Baudžiamoji byla Nr. 1-465-667/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32933-21-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,

kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokato padėjėjui Sergejui Kulik,

nukentėjusiajai R. A., jos atstovui advokato padėjėjui M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiima individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)  neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. A. 2021 m. gegužės 18 d. apie 19.25 val. vairuodamas sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 128 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, kai šalia šios transporto priemonės buvo pėsčioji ir nebuvo tarpo, kuris užtikrintų saugų judėjimą, pradėjo važiuoti, dėl ko užvažiavo ant pėsčiosios R. A. dešinės pėdos, padarydamas sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikimą.

Kaltinamasis A. A. kaltu pripažino ir parodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. grįžo iš darbo krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nukentėjusioji R. A. važiavo jam iš paskos, vairuodama lengvąjį automobilį. Jis sustojo pasikalbėti. Jie kalbėjosi, tarp jų kilo šeiminis konfliktas, o po to jis važiavo pastatyti savo krovininį automobilį į aikštelę. Neatsargiai pradėjo važiuoti ir netyčia pervažiavo priekiniu ratu R. A. koją. Iš vairuotojo vietos nesimato vieta po priekiniu automobilio ratu. Šį įvykį matė daug žmonių. Jei ne jų tarpusavio konfliktas, nebūtų šis įvykis įvykęs. Dabar jie su žmona susitaikė, žmonos atsiprašė, gailisi nusikaltęs.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo A. A. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sutuoktiniu A. A. santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Tačiau nuo 2021 m. kovo 12 dienos gavo informacijos, kad sutuoktinis pradėjo glaudžiai bendrauti su sena savo drauge, kurią pažinojo dar iki santuokos. Jiedu turėjo ilgą barnį, o nuo 2021 m. kovo 13 d. jis laikinai persikėlė pas seserį (duomenys neskelbtini) , o po to pas savo naują simpatiją, kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) . A. A. prieš 6 metus pirko sunkvežimį MAN ir lengvo tipo traktoriuką „CASE“, kad galėtų atlikti sklypo lyginimo darbus. Jis šia veikla ir vertėsi paskutinius 6 metus. 2021 m. gegužės 18 d. telefonu paskambino sūnus M. A. ir paprašė, kad iš namų atvežtų vandens prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, kur anūkas su kitais vaikais stadione žaidė futbolą. Ji įpylė vandens, sėdo į savo automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Atėjęs sūnus M. iš jos paėmė vandenį ir nuėjo vėl į stadioną. Tuo metu ji pamatė, kad netoliese (duomenys neskelbtini) gatvėje stovi A. A. sunkvežimis MAN su jame pakrautu jo traktoriumi. R. A. dar reikėjo su juo pasikalbėti dėl skyrybų, kadangi ilgą laiką jai skambinant telefonu, jis neatsiliepdavo. Ji automobiliu privažiavo jam iš galo. Tada A. pradėjo važiuoti sunkvežimiu. Pavažiavus kelis šimtus metrus, pradėjo signalizuoti jam, kad sustotų. Netrukus A. sustabdė sunkvežimį. Ji sustojo dešiniajame kelkraštyje, išlipo iš automobilio ir ėjo link jo sunkvežimio. A. taip pat sustojo dešiniajame kelkraštyje, išlipo ir ėjo link jos. Maždaug pusiaukelėje susitiko. Atstumas tarp jų automobilių buvo 20-30 metrų. Iš emocinio susijaudinimo jiedu kažką negražiai ir necenzūriškai vienas kitam pasakė. Iškart po to A. sparčiu žingsniu apsisukęs pradėjo grįžti link savo sunkvežimio, o ji nusivijo paskui. A. lipo į sunkvežimio kabiną ir bandė užsidaryti duris. Nepamena ar dureles sulaikė, bet durelės buvo praviros. Dar garsiai rėkė A.: „Kodėl taip tu pasielgei?“ A. iš veido atrodė agresyvus, atrėžė jai: „Dabar tau parodysiu“. Tada A. ja ranka stumtelėjo, sunkvežimio vairuotojo durys buvo praviros. Liko stovėti kelkraštyje, kurio danga padengta žvyru. A. staigiai pradėjo važiuoti priekin. Kairė R. A. koja buvo tuo momentu arčiau kelio vidurio, dešinė – arčiau kelkraščio. Sunkvežimis pajudėjo taip staigiai ir netikėtai, kad nespėjo atitraukti dešinės kojos ir jis jai sunkvežimio priekiniu kairiuoju ratu pervažiavo dešinės kojos pėdą. Iš šoko nejuto skausmo. Ėjo link savo automobilio ir einant pajuto, kad stingdo dešinę pėdą nepakeliamas skausmas. Tada suklupo. Važiavo pro šalį daugiau automobilių. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą. Tuo tarpu A. pavažiavęs sunkvežimiu kiek tolėliau sustojo. Iš sunkvežimio jis nelipo. Iki atvykstant medikams sėdėjo ant asfalto važiuojamoje dalyje, nes negalėjo eiti. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, nunešė iki savo automobilio. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Jiems pasakė savo duomenis, pateikė su savimi turėtą asmens pasą. Po to medikai ją nuvežė į LSMU Kauno ligoninę. Čia buvo nustatyta dešinės kojos čiurnos kaulų lūžiai. Ilgai gydėsi namuose, stacionare neoperuota. Tolimesniam gydymui bus reikalinga plastikos chirurgo intervencija, nes buvo nutrauktas didelis odos plotas, kuris savaime neregeneruoja. Gydymas tęsiamas. R. A. supratimu dėl šio eismo įvykio kaltas A. A., kadangi matydamas, kad yra prie jo vairuojamo sunkvežimio, prie priekinio kairiojo rato, neįsitikinęs saugumu, staigiai pajudėjo iš vietos, pervažiavo jai dešinės kojos pėdą, sunkiai ją sužalojo. Eismo įvykio vietoje po patirto sužalojimo, kai jau buvo atvykę greitosios medikai, taip pat atskubėjo sūnus M., žentas A. N., kurie ją palaikė psichologiškai. Po sužalojimo A. dėl jos sveikatos būklės nesiteiravo, savo pagalbos nesiūlė, tik sakė esąs teisus ir dėl to visiškai ramus. Papildomai nori pasakyti, kad patyrė kūno sužalojimą. Jai žinoma, kad teismo medicinos ekspertai sužalojimą pripažino nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Buvo nedarbinga nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d., negavo didelės pajamų dalies iš savo darbovietės. Patyrė nemažas gydymosi išlaidas, kurios iki šiol nekompensuotos, todėl reikš reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl eismo įvykyje patirtų negalavimų ir nepatogumų, sukelto streso taip pat reikš reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Po eismo įvykio ir vykstant tyrimui padaręs žalą buvęs sutuoktinis su ja nebendravo ir užblokavo visus įmanomus susisiekimo būdus su juo (b. l. 64–65).

Liudytojas P. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. apie 19.20 val. važiavo įmonės automobiliu „Toyota Corolla“, (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pastebėjo priekyje dešiniajame kelkraštyje stovintį sunkvežimį su jame pakrautu mini traktoriumi, o moteris, priėjusi prie šio sunkvežimio, jėga bandė atidaryti vairuotojo duris. Sunkvežimio vairuotojas neleido moteriškei durų atidaryti, jas prilaikinėjo iš vidaus. Pamanė, kad šis epizodas gali praversti policijai, jei kas išsirutulios į kriminalinę liniją. Staigiai paėmė savo mobilų telefoną ir pradėjo filmuoti konfliktą. Sunkvežimio vairuotojas galiausiai atstūmė moterį, moteris liko lauke prie sunkvežimio priekinės kairiosios vairuotojo pusės. Ir tuo momentu lyg nežymiai sunkvežimis pajudėjo priekin, moteris iškart parklupo ant kelių, sunkvežimis pavažiavo keliolika metrų ir sustojo. Moteris liko klūpėti, stojosi, bet pažiūrėjusi į savo dešinę koją, liko vietoje. Vėliau klūpomis nuropojo iki kelkraščio. Jis įjungė avarinį šviesos signalą, blokavo transporto eismą 1-oje juostoje, kad kas netyčia važiuodamas nesužalotų moters. Tuojau pat pribėgo kažkoks vietos gyventojas, kuris pribėgo prie sužeistos moters, davė užsidėti striukę, nuramino. P. R. nuėjo iki sunkvežimio, kuris stovėjo dešiniajame kelkraštyje. Pamatė prie vairo sėdintį A.. Jį kiek pažinojo iš anksčiau, nes kadaise su traktoriumi buvo lyginęs sklypą. Jo paklausė: „Kas čia vyksta?“. A. pasakė, kad skiriasi su žmona, kuri labai aršiai puola. Sakė, kad buvo kelkraštyje, kai staiga iš savo automobilio atėjo jo žmona, bandė jėga įlipti į sunkvežimį ir vėl kažką aiškintis. O A. su ja kalbėti nenorėjo, stengėsi nustumti ją nuo savęs ir nuvažiuoti. Vyriškis, kuris buvo prie moters, sakė, kad jau iškvietė greitąją, turi greitai atvykti. Apsižvalgęs pamatė, kad sunkvežimio gale, kelkraštyje stovėjo „Honda Jazz“ sidabrinės spalvos automobilis. Buvo aišku, kad šiuo automobiliu atvažiavo A. žmona. Iki atvykstant greitosios medikams, A. buvo savo sunkvežimyje, sėdėjo vienas be keleivių. Vėliau atvažiavo jaunas vyriškis, kuris pripuolė bendrauti su sužalota moterimi, kuri tuo metu jau buvo greitosios automobilyje. Suprato, kad tai tos moters sūnus. Taip pat atvažiavo policijos pareigūnai. Jiems priėjęs pasakė kad matė šio konflikto-eismo įvykio epizodą, važiavo pro šalį ir spėjo trumpą epizodą nufilmuoti. Pareigūnas užsirašė jo duomenis, kontaktinį tel., nurodė paskyrą, kur atsiųsti iš mobilaus telefono vaizdo įrašą. P. R. tą netrukus ir padarė. Vėliau moteris GMP automobiliu buvo nuvežta į gydymo įstaigą. P. R. supratimu, eismo įvykis kilo dėl moters kaltės. Ji dėl asmeninių motyvų bandė jėga atidaryti sunkvežimio dureles, kur buvo jos sutuoktinis, nenorėjęs bendrauti, o nuvažiuoti, ją išstūmus iš kabinos, atsitiktinai jos koja atsidūrė prie priekinio kairiojo sunkvežimio rato, pajudėjus buvo pervažiuota moters pėda. Moteris elgėsi neapgalvotai ir pažeisdama bet kokias saugumo priemones. Vairuotojas, P. R. nuomone, norėjo nuvažiuoti nuo konfliktuojančios žmonos ir negalėjo matyti, kur tuo metu ji pastatė koją (b. l. 68–69).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas P. R. pateiktas eismo įvykio vaizdo įrašas. P. R., pravažiuodamas pro eismo įvykio vietą iš galo spėjo epizodą nufilmuoti automobilio vaizdo registratoriumi. Vaizdo registratoriaus pateiktas įrašas peržiūrimas, vėliau įrašomas į el. CD laikmeną. Stebime vaizdo įrašą, kurio trukmė 14 sekundžių. Matome, kad automobilis, iš kurio pro priekinį langą filmuojama, važiuoja (duomenys neskelbtini) g. Priekyje dešiniajame kelkraštyje stovi lengvo tipo sunkvežimis su įkeltu ant platformos viduje taip pat lengvu traktoriumi. Prie sunkvežimio priėjusi moteris, kuri laiko atidariusi sunkvežimio vairuotojo dureles. Sunkvežimis vos pajuda, stovėjusi prie sunkvežimio moteris abejomis kojomis krinta žemės taip, kad lieka klūpėti veidu į nuvažiuojantį sunkvežimį. Sunkvežimio vairuotojo durelės lengvai užsidaro, sunkvežimis pamažu pavažiuoja priekin. Moteris lieka klūpėti, į šoną atokiau pastato dešinę koją, ją stebi. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 59–60).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2021 m. gegužės 18 d. apie 19.25 val. (duomenys neskelbtini) g. ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 8, 13).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1754/2021 (02) matyti, kad R. A. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje, dešinės pėdos I piršto II pirštakaulio lūžimas. Dešinės pėdos I piršto II pirštakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu, t. y. 2021 m. gegužės 18 d. (b. l. 57–58).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1771 (21) matyti, kad:

1. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Pėsčioji R. A. buvo prie dešiniajame kelkraštyje sustojusio krovininio automobilio MAN, kurį vairavo A. A., atidarytų durelių. Pėsčiosios dešinės kojos pėdai esant krovininio automobilio MAN priekinio kairiojo rato judėjimo trajektorijoje, krovininis automobilis MAN pajudėjo į priekį ir pervažiavo pėsčiosios dešinės kojos pėdą priekiniu kairiuoju ratu. Krovinis automobilis MAN po užvažiavimo ant pėsčiosios pėdos trumpam sustojo, bet vėliau tęsė judėjimą į priekį ir vėl sustojo padėtyje taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

2. Krovininio automobilio MAN vairuotojo A. A. veiksmai, - esant atidarytoms krovininio automobilio MAN durelėms, kai šalia šios transporto priemonės buvo pėsčioji ir nebuvo tarpo, kuris užtikrintų saugų judėjimą, pradėjo važiuoti, dėl ko užvažiavo ant pėsčiosios R. A. kojos, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui.

3. Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad pėsčiosios R. A. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 49–53).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pažymos matyti, kad nukentėjusiajai R. A. apskaičiuota turtinė žala – 2386,46 eurų (106,66 eurų gydymosi išlaidos, 38.50 eurų su gydymu susijusios parkavimo išlaidos, 2241,30 eurų su nedarbingumo laikotarpiu netektos pajamos). Taip pat R. A. apskaičiuota turtinė žala - 8 MMA dydžio (MMA-Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga- 642 Eur) išmoka – 5136 eurai (b. l. 90).

BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams. Priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingais padariniais ir nustatantis, kad būtent kaltininko padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. A. 2021 m. gegužės 18 d. apie 19.25 val. vairuodamas sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 128 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, kai šalia šios transporto priemonės buvo pėsčioji ir nebuvo tarpo, kuris užtikrintų saugų judėjimą, pradėjo važiuoti, dėl ko užvažiavo ant pėsčiosios R. A. dešinės pėdos, padarydamas sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikimą.

Neatsargūs A. A. veiksmai - sunkvežimio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimas (duomenys neskelbtini) g. ties sankryža su (duomenys neskelbtini) g., pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 101, 128 punktų reikalavimus, kai šalia šios transporto priemonės buvo pėsčioji ir nebuvo tarpo, kuris užtikrintų saugų judėjimą, pradėjo važiuoti. Kaltinamasis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir šių veiksmų pasekmėje jis užvažiavo ant pėsčiosios R. A. dešinės pėdos ir ją sužalojo, po ko specialisto išvada R. A. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikimas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1754/2021 (02) matyti, kad R. A. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje, dešinės pėdos I piršto II pirštakaulio lūžimas. Dešinės pėdos I piršto II pirštakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu, t. y. 2021 m. gegužės 18 d. (b. l. 57–58).

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad dėl neapsižiūrėjimo vairuodamas sunkvežimį užvažiavo ant nukentėjusiosios kojos, gailisi nusikaltęs, su nukentėjusiąja susitaikė. Nukentėjusioji patvirtino, kad po konflikto su kaltinamuoju, šis sėdo į sunkvežimį. Sunkvežimis pajudėjo taip staigiai ir netikėtai, kad nespėjo atitraukti dešinės kojos ir jis jai sunkvežimio priekiniu kairiuoju ratu pervažiavo dešinės kojos pėdą. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojo P. R. parodymai ir jo telefonu užfiksuotas įvykio vaizdo įrašas, kuris buvo apžiūrėtas apžiūros protokolu.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1771 (21) konstatuoja eismo įvykio mechanizmą, o būtent tai, kad pėsčioji R. A. buvo prie dešiniajame kelkraštyje sustojusio krovininio automobilio MAN, kurį vairavo A. A., atidarytų durelių. Pėsčiosios dešinės kojos pėdai esant krovininio automobilio MAN priekinio kairiojo rato judėjimo trajektorijoje, krovininis automobilis MAN pajudėjo į priekį ir pervažiavo pėsčiosios dešinės kojos pėdą priekiniu kairiuoju ratu. Krovinis automobilis MAN po užvažiavimo ant pėsčiosios pėdos trumpam sustojo, bet vėliau tęsė judėjimą į priekį ir vėl sustojo padėtyje taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Krovininio automobilio MAN vairuotojo A. A. veiksmai, - esant atidarytoms krovininio automobilio MAN durelėms, kai šalia šios transporto priemonės buvo pėsčioji ir nebuvo tarpo, kuris užtikrintų saugų judėjimą, pradėjo važiuoti, dėl ko užvažiavo ant pėsčiosios R. A. kojos, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad pėsčiosios R. A. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 49–53).

Tokia nusikalstama kaltinamojo A. A. veika teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

2022 m. sausio 6 d. teisme gautas kaltinamojo A. A. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame jis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja. Jie susitarė dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo teigti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas (b. l. 164–165). Taip pat teismui pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2022 m. sausio 6 d. susitaikymo aktas (b. l. 166–167), iš kurio matyti, kad jis sudarytas siekiant išreikšti kaltinamojo ir nukentėjusiosios valią susitaikyti, siekiant kompensuoti ir atlyginti nukentėjusiajai patirtus nuostolius bei atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės:

1.       2021 m. gegužės 18 d., (duomenys neskelbtini) r., sunkiasvorė transporto priemonė MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame pakrautu mini traktoriumi/krautuvu „Case“, sužalojo kelkraštyje stovėjusią nukentėjusiąją, pervažiuodama nukentėjusiajai dešinę koją.

2.       Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-132933-21 įvykio kaltininku pripažintas A. A., įvykio metu valdęs sunkiasvorę transporto priemonę MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei savo veiksmais pažeidęs Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 101, 128 punktų reikalavimus ir padaręs nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko kaltinamasis yra kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

3.       A. A. prisipažįsta, jog 2021 m. gegužės 18 d., (duomenys neskelbtini) r., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. A. pareiškia, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiosios ir su nukentėjusiąja siekia susitaikyti.

4.       Kaltinamojo draudimas AB „Lietuvos draudimas”, adresas J. Basanavičiaus g. 12, 03600 Vilnius, Lietuva, įmonės kodas: 110051834, 2021 m. lapkričio 9 d. atlygino nukentėjusiajai 2 386,46 Eur turtinę ir 5 136,00 Eur neturtinę žalą. Dėl likusios nukentėjusiajai neatlygintos žalos dalies (19 864,00 Eur), nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį.

5.       Nukentėjusioji pareiškia ir patvirtina, kad dalis žalos 2021 m. lapkričio 9 d. jai yra atlyginta kaltinamojo draudimo AB „Lietuvos draudimas”. Nukentėjusioji ir kaltinamasis patvirtina, kad abi šalys sutarė dėl nukentėjusiajai neatlygintos žalos masto bei atlyginimo būdo ateityje.

6.       Nukentėjusioji priima kaltinamojo atsiprašymą, jam atleidžia ir atsisako baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl 19 864,00 Eur žalos priteisimo iš kaltinamojo ir AB „Lietuvos draudimas” (kaip civilinių atsakovų), tuo pačiu bei neprieštaraudama, jog kaltinamasis teismo būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukiant kaltinamojo atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-3418-667/2021. 

7.       Kaltinamasis nukentėjusioji šiuo aktu patvirtina, kad tarpusavyje susitaiko. Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje įtvirtintais pagrindais (b. l. 166–167).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. A. prašė BK 38 straipsnio pagrindu baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. 

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, prašo bylą nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalies numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, atsiprašė jos, draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai dalį turtinės ir neturtinės žalos, o nuo likusios civilinio ieškinio dalies nukentėjusioj atsisakė. Nukentėjusioji sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, palaiko susitarime nurodytas sąlygas.

Prokurorė neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriami prie neatsargių, jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pakaltinamas, dirba.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo – atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja, gailisi nusikaltęs, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.

AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajai 2386,46 Eur turtinę žalą, 5136 Eur neturtinę žalą, o likusios neatlygintos civilinio ieškinio dalies – 19864 Eur nukentėjusioji atsisakė, todėl baudžiamasis procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Šioje byloje kaltinamajam A. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 34) paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297–299 straipsniais, 301–303 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. A., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, A. A. susitaikius su nukentėjusiąja R. A..

Baudžiamąją bylą A. A. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti teismui pateiktą kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiosios R. A. 2022 m. sausio 6 d. susitaikymo aktą.

Baudžiamąjį procesą dėl nukentėjusiosios R. A. civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti A. A., kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                                     Alvydas Rimkevičius