Civilinė byla Nr. 3K-3-622-421/2015

                            Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03884-2013-5

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4.;

2.3.2.5.

                               (S)                                                                                                                  

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams T. J. , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Geoida“, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl kadastrinių matavimų duomenų, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų ribų nustatymą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių administracinio akto apskundimo terminus, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. J. , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius), UAB „Geoida“, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui, kuriuo prašė: 1) panaikinti UAB „Geoida“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. J. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kurie buvo įregistruoti 2011 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 4) nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai ieškovas valdė pagal ribas, nustatytas 2002 m. lapkričio 4 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2002 m. lapkričio 4 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmu punktu buvo padidintas (nuo 1,11 ha iki 1,46 ha) jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, atlikti kadastriniai matavimai ir sustatyti riboženkliai. Pakeistų duomenų VĮ Registrų centre neįregistravo, nes manė, kad tai galės padaryti bet kada vėliau. 2011 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Geoida“ geodezininkas šalia esančiame atsakovui T. J. priklausančiame žemės sklype (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) paženklino jo ribas – surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. Geo-1165 ir 6027 kv. m sklypo plote sustatė 4 riboženklius. Apie šiuos matavimus ieškovas nebuvo informuotas, juose nedalyvavo, nors tokią teisę turėjo (2011 m. rugpjūčio 4 d. pranešimas apie numatomus žemės sklypo matavimus buvo išsiųstas ne jam, o J. S. ). Ieškovo teigimu, 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. Geo-1165 įrašyti jo asmens duomenys (vardas ir pavardė – R. S. ), pasirašyta ir įrašyta 2011 m. rugpjūčio 16 d. data, nors tokio dokumento jis nepasirašė. 2011 m. spalio 6 d. atsakovo T. J. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo patvirtinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), o 2011 m. spalio 10 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2011 m. spalio 26 d. norėdamas įregistruoti savo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau sklypas nebuvo įregistruotas, motyvuojant tuo, jog siekiamo įregistruoti žemės sklypo ribą dengia registre įregistruoto atsakovo T. J. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba (uždengiama dalis yra maždaug 10 metrų pločio, 182,7 metro ilgio).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

Teismas nurodė, kad tarp šalių kilusį ginčą iš esmės lėmė ieškovo neatsakingas požiūris į pareigą laiku išviešinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir dėl to šie 2002 metais atlikti matavimai oficialiai niekam, išskyrus jį patį, nebuvo žinomi, todėl tokių duomenų naudoti prieš trečiuosius asmenis negalima. Teismas pažymėjo, kad, atsakovo T. J. žemės sklype atliekant kadastrinius matavimus ir surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ieškovui net nebuvo būtina dalyvauti, todėl sprendė, jog kadastriniai matavimai pagal tuo metu viešai žinomus duomenis atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. Geo-1165 yra teisėtas ir naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad kiti ieškinio reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl pripažinus, jog 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. Geo-1165 yra teisėtas, jo pagrindu priimtas Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys taip pat pripažintini teisėtais ir naikinti jų nėra teisinio pagrindo.

Teismas nustatė, kad ieškovas apie prašomą panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ sužinojo 2012 m. balandžio 4 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 1SS-(7.5)-646, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta informacija apie minėtą įsakymą, išaiškinant ieškovui teisę šį Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos tvarka. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad terminas šiam administraciniam aktui apskųsti yra gerokai praleistas, o ieškovas termino atnaujinti neprašė, sprendė, jog ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir tuo pagrindu atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ bei šio įsakymo pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

Teismas nustatė, kad: 2002 m. vasario 20 d. ieškovui priklausančio 1,46 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei nubraižant asmeninio ūkio žemės paženklinimo abrisą; atsakovui T. J. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos 2011 m. rugpjūčio 16 d., surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nubraižant žemės sklypo planą M 1:1000. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuose dokumentuose nustatytos aiškios abiejų žemės sklypų ribos, teismas konstatavo, jog pakartotinai šiems sklypams ribos nenustatytinos, ir atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 24 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą; išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra gretimo žemės sklypo savininkas, nuosavybės teisę 1999 m. vasario 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijęs iš J. S.; 1999 m. balandžio 1 d. ši nuosavybės teisė buvo išviešinta, tačiau atsakovė UAB „Geoida“ vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriuje esančia T. J. žemės tvarkymo byla, iš kurios matyti, kad kaip žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas yra nurodytas J. S. – minėti duomenys patvirtinti 2005 m. gegužės 4 d. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas R. S. (sūnus) ir J. S. (tėvas) gyvena tame pačiame kaime, gali būti, kad net ir tuo pačiu adresu, todėl kvietimo dalyvauti ženklinant atsakovo T. J. žemės sklypo ribas išsiuntimas J. S. (tėvui), kaip gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojui, neprieštaravo ginčo metu galiojusių žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 25 punktui. Atsižvelgdamas į tai, kad Taisyklių 27 punktas nustato tik privalomą gretimo sklypo savininko (naudotojo) informavimą apie atliekamus matavimus, tačiau jo dalyvavimas matavimuose nėra būtinas, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Geoida“ 2011 m. rugpjūčio 11 d. surašytas paženklinimo-parodymo aktas atitinka visus Taisyklių reikalavimus, 2011 m. rugsėjo 15 d. jis yra suderintas su Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėju, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jau 2011 m. spalio 27 d. ieškovui tapo prieinama informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“. Tačiau su prašymu į šį skyrių ieškovas kreipėsi tik 2012 m. rugsėjo 20 d. ir 2012 m. lapkričio 22 d., t. y. praėjus vieneriems metams, o gavęs Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. atsakymą į prašymą dar delsė beveik metus – 2013 m. rudenį kreipėsi į advokatą, o ieškinys teisme buvo gautas tik 2013 m. gruodžio 17 d., kartu prašant panaikinti ir minėtą Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas yra gerokai praleidęs terminą šiam administraciniam aktui apskųsti, o tai yra teisinis pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ bei šio įsakymo pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Teismas pažymėjo, kad ieškovui net 9 metus (nuo 2002 m. lapkričio 4 d.) delsiant įregistruoti viešame registre žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimus, toks neveikimas negali būti panaudotas prieš asmenį, kuris savo nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų patikslinimus įregistravo (išviešino) nedelsdamas. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Šaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl Taisyklių 14 punkto netaikymo. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų tikslinimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad matininkas kadastriniams matavimams naudoja pirmiausia įrašą iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir duomenis apie jį. Šiuo atveju matininkas duomenis paėmė iš Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriuje esančios T. J. žemės tvarkymo bylos, kurios informacija – pasenusi ir klaidinga, joje nurodytas gretimo sklypo kadaise buvęs naudotojas J. S. . Taigi duomenys apie gretimo sklypo savininką buvo paimti ne iš to šaltinio, kurį tiesiogiai nustato įstatymas ir iš kurio matininkas privalėjo juos paimti. Dėl to teismai, spręsdami ginčą, privalėjo taikyti Taisyklių reikalavimus ir pripažinti, kad matininkas jų nesilaikė. Taip iš esmės buvo pažeistos kasatoriaus teisės, 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, dėl to buvo inicijuoti netinkami, neteisėti sprendimai ir kilo ginčas.

2. Dėl Taisyklių 25 ir 27 punktų netaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo, kuriam buvo atliekami kadastriniai matavimai, gretimų žemės sklypų savininkų informavimo, netinkamai taikė Taisyklių 25 ir 27 punktus. Pagal Taisyklių 25 punktą, žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam savininkui ir suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams. Pagal Taisyklų 27 punkto nuostatą, dalyvauti paženklinant sklypų ribas asmenys kviečiami įteikiant šaukimus asmeniškai ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku. Iš bylos duomenų matyti, kad šie veiksmai nebuvo atlikti. VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad ieškovas nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki šiol yra gretimo (atsakovo T. J. ) žemės sklypo savininkas, taigi duomenys apie ieškovui priklausantį žemės sklypą yra išviešinti – nėra išviešinti duomenys tik apie ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalinį pakeitimą ir patikslinimą. Ieškovas, kaip gretimo sklypo savininkas, nebuvo kviečiamas dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus. Net jei ieškovo nebuvo galima rasti, matininkas privalėjo apie numatomus atlikti kadastrinius matavimus paskelbti vietos laikraštyje ir seniūnijos skelbimo lentoje. Matininkas nekontroliavo dalyvaujančių asmenų elgesio ir leido vietoj ieškovo paženklinimo-parodymo akte pasirašyti pašaliniam ir neįgaliotam asmeniui. Įtaręs, kad ieškovas nedalyvauja atliekant kadastrinius matavimus, matininkas privalėjo ieškovui išsiųsti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kad ieškovas pateiktų pastabas.

3. Dėl termino administraciniam aktui apskųsti. Pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatą, skundas dėl administracinio akto paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ar individualaus akto įteikimo dienos. Šiuo atveju kalbama apie individualų aktą, kuris turėjo būti įteiktas, tačiau tai, pažeidžiant įstatymą, nebuvo padaryta. Apie žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką) ieškovas sužinojo tik 2013 m. lapkričio 20 d., kai jo atstovas iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo reikšmingų dokumentų kopijas, tarp jų ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. paženklinimo-parodymo akto bei žemės sklypo plano fragmento kopijas. Todėl, nepraleidęs 30 dienų termino (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 17 straipsnio 1–2 dalys, 21 straipsnio 2 dalie, 33 straipsnio 1 dalis), jau 2013 m. gruodžio 17 d. pateikė ieškinį.

4. Dėl CK 4.45 straipsnio normų netaikymo. Teismai tik nurodė faktines aplinkybes ir pacitavo įstatymą, bet jo netaikė, motyvuodami, kad ieškovo ir atsakovo T. J. žemės dokumentuose nustatytos aiškios žemės sklypų ribos. Ieškovo teigimu, ribos nėra aiškios, sklypai uždengia vienas kitą 8,51 aro plotu, todėl teismas galėjo šį plotą šalims padalyti po lygiai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas T. J. prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovui kasaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl Taisyklių 14, 25, 27 punktų netaikymo. Atsakovės UAB „Geoida“ darbuotojas, patikrinęs VĮ Registrų centro duomenis, nustatė, kad 1999 m. 1,1100 ha ploto žemės sklypą J. S. padovanojo savo sūnui R. S. (ieškovui), todėl nusprendus, kad likusi sklypo dalis priklauso būtent J. S., jam 2011 m. rugpjūčio 4 d. registruotu laišku buvo pranešta apie atsakovo T. J. žemės sklype ketinamus atlikti matavimus. Ženklinant atsakovo sklypo ribas J. S. dalyvavo ir neužsiminė, kad besiribojantis sklypas priklauso ne jam, sutiko su žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte surašytais duomenimis ir, įrašęs sūnaus asmens duomenis, jį (aktą) pasirašė. Toks J. S. elgesys buvo akivaizdžiai suderintas su sūnumi (ieškovu): teismo posėdyje jis patvirtino, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. dalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas, o kitą dieną (2011 m. rugpjūčio 17 d.) apie vykusį paženklinimą pranešė sūnui (ieškovui). Ieškovas padidinto žemės sklypo kadastrinių matavimų nebuvo įregistravęs viešame registre, todėl šios aplinkybės prieš trečiuosius asmenis negali naudoti ir ja remtis.

2. Dėl termino administraciniam aktui apskųsti. Ieškovas, 2011 m. rugpjūčio 17 d. sužinojęs apie vykusį paženklinimą ir nesutikdamas su nustatytomis žemės sklypo ribomis, turėjo savo pažeistas teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka ir nustatytu 30 dienų terminu, pareikšdamas pretenzijas žemės sklypą matavusiai įmonei. Teismas pagrįstai sprendė, kad jis praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

3. Dėl CK 4.45 straipsnio normų netaikymo. Atsakovo T. J. žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn pagrindo (2011 m. balandžio 19 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kartu ir 2000 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią žemės sklypą buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini), o vėliau perleidusi atsakovui T. J. ) ieškovas teismine tvarka neginčijo. Viešame registre atsakovo nuosavybės teise yra įregistruotas 0,6027 ha žemės sklypas, todėl žemės sklypo ribos ieškovo naudai negalėtų būti keičiamos – jos yra nustatytos 2000 m. balandžio 13 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo abrisu, suderintu su M. V. M. , 2000 m. balandžio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, 2011 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Geoida“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. Geo-1165, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), bei įregistruotos viešame registre.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14, 25 ir 27 punktų aiškinimo ir taikymo

Šios bylos aktualius teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai) bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. Kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 punktas). Pagal kadastro nuostatų 32.1.1 punktą kviestiniai asmenys yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys; pagal 32.1.1.5 punktą kviestinis asmuo (gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo) gali pareikšti pastabų tiek žodžiu, tiek raštu, ir jos privalo būti apsvarstytos vykdytojo. Gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su tuo, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklinamas teisingai ir yra nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininko teisės, taip pat patvirtinama aplinkybė, kad ženklinant žemės sklypą, kurio kadastro duomenys yra nustatomi, dalyvavo gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju toks aktas, nustatant atsakovo sklypo ribas, buvo surašytas, tačiau kasatorius ginčija jo teisėtumą, remdamasis savo nedalyvavimo jį surašant aplinkybe. Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, inter alia, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5  punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-580/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. R. N., V. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2014).

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kadastriniams matavimams naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį (14.1 punktas); nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai (14.2 punktas); žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos (14.3 punktas); detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos (14.4 punktas); žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos (14.6 punktas); žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai (14.7 punktas); valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai (14.8 punktas); gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos (14.9 punktas); statinio projektas (14.10 punktas); statybos leidimas (14.11 punktas); nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (14.12 punktas). Taigi, vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių kadastriniams matavimams atlikti yra duomenys iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį.

Šioje byloje teismai nustatė, kad 1999 m. vasario 11 d. privačios žemės dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvo J. S. ieškovas R. S. įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartis buvo išviešinta (įregistruota Nekilnojamojo turto registre) 1999 m. balandžio mėn. Taigi, faktas, kad žemės sklypo savininkas yra ieškovas, jau 1999 m. balandžio mėn. atsispindėjo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Todėl vadovaujantis Taisyklių 14 punkto nuostata, šie duomenys turėjo būti naudojami atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Geoida“ vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriuje esančia T. J. žemės tvarkymo byla, kurioje kaip žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas nurodytas J. S. . Taigi, iš esmės pagrįstas yra kasatoriaus teiginys, kad atsakovė UAB ,,Geoida“, atlikdama kadastrinius matavimus, nesilaikė Taisyklių 14 punkto reikalavimo, dėl to atliekant kadastrinius matavimus nebuvo nustatytas gretimo sklypo savininkas, kuris atitinkamai nebuvo kviečiamas dalyvauti paženklinant sklypo ribas.

Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku; užsakovo ir vykdytojo susitarime numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus; kvietime nurodomas adresas, kuriuo kviestinis asmuo gali informuoti apie savo neatvykimą likus 2 dienoms iki darbų pradžios (Taisyklių 27 punktas).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB ,,Geoida“ matininkas pagrįstai manė, jog tarp ieškovo R. S. ir atsakovo T. J. žemės sklypų esantis žemės plotas yra laisvas ir de jure niekieno nenaudojamas, tačiau net ir turėdamas tokią informaciją, pastebėjęs, jog greta esančiame žemės sklype yra išdirbta žemė, veikdamas apdairiai ir turėdamas duomenų, jog 1,11 ha sklypas anksčiau priklausė J. S., pagrįstai manydamas, kad būtent jis iki šiol naudoja greta atsakovo T. J. sklypo likusį laisvą žemės plotą, būtent šį asmenį informavo apie atsakovo T. J. žemės sklype atliekamus matavimus, nors tokios pareigos pagal viešame registre nurodytus duomenis neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, jog, esant duomenims, kad J. S. yra sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, toks pranešimas apie gretimame sklype ketinamus atlikti matavimus neprieštarauja Taisyklių 25 punktui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu tai, jog jei būtų laikiusis Taisyklių 14 punkto reikalavimų ir būtų panaudojusi duomenis iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą (nagrinėjamu atveju gretima esantį žemės sklypą) ir teises į jį, atsakovė UAB ,,Geoida“ būtų nustačiusi, kad šio sklypo savininkas yra ieškovas R. S., o ne J. S. . Aplinkybė, kad ši atsakovė naudojosi informacija tik apie anksčiau buvusį savininką, manė, kad tarp ieškovo ir atsakovo T. J. esantis žemės plotas yra laisvas ir jo naudotojas yra J. S., nenustačiusi naudojimosi šiuo sklypu pagrindo, tik patvirtina, kad ji pažeidė Taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. iš nekilnojamojo turto registro duomenų gretimo žemės sklypo savininko nenustatė, dalyvauti sklypo ribų paženklinime jo nekvietė, todėl nebuvo sudarytos sąlygos ieškovui bendradarbiauti, pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Aplinkybė, kad ginčijamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo registruoti viešame registre, nepaneigia fakto, kad jis tuo metu jau buvo šio sklypo savininkas ir nuosavybės faktas buvo paviešintas tame pačiame registre, bei neatleido nuo pareigos jį, kaip gretimo žemės sklypo savininką, kviesti dalyvauti paženklinant gretimo sklypo ribas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktą, kad ieškovas neišviešino jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, sprendė, kad, atliekant atsakovo T. J. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sudarant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ieškovo dalyvavimas net nebuvo būtinas ir todėl kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad esant rašytiniams įrodymams, jog gretimo sklypo naudotojas yra J. S., ir kvietimą dalyvauti ženklinant atsakovo T. J. žemės sklypo ribas išsiuntus jam, tokį pranešimą laikė neprieštaraujančiu Taisyklių 25 punktui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas yra J. S. sūnus, abu gyvena viename kaime, atliekant matavimus dalyvavo J. S., sprendė, kad apie matavimus ieškovas žinojo arba turėjo žinoti, bei nurodęs, kad Taisyklių 27 punktas nustato tik privalomą informavimą apie atliekamus matavimus, bet ne būtiną dalyvavimą, padarė išvadą, kad ginčijamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas atitinka visus Taisyklių reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 25 punkte yra įtvirtintas reikalavimas žemės sklypo ribas vietovėje pažymėti, dalyvaujant gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, o 27 punkte nustatyta šiuos asmenis kviesti dalyvauti paženklinant ribas, įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo datos juos išsiunčiant registruotu laišku. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kvietimas buvo išsiųstas ne ieškovui, kaip gretimo sklypo savininkui, o J. S., buvusiam šio sklypo savininkui. Taigi, atsakovo žemės sklypas buvo paženklintas, nenustačius, kad J. S., kuris buvo kviečiamas dalyvauti paženklinant ribas, buvo gretimo sklypo savininkas ar naudotojas (nenustačius jo naudojimosi sklypu fakto ir pagrindo), ir  jau vien ši aplinkybė patvirtina tai, kad nebuvo laikomasi Taisyklių 25 ir 27 punktų reikalavimų. Ieškovui neigiant, kad jam buvo žinoma apie būsimą gretimo sklypo ribų ženklinimą, jo datą ir laiką, ir šios aplinkybės jokiais objektyviais bylos duomenimis nenustačius, vien aplinkybės, kad ieškovas yra J. S. sūnus, jie abu gyvena viename kaime, atliekant matavimus dalyvavo J. S., nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad apie atliekamus matavimus ieškovas žinojo arba turėjo žinoti. Esant tokioms aplinkybėms, negalima sutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ginčijamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas atitinka visus Taisyklių reikalavimus.

Dėl termino administraciniam aktui apskųsti

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013; ir kt. ).

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-104/2010). Taigi pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Spręsdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui dėl administracinio akto, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d.  įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ paduoti taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas R. S. apie prašomą panaikinti įsakymą sužinojo gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-646, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta informacija apie minėtą Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, išaiškinant ieškovui teisę šį Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovo T. J. 0,6027 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, o įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 spalio 6 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), bei pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra viešai prieinami. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovui R. S. informacija apie prašomą panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011m. spalio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ tapo prieinama jau 2011 m. spalio 27 d., kada buvo priimtas VĮ Registrų centro Telšių filialo sprendimas netenkinti ieškovo prašymo įrašyti jam priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Taigi, bylą nagrinėję teismai skirtingai nustatė ieškovo sužinojimo apie skundžiamą aktą momentą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti sužinojimo apie skundžiamą aktą momentai (gretimo žemės sklypo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre ir registro tvarkytojo sprendimas netenkinti ieškovo prašymo įrašyti jam priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą) nesutampa, tačiau abu bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad ieškovas yra gerokai praleidęs terminą minėtam administraciniam aktui apskųsti.

Kasatorius, nesutikdamas su šia teismų išvada, teigia, kad apie žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką) jis sužinojo tik 2013 m. lapkričio 20 d., kai jo atstovas iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo reikšmingų dokumentų kopijas, tarp jų ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. paženklinimo-parodymo akto bei žemės sklypo plano fragmento kopijas.              

Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino taikymo klausimą reikalavimui dėl Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ panaikinimo pareikšti, iš esmės nenustatė ieškovo sužinojimo apie skundžiamą aktą momento, t. y. nenustatė, kada ieškovui tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. ne tik aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, bet ir aktu nustatomas teises ar pareigas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas R. S. apie prašomą panaikinti įsakymą sužinojo gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-646, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta informacija apie minėtą Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, nenustatė, kokia informacija apie skundžiamą aktą ieškovui šiame rašte buvo pateikta ir ar ji pakankama ieškovo įsitikinimui dėl savo pažeistų teisių susiformuoti, t. y. nenustatė, ar iš minėto rašto ieškovas galėjo suprasti, kokios teisės ir pareigos jam buvo nustatytos skundžiamu aktu. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas termino taikymo klausimą ir nustatęs iš esmės skirtingus ieškovo sužinojimo apie ginčijamą aktą momentus, iš esmės nenustatė, iš kokių konkrečių duomenų ir kokia informacija apie skundžiamą aktą ieškovui tapo prieinama, t. y. nenustatė, kada ir iš kokių duomenų ieškovas galėjo ir turėjo suprasti, kokios teisės ir pareigos ieškovui buvo nustatytos skundžiamu aktu.

Tinkamai nenustatę ieškovo sužinojimo apie skundžiamą aktą momento, išvadą, kad ieškovas yra gerokai praleidęs terminą minėtam administraciniam aktui apskųsti, teismai padarė nepagrįstai. Kasacinis teismas pažymi, kad termino kreiptis į teismą pradžios nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas išspręsti negali, jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).  

Dėl CK 4.45 straipsnio normų taikymo

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. v. A. Z., A. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2014; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. D. Z., E. S., bylos Nr. 3K-3-488/2014).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje ieškovo pareikštus reikalavimus, nustatęs, kad ieškovui priklausančio 1,46 ha žemės sklypo ribos nustatytos 2002 m. vasario 20 d. surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei nubraižant asmeninio ūkio žemės paženklinimo abrisą, o atsakovui T. J. priklausančio žemės sklypo, ribos nustatytos 2011 m. rugpjūčio 16 d., surašant žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą ir nubraižant žemės sklypo planą, sprendė, kad minėtuose dokumentuose nustatytos aiškios žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, pakartotinai šiems sklypams ribos nenustatytinos.

Kaip jau minėta, sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti ne tik tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų, bet ir tai, kad esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, kad egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo būtent todėl, kad šalys nesutaria dėl joms nuosavybės teisėmis priklausančių ir greta vienas kito esančių sklypų ribų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas savo sprendimu (VĮ Registrų centro Telšių filialo 2011 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino ieškovo prašymo įrašyti ieškovo žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą būtent tuo pagrindu, kad ieškovo žemės sklypo riba dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris priklauso atsakovui T. J. , ribą. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl sklypų ribų. Kiekviena ginčo šalis vadovaujasi atliktais jiems priklausančių sklypų kadastriniais matavimais, ieškovas ginčija atsakovo atliktų kadastrinių matavimų ir administracinio akto, kuriuo šie matavimai buvo patvirtinti, teisėtumą. Taigi, esant tokiai situacijai, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismo kompetencija.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai, spręsdami tarp šalių – gretimų žemės sklypų savininkų – kilusį ginčą, netinkamai taikė ir aiškino žemės sklypų ribų nustatymą bei nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus ir kadastrinių duomenų tikslinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei terminą kreiptis į teismą  administraciniam aktui apskųsti reglamentuojančią proceso teisės normą ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kadangi termino kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti administracinį aktą (termino administraciniam aktui apskųsti) pradžios nustatymas yra fakto kausimas, kurio kasacinis teismas išspręsti negali, jis turi būti tinkamai išspręstas apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjančiame tiek fakto, tiek teisės kausimus (CPK 320 straipsnis), o šio klausimo išsprendimas turi esminę reikšmę procesinei šios bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Perduodamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Byloje kasacinis teismas patyrė 10,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Apie priimtą nutartį pranešti VĮ Registrų centrui. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Sigita Rudėnaitė

                                                                                    Donatas Šernas

                                                                                    Dalia Vasarienė