Civilinė
byla Nr. 2A-30-260/2011
Procesinio sprendimo
kategorija: 30.9.1; 30.10; 121.21
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės ir Arūno
Rudzinsko,
sekretoriaujant Editai Vazgienei,
dalyvaujant ieškovei O. A.,
ieškovų atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovėms N.
L. ir R. P., atsakovių atstovei advokatei
Jurgitai Spaičienei,
viešame teismo posėdyje
žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių N.
L. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3313-584/2010
pagal ieškovų O. A. ir A. A. ieškinį,
pareikštą atsakovėms N. L. ir R. P.,
dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo – AB DnB NORD bankas, ir atsakovių N. L. ir R. P. priešieškinį ieškovams O. A. ir A. A. dėl naudojimosi žemės
sklypu tvarkos pakeitimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovai patikslintu
ieškiniu (b.l. 48-52, t.1) prašė teismo pripažinti jiems teisę
be atsakovių sutikimo rekonstruoti tvorą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, pagal UAB „Arikon“ 2008 m. paruoštą
inžinerinio statinio – tvoros supaprastintą projektą; įpareigoti atsakoves
netrukdyti ieškovams patekti į jiems priklausančią naudotis žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą raide „B“, per bendrą žemė sklypą, pažymėtą raide
„A“, valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune; priteisti iš atsakovių solidariai
bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakovėmis yra
bendraturčiai namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune. Kadangi atsakovės nuolat
laiko savo automobilius ant bendros žemės sklypo dalies ir taip apsunkina
ieškovams galimybę įvažiuoti į savo kiemą ir statyti automobilį savo žemės
sklype „B“, būtina atlikti tvoros rekonstrukciją. Prašė atmesti priešieškinį
kaip nepagrįstą, kadangi atsakovės, jau įsigydamos namų valdą (duomenys neskelbtini) g.
30, Kaune, žinojo apie viešame registre įregistruotą žemės naudojimosi tvarką,
kuri, remiantis CK 4.81 str. 2 d., yra joms privaloma.
Atsakovės N. L. ir R. P. patikslintu priešieškiniu
(b.l. 75-77, t.2) prašė pakeisti ieškovų ir A. B. Z. 2006 12 07 susitarimu nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0024-0042, esančio (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, naudojimosi tvarką pagal UAB „Toposfera“ parengtą žemės
sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, paskiriant naudotis žemės
sklypo dalimis „A“ 255 kv.m ir „B“ 75 kv.m – ieškovams; žemės sklypo dalimi „C“ 50 kv.m
– atsakovėms; žemės
sklypo dalimi „D“ 56 kv.m – šalims bendrai, taip pat priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės
neprieštaravo dėl ieškinio reikalavimų, kad ieškovai, rekonstruodami tvorą,
įsirengtų atskirus vartus jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje „B“, tačiau
nesutiko, kad pagal tvoros projektą būtų griaunamas 3 stulpelis ir vietoj esamų
vartų projektuojami nauji, kadangi panaikinus esamus vartus ir ieškovams pagal
dabartinę naudojimosi žeme tvarką parkuojant automobilius savo žemės sklype
„B“, atsakovės dėl esamo įvažiavimo į garažą – panduso – apskritai neturėtų
galimybės pėsčiomis ir patogiai patekti į savo namo dalį. Atsakovės nurodė, kad
dėl esamos naudojimosi žemės
sklypu tvarkos jos negali tinkamai naudotis joms priklausančia namo dalimi, neturi galimybės
nekliudomai į savo namo dalį patekti ar net prie jos prieiti, taip pat neturi galimybės naudotis joms
priklausančiomis 59/100 dalimis kiemo įrenginių – lauko tualetu ir šuliniu. Atsakovių
siūloma tvarka yra pagrįsta ir atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką tarp
bendraturčių, nes liudytojos parodė, kad buvę atsakovėms priklausančios namų
valdos savininkai naudojosi ir turėjo apėjimą aplink savo namą, o žemės sklypo
dalimi, kuri pagal esamą tvarką priklauso išimtinai ieškovams, bendraturčiai
naudojosi bendrai.
Kauno miesto apylinkės
teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė
(b.l. 121-125, t.2). Teismas pripažino
ieškovams O. A. ir A. A. teisę be atsakovių N. L. ir R. P. sutikimo
rekonstruoti tvorą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės valdoje (duomenys neskelbtini) g. 30, Kaune, pagal UAB „Arikon“ 2008 m. paruoštą
inžinerinio statinio – tvoros supaprastintą projektą; įpareigojo atsakoves N. L. ir R. P. netrukdyti
ieškovams O. A. ir A. A. patekti į jiems priklausančią naudotis žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą raide „B“, per
bendrą žemė sklypą, pažymėtą raide „A“, valdoje (duomenys
neskelbtini) g. 30, Kaune; priteisė
solidariai iš N. L. ir R. P. ieškovų O. A. ir A.
A. naudai 1.770 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 255 Lt žyminio mokesčio.
Teismas,
remdamasis šalių
paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovai ir
atsakovės yra namų valdos, kurią sudaro 436 kv. m ploto žemės sklypas,
267,02 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas (1A1žp) ir kiemo
statiniai, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) g.
30, bendraturčiai: ieškovams priklauso 377/436 dalys žemės sklypo ir 41/100
dalis pastatų, o atsakovėms bendrai sudėjus – 59/436 dalys žemės sklypo ir
59/100 dalys pastatų (b.l. 10-12, 85-86, t.1). 2006 m. gruodžio 7 d. ieškovai ir tuometė minėtos valdos bendraturtė A.B. Z. susitarimu,
kuris nuo 2006 12 07 įregistruotas viešame registre, patvirtino žemės sklypu
naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovai vieni naudojasi žemės sklypo dalimi,
plane pažymėta raide „B“ – 302 kv. m., o bendrai visi bendraturčiai turi teisę
naudotis žemės sklypu, pažymėtu raide „A“ – 134 kv. m., iš kurių buvusiai
bendraturtei priklausė 59 kv. m., o ieškovams – 75 kv. m. (b.l. 14-20, t.1). 2007 m. rugsėjo 14 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovės iš A.B.
Z. lygiomis dalimis įgijo žemės sklypo ir gyvenamojo pastato bei kiemo
statinių dalis, o taip pat buvo supažindintos su viešame registre įregistruota
žemės sklypo naudojimosi tvarka (b.l. 98-99, t.1). Ieškovai pateikė UAB
„Arikon“ parengtą inžinerinio statinio – tvoros supaprastintą projektą, kuris
suderintas su Kauno apskrities VPK ir Kauno miesto savivaldybės administracijos
Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriumi (b.l. 38, t.1; b.l. 15, t.2).
Teismas, atmesdamas
atsakovių priešieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos
pakeitimo, konstatavo, kad pateiktas atsakovių žemės naudojimo pakeitimo
tvarkos projektas neatitinka racionalumo, patogumo bei protingumo kriterijų, kadangi
projekte ieškovams paskirta naudotis mažesniu nei
jiems faktiškai priklauso žemės plotu, ieškovams priskirta po atsakovių
namu esanti žemė, keičiamos bendro naudojimo žemės sklypo ribos, siekiant, kad
atsakovės galėtų prieiti prie kiemo statinių – tualeto ir kanalizacijos
šulinio, nors pačios atsakovės bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad
tualetas yra seniai nugriautas, o liudytojos J. V. parodymais,
prie kanalizacijos šulinio priėjimo būtinybės nėra, kadangi visi reikalingi
įrenginiai yra sumontuoti atsakovių name. Atsakovių argumentus, kad pirkdamos
namų valdą, tikėjosi, jog jos vienos naudosis kiemeliu ir įvažiavimu pro
vartus, nes buvusi savininkė – liudytoja A.B. Z. informavo,
kad ieškovai įvažiavimu nesinaudojo ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė, be to,
buvo nusistovėjusi tvarka, kad tiek įvažiavimas pro esamus vartus, tiek kiemo
aikštelė buvo naudojama išimtinai atsakovių namo gyventojų, teismas laikė neturinčius
teisinio pagrindo, kadangi pirkdamos namų valdą atsakovės buvo supažindintos su
viešame registre įregistruota žemės naudojimosi tvarka, žinojo, kuri žemės
dalis yra priskirta naudotis išimtinai ieškovams, o kuri žemė – bendrai.
Tenkindamas ieškinio
reikalavimus, teismas nustatė, kad ieškovų užsakymu 2008 m. parengtas tvoros supaprastintas projektas, kuris buvo pateiktas atsakovėms susipažinti, yra
suderintas su Kauno apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu ir Kauno
miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo
skyriumi, t.y. atitinka Statybos techniniame reglamente 1.07.01:2002
„Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.3 p. nurodytus reikalavimus. Iš
tvoros rekonstrukcijos projekto nustatė, kad naujai projektuojami vartai, kurių
rekonstrukciją ginčija atsakovės, yra iš dviejų
dalių, vieni varstomi, kaip yra ir šiuo metu, kiti – stumdomi, automatizuoti,
jokių įrodymų, kad naujai projektuojami vartai gali būti sunkūs ir todėl
atsakovės negalės jų pastumti ar atverti, į bylą nėra pateikta, todėl šiuos
atsakovių argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovių argumentus, kad
ieškovams atlikus tvoros rekonstrukciją bei savo žemės sklype „B“ parkuojant
automobilį pažeidžiant minimalius automobilio parkavimo parametrus, atsakovės
dėl esamo įvažiavimo į garažą – panduso – apskritai neturės galimybės pėsčiomis
ir patogiai patekti į savo namo dalį, šio ginčo nagrinėjimo kontekste, kai
sprendžiamas klausimas dėl atsakovių atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai
pagrįstumo, teismas laikė neturinčiais reikšmės ir kitos bylos dalyku. Kitų
pagrįstų duomenų, kuriais remdamosi atsakovės atsisako duoti sutikimą tvoros
rekonstrukcijai, byloje teismas nenustatė. Teismas
taip pat nustatė, kad pagal esamą naudojimosi žeme tvarką ant žemės dalies,
kuri ginčo šalims priskirta naudotis bendrai, atsakovės stato automobilius,
tokiu būdu užkirsdamos ieškovams pravažiavimą į savo privačią žemę. Aplinkybes,
kad parkuoja savo automobilius ant bendrai valdomos žemės, bylos nagrinėjimo
metu neginčijo bei pripažino pačios atsakovės, todėl teismas įpareigojo
atsakoves pašalinti ieškovų teisių pažeidimus.
Apeliaciniu skundu (b.l. 133-135, t.2) atsakovės
N. L. ir R. P. prašo panaikinti Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo patenkintas
ieškovų O. A. ir A. A. ieškinys ir
atmestas atsakovių N. L. ir R. P. priešieškinis
ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti;
priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliančių nuomone, teismas
pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Kauno miesto
apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė
į aplinkybę, jog ieškovų pateiktas tvoros rekonstrukcijos projektas neatitinka
bendraturčių interesų bei yra vienpusiškas. Ieškovų pateiktame tvoros
rekonstrukcijos projekte (brėžinyje) aiškiai matyti, jog ieškovai ketina
griauti trečiąjį tvoros stulpelį bei panaikinti įėjimo į teritoriją vartelius,
esančius prieš atsakovėms priklausančią namo dalį. Vietoj jų pagal projektą
planuojama įrengti stumdomus vartus, pro kuriuos ieškovai automobiliais patektų
į teritoriją. Po rekonstrukcijos tvoroje išliks tik vieni varteliai, esantys
ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, priešais jiems priklausančią
namo dalį, taigi akivaizdu, kad šiais varteliais atsakovės galimybės naudotis
neturės. Teismas, leisdamas ieškovams rekonstruoti tvorą, neįvertino, jog šie
ieškovų veiksmai turės neproporcingas pasekmes, t.y. vieno iš bendraturčių
interesai bus nepagrįstai pažeidžiami kitų bendraturčių - ieškovų - naudai.
Panaikinus minėtus vartelius bei vietoje jų įrengus stumdomus vartus, atsakovės
neturės galimybės saugiai bei nekliudomai patekti į savo gyvenamąsias patalpas,
nes bus priverstos naudotis automobiliams skirtais stumdomais kiemo vartais.
Sprendimu teismas pažeidė bendraturčių interesų derinimo principą, kurio
laikymosi svarba ne kartą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, ne tik neišsprendė tarp
bendraturčių kilusių nesutarimų, bet dar labiau komplikavo situaciją ir dėl jos
ateityje konfliktai tarp šalių bus neišvengiami. Rekonstravus tvorą bei
pastačius naujus stumdomus vartus, ieškovai jais naudosis tam, kad savo automobiliais
galėtų patekti į namo teritoriją bei čia parkuoti automobilius. Ieškovai
teigia, jog įrengus šiuos naujus vartus jiems priklausantys automobiliai bus
parkuojami ieškovams priklausančioje sklypo dalyje, plane pažymėta raide „B“.
Iš byloje pateiktų teritorijos brėžinių bei foto nuotraukų matyti, jog netgi
praplatinus įvažiavimą, t.y. įrengus naujus vartus vietoj esančių ir panaikinus
vartelius, automobilių statyti ieškovams priklausančioje sklypo
dalyje „B“ fiziškai nėra galimybių. Taigi, darytina išvada, jog automobiliai
bus statomi bendro naudojimo sklypo dalyje, plane pažymėta raide „A“, t.y.
aikštelėje, esančioje tiesiai priešais vienintelį įėjimą į atsakovėms
priklausančias gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad dalį šios
aikštelės užima paaukštinimas (pandusas), skirtas įvažiuoti į atsakovėms
priklausantį garažą, o kita aikštelės dalis apribota ieškovų namo sienos, bei į
tai, jog ieškovų planuojami įrengti vartai yra būtent tarp šių objektų,
tikėtina, kad ieškovai parkuos automobilius minėtoje likusioje laisvoje erdvėje
aikštelėje. Tokiu atveju atsakovės visiškai neteks galimybės patekti į joms
priklausančias gyvenamąsias patalpas arba bus priverstos ieškoti tarpų
praėjimui tarp automobilių. Atsakovių pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka
būtent ir atspindi dabartinę faktinę naudojimosi žemės sklypu situaciją ir
ateityje leistų išvengti konfliktų tarp šalių, todėl Kauno miesto apylinkės
teismas atsakovių priešieškinį atmetė nepagrįstai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 143-144, t.2) ieškovai O.
A. ir A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti,
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti
nepakeistą, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės
instancijos teisme. Nurodo, kad apeliantėms, įsigyjant
nekilnojamąjį turtą, puikiai buvo žinoma naudojimosi tvarka šiuo daiktu, kurią
patvirtina 2006 12 07 įregistruotas susitarimas. Pirkėjoms apie šį susitarimą
ir jo sąlygas buvo žinoma, įsigyjant nekilnojamąjį turtą ginčo valdoje ir jos
įsipareigojo šių sąlygų laikytis. Keisti naudojimosi žemės sklypu
tvarką neatsiradus naujų aplinkybių nėra teisinio pagrindo, nes priešingu
atveju būtų pažeistos ieškovų teisės, kurie nekilnojamąjį turtą (duomenys
neskelbtini)
g.
30, Kaune, įsigijo žymiai anksčiau nei apeliantės. Apeliančių motyvai,
kad rekonstravus esamą tvorą neturės galimybės patekti į gyvenamąsias patalpas,
yra atmestini, kadangi ieškovų pateiktame būsimos tvoros rekonstrukcijos
projekte aiškiai ir suprantamai pavaizduota vieta, kurioje bus įrengti stumdomi
vartai, kurie turės automatinį valdymą, bei įrengti varstomi vartai. Galimybė
vaikščioti bei važinėti bus per abu numatomus įrengti vartus. Projekte (b.l. 38,
t.1) tarp stulpelių 5 ir 6 esančiais varteliais apeliantės nesinaudoja, nes jie
joms nepriklauso. Apeliantės nepateikė jokių argumentų dėl teismo netinkamo įrodymų
vertinimo, nors šiuo motyvu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo
sprendimą.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovės prašė
jų apeliacinį skundą patenkinti, priteisti joms bylinėjimosi išlaidas,
ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovams jų turėtas
išlaidas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso ( toliau – CPK) 320
straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas
sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo
sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios
dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo
argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde
nesiremiama,
išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atsakovės, nurodydamos apeliaciniame skunde
motyvus, kodėl yra nepagrįstas apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas
jų atmesto pareikšto priešieškinio dalyje, teigia, jog teismas netinkamai
aiškino materialinės teisės normas, įtvirtinančias bendraturčių teisę
nustatyti ar pakeisti 2006 m. gruodžio 7 d. susitarimu nustatytą
naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką. Tačiau kodėl reikėtų pripažinti,
kad teismas netinkamai taikė apeliančių nurodytą materialinės teisės normą –
CK 4.75 str. 1 d., skunde nenurodė.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažint,
jog toks apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. CK 4.75 str. 1 d.
įtvirtina taisyklę, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas
valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, o kai
nesutariama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo
tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tarp ieškovų ir buvusios
namų valdos savininkės A.B. Z. 2006 12 07 buvo
sudarytas naudojimosi bendrai valdoma žeme susitarimas, apie jį padarytas
įrašas viešame registre (b.l 10-20, t. 1). Toks susitarimas yra privalomas
ir atsakovėms, perėmusioms buvusios bendraturtės A.B. Z. teises.
Apie tokio susitarimo sudarymą nurodyta ir pirkimo-pardavimo sutartyje,
kuria atsakovės įgijo žemės sklypo dalį.
Atsakovės priešieškiniu prašė pakeisti 2006
12 07 susitarimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatyti
kitokią tvarką pagal jų į bylą pateiktą UAB „Toposfera“ parengtą planą.
Atsakovių priešieškinį teismas priėmė, pripažindamas, kad atsakovės turi
teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos žemės naudojimosi tvarkos
pakeitimo, ir jį išnagrinėjo. Teismas sprendimu priešieškinį atmetė, pripažindamas,
kad jis nepagrįstas.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti,
kad teismas šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą, nes atsakovių
pasiūlyta nauja naudojimosi tvarka, kaip ir nurodė pirmosios instancijos
teismas, akivaizdžiai pažeistų ieškovų teises. Tokiu ieškovų teisių
pažeidimu laikytina tai, kad pagal priešieškiniu prašomą nustatyti tvarką
jiems tektų naudotis mažesne nei jiems nuosavybės teise priklauso žemės
sklypo dalimi. Taigi, priešieškinis atmestas pagrįstai. Tačiau tai, kad
atsakovių priešieškinis buvo atmestas, atsakovėms neužkerta kelio kreiptis
į teismą dėl to paties dalyko kitu pagrindu, t.y. siūlant nustatyti kitokią
naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei jie vertina, kad būtina nustatyti jų
patekimo prie šulinio, lauko tualeto, aplink jų namą tvarką.
Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalimi, kuria patenkinti ieškovų reikalavimai, atsakovės teigia,
kad teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovų pateiktas tvoros
rekonstrukcijos projektas neatitinka bendraturčių interesų bei yra
vienpusiškas, iš jo matyti, kad ieškovai ketina griauti trečiąjį tvoros
stulpelį bei panaikinti įėjimo į teritoriją vartelius, esančius prieš
atsakovėms priklausančią namo dalį, vietoj jų pagal projektą planuojama įrengti
stumdomus vartus, pro kuriuos ieškovai automobiliais patektų į teritoriją.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovų ieškinyje pareikštus
reikalavimus. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad tvoros rekonstrukcija
pažeistų jų teises. Po rekonstrukcijos atsakovės į jų namų valdą patekti
turės galimybę. Kartu patogesnes sąlygas patekti į jiems priklausančią
žemės sklypo dalį, plane (b.l. 20, t. 1) pažymėtą raide „B“, esančią šalia
bendro naudojimo sklypo dalies, pažymėtos raide „A“, turės ir ieškovai. Todėl
vertintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atsižvelgta į
abiejų šalių interesus, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Atsakovių
nurodyta aplinkybė , kad ieškovai sklypo dalyje „B“ laikys automobilį ir
tai pažeis atsakovių teises, negali būti pagrindu neduoti sutikimo
tvoros rekonstrukcijai. Nurodyta sklypo dalis „B“, pirmiausia, priklauso
ieškovams. O be to, ne kiekvieno automobilio pastatymas šioje dalyje
būtinai gali pažeisti atsakovių teises.
Atsakovės apeliaciniu skundu, kaip kolegija
vertina iš jame suformuluotų reikalavimų, prašo panaikinti ir tą pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės įpareigotos
netrukdyti ieškovams patekti į jiems priklausančią naudotis žemės sklypo
dalį per bendro naudojimo žemės sklypą. Tačiau atsakovės apeliaciniame
skunde nenurodo, kodėl šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas ar
neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje
nurodė, kodėl ir kokiais įrodymais remdamasis pripažįsta, jog atsakovių
veiksmai pažeidžia ieškovių teises. Atsakovėms nenurodžius argumentų,
kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos,
teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje dalyje teismas priėmė taip pat
pagrįstą sprendimą.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų
kolegija sprendžia, jog apskųstasis pirmosios instancijos teismo
sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti ar keisti
apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovių apeliacinį skundą iš jų
ieškovams, remiantis CPK 93 ir 96 straipsniais, priteistinos pastarųjų
turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi
išlaidos, kurių suma yra 1460 Lt (b.l. 162-163, t. 2).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r
i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (a.k.
(duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 730 Lt
(septynis šimtus trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovų O. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir
A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo
jos priėmimo dienos.
Kolegijos
pirmininkas
Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai
Izolda Nėnienė
Arūnas Rudzinskas