Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-11-17][nuasmeninta nutartis byloje][eII-151-537-2025].docx
Bylos nr.: eII-151-537/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Marijampolës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191207757 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370–463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

?

                                                                     Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-151-537/2025

                                                  Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00063-2025-3

                                            Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4     

(S)                                                                                                           

 

img1 

 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2025 m. spalio 28 d.

Marijampolė

 

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,

sekretoriaujant Myretai Deltuvienei,

dalyvaujant skundą padavusiam nubaustam asmeniui I. K., jo įgaliotam atstovui advokatui P. V.,

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. įgalioto atstovo advokato P. V. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. S. 2025 m. liepos 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.

64-ANR_N-3343-2025 dalies pakeitimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja L. S. 2025 m. liepos 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3343-2025, kuriuo I. K., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 25 d., 07.10 val., krašto kelio Kaunas – Zapyškis – Šakiai, 54,900 km, vairuodamas automobilį įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė transporto priemonę vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama lenkti, t. y., kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje. Už tai asmeniui paskirta 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

I. K. įgaliotas atstovas advokatas P. V. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. liepos 5 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3343-2025, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – ir minėtos administracinio poveikio priemonės netaikyti arba skirti trumpesnį, nei minimalus teisės vairuoti transporto priemonė atėmimo terminą.

Pagrindiniai skundo argumentai:

1) I. K. visa apimtimi pripažįsta padaręs (duomenys neskelbtini)6. punkte numatytą pažeidimą to sąlygotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Tai yra lengvinanti aplinkybė, kuri yra reikšminga nuobaudos skyrimui. Tuo pačiu I. K. pažymi, kad jau yra sumokėjęs nutarimu paskirtą baudą;

2) I. K. šį pažeidimą padarė ne tyčios forma, o dėl to, kad nepastebėjo lenkimą draudžiančio ženklo ir nuoširdžiai suklydo. Pažeidimas padarytas lenkiant policijos automobilį, kas rodo, jog I. K. nesuprato, kad šiais veiksmais pažeidžia E. T. nebuvimas yra reikšminga aplinkybė charakterizuojanti I. K. ir vertinant jo veiksmų pavojingumą ir individualizuojant bausmę;

3) I. K. yra žinoma, kad šis pažeidimas yra laikomas pavojingu ir bendruoju atveju to nekvestionuoja. Visgi dažnu atveju, pavojingumo vertinimas būna formalus, nevertinant konkrečių faktinių aplinkybių susijusių su pažeidimo padarymu. Tai lemia, kad pasitaiko atveju, jog įprastu atveju pavojingas pažeidimas, faktiškai gali būti daug mažesnio pavojingumo į ką derėtų atsižvelgti individualizuojant bausmę. Šiuo atveju, pažeidimas padarytas ankstų sekmadienio rytą, esant geroms oro sąlygoms ir geram matomumui, puikiai matant priešpriešinio eismo juostos ruožą dideliu atstumu. Šiuo paros metu eismas buvo minimalus, priešpriešinio eismo juostoje transporto priemonių net ir tolumoje nebuvo matyti. Nors I. K. atliko lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, jis buvo atliktas atsakingai – buvo įvertintas eismo ar kitų kliūčių nebuvimas pakankamai ilgame ir gerai matomame priešpriešinės važiuojamosios dalies ruože, įvertintas lenkiamos transporto priemonės greitis bei pagrįstai įvertinta, kad lenkimo manevrą galima atlikti nesutrukdant eismo, neviršijant leistino greičio ir nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atitinkamai, lenkimo manevras buvo atliktas nesukėlus jokios rizikos kitiems eismo dalyviams, nes priešpriešinėje eismo juostoje jų netgi nebuvo matyti. Atsižvelgiant į tai, faktinis I. K. padarytas pažeidimo pavojingumas buvo minimalus. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime I. K. nurodytos aplinkybės dėl oro ir eismo sąlygų lenkimo manevro metu yra sumenkinamos šias aplinkybes įvardijant kaip I. K. „manymą“, t. y., subjektyvaus pobūdžio aplinkybes. Visgi, nutarime nurodoma, kad I. K. KET pažeidimas užfiksuotas vaizdo įrašu. Tai reiškia, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, galima tiksliai nustatyti, kokios buvo eismo ir oro sąlygos lenkimo manevro metu bei įvertinti ar šis KET pažeidimas objektyviai sukėlė ar galėjo sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, kas yra reikšminga vertinant I. K. pažeidimo pavojingumą ir individualizuojant bausmę;

4) I. K. pagal individualios veiklos pažymą vykdo statybos veiklą, atlieka darbus visos Lietuvos teritorijoje dėl ko teisė vairuoti yra būtina jo veiklos vykdymui. Netekęs teisės vairuoti I. K. prarastų galimybę laiku įvykdyti esamas statybos rangos sutartis dėl ko jam gali kilti pareiga mokėti netesybas, būtų apribota jo galimybė sudaryti naujas sutartis. Iš esmės I. K. taptų bedarbiu ir turėtų registruotis Užimtumo tarnyboje ir ieškotis kito darbo. Papildomai pažymėtina, kad I. K., yra įgijęs teisę valdyti savaeigę statybinę techniką, vykdydamas veiklą I. K. naudojasi įvairia savaeige statybine technika (traktorius, savivarčius, ekskavatorius ir kt.), kuria taip pat negalės naudotis. Atitinkamai, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ne tik ribotų I. K. galimybę nuvykti į darbo vietą, tačiau ir užsiimti individualia veikla, dirbti. Tai lemia I. K. šeima nemažiau kaip tris mėnesius netektų pajamų, kurios yra būtinos minimaliems šeimos materialiniams poreikiams užtikrinti. I. K. pažymi, kad jis supranta, kad dėl taikomų sankcijų asmens patiriami nepatogumai patys savaime nėra pagrindas švelninti skiriamą bausmę, tačiau tai gali būti reikšmingos aplinkybės vertinant bausmę teisingumo ir proporcingumo principų kontekste, ypač turint omeny, kad nors padarytas pažeidimas priskiriamas prie pavojingų, tačiau faktiškai jis nesukėlė ir negalėjo sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes jų nebuvo.

Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netekinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad skunde teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas grindžiamas darbinių funkcijų vykdymu, tačiau tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats I. K., o to nepadaręs jis turi priimti pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teisės vairuoti atėmimas yra paskirtas, minimaliam terminui – 3 mėnesių laikotarpiui. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su darbu, artimųjų priežiūra, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant išnagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad I. K. būdamas socialiai atsakingas asmuo, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama nuosekli praktika, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti pakankamai griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, t. y. kad ji sukeltų jam tam tikras neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų, norint sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų ar panašių nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad I. K. 5 metų laikotarpyje net 16 kartų baustas administracine tvarka, 12 iš jų už įvairius KET pažeidimus, 8 iš jų už vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – greičio viršijimą. Taip pat pažymėtina, net ir po šio nusižengimo 2025 m. liepos 14 d. I. K. buvo surašytas administracinis protokolas su nurodymu dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemone vairuojant. 2025 m. liepos 20 d. administraciniu nurodymu paskirta nuobauda įvykdyta. I. K. po šių nuobaudų ir skyrimo toliau daro KET pažeidimus, dėl ko, institucijos nuomone, asmuo iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, savo elgesio kritiškai nevertino, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnė nei įstatymo leidėjo numatyta nuobauda, poveikio asmens elgesiui ateityje nepadarys. Tuo būdu, aukščiau įvertintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių visuma ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo prasme.

Nubaustas asmuo I. K. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko skundą jame esančiais argumentais.

Nubausto asmens I. K. įgaliotas atstovas advokatas P. V. teismo posėdžio metu taip pat prašė skundą tenkinti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtą terminą sutrumpinti iki 1 mėn. Paaiškino, kad nusižengimas padarytas ryte, šviesiu paros metu. I. K., atlikdamas lenkimo manevrą, nepastebėjo kelio ženklo. Asmeniui 3 mėnesius uždraudus vairuoti kelių transporto priemones, jis prarastų darbą ir galimybę tinkamai išlaikyti šeimą. Vykdo individualią veiklą ir jo funkcijų vykdymas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu. I. K. sumokėjo skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą, gailisi dėl padaryto nusižengimo. Mano, kad asmeniui paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga.

Marijampolės AVPK pateikė prašymą bylą nagrinėti jų įgaliotam atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios yra nurodytos skundžiamame nutarime.

Mokėjimo nurodyme fiksuota, kad I. K. 2025 m. liepos 8 d. sumokėjo skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą.

Marijampolės AVPK Šakių rajono PK pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 25 d., apie 07.00 val. Kaunas – Zapyškis – Šakiai kelyje, 54 km, pastebėjo iš paskos važiuojantį automobilį BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė tarnybinę transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti (kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) galiojimo zonoje). Pastebėjus pažeidimą, sustabdė automobilį, įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą. Nuėjus iki vairuotojo, paaiškėjo, kad automobilį vairavo I. K.. Asmeniui paaiškinus apie pažeidimą, kad lenkė automobilį neleistinoje vietoje sutiko su padarytu pažeidimu, tačiau atnešus pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą šis teigė, kad nepasirašys todėl, kad pareigūnai blogai kvalifikavo administracinį nusižengimą ir pasirinko netinką ANK straipsnį. I. K. buvo įteikta protokolo kopija.

Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nurodyta, kad I. K. 5 metų laikotarpyje net 16 kartų baustas administracine tvarka, 12 iš jų už įvairius KET pažeidimus, 8 iš jų – už leistino nustatyto greičio viršijimą

Vaizdo įrašuose fiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir administracinio protokolo surašymas.

Skundas netenkinamas.  

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

ANK 420 straipsnio 6alyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Prašymas I. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas argumentuojamas tuo, kad I. K. pripažįsta padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Tai yra lengvinanti aplinkybė, kuri yra reikšminga nuobaudos skyrimui. Asmuo yra sumokėjęs nutarimu paskirtą baudą.

Teismas, vertindamas nurodytus skundo argumentus, pažymi, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė (asmens prisipažinimas ir gailėjimasis) jau buvo įvertinta asmeniui skiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę bei turėjo įtakos nustatant minimalų tiek baudos dydį, tiek specialiosios teisės atėmimo terminą. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui pareiškėjo atžvilgiu.

Skunde taip pat nurodoma, kad I. K. nusižengimą padarė ne tyčios forma, o dėl to, kad nepastebėjo lenkimą draudžiančio ženklo ir nuoširdžiai suklydo. Nusižengimas padarytas ankstų sekmadienio rytą, esant geroms oro sąlygoms ir geram matomumui, puikiai matant priešpriešinio eismo juostos ruožą dideliu atstumu. Šiuo paros metu eismas buvo minimalus, priešpriešinio eismo juostoje transporto priemonių net ir tolumoje nebuvo matyti.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepastebėjimas lenkimą draudžiančio ženklo, nuoširdus suklydimas, nusižengimo padarytas anksti ryte, esant geroms oro sąlygoms ir geram matomumui, puikiai matant priešpriešinio eismo juostos ruožą dideliu atstumu, atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nelengvina ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina.

Skunde taip pat parašyta, jog I. K. pagal individualios veiklos pažymą vykdo statybos veiklą, atlieka darbus visos Lietuvos teritorijoje dėl ko teisė vairuoti yra būtina jo veiklos vykdymui. Netekęs teisės vairuoti I. K. prarastų galimybę laiku įvykdyti esamas statybos rangos sutartis dėl ko jam gali kilti pareiga mokėti netesybas, būtų apribota jo galimybė sudaryti naujas sutartis. I. K. šeima ne mažiau kaip tris mėnesius netektų pajamų, kurios yra būtinos minimaliems šeimos materialiniams poreikiams užtikrinti.

Teismas pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Šiame kontekste pažymima tai, jog asmuo iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga jo kasdieninėje veikloje, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas asmeninių poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. 

Taigi, skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti skundžiamą nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas parinktas pagrįstai, įvertinus asmenybę bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymima, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nurodyta, kad I. K. 5 metų laikotarpyje net 16 kartų baustas administracine tvarka, 12 iš jų už įvairius KET pažeidimus, 8 iš jų – už leistino nustatyto greičio viršijimą. Asmuo ir toliau daro KET pažeidimus, dėl ko manytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnė nei įstatymo leidėjo numatyta nuobauda, poveikio asmens elgesiui ateityje nepadarys. Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nihilistinį požiūrį į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles ir poveikio priemones. Teismo vertinimu, nusižengimų skaičius parodo atsainų I. K. požiūrį į įstatymų laikymąsi. I. K. po anksčiau paskirtų nuobaudų toliau daro KET pažeidimus, iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, savo elgesio kritiškai nevertino, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnė nei įstatymo leidėjo numatyta nuobauda, poveikio asmens elgesiui ateityje nepadarys.

Teismo nuomone, skundžiamas Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. liepos 5 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3343-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nubausto asmens I. K. įgalioto atstovo advokato P. V. skundas netenkinamas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

Nubausto asmens I. K. įgalioto atstovo advokato P. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

 

 

Teisėjas                     [pasirašyta elektroniniu parašu]                                 Raimundas Krušinys


Paminėta tekste:
  • 2AT-14-139/2016
  • AN2-37-530/2018
  • AN2-256-651/2017