Civilinė byla Nr. e2A-1084-587/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00377-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.4.2.12.1; 2.6.8.11.1; 3.3.1.21
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintaila“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransa“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintaila“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Dariulis“, TL TRANS Sp. z o. o. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransa“, D. A..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gintaila“ (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 2021 m. liepos 15 d. ir 2021 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovių UAB „Dariulis“ ir TL TRANS Sp. z o. o. (toliau kartu – atsakovės) dėl ratinio traktoriaus „Claas Axion 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Scania P113HL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo; išreikalauti iš atsakovės UAB „Dariulis“ neteisėto svetimo valdymo ir grąžinti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančius daiktus – ratinį traktorių „Claas Axion 850“ ir automobilį „Scania P113HL“; jeigu vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad išreikalautino turto nėra, išieškoti nerasto turto vertę – 75 114,22 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Dariulis“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (išreikalauto turto arba jo piniginio ekvivalento vertės) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. iš trečiojo asmens UAB „Eurotransa“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR20 743 įsigijo įvairios technikos, tarp kurios buvo ratinis traktorius „Claas Axion 850“ ir automobilį „Scania P113HL“ (toliau – ir ginčo daiktai). Ieškovė už įsigytus ginčo daiktus sumokėjo UAB „Eurotransa“ 6 988,10 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr. P/O 009. Ieškovei ginčo daiktai buvo perduoti 2020 m. lapkričio 30 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. EUR20 743. Ieškovė automobilį 2021 m. sausio 15 d., o traktorių 2021 m. kovo 10 d. sudarytų nuomos sutarčių pagrindu išnuomojo ūkininkui D. A.. D. A. 2021 m. birželio 4 d. ieškovės vadovą informavo telefonu, kad į jo tėvo ūkyje esančią sodybą (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomi ginčo daiktai, atvyko grupė asmenų, tarp kurių buvo jo sūnus K. A., antstolis, policijos pareigūnai, advokatas, kiti fiziniai asmenys, ir, nieko nepaaiškinę, iš sodybos išsigabeno nuomos pagrindais naudotą techniką. Ieškovės vadovas 2021 m. birželio 4 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl ieškovei priklausančių transporto priemonių vagystės, kur jai buvo pranešta, kad 2021 m. birželio 4 d. visus kilnojamuosius daiktus, tarp jų ir ginčo daiktus, paėmė atsakovė UAB „Dariulis“, nes visi paimti daiktai priklauso atsakovei UAB „Dariulis“. Ieškovė rašytine pretenzija kreipėsi į atsakovę UAB „Dariulis“ su raginimu grąžinti ginčo daiktus, tačiau atsakovė UAB „Dariulis“ pretenziją ignoravo. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad atsakovė UAB „Dariulis“ pardavė ginčo daiktus atsakovei Lenkijos įmonei TL TRANS Sp. z o. o. Ieškovė kreipėsi į Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijas su pareiškimu, tačiau gavo atsakymą, kad minėtos Lenkijos įmonės valdymo organų nariai yra lietuvių tautybės asmenys, nėra duomenų, kad transporto priemonės kada nors būtų buvusios Lenkijoje. Atsakovė UAB „Dariulis“ pardavė ginčo daiktus, į kuriuos neturėjo nuosavybės teisių, todėl 2021 m. liepos 15 d. ir 2021 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sandoriai laikytini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi ginčo daiktai nebuvo perduoti atsakovei TL TRANS Sp. z o. o, todėl, sandorius pripažinus negaliojančiais, ginčo daiktai išreikalautini iš atsakovės UAB „Dariulis“. Paaiškėjus, kad išreikalautino turto nėra, turto vertė turi būti kompensuota pinigais. Ratinio traktoriaus „Claas Axion 850“ rinkos vertė yra 57 135,22 Eur, automobilio „Scania P11HL“ – 17 979 Eur.
3. Atsakovė UAB „Dariulis“ nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2017 m. jos vadovas, paprašytas nuo vaikystės pažįstamo ir tuo metu finansinių problemų turėjusio D. A., sutiko per trečiąjį asmenį UAB „Eurotransa“ nupirkti iš jo žemės ūkio ir kitokią techniką. D. A. pardavė turėtą techniką UAB „Eurotransa“, o pastaroji 2017 m. birželio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EUR17 406 pagrindu techniką pardavė atsakovei UAB „Dariulis“. Už įsigytą techniką atsakovė UAB „Dariulis“ sumokėjo grynaisiais pinigais UAB „Eurotransa“. Pagal žodinį susitarimą su D. A. technika liko sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pradėjus D. A. raginti techniką perduoti atsakovei UAB „Dariulis“, D. A. perdavimą vis atidėliodavo, o 2021 m. birželio 2 d. nurodė, kad neatiduos ginčo daiktų, kadangi atsakovė UAB „Dariulis“ jam yra skolinga už ginčo daiktų ir kitos technikos pasaugojimą. Tuomet atsakovės UAB „Dariulis“ vadovas kreipėsi į antstolį su prašymu fiksuoti ginčo daiktų atsiėmimo faktą. 2021 m. birželio 4 d. UAB „Dariulis“ vadovas nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) atsiimti atsakovei UAB „Dariulis“ priklausančių ginčo daiktų ir juos paėmė. Ginčo daiktus pergabeno į UAB „Monakvis“ teritoriją, kadangi atsakovės UAB „Dariulis“ kieme nebuvo vietos technikai laikyti. Maždaug po savaitės UAB „Monakvis“ lankėsi Lenkijos įmonės TL TRANS Sp. z o. o. atstovai, kurie pamatė laikomą techniką ir išreiškė norą nusipirkti ginčo daiktus. Atsakovės UAB „Dariulis“ vadovas nurodė technikos kainą, jiems kaina tiko, todėl sutarta kaina buvo sumokėta į atsakovės UAB „Dariulis“ banko sąskaitą, o techniką pirkėjai išsivarė. Dokumentų su technika nebuvo, nes jie liko pas D. A., pirkėjai sutiko nupirkti techniką be dokumentų.
4. Trečiasis asmuo D. A. atsiliepime į ieškinį prašė jį patenkinti. D. A. nurodė, kad 2017 m. gegužės 11 d. sutartimi pardavė, o UAB „Eurotransa“ nupirko įvairią žemės ūkio ir statybinę techniką, tarp jų ratinį traktorių „Claas Axion 850“ ir automobilį „Scania P113HL“. Pagal 2017 m. birželio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR 17406 UAB „Eurotransa“ visą įsigytą techniką pardavė atsakovei UAB „Dariulis“, tačiau atsakovė UAB „Dariulis“ nepasiėmė technikos. UAB „Eurotransa“ vienašališkai panaikino pirkimo–pardavimo sandorį pagal 2017 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR 17406 (2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Eurotransa“ raštu apie tai pranešė atsakovei UAB „Dariulis“) ir 2019 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu grąžino atsakovei UAB „Dariulis“ gautus 6 988,10 Eur. 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovė iš UAB „Eurotransa“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR 20 743, įsigijo įvairios technikos, tarp jų ratinį traktorių „Claas Axion 850“ ir automobilį „Scania PI13HL“, technika ieškovei buvo perduota 2020 m. lapkričio 30 d. priėmimo–perdavimo aktu. Ieškovė įsigytą techniką 2021 m. sausio 15 d. nuomos sutartimi išnuomojo D. A.. Jis techniką parsigabeno į tėvo Č. A. A. namų valdą (duomenys neskelbtini) ir ja kurį laiką dirbo. 2021 m. birželio 4 d. į sodybą atvyko policijos pareigūnai, antstolis G. S., kiti asmenys ir be jokių paaiškinimų ar dokumentų įforminimo išsigabeno ieškovei priklausančią techniką ir D. A. asmeninį turtą. Atsakovė UAB „Dariulis“ juos užvaldė neteisėtai, nes ieškovė nėra davusi sutikimo ar leidimo atsakovei UAB „Dariulis“ disponuoti ieškovei priklausančiais daiktais.
5. Trečiasis asmuo UAB „Eurotransa“ atsiliepime į ieškinį prašė jį patenkinti. UAB „Eurotransa“ nurodo, kad ieškovė ginčo daiktus ir kitą techniką iš jos įsigijo pagal 2020 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR20 743. Už įgytą techniką ieškovė yra atsiskaičiusi, tai patvirtina kasos pajamų orderis. UAB „Eurotransa“ ieškovei neturi jokių pretenzijų dėl įvykusio sandorio.
6. Atsakovė TL TRANS Sp. z o. o. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovei 6 194,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 170,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas, jog 2017 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sandorio tarp UAB „Eurotransa“ ir atsakovės UAB „Dariulis“ sudarymo metu UAB „Eurotransa“ turėjo nuosavybės teises į ginčo daiktus. Tarp UAB „Eurotransa“ ir atsakovės UAB „Dariulis“ vadovų įvyko žodinis susitarimas dėl ginčo daiktų pardavimo–pirkimo, sandorį patvirtina 2017 m. birželio 13 d. PVM sąskaita – faktūra Nr.17 406, iš kurios matyti, kad be kitos technikos atsakovė UAB „Dariulis“ įsigijo ginčo daiktus, bendra jų kaina – 6 988,10 Eur, kaina yra sumokėta pardavėjai, tą patvirtina kasos pajamų orderis P/0 009.
9. Teismas iš atsakovės UAB „Dariulis“ vadovo G. R. paaiškinimų teisme nustatė, kad D. A. paprašė nupirkti iš jo įvairios technikos, nes jis turėjo finansinių problemų, buvo prasidėję nesutarimai su sutuoktine. Atsakovės UAB „Dariulis“ vadovas sutiko nupirkti techniką, tačiau, vengdamas sandorio užginčijimo rizikos, pageidavo tai padaryti per kitą įmonę. Tuo tikslu buvo pasitelkta UAB „Eurotransa“, kuriai vadovavo jų bendras pažįstamas D. P.. Pastarajam sutikus, pirmiausia ginčo daiktus iš D. A. nupirko UAB „Eurotransa“, o vėliau atsakovė UAB „Dariulis“ nupirko ginčo daiktus iš UAB „Eurotransa“. Atsakovės UAB „Dariulis“ vadovas su D. A. buvo sutarę, jog technika faktiškai toliau liks D. A. ūkyje, šis galės technika naudotis panaudos pagrindais iki atskiro susitarimo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog UAB „Eurotransa“ įsigyta technika niekur nebuvo išvežta iš D. A. ūkio, be G. R. parodymų patvirtino liudytojas K. A. (D. A. sūnus), paaiškinęs, kad šeimoje kilus nesutarimams, jo tėvas D. A. ėmė pardavinėti techniką, apsigyveno atskirai nuo šeimos gretimame kaime, tačiau jo technika iš ūkio niekada nebuvo išvežta, tėvas ją toliau naudojo, jis visa tai matė, nes liko gyventi šeimos namuose. Teismas konstatavo, kad technikos palikimui D. A. ūkyje neprieštaravo UAB „Eurotransa“ vadovas D. P.. Nors jis teisme parodė, kad, nusipirkęs techniką, ją asmeniškai parsigabeno iš D. A. ūkio į savo įmonės kiemą, tačiau, teismo vertinimu, tokie parodymai prieštarauja nustatytiems byloje faktams, jais tikėti nėra pagrindo, nes asmuo, duodamas parodymus, nuolat painiojosi, negalėjo paaiškinti detalių, neatsiminė daugelio faktinių aplinkybių, negalėjo apibūdinti įsigytos technikos, jos paskirties, nepaaiškino, kur tiksliai jo įmonės kieme technika buvo pastatyta, kokia buvo įsigijimo kaina, negalėjo tiksliai atsakyti į kitus užduodamus klausimus ir pan., kas leidžia netikėti D. P. parodymų objektyvumu. Teismas nurodė netikintis ir D. A. bei ieškovės vadovo G. S. parodymais dėl technikos tariamo pergabenimo į UAB „Eurotransa“ aikštelę, nes tokia pozicija įrodomąja prasme yra naudinga tik ieškovei, ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, neatitinka objektyvios tiesos. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra akivaizdu, kad tarp D. A. ir G. R., o galbūt ir kitų proceso dalyvių, yra įvykęs konfliktas, dėl kurio ieškovės pusėje dalyvaujantys proceso dalyviai siekia įrodyti, jog pagal 2017 m. pirkimo–pardavimo sutartį tariamai neįvyko faktinis ginčo daiktų perdavimas, tačiau tokie parodymai neatitinka objektyvios tiesos.
10. Teismas konstatavo, kad nuosavybės į ginčo daiktus perdavimo faktą akivaizdžiai patvirtina UAB „Eurotransa“ 2017 m. birželio 13 d. surašytas perdavimo–priėmimo aktas. Juo UAB „Eurotransa“ patvirtino formalų nuosavybės į įvairius daiktus perleidimo faktą. Nors ieškovė nurodo, kad ginčo daiktų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo surašytas, šis ieškovės teiginys yra paneigtas minėtu rašytiniu įrodymu, D. P., kaip UAB „Eurotransa“ vadovas, raštu patvirtino ginčo daiktų perdavimo atsakovei UAB „Dariulis“ faktą. Tai, kad aktas nepasirašytas atsakovės UAB „Dariulis“ vadovo G. R., nemažina dokumento įrodomosios galios, kadangi verslo praktikoje yra įprasta apsikeisti dokumentais, išsiunčiant pasirašytą egzempliorių kitai šaliai. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė UAB „Dariulis“ neperėmė įsigytos technikos dokumentų ir raktelių, teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, kadangi nustatyta, jog technikos įsigijimo momentu jos buvimo vieta nepakito, ja pagal tarpusavio susitarimą toliau buvo leidžiama naudotis D. A., taigi logiška, jog dokumentai ir rakteliai atsakovės UAB „Dariulis“ sprendimu taip pat buvo palikti D. A..
11. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovės argumentą dėl ginčo daiktų įgijimo sandorio neįregistravimo viešuosiuose registruose, nurodęs, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija yra tik tuo atveju, jei tokia pareiga įtvirtinta įstatymu (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). Šiuo klausimu dėl transporto priemonių sandorių teisinės registracijos reikšmės ir privalomo registravimo visi teisiniai argumentai išsamiai išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010, teismas nurodė nekartosiantis sprendime šios nutarties argumentų, tačiau jais rėmėsi ir sprendė, kad šiuo atveju sandorio teisinė registracija nebuvo privaloma.
12. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės UAB „Dariulis“ ir UAB „Eurotransa“, nutraukimo negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes šiuo atveju nėra vienašalio sutarties nutraukimo teisinių pagrindų. Ginčo daiktai, juos nuosavybėn įgijus atsakovei UAB „Dariulis“, faktiškai buvo laikomi D. A. ūkyje, taip buvo nuspręsta ginčo daiktų savininkės sprendimu, taigi, UAB „Eurotransa“ neturėjo pagrindo reikalauti, kad atsakovė UAB „Dariulis“ juos pasiimtų iš šios įmonės aikštelės, nes jų ten paprasčiausiai nebuvo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra esminio sutarties sąlygų pažeidimo, kurį nurodo UAB „Eurotransa“. Teismas pažymėjo, kad UAB „Eurotransa“ pažeidė ir sutarties nutraukimo tvarką, nustatytą CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, nes pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovei išsiuntė 2019 m. lapkričio 7 d. ir, nesulaukusi įstatyme nustatyto 30 dienų termino, pervedė lėšas, gautas už techniką atsakovei UAB „Dariulis“, taip atimdama jai teisę ginčyti vienašalį sutarties nutraukimą. Teismas nusprendė, kad sprendimas dėl vienašalio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kai buvo pažeisti tiek jos nutraukimo pagrindai, tiek tvarka, nepaisant piniginių lėšų pervedimo fakto, šalims nesukūrė teisinių padarinių, dėl ko atsakovė UAB „Dariulis“ teisėtai toliau liko įgytų ginčo daiktų savininke.
13. Teismas nurodė, kad ginčo daiktų įsigijimo kaina (6 988,10 Eur) labai skiriasi nuo analogiškų daiktų rinkos kainos, tai matyti ir iš ieškinio dalyko dydžio. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, sudaro prielaidą manyti sandorį turint apsimestinumo ar kitų sandorio negaliojimo požymių, tačiau procese niekas iš jo dalyvių nekelia klausimo dėl neadekvačios ginčo daiktų vertės sandoryje, pats sandoris įstatymams neprieštarauja, be to, D. A. nurodė, kad jis skubėjo parduoti techniką ir jam nebuvo svarbi jos kaina, UAB „Eurotransa“ ir atsakovės UAB „Dariulis“ vadovai nurodė, kad kaina jiems buvusi priimtina. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Dariulis“ sumokėjo UAB „Eurotransa“ sutartą kainą už ginčo daiktus, priėmė savarankišką sprendimą dėl jų laikymo vietos, atliko visas pirkėjai būdingas funkcijas, todėl teisėtai įgijo ginčo daiktus savo nuosavybėn ir tapo jų savininke. Teismas konstatavo nenustatęs nė vieno ginčo daiktų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2017 m. tarp UAB „Eurotransa“ ir atsakovės UAB „Dariulis“, negaliojimo požymio, ši pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta teisėtai ir ji yra galiojanti, atsakovė UAB „Dariulis“, būdama teisėta daiktų savininkė, turėjo visišką laisvę su savo turtu elgtis savo nuožiūra, taigi, ji turėjo teisę ginčo daiktus perleisti atsakovei Lenkijos įmonei TL TRANS Sp. z o. o. pagal tarpusavyje šalių sulygtas sąlygas. Teismo vertinimu, UAB „Eurotransa“, perleidusi nuosavybės teises į ginčo daiktus atsakovei UAB „Dariulis“, neturėjo teisės jų dar kartą parduoti ieškovei, o ieškovė negalėjo šių ginčo daiktų įgyti nuosavybėn. Teismas konstatavo, kad ginčo daiktai niekada faktiškai ieškovei nebuvo perduoti, ji jų nevaldė, todėl ieškovė neprarado jų valdymo teisės be savo valios.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė UAB „Dariulis“ ginčijo ieškovės nuosavybės teisės į ginčo daiktus įgijimą. Atsakovė UAB „Dariulis“ byloje neginčijo ir nereiškė priešieškinio dėl 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Eurotransa“ vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, neginčijo 2020 m. lapkričio 13 d. sandorio tarp UAB „Eurotransa“ ir ieškovės, kuris yra teisėtas ir galiojantis.
1.2. Teismas neįvertino, kad atsakovė UAB „Dariulis“ ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo nuosavybės teisės į ginčo daiktus, nes pagal 2017 m. birželio 13 d. sutartį nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į ginčo daiktus. 2017 m. birželio 13 d. sutartis buvo nutraukta teisėtai, 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Eurotransa“ pranešimas apie vienašalį 2017 m. birželio 13 d. sutarties nutraukimą nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu.
1.3. Teismas neatskleidė bylos esmės, išeidamas už ieškinio ribų iš esmės pasisakė tik dėl 2017 m. birželio 13 d. sutarties tarp atsakovės UAB „Dariulis“ ir UAB „Eurotransa“ galiojimo, 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Eurotransa“ pranešimo apie vienašalį 2017 m. birželio 13 d. sutarties nutraukimą neteisėtumo, ignoruodamas šios sutarties nutraukimo faktą, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog tarp UAB „Eurotransa“ ir ieškovės 2020 m. lapkričio 13 d. yra sudaryta ginčo daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, kuri yra galiojanti. Atsakovės UAB „Dariulis“ vadovas teisme pripažino, jog suprato, kad 2017 m. birželio 13 d. sutartis yra nutraukta, nereiškė pretenzijų dėl sutarties nutraukimo, priėmė pinigų grąžinimą, patvirtino, kad UAB „Eurotransa“ žadėjo atšaukti pranešimą dėl sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė.
1.4. Teismo išvados yra nenuoseklios ir prieštaraujančios viena kitai. Teismui konstatavus, kad 2017 m. sutartis yra galiojanti, neįvertinta, kad teismas sprendime nustatė faktinę aplinkybę, jog 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Eurotransa“ atsakovei UAB „Dariulis“ išsiuntė pranešimą, kad naikina (nutraukia) ginčo daiktų pirkimo–pardavimo sandorį, UAB „Eurotransa“ mokėjimo pavedimu Nr. 1206 grąžino atsakovei UAB „Dariulis“ 6 988,10 Eur, atsakovės UAB „Dariulis“ vadovas, nesutikdamas su vienašaliu sandorio nutraukimu, pareikalavo iš UAB „Eurotransa“ vadovo rašytinio tokio sprendimo atšaukimo, tačiau UAB „Eurotransa“ sprendimo neatšaukė ir laikė pirkimo–pardavimo sutartį vienašališkai nutraukta. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su teismo padaryta išvada dėl 2017 m. birželio 13 d. sutarties galiojimo.
1.5. Aplinkybę, kad atsakovė UAB „Dariulis“ neperėmė ginčo daiktų, taigi neįgijo ir nuosavybės teisės į juos, patvirtina atsakovės UAB „Dariulis“ vadovo G. R. 2021 m. liepos 7 d. paaiškinimas, pateiktas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-20215-21, nepasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, G. R. paaiškinimai teisme. Teismas, ignoruodamas paminėtus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuosavybės į ginčo daiktus perdavimo faktą patvirtina UAB „Eurotransa“ 2017 m. birželio 13 d. surašytas perdavimo–priėmimo aktas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės UAB „Dariulis“ atstovas būtų pasirašęs minėtą perdavimo priėmimo aktą ir jį pateikęs UAB „Eurotransa“.
1.6. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsakovė UAB „Dariulis“, gavusi pranešimą apie sutarties nutraukimą, niekam nereiškė jokių pretenzijų. 2017 m. sandorio metu atsakovė UAB „Dariulis“ pirko ne tik ginčo, bet ir kitus daiktus, tarp jų ir traktorių-krautuvą „Komatsu“, kuris vėliau buvo surastas paslėptas ir ieškovės susigrąžintas, tačiau atsakovė UAB „Dariulis“ nėra pateikusi pretenzijos dėl šio turto. Tai leidžia teigti, kad atsakovė UAB „Dariulis“ suprato, kad 2017 m. sutartis buvo nutraukta.
1.7. Teismas ne tik neišsprendė bylos, bet sprendimu sudarė sąlygas naujiems teisiniams ginčams kilti, nes atsakovei UAB „Dariulis“ neginčijant vienašališko sutarties nutraukimo, o teismui padarius išvadą, kad jis yra neteisėtas, buvo nuspręsta dėl UAB „Eurotransa“ teisių ir pareigų, su iš to sekančiomis pasekmėmis.
1.8. Teismas, be teisinio pagrindo ir išeidamas už ieškinio ribų padarydamas išvadą, kad pranešimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl šalims nesukūrė teisinių pasekmių, šią išvadą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/20210, neįvertindamas, kad nurodyta byla savo ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl ja remtis nėra pagrindo.
1.9. Priešingai, nei konstatavo teismas, byloje yra neginčijami įrodymai, kad ieškovė turi nuosavybės teisę į daiktus – 2020 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EUR20 743, 2020 m. lapkričio 13 d. kasos pajamų orderis Nr. P/O 007, 2020 m. lapkričio 30 d. ginčo daiktų priėmimo–perdavimo aktas, registracijos pažymėjimas, VĮ „Regitra“ deklaracija. Teismas neįvertino, kad UAB „Eurotransa“ nutraukus sutartį su atsakove UAB „Dariulis“, nebuvo teisinių kliūčių perleisti ginčo daiktus ieškovei.
1.10. Teismas sąmoningai pasirinko nenagrinėti aplinkybių, susijusių su atsakovių sudarytais sandoriais, nes šie sandoriai yra akivaizdžiai neteisėti. Atsakovė TL TRANS Sp. z o. o. yra realiai veiklos nevykdanti įmonė, kurią valdo nenustatyti tretieji asmenys, ir ji skirta sudaryti neteisėtiems sandoriams, galimai kitai nusikalstamai veiklai (pinigų plovimas, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, mokesčių slėpimas ir pan.). Atsakovės UAB „Dariulis“ vadovo G. R. nurodytos aplinkybės apie sudarytą ginčo daiktų sandorį neatitinka įprastos verslo praktikos ir kelia abejones dėl jų realaus buvimo (nesudaryta sutartis, nesurašytas perdavimo–priėmimo aktas, pardavėjas neperdavė dokumentų, pirkėjas jų neprašė, pirkėjui nebuvo pateikti jokie nuosavybės teisę patvirtinantys įrodymai, nes pardavėjas jų neturėjo, pardavėjas nežino nei kas, nei kada išvežė transporto priemones iš saugomos UAB „Monakvis“ teritorijos ir t. t.).
1.11. Teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, nes, atmesdamas ieškinį, iš ieškovės atsakovei UAB „Dariulis“ priteisė žyminį mokestį. Ieškovė žyminį mokestį buvo sumokėjusi už ieškinį (1275 Eur) ir patikslintą ieškinį (140 Eur), o atsakovė UAB „Dariulis“ žyminio mokesčio nebuvo mokėjusi, nes priešieškinio šioje byloje nebuvo pareiškusi. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovės UAB „Dariulis“ atstovas baigiamojoje kalboje pasisakė ne apie tuos ieškinio reikalavimus, kurie buvo nagrinėjami šioje byloje.
15. Prisidėjimu prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo UAB „Eurotransa“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą, priteisti UAB „Eurotransa“ iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė UAB „Dariulis“ byloje nekėlė klausimo dėl UAB „Eurotransa“ ir atsakovės UAB „Dariulis“ sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio teisėtumo, jo galiojimo, nutraukimo fakto. Dėl to teismo sprendime padaryta išvada, jog pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės UAB „Dariulis“ ir UAB „Eurotransa“, nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nebuvo vienašalio sutarties nutraukimo teisinių pagrindų, laikytina siurprizine. Šioje byloje nebuvo kilęs ginčas dėl faktinės aplinkybės, jog UAB „Eurotransa“ vienašališkai nutraukė su atsakove UAB „Dariulis“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nebuvo galima numatyti, kad teismas imsis spręsti klausimus, dėl kurių byloje nebuvo ginčo.
2.2. Atsakovė UAB „Dariulis“ žinojo ir suprato, jog sandoris su UAB „Eurotransa“ pagal 2017 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR17 406, kurios pagrindu atsakovė UAB „Dariulis“ iš UAB „Eurotransa“ už 6 988,10 Eur įgijo įvairios technikos, yra nutrauktas. Nutraukus šį sandorį, 2020 m. lapkričio 13 d. UAB „Eurotransa“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR20 743 įvairią techniką, tarp jų ir ginčo daiktus, pardavė ieškovei, todėl ji yra teisėta šių daiktų savininkė.
16. Atsakovė UAB „Dariulis“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei UAB „Dariulis“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovė neįrodė visų vindikacinio ieškinio sąlygų, todėl jos ieškinys buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai.
3.2. Teismas teisingai kvalifikavo UAB „Eurotransa“ ir atsakovės UAB „Dariulis“ pirkimo–pardavimo santykius kaip teisėtus ir įvykusius. Teisingos ir teismo išvados, kad sandoris buvo realinis, apmokėtas ir įvykdytas. Šios aplinkybės buvo patvirtintos visapusišku bylos įrodymų ištyrimu ir jų palyginimų tarpusavyje.
3.3. Ieškovė, teigdama, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta, ignoruoja CK 6.217 straipsnio 4 dalį, kad šiuo atveju sutartis galėjo būti nutraukta tik teismo.
3.4. Atsakovė UAB „Dariulis“ buvo perdavusi ginčo daiktus naudoti D. A., iš kurio šiuos daiktus ir atsiėmė.
3.5. Ieškovė nenurodė, kokiu būdu galima atsisakyti jau įvykdytos sutarties.
3.6. Ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, nes būtent UAB „Eurotransa“ antrą kartą pardavė ieškovei atsakovei UAB „Dariulis“ priklausančius daiktus, nuslėpdama faktą, kad nėra teisėta ginčo daiktų savininkė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto išreikalavimo, arba kompensacijos už jį priteisimo.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis: 1) turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu, 2) daikto valdymo teisę prarado be savo valios, 3) daiktą valdo atsakovas, 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai, 5) daiktas yra natūra, 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., LAT 2010-11-16 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-452/2010).
20. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, pirmoji vindikacinio ieškinio sąlyga, kurią turi įrodyti ieškovė – kad daiktas nuosavybės teise priklauso jai. Taigi, byloje reikia nustatyti, ar ieškovė UAB „Gintaila“ yra ginčo daiktų savininkė.
21. Kaip nustatyta byloje, 2017 m. birželio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EUR17 406 pagrindu atsakovė UAB „Dariulis“ iš trečiojo asmens UAB „Eurotransa“ įgijo įvairios technikos, anksčiau priklausiusios ūkininkui trečiajam asmeniui D. A.. Be kitos technikos pirkėja UAB „Dariulis“ įgijo ratinį traktorių Claas Axion 850, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį Scania P113HL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 13 d. buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas. 2019 m. lapkričio 7 d. trečiasis asmuo UAB „Eurotransa“ atsakovei UAB „Dariulis“ išsiuntė pranešimą, kad naikina daiktų pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą pagal 2017 m. birželio 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. EUR17 406. UAB „Eurotransa“ mokėjimo pavedimu Nr. 1206 grąžino UAB „Dariulis“ 6988,10 Eur. UAB „Dariulis“ vadovas G. R., nesutikdamas su vienašaliu sandorio nutraukimu, pareikalavo iš UAB „Eurotransa“ vadovo rašytinio tokio sprendimo atšaukimo, tačiau atsakovė sprendimo neatšaukė ir laikė pirkimo – pardavimo sutartį vienašališkai nutraukta. 2020 m. lapkričio 13 d. trečiasis asmuo UAB „Eurotransa“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. EUR20 743 įvairią techniką, tame tarpe daiktus pardavė ieškovei UAB „Gintaila“, technikos perdavimą šalys įformino 2020 m. lapkričio 30 d. daiktų peravimo – priėmimo aktu, prekių apmokėjimą patvirtina kasos pajamų orderis P/0 007.
22. Ieškovė UAB „Gintaila“ nurodo, kad nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią, jos teigimu, patvirtina 2020 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. EUR 743, apmokėjimo faktą patvirtina pardavėjo UAB „Eurotransa“ kasos pajamų orderis Nr. P/O 007, 2020 m. lapkričio 30 d. priėmimo – perdavimo aktas. Be to, UAB „Gintaila“ įgytus Daiktus įregistravo atitinkamai savivaldybės žemės ūkio skyriuje ir VĮ „Regitra“. Atsakovė UAB „Dariulis“ nesutinka, kad daiktų savininkė yra ieškovė ir nurodo, kad UAB „Gintaila“ negalėjo įgyti šios teisės, nes būtent ji, o ne UAB „Gintaila“ pirmiau nei ieškovė yra įgijusi nuosavybę į ginčo daiktus, šios teisės niekada nebuvo praradusi, ši teisė nebuvo iš jos atimta. Būdama teisėta jų savininke, teisėtai 2021 m. liepos mėnesį pardavė ginčo daiktus atsakovei TL TRANS SP ZOO.
23. Dėl šių nurodomų aplinkybių yra svarbu išsiaiškinti dėl anksčiau už ieškovę (2017 m. birželio 13 d.) tarp UAB „Eurotransa“ ir UAB „Dariulis“ sudaryto ginčo daiktų pirkimo – pardavimo sandorio, jo sąlygų, teisėtumo, galiojimo ir pan. Tai teisingai nurodė ir pirmos instancijos teismas.
24. Byloje nekilo ginčo kad sudarant 2017 m. birželio 13 d. Daiktų pirkimo – pardavimo sandorį, tarp UAB „Eurotransa“ ir UAB „Dariulis“, trečiasis asmuo UAB „Eurotransa“ turėjo nuosavybės teises į ginčo daiktus. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ši bendrovė ginčo daiktus buvo pirkusi iš ūkininko D. A.. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tarp UAB „Eurotransa“ ir UAB „Dariulis“ vadovų įvyko žodinis susitarimas dėl ginčo daiktų pirkimo-pardavimo, sandorį patvirtina 2017 m. birželio 13 d. PVM sąskaita – faktūra Nr.17 406, iš kurios matyti, kad be kitos technikos atsakovė yra įsigijusi ir ginčo daiktus, bendra pirktų daiktų kaina nurodyta 6988,10 Eur, kaina yra sumokėta pardavėjui. Ieškovė teigia, kad atsakovė UAB „Dariulis“ nuosavybės teisės į ginčo daiktus neįgijo, nes neįvyko faktinis jų perdavimas ir todėl daiktų atsakovė faktiškai nepradėjo valdyti. Ieškovė nurodo ir kitą pirkimo-pardavimo sandorio negaliojimo pagrindą – anot ieškovės, tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad daiktus UAB „Dariulis“ visgi įgijo, tai laikyti jos daiktų savininke vis tiek negalima, nes pardavėja UAB „Eurotransa“ vėliau vienašaliu sprendimu sandorį anuliavo.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento arba gavus pardavėjo sutikimą, kad pirkėjas pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios kliūtys valdyti daiktą (CK 6.317 straipsnio 4 dalis).
26. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo ūkininkas D. A., paprašė iš jo nupirkti UAB „Dariulis“ vadovo G. R. įvairios technikos, nes jis turėjo finansinių sunkumų, jam buvo reikalingos lėšos skoloms grąžinti, be to prasidėjo nesutarimai su sutuoktine, vėliau išsirutulioję į ištuokos ir turto dalybų civilinę bylą, todėl turimą techniką jam reikėjo parduoti. UAB „Dariulis“ vadovas sutiko techniką nupirkti, tačiau vengdamas ateityje galimos rizikos dėl sandorio užginčijimo, pageidavo tai padaryti ne tiesiogiai, bet per kitą įmonę. Tuo tikslu buvo pasitelkta įmonė UAB „Eurotransa“. Taigi pirmiausia daiktus iš trečiojo asmens D. A. nupirko UAB „Eurotransa“, o jau iš UAB „Eurotransa“ daiktus nupirko UAB „Dariulis“. Dėl įsigytų daiktų buvimo vietos UAB „Dariulis“ su ūkininku D. A. buvo sutarę, jog technika faktiškai toliau liks D. A. ūkyje ir šis galės technika naudotis panaudos pagrindais iki atskiro susitarimo. Šiais vadovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi abi sutartys buvo sudarytos mažu laiko intervalu, viena po kitos, daiktais tikrai liko naudotis D. A. (tai patvirtino jo sūnus K. A., kurio paaiškinimais netikėti nėra pagrindo). Jo nurodomos aplinkybės dėl finansinių problemų, šeimos iširimo, technikos naudojimo, atitiko UAB „Dariulis“ vadovo G. R. nurodytas aplinkybes.
27. D. A. ir D. P. paaiškinimai, jog technika buvo pergabenta iš ūkininko ir laikoma UAB „Eurotransa“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi to nepatvirtina jokie kiti įrodymai, tai nurodo tik suinteresuoti asmenys. Byloje nepateikta nei nuotraukų dėl technikos laikymo pas UAB „Eurotransa“, nei raginimų atsiimti techniką ar pan. Tai, kad ginčo daiktais visą laiką naudojosi D. A., faktiškai patvirtina ir ieškovės UAB „Gintaila“ (po jos nurodomo ginčo turto pirkimo) su ūkininku, trečiuoju asmeniu D. A. 2021 m. sausio 15 d. sudaryta automobilio Scania P113HL nuomos sutartis ir 2021 m. kovo 10 d. sudaryta traktoriaus Claas Axion 850 nuomos sutartis, iš kurių matyti, kad daiktais toliau naudosis ūkininkas D. A.. Kad ginčo daiktais po visų byloje minimų sandorių sudarymo įvairias laikotarpiais naudotųsi kas nors kitas, o ne minėtas ūkininkas, ar kad jei kažkur stovėtų nenaudojami, byloje įrodymų nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai)
28. Kaip minėta, 2019 m. lapkričio 7 d. trečiasis asmuo UAB „Eurotransa“ atsakovei UAB „Dariulis“ išsiuntė pranešimą, kad naikina (nutraukia) Daiktų pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą pagal 2017 m. birželio 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. EUR17 406. UAB „Eurotransa“ mokėjimo pavedimu Nr. 1206 grąžino UAB „Dariulis“ 6988,10 Eur (DOK 37316). UAB „Dariulis“ vadovas G. R., nesutikdamas su vienašaliu sandorio nutraukimu, pareikalavo iš UAB „Eurotransa“ vadovo rašytinio tokio sprendimo atšaukimo, tačiau atsakovė sprendimo neatšaukė ir laikė pirkimo – pardavimo sutartį vienašališkai nutraukta. Sutarties nutraukimo priežastimi įvardijama prekių nepasiėmimas bei dėl to reiškiamos trečiųjų asmenų pretenzijos. Jokių įrodymų apie tai, kad UAB „Eurotransa“ ar ūkininkas D. A. būtų raginę atsakovę UAB „Dariulis“ pasiimti ginčo daiktus byloje nepateikta, jokių įrodymų apie reikštas pretenzijas byloje taip pat nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai).
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2017 m. birželio13 d. tarp UAB „Eurotransa“ ir UAB „Dariulis“ sudarytas sandoris yra nuginčijamas sandoris, todėl tarp šalių atsiradus ginčui dėl jo galiojimo, turėjo būti ginčijamasi įstatymų nustatyta tvarka (CK 178 straipsnio 2 dalis). UAB „Eurotransa“ vienašališkai, kaip ji įvardija, dėl daiktų neatsiėmimo, negalėjo jo naikinti, tai prieštarauja nurodytam teisės aktui bei civilinių teisinių santykių ir sutarčių stabilumo principui.
30. Nors ieškovė nurodė, kad pirkėjas UAB „Dariulis“ neperėmė įsigytos technikos dokumentų ir raktelių, kas anot jos, taip pat patvirtina ginčo daiktų neperėmimo faktą ir leidžia pirkimo – pardavimo sutartį laikyti nesudaryta, tačiau pirmos instancijos teismas teisingai vertino ir ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus, kadangi buvo teisingai nustatyta, jog technikos įsigijimo momentu jos buvimo vieta nepakito sandorio dalyvių ir trečiojo asmens D. A. žodiniu susitarimu, taigi akivaizdu, jog dokumentus ir raktelius savininkė UAB „Dariulis“ taip pat paliko D. A..
31. Pirmos instancijos teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą dėl daiktų įgijimo sandorio neįregistravimo viešuosiuose registruose, esą tuo atveju UAB „Dariulis“ negali sandorio sudarymo fakto naudoti prieš ieškovę. Teismas sprendžia, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija yra tik tuo atveju, jei tokia pareiga įtvirtinta įstatymu (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). Asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio duomenų keitimo. Tačiau tai nereiškia, kad, tokių duomenų nustatytais terminais nepakeitus, šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo negalės būti laikoma automobilio savininko pasikeitimo faktą patvirtinančiu įrodymu. Savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Nustačius, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatyme nenustatyta reikalavimo ją įregistruoti, netaikoma CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010), Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šios nutarties argumentais ir sprendė, kad šiuo atveju sandorio teisinė registracija nuosavybės įgijimui nebuvo privaloma. Uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransa“ 2017 m. birželio 13 d. sudaryta sutartis su uždarąja akcine bendrove „Dariulis“ galiojo, ir ji negalėjo nenuginčijusi šio sandorio įstatymų nustatyta tvarka ginčo daiktų parduoti ieškovei. Būtent ji, laikytina nesąžininga sudarant sandorį su ieškove, kadangi žinojo apie ankstesnį sandorį su uždarąja akcine bendrove „Darulis“, taip pat žinojo tai, kad UAB „Dariulis“ nesutiko su jos pranešimu apie sandorio naikinimą, taigi akivaizdu, jog žinojo apie tai, kad tarp šalių kils ginčas.
32. Sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 straipsnis), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, su 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Eurotransa“ pranešimu kad naikina (nutraukia) pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą pagal 2017-06-13 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. EUR17 406 UAB „Dariulis“ niekada nesutiko, gavęs pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą jis pats nuvyko pas D. P., iš jo pareikalavo rašytinio sprendimo nutraukti sutartį atšaukimo.
33. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovės argumentai dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pirkėjos UAB „Dariulis“ ir pardavėjos UAB „Eurotransa“, nutraukimo negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes vienašalio sutarties nutraukimo teisinių pagrindų šiuo atveju nėra. Kaip jau nustatyta šioje civilinėje byloje, ginčo daiktai, juos nuosavybėn įgijus UAB „Dariulis“, faktiškai buvo laikomi ūkininko D. A. ūkyje, tai buvo nuspręsta daiktų savininkės ir D. A. sprendimu, taigi, trečiasis asmuo UAB „Eurotransa“ neturėjo jokio pagrindo reikalauti, kad UAB „Dariulis“ juos pasiimtų iš šios įmonės aikštelės, nes jų ten paprasčiausiai nebuvo. Vadinasi, esminio sutarties sąlygų pažeidimo – daiktų neperdavimo, kurį nurodo UAB „Eurotransa“, nėra.
34. Taigi, iš visų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „Eurotransa“ sprendimas dėl vienašalio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, kai buvo pažeisti tiek jos nutraukimo pagrindai, tiek tvarka, net nepaisant piniginių lėšų pervedimo UAB „Gintaila“ fakto, šalims nesukūrė teisinių padarinių, dėl ko atsakovė UAB „Dariulis“ teisėtai toliau liko įgytų daiktų savininke.
35. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol ji įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia (LAT 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010).
36. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp trečiojo asmens UAB „Eurotransa“ ir atsakovės UAB „Dariulis“ sudaryta ginčo daiktų pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta teisėtai ir ji yra galiojanti. UAB „Eurotransa“, perleidusi nuosavybės teises į ginčo daiktus UAB „Dariulis“, neturėjo teisės jų dar kartą parduoti ieškovei UAB „Gintaila“, o UAB „Gintaila“ negalėjo šių daiktų įgyti nuosavybėn. Daiktai niekada faktiškai ieškovei nebuvo perduoti, ji jų nevaldė, taigi priešingai ne teigia ieškinyje, jų valdymo teisės be savo valios neprarado (CPK 178 str.).
37. UAB „Dariulis“, būdama teisėta daiktų savininkė, turėjo visišką laisvę su savo turtu elgtis savo nuožiūra, taigi, ji turėjo teisę daiktus perleisti atsakovei Lenkijos įmonei TL TRANS SP ZOO pagal tarpusavyje šalių sulygtas sąlygas.
38. Pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad vien nuosavybės teisės nebuvimo fakto nustatymas sudaro pagrindą ieškinį dėl daikto grąžinimo atmesti kaip nepagrįstą, todėl dėl kitų vindikacinio ieškinio sąlygų, nustačius, kad ieškovė UAB „Gintaila“ nėra ginčo daiktų savininkė, sprendime nepasisakė.
39. Atmetus reikalavimą dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tais pačiais pagrindais pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl sandorių, sudarytų tarp UAB „Dariulis“ ir TL TRANS SP ZOO panaikinimo.
40. Atmestinas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė UAB „Dariulis“ byloje neginčijo ir nereiškė priešieškinio dėl 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Eurotransa“ vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, neginčijo 2020 m. lapkričio 13 d. sandorio tarp UAB „Eurotransa“ ir ieškovės, kadangi tarp jos ir UAB „Eurotransa“ 2019 m. lapkričio 7 d. sudarytas sandoris yra galiojantis, kuris ir sukūrė jai nuosavybės teises į ginčo daiktus. Taigi UAB „Eurotransa“ neteisėtai pardavus ginčo daiktus ieškovei, ši sutartis laikytina niekine (iš neteisės neatsiranda teisė).
Dėl apeliacinio skundo argumentų bylinėjimosi išlaidų dalyje
41. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, nes, atmesdamas ieškinį, iš ieškovės atsakovei UAB „Dariulis“ priteisė žyminį mokestį. Ieškovė žyminį mokestį buvo sumokėjusi už ieškinį (1275 Eur) ir patikslintą ieškinį (140 Eur), o atsakovė UAB „Dariulis“ žyminio mokesčio nebuvo mokėjusi, nes priešieškinio šioje byloje nebuvo pareiškusi. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovės UAB „Dariulis“ atstovas baigiamojoje kalboje pasisakė ne apie tuos ieškinio reikalavimus, kurie buvo nagrinėjami šioje byloje.
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentas dėl žyminio mokesčio, kurį sumokėjo apeliantė pateikdama ieškinį bei patikslintą ieškinį, priteisimo uždarajai akcinei bendrovei „Dariulis“ (1275 Eur ir 140 Eur), yra pagrįstas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas tenkintinas, sprendimas pakeistinas dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo, minusuojant šias sumas iš priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos - 6194,50 Eur. Todėl tikslinant pirmos instancijos teismo sprendimą sumažintina pirmos instancijos teismo sprendimu uždarajai akcinei bendrovei „Dariulis“, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintaila“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis iki 4779,50 Eur (6194,50 – 1275 – 140) (CPK 80, 93 straipsniai).
43. Argumentas dėl nepagrįstai priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmestinas, kadangi pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, jos taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento.
44. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliaciniame skunde bei prisidėjime prie apeliacinio skundo argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
45. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo bei prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino CK 1.78, CK 4.95 6.217, 6.218 straipsnius, reglamentuojančius turto išreikalavimą iš svetimo neteisėto valdymo, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jį tikslinant sumažintina pirmos instancijos teismo sprendimu uždarajai akcinei bendrovei „Dariulis“, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintaila“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis iki 4779,50 Eur (CPK 80, 93 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Nors apeliacinės instancijos teismas ir tikslina sprendimą mažindamas UAB „Dariulis“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iš apeliantės, iki 4779,50 Eur, tačiau šis mažinimas niekaip neįtakoja apeliantės reikalavimo dėl ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko), išsprendžiant apeliacinį skundą, kadangi šiuo mažinimu išsprendžiama tik teismo padaryta procesinė klaida ir ši suma – ieškovės sumokėtas žyminis mokestis lieka valstybei. Todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydį dėl ieškinio dalyko.
48. Kadangi ieškovės UAB „Gintaila“ apeliacinis skundas bei trečiojo asmens UAB „Eurotransa“ prisidėjimas prie apeliacinio skundo iš esmės yra atmetami, jie neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovės UAB „Dariulis“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Atsakovės UAB „Dariulis“ turėtos 1452,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio, todėl atsakovei UAB „Dariulis“ iš ieškovės UAB „Gintaila“ priteisiamas 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sumažinti pirmos instancijos teismo sprendimu uždarajai akcinei bendrovei „Dariulis“, juridinio asmens kodas 302628658, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintaila“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 4779,50 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų, 50 ct).
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Dariulis“, juridinio asmens kodas 302628658, iš uždarosios akcinės bendrovės „Gintaila“, juridinio asmens kodas 303307388, 1452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė