VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Žvaigždžių namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvaigždžių namai“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Akmenės energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Žvaigždžių namai“, prašydama priteisti iš atsakovės 988,64 Eur dydžio skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės UAB „Akmenės energija“ ieškinį ir ieškovei iš atsakovės UAB „Žvaigždžių namai“ priteisė 988,64 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (988,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė UAB „Žvaigždžių namai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad apeliacine tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas. Atsakovei išaiškino, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 5 dalis).
5. 2022 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuriuo prašoma šią teismo nutartį panaikinti.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB „Žvaigždžių namai“ septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.
7. Atsakovė UAB „Žvaigždžių namai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliaciniame teisme iš esmės, taip pat panaikinti 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartis kaip prieštaraujančias Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Žvaigždžių namai“ atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis paliko nepakeistas.
9. 2022 m. gruodžio 22 d. atsakovė UAB „Žvaigždžių namai“ teismui pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. e2-16338-918/2022 ar / ir persiųsti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas). Atsakovė nurodė, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, kuri numatyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija). Atsakovė prašyme nurodo, kad teismai neteisėtai priėmė sprendimą už akių, nes nebuvo suteikta teisė gintis. Teismai blokuoja Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), neįmanoma dokumentų peržiūrėti. Dėl šių aplinkybių teismas privalo bylą atnaujinti ir panaikinti sprendimą už akių.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovei UAB „Žvaigždžių namai“ nustatė dešimties dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti.
11. 2023 m. sausio 5 d. teismui pateiktas atsakovės UAB „Žvaigždžių namai“ patikslintas prašymas, kuriuo ji nesutinka su teismo įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį, taip pat teigiama, kad pateiktame prašyme tiksliai ir išsamiai yra išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovės UAB „Žvaigždžių namai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
12.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdydama nutartį dėl trūkumų šalinimo atsakovė pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad pagal minėtą nutartį esminis atsakovės prašymo trūkumas yra nesumokėtas žyminis mokestis, kurio atsakovė nemokės, taip pat atsakovė pateikė prašymą teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes pažeistos atsakovės teisės į gynybos procesą; pažeista Konstitucija.
12.2. Teismas sprendė, kad atsakovė nepašalino 2023 m. sausio 3 d. teismo nutartyje nurodytų prašymo trūkumų. Paminėjo, kad, priešingai nei nurodė atsakovė, žyminio mokesčio nesumokėjimas nebuvo vienintelis prašymo trūkumas. Atsakovės pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka jokių tokiam šalies procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Įstatymas įtvirtina baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (CPK 366 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė nenurodė pagrindo, kuriuo grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir iš prašymo turinio nėra įmanoma tokio pagrindo nustatyti. Vien atsakovės nesutikimas su jai nepalankiu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra pagrindas atnaujinti procesą byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka ir kitų tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nurodytų CPK 369 straipsnyje. Be to, kaip minėta, atsakovei buvo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už paduotą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovė, pateikdama patikslintą prašymą, nurodė, kad žyminio mokesčio nemokės, nors tokią atsakovės pareigą numato CPK 80 straipsnio 4 dalis, kurioje, be kita ko, įtvirtinta, kad už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.
12.3. Paminėjo, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nematė jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šis atsakovės prašymas buvo atmestas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
13. Atsakovė UAB „Žvaigždžių namai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį bei visas kitas nutartis priimtas šioje byloje, taip pat ir vykdomąjį raštą ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą už akių, bei prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą motyvuodama tuo, kad CPK 80 straipsnis, kuris įpareigoja sumokėti žyminį mokestį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai teisei į gynybą. Pirmosios instancijos nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą, nors tokią teisę ir pareigą nustato įstatymai.
13.2. Atskirajame skunde teigiama, kad pateiktas procesinis dokumentas atitiko visus jam įstatymo keliamus reikalavimus, aiškiai išdėstytos aplinkybės ir argumentai. Teigiama, kad pateiktam prašymui turi būti taikomi turinio ir formos reikalavimai kaip atsiliepimui, už kurį žyminis mokestis nėra mokamas, tačiau teismas neteisėtai reikalauja sumokėti žyminį mokestį. Šioje byloje atsakovė neprivalo mokėti žyminio mokesčio. Teigiama, kad nemokamai turėjo teisę pateikti atsiliepimą byloje, tačiau tokia teise nebuvo galima pasinaudoti dėl teismo veiksmų.
13.3. Taip pat teigiama, kad atsakovės prašymo palikimas nenagrinėti yra teismo šališkumo požymis. Įstatyme nustatyta teisė pateikti atsiliepimą, tačiau teismui blokuojant bylos matomumą, nebuvo galima gauti dokumentų.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų nutarčių nepasisako, kadangi tai nėra šios apeliacijos objektas, be to, dėl kai kurių jau buvo pasisakyta apeliacinės instancijos teisme – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
17. Apeliantė pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjo, nurodydama, kad tokia teisė yra nuolatos blokuojama.
18. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.
19. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantė savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti bei padaryti išvadą dėl šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė tris dokumentus, kuriuose yra civilinių bylų Nr. e2-16338-918/2022, Nr. e2S-2571-880/2022 ir Nr. eA2-3690-1101/2023 medžiaga.
21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai yra byloje ir matomi apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad tokių įrodymų pateikimas yra perteklinis, jie nėra priimami.
Dėl teismo (ne)šališkumo
22. Apeliantė teigia, kad teismas prašymą palikdamas nenagrinėti buvo šališkas, be to, nebuvo matomi priimti teismo dokumentai.
23. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y., ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).
25. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).
26. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje išaiškinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).
27. Byloje apeliantė iš esmės nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimas, kas negali būti laikoma, jog sukelia teismo šališkumo įspūdį. Kaip minėta, procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Taip pat apeliantė kaip teismo šališkumo požymį įvardina negalėjimą susipažinti su priimamais procesiniais dokumentais. Tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nagrinėjamoje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-11749-2022-7) matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami, nors jų didžiosios dalies nepavyko įteikti byloje Nr. e2-16338-918/2022, tačiau atsakovei tai nesutrukdė pateikti prašymus ir skundus dėl tokių procesinių dokumentų, be to, nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo atsakovei procesiniai dokumentai siųsti per EPP, kuriuos, kaip matyti, atsakovė gavo, teikė dėl jų skundus, prašymus. Taigi, konstatuotina, kad skunde tik deklaratyviai teigiama, jog atsakovė negalėjo susipažinti su procesiniais dokumentais, nes jokių duomenų su kokiais procesiniais dokumentais negalėjo susipažinti nepateikta.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apeliantės argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo iš esmės yra susiję su apeliantei nepalankaus teismo sprendimo priėmimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjos) nešališkumo.
Dėl prašymo atnaujinti procesą atitikimo įstatyme numatytiems turinio ir formos reikalavimams
29. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pateiktas prašymas atitiko įstatyme nurodytiems turinio ir formos reikalavimams, aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės.
30. CPK
yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. 31. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Jeigu procesinį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
32. CPK
369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. 33. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija. Šis institutas – tai ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, todėl asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš jų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, 2023 m. sausio 3 d. nutartyje nurodė, kad atsakovės prašymas neatitinka CPK 369 straipsnyje nustatytų šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, taip pat nesumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė tą pačią dieną pateikė patikslintą prašymą, kuriuo, ji teigia, kad pateiktas prašymas atitinka visus reikalavimus, tačiau nesutinka mokėti žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi sprendė, kad prašymo trūkumai nėra pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės procesiniais dokumentais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kliūtys apelianto prašymui dėl proceso atnaujinimo priimti ir civilinei bylai iškelti šiuo konkrečiu atveju liko nepašalintos.
35. Tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek patikslintame prašyme ir atskirajame skunde apeliantė nenurodė, kuriuo iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje pagrindu prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-16338-918/2022. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022). Taigi šiuo atveju iš prašymų turinio negalima nustatyti, kokiu pagrindu prašoma atnaujinti procesą. Paminėtina, kad apeliantė prašo panaikinti visus iki šiol buvusius procesinius teismo dokumentus, prašoma panaikinti net ir apeliacine tvarka priimtą Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuri įsiteisėjusi ir neskundžiama, ir kurios apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos panaikinti, ir spręsti klausimų, kurie išspręsti šia nutartimi.
36. Apeliantė taip pat teigia, kad neturi mokėti žyminio mokesčio už prašymą, teigiama, kad pateiktam procesiniam dokumentui turi būti taikomi atsiliepimui į ieškinį nustatyti turinio ir formos reikalavimai, t. y. už jį nemokamas žyminis mokestis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismui, kad žyminis mokestis turi būti sumokėtas.
37. Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
38. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 ir kt.).
39. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Taigi apeliantė už prašymą dėl proceso atnaujinimo privalėjo sumokėti 22 Eur žyminio mokesčio, tačiau jo nėra sumokėjusi. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 18 d. priimtas sprendimas už akių dėl pačios atsakovės procesinio elgesio, t. y. pati atsakovė laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, buvo pasyvi. Apeliantei tinkamai ir laiku nepasinaudojus įstatyme nustatytoms teisėmis pateikti atsiliepimą į ieškinį ir priėmus sprendimą už akių, kuris yra įsiteisėjęs, vėlesnėse teisminio proceso stadijose teisės teikti procesinį dokumentą atitinkantį atsiliepimą į ieškinį nelieka, todėl ji gali pasinaudoti kitomis įstatyme nustatytomis teisėmis gintis, pvz. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis), prašymu dėl proceso atnaujinimo (CPK 365 straipsnis), tačiau už juos privaloma sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 3 – 4 dalys).
40. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą kaip procesinis dokumentas nebuvo tinkamai suformuluotas, atsakovė nepašalino pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartimi nustatytų trūkumų, nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovės UAB „Žvaigždžių namai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo laikęs nepaduotu ir grąžinęs jį atsakovei, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
42. Apeliantė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar CPK 80 straipsnis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei į gynybą.
43. CPK
3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. 44. Teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes ir kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas procesinės teisės normas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog apeliantės iškeltos abejonės dėl CPK 80 straipsnio nuostatų neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams sudarytų pagrindą tenkinti tokį prašymą. Byloje pateiktas reglamentavimas yra aiškus ir nekelia abejonių dėl šioje byloje taikytinų normų atitikties Konstitucijai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį apeliantės prašymą, šio prašymo netenkina ir apeliacinės instancijos teismas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Urmila Valiukienė