Administracinė byla Nr. eA-3890-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01622-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. V. su skundu, kurį 2019 m. rugpjūčio 1 d. patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. PV_PE-186 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių vykdyti 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ ir išmokėti L. V. jos dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, jai įgijus teisę į visą senatvės pensiją dirbant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriuje.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji dirbo Skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigose (karjeros valstybės tarnautoja). Įgijusi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją Skyriaus direktoriui pateikė 2019 m. gegužės 21 d. prašymą „Dėl atsistatydinimo savo noru“. Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018 m. spalio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų šakos kolektyvinės sutarties Nr. BS-5, 19 punktu, bei atsižvelgdamas į L. V. 2019 m. gegužės 21 d. prašymą „Dėl atsistatydinimo savo noru“, atleido L. V., Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiąją specialistę, 2019 m. birželio 21 d., iš einamų karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl atsistatydinimo savo noru, išmokėdamas dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, jai įgijus teisę į visą senatvės pensiją dirbant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriuje, ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas: už 38 kalendorines dienas ir už 14,82 darbo dienų.
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) ir Socialinio draudimo darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga) sudarė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų šakos kolektyvinę sutartį Nr. BS-5 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis). Kolektyvinės sutarties 19 punkte nustatyta, jog darbuotojo iniciatyva nutraukiant tarnybos ar darbo santykius dėl to, kad darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas Fondo administravimo įstaigose (socialinio draudimo sistemoje), išmokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu tarnybos ar darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atsakovas, gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. raštą Nr. (2.85) I-4036 „Dėl kolektyvinės sutarties vykdymo valstybės tarnautojų atžvilgiu“ (toliau – ir Raštas), skundžiamo įsakymo dalimi pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ ir jį išdėstė nauja redakcija, pareiškėjai skyrė 100 procentų pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką. Fondo valdybos Rašte nurodyta, kad kreipusis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir vėliau į Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų pateikta pozicija ir išaiškinimai susiję su kolektyvinės sutarties statusu ir jos praktiniu vykdymu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (33.4 E-52)SD-2138 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų šakos kolektyvinės sutarties“ nurodė, kad: „vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, šakos kolektyvines sutartis galima sudaryti įstaigose, organizacijose, finansuojamose iš valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, tačiau jos būtų taikomos tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis“. Vidaus reikalų ministerija 2019 m. birželio 7 d. raštu Nr. 1D-2954 „Dėl nuomonės pateikimo“, nurodė, kad: „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos galimos valstybės tarnautojams skirtos kolektyvinių sutarčių rūšys – nacionalinė kolektyvinė sutartis ir įstaigos kolektyvinė sutartis. Šakos kolektyvinės sutartys VTĮ nėra numatytos. Fondo valdybos direktoriaus atsakovui pateikta rašytinė rezoliucija „prašome vadovautis dokumentu, kuriame nurodyta, kad šakos kolektyvinės sutarties nuostatos, viršijančios įstatymuose numatytas teises ir garantijas valstybės tarnautojams“, nesudarė teisinio pagrindo pakeisti 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą PV_PE-157, kuriuo nuspręsta pareiškėjai išmokėti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, ir priimti skundžiamo įsakymo dalį.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą šakos kolektyvinių sutarčių sudaryti negalima nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau įstatymu nėra panaikintos galiojančios šakos kolektyvinės sutartys, jų galiojimas. Įstatymų leidėjui VTĮ nuostatomis nepanaikinus galiojančių šakos kolektyvinių sutarčių galiojimo, atsakovas skundžiamu įsakymu neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“. Sutarties privalomumo principas yra išreikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. VTĮ naujoje redakcijoje nėra nustatyta, kad sudarytų galiojančių šakų kolektyvinių sutarčių galiojimas pasibaigia, nuo 2019 m. sausio 1 d.
5. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. PV_PE-157 pareiškėją atleidęs iš pareigų skyrė dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kai tuo tarpu VSDFV direktorius atsakovui Raštu pranešė, kad tik nuo 2019 m. birželio 17 d. valstybės tarnautojų atžvilgiu nebebus vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kuriomis suteikiamos garantijos ir teisės, viršijančios teisės norminiuose aktuose tiesiogiai nustatytas teises ir garantijas.
6. Atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš užimamų pareigų ir 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. PV_PE-186 pakeitęs 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą PV_PE-157, įsakyme nenurodė ir pareiškėjai neišaiškino priimto įsakymo apskundimo tvarkos, kas nesuderinama su teisėtumo ir gerojo viešojo administravimo principais, tuo galbūt pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai ir viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad skundžiamas įsakymas naikintinas, kurį panaikinus atsakovas įpareigotinas pareiškėjai išmokėti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką jai įgijus teisę į visą senatvės pensiją dirbant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriuje, skirtą Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“.
7. Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėją ir atsakovą siejo valstybės tarnybos santykiai, tačiau jie buvo nutraukti, pareiškėjai pateikus prašymą atleisti ją iš Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės karjeros valstybės tarnautojos pareigų dėl atsistatydinimo savo noru nuo 2019 m. birželio 21 d., įgijus teisę gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją ir Įsakymu ji buvo atleista iš tarnybos savo noru, išmokant 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
9. Atsakovas paaiškino, kad naujosios VTĮ redakcijos taikymą išsamiai išaiškinus kompetentingoms institucijoms – VTD, SADM, VRM, VSDFV Profesinei sąjungai išsiuntė 2019 m. birželio 17 d. raštą, o Fondo administravimo įstaigoms – 2019 m. birželio 18 d. rezoliuciją, vadovautis 2019 m. birželio 17 d. raštu, todėl Skyrius ir vykdė visas šias sutarties nuostatas iki 2019 m. birželio 17 d. Skyriaus direktorius, susipažinęs su 2019 m. birželio 17 d. raštu ir prie jo pridėtais priedais, privalėjo keisti 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-157, kadangi kompetentingos valstybinės institucijos VSDFV pateikė aiškų atsakymą – VTĮ 6 straipsnio 3–4 dalyse nustatytos galimos valstybės tarnautojams skirtos kolektyvinių sutarčių rūšys – nacionalinė kolektyvinė sutartis ir įstaigos kolektyvinė sutartis. Šakos kolektyvinės sutartys VTĮ nėra numatytos. Valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, pagrindinius valstybės tarnybos principus ir valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ. Šis įstatymas be išlygų yra taikomas valstybės tarnautojams. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio nuostatas darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. VTĮ 48 straipsnyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kada atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokamos išeitinės išmokos ar kompensacijos ir šis sąrašas yra baigtinis, tačiau pareiškėja į šį sąrašą nepatenka. Pagal šio straipsnio nuostatas, valstybės tarnautojui, sukakusiam 65 m. ir atleidžiamam savo noru, išeitinė išmoka (išskyrus kompensacija už nepanaudotas atostogas) – nepriklauso. Todėl Šiaulių skyrius negali sutikti su pareiškėjos nuomone, kad šiam ginčui, kilusiam dėl valstybės tarnautojo teisės gauti išeitinę kompensaciją, atleidžiant jį iš tarnybos, suėjus senatvės pensijos amžiui, turėtų būti taikomos Kolektyvinės sutarties nuostatos bei jai turėtų būti išmokama dviejų vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.
10. Atsakovas Įsakyme nenurodė jo apskundimo tvarkos, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjai įgyvendinti savo teisės.
II.
11. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjos L. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Įsakymą, o kitą skundo dalį atmetė.
12. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
12.1. Pareiškėja L. V. 2019 m. gegužės 21 d. Šiaulių skyriaus direktoriui pateikė prašymą „Dėl atsistatydinimo savo noru“. Šiaulių skyriaus direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojų pareigų“ nutarė atleisti pareiškėją iš einamų karjeros valstybės tarnautojo pareigų 2019 m. birželio 21 d., išmokėti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šiaulių skyriaus direktorius 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. PV_PE-186 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. PV PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“ pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-157 ir jį išdėstė nauja redakcija – atleido pareiškėją 2019 m. birželio 21 d., skyrė 100 procentų pareiginės algos dydžio vienkartinę pinginę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
12.2. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Raštą. Minėtame Rašte daroma nuoroda į Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 7 d. raštą Nr. 1D-2954 „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriame nurodoma, kad „Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos galimos valstybės tarnautojams skirtos kolektyvinių sutarčių rūšys – nacionalinės kolektyvinės sutarties ir įstaigos kolektyvinės sutarties. Šakos kolektyvinės sutartys Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatytos.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsižvelgdama į galiojantį viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kad nėra tiesiogiai leidžiama“, VTĮ nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų kolektyvinių sutarčių sudarymą, Rašte nurodė, kad negali būti sudaromos valstybės tarnautojų šakos kolektyvinės sutartys; tuo atveju, jei šakos profesinių sąjungų organizacijos nariais, be kita ko, yra ir valstybės tarnautojams atstovaujančios profesinės sąjungos, šakos kolektyvinės sutarties nuostatos valstybės tarnautojams neturėtų būti taikomos. Šiuo Raštu informuojama, kad nuo 2019 m. birželio 17 d. valstybės tarnautojų atžvilgiu nebebus vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kuriomis suteikiamos garantijos ir teisės, viršijančios teisės aktuose tiesiogiai nustatytas teises ir garantijas.
12.3. Rašte, atsižvelgus į VTĮ (nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos) 6 straipsnio 3 dalį (Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos) ir 4 dalį (įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos), padaryta išvada, kad įstatymo leidėjui nenumatant šakos kolektyvinės sutarties VTĮ (nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 6 straipsnyje, nebegalimas šakos kolektyvinių sutarčių taikymas.
13. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. PV_PE-186 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Teismas nurodė, kad VTĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, taigi, aktualu įvertinti, kaip jau sudarytų, galiojančių kolektyvinių sutarčių taikymą, pakeitimą, galiojimą, nutraukimą reglamentuoja Darbo kodekso normos.
15. Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso 199 straipsnyje „Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai“ numatoma, kad „kolektyvinės sutarties ir papildymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu ši tvarka nenustatyta, kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai daromi tokia pačia tvarka, kaip sudaroma pati kolektyvinė sutartis.“ Sutarčiai galiojant taikomas pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principas. Kolektyvinę sutartį gali keisti (naikindami dalį sąlygų, keisdami jų turinį ir papildydami naujomis sąlygomis) tik tą sutartį sudariusios šalys – darbdavys ar darbdavių organizacija, iš vienos pusės, ir profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacijos, iš kitos pusės (Tomas Davulis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, 561–562 lapai. Vilnius. 2018). Darbo kodekso 200 straipsnyje „Kolektyvinės sutarties nutraukimas“ numatoma, kad „kolektyvinė sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais ir tvarka. Bet kuri šalis turi įspėti kitą kolektyvinės sutarties šalį apie vienašališką kolektyvinės sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo jos įsigaliojimo.“ Siekiant kolektyvine sutartimi reguliuojamų darbo santykių stabilumo, komentuojamame straipsnyje numatyta, kad kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Šios nuostatos nereikėtų suprasti kaip draudimo nutraukti kolektyvinę sutartį tada, kai nutraukimą inicijuoja abi šalys arba kita šalis sutinka su kolektyvinės sutarties nutraukimu. Sutarties nutraukimas lemia jos šalių teisių ir pareigų pasibaigimą. Jei kolektyvinė sutartis reguliavo vieną ar kitą darbo sutarties aspektą (daro užmokesčio dydį, atostogų trukmę ar pan.), atitinkamos nuostatos taikymas pasibaigia ir darbdavys nėra įpareigojamas jos vykdyti. Toliau vykdomos darbo sutartyje ar įstatyme, ar kitoje darbo teisės normoje numatytos atitinkamos darbdavio pareigos. (Tomas Davulis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, 561-562 lapai. Vilnius. 2018).
16. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Darbo kodeksas nenumato (kitų) galiojančios kolektyvinės sutarties nevykdymo / netaikymo pagrindų ir imperatyviai nurodo galimus kolektyvinės sutarties pakeitimo, papildymo, nutraukimo būdus, todėl atsakovas neturėjo teisės dėl VTĮ 6 straipsnio (buvęs 51 straipsnis) pasikeitimo (nebenumatoma šakos kolektyvinė sutartis) nebetaikyti iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytos ir galiojančios kolektyvinės sutarties.
17. 2018 m. spalio 11 d. Valstybino socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų šakos kolektyvinėje sutarties Nr. BS-5 46 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir galioja iki naujos sutarties sudarymo arba šios sutarties nutraukimo (nenustatant termino); 47 punkte numatyta, kad darbdavys, profesinė sąjunga turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ir pakeitimo; 55 punkte nustatyta, kad kolektyvinės sutarties vykdymą kontroliuoja sutarties šalys arba jų tam tikri atstovai; 58 punkte nustatyta, kad bet kuri iš šalių turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešusi kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius. Pranešimą apie sutarties nutraukimą galima pateikti ne anksčiau kaip po 6 (šešių) mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.85) I-7036 Socialinio draudimo darbuotojų profesinę sąjungą informavo, kad vadovaudamasi Kolektyvinės sutarties 58 punktu informuoja apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2020 m. sausio 2 d., jeigu iki šios datos nebus pasirašytas susitarimas dėl sutarties pakeitimo arba jos nutraukimo šalių susitarimu (susitarus dėl tipinės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų įstaigos lygmens kolektyvinės sutarties sudarymo). Taigi viena iš Kolektyvinės sutarties šalių inicijavo vienašališką sutarties nutraukimą nesant pasirašyto susitarimo dėl sutarties pakeitimo arba nutraukimo. Tačiau skundžiamo įsakymo priėmimo metu procedūros, numatytos Kolektyvinės sutarties 58 punkte, dar nebuvo inicijuotos, 2018 m. spalio 11 d. sutartis galiojo, todėl atsakovas, vadovaudamasis Raštu, nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-157, priimtą remiantis Kolektyvinės sutarties Nr. BS-5 19 punktu (darbuotojo iniciatyva nutraukiant tarnybos ar darbo santykius dėl to, kad darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas Fondo administravimo įstaigose (socialinio draudimo sistemoje), išmokama dviejų iki vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. PV_PE-186 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“ naikintinas.
18. Pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ ir išmokėti jai dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, jai įgijus teisę į visą senatvės pensiją dirbant Skyriuje, teismas pažymėjo, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas dviejų pareiškėjos L. V. vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos (numatytos Kolektyvinės sutarties 19 p.) išmokėjimo klausimas (atsižvelgiant į jau išmokėtą 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką). Atsižvelgęs į tai, minėtą pareiškėjos reikalavimą teismas atmetė.
III.
19. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjos skundą atmesti.
20. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai, buvo nustatytos galimos valstybės tarnautojams skirtos kolektyvinių sutarčių rūšys – nacionalinė kolektyvinė sutartis ir įstaigos kolektyvinė sutartis. Šakos kolektyvinė sutartis naujoje VTĮ redakcijoje nebuvo numatyta, t. y. naująją įstatymo redakcija įstatymų leidėjas numatė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. šakos kolektyvinių sutarčių sudaryti / vykdyti valstybės tarnautojų atžvilgiu nebegalima. Šį faktą patvirtino ir 3 institucijos, pateikusios šio įstatymo išaiškinimus (VTD, VRM ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija). Įvertinus teisinį reglamentavimą bei gautas pozicijas šiuo klausimu VSDFV Raštu teritoriniams skyriams nurodė nevykdyti tos šakos kolektyvinės sutarties dalies, kuri liečia valstybės tarnautojus. Tokį sprendimą Profesinė sąjunga apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-4226-535/2019 nutraukė. Todėl, atsakovo nuomone, neišsprendus ginčo iš esmės, taip pat nepasikeitus VTĮ normoms, Kolektyvinės sutarties vykdymas po 2019 m. sausio 1 d. prieštarauja imperatyvioms normoms.
21. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai vadovavosi DK normomis bei padarė klaidingą išvadą, kad VSDFV Šiaulių skyrius neturėjo teisės įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai nebetaikyti iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytos ir galiojančios Kolektyvinės sutarties. VTĮ 5 straipsnyje yra įtvirtintas šio įstatymo taikymas valstybės tarnautojų atžvilgiu. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ (VTĮ 6 str.). Atsakovas mano, kad Kolektyvinės sutarties taikymą valstybės tarnautojų atžvilgiu naujoji VTĮ redakcija draudžia. Nepriklausomai nuo to, kad VTĮ nenurodyta, jog anksčiau sudarytos šakos kolektyvinės sutartys įsigaliojus naujam VTĮ netenka galios, tačiau atsižvelgiant į tai, jog galioja principas, galima viskas, kas nedraudžiama, Kolektyvinės sutarties punktai, kurie neleidžiami įstatymo, negali būti vykdomi.
22. Atsakovo vertinimu, teismas, netinkamai interpretavo VSDFV 2019 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.85) I-7036 ir padarė klaidinančią išvada, kad VSDFV Šiaulių skyrius nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą. Atsakovas buvo priverstas pakeisti minėtą įsakymą dėl naujosios VTĮ redakcijos, kuri nenumatė šakos kolektyvinės sutarties.
23. Atsakovo sprendimas priimti skundžiamą Įsakymą atitinka teisės normas ir teismų praktiką. Principas „įstatymas atgal negalioja“ ir „teisėtų lūkesčių apaugos“ principas būtų pažeisti tik jei Kolektyvinė sutartis būtų laikoma niekine nuo jos sudarymo momento.
24. Pareiškėja L. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
25. Pareiškėja pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą šakos kolektyvinių sutarčių sudaryti negalima nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau įstatymu nėra panaikintos galiojančios šakos kolektyvinės sutartys.
26. VSDFV 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.85) I-7036, vadovaudamasi Kolektyvinės sutarties 58 punktu, Profesinei sąjungai pranešė apie vienašališką Kolektyvinės sutarties nutraukimą nuo 2020 m. sausio 2 d. jeigu iki šios datos nebus pasirašytas susitarimas dėl Kolektyvinės sutarties pakeitimo ar jos nutraukimo šalių susitarimu. Tai patvirtina, kad Kolektyvinė sutartis visa apimtimi ginčo laikotarpiu buvo galiojanti ir kol ji nebuvo nutraukta – turėjo būti vykdoma.
27. Pareiškėjos teigimu, teismas teisingai pažymėjo, jog Įsakymo priėmimo metu procedūros, numatytos Kolektyvinės sutartis 58 punkte, dar nebuvo inicijuotos, 2018 m. spalio 11 d. ji dar galiojo, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-157.
28. Pareiškėjos nuomone, nėra nei faktinio, teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. PV_PE-186 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas VSDFV Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“, o pareiškėja atleista iš pareigų dėl atsistatydinimo savo noru įgijus teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją ir skirta 100 proc. pareiginės algos vienkartinė piniginė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, pagrįstumo ir teisėtumo.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad skundžiamo Įsakymo priėmimo metu procedūros, numatytos Kolektyvinės sutarties 58 punkte, dar nebuvo inicijuotos, Kolektyvinė sutartis galiojo, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-157, priimtą remiantis Kolektyvinės sutarties 19 punktu. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino skundžiamą Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas dviejų pareiškėjos L. V. vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos (numatytos Kolektyvinės sutarties 19 p.) išmokėjimo klausimas (atsižvelgiant į jau išmokėtą 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką), todėl kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.
31. Atsakovas, nesutikdamas su teismo vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog šakos kolektyvinės sutarties vykdymas po 2019 m. sausio 1 d. prieštarauja imperatyvioms normoms. Nepriklausomai nuo to, kad VTĮ nenurodyta, jog anksčiau sudarytos šakos kolektyvinės sutartys įsigaliojus naujam VTĮ netenka galios, tačiau atsižvelgiant į tai, jog galioja principas, galima viskas, kas nedraudžiama, sutarties punktai, kurie neleidžiami įstatymo, negali būti vykdomi.
32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. V.. 2019 m. gegužės 21 d. VSDFV Šiaulių skyriaus direktoriui pateikė prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų 2019 m. birželio 21 d. dėl atsistatydinimo savo noru. Taip pat pareiškėja, vadovaudamasi Kolektyvinės sutarties 19 punktu, prašė išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. VSDFV Šiaulių skyriaus direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“, vadovaudamasis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kolektyvinės sutarties 19 punktu ir atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą, atleido ją 2019 m. birželio 21 d. iš pareigų dėl atsistatydinimo savo noru, išmokėdamas dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Tačiau skundžiamu VSDFV Šiaulių skyriaus direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymu
Nr. PV_PE-186 minėtas įsakymas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija – pareiškėja atleista 2019 m. birželio 21 d. ir jai skirta 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinė piniginė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas.
34. Pažymėtina, jog skundžiamas Įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į Raštą, kuriame daroma nuorodą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 7 d. raštą Nr. 1D-2954 „Dėl nuomonės pateikimo“. VRM rašte nurodyta, kad VTĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos galimos valstybės tarnautojams skirtos kolektyvinių sutarčių rūšys – nacionalinė kolektyvinė sutartis ir įstaigos kolektyvinė sutartis. Šakos kolektyvinės sutartys VTĮ nėra numatytos. Atsižvelgus į galiojantį viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, VTĮ nuostatas, reguliuojančias valstybės tarnautojų kolektyvinių sutarčių sudarymą, negali būti sudaromos valstybės tarnautojų šakos kolektyvinės sutartys. Tuo atveju, jei šakos profesinių sąjungų organizacijos nariais, yra valstybės tarnaujančios profesinės sąjungos, šakos kolektyvinės sutarties nuostatos valstybės tarnautojams neturėtų būti taikomos. Minėtu Raštu, kuris adresuotas Socialinio draudimo darbuotojų profesinei sąjungai, informuojama, kad nuo 2019 m. birželio 17 d. valstybės tarnautojų atžvilgiu nebebus vykdomos kolektyvinės sutarties nuostatos, kuriomis suteikiamos garantijos ir teisės, viršijančios teisės norminiuose aktuose tiesiogiai nustatytas teises ir garantijas.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė atsakovas ir to neginčijo pareiškėja, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje naujoje VTĮ redakcijoje nėra numatyta galimybė valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose sudaryti šakos kolektyvinę sutartį. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai, valstybės tarnyboje galima sudaryti nacionalines (VTĮ 6 str. 3 d.) ir įstaigos (VTĮ 6 str. 4 d.) kolektyvines sutartis. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog naujai išdėstytame VTĮ nenurodyta, kad anksčiau (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sudarytos šakos kolektyvinės sutartys netenka galios. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2–3 straipsniai, numatantys VTĮ įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo specifiką, kuriuose nėra numatyta jokių nuostatų dėl kolektyvinių sutarčių, sudarytų iki šio įstatymo įsigaliojimo, teisinio statuso, įsigaliojus įstatymui. Tuo tarpu priešingai buvo nustatyta įsigaliojant naujajam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui - įstatymų leidėjas, išleisdamas 2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-2603, kurio 6 straipsnio 11 dalyje aiškiai nurodė, kad iki DK įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d.
36. Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad nors nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusi VTĮ redakcija nenumato šakos kolektyvinės sutarties sudarymo galimybės valstybės tarnyboje, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad anksčiau (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sudarytos kolektyvinės sutartys automatiškai netenka galios. Atsižvelgus į tai, atsakovo teiginys, jog įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai nebetaikomos iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytos ir galiojančios kolektyvinės sutartys, laikytinas nepagrįstu. Šią išvadą pagrindžia ir atsakovo į bylą pateikti valstybės institucijų raštai (VTD 2019 m. kovo 26 d. raštas Nr. 27D-326 „Dėl kolektyvinės sutarties“; VRM 2019 m. birželio 7 d. raštas Nr. 1D-2954 raštas „Dėl nuomonės pateikimo“; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 26 d. raštas Nr. (33.4-52)SD-2138 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų šakos kolektyvinės sutarties), kuriuose pateikiamos nuomonės, jog atsižvelgiant į VTĮ nuostatas, nuo 2019 m. sausio 1 d. negali būti sudaromos valstybės tarnautojų šakos kolektyvinės sutartys. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtuose raštuose nenurodoma, kad anksčiau sudarytos šakos kolektyvinės sutartys nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai neturėtų būti taikomos.
37. VTĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato, jog kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos DK nuostatos. Pagal DK 200 straipsnį kolektyvinė sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais ir tvarka. Bet kuri šalis turi įspėti kitą kolektyvinės sutarties šalį apie vienašališką kolektyvinės sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Tuo tarpu Kolektyvinės sutarties 58 punkte nurodyta, kad bet kuri iš šalių turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešusi kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Pranešimą apie sutarties nutraukimą galima pateikti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo datos.
38. Teisėjų kolegija pažymi, jog VSDFV 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.85) I-7036, vadovaudamasi Kolektyvinės sutarties 58 punktu, informavo Socialinio draudimo darbuotojų profesinę sąjungą apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2020 m. sausio 2 d., jeigu iki šios datos nebus pasirašytas susitarimas dėl sutarties pakeitimo arba jos nutraukimo šalių susitarimu (susitarus dėl tipinės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų įstaigos lygmens kolektyvinės sutarties sudarymo). Taigi 2019 m. spalio 2 d. VSDFV inicijavo vienašališką sutarties nutraukimą nesant pasirašyto susitarimo dėl sutarties pakeitimo arba nutraukimo ir pradėjo procedūrą, numatytą Kolektyvinės sutarties 58 punkte. Tačiau skundžiamo Įsakymo priėmimo metu procedūra, numatyta DK 200 straipsnyje bei Kolektyvinės sutarties 58 punkte, dar nebuvo inicijuota, todėl darytina išvada, kad Kolektyvinė sutartis priimant skundžiamą Įsakymą galiojo ir atsakovas, vadovaudamasis Raštu, nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė Skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. PV_PE-157, priimtą vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 19 punktu.
39. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. PV_PE-186 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. PV_PE-157 „Dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ pakeitimo“ naikintinas.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė