Administracinė byla Nr. eA-289-822/2019

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 14.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Nereta“ ir UAB „GJ Magma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Nereta“ ir UAB „GJ Magma“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyriui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teisių perėmėjas), Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas), Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijai (VĮ Rokiškio miškų urėdijos teisių perėmėjas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai UAB „Nereta“ ir UAB „GJ Magma“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) 2017 m. sausio 25 d. sprendimą dėl UAB „Nereta“ Rokiškio rajono Juodymo telkinyje planuojamos ūkinės veiklos galimybių Nr. (28.1)-A4-874 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą, leidžiantį vykdyti ūkinę veiklą pagal UAB „GJ Magma“ parengtą Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinyje planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

1.1.       Pareiškėjai nurodė, kad UAB „Nereta“ ir UAB ,,GJ Magma“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinio įsisavinimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sutartį Nr. 1146, kuri buvo sudaryta, siekiant pradėti ir vystyti durpių gavybą 1975 m. detaliai išžvalgytame Juodymo durpių telkinyje, kuris yra Rokiškio rajone, Rokiškio kaimiškojoje ir Pandėlio seniūnijose, Ribickio, Ginočių ir Kebelių kaimuose. Tačiau atsakovė skundžiamu Sprendimu nusprendė, kad UAB „Nereta“ planuojama ūkinė veikla – Juodymo durpių telkinio naudojimas – neleistina pagal planuojamos ūkinės veiklos Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinyje poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitą. Pareiškėjai su tokia pozicija nesutiko, teigė, kad Agentūra priėmė sprendimą, draudžiantį vykdyti ūkinę veiklą Juodymo durpių telkinyje, remdamasis iš esmės tik deklaratyviais, mokslininkų atliktais tyrimais neparemtais teiginiais, kurie neturi jokios teisinės galios ir neįrodo, jog planuojama ūkinė veikla darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir / ar pažeis teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjų teigimu, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ūkinė veikla Juodymo durpių telkinyje yra negalima. Pabrėžė, kad pareiškėjų planuojama ūkinė veikla – durpių gavyba Juodymo durpių telkinyje – būtų vykdoma, remiantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais ir nesukeltų įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų, taip pat nedarytų neigiamo poveikio aplinkai, nes iškasti durpių plotai būtų sparčiai apsodinami kiminais ir taip būtų atkuriamas aukštapelkės režimas. Be to, durpių ištekliai, kurie šiuo metu slūgso nenaudojami, yra didelis valstybės ir rajono gyventojų turtas. Įsisavinus durpių telkinį, būtų sukurtos naujos darbo vietos, sumokami įvairūs mokesčiai valstybei, taip pat sukurtų daug naujų darbo vietų.

1.2.       Pareiškėjai teigė, kad Juodymo durpių telkinys nėra įtrauktas į „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbių teritorijų tinklą, taip pat jis nėra paskelbtas saugoma teritorija, o tai reiškia, kad atsakingos institucijos nėra nustatę šios teritorijos išskirtinumo ir būtinybės šioje teritorijoje taikyti natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugą. Skundžiamame Sprendime atsakovas remiasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, nors jis nėra kompetentingas spręsti, ar Juodymo durpių telkinys yra išskirtinė ir unikali teritorija. Pareiškėjų vertinimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ šiuo atveju netaikytinas, nes Juodymo durpių telkinio teritorija nėra priskirta buveinių ar paukščių apsaugai svarbiai teritorijai.

1.3.       Pareiškėjų vertinimu ginčijamas Sprendimas neteisėtas, nes draudimas įrengti durpių gavybos laukus pakankamai toli nuo drugio radavietės yra nepagrįstas jokiais teisės aktų reikalavimais, dėl kokios priežasties draudžiama vykdyti ūkinę veiklą Juodymo durpių telkinio teritorijoje, kuri nėra laikoma pelkinio satyro buveine. Pareiškėjai tvirtino, kad durpių gavybos laukų zonoje skundžiamame Sprendime nurodyti gyvūnai nesiveisia, todėl Agentūros išvada, kad planuojama veikla sunaikins daugumos teritorijoje registruotų saugomų rūšių veisimo buveines neatitinka poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) proceso metu atliktų biologinės įvairovės tyrimo išvadų. Migruojančių gyvūnų rūšims durpyno įrengimas gyvenimo sąlygų iš esmės nepablogins, nes jie ir toliau galės migruoti šioje zonoje. Anot pareiškėjų, ginčijamame Sprendime nurodyta draudimo vykdyti ūkinę veiklą durpių telkinyje priežastis – Juodymo durpių telkinio patekimas į gamtinio karkaso teritoriją prieštarauja teisės aktų reikalavimams, yra nepagrįsta. Be to, pareiškėjai neplanuoja vykdyti durpių gavybos visame Juodymo durpių telkinyje, todėl dalis natūralių buveinių ploto iš viso nebūtų paliesta, o durpių gavybos teritorijoje, išgavus durpes, teritorija būtų atkurta.

1.4.       Pareiškėjai nesutiko su Rokiškio miškų urėdijos rašte pateikta išvada, kad Juodymo durpių telkinys neatitinka leidimų eksploatuoti žemės gelmių išteklius išdavimo sąlygų, nes Rokiškio miškų urėdijai nėra perduota teisė valdyti valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančių žemės gelmių išteklių.

2.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1.       Atsakovas nurodė, kad Agentūra turi visas galimybes pasinaudoti mokslinėmis žiniomis aplinkos apsaugos srityje. Pareiškėjai nepagrindė savo teiginių dėl Rokiškio rajonui gresiančios labai rimtos socialinės–ekonominės krizės. Agentūra, išnagrinėjo ir įvertino PAV ataskaitoje pateiktą informaciją apie planuojamos ūkinės veiklos poveikį socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms. PAV ataskaitoje nurodyta, kad beveik visą planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) teritoriją užima buveinės, įrašytos į Europos Sąjungos Gamtos buveinių, laukinės augmenijos bei gyvūnijos direktyvos (92/43/EEC) (toliau – Buveinių direktyva) I priedą kaip saugotinos europinės svarbos buveinės, todėl joms taikytinos apsaugos priemonės, įskaitant ūkinės veiklos ribojimus.

2.2.       Atsakovas sutiko su pareiškėjų teiginiu, kad Juodymo durpių telkinio teritorija nėra paskelbta saugoma teritorija ir nėra įtraukta į „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbių teritorijų tinklą, tačiau pasisakė, kad pareiškėjai neteisūs, jog atsakingos institucijos nėra įvertinusios šios teritorijos išskirtinumo ir būtinybės šioje teritorijoje taikyti natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugą. Paaiškino, jog Agentūra, priimdamas sprendimą dėl ūkinės veiklos, ją vertino kompleksiškai, atsižvelgdamas į galimus tiesioginius ir netiesioginius poveikius Juodymo pelkei kaip kompleksui, kaip ekosistemai su tarpusavyje egzistuojančiais ryšiais. PAV ataskaitoje nurodyta ūkinė veikla pagal pobūdį ir kitus požymius atitinka Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 1 priede nurodytas veiklos rūšis, galinčias sukelti grėsmę griežtai saugomų rūšių individams arba rūšių radavietėms.

2.3.       Atsakovas pažymėjo, kad naudojant gamtos išteklius (šiuo atveju – durpes), turi būti atsižvelgta ir į eksploatacijos poveikį kitiems ištekliams – gyvajai, negyvajai gamtai, buveinėms. O dėl durpių telkinio eksploatavimo metu keliamo triukšmo ir vibracijos gali būti reikšmingai trikdoma pelkinio satyro ir nurodytų paukščių populiacija.

2.4.       Atsakovo teigimu, pareiškėjų planuojama ūkinė veikla yra susijusi su privačiu interesu, o ne viešuoju interesu, skirtu žmonių sveikatai ar saugai užtikrinti, todėl nėra pagrindo net svarstyti, ar taikytinos išimtys dėl visuomenės sveikatos ir saugos, kitų viešųjų interesų apsaugos. Pareiškėjai nepagrindę, kad planuojama ūkinė veikla yra svarbi vietos ekonomikai, o akcentuojami PŪV privalumai (dėl nurodytos ūkinės veiklos darbo vietų kūrimas, mokesčių mokėjimas) nėra išskirtiniai ir yra būdingi beveik kiekvienai ūkinei veiklai. Pareiškėjai apeliuoja tik į galimą tiesioginį poveikį, tačiau nevertina Juodymo durpių telkinio teritorijos kaip vientisos ekosistemos, kuri yra susijusi funkciniais ryšiais, todėl tam tikrų plotų išsaugojimas neužtikrina rastų saugomų rūšių ir jų buveinių išsaugojimo. Pabrėžė, kad veikla, kurios metu bus sunaikinta natūrali pelkės danga, veiks triukšmą keliantys įrenginiai, judės technika ir darbininkai, kardinaliai pakeis tiek buveinę, tiek rūšies gyvenimo sąlygas, kas turės reikšmingą neigiamą poveikį rūšių išlikimui.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime į skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų, t. y. jis nepagrįstas objektyviais duomenimis.

4.       Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas atsiliepime į skundą su skundu sutiko, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka Lietuvos higienos normas HN 33:2011 ir planuojama veikla durpių telkinyje reikšmingos įtakos visuomenės sveikatai neturės.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu sutinka.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą teismo prašė spręsti ginčą savo nuožiūra. Nurodė, kad PAV ataskaitai pritarė be pastabų, tačiau galutinį sprendimą priėmė atsakovas.

7.        Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos ministerijos atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad rengiant PAV ataskaitą į Lietuvos geologijos tarnybos pastabas nebuvo atsižvelgta. Pritaria durpių gavybos iš Juodymo telkinio atnaujinimui, tačiau PAV ataskaita turi būti parengta, vadovaujantis išsamiais geologiniais duomenimis.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinys neturi valstybės saugomos teritorijos statuso, tačiau 2011–2015 m. buvo aptiktos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, todėl mokslininkų identifikuotos pelkinės buveinės yra vienas iš kriterijų telmologiniam draustiniui įsteigti. Ginčo teritorija yra vertinga gamtiniu požiūriu, todėl ją tikslinga išsaugoti.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. 

11.       Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo UAB „Nereta“ planuojama ūkinė veikla – Juodymo durpių telkinio naudojimas – neleistina pagal parengtą PAV ataskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

12.1.       UAB „Nereta“ ir UAB „GJ Magma“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinio įsisavinimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sutartį Nr. 1146. Vykdydamas minėtą sutartį, UAB „GJ Magma“ parengė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą, supažindino su ja visuomenę, pateikė ją derinti poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir 2014 m. spalio 24 d. raštu Nr. 318 pateikė Agentūrai. Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Panevėžio skyrius 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (15.5)-A4-8715 „Dėl Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo“ patvirtino UAB „Nereta“ PAV programą. Pagal patvirtintą PAV programą Agentūros nagrinėjimui 2016 m. vasario 25 d. raštu Nr. 064 UAB „GJ Magma“ pateikė UAB „Nereta“ PAV ataskaitą.

12.2.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. (10-3)-D8-2389 informavo UAB „GJ Magma“, kad 2016 m. vasario 19 d. raštu Nr. (10-3)-D8-1214 pateikė Latvijos Respublikai PAV ataskaitą lietuvių kalba ir jos santrauką anglų kalba. Latvijos aplinkos apsaugos biuras 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. Nr. 3-01/353 nurodė, kad būtina papildyti PAV ataskaitos santrauką. Ministerija 2016 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (10-3)-D8-1214 pateikė Latvijos aplinkos apsaugos biurui papildytą santrauką pagal jų pastabas. Ministerija 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr. (10-3)-D8-7437 informavo Agentūrą apie tarpvalstybinių konsultacijų dėl PAV eigą ir apie tai, kad Latvijos aplinkos apsaugos biuras pastabų ir pasiūlymo dėl papildytos ir patikslintos informacijos, pateiktos santraukoje anglų kalba, neturėjo.

12.3.       Dėl planuojamos ūkinės veiklos ir PAV ataskaitos pastabas ir pasiūlymus pateikė suinteresuotos visuomenės atstovai: ūkininkas D. G.; Aplinkosaugos koalicija; Lietuvos ornitologų draugija; Pandėlio bendruomenė; UAB „Legra“; UAB „J. J. ecofirma“; VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 4 d. organizavo su PAV proceso dalyviais PAV ataskaitos aptarimą prieš priimant sprendimą ar teikiant pastabas ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. pasirašytas posėdžio protokolas Nr. A7-27. 

12.4.       Agentūra 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (28.1)-A4-8484 „Dėl pastabų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai“ pateikė pastabas UAB „GJ Magma“ 2016 m. vasario 25 d. pateiktai PAV ataskaitai ir nurodė atlikti pakartotinai PAV ataskaitos viešinimą, kadangi jis buvo atliktas netinkamai. UAB „GJ Magma“ 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 477 Agentūrai pakartotinai pateikė UAB „Nereta“ planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą. Dėl planuojamos ūkinės veiklos ir PAV ataskaitos pastabas ir pasiūlymus pateikė suinteresuotos visuomenės atstovai Pandėlio bendruomenė, UAB „Legra“, UAB „J. J. ecofirma“.

12.5.       Agentūra 2017 m. sausio 11 d. organizavo su PAV proceso dalyviais papildytos PAV ataskaitos aptarimą prieš priimant sprendimą ar teikiant pastabas (2017 m. sausio 20 d. posėdžio protokolas Nr. A7-3).

12.6.       Agentūra, išnagrinėjusi pakartotinai pateiktą PAV ataskaitą, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2017 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-874 „Sprendimas dėl UAB „Nereta“ Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinyje planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ nusprendė, kad UAB „Nereta“ planuojama ūkinė veikla – Juodymo durpių telkinio naudojimas – neleistina pagal parengtą PAV ataskaitą.

13.       Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, su pareiškėjų išvada, kad skundžiamas Sprendimas, draudžiantis vykdyti ūkinę veiklą Juodymo durpių telkinyje, priimtas remiantis iš esmės tik deklaratyviais, mokslininkų atliktais tyrimais neparemtais teiginiais, kurie neturi jokios teisinės galios ir neįrodo, jog planuojama ūkinė veikla darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir / ar pažeis teisės aktų reikalavimus, nesutiko. Teismas nurodė, jog pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atsakingos institucijos (šiuo atveju – atsakovo) viena iš funkcijų, priimant sprendimą dėl planuojamos veiklos leistinumo, prireikus pasitelkti konsultantus. Konsultantų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese savo lėšomis organizuoja atsakinga institucija. Taigi šiuo atveju, teismas sutiko su atsakovu, kad bendradarbiauti su mokslininkais ar asmenimis, turinčiais specialių žinių, yra jo teisė, bet ne pareiga. Atsakovui nusprendus, kad tai yra būtina, jis gali kreiptis į konsultantus (specialistus ar mokslininkus).

14.       Teismas atkreipė dėmesį, nors pareiškėjai teigė, kad jų planuojama ūkinė veikla – durpių gavyba Juodymo durpių telkinyje – bus vykdoma, remiantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais ir nesukels įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų, taip pat nedarys neigiamo poveikio aplinkai, tačiau šių savo teiginių nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais. Teiginį, kad įsisavinus durpių telkinį, būtų sukurtos naujos darbo vietos, sumokami įvairūs mokesčiai valstybei, taip pat sukurtų daug naujų darbo vietų, teismas vertino kaip privataus intereso tenkinimą, pareiškėjų asmeninės naudos gavimą. Teismas pasisakė, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, šalis, siekianti nuginčyti, paneigti minėtus duomenis, skaičiavimų rezultatus, turi tai pagrįsti ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiais įrodymais, duomenimis, skaičiavimais, tyrimais, kurie teismui leistų objektyviai suabejoti atskaitoje esančiais duomenimis.

15.       Teismas iš Sprendimo 11 punkto nustatė, kad Agentūra išsamiai išvardino ir įvertino argumentus, kuriais remiantis pareiškėjų planuojama ūkinė veikla, neleistina, t. y. kad bus reikšmingai paveiktos ir sunaikintos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir jose saugomos retos augalų rūšys ir kad sukurta pareiškėjų nauda nepadengs tos žalos, kuri bus dėl teritorijos, pasižyminčios unikalumu ir išskirtinumu Lietuvos Respublikos mastu, sunaikinimo. Pareiškėjų teiginius, kad durpių gavybos laukų zonoje skundžiamame Sprendime nurodyti gyvūnai nesiveisia, teismas vertino kaip bendro pobūdžio, nepagrįstus jokiais objektyvaus pobūdžio įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį, jog Agentūra tvirtino priešingai, nurodydama, kad vertintoje teritorijoje aptinkamos gyvūnų ir augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (skundžiamo Sprendimo 11.4 papunktis).

16.       Teismas vertino, kad ginčo teritorija yra vertinga gamtiniu požiūriu ir dėl planuojamos ūkinės veiklos bus reikšmingai paveiktos bei sunaikintos saugomos ir retos augalų ir gyvūnų rūšys tuo pačiu unikali ir išskirtinė Lietuvos respublikos mastu teritorija, todėl ją tikslinga išsaugoti. Teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė, kad nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Atkreipė dėmesį į tai, kad išsakydamas savo poziciją dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo, Lietuvos Respublikos geologijos tarnyba savo atsiliepime akcentavo, kad pareiškėjų PAV ataskaita turėjo būti parengta, vadovaujantis išsamiais geologiniais duomenimis, tačiau, parengiant galutinį PAV ataskaitos variantą, į Lietuvos Respublikos geologijos tarnybos pastabas nebuvo atsižvelgta. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina atsakovo išvadą, jog skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui – natūralių buveinių, saugomų gyvūnų ir paukščių apsaugai užtikrinti. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo veikla, kurios metu bus sunaikinta natūrali pelkės danga, veiks triukšmą keliantys įrenginiai, judės technika ir darbininkai – kardinaliai pakeis tiek buveinę, tiek rūšies gyvenimo sąlygas, ir tai turės reikšmingą neigiamą poveikį rūšių išlikimui.

17.       Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjų nurodytais argumentais jo panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

III.

18.       Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. sausio 25 d. sprendimą dėl UAB „Nereta“ Rokiškio rajono Juodymo telkinyje planuojamos ūkinės veiklos galimybių Nr.(28.1)-A4-874. Apeliaciniame skunde dėsto faktines aplinkybes ir skundo argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui. Nesutikdami su teismo sprendimu nurodo, kad: 

18.1.       Tiek ginčijamame sprendime, tiek atsiliepime į skundą, atsakovas rėmėsi tik savo nuomone, o ne mokslininkų ir/ar ekspertų atliktų tyrimų duomenimis. Taigi, byloje yra pateikti vieni kitiems prieštaraujantys paaiškinimai ir šalių vertinimai. Atsižvelgiant į tai, kad vertinant planuojamos ūkinės veiklos vykdymo galimybę Juodymo durpių telkinyje, nebuvo pasitelkti ekspertai ir/ ar mokslininkai, kurie galėtų tiksliai įvertinti Juodymo durpių telkinyje esančias augalų ir gyvūnų radavietes, bei galimybes šias radavietes išsaugoti, pareiškėjai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nagrinėjamoje byloje paskirti ekspertizę. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik neskyrė byloje ekspertizės, bet šio klausimo neišsprendė iš esmės t. y. ekspertizės skyrimo klausimas nebuvo spręstas ir nebuvo nurodyti motyvai, dėl kokių priežasčių teismas paliko pareiškėjų prašymą nenagrinėtu. Atitinkamai, Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjų skundas yra pagrįstas tik pačių pareiškėjų vertinimu, o ne objektyvaus pobūdžio įrodymais, nes pareiškėjai siekė, kad byloje būtų paskirta ekspertizė. Pareiškėjų vertinimu, šioje byloje yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kuris privalo išspręsti pareiškėjų prašymą dėl ekspertizės skyrimo.

18.2.       Teismas nevertino visų pareiškėjų skundo motyvų, sprendime nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, dėl kurių planuojama ūkinė veikla gali būti leidžiama Juodymo durpių telkinyje. Pareiškėjų vertinimu teismo sprendimas be motyvų.

19.       Atsakovas aplinkos apsaugos agentūra su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

19.1.       Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantų prašymo paskirti teismo ekspertizę. Teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios. Jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, tačiau vadovaujantis ABTĮ 61 straipsnio 4 dalimi eksperto išvada teismui neprivaloma.

19.2.       Agentūra 2017 m. sausio 25 d. Sprendime Nr. (27)A4-874, savo atsiliepime, bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžio metu teisminiuose ginčuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apeliantų planuojama ūkinė veikla sunaikins pelkinio satyro buveinę ir saugomas rūšis Juodymo pelkėje. Saugomų rūšių informacinėje sistemoje pateikti duomenys ir informacija. Agentūros atsiliepime buvo nurodytos teisės normos, reglamentuojančios ūkinės veiklos apribojimus natūraliose buveinėse. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė neskirti ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir bylą išsprendė teisingai.

19.3.       Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų apeliantų argumentų, tačiau iš teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas pritarė Agentūros argumentams išdėstytiems Sprendime, todėl teismui nebuvo būtinybės papildomai pasisakyti dėl kitų apeliantų pateiktų argumentų. Pirmosios instancijos teismas sprendime argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto klausimo aspektus, be to, visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovautasi. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo spendimas neatitinka ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ginčas dėl planuojamos ūkinės veiklos nepatenka į jam įstatymais apibrėžtas kompetencijos ribas, kadangi jokių kultūros paveldo vertybių planuojamoje teritorijoje nėra.

20.1.       Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu byloje nebuvo pateikta pakankamai objektyvių duomenų apie planuojamoje teritorijoje esamas saugomas gyvūnų rūšis, taip pat apie planuojamos ūkinės veiklos poveikį šioje vietoje esančioms saugomų gyvūnų rūšims ir greta esančioms teritorijoms, todėl mano, jog apeliantų nurodyti argumentai dėl ekspertizės privalomumo yra pagrįsti.

21.       Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 26 d. teismui pateikė duomenis, kuriuose nurodo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėse bylose Nr. eI-148-426/2018 ir Nr. eI-1064-789/2018 buvo nagrinėjami teisminiai ginčai dėl Agentūros 2017 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (28.1)-A4-897 dėl veiklos galimybių ir nepatikimų ir neteisingų Saugomų rūšių informacinėje sistemoje esančių duomenų apie saugomų rūšių radavietes toje pačioje planuojamos veiklos teritorijoje, Juodymo durpių telkinyje, Rokiškio rajono, Rokiškio kaimiškoje ir Pandėlio seniūnijoje, Ribickio, Ginočių ir Kebelių kaimuose. Teisminių ginčų metu buvo atlikta radaviečių patikra ir nustatyta, kad Juodymo pelkėje yra saugomos rūšies drugio – pelkinio satyro buveinė, buvo pastebėta kita saugoma rūšis kurtinys. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos į SRIS pateikė patikslintus duomenis apie saugomų rūšių buvimą radavietėje, kurioje planuojama ūkinė veikla. Pažymėjo, kad nurodytos administracinės bylos buvo nutrauktos. Agentūra pažymi, kad būtinybė ir galimybė pateikti šiuos paaiškinimus ir įrodymus iškilo vėliau, tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Agentūra dėl objektyvių priežasčių paaiškinimų ir šio įrodymo pateikti negalėjo, nes jų nebuvo. Naujų faktinių aplinkybių ir įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, Agentūra šiais įrodymais grindžia savo atsiliepime išdėstytas nesutikimo su apeliantų apeliaciniu skundu aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.       Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas. 

23.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2017 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (28.1)-A4-874 „Sprendimas dėl UAB „Nereta“ Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinyje planuojamos ūkinės veiklos galimybių“, kuriuo nuspręsta, kad UAB „Nereta“ planuojama ūkinė veikla – Juodymo durpių telkinio naudojimas – neleistina pagal parengtą PAV ataskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo. Agentūra ginčijamą sprendimą priėmė išnagrinėjusi pakartotinai pateiktą PAV ataskaitą, taip pat atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

24.       Kaip įtvirtina PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija), PAV dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą rengia PAV ataskaitą. Šioje ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas; PAV dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai; informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios PAV dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą; informacija apie galimas ekstremaliąsias situacijas, priemones joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė, numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai, taip pat visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti aspektai turi būti kiekvienoje PAV ataskaitoje, tačiau nėra būtina, kad jie būtų aptarti būtent minėtoje dalyje išdėstyta tvarka. Svarbu tai, jog visi minėtoje PAVĮ nuostatoje įvardinti aspektai būtų išsamiai išnagrinėti (2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1745/2013).

26.       Kaip nurodoma PAV įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos: 1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba 2) priima sprendimą. Jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma (PAV įstatymo 10 straipsnio 9 dalis (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija).

27.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, vertindamas planuojamos ūkinės veiklos vykdymo galimybę Juodymo durpių telkinyje, nepasitelkė ekspertų ir/ ar mokslininkų, kurie galėtų tiksliai įvertinti Juodymo durpių telkinyje esančias augalų ir gyvūnų radavietes, bei galimybes šias radavietes išsaugoti, pareiškėjai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nagrinėjamoje byloje paskirti ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas neskyrė byloje ekspertizės, taip pat nebuvo nurodyti motyvai, dėl kokių priežasčių teismas neskyrė ekspertizės. Teismas nevertino visų pareiškėjų skundo motyvų, sprendime nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, dėl kurių planuojama ūkinė veikla gali būti leidžiama Juodymo durpių telkinyje. Pareiškėjų vertinimu teismo sprendimas be motyvų.

28.       Ginčo planuojama ūkinė veikla – durpių gavyba Juodymo durpių telkinyje – bus vykdoma, remiantis galiojančių teisės aktų reikalavimais ir, anot pareiškėjų, nesukels įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų, taip pat nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Iš planuojamos veiklos aprašymo (numatoma iškirsti mišką ir krūmus, išrauti ir išvežti kelmus, nutiesti privažiavimo kelius, įrengti gamybinę aikštelę, iškasti vandens nuvedamąjį ir sausinamuosius griovius ir t. t.) matyti, kad ji dėl savo pobūdžio ir masto negali būti apibūdinta kaip minimalus įsikišimas į gamtinę aplinką, negalintis neigiamai paveikti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (LR saugomas sąrašas) įtraukto pelkinio satyro radavietės ir buveinės būklę, taip pat kitų į minėtą sąrašą įtrauktų 8 paukščių rūšių bei 3 žinduolių rūšių radaviečių ir buveinių būklę. Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi atsakovas privalo reikalauti, kad vykdant ūkinę veiklą būtų išvengta saugomų rūšių individų sunaikinimo, išsaugotos saugomų rūšių radavietės. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi pareiškėjai jau PAV ataskaitoje turėjo pateikti tokius planuojamos veiklos aprašymus bei argumentus, kurie būtų leidę atsakovui spręsti dėl to, kad planuojama veikla nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Konkrečiu atveju pareiškėjai siekia poveikio aplinkai vertinimo klausimą perkelti į teismą, prašo teismo paskirti ekspertizę. Tačiau nagrinėjamoje byloje tiriamas ginčijamo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad pareiškėjai jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtino teiginių, kad planuojama veikla nesukels teisės aktų nuostatų pažeidimų, taip pat nedarys neigiamo poveikio aplinkai, priešingai neigiamas poveikis minėtoms buveinėms yra akivaizdus. Kiti argumentai, kad įsisavinus durpių telkinį, būtų sukurtos naujos darbo vietos, sumokami įvairūs mokesčiai valstybei, taip pat bus sukurtos naujos darbo vietos, pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai vertintas kaip privataus interesų tenkinimas, asmeninės naudos siekimas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareigos pateikti įrodymus teismui srityje, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011), šalis procese turi remtis ne abstrakčiais teiginiais, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, o konkrečiais įrodymais, duomenimis, skaičiavimais, tyrimais, kurie teismui leistų objektyviai suabejoti atskaitoje esančiais duomenimis (2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1745/2011). Teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad ginčijamo sprendimo 11 punkte atsakovo išdėstyti neigiamo sprendimo motyvai yra visiškai aiškūs, nuoseklūs, juos galima laikyti pakankamais ir pagrįstais. Remiantis PAV įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakingos institucijos, priimdamos sprendimą dėl planuojamos veiklos leistinumo, prireikus pasitelkia konsultantus. Tačiau šia savo teise atsakovas neprivalėjo pasinaudoti, o konkrečiu atveju ir nebuvo būtina, nes iš planuojamos veiklos pobūdžio ir masto akivaizdu, kad planuojama veikla būtų sunaikinta dauguma teritorijoje registruotų saugomų rūšių veisimo buveinių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos ir atsakovo pozicija, kad planuojama veikla, kurios metu bus sunaikinta natūrali pelkės danga, veiks triukšmą keliantys įrenginiai, judės technika ir darbininkai – kardinaliai pakeis tiek buveines, tiek saugomų rūšių gyvenimo sąlygas, ir tai turės reikšmingą neigiamą poveikį saugomų rūšių išlikimui. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir priimtas laikantis visų PAV įstatymo nuostatų, iš jo turinio pareiškėjoms aišku, dėl kokių priežasčių jų planuojama ūkinė veikla konkrečioje teritorijoje neleidžiama.

30.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų UAB „Nereta“ ir UAB „GJ Magma“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Skirgailė Žalimienė