Baudžiamoji byla Nr. 1-2165-311/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21196-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

 (S)

1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant :

prokurorui Osvaldui Stadaliui,

gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

kaltinamajai G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, spec. vidurinio (profesinio) išsilavinimo, bedarbė, registruota darbo biržoje, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir

n u s t a t ė :

G. G. 2018-05-06, apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme tarp namų Nr. 228 ir Nr. 230, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 ‰ promilių etilo alkoholio, neturėdama teisės vairuoti, vairavo automobilį „M. B. C 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo nesuvaldžiusi atsitrenkė į paliktą stovėti transporto priemonę, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamoji G. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji automobilio nevairuoja. Mašiną vairuoja jos sugyventinis. Gegužės 4 d. jis grįžo po darbo, paliko automobilį kieme. Šeštadienį sugyventinis išvyko švęsti gimtadienio. Ilgai laukė grįžtančio vyro. Sekmadienį per langą pamatė, kad jos sugyventinis su draugu taksi automobiliu grįžo namo. Jis paskambino ir paprašė, kad atneštų automobilio raktus, kadangi norėjo pasiimti daiktus iš mašinos. Nunešė automobilio raktelius į lauką. Vyras norėjo vestis draugą į jų namus. Ji nesutiko ir sakė, kad sugyventinis eitų vienas namo. Po 10 min negrįžo. Ji vėl išėjo į lauką. Sugyventinis su draugu norėjo eiti į namus, ji neleido. Jie norėjo baigti gerti pusę butelio degtinės. Įvyko konfliktas. Ji sėdo už vairo. Buvo pikta, norėjo, kad vyrai išsiskirstytų. Sėdėdama automobilyje išgėrė degtinės. Po to norėjo užrakinti mašiną. Automobilio langai užsidaro automatiškai. Pasuko raktelį. Mašina staiga pradėjo važiuoti. Labai išsigando. Kažkas iškvietė policiją. Atvyko pareigūnai. Patikrino alkotesteriu jos blaivumą. Matė alkotesterio parodymus. Bet ji tikrai nebuvo girta. Alkotesteris parodė 2 promiles. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Sugyventinis A. S. važinėja tuo automobiliu. Jam dėl darbo reikalingas buvo automobilis, tai jį pirko lizingu. Tuo metu, kai pirko automobilį, ji dar dirbo. Ji automobilio niekada nevairavo. Žino, kaip reikia uždaryti automobilio langus. Galvojo, kad išlips iš automobilio vyras su draugu, kai uždarys langus. Kalbėjo su vyru, pasisuko į jį ir staiga automobilis pradėjo važiuoti. Niekada neprašė vyro mokyti ją vairuoti. 480 eurų liko sumokėti už automobilį. Lizingo sutartis baigsis rugpjūčio 20 d. Vyras turi skolų antstoliams, todėl pirko mašiną jos vardu. 1300 eurų vyras sutaupė. Automobilio pavarų dėžė yhra  automatinė. Kai automobilis pardėjo važiuoti, tai vyras per ją parsisvėrė ir taip palenkė pavarų svirtį, kad automobilis sustojo (atgal pavažiavo). Pareigūnams aiškino, kad ji nevairuoja. Negali pasakyti, ar sakė pareigūnams, kad mokėsi vairuoti. Tikrai nesijautė girta. Jai šokas, gėda, kad taip atsitiko. Galėjo dar blogiau viskas baigtis.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo gegužės 6 d., per Motinos dieną, sekmadienį. Ji buvo grįžusi po operacijos namo. Visą dieną gulėjo namuose ir išgirdo, kaip pradėjo kaukti jos automobilio signalizacija, pradėjo kaukti jos automobilio pultelis. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė į jos automobile atsitrenkusį kitą automobilį. Ji sunkiai judėjo po operacijos, tai kol rengėsi, išgirdo, kad mašina vėl užsikūrė. Nusprendė nufotografuoti mašiną, bet, kai vėl priėjo prie lango, ta kita mašina jau buvo patraukta. Už vairo sėdėjo moteris, G., kaltinamoji. Ji klausė tų žmonių, kas ten darėsi, norėjo, kad jie išliptų iš mašinos. Neplanavo kviesti policijos, kadangi jai reikėjo išvažiuoti į sanatoriją, norėjo užpildyti deklaraciją ir viskas, bet jie nelipo iš mašinos ir juokėsi iš jos. Tai po to, kiek suprato, kaimynė iškvietė policiją. Kai atėjo, jie visi sėdėjo mašinoje. Niekas nebuvo išlipęs. Moteris sėdėjo automobilyje, prie vairo. Ji tik paklausė, kas atsitiko, o jie pradėjo juoktis. Buvo dengiamasi, kad atseit jų nėra mašinoje. Buvo apklausta pas tyrėja Z.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas pagarsino liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018-05-06 buvo namuose. Automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ji naudojasi, stovėjo prie namo ((duomenys neskelbtini)) kieme. Apie 20 val. suveikė automobilio signalizacija. Pažiūrėjusi pro langą pamatė į jos automobilį atsirėmusį juodos spalvos automobilį Mercedes. Apsirengė ir išėjo į lauką. Minėtas automobilis jau buvo patrauktas į šoną, už vairo sėdėjo moteris. Akivaizdžiai matėsi, kad ji neblaivi. Aiškino, kad ji kieme mokėsi vairuoti. Buvo pranešta policijai. Automobiliui apgadintas priekinis bamperis ir valstybinis numeris. Jai paaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo kompaniją “Gjensidige” (b. l. 46).

Po parodymų pagarsinimo liudytoja A. B. tęsė parodymus, jog tai, kadyra yra mokomasi vairuoti sakė ne moteris, o automobilyje kartu buvęs vyras. Tas pats buvo sakoma ir jai ir jos draugui. Ji buvo išėjusi viena, bet vėliau dar pasikvietė draugą, kadangi ji buvo po operacijos, jai buvo sunku kalbėti ir vaikščioti. Iš pradžių niekas su ja nesikalbėjo ir nelipo iš mašinos, dėl to ir pakvietė draugą, kadangi nežinojo, ką daryti. Vyras aiškino, kad moteris mokėsi vairuoti, bet tai buvo po visko. Buvo sakoma, kad moteris mokėsi vairuoti, kadangi ji neturi teisių. Su ta moterimi pati liudytoja nebendravo, ji jai nieko nesakė, neprisimena, kad ji ją kažką būtų sakiusi. Įvykio vietoje buvo dar mergina, kurios ji nepažįsta, galimai tai minėta liudytoja iš kito namo, kuri, kaip suprato, iškvietė policiją. Dar buvo jos draugas, bet jis atvažiavo, kai jau buvo policija atvažiavusi. Automobiliai buvo susidūrę priekis į priekį. Pas juos automobiliai statomi po šešis. Šeši vienoje pusėje, šeši kitoje, dviem eilėmis. Automobiliai nebuvo sustatyti priekis prie priekio. Atstumo tarp statomų mašinų tikslai įvardinti negali, maždaug kaip per teismo salę. Kai atėjo, automobilis jau buvo patrauktas ant žolės, kur policiją jį ir rado. Policija viską išmatavo. Kas išvairavo automobilį ant žolės, nežino. Kai išėjo į kiemą, kaltinamoji sėdėjo mašinoje, vairuotojo vietoje. Automobilis buvo užgesintas, mašina stovėjo. Kiemas nėra tinkamas mokytis vairuoti. Ji būtent dėl to ir piktinosi. Jų kieme tą dieną buvo pilna mašinų, buvo sekmadienis.

Kai išėjo į kiemą, visi trys sėdėjo mašinoje, turi nuotrauką, kad jie ten buvo.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės 6 d. grįžo su draugu. Draugo daiktai gulėjo mašinoje. Atsisėdo mašinoje ir šnekėjo, G. pamatė, kad jie mašinoje sėdi ir atėjo, pradėjo “skandalinti”, liepė eiti namo. Atėjusi G. atsisėdo už vairo. Rakteliai buvo padėti mašinoje. Jis sake viskas, užtenka, siūlė eiti namo. Pasakė jai uždaryti langus, o tam reikia pasukti raktą. Ji pasuko raktą ir užsidegė variklis, po ko mašina pradėjo važiuoti į priekį. Kaip ji pradėjo važiuoti, nesupranta. Automobilis buvo M. B.. Automatinė pavarų dėžė. Užvedus variklį automobilis iškarto negali pradėti važiuoti. Nesupratao, ko ji nuleido svirtį. Jis sėdėjo mašinos gale. Mašina pati pradeda važiuoti, jeigu svirtis perjungiama. G. neprašė pasimokinti važiuoti. Ji nemoka važiuoti. G. neprašė jos mokinti, nepašė pavažiuoti ir nenorėjo niekur traukti automobilio. Nuo jo mašinos iki kitos mašinos priekių buvo apie 3 metrai. Ten tarpas tarp mašinų, ten automobilis gali išvažiuoti. G. pavažiavo apie 3 metrus. Ji pavažiavo tiesiai, net vairo nesuko. Jis tik spėjo sušukti „stabdyk“, kadangi jis daugiau nieko padaryti negalėjo. Jis tik sušuko. Kai viskas atsitiko, visi išlipo apžiūrėti automobilių. Atrodė, kad su kitu automobiliu nieko neatsitiko. Po to dar išėjo kaimynė. Jis pavarė mašiną atgal. Kai išėjo kaimynė, tai jis pavarė mašiną atgal. Kaimynė yra dabar salėje, tai kita liudytoja. Kai ji išėjo, jau automobilis buvo patrauktas. Tada automobilis nebuvo manevruojamas, juo po kiemą nevažinėjo niekas, buvo tik atgal nuvažiuota. Kai atėjo kaimynė, G. buvo šalia automobilio. Už vairo niekas nesėdėjo kai išėjo kaimynė. Kaimynei išėjus jie pradėjo žiūrėti, ar nėra žalos jos automobiliui. Bandė aiškinti, kas atsitiko. Sakė, kad netyčia pavažiavo. Apie jokį mokinimąsi vairuoti kalbos nebuvo. Ten nėra kur vairuoti, ten mašinos viena šalia kitos stovi. Niekas neturėjo pasakyti, kad ten buvo mokomasi vairuoti, negali atsakyti. Ten sunku išvažiuoti mokančiam vairuoti, tai ir kalbos negali būti apie mokymąsi vairuoti.Mašinoje jie tiesiog sėdėjo ir šnekėjo. Automobilyje buvo sudėti draugo daiktai. Automobilyje buvo vartojamas alkoholis. Kai perstatė automobilį, tai buvo išgėręs. Jis nevairavo automobilio išgėręs, jis tik patraukė automobilį, o į tą vietą su draugu atvažiavo autobusu. Kai jis patraukė mašiną, tai buvo išgėręs, bet ten tik 2-3 metrus reikėjo patraukti mašiną, kad ji nestovėtų viduryje kelio. Policijos nekvietė ir patraukė automobilį, kadangi nebuvo apgadinti automobiliai, galvojo viskas tuo ir pasibaigs. Jie visi žiūrėjo, kad automobiliai neapgadinti, dėl to jie nusprendė, kad nereikia nieko kviesti. Kaimynė nesakė, kad neturi pretenzijų. Jie tiesiog kalbėjo su kaimyne ir tiek. Kad nėra įbrėžimų, pamatė tik kai patraukė automobilį. G. sėdėjo už vairo ir pavažiavo apie 3 metrus iki automobilio, atsitrenkė į kitą mašiną. Tada jie visi išlipo lauk, pažiūrėjo, kad nieko neatsitiko, tada pavarė mašiną porą metrų atgal. Tada vėl išlipo ir atėjo kaimynė. Kai kaimynė atėjo, jie stovėjo prie automobilio. Automobilyje galimai draugas sėdėjo, neprisimena. G. buvo lauke. Buvo išgėręs, bet nedaug, dėl to viską prisimena. Dviese būdami išgėrė, kai atėjo G., tai galimai dar išgėrė po stikliuką. G. galėjo išgerti stikliuką, arba du.

Liudytoja M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018-05-06 sėdėjo namie, žiūrėjo pro langą. Pamatė, kad mašinoje sėdi trys žmonės, aplinkui buvo buteliai. Po to užsidarė automobilio durys, jis pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į kitą mašiną. Mama iškvietė policiją. Jos automobilis buvo toliau. Buvo 2-3 metrų atstumas tarp to automobilio, kuris pradėjo važiuoti ir to, į kurį atsitrenkė. Ji vairuoja automobilį. Automobilis važiavo. Buvo išėjusi į lauką. Automobilį vairavo moteris- G. Nekalbėjo su ja. Kalbėjo su automobilio, į kurį atsitrenkė, savininke. Jai viską paaiškino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas pagarsino liudytojos M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018-05-06, apie 20 val. buvo namuose. G. R. plente, namo  antrame  namo aukšte. Kaip tik tuo metu žiūrėjo pro langą į kiemą ir matė, kaip įvyko eismo įvykis. Per kiemą važiavo juodos spalvos automobilis M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priekine dalimi atsitrenkė į stovėjusio automobilio Audi priekinį bamperį. Po atsitrenkimo pavažiavo atgal. Tai pamačiusi išėjo į lauką. Išėjo ir Audi savininkė. A. M. vairavo moteris. Joms išėjus į lauką, ji taip pat išlipo iš mašinos. Akivaizdžiai matėsi, kad ji neblaivi. Teigė, kad mokosi vairuoti. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie vairuotojai nustatė virš dviejų promilių girtumą. Pripažino, kad vairavo ji (b. l. 48).

Po parodymų pagarsinimo liudytoja M. S. parodė, kad kaltinamosios vyras teigė, kad mokino ją vairuoti. Prie vairo sėdėjo G., šalia sėdėjo jos vyras, o gale – kaimynas. Automobilis ne riedėjo, o važiavo. Buvo staigus važiavimas ir staigus truktelėjimas. Automobilis važiavo po atsitrenkimo atgal. Jis net išvažiavo už aikštelės ribų. Atgal važiuojant, automobilį vairavo ta pati moteris.

Iš Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. V. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodoma, kad 2018-05-06, apie 20.03 val. gavęs iš VPK budėtojo nurodymą, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Rado automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo vairuotoja G. G. paaiškino, kad norėjo pasimokyti važiuoti ir nesuvaldžiusi atsitrenkė į kitą automobilį. Alkoholio matuokliu G. G. nustatė 2,30 promilių girtumą, po to ją pristatė kraujo tyrimui atlikti. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 13, 15).

Iš 2018-05-06 transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad juose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai – M. B. C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti jų apgadinimai (b. l. 17-30).

2018-05-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4337/2018(01) užfiksuota, jog G. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 % (promilės) etilo alkoholio (b. l. 44).

Automobilio M. B., v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytoja  G. G., gimusi (duomenys neskelbtini) m., o savininkas – UAB “Mogo LT” (b. l. 31).

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamosios G. G. parodymus, kad ji nevairavo automobilio, o pasuko užvedimo raktelį tik tam kad uždarytų langus, teismas vertina kritiškai, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. vertina kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Taip pat teismas kritiškai vertina ir liudytojo A. S. parodymus, kad jam sėdint automobilyje, G. G. tik pasuko raktą ir užsidegė variklis, po ko mašina pradėjo važiuoti į priekį, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. vertina kaip liudytojo siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės jo sugyventinei.

Kaip nurodė liudytoja A. B., ji, išgirdusi, kad suveikė jos automobilio signalizacija, pro langą pamatė į jos automobilį atsitrenkusį kitą automobilį. Ji pradėjo rengti ir tuo metu išgirdo, kad mašina vėl užsikūrė. Pro langą pamatė, kad tas kitas automobilis buvo pasitraukęs nuo jos automobilio. išėjusi į lauką matė, kad už to automobilio vairo sėdėjo moteris-G., automobilyje-dar du vyrai, nė vienas iš jų nebuvo išlipęs. Vienas iš jų pasakė, kad yra mokomasi vairuoti, kadangi moteris neturi teisių.

Liudytoja M. S. parodė, kad pažiūrėjusi pro savo buto langą pamatė, jog kieme stovinčio automobilio M. B. durys užsidarė, jis pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į kitą automobilį. Matė, kad tarp šių automobilių iš pradžių buvo maždaug 2-3 metrų atstumas. Po atsitrenkimo šis automobilis pavažiavo atgal. Tai pamačiusi Kai M. S. išėjo į lauką, matė, kad automobilį vairavo moteris- G. Akivaizdžiai matėsi, kad ši neblaivi. M. S. buvo pasakyta, kad G. mokėsi vairuoti.

Be to, kaip matyti iš pirminio G. G. paaiškinimo, ji pripažino, kad paprašė A. S. parodyti jai, kaip vairuoti mašiną, paspaudė netyčia, kur jai nereikia ir įvažiavo į kitą mašiną (b.l. 41).

Nors liudytojas A. S. nurodė, kad po atsitrenkimo į kitą automobilį, jie visi buvo išlipę, tačiau šias aplinkybes paneigia liudytojos A. B. M. S., kurios nurodė, kad po įvykio visi asmenys liko sėdėti automobilyje.

Ištyrus byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus bei įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, neginčijamai nustatyta, kad G. G. 2018-05-06, apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 ‰ promilės etilo alkoholio, neturėdama teisės vairuoti, vairavo automobilį „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo nesuvaldžiusi atsitrenkė į paliktą stovėti transporto priemonę. Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamoji G. G. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,51 (promilės) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad G. G. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamoji G. G. yra kalta ir baustina.         

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios G. G. atsakomybę lengvinanių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamoji G. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Vertinant katnamosios asmenybę, pažymėtina, kad ji praeityje neteista, administracine tvarka bausta (b. l. 56), duomenų apie psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymą nėra (b. l. 53, 54), šeiminė padėtis – neištekėjusi, bedarbė, registruota darbo biržoje.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis bauda, šios bausmės dydį nustatant artimą minimaliam.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2k-353/2009, 2k-103/2010, 2k-219/2011, 2k-20/2011, 2k-252-677/2015). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį.

Šiuo konkrečiu atveju siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str. 2 d.). teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios teisės atėmimo terminas trejiems metams atitinka proporcingumo principą.

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad G. G. jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodama transporto priemonę „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,11 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta G. G. įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5  dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB “mogo LT”, o su šia kredito įstaiga sutartinių santykių pagrindu kaltinamoji G. G. yra šios tansporto priemonės naudotoja ir valdytoja (b. l. 84-90). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 3 220 eurų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonė „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu saugoma Kauno AVPK KPV saugojimo aikštelėje (esančioje Kaune, Chemijos g. 4 B) grąžintina šios transporto priemonės savininkei UAB “Mogo LT”.

Kaltinamajai G. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipnsiais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

G. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir ją nuteisti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– išieškoti valstybės naudai iš G. G. automobilio „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 220 (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt) eurų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti šios tranporto priemonės savininkei UAB “Mogo LT”, įmonės 302943102.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

G. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                                      Rimantas Grigas