Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-885-755/2017
Teisėja Regina Eltermanienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08018-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.3.2.1; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.20.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14244-728/2017 pagal pareiškėjo G. Š. skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Medicinos bankas“, bankrutuojančiai UAB( toliau-BUAB) „Neo Ranga“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“, antstoliui V. Č. dėl jo veiksmų.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. Š. prašė: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos jo turto – 47/100 dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 131669; 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios šio turto varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) paskirti šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę jam pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.
2. Nurodė, kad antstolis V. Č. vykdo išieškojimą iš skolininko BUAB „Neo Ranga“ išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai, išieškojimą nukreipiant į įkaito davėjo – pareiškėjo turtą – 47/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis įvykdė pirmąsias pareiškėjo turto varžytynes Nr. 131669, kuriose turtas parduotas už 55 607 Eur, tačiau turto pardavimo iš varžytynių aktas dar nėra surašytas. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolio vykdytose varžytynėse turtas parduotas netinkamai nustatyta jo rinkos verte, ženkliai per žema kaina. Turtas antstolio 2016-02-09 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo buvo įkainotas 69 508,80 Eur suma, vadovaujantis dar 2014 m. atliktu turto vertinimu, kurį atliko turto vertintojas R. V.. Pareiškėjo manymu, antstolis nesiėmė visų veiksmų, kad turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina, pavedant vertinimą atlikti profesionaliam turto vertintojui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-21 nutartimi pareiškėjo G. Š. skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro 2012-08-28 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. P1-2804, P1-2802, P1-2800 dėl skolų išieškojimo iš skolininko BUAB „Neo ranga“ trečios eilės išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai. 2013-01-10 buvo areštuotas įkaito davėjui G. Š. priklausantis įkeistas turtas – 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant vykdymo veiksmus, 2016-02-09 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėjui priklausančio turto – 47/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina nustatyta 69 508,80 Eur. Turto kaina nustatyta vadovaujantis 2014-07-29 turto vertintojo R. V. ataskaitoje Nr. 14/07-097-R nustatyta turto verte. 2016-12-28 pranešimu antstolis informavo pareiškėją apie tai, kad nuo 2016-12-28 iki 2017-01-27 vyks jam priklausančio turto pirmosios varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina – 55 607 Eur. Minėtas pranešimas pareiškėjui išsiųstas. Jam priklausantis turtas varžytinėse Nr. 131669 parduotas už 55 607,00 Eur kainą.
5. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti 2014-07-29 turto vertintojo R. V. ataskaitoje Nr. 14/07-097-R nustatyta nekilnojamojo turto verte. Pažymėjo, jog skolininkas jokių prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, nurodyto dar 2016-02-09 patvarkyme dėl areštuoto turto įkainojimo, pagal šią ataskaitą per CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nereiškė, 2016-02-09 patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo neskundė. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad 2014-07-29 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė būtų neteisinga, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamasis tik ta aplinkybe, kad turto vertinimo atskaita parengta dar 2014 m., bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar ekspertiniu aktu nustatyta turto verte.
6. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priimti patvarkymą, kuriuo turto varžytynės Nr. 131669 būtų paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindų sąrašas yra baigtinis ir numatytas CPK 717 straipsnyje. Nurodė, jog nei vienu iš jų pareiškėjas nesiremia, o teismas CPK 717 straipsnyje numatytų pagrindų paskelbti varžytynes neįvykusiomis taip pat nenustatė. Be to, prašymo dėl pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo, sudarant galimybę jam pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą, pagrindų taip pat nenustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu G. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-21 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Nurodo, kad turto vertė buvo nustatyta 2014 m., tačiau antstolis jį pardavė 2017 m. Tai rodo, kad antstolis, atkreipiant dėmesį, jog nekilnojamojo turto kainos tik kyla, šiuo atveju nesiėmė visų veiksmų, kad turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina. Tokie antstolio veiksmai laikytini pažeidžiančiais pareiškėjo, kaip turto savininko, teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu teismas šių aplinkybių netyrė. Apelianto teigimu, teismas skundų dėl antstolių veiksmų bylose turi būti aktyvus. Aktualioje teismų praktikoje pasisakyta, jog tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas, visų pirma, yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.
9. Atsiliepimais į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ ir antstolis V. Č. prašo netenkinti apelianto atskirojo skundo.
10. Nurodo, kad apeliantas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios leistų manyti, jog turto vertė galėjo pakisti. Vykdomojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie atliekamus procesinius veiksmus ir turėjo galimybę teikti motyvuotus prieštaravimus, siūlyti savo pirkėją.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi, įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003 ir kt.).
14. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
15. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į pagrįstus šalių interesus. Kaip minėta, pareiškėjas G. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos jo turto – 47/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės , priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios šio turto varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis, bei paskirti šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę jam pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą. Apelianto teigimu, antstolio vykdytose varžytynėse turtas parduotas netinkamai nustatyta jo rinkos verte, ženkliai per žema kaina. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog antstolio V. Č. veiksmai, skelbiant areštuoto turto varžytynes ir nustatant jo kainą, buvo teisėti, atlikti laikantis CPK reikalavimų. Kaip matyti, teismas, darydamas tokią išvadą, be kita ko, vadovavosi tuo, kad turto kaina yra nustatyta pagal 2014-07-29 turto vertintojo R. V. ataskaitoje Nr. 14/07-097-R nustatytą turto vertę, nurodė konkretų bylos lapą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto atskirąjį skundą, konstatuoja, kad byloje trūksta konkrečių duomenų (minėtos 2014-07-29 turto vertintojo R. V. ataskaitos Nr. 14/07-097-R). Atsižvelgdamas į tai, teismas 2017-11-20 nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir išreikalavo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo bei antstolio V. Č. vykdomąją bylą Nr. 0116/12/03434. Panevėžio apygardos teismui antstolis 2017-11-28 pateikė vykdomąją bylą Nr. 0116/12/03434. Išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, matyti, jog joje taip pat nėra visų duomenų, įskaitant 2014-07-29 turto vertintojo R. V. ataskaitos, kuri reikalinga išsamiai bei objektyviai įvertinti ginčo klausimą.Pasakyta leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas vertino vertės turto nustatymo ataskaitą kaip tinkamą vertės nustatymo įrodymą, nors pati ataskaita teismui nebuvo pateikta.
17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad skundą dėl antstolio veiksmų padavusiam asmeniui teismas turi užtikrinti, jog jo prašymas bus išspręstas išsiaiškinus reikšmingas bylos aplinkybes ir bus tinkamai apsaugotos jo teisės. Tuo tarpu šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmų ir vadovaudamasis vien nagrinėjamoje byloje turimais duomenimis, iš esmės tik formaliai konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios jo turto varžytynės, o antstolio veiksmai skelbiant areštuoto turto varžytynes ir nustatant jo kainą buvo teisėti. Todėl konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
18. Pagal CPK 327 straipsnį, byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo vykdomosios bylos medžiaga, dėl ko neturėjo objektyvios galimybės įvertinti, ar antstolio vykdomojoje byloje atliktas pareiškėjo turto vertinimo procesas buvo tinkamai, t. y. turint ne visus reikšmingus bylai įrodymus, nebuvo išnaudotos visos galimybės tinkamai apginti skolininko interesus, o apeliacinės instancijos teisme tų aplinkybių nustatinėjimas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka visa apimtimi, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjant bylą iš naujo , teismas turėtų pareikalauti iš antstolio pateikti 2014-07-29 turto vertintojo R. V. ataskaitą dėl skolininko buto ir ją analizuoti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl antstolio V. Č. veiksmų pagal pareiškėjo G. Š. skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Eigirdas Činka