Civilinė byla Nr. e2A-475-524/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08706-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl dalies Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių dalies civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. V., juo prašė priteisti iš atsakovo: 3900 Eur negrąžinto kredito, 422,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 150,15 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 444,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 111 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo Ž. V.: 3900 Eur negrąžinto kredito, 422,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 150,15 Eur administravimo mokesčio, 444,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4917,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 232 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

3.       Teismas nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

4.       Teismas bylos duomenimis nustatė, jog atsakovas ir pradinė kreditorė „BnP Finance“, UAB, 2020 m. sausio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-b78b4ddh, kuria atsakovui buvo suteiktas 3900 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 412 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 26 proc.) ir 1 404 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Atsakovas nevykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. liepos 3 d. nutraukta. Pradinis kreditorius 2020 m. kovo 3 d. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skolą sudaro 3 900 Eur negrąžinto kredito, 422,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 150,15 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 444,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, iš viso 4917,30 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs.

5.       Teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, skolos nesumokėjo, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Perleidus reikalavimo teisę ieškovei, atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101, 6.102 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai dėl 3900 Eur negrąžinto kredito, 422,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 150,15 Eur administravimo mokesčio kaip pagrįsti tenkintini (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.886 straipsnis).

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 444,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.). Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą. Nutraukus sutartį, kreditorius dėl atsakovo kaltės negavo visų sutartyje numatytų gauti iki sutarties pabaigos palūkanų, kurios laikytinos ieškovės negautomis pajamomis, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimai dėl 444,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.), tenkintini.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tačiau ieškovės reikalavimas priteisti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos nukreiptas į ateitį. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė šių negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės reikalavimą priteisti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė kaip neįrodytą (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 111 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

8.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių dalį dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, o kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

9.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys yra nepagrįstos ir neteisėtos, nes priimtos nepagrįstai iškraipant aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. 

10.       Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė todėl priėmė nepagrįsta ir neteisėtą sprendimą. Antra, Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškinta, jog ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir joms netaikytini jokie Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Ieškovė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Trečia, ieškovei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą sprendime teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Neaišku, kaip teismas gali spręsti, kad jeigu 2024 m. sausio 29 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs vartojimo kredito sumos ieškovei, tai ieškovė vis dar negaus pajamų (patirs nuostolių), tačiau, jeigu 2024 m. sausio 30 d. atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė jau neva negautų pajamų (nuostolių) nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Ieškovė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o ieškovė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realių pajamų. Ieškovės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu neįvyktų stebuklas ir atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Pavyzdžiui, jeigu sutarties termino, jeigu ji nebūtų nutraukta, pabaigos dieną (2024 m. sausio 29 d.) įvyktų teismo sprendime preziumuojamas stebuklas ir atsakovas grąžintų visą vartojimo kredito sumą, ar tai padarytų dešimt dienų prieš, penkiomis dienomis po ir t. t., tai bet kokiu atveju negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią vartojimo kredito sumą, kurios ieškovė negali atgauti, perskolinti bei iš jos perskolinimo gauti realių pajamų. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, termino pabaiga teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui ieškovei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priteistinos negautos pajamos, apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. 

11.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.), procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę apskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti ieškovei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Dėl nurodytos normos būtina atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: 1) pirma, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma skirta vartojimo kredito sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; 2) antra, kad ieškovės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Jeigu atsakovas visą vartojimo kredito sumą grąžins iki 2021 m. kovo 28 d., tai tik iki 2021 m. vasario 28 d. apskaičiuotas negautas pajamas (nuostolius) ir privalės sumokėti ieškovei ir t. t. Ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė ieškovė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, ji patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolių, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ieškovė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis. Žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikštų terminuotų reikalavimų yra neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovė negauna pajamų (patiria nuostolių), kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau ieškovė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu ir du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška. Taigi, ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir tenkintini visa apimtimi, priteisiant iš atsakovo.

12.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pateikiant šį apeliacinį skundą buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovo.

13.       Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

16.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių dalis, kuria teismas nusprendė netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo Ž. V. 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3900 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

17.       Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, naujausią apeliacinių teismų praktiką dėl negautų pajamų (nuostolių) ir jų skaičiavimo tvarkos už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis būtų pasibaigusi. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

Faktinės bylos aplinkybės

18.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė „BnP Finance“, UAB, 2020 m. sausio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-b78b4ddh, kuria atsakovui buvo suteiktas 3900 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 412 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 26 proc.) ir 1 404 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

19.        Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. liepos 3 d. nutraukta.

20.       Pradinis kreditorius 2020 m. kovo 3 d. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą.

21.        Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. liepos 9 d. pranešimu. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs iš sutarties kylančias prievoles, būtų pareiškęs pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos ar netesybų priskaičiavimo, byloje nėra.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos

22.       Šioje byloje ieškovė ieškinyje prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, (2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška ir (3) nuo

Sutarties įvykdymo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška.

23.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos prašomas negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų.

24.       Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 26  proc. dydžio metinės palūkanos.

25.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti aptariamo ieškovės reikalavimo, nes:

25.1.                      Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos šalių sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovo prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi ieškovei nutraukus sutartį.

25.2.                      Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, ieškovė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis.

25.3.                      Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

25.4.                      Taigi šioje byloje įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti  paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25.5.                      Apeliantė nepateikė jokių finansinių dokumentų dėl negautų pajamų dydžio, patirtų nuostolių dėl negrąžintos atsakovo 3900  Eur pagrindinės skolos sumos, įmonės pelno ar turto sumažėjimo, lėšų kitiems potencialiems klientams skolinimo trūkumo ir kt. Ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad, negavusi iš atsakovo jo negrąžintos kredito dalies, ji buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Vien tik sutarties tekstas ir atsakovo įsipareigojimas mokėti ginčo palūkanas nelaikytinas pakankamu įrodymu dėl negautų pajamų dydžio. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

25.6.                      Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, ieškovei yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad ji būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (26 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

25.7.                      Byloje nepateikta įrodymų apie realiai ieškovės patirtus nuostolius dėl ginčo sumos negrąžinimo. Apeliaciniame skunde prašoma vadovautis  CK 6.249 straipsnio 3 dalimi ir priteisti būsimos žalos atlyginimą (nuostolius). Civilinės teisės doktrinoje aiškinama, kad ši įstatymo nuostata taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais. Ši nuostata dėl būsimų nuostolių atlyginimo taikytina tik tuo atveju, jei žalos padarymo faktas akivaizdus ir nuostoliams suskaičiuoti gali prireikti daug laiko, per kurį nukentėtų ieškovo interesai (pvz., žalos atlyginimo priteisimas asmens sveikatos sužalojimo atveju ir pan.). Bylos atveju nenustatyta aiškaus žalos fakto, t. y. žala ir jos įvertinimas nėra realūs, kaip to reikalaujama CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, ieškovė taip pat neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki.

26.       Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                          Irma Čuchraj

                  Aušra Maškevičienė

                  Erika Misiūnienė