Nr. DOK-2873

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05751-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 21 d. paduotu atsakovo R. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas R. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui R. K. dėl įpareigojimo nukelti laikinąjį metalinį garažą ir sutvarkyti teritoriją, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pagrindiniai atsakovo kasacinio skundo argumentai:

1.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatančias pareigą ieškovui tiksliai formuluoti ieškinio pagrindą – t. y. nurodyti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio pagrindo keitimą (CPK 141 straipsnio 1 dalis) ir nustatančias draudimą teismui išeiti už bylos šalių nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Ieškovė jokiame procesiniame dokumente nenurodė (taigi ir neįrodė) sąlygos, būtinos negatoriniam ieškiniui patenkinti – kad ji yra valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi atsakovui priklausantis garažas, savininkė (patikėtinė).

2.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, 84 dalis ir CK 1.98 straipsnio 2 dalis ir 4.2 straipsnio 2 dalis), nustatančias laikinojo statinio, nekilnojamųjų daiktų (statinių) požymius, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai suabsoliutino ir kartu netinkamai aiškino nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į tokį daiktą įregistravimo viešame registre teisinę reikšmę.

3.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą (CK 1.124 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis), kadangi teisiniams santykiams, kylantiems iš statybų teisės normomis reglamentuojamų civilinių santykių, ieškinio senatis taikoma bendra tvarka, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

4.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias kitoje byloje nustatytas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (prejudicinius faktus) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Prejudicinę galią įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys ir tik bylose dėl pripažinimo.

5.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsakovo interesų gynimo būdus (CPK 142 ir 143 straipsniai), todėl nepagrįstai konstatavo, kad teisės akto (įsakymo) teisėtumą atsakovas galėjo ginčyti tik pareikšdamas priešieškinį.

6.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą, pažeidė pareigą ištirti byloje esančius įrodymus (CPK 235 straipsnio 1 dalis) ir remtis tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 263 straipsnis), taip pat nevertino ir nenurodė, kodėl atmetė esminius atsakovo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kaip tai nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte, ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, priešingai nei tai nustatyta CPK 178 straipsnyje, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 21 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 406.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė