Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-30-260-2011].doc
Bylos nr.: 2A-30-260/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"DnB NORD" Kreditorius
Kauno apskrities viršininko administracija 188601998 tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Daiktinė teisė
Valdymas:
Valdymo gynimas
Nuosavybės teisė:
Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
Nuosavybės teisės įgyvendinimas
Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
Bendrosios nuosavybės teisė:
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Savininko teisių apsauga
Savininko teisių gynimas:
Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    

                                                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-30-260/2011

                                           Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 30.10; 121.21

 (S)

 

 

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 23 d.

Kaunas

 

 

 

Kauno  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,

kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės  ir  Arūno  Rudzinsko,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovei  O. A., ieškovų atstovei  advokatei Danai Žvingilienei,  atsakovėms  N. L. ir  R. P.,   atsakovių atstovei  advokatei  Jurgitai Spaičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių N. L. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3313-584/2010 pagal ieškovų O. A. ir A. A. ieškinį, pareikštą atsakovėms N. L. ir R. P., dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo – AB DnB NORD bankas, ir atsakovių N. L. ir R. P. priešieškinį ieškovams O. A. ir A. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, ir   

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovai patikslintu ieškiniu (b.l. 48-52, t.1) prašė teismo pripažinti jiems teisę be atsakovių sutikimo rekonstruoti tvorą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, pagal UAB „Arikon“ 2008 m. paruoštą inžinerinio statinio – tvoros supaprastintą projektą; įpareigoti atsakoves netrukdyti ieškovams patekti į jiems priklausančią naudotis žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą raide „B“, per bendrą žemė sklypą, pažymėtą raide „A“, valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune; priteisti iš atsakovių solidariai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakovėmis yra bendraturčiai namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune. Kadangi atsakovės nuolat laiko savo automobilius ant bendros žemės sklypo dalies ir taip apsunkina ieškovams galimybę įvažiuoti į savo kiemą ir statyti automobilį savo žemės sklype „B“, būtina atlikti tvoros rekonstrukciją. Prašė atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą, kadangi atsakovės, jau įsigydamos namų valdą (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, žinojo apie viešame registre įregistruotą žemės naudojimosi tvarką, kuri, remiantis CK 4.81 str. 2 d., yra joms privaloma. 

Atsakovės N. L. ir R. P. patikslintu priešieškiniu (b.l. 75-77, t.2) prašė pakeisti ieškovų ir A. B. Z. 2006 12 07 susitarimu nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0024-0042, esančio (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, naudojimosi tvarką pagal UAB „Toposfera“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis „A“ 255 kv.m ir „B“ 75 kv.m – ieškovams; žemės sklypo dalimi „C“ 50 kv.m – atsakovėms; žemės sklypo dalimi „D“ 56 kv.m – šalims bendrai,  taip pat  priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės neprieštaravo dėl ieškinio reikalavimų, kad ieškovai, rekonstruodami tvorą, įsirengtų atskirus vartus jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje „B“, tačiau nesutiko, kad pagal tvoros projektą būtų griaunamas 3 stulpelis ir vietoj esamų vartų projektuojami nauji, kadangi panaikinus esamus vartus ir ieškovams pagal dabartinę naudojimosi žeme tvarką parkuojant automobilius savo žemės sklype „B“, atsakovės dėl esamo įvažiavimo į garažą – panduso – apskritai neturėtų galimybės pėsčiomis ir patogiai patekti į savo namo dalį. Atsakovės nurodė, kad dėl esamos naudojimosi žemės sklypu tvarkos jos negali tinkamai naudotis joms priklausančia namo dalimi, neturi galimybės nekliudomai į savo namo dalį patekti ar net prie jos prieiti, taip pat neturi galimybės naudotis joms priklausančiomis 59/100 dalimis kiemo įrenginių – lauko tualetu ir šuliniu. Atsakovių siūloma tvarka yra pagrįsta ir atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, nes liudytojos parodė, kad buvę atsakovėms priklausančios namų valdos savininkai naudojosi ir turėjo apėjimą aplink savo namą, o žemės sklypo dalimi, kuri pagal esamą tvarką priklauso išimtinai ieškovams, bendraturčiai naudojosi bendrai.

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė (b.l. 121-125, t.2). Teismas pripažino ieškovams O. A. ir A. A. teisę be atsakovių N. L. ir R. P. sutikimo rekonstruoti tvorą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, pagal UAB „Arikon“ 2008 m. paruoštą inžinerinio statinio – tvoros supaprastintą projektą; įpareigojo atsakoves N. L. ir R. P. netrukdyti ieškovams O. A. ir A. A. patekti į jiems priklausančią naudotis žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą raide „B“, per bendrą žemė sklypą, pažymėtą raide „A“, valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune; priteisė solidariai iš N. L. ir R. P. ieškovų O. A. ir A. A. naudai 1.770 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 255 Lt žyminio mokesčio.

Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovai ir atsakovės yra namų valdos, kurią sudaro 436 kv. m ploto žemės sklypas, 267,02 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas (1A1žp) ir kiemo statiniai, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 30, bendraturčiai: ieškovams priklauso 377/436 dalys žemės sklypo ir 41/100 dalis pastatų, o atsakovėms bendrai sudėjus – 59/436 dalys žemės sklypo ir 59/100 dalys pastatų (b.l. 10-12, 85-86, t.1). 2006 m. gruodžio 7 d. ieškovai ir tuometė minėtos valdos bendraturtė A.B. Z. susitarimu, kuris nuo 2006 12 07 įregistruotas viešame registre, patvirtino žemės sklypu naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovai vieni naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ – 302 kv. m., o bendrai visi bendraturčiai turi teisę naudotis žemės sklypu, pažymėtu raide „A“ – 134 kv. m., iš kurių buvusiai bendraturtei priklausė 59 kv. m., o ieškovams – 75 kv. m. (b.l. 14-20, t.1). 2007 m. rugsėjo 14 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovės iš A.B. Z. lygiomis dalimis įgijo žemės sklypo ir gyvenamojo pastato bei kiemo statinių dalis, o taip pat buvo supažindintos su viešame registre įregistruota žemės sklypo naudojimosi tvarka (b.l. 98-99, t.1). Ieškovai pateikė UAB „Arikon“ parengtą inžinerinio statinio – tvoros supaprastintą projektą, kuris suderintas su Kauno apskrities VPK ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriumi (b.l. 38, t.1; b.l. 15, t.2).

Teismas, atmesdamas atsakovių priešieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, konstatavo, kad  pateiktas atsakovių žemės naudojimo pakeitimo tvarkos projektas neatitinka racionalumo,  patogumo bei protingumo kriterijų, kadangi projekte ieškovams paskirta naudotis mažesniu nei jiems faktiškai priklauso žemės plotu, ieškovams priskirta po atsakovių namu esanti žemė, keičiamos bendro naudojimo žemės sklypo ribos, siekiant, kad atsakovės galėtų prieiti prie kiemo statinių – tualeto ir kanalizacijos šulinio, nors pačios atsakovės bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad tualetas yra seniai nugriautas, o liudytojos J. V. parodymais, prie kanalizacijos šulinio priėjimo būtinybės nėra, kadangi visi reikalingi įrenginiai yra sumontuoti atsakovių name. Atsakovių argumentus, kad pirkdamos namų valdą, tikėjosi, jog jos vienos naudosis kiemeliu ir įvažiavimu pro vartus, nes buvusi savininkė – liudytoja A.B. Z. informavo, kad ieškovai įvažiavimu nesinaudojo ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė, be to, buvo nusistovėjusi tvarka, kad tiek įvažiavimas pro esamus vartus, tiek kiemo aikštelė buvo naudojama išimtinai atsakovių namo gyventojų, teismas laikė neturinčius teisinio pagrindo, kadangi pirkdamos namų valdą atsakovės buvo supažindintos su viešame registre įregistruota žemės naudojimosi tvarka, žinojo, kuri žemės dalis yra priskirta naudotis išimtinai ieškovams, o kuri žemė – bendrai.

Tenkindamas ieškinio reikalavimus, teismas nustatė, kad ieškovų užsakymu 2008 m. parengtas tvoros supaprastintas projektas, kuris buvo pateiktas atsakovėms susipažinti, yra suderintas su Kauno apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriumi, t.y. atitinka Statybos techniniame reglamente 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.3 p. nurodytus reikalavimus. Iš tvoros rekonstrukcijos projekto nustatė, kad naujai projektuojami vartai, kurių rekonstrukciją ginčija atsakovės, yra iš dviejų dalių, vieni varstomi, kaip yra ir šiuo metu, kiti – stumdomi, automatizuoti, jokių įrodymų, kad naujai projektuojami vartai gali būti sunkūs ir todėl atsakovės negalės jų pastumti ar atverti, į bylą nėra pateikta, todėl šiuos atsakovių argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovių argumentus, kad ieškovams atlikus tvoros rekonstrukciją bei savo žemės sklype „B“ parkuojant automobilį pažeidžiant minimalius automobilio parkavimo parametrus, atsakovės dėl esamo įvažiavimo į garažą – panduso – apskritai neturės galimybės pėsčiomis ir patogiai patekti į savo namo dalį, šio ginčo nagrinėjimo kontekste, kai sprendžiamas klausimas dėl atsakovių atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai pagrįstumo, teismas laikė neturinčiais reikšmės ir kitos bylos dalyku. Kitų pagrįstų duomenų, kuriais remdamosi atsakovės atsisako duoti sutikimą tvoros rekonstrukcijai, byloje teismas nenustatė. Teismas taip pat nustatė, kad pagal esamą naudojimosi žeme tvarką ant žemės dalies, kuri ginčo šalims priskirta naudotis bendrai, atsakovės stato automobilius, tokiu būdu užkirsdamos ieškovams pravažiavimą į savo privačią žemę. Aplinkybes, kad parkuoja savo automobilius ant bendrai valdomos žemės, bylos nagrinėjimo metu neginčijo bei pripažino pačios atsakovės, todėl teismas įpareigojo atsakoves pašalinti ieškovų teisių pažeidimus. 

 

Apeliaciniu skundu (b.l. 133-135, t.2) atsakovės N. L. ir R. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovų O. A. ir A. A. ieškinys ir atmestas atsakovių N. L. ir R. P. priešieškinis ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliančių nuomone, teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovų pateiktas tvoros rekonstrukcijos projektas neatitinka bendraturčių interesų bei yra vienpusiškas. Ieškovų pateiktame tvoros rekonstrukcijos projekte (brėžinyje) aiškiai matyti, jog ieškovai ketina griauti trečiąjį tvoros stulpelį bei panaikinti įėjimo į teritoriją vartelius, esančius prieš atsakovėms priklausančią namo dalį. Vietoj jų pagal projektą planuojama įrengti stumdomus vartus, pro kuriuos ieškovai automobiliais patektų į teritoriją. Po rekonstrukcijos tvoroje išliks tik vieni varteliai, esantys ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, priešais jiems priklausančią namo dalį, taigi akivaizdu, kad šiais varteliais atsakovės galimybės naudotis neturės. Teismas, leisdamas ieškovams rekonstruoti tvorą, neįvertino, jog šie ieškovų veiksmai turės neproporcingas pasekmes, t.y. vieno iš bendraturčių interesai bus nepagrįstai pažeidžiami kitų bendraturčių - ieškovų - naudai. Panaikinus minėtus vartelius bei vietoje jų įrengus stumdomus vartus, atsakovės neturės galimybės saugiai bei nekliudomai patekti į savo gyvenamąsias patalpas, nes bus priverstos naudotis automobiliams skirtais stumdomais kiemo vartais. Sprendimu teismas pažeidė bendraturčių interesų derinimo principą, kurio laikymosi svarba ne kartą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, ne tik neišsprendė tarp bendraturčių kilusių nesutarimų, bet dar labiau komplikavo situaciją ir dėl jos ateityje konfliktai tarp šalių bus neišvengiami. Rekonstravus tvorą bei pastačius naujus stumdomus vartus, ieškovai jais naudosis tam, kad savo automobiliais galėtų patekti į namo teritoriją bei čia parkuoti automobilius. Ieškovai teigia, jog įrengus šiuos naujus vartus jiems priklausantys automobiliai bus parkuojami ieškovams priklausančioje sklypo dalyje, plane pažymėta raide „B“. Iš byloje pateiktų teritorijos brėžinių bei foto nuotraukų matyti, jog netgi praplatinus įvažiavimą, t.y. įrengus naujus vartus vietoj esančių ir panaikinus vartelius, automobilių statyti ieškovams priklausančioje sklypo dalyje „B“ fiziškai nėra galimybių. Taigi, darytina išvada, jog automobiliai bus statomi bendro naudojimo sklypo dalyje, plane pažymėta raide „A“, t.y. aikštelėje, esančioje tiesiai priešais vienintelį įėjimą į atsakovėms priklausančias gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad dalį šios aikštelės užima paaukštinimas (pandusas), skirtas įvažiuoti į atsakovėms priklausantį garažą, o kita aikštelės dalis apribota ieškovų namo sienos, bei į tai, jog ieškovų planuojami įrengti vartai yra būtent tarp šių objektų, tikėtina, kad ieškovai parkuos automobilius minėtoje likusioje laisvoje erdvėje aikštelėje. Tokiu atveju atsakovės visiškai neteks galimybės patekti į joms priklausančias gyvenamąsias patalpas arba bus priverstos ieškoti tarpų praėjimui tarp automobilių. Atsakovių pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka būtent ir atspindi dabartinę faktinę naudojimosi žemės sklypu situaciją ir ateityje leistų išvengti konfliktų tarp šalių, todėl Kauno miesto apylinkės teismas atsakovių priešieškinį atmetė nepagrįstai.

 

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 143-144, t.2) ieškovai O. A. ir A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad apeliantėms, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, puikiai buvo žinoma naudojimosi tvarka šiuo daiktu, kurią patvirtina 2006 12 07 įregistruotas susitarimas. Pirkėjoms apie šį susitarimą ir jo sąlygas buvo žinoma, įsigyjant nekilnojamąjį turtą ginčo valdoje ir jos įsipareigojo šių sąlygų laikytis. Keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką neatsiradus naujų aplinkybių nėra teisinio pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeistos ieškovų teisės, kurie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, įsigijo žymiai anksčiau nei apeliantės. Apeliančių motyvai, kad rekonstravus esamą tvorą neturės galimybės patekti į gyvenamąsias patalpas, yra atmestini, kadangi ieškovų pateiktame būsimos tvoros rekonstrukcijos projekte aiškiai ir suprantamai pavaizduota vieta, kurioje bus įrengti stumdomi vartai, kurie turės automatinį valdymą, bei įrengti varstomi vartai. Galimybė vaikščioti bei važinėti bus per abu numatomus įrengti vartus. Projekte (b.l. 38, t.1) tarp stulpelių 5 ir 6 esančiais varteliais apeliantės nesinaudoja, nes jie joms nepriklauso. Apeliantės nepateikė jokių argumentų dėl teismo netinkamo įrodymų vertinimo, nors šiuo motyvu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą.

 

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme  atsakovės prašė jų apeliacinį skundą patenkinti,  priteisti joms  bylinėjimosi išlaidas, ieškovė prašė  apeliacinį  skundą  atmesti, priteisti ieškovams jų turėtas išlaidas.

 

Apeliacinis  skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato,  kad  bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė  CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atsakovės,  nurodydamos apeliaciniame  skunde  motyvus, kodėl  yra  nepagrįstas  apskųstasis pirmosios   instancijos teismo sprendimas  jų  atmesto pareikšto priešieškinio  dalyje, teigia, jog   teismas  netinkamai  aiškino  materialinės  teisės  normas, įtvirtinančias  bendraturčių  teisę nustatyti ar pakeisti  2006 m. gruodžio 7 d. susitarimu  nustatytą  naudojimosi   bendrąja nuosavybe tvarką. Tačiau kodėl   reikėtų  pripažinti, kad teismas netinkamai  taikė  apeliančių  nurodytą materialinės teisės normą – CK 4.75 str. 1 d., skunde  nenurodė.

Teisėjų  kolegija  neturi  pagrindo  pripažint, jog  toks apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. CK 4.75 str. 1 d.  įtvirtina  taisyklę, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi  ir  disponuojama  bendraturčių susitarimu, o  kai nesutariama, valdymo, naudojimosi ir  disponavimo  tvarka  nustatoma  teismo tvarka  pagal bet kurio  iš  bendraturčių ieškinį.  Tarp  ieškovų  ir  buvusios namų valdos  savininkės A.B. Z. 2006 12 07 buvo  sudarytas  naudojimosi  bendrai  valdoma  žeme  susitarimas, apie jį padarytas įrašas viešame registre (b.l 10-20, t. 1). Toks  susitarimas  yra  privalomas ir atsakovėms,  perėmusioms buvusios  bendraturtės  A.B. Z. teises.  Apie  tokio susitarimo  sudarymą  nurodyta  ir  pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria atsakovės įgijo žemės sklypo dalį.

Atsakovės  priešieškiniu prašė  pakeisti  2006 12 07  susitarimu  nustatytą  žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatyti  kitokią tvarką  pagal  jų į bylą pateiktą  UAB „Toposfera“  parengtą  planą. Atsakovių priešieškinį  teismas priėmė, pripažindamas, kad  atsakovės  turi  teisę  kreiptis  į  teismą dėl  nustatytos žemės  naudojimosi tvarkos pakeitimo, ir jį išnagrinėjo. Teismas sprendimu  priešieškinį  atmetė, pripažindamas, kad jis nepagrįstas.

Teisėjų kolegija  neturi  pagrindo  vertinti,  kad   teismas  šioje dalyje  priėmė  nepagrįstą  sprendimą, nes  atsakovių  pasiūlyta  nauja  naudojimosi tvarka, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas,  akivaizdžiai pažeistų  ieškovų teises. Tokiu  ieškovų teisių pažeidimu  laikytina tai,  kad  pagal  priešieškiniu prašomą nustatyti tvarką  jiems  tektų  naudotis  mažesne nei jiems  nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalimi. Taigi, priešieškinis atmestas pagrįstai. Tačiau  tai, kad  atsakovių priešieškinis buvo  atmestas,  atsakovėms  neužkerta kelio  kreiptis į teismą dėl to paties dalyko kitu pagrindu, t.y. siūlant  nustatyti  kitokią  naudojimosi žemės sklypu tvarką,  jei  jie  vertina,  kad  būtina  nustatyti  jų patekimo  prie  šulinio, lauko tualeto, aplink jų namą  tvarką.

Nesutikdamos  su   pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkinti  ieškovų  reikalavimai, atsakovės  teigia,  kad  teismas  visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovų pateiktas tvoros rekonstrukcijos projektas neatitinka bendraturčių interesų bei yra vienpusiškas, iš jo matyti, kad ieškovai ketina griauti trečiąjį tvoros stulpelį bei panaikinti įėjimo į teritoriją vartelius, esančius prieš atsakovėms priklausančią namo dalį, vietoj jų pagal projektą planuojama įrengti stumdomus vartus, pro kuriuos ieškovai automobiliais patektų į teritoriją.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu,  pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovų  ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atsakovės  nepateikė  įrodymų,  kad  tvoros  rekonstrukcija  pažeistų  jų  teises. Po rekonstrukcijos atsakovės į jų namų  valdą  patekti  turės galimybę. Kartu patogesnes  sąlygas patekti į  jiems  priklausančią  žemės sklypo dalį, plane (b.l. 20, t. 1) pažymėtą raide „B“, esančią  šalia  bendro naudojimo sklypo dalies, pažymėtos raide „A“,  turės  ir  ieškovai. Todėl  vertintina, kad  pirmosios instancijos teismo sprendimu  buvo  atsižvelgta į abiejų šalių interesus, išlaikyta šalių  interesų pusiausvyra.  Atsakovių  nurodyta  aplinkybė ,  kad  ieškovai  sklypo dalyje „B“  laikys automobilį  ir  tai  pažeis  atsakovių teises,  negali  būti  pagrindu  neduoti  sutikimo  tvoros  rekonstrukcijai. Nurodyta sklypo dalis „B“, pirmiausia,  priklauso  ieškovams.  O  be  to,  ne  kiekvieno automobilio  pastatymas  šioje  dalyje   būtinai   gali  pažeisti  atsakovių teises.

Atsakovės  apeliaciniu  skundu, kaip kolegija vertina iš jame suformuluotų reikalavimų,   prašo panaikinti   ir tą  pirmosios instancijos teismo   sprendimo  dalį,  kuria  atsakovės  įpareigotos  netrukdyti  ieškovams  patekti į  jiems priklausančią  naudotis žemės sklypo dalį  per  bendro naudojimo  žemės  sklypą.  Tačiau  atsakovės  apeliaciniame  skunde  nenurodo, kodėl  šioje  dalyje  teismo  sprendimas yra nepagrįstas  ar  neteisėtas. Pirmosios  instancijos teismas  sprendimo  motyvuojamojoje  dalyje  nurodė, kodėl ir kokiais įrodymais remdamasis  pripažįsta,  jog    atsakovių  veiksmai pažeidžia  ieškovių teises. Atsakovėms   nenurodžius  argumentų,  kodėl  pirmosios  instancijos  teismo  padarytos  išvados  yra  nepagrįstos,  teisėjų kolegija  pripažįsta,  kad  šioje  dalyje  teismas  priėmė taip pat pagrįstą sprendimą.

Remdamasi  tuo,  kas  nurodyta,  teisėjų  kolegija  sprendžia,  jog   apskųstasis  pirmosios  instancijos teismo  sprendimas  yra  pagrįstas  bei  teisėtas,  jį  naikinti  ar  keisti  apeliacinio  skundo  motyvais  nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus  atsakovių  apeliacinį  skundą  iš  jų  ieškovams, remiantis  CPK  93 ir 96 straipsniais, priteistinos  pastarųjų  turėtos nagrinėjant  bylą  apeliacinės  instancijos teisme  bylinėjimosi  išlaidos,  kurių  suma  yra  1460 Lt (b.l. 162-163, t. 2).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  pirmosios  dalies  1  punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

apeliacinį skundą  atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti  iš N. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir  R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos  po  730 Lt (septynis šimtus trisdešimt litų)  bylinėjimosi išlaidų  ieškovų  O. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Raimondas Buzelis

 

Kolegijos teisėjai                                                                                        Izolda Nėnienė                                                                                                                                                                                                                                                                                      Arūnas Rudzinskas