Pranešėjas Ž. Bertašius                                                Civilinė byla Nr. 2A-1124-479/2015

Teisėja E. Pauliukienė                                              (Proceso Nr. 2-06-3-14272-2013-3)

                                               Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                 35.3.6.; 35.5.; 99.1.5.; 99.3.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Miško vartai“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė DNSB „Miško vartai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų tvarkymui ir administravimui įkūrė bendriją. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė yra šios bendrijos narė. Ieškovė teigė, jog atsakovė nuo 2012-04-30 tinkamai nevykdo pareigos mokėti nustatyto dydžio įmokas bendrijai, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 2 575,65 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-04 sprendimu už akių ieškinį patenkino. Atsakovė 2014-06-23 pateikė pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio teismas 2014-07-22 nutartimi netenkino. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-22 nutarties. Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-10 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-22 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-08 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 745,96 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 745,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 257,31 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai bendrosios nuosavybės administravimui įkūrė DNSB „Miško vartai“. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovė yra šios bendrijos narė. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdo visuotinių bendrijos narių susirinkimų sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo bei nemokėjo visuotinio susirinkimo patvirtinto dydžio įmokų, todėl ieškovei liko skolinga 2 575,65 Lt. Teismas sprendė, jog atsakovės narystė bendrijoje nėra pasibaigusi. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė įmokų nemokėjo daugiau nei dvejus metus, todėl jos atsikirtimus dėl galimai nesąžiningo bendrijos lėšų panaudojimo laikė nepagrįstais.

Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-08 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė skunde nurodė, kad ji turėjo teisę sustabdyti įmokų bendrijai mokėjimą pagal LR CK 6.46 str. nuostatas, nes ieškovė bendrijos lėšas naudojo nesąžiningai. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė nebėra bendrijos narė. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes šios išlaidos yra įtrauktos į bendrijai mokamų mokesčių sumą, todėl atsakovė šias išlaidas turės atlyginti du kartus. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nes atsakovė buvo teisėtai sustabdžiusi prievolių ieškovei vykdymą, be to, šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, kuriuose būtų numatytos piniginės sankcijos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė DNSB „Miško vartai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog nėra bendrijos narė ir teismas šią aplinkybę įvertino tinkamai. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovės pateikti argumentai, susiję su netinkamu bendrijos lėšų panaudojimu, nėra susiję su nagrinėjama byla. Ieškovė teigė, kad teismas tinkamai nustatė visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad ji turėjo teisę sustabdyti įmokų bendrijai mokėjimą pagal LR CK 6.46 str. nuostatas, nes ieškovė bendrijos lėšas naudojo nesąžiningai ir neteikė informacijos apie šių lėšų panaudojimą. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu jis turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų (LR CK 6.46 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą (LR CK 6.46 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administravimo funkcijas atlieka DNSB „Miško vartai“. LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Taigi šiuo atveju ieškovės reikalavimo teisę numato įstatymas, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti ieškovės teise reikalauti prievolės įvykdymo ir sustabdyti šios prievolės vykdymą pagal LR CK 6.46 str. 1 d. nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo atsikirtimus dėl prievolės sustabdymo grindė tuo, jog ieškovė bendrijos lėšas naudojo nesąžiningai ir neteikė informacijos apie šių lėšų panaudojimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų šiems savo atsikirtimams pagrįsti (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovės pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, taip pat mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus numato įstatymas. Pažymėtina, kad atsakovei manant, kad bendrijos valdymo organai, visuotinis susirinkimas ar kiti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai netinkamai vykdo teisės aktuose numatytas pareigas, atsakovė turi teisę jų priimtus sprendimus skųsti LR CK 2.82 str. nustatyta tvarka (LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 7 p.), tačiau šios aplinkybės savaime neatleidžia atsakovės nuo įstatyme numatytų bendrijos nario pareigų vykdymo. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė neturėjo teisės sustabdyti prievolės ieškovei įvykdymą pagal LR CK 6.46 str. nuostatas.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ji nebėra bendrijos narė. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. nustato, kad narystė bendrijoje baigiasi buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui išstojus iš bendrijos. Išstojimo iš bendrijos tvarką nustato DNSB „Miško vartai“ įstatų 13.2.2. p. nuostatos, iš kurių matyti, jog iš bendrijos asmuo gali išstoti pateikęs prašymą ir yra laikomas išstojusiu nuo prievolių, susijusių su naryste bendrijoje, įvykdymo dienos, jeigu bendrijos valdymo organas nenusprendžia kitaip. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2013-08-01 pateikė prašymą dėl išstojimo iš DNSB „Miško vartai“ narių bei 2013-11-15 pakartotinai išsiuntė pranešimą dėl narystės atsisakymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ir tokiu būdu įvykdžiusi būtinąsias išstojimo iš bendrijos sąlygas. Dėl to negalima daryti išvados, jog atsakovės narystė bendrijoje yra pasibaigusi. Byloje nėra duomenų ir apie tai, jog ieškovė būtų nusprendusi dėl atsakovės narystės bendrijoje pabaigos ar atsakovės narystė būtų pasibaigusi kitu įstatyme numatytu būdu. Esant nurodytoms aplinkybėms galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, jog jos narystė bendrijoje yra pasibaigusi.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nes atsakovė buvo teisėtai sustabdžiusi prievolių ieškovei vykdymą, be to, šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, kuriuose būtų numatytos piniginės sankcijos. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti ne tik šalių susitarimas, bet ir įstatymas (LR CK 6.37 str. 1 d.). Dėl to teismui pripažinus, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, atsakovė kartu įgijo pareigą ieškovei mokėti įstatyme numatytas 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės įsitikinimu šias išlaidas ji turės atlyginti du kartus, nes ieškovės patirtos išlaidos buvo įrauktos į bendrijai mokamų mokesčių sumą. Su šia skundo nuostata galima sutikti iš dalies. Byloje nustatyta, kad ieškovė šioje byloje iš viso yra sumokėjusi 22,88 Eur (79 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6, 160, t. 2, b. l. 138). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat sudaro 231,70 Eur (800 Lt) dydžio teisinės pagalbos išlaidos bei 5,63 Eur (19,44 Lt) kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos (t. 2, b. l. 2). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d.). Taigi šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje yra atleistos, todėl ieškovės sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės priteistas nepagrįstai (LR CPK 96 str. 4 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei grąžintinas 22,88 Eur žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad teisines paslaugas ieškovei teikė UAB „Lex logica“, kuriai ieškovė iš viso sumokėjo 800 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog LR CPK nustatyti atstovavimui pagal pavedimą taikomi apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo reglamentavimą. Kasacinis teismas konstatavo, kad LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. numatytas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o LR CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovei teisinę pagalbą teikė advokatas arba advokato padėjėjas. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas įvertino kaip išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nepagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 19,98 Eur žyminio mokesčio ir 231,70 Eur atstovavimo išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 5,63 Eur.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 145 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą UAB „Lex logica“ sumokėjo 145 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog atstovavimo išlaidos iš pralaimėjusios ginčo šalies priteisiamos tik tuo atveju, kai šaliai atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Nagrinėjamu atveju ieškovė advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme nesinaudojo, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-08 sprendimą pakeisti ir ieškovei DNSB „Miško vartai“ iš atsakovės I. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 257,31 Eur sumažinti iki 5,63 Eur.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-08 sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovei DNSB „Miško vartai“ į. k. 141822267 grąžinti 22,88 Eur (79 Lt) dydžio žyminį mokestį.

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Žydrūnas Bertašius

Kolegijos teisėjai                                                                                             Albina Pupeikienė                   

                   Alona Romanovienė