinkama užduotis, nei pasirašytinai. Tarnyba 2018 n. lapkričio 30 d. įsakymo jam neįteikė, apie jo turinį pareiškėjas galėjo spręsti iš Tarnybos vado 2018 n. lapkričio 30 d. įspėjimo Nr. 47-PD-216 (toliau – ir Įspėjimas), kuriuo buvo įspėtas, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. naikinama pareiškėjo užimama pareigybė. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. Įsakymas turėjo atitikti individualiam aktui keliamus reikalavimus ir atsakovas su šiuo įsakymu turėjo supažindinti pareiškėją ir įteikti jam patvirtintą nuorašą.
Dėl Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymo pareiškėjas nurodė, kad su juo 2019 m. birželio 14 d. buvo supažindintas Tarnyboje, Personalo skyriuje. Todėl nelaukdamas, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas jo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-3505-1047/2019, kuria nutarta jo 2019 m. balandžio 2 d. skundą (pastaba: Liteko duomenimis, pareiškėjo skundas teismui išsiųstas 2019 m. gegužės 2 d.) dėl tų pačių įsakymų panaikinimo laikyti nepaduotu, pareiškėjas, siekdamas nepraleisti termino skundui dėl Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymo paduoti, nesutikdamas su 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. kovo 27 d. įsakymais, teikia skundą administraciniam teismui.
Po Įspėjimo įteikimo Tarnyboje nebuvo geros darbo atmosferos, o nuo 2019 m. kovo 29 d. iki kreipimosi į teismą pareiškėjas gydėsi įvairius sveikatos sutrikimus (nurodė, kad pagrindžiančius įrodymus pridėjo prie skundo). Dėl šių aplinkybių, taip pat dėl nežinomybės, ar bus pasiūlytos lygiavertės pareigos iki 2019 m. balandžio 1 d., dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo panaikinimo į teismą nesikreipė.
Spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teismas 2019 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į Tarnybą ir įpareigojo pateikti duomenis, kada ir kokiu būdu pareiškėjui buvo įteikti ginčijami įsakymai.
Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 2 d. teismui pateikė pranešimą, kuriame paaiškino, kad Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas, kuriuo buvo patvirtinti pareigybių sąrašai, registruotas ir paskelbtas DVS 2018 m. lapkričio 30 d. (7 val. 51 min.) ir pareiškėjas turėjo galimybę su juo susipažinti. Įspėjimo lapeliu 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas buvo pasirašytinai informuotas apie šio įsakymo turinį. Faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas jau 2018 m. gruodžio mėnesį buvo susipažinęs su šio įsakymo turiniu, patvirtino prie pareiškėjo skundo pridėti Tarnybos raštai, kuriais pareiškėjui buvo siūlomos užimti laisvos pareigos.
Dėl 2019 m. kovo 27 d. įsakymo Tarnyba nurodė, kad šis įsakymas buvo registruotas ir paskelbtas DVS 2019 m. kovo 27 d. (8 val. 39 min.) ir pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su šiuo įsakymu. Iš DVS aplikacijos įvykių žurnalo išrašo matyti, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. 13 val. 41 min. skaitė šį dokumentą ir DVS priemonėmis susipažino su šio įsakymo turiniu. Tarnyba 2019 m. balandžio 2 d. raštais Nr. 47SD-512 ir Nr. 47SD-513 registruotu paštu minėtą įsakymą išsiuntė pareiškėjui, tačiau iš pašto buvo gauta informacija, kad jis šios siuntos neatsiėmė. Faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas jau 2019 m. balandžio mėnesį buvo susipažinęs su šio įsakymo turiniu, patvirtino pareiškėjo 2019 m. balandžio 2 d. skundas teismui administracinėje byloje Nr. 1-3505-1047/2019, dėl kurio priėmimo klausimo pasisakė LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-533-629/2019.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir jį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu, teismas pažymėjo, kad terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad jis su ginčijamais Tarnybos vado įsakymais nebuvo supažindintas nei per DVS, nei asmeniškai, Tarnybos pateiktus paaiškinimus, teismas nurodė, kad pareiškėjas su abiem skundžiamas įsakymais faktiškai susipažino per DVS, o tai, įvertinus aplinkybę, kad pats pareiškėjas buvo Tarnybos teisininkas, akivaizdu, kad suprato, jog viešas tokių teisės aktų paskelbimas patvirtina supažindinimo faktą. Teismo vertinimu, vėlesni duomenys rodė, kad pareiškėjas žinojo įsakymo dėl pareigybių pakeitimo (t. y. 2018 m. lapkričio 30 d. Įsakymo) turinį, kadangi būtent visuose pridėtuose Tarnybos raštuose iki pareiškėjo atleidimo minėtas 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas buvo nurodomas. Teismas pažymėjo, kad ir įsakymas apie pareiškėjo atleidimą (t. y. 2019 m. kovo 27 d. įsakymas), atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas per DVS susipažino su pastarojo turiniu 2019 m. kovo 27 d., kai jau buvo šis įsakymas paskelbtas, rodo, kad pareiškėjui tikrai buvo žinomas jo turinys.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas apie skundžiamą 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą žinojo jau tą pačią dieną, gavęs Įspėjimo lapelį, o apie 2019 m. kovo 27 d. įsakymą sužinojo tą pačią dieną, susipažinęs sistemoje, vėliausiai 2019 m. balandžio 2 d., pateikdamas skundą teismui.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. I-3505-1047/2019 pateikė skundą, ginčydamas tuos pačius Tarnybos įsakymus bei keldamas analogiškus kitus reikalavimus. Minėtoje byloje teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams šalinti bei išaiškino teisę teikti prašymą atnaujinti terminą skundu paduoti, terminas skundo trūkumams šalinti buvo pratęstas iki 2019 m. birželio 7 d., tačiau pareiškėjui dar kartą pateikus prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti, teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir skundą laikė nepaduotu. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d., kai LVAT išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą.
Teismas konstatavo, kad šioje byloje pareiškėjas skundą padavė 2019 m. liepos 17 d. Pareiškėjas teismui nepaaiškino, kodėl jis ne iš karto kreipėsi su nauju skundu į teismą, teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. I-3505-1047/2019 pareiškėjui buvo sudarytos palankios sąlygos, t. y. nustatytas terminas trūkumams šalinti. Teismo vertinimu, per tą laiką jis galėjo rinkti papildomus dokumentus, prašyti, kad juos išreikalautų teismas. Pareiškėjas pats delsė, o objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų tokį delsimą, nenurodė.
Teismas pažymėjo, kad spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, šiuo atveju svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų.
Teismas darė išvadą, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtino, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti tik nuo jo paties pasirinkto netinkamo elgesio modelio. Pareiškėjas, siekdamas ginti pažeistas teises, turėjo operatyviai reaguoti į teismo nutartis ir siekti pašalinti nustatytus trūkumus, o jų nepašalinus ir skundą laikius nepaduotu, iš karto kreiptis į teismą, teikdamas ABTĮ nustatytus reikalavimus atitinkantį skundą. Šiuo atveju pareiškėjo delsimas yra paties pasirinkta gynybos priemonė. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas, pareiškėjas nenurodė. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad jis nežinojo skundžiamų aktų turinio. Įvertinęs Tarnybos pateiktą informaciją, teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo žinomas ginčijamų aktų turinys.
Kadangi pareiškėjas nebuvo pakankamai operatyvus ir rūpestingas, pareiškėjas, teismo vertinimu, jokių kitų svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių nenurodė, o nurodomos priežastys nagrinėjamu atveju negalėjo būti vertinamos kaip objektyvios kliūtys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti skundą.
Nustatęs šį skundo atsisakymo priimti pagrindą, teismas nevertino kaip kitų skundo atsisakymo priimti pagrindų. Kadangi pareiškėjas išvestinius reikalavimus kildino iš ginčijamų įsakymų, kuriuos atsisakyta priimti, teismas atsisakė priimti ir kitus suformuluotus reikalavimus dėl grąžinimo į pareigos, išmokos už priverstinę pravaikštą bei žalos priteisimo tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad visi keliami reikalavimai tarpusavyje susiję.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymo paduoti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, jog DVS patalpintą 2019 m. kovo 27 d. įsakymą atsitiktinai perskaitė 2019 m. kovo 27 d. po to, kai Tarnyboje dirbantis darbuotojas manęs paklausė, ar aš žinau, kad DVS yra patalpintas įsakymas dėl mano atleidimo iš darbo. Tačiau 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. kovo 28 d. DVS užduotis susipažinti su šiuo įsakymu jam nebuvo suformuota. Tarnyba dėl neaiškių priežasčių pareiškėjo nesupažindino su šiuo individualiu administraciniu aktu ir jo neįteikė. Pareiškėjas negalėjo žinoti, ar tai galutinis Tarnybos vado įsakymo variantas ir ar jis nebus pakeistas. Iš DVS atspausdinti pats nurodytą įsakymą, kuris būtų oficialiai patvirtintas, nebuvo galimybės, nes šį individualų administracinį aktą turėjo įteikti darbdavys.
Tarnyba savo vidiniais įsakymais uždraudusi iš DVS atspausdinti nepatvirtintus dokumentus ir juos pateikti kitoms institucijoms, todėl pareiškėjas negalėjo šio įsakymo tinkamai patvirtinto egzemplioriaus pateikti teismui su pirminiu skundu, parengtu ir išsiųstu 2019 m. gegužės 2 d. Pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o 2019 m. balandžio 1 d. buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Todėl sirgdamas vėliau neturėjo jokių galimybių prisijungti prie DVS, nurodytą įsakymą atsispausdinti ir pateikti teismui. Pareiškėjas nežinojo, ar Tarnyba iš valstybės tarnybos jį atleido 2019 m. kovo 27 d. įsakymu, ar kitu įsakymu, ar tai buvo galutinis 2019 m. kovo 27 d. įsakymo variantas.
Pareiškėjas iki 2019 m. birželio 14 d. iš Tarnybos paštu negavo jokių raštų ir prie raštų pridėtų Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymo nuorašų, iš viso nežinojo, kad atsakovas pareiškėjui juos siuntė. Tarnyba nesistengė apie tai informuoti pareiškėją, nors galėjo tai padaryti telefonu ar kitu būdu. Tarnyba prie 2019 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 47SD-768, adresuoto teismui, pridėjo pašto informaciją dėl siuntos neatsiėmimo (pašto informacijos dėl siuntos neatsiėmimo patvirtinta kopija pridedama). Iš šios pašto informacijos matyti, kad 2019 m. balandžio 3 d. išsiųsti raštai pareiškėjui, kaip neįteikti jau 2019 m. balandžio 5 d. buvo gražinti Tarnybai, o pareiškėjas tuo metu sirgo ir nieko nežinojo.
Pareiškėjas pabrėžė, kad neturėdamas atleidimo iš tarnybos įsakymo nuorašo, pirminį skundą dėl neteisėto atleidimo pareiškėjas pateikė laiku, o teismo nurodyto trūkumo – pateikti skundžiamą įsakymą teismui, pašalinti negalėjo dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausiusių priežasčių – sveikatos sutrikimų.
Kadangi 2019 m. kovo 27 d. perskaitęs atleidimo iš tarnybos įsakymą pareiškėjas nežinojo, koks bus galutinis atleidimo iš valstybės tarnybos įsakymo turinys, tvirtina, kad terminas skundui paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo atleidimo iš tarnybos įsakymo įteikimo man ir susipažinimo su galutiniu įsakymo turiniu dienos – 2019 m. birželio 14 d. Todėl teismui 2019 m. liepos 14 d. pateikdamas pakartotinį skundą dėl šio įsakymo panaikinimo pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo dėl Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. Įsakymo padavimo terminą. Teismas nepasiūlė pateikti tokį prašymą. Jeigu teismas pareiškėjui būtų pasiūlęs pašalinti trūkumus – pasiūlęs pateikti prašymą atnaujinti skundo dėl Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. Įsakymo padavimo terminą, pareiškėjas būtų tokį prašymą pateikęs.
Tarnyba, pareiškėjo teigimu, galimai sąmoningai kartu su 2019 m. gegužės 17 d. raštu teismo pateiktais, neva apreiškėjui siųstais 2019 m. balandžio 2 d. lydraščiais, teismui nepateikė šių lydraščių priedų – pareiškėjo ginčijamo atleidimo įsakymo kopijos. Tokiais veiksmais Tarnyba siekė, kad teismas neturėtų šio dokumentų ir atleidimo iš tarnybos įsakymo tinkamai patvirtinto nuorašo. Tarnybos elgesys yra nesąžiningas ir tam tikra prasme lėmė, kad pareiškėjas negalėjo pašalinti pirminio skundo trūkumų. Visas šias aplinkybes turėjo įvertinti teismas.
Skundžiamoje 2019 m. rugpjūčio 12 nutartyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-533-629/2019, kurioje dėl akivaizdžios klaidos padaryta klaidinga išvada, kad pirminį skundą pareiškėjas padavė 2019 m. balandžio 2 d., t. y. savo nedarbingumo laikotarpiu, kai bylos duomenys pagrindžia, kad skundą pareiškėjas išsiuntė 2019 m. gegužės 2 d. Minėtoje nutartyje LVAT klaidingai nurodė, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3505-1047, kuria teismas pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti, nors pareiškėjas sunkiai sirgo ūmiu bronchitu ir gydėsi, paskambinęs į teismą sužinojo šios nutarties rezoliucinę dalį, tačiau motyvus, t. y. visą dokumentą atsiėmė 2019 m. birželio 13 d. teisme. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis negalėjo teismo nustatytu terminu (iki 2019 m. birželio 7 d.) pašalinti nustatytų skundo trūkumų dėl sveikatos būklės – ypatingai dėl (duomenys neskelbtini), kuris užkrečiamas, gydymosi nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. birželio 7 d., nes tuo metu jis labai blogai jautėsi dėl kosulio, dusulio kvėpuojant, slogos, galvos skausmo, pakilusios temperatūros, šią ligą gydosi iki šiol. Iki 2019 m. birželio 7 d. jis neturėjo galimybės kreiptis į atsakovą dėl skundžiamų įsakymų pateikimo, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tikrai specialiai nevilkino proceso. Tačiau teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl sveikatos sutrikimų gydymosi ir nevertino jų ir 2019 m. birželio 11 d. priėmė nepagrįstą nutartį, tokiu būdu užkirsdamas kelią ginti pažeistas teises.
Pareiškėjas siekdamas savo procesinėmis teisėmis naudotis kuo operatyviau, pakartotinį skundą teismui pateikė net nesulaukęs LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dėl pirminio skundo laikymo nepaduotu.
Atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. kovo 28 d. DVS užduotis susipažinti su atleidimo iš tarnybos įsakymu pareiškėjui nebuvo suformuluota, kad Tarnyba dėl neaiškių priežasčių pareiškėjo nesupažindino su šiuo individualiu administraciniu aktu 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. kovo 28 d. ir jo neįteikė, pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš Tarnybos išreikalauti įrašus (duomenis, nuorašus) iš Tarnybos DVS aplikacijos įvykių žurnalo skilties „Rezoliucijos užduotys“ iš kurių būtų matyti, ar atsakovas suformulavo pareiškėjui užduotį susipažinti su atleidimo iš tarnybos įsakymu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria, nutarus neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti, jį atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos ir Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 2 d. (pagal žymą ant voko) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymą; 2) panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą; 3) grąžinti pareiškėją į Tarnybos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; 4) priteisti pareiškėjui iš Tarnybos vidutinį iki 2019 m. balandžio 1 d. užimtos karjeros mokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 3 000 Eur neturtinę ir 23,47 Eur turtinę žalą.
Teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3505-1047/2019 nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. gegužės 27 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundžiamus Tarnybos vado įsakymus; pateikti įrodymus/argumentus, kada pareiškėjas konkrečiai sužinojo apie Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. Įsakymą bei tai patvirtinančius įrodymus; pasiūlė pareiškėjui pateikti motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo dėl 2018 m. lapkričio 30 d. Įsakymo padavimo terminą; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo formuluoti Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos. Taip pat minėta nutartimi buvo pareiškėjui išaiškinta, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o pareiškėjui neprašant atnaujinti termino ar teismui atmetus tokį prašymą, teismas gali atsisakyti priimti skundą. Pareiškėjas buvo informuotas, kad minėtoje nutartyje nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. gegužės 27 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir terminą skundo trūkumams pašalinti pratęsė iki 2019 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. birželio 10 d. gautas pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjo E. Š. 2019 m. birželio 7 d. prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti netenkino ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties, 2019 m. rugpjūčio 7 d. administracinėje byloje Nr. AS-533-629/2019 nutartimi šį atskirąjį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, nes jie buvo esminiai, trukdė pradėti administracinės bylos teiseną. Minėtoje nutartyje nurodyti trūkumai turėjo būti pareiškėjo pašalinti iki 2019 m. gegužės 27 d., tačiau, pareiškėjui prašant, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi dar kartą pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2019 m. birželio 7 d. Iki nurodytos datos pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino ir tik 2019 m. birželio 10 d. teisme buvo gautas pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, pateikti pareiškėjo prastą sveikatos būklę ir paskirtą gydymąsi pagrindžiantys įrodymai. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas teismui skundą padavė 2019 m. balandžio 2 d., t. y. kai jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 5 d.) ir tai nebuvo kliūtis, trukdžiusi pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus medicininių dokumentų išrašus, teisėjų kolegija sprendė, jog pareiškėjas gydėsi namuose, laikydamasis medikų rekomendacijų bei paskirtų medikamentų, į sveikatos priežiūros įstaigą vykdavo tik atlikti reikalingus tyrimus bei konsultuotis su gydytojais, o pati jo sveikatos būklė, laikinas nedarbingumas negalėjo būti objektyvia kliūtimi įvykdyti teismo įpareigojimą ištaisyti skundo trūkumus nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. birželio 7 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2019 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų procesinio dokumento – skundo – bei jo priedų trūkumų.
Nustatyta, kad šioje byloje pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2019 m. liepos 15 d., jame prašė panaikinti Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. Įsakymą, panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą, grąžinti jį į iki atleidimo eitas pareigas, priteisti iš Tarnybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 3 000 Eur neturtinę ir 52,76 Eur turtinę žalą. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo panaikinimo paduoti, šiame prašyme ir skunde pareiškėjas tvirtino, kad nėra praleidęs kito ginčijamo akto – 2019 m. kovo 27 d. įsakymo – apskundimo termino, nes pastarojo įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš valstybės tarnybos, nuorašą jis gavo tik 2019 m. birželio 14 d., nuvykęs į Tarnybos personalo skyrių.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl visų reikalavimų atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie prašomus panaikinti įsakymus iš esmės sužinojo jų įkėlimo į DVS dieną ar iš kitų Tarnybos dokumentų, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą laikė nesvarbiomis ir priklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Konstatavęs, kad nėra ABTĮ 30 straipsnyje nustatytų pagrindų atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas atsisakė priimti skundą dėl Tarnybos vado abiejų įsakymų panaikinimo, o dėl kitų reikalavimų pažymėjo, kad jie išvestiniai ir betarpiškai susiję su skundžiamais aktais, todėl ir šią skundo dalį atsisakoma priimti.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pareiškėjas skunde suformulavo skirtingo pobūdžio reikalavimus: prašė panaikinti 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. kovo 27 d. įsakymus, grąžinti pareiškėją į eitas pareigas, priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas taikytinas skundui dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, šiuo atveju – Tarnybos vado įsakymų, ir išvestinių pareiškėjo reikalavimų – grąžinimo į eitas pareigas, nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, paduoti.
Kaip minėta, pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Skundo turinys patvirtina, kad šią žalą jis kildina iš Tarnybos veiksmų – Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. kovo 27 d. įsakymų, kurių pagrindu buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė ir jis 2019 m. balandžio 1 d. atleistas iš Tarnybos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą, dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013, 2013 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-943/2013, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015). Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus Tarnybos vado įsakymus, todėl šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, kuriais remiantis atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo, Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymo paduoti, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas kartu su skundu pateiktame prašyme prašė atnaujinti terminą tik dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo, kuriuo, kaip teigiama skunde, buvo panaikinta pareiškėjo užimama pareigybė. Įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, ABTĮ 30 straipsnyje nustatytus termino skundui paduoti atnaujinimo pagrindus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esminę informaciją apie ginčijamą Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą ir juo sukeliamas ateityje teisines pasekmes pareiškėjas sužinojo gavęs 2018 m. lapkričio 30 d. įspėjimą. Kadangi pareiškėjas atskirajame skunde dėl šios 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties išvados savarankiškų, faktais ir teise grindžiamų argumentų nepateikia, teisėjų kolegija plačiau dėl jų ir nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymo paduotas praleidus ABTĮ nustatytą terminą, nors pareiškėjas skunde ir kartu su juo pateiktame prašyme tvirtino, kad teikia skundą dėl minėto įsakymo panaikinimo nepraleidęs vieno mėnesio termino, nes šio įsakymo nuorašą gavo 2019 m. birželio 14 d. nuvykęs į Tarnybą. Teismas išvadą, kad pareiškėjas su Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymu susipažino, kai šis dokumentas tą pačią dieną buvo įkeltas į DVS, padarė, įvertinęs Tarnybos pateiktą informaciją ir tai, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 2 d. padavė skundą teismui.
Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su pareiškėjo informavimu apie Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad teismo nustatyta faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas DVS skaitė Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymą, nepatvirtina, kad Tarnyba pareiškėją supažindino su šiuo sprendimu ar jį įteikė. Byloje esantis Tarnybos 2019 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 47SD-512 „Dėl supažindinimo su įsakymu“ ir Tarnybos 2019 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 47SD-513 „Dėl supažindinimo su įsakymu“, su kuriais pareiškėjui buvo siųsta Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymo kopija ir atsiskaitymo lapelis Tarnybai grįžo neįteikti. Tai reiškia, kad net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas galėjo perskaityti DVS įkeltą ginčo įsakymą, Tarnyba siekė jį individualiai supažindinti su šiuo dokumentu 2019 m. balandžio 2 d. išsiųsdama minėtus raštus, tačiau jų pareiškėjas negavo. Pareiškėjas tvirtina, kad su minėtu įsakymu buvo supažindintas Tarnybos Personalo skyriuje 2019 m. birželio 14 d., jam, pasirašius žurnale, buvo išduotas Tarnybos 2019 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 47SD-512 „Dėl supažindinimo su įsakymu“ ir Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymo kopija. Tuo tarpu Tarnyba pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymais pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas su Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymu supažindintas anksčiau nei nurodė skunde ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės nepaneigė.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjas su Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymu buvo supažindintas tik 2019 m. birželio 14 d., skundą, be kitų reikalavimų, ir dėl šio įsakymo panaikinimo teismui išsiuntė 2019 m. liepos 15 d. (2019 m. liepos 14 d. buvo sekmadienis), todėl darytina išvada, kad ABTĮ nustatyto termino skundui dėl Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymo nepraleido. Pareiškėjo skundo reikalavimai grąžinti jį į eitas pareigas, priteisti nesumokėtą darbo užmokestį yra išvestiniai iš skundo reikalavimo panaikinti Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymą, todėl terminas jiems pareikšti taip pat nėra praleistas. Kadangi pirmosios instancijos teismas be faktinio pagrindo konstatavo, kad Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymo apskundimo terminas praleistas, todėl negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta nutarties dalis, kuria atsisakyta skundą dėl šio įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas ir darbo užmokesčio priteisimo priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymą, grąžinti pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas, priteisti iš Tarnybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 3 000 Eur neturtinę ir 52,76 Eur turtinę žalą, naikinama ir šių skundo reikalavimų priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita nutarties dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. Š. skundo reikalavimus – panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 47TE-172 „Dėl E. Š. atleidimo iš valstybės tarnybos“; grąžinti pareiškėją į Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį iki 2019 m. balandžio 1 d. užimtos karjeros valstybės tarnautojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2019 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 3 000 Eur neturtinę ir 52,76 Eur turtinę žalą – panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė