Administracinė byla Nr. eA-38-602/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03435-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos bioetikos komitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama patenkinti skundą, pateiktą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija, VAGK) ir panaikinti Komisijos sprendimą Nr. 3R-263 (AG-206/04-2017) bei įpareigoti kompetentingas institucijas išnagrinėti iš esmės pareiškėjos rašte 2017 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui pateiktus reikalavimus: 1) padėti gauti pacientės Z.-S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus viso gydymo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje metu nuo 2016 m. gruodžio 21 d.; 2) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente (forma Nr. 027/a, priedas 7 2 lapai) pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas; 3) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo, pasinaudojant bejėgiška pacientės būkle bei gydytojos psichiatrės išvadomis, nedalyvaujant pacientės artimiesiems, daryti spaudimą Z. S. T. dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisijai 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė skundą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos bioetikos komiteto reikalų vilkinimo priimti sprendimus, nevykdomų arba blogai vykdomų teisės aktų. Komisija 2017 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą, tačiau pareiškėja su šiuo sprendimu nesutinka. Pareiškėjos motina Z. S. T. nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 6 d. buvo gydoma Klaipėdos universitetinės ligoninės (toliau – ir Klaipėdos ligoninė) reabilitacijos skyriuje. Pareiškėja 2017 m. sausio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos ligoninę dėl medicinos dokumentų išdavimo, tačiau šiuos veiksmus buvo atsisakyta atlikti. Pareiškėja teigė, kad Klaipėdos ligoninėje situacija dėl pacientų teisių, jų gydymo kokybės bei saugumo yra netinkama, pacientui, kuris negali suvokti savo veiksmu, yra perkeliama atsakomybė duodant pasirašyti dokumentus. Dėl šių priežasčių pareiškėja taip pat kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (toliau – ir Tarnyba), prašydama pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas. Taip pat pateikė prašymą Lietuvos bioetikos komitetui pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo daryti spaudimą pacientei Z. S. T..
3. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsiliepime SAM nurodė, kad 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. vasario 15 d. raštais pareiškėjai suteikė informaciją, jog pateikus atstovavimą liudijančius dokumentus, ji gali gauti prašomą informaciją iš ja disponuojančios įstaigos, t. y. Klaipėdos ligoninės. Be to, SAM paragino Klaipėdos ligoninę laikytis įstatymo reikalavimų, apie susidariusią situaciją informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. SAM žiniomis, Klaipėdos ligoninė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 23-646 informavo pareiškėją apie medicinos dokumentų gavimo tvarką. SAM buvo maksimaliai rūpestinga nagrinėjant šį pareiškėjos prašymą bei suteikiant pareiškėjai visą reikiamą informaciją dėl paciento / jo atstovų teisės į informaciją įgyvendinimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų teismui, kad teisės aktų nustatyta tvarka po 2017 m. vasario 15 d. kreipėsi į ligoninę dėl medicininių dokumentų kopijų gavimo ir būtų gavusi neigiamą atsakymą.
5. SAM pažymėjo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo kontrolę atlieka Tarnyba, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų atitikimo medicinos etikos reikalavimams – Lietuvos bioetikos komitetas. Atsižvelgdama į pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. išdėstytą prašymą pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimus, SAM tai ir padarė 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-423)4-527 „Dėl laiško persiuntimo“. Apie tai 2017 m. vasario 15 d. raštu buvo informuota ir pareiškėja. Dėl šių priežasčių pareiškėjos reikalavimas įpareigoti SAM išnagrinėti iš esmės 2017 m. vasario 9 d. prašymo reikalavimų 1 punktą (dėl medicininių dokumentų kopijų iš Klaipėdos ligoninės gavimo) yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsiliepime Tarnyba nurodė, kad pareiškėja yra gavusi pacientės Z. S. T. medicininę dokumentaciją bei pareiškėjos skundas dalyje dėl dokumentų klastojimo buvo persiųstas kompetentingai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui. Tarnyba ataskaitoje bei įsakyme nurodė, kad buvo nustatyta, jog Klaipėdos ligoninė, neišdavusi L. Š. Z. S. T. medicininių dokumentų kopijų, pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus. Už šį pažeidimą ligoninei buvo taikyta poveikio priemonė – įspėjimas. Todėl pareiškėjos teiginys, kad Tarnyba netinkamai vertino jos prašymą dėl medicininių kopijų neišdavimo, yra nepagrįstas.
8. Vertinant gydytojos psichiatrės T. S. išvadą, Tarnyba pažymėjo, kad iš medicininių dokumentų akivaizdžiai matyti, jog pacientė Z. S. T. buvo hospitalizuota ilgiau nei mėnesį, hospitalizacijos metu pacientės būklė nuolat gerėjo, logoterapeutė koregavo savo išvadas. Pacientės būklę išrašymo iš ligoninės metu įvertino gydytojų konsiliumas. Todėl gydytojos psichiatrės T. S. išvada, kad pacientė „geba protingai įvertinti savo interesus ir sveikatos būklę“, pateikta 2017 m. vasario 3 d., yra pagrįsta ir adekvati kitų gydytojų pateiktoms išvadoms. Tarnyba neturėjo pagrindo nustatyti, kad gydymo ligoninėje metu pacientė negalėjo būti laikoma gebančia protingai vertinti savo interesų, o gydytoja psichiatrė T. S. netinkamai teikė pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
9. Tarnyba, vertindama pareiškėjos prašymą pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo, pažymėjo, kad Tarnyba nėra kompetentinga nustatinėti atitinkamų dokumentų sunaikinimo ar klastojimo fakto, o pagrindo kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl šio fakto nustatymo neturėjo. Tarnyba, atsižvelgusi į nuolatinius L. Š. prašymus ir siekdama nepalikti abejonių dėl tinkamo bylos išnagrinėjimo, persiuntė L. Š. raštą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui, apie rašto persiuntimą L. Š. buvo informuota 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, su šiuo sprendimu pareiškėja buvo supažindinta posėdžio Komisijoje metu.
10. Tarnyba nurodė, kad nagrinėdama pareiškėjos motinos klinikinį atvejį, atliko visus jai pagal kompetenciją priklausančius veiksmus. Tai, kad ne visi pareiškėjos pateikti prašymai buvo išspręsti ne taip, kaip ji to pageidavo ir tikėjosi, savaime nereiškia, kad Tarnybos įsakymas buvo priimtas netinkamai išnagrinėjus byloje surinkus duomenis.
11. Atsakovas Lietuvos bioetikos komitetas (toliau – ir Komitetas) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
12. Atsiliepime Komitetas nurodė, kad vertindamas pareiškėjos nusiskundimus dėl Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų iš Klaipėdos ligoninės gavimo, Klaipėdos ligoninės gydytojos psichiatrės T. S. išvados apie Z. S. T. psichikos sveikatos būklę įvertinimo ir tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu ir spaudimo Z. S. T. darymu, atlikimo, taip pat Tarnybos patikrinimo išvadoje pateiktą informaciją, gavęs paaiškinimus ir papildomos informacijos telefonu iš Klaipėdos ligoninės darbuotojų bei Valstybinio psichikos sveikatos centro, 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. raštais atitinkamai Nr. 2-271 ir Nr. 2-307 pagal kompetenciją pateikė pareiškėjai atsakymus į skunde nurodytus klausimus. Tarnybos direktorius 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168(1.34.) nustatė, kad 2017 m. sausio 24 d. Klaipėdos ligoninė, netenkinusi L. Š. prašymo ir neišdavusi jos motinos pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įspėjo Klaipėdos ligoninę dėl nurodytų pažeidimų, taip pat įpareigojo šiuos pažeidimus pašalinti ir apie jų pašalinimą informuoti Tarnybą.
13. Komitetas, vadovaudamasis šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir pritardamas nurodyto Tarnybos direktoriaus įsakymo nuostatoms, 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2-270 atkreipė Klaipėdos ligoninės administracijos dėmesį į Tarnybos nustatytus pažeidimus ir paragino užtikrinti pacientų teisių įgyvendinimą, taip pat pranešė L. Š. apie jos skundo nagrinėjimą ir informavo apie jos, kaip pacientės atstovės, teises, gauti prašomas medicinos dokumentų kopijas. Akcentavo, kad Komitetas neturi įgaliojimų vertinti Klaipėdos ligoninės gydytojos psichiatrės T. S. išvados pagrįstumo, taip pat neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog gydytoja psichiatrė T. S. pažeidė gydytojo etiką.
14. Vertindamas pareiškėjos prašymą dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu ir spaudimo Z. S. T. darymu, pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-271 paprašė Klaipėdos ligoninės administracijos išnagrinėti pareiškėjos skunde nurodytus galimai Z. S. T. daryto spaudimo dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo ir galimo dokumentų sunaikinimo faktus ir informuoti apie nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo įstaigos medicinos etikos komisijoje rezultatus. Komitetas 2017 m. rugsėjo 4 d. gavo Klaipėdos ligoninės atsakymą į 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 2-270, susipažinus su gauta informacija, buvo pakartotinai kreiptasi į Klaipėdos ligoninės administraciją, prašant papildomai pateikti tvarkos, reglamentuojančios medicinos dokumentų tvarkymą ir naikinimą Klaipėdos ligoninėje, kopiją. Išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir įvertinus Klaipėdos ligoninės pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, taip pat siekiant išvengti panašių konfliktinių situacijų ateityje, Komitetas 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-306 Klaipėdos ligoninei pateikė rekomendacijas, susijusias su pareiškėjos skunde nurodytu nusiskundimu dėl „tyčinio dokumentų sunaikinimo ir spaudimo Z. S. T. darymu“.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjos L. Š. skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėja L. Š. 2017 m. sausio 30 d. su prašymu kreipėsi į SAM, prašydama: „1) padėti kuo skubiau gauti pacientės (motinos) Z-S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės bei gydymo aprašymus; 2) padėti gauti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai G. V. cituoto dokumento kopiją; 3) atlikti tyrimą ar tokia Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikoma medicinos dokumentų išdavimo tvarka nepažeidžia pacientų teisių ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų“.
17. Pareiškėja L. Š. 2017 m. vasario 9 d. su prašymu kreipėsi į SAM, prašydama: 1) padėti gauti pacientės Z-S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus viso gydymo Klaipėdos ligoninėje metu nuo 2016 m. gruodžio 21 d.; 2) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente (forma Nr. 027/a, priedas 7) pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas; 3) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo, pasinaudojant bejėgiška pacientės būkle bei gydytojos psichiatrės išvadomis, bei nedalyvaujant pacientės artimiesiems, daryti spaudimą Z. S. T. dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo.
18. SAM 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-423) 4-506 persiuntė pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. prašymą Klaipėdos ligoninės vyriausiajam gydytojui ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, prašydama atsakyti pareiškėjai, o atsakymo kopiją pateikti SAM.
19. SAM Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyrius 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-11) 4-527 persiuntė L. Š. kreipimosi kopiją Komitetui ir Tarnybai. SAM 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (1.1.36-423) 4-595 informavo, kad 2017 m. vasario 10 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos ligoninės vyriausiąjį gydytoją ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydami išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. laiške išdėstytus faktus ir atsakyti pareiškėjai.
20. Teismas nustatė, kad Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojas 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 23-646 informavo, jog pareiškėja ne kartą kreipėsi dėl Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų, pareiškėjos prašymas pateikti išrašą apie diagnozę buvo nedelsiant patenkintas, pažymėjo, kad pateikus tinkamai užpildytą prašymo formą ir nurodytus dokumentus, pacientės medicininė dokumentacija bus išduota per teisės aktuose numatytą laikotarpį.
21. SAM 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. (1.1.21-60)10-2323 „Dėl L. Š. prašymo nagrinėjimo ir patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į Tarnybą bei Komitetą, prašydama pakartotinai įvertinti persiųstą pareiškėjos prašymą bei kitus su prašymu susijusius dokumentus bei imtis priemonių skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti.
22. Komitetas 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 2-116 atsakė, kad vertinimas gali būti atliktas tik turint Tarnybos sprendimą dėl pareiškėjos skunde nurodytų nusiskundimų, todėl Komitetas pateiks atsakymą gavęs minėtos institucijos sprendimą. Tarnyba 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. D2-2421-(1.20) atsakė, kad ji atliks Klaipėdos ligoninės neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę bei išvadas pateiks iki 2017 m. birželio 19 d.
23. Tarnybos direktorius 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168 (1.34) nustatė, kad Klaipėdos ligoninė netenkino L. Š. prašymo dėl pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų išdavimo ir tuo pažeidė teisės aktus, todėl įspėjo Klaipėdos ligoninę dėl nurodytų pažeidimų. Komitetas 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-271 atsakydamas į pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skundą, rekomendavo kreiptis į Klaipėdos ligoninę su prašymu gauti Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas ir pridėti savo gimimo liudijimą arba jo kopiją, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka. Dėl gydytojos psichiatrės T. S. išvados pažymėjo, jog duomenų dėl etikos pažeidimų nepateikta, nusiskundimai susiję tik su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe. Tuo tarpu atsakydamas dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, atsakė, kad gavę medicinos etikos komisijos išvadą informuos pareiškėją raštu.
24. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2017 m. liepos 26 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama įpareigoti SAM, Tarnybą ir Komitetą kuo skubiau priimti sprendimus dėl pareiškėjos pareiškimo ir iš esmės išnagrinėti analogiškus 2017 m. vasario 9 d. prašyme keliamus reikalavimus. Komisija 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 3R-263 (AG-206/04-2017) tenkino pareiškėjos skundo dalį ir įpareigojo Komitetą per 10 darbo dienų nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo, atlikti pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės dėl medicininių dokumentų tyrimą ir priimti bei pateikti L. Š. sprendimą.
25. Komitetas 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-306 rekomendavo Klaipėdos ligoninės administracijai numatyti priemones paciento teisei netikslius ar nesusijusius su diagnoze duomenis pakeisti ar panaikinti.
26. Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl Komisijos sprendimo ir pagrindo įpareigoti Komitetą, SAM ir Tarnybą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.
27. Teismas, vertindamas Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus, nustatė, kad SAM 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-423) 4-506 persiuntė pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. prašymą Klaipėdos ligoninės vyriausiajam gydytojui ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, prašydama atsakyti pareiškėjai, o atsakymo kopiją pateikti SAM, ir apie tai 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (1.1.36-423) 4-595 informavo pareiškėją. SAM Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyrius 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-11) 4-527 taip pat persiuntė L. Š. kreipimosi kopiją Komitetui ir Tarnybai, o 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. (1.1.21-60)10-2323 „Dėl L. Š. prašymo nagrinėjimo ir patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į Tarnybą bei Komitetą, prašydama pakartotinai įvertinti persiųstą pareiškėjos prašymą bei kitus su prašymu susijusius dokumentus bei imtis priemonių skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti.
28. Teismas pažymėjo, kad pagal SAM nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 (toliau – ir Nuostatai), 10.5.11. papunktį, SAM nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, susijusius su sveikatos apsaugos ministrui pavestomis valdymo sritimis, imasi priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai. SAM darbo reglamento, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-232 (toliau – ir Darbo reglamentas), 112. Papunktyje numatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės). Asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytą administracinę procedūrą.
29. Teismas nurodė, kad VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
30. Pareiškėjos L. Š. prašymas atlikti atitinkamus veiksmus gautas 2017 m. vasario 9 d., SAM jau kitą darbo dieną ėmėsi veiksmų ir persiuntė jos 2017 m. vasario 9 d. rašto nagrinėjimą kompetentingoms prašomus veiksmus atlikti institucijoms. Teismas pastebėjo, kad SAM operatyviai pavedė jai pavaldžioms institucijoms išnagrinėti minėtame pareiškėjos prašyme keliamus klausimus. Pareiškėjos prašymo dalį dėl galimų pacientų teisių pažeidimų ir suteiktų paslaugų atitikties teisės aktams pavesta nagrinėti Tarnybai (Sveikatos sistemos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 75 straipsnis), prašymo dalis dėl galimų Z. S. T. teisių pažeidimo etikos reikalavimams pavesta nagrinėti Komitetui (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja L. Š. tiek 2017 m. sausio 30 d., tiek 2017 m. vasario 9 d. prašymuose formulavo tą patį reikalavimą dėl pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų, diagnozės ir gydymo aprašymų gavimo, SAM persiuntė pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. prašymą Klaipėdos ligoninės vyriausiajam gydytojui ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, prašydama atsakyti pareiškėjai, o atsakymo kopiją pateikti SAM. Apie tai pareiškėja taip pat informuota 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (1.1.36-423) 4-595.
31. Teismas vertino, kad SAM veiksmai laikytini tinkamais, SAM ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant tinkamai atsakyti ir išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymą, kreipėsi į institucijas, atsakingas už prašyme nurodytas skirtingas atitinkamas sritis ir pati įgyvendino pareiškėjos prašymo dalį dėl pagalbos gaunant prašomų dokumentų kopijas. Nagrinėjant SAM veiksmus aktualus gero administravimo principas, kuris reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Nurodyti SAM veiksmai nagrinėjant pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymą laikytini tinkamais ir pakankamais bei atitinkančiais gero administravimo principus, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti SAM iš naujo įvertinti pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašyme nurodytus veiksmus.
32. Teismas, vertindamas Tarnybos veiksmus, rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Tvarkos aprašas) ginčui aktualiomis nuostatomis. Nurodė, kad SAM Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyrius 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-11) 4-527 persiuntė L. Š. kreipimosi kopiją Komitetui ir Tarnybai, taip pat 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. (1.1.21-60)10-2323 „Dėl L. Š. prašymo nagrinėjimo ir patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į Tarnybą prašydama pakartotinai įvertinti persiųstą pareiškėjos prašymą bei kitus su prašymu susijusius dokumentus bei imtis priemonių skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti. Tarnyba 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. D2-2421-(1.20) informavo, kad ji atliks Klaipėdos ligoninės neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę bei išvadas pateiks iki 2017 m. birželio 19 d. Tarnybos direktorius 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168 (1.34) nustatė, kad Klaipėdos ligoninė netenkindama L. Š. prašymo dėl motinos Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų išdavimo pažeidė nurodytus teisės aktus, todėl įspėjo Klaipėdos ligoninę dėl nurodytų pažeidimų.
33. Teismas vertino, kad pagal 2017 m. birželio 16 d. Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą Nr. D17-150(1.27) bei 2017 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. T4-168 (1.34) nustatyta, jog Tarnyba visapusiškai išnagrinėjo ar sveikatos priežiūros paslaugos pacientei Z. S. T. buvo teiktos tinkamai ir priėmė sprendimą įspėti sveikatos priežiūros įstaigą. Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skundą pagal kompetenciją ir įvertino ar pacientei Z. S. T. sveikatos priežiūros paslaugos Klaipėdos ligoninėje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 6 d. buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o taip pat ar Klaipėdos ligoninė, neišduodama pareiškėjai medicininių dokumentų kopijų pagal 2017 m. sausio 24 d. prašymą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
34. Teismas pažymėjo, kad vienas iš pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skunde pateiktų prašymų yra įvertinti gydytojos psichiatrės T. S. išvadas ir aplinkybę, jog buvo pasinaudota pacientės bejėgiška būkle. Tarnybos 2017 m. birželio 16 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. D17-150(1.27) bei 2017 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. T4-168 (1.34) nustatyta, kad 2017 m. vasario 3 d. 10.00 val. galutines išvadas dėl pacientės Z. S. T. priėmė konsiliumo komisija, surašė išvadą atsižvelgdama į pacientės sveikatos būklę, gydytojų specialistų, logopedų ir kineziterapeuto įrašus ligos istorijoje. Tuo tarpu psichiatrė T. S. 2017 m. vasario 3 d. 10.20 val. išvadas pažymėjo pakarotinai, pažymėdama, kad pacientė supranta trumpus sakinius, vykdo paliepimus, pavienius žodžius atsako pagal prasmę, kritiškai vertina savo sveikatos būklę ir gali priimti atsakomybę už savo sprendimus. Kaip matyti iš byloje pateiktų pacientės medicininių dokumentų, daryti priešingų išvadų Tarnyba neturėjo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pacientės ligos istorijos įrašai patvirtina, jog Z. S. T. 2016 m. gruodžio 22 d. kalbos nesuprato, garsų ir žodžių nekartojo, jai nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri patvirtinta ir 2016 m. gruodžio 27 d. bei 2017 m. sausio 11 d. gydytojų įrašais. Tuo tarpu 2017 m. sausio 27 d. logopedės įrašai jau patvirtina, kad pacientė pradeda suprasti nesudėtingas instrukcijas, rodo kūno dalis, pati jas pavadina, perskaito nesudėtingus žodžius, žodžių tarimas gerėja. Iš vėlesnių 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. vasario 2 d. gydytojų įrašų matyti, kad pacientės būklė nuolatos gerėja, nors išlieka (duomenys neskelbtini) lydima (duomenys neskelbtini), ji taria pavienius žodžius, trumpai atsako į klausimus, supranta žodžių instrukcijas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Tarnyba pagrįstai sprendė, jog Z. S. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai ir Tarnyba neturėjo pagrindo nustatyti, kad pacientė negeba protingai mąstyti.
35. Vertindamas Tarnybos veiksmus nagrinėjant pareiškėjos prašymą atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo bei spaudimo pasirinkti kitą gydymo įstaigą, teismas sprendė, kad Tarnybai nėra priskirta kompetencija nagrinėti klausimus dėl nusikalstamų veikų atlikimo, todėl ji pagrįstai šio prašymo nenagrinėjo. Nepaisant to, Tarnyba, siekdama padėti pareiškėjai ir visapusiškai išnagrinėti ginčo situaciją, 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu persiuntė L. Š. raštą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui.
36. Tarnyba, vertindama pareiškėjos argumentus dėl pacientės Z. S. T. dokumentų kopijų išdavimo, nustatė, jog Klaipėdos ligoninė netenkino L. Š. prašymo dėl pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų išdavimo ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tarnybos direktorius 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168 (1.34) įspėjo Klaipėdos ligoninę dėl nurodytų pažeidimų. Teismas sprendė, kad Tarnyba klausimą dėl dokumentų kopijų neišdavimo vertino pareiškėjos naudai, todėl teigti, kad ji netinkamai įvertino pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymą šiuo aspektu, nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai Komisija pagrįstai atmetė šią pareiškėjos skundo dalį.
37. Teismas dėl Komiteto veiksmų nurodė, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos bioetikos komitetas atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų atitikties bioetikos reikalavimams valstybinę priežiūrą. Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnyje nustatyta, kad Komitetas atlieka Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnyje nurodytas funkcijas. Pagal Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 9 punktą komitetas taip pat prižiūri, kaip sveikatos priežiūros specialistai ir įstaigos, teikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, laikosi bioetikos reikalavimų.
38. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Komitetas 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2-271 rekomendavo pareiškėjai kreiptis į Klaipėdos ligoninę su prašymu gauti Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas ir pridėti savo gimimo liudijimą arba jo kopiją, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka. Dėl gydytojos psichiatrės T. S. išvados pažymėjo, jog duomenų, nurodančių į etikos pažeidimą nepateikta, nusiskundimai susiję tik su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe. Tuo tarpu atsakydamas dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, atsakė, kad gavę medicinos etikos komisijos išvadą informuos pareiškėją raštu. Taigi Komitetas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl dokumentų kopijų gavimo taip pat išreiškė savo poziciją dėl psichiatrės T. S. gydytojo etikos pažeidimo.
39. Teismas vertino, kad Komitetas, analizuodamas pareiškėjos prašymą dėl pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų išdavimo, pagrįstai rėmėsi Tarnybos 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168 (1.34) bei rekomendavo pareiškėjai kreiptis į Klaipėdos ligoninę su prašymu gauti Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, pridedant savo gimimo liudijimą arba jo kopiją. Tuo tarpu vertindamas pareiškėjos prašymą dėl T. S. veiksmų gydytojo etikos požiūriu, Komitetas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos pateikti argumentai susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe, tačiau neįrodo etikos pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad Komitetui, pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 4 punktą, priskirta atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų atitikties bioetikos reikalavimams valstybinę priežiūrą, ir nėra priskirta funkcija vertinti teiktų asmens sveikatos paslaugų kokybę. Komitetas 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2-271 atsakydamas į pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. skundą dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, nurodė, kad gavę medicinos etikos komisijos išvadą informuos pareiškėją raštu. Komitetas papildomą atsakymą dėl tyrimo, susijusios su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, pateikė pareiškėjai jau po Komisijos sprendimo priėmimo, t. y. 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-307. Kadangi priimant Komisijos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, atsakovas Komitetas nebuvo atsakęs į pareiškėjos prašymo dalį dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, todėl Komisija pagrįstai įpareigojo komitetą per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlikti L. Š. prašyme nurodytos aplinkybės dėl medicininių dokumentų tyrimą ir priimti bei pateikti L. Š. sprendimą.
40. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovai, nagrinėdami pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymą, veikė jiems priskirtos kompetencijos ribose, objektyviai ir detaliai išnagrinėjo pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, todėl iš naujo įpareigoti atsakovus atlikti prašomus veiksmus nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
III.
41. Pareiškėja L. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti.
42. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba ignoravo jos rašte išreikštą prašymą ir neįpareigojo pateikti Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymą Nr. 134, netyrė ir neįvertino asmeninės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai G. V. veikos, dėl viešais turinčių būti dokumentų nepateikimo piliečiams. Teigia, kad patvirtintų jos motinos medicinos dokumentų kopijų, diagnozės ir gydymo aprašymų pagal pareiškėjos pateiktą prašymą iki šiol negavo. Mano, kad SAM ar kitos kompetentingos institucijos turėjo nagrinėti ir atsakyti į visus prašymus, išdėstytus pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 9 d. raštuose, tačiau tai nebuvo padaryta.
43. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ji kreipėsi į Tarnybą, prašydama pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas ir pateikė prašymą Komitetui pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo daryti spaudimą pacientei Z. S. T.. Į šias institucijas ji nesikreipė, o kreipėsi į SAM korupcijos prevencijos skyrių ir į sveikatos apsaugos ministrą, tikėdamasi, kad SAM kvalifikuotai įvertins prašymus, pagal kompetenciją SAM priims sprendimus dėl pareiškėjos prašymų ar perduos juos spręsti kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka.
44. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-658 „Dėl paciento teisės susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose tinkamo įgyvendinimo“ nuostata, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo užtikrinti paciento teisę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose paciento lėšomis padarydama ir išduodama paciento medicinos dokumentų kopijas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paciento kreipimosi žodžiu ar raštu į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dienos, nebuvo užtikrinta. Nors SAM savo raštais Klaipėdos ligoninei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai reagavo į pareiškėjos prašymą, tačiau tokius veiksmus ji nelaiko tinkamais, nes jie neužtikrino teisės gauti prašomų dokumentų kopijas. SAM neįgyvendino pareiškėjos prašymo dalies dėl pagalbos gaunant prašomų dokumentų kopijas, o į kompetentingas institucijas kreipėsi pažeisdama 5 darbo dienų terminą, nustatytą Viešojo administravimo įstatyme, tuo pažeisdama šio įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nuostatą.
45. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba pagrįstai priėjo prie išvados, jog Z. S. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai ir Tarnyba neturėjo pagrindo nustatyti, kad pacientė negeba protingai mąstyti. Iš gydytojų išvadų (2017 m. sausio 27 d. logopedės įrašų, 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. vasario 2 d. gydytojų įrašų) negalima teigti, kad pacientė turėdama tokius gebėjimus, kritiškai vertina savo sveikatos būklę ir gali priimti atsakomybę už savo sprendimus, o būklės gerėjimas nėra argumentas paciento būklei apibūdinti vertinant jo gebėjimą protingai įvertinti savo interesus bei sveikatos būklę ir galėjimą prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Atsižvelgiant į motinos būklę gydymosi Klaipėdos ligoninėje metu (2016 m. gruodžio 21 d.–2017 m. vasario 6 d.), medicinos dokumentuose esančius įrašus apie jos būklę, tolimesnę ligos eigą ir galutinę diagnozę (diagnozuota (duomenys neskelbtini)) ir nuo 2017 m. kovo 31 d. neterminuotai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis), Klaipėdos ligoninės teiginys, kad pacientė geba protingai įvertinti savo interesus bei sveikatos būklę, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Atkreipia dėmesį, kad gydytojos psichiatrės T. S. išvada konsiliumo protokole yra parašyta net nevertinant pacientės būklės. Būklė vertinta (2017 m. vasario 3 d.) jau po išvadų surašymo ir pakartotos tos pačios išvados. Rašydama išvadas gydytoja psichiatrė nevertino Protinės būklės trumpo tyrimo (MMSE), nors jis buvo atliktas 2017 m. vasario 3 d. 10.00 val. ir jo rezultatai (2 balai) nurodo (duomenys neskelbtini) sutrikimą, tai prieštarauja pateiktoms išvadoms. Tarnybos Ataskaitoje nėra patvirtinta, kad pati pacientė geba protingai įvertinti savo interesus bei sveikatos būklę.
46. Atkreipia dėmesį, kad savo prašyme pareiškėja SAM prašė pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente (forma Nr. 027/a, priedas 7) pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas. Tarnyba šį klausimą ignoravo ir iš esmės jo nenagrinėjo, į pateiktus argumentus niekaip nereagavo ir paaiškinimų nepateikė.
47. Pareiškėja nurodo, kad prašymą su priedais sveikatos apsaugos ministrui pateikė 2017 m. vasario 9 d., Tarnyba SAM raštą gavo 2017 m. vasario 16 d., o atsakymą pateikė 2017 m. birželio 27 d., tokiu būdu pažeidė teisės aktuose nustatytus skundo nagrinėjimo terminus (skundo nagrinėjimas Tarnyboje turi būti baigtas per 3 mėnesius nuo skundo, atitinkančio visus Aprašo 12 punkte nurodytus reikalavimus, gavimo dienos). Pareiškėjos prašymas pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo, pasinaudojant bejėgiška pacientės būkle bei gydytojos psichiatrės išvadomis, bei nedalyvaujant pacientės artimiesiems, daryti spaudimą Z. S. T. dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo, nors ir buvo pavestas (SAM manymų) kompetentingoms institucijoms išnagrinėti, nebuvo išspręstas tinkamai, nes: Tarnyba nenagrinėjo dokumentų naikinimo klausimo; nustatė, kad pareiškime yra veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse; Ataskaitoje konstatavo, kad pagrindo kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl šio fakto nustatymo neturi; nepatikslino ir nepranešė pareiškėjai, kokio pagrindo reikėtų, kad Tarnyba galėtų kreiptis į atitinkamas institucijas. Tokiu būdu Tarnyba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 punktą. SAM galbūt pažeidė Viešojo administravimo įstatymą, netinkamai parinkusi instituciją klausimo dėl dokumentų naikinimo nagrinėjimui. Tarnyba į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyrių kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 1 d., t. y. po beveik 7 mėnesių nuo kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą šiuo klausimu (2017 m. vasario 9 d.). Atsakymuose šiuo klausimu jokia institucija nenurodė, kokios yra pareiškėjos procesinės teisės šiuo klausimu ir kaip galėtų jį apskųsti. Nors Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyrius ir atsisakė tirti šį klausimą, motyvuodamas tuo, kad nėra padaryta konkreti materialinė žala, pareiškėja mano, kad tokie veiksmai kaip medicinos dokumentų naikinimas pasinaudojant bejėgiška pacientės būkle bei gydytojos psichiatrės išvadomis, nedalyvaujant pacientės artimiesiems, daryti spaudimą pacientui dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo yra negalimi ir kompetentingos institucijos turėtų šiuos klausimus išnagrinėti iš esmės ir pareiškėjai atsakyti.
48. Pareiškėja teigia, kad SAM raštai Klaipėdos ligoninei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai neužtikrino teisės gauti prašomų dokumentų kopijų, todėl tokių SAM veiksmų nelaiko tinkamais. SAM 2017 m. vasario 15 d. raštą Nr. 23-646 vertina kaip biurokratinį Klaipėdos ligoninės „atsirašinėjimą“ siekiant nepateikti medicinos dokumentų kopijų, nes, kaip vėliau patvirtino Tarnyba, vertindama pareiškėjos argumentus dėl pacientės Z. S. T. dokumentų kopijų išdavimo, kad Klaipėdos ligoninė netenkino prašymo dėl Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų išdavimo ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl to 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168 (1.34) įspėjo Klaipėdos ligoninę dėl nurodytų pažeidimų, o teismas atmetė Klaipėdos ligoninės skundą dėl nuobaudos skyrimo. Taigi, 2017 m. sausio 24 d. prašymas pateikti motinos medicinos dokumentų kopijas laikytinas tinkamu, ir jokio kito prašymo dėl medicinos dokumentų kopijų pateikimo pareiškėja neturėjo pateikti. SAM, teigdama, kad dokumentų kopijas pareiškėja gavo, sako netiesą, kadangi iki šiol tinkamai paruoštų patvirtintų dokumentų kopijų nėra gavusi. Pareiškėjai 2017 m. liepos 18 d. buvo pateiktos nepatvirtintos dokumentų kopijos; neatitiko lapų skaičius (mokėjimo kvite 114 vnt., o realiai 104 vnt.); nebuvo dokumentų kopijų dėl paskirtų režimų pacientei (vienas iš jų – 2017 m. sausio 16 d. dėl paciento sveikatos priežiūros režimo, pasirašytas pacientės atstovo pagal įstatymą L. Š., vietoj skyriaus vedėjos J. V. (2017 m. sausio 11 d. motinos pasirašyto) sunaikinto dokumento). Šia situaciją SAM žino, nes šis faktas buvo pateiktas Komisijai, kurios posėdyje dalyvavo ir SAM atstovai.
49. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
50. Tarnyba nurodo, kad du iš trijų pareiškėjos skunde nurodytų prašymų buvo išpildyti – pareiškėja yra gavusi pacientės medicininę dokumentaciją bei jos skundas dalyje dėl dokumentų klastojimo buvo persiųstas kompetentingai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui. Taigi visos pareiškėjos skunduose nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos.
51. Pažymi, kad Tarnyba Patikrinimo ataskaitoje bei Įsakyme aiškiai nurodė, jog buvo nustatyta, kad Klaipėdos ligoninė, neišdavusi L. Š. Z. S. T. medicininių dokumentų kopijų, pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl už šį pažeidimą Klaipėdos ligoninei buvo taikyta poveikio priemonė – įspėjimas. Pareiškėjos teiginys, kad Tarnyba netinkamai vertino jos prašymą dėl medicininių kopijų neišdavimo, yra nepagrįstas. Tarnyba atliko visus jai pagal kompetenciją priklausančius veiksmus, kad pareiškėja gautų prašomą medicininę dokumentaciją. Be to, nagrinėjant bylą Komisijoje, pareiškėja informavo, kad dokumentai jai buvo perduoti.
52. Tarnyba dėl pareiškėjos prašymo pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas nurodo, kad Tarnybos nuostatų 12.12 papunkčiu, atliekant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą, Tarnyba turi teisę kviesti dalyvauti sveikatos priežiūros specialistus konsultantus, tačiau nėra įpareigota kiekvienu nagrinėjamu atveju pasitelkti specialisto konsultanto pagalbą. Šiuo atveju nebuvo tikslinga kviesti specialistą konsultantą, kadangi nagrinėjamas klinikinis pacientės Z. S. T. atvejis susijęs su pacientės būklės vertinimu atitinkamu laiku po įvykusio smegenų infarkto, t. y. pacientės būklė yra kintanti ir turi būti nuolat vertinama, siekiant išsiaiškinti, kokius ilgalaikius padarinius pacientės būklei sukėlė šis ūmus susirgimas. Pareiškėja neginčija pacientės diagnozės, tačiau nesutinka su pacientės būklės vertinimu, t. y. kokią įtaką smegenų infarkto sukelta afazija turi pacientės gebėjimui vertinti savo būklę, t. y. ar pacientė geba priimti sprendimus, šiuo atveju – ar pacientė galėjo išreikšti pageidavimą likti Klaipėdos ligoninėje, o ne kitoje gydymo įstaigoje.
53. Nurodo, kad hospitalizavimo – 2016 m. gruodžio 21 d. metu pacientei buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) pažymėjo: žodinių paliepimų nevykdo, kalbos nesupranta, garsų ir žodžių nekartoja, nustatyta (duomenys neskelbtini). Pacientės būklė buvimo ligoninėje metu stabiliai gerėjo. Logoterapeutė R. G. 2017 m. vasario 2 d. ligos istorijoje pažymėjo: supranta 2-3-4 žodžių instrukcijas, gerėja spontaninė kalba, bando atsakyti į klausimus 2-3 žodžiais, išlieka (duomenys neskelbtini), išlieka (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 3 d. 10.00 val. buvo sudarytas gydytojų konsiliumas, siekiant įvertinti pacientės neurologinę funkcinę būklę, ar pacientė geba protingai įvertinti savo interesus ir sveikatos būklę. Konsiliume dalyvavo gydytojas neurologas G. B., fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja A. A., gydytoja psichiatrė T. S. ir gydytoja logoterapeutė R. G.. Buvo pateikta išvada: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), geba įvertinti savo būklę ir interesus, pageidauja tęsti pradėtą reabilitacinį gydymą ligoninės reabilitacijos skyriuje, ligos dinamika teigiama – supranta trumpus sakinius, savarankiškai eina į tualetą, paduotą maistą valgo, sunkiai ištestuojama, tačiau paliepimus vykdo, Bartel indeksas vidutiniškai 70 balų. Iš medicininių dokumentų matyti, kad pacientė buvo hospitalizuota ilgiau nei mėnesį, hospitalizacijos metu pacientės būklė nuolat gerėjo, logoterapeutė koregavo savo išvadas. Pacientės būklę išrašymo iš ligoninės metu įvertino gydytojų konsiliumas. Todėl gydytojos psichiatrės T. S. išvada, kad pacientė „geba protingai įvertinti savo interesus ir sveikatos būklę“, pateikta 2017 m. vasario 3 d., yra pagrįsta ir adekvati kitų gydytojų pateiktoms išvadoms.
54. Remiantis medicinos žiniomis, pacientai po (duomenys neskelbtini) gali gebėti kritiškai vertinti savo būklę ir išreikšti valią dėl gydymo eigos, nors bendravimas su jais ir gali būti apsunkintas. Būtent prie tokių išvadų priėjo pacientę gydę gydytojai, kurių pildyta medicininė dokumentacija, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, leido Tarnybai vertinti, kad pacientei Z. S. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Tarnyba neturėjo pagrindo nustatyti, kad gydymo Klaipėdos ligoninėje metu pacientė negalėjo būti laikoma gebančia protingai vertinti savo interesų, o gydytoja psichiatrė T. S. netinkamai teikė pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
55. Tarnyba dėl pareiškėjos prašymo pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo, pasinaudojant bejėgiška pacientės būkle bei gydytojos psichiatrės išvadomis, bei nedalyvaujant pacientės artimiesiems, daryti spaudimą Z. S. T. dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo, nurodo, kad Ataskaitoje buvo nurodyta, jog Tarnyba pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka įvertino Įstaigos pateiktą medicininę dokumentaciją ir šios įstaigos vidaus veiklą reglamentuojančius dokumentus tiek, kiek tai susiję su pacientei Z. S. T. teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Tarnyba nėra kompetentinga nustatinėti atitinkamų dokumentų sunaikinimo ar klastojimo fakto, o pagrindo (dokumentų klastojimo požymių) kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl šio fakto nustatymo neturėjo. Tarnyba nėra ikiteisminio tyrimo institucija, todėl netiria veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, taip pat neatlieka veiksmų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Taigi Tarnyba neturėjo pagrindo tirti ir nagrinėti pareiškėjos skunde išdėstytų faktų dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo. Ši aplinkybė buvo nurodyta Ataskaitoje.
56. Tarnyba, 2017 m. rugpjūčio 4 d., atsižvelgusi į nuolatinius L. Š. prašymus ir siekdama nepalikti abejonių dėl tinkamo bylos išnagrinėjimo, persiuntė L. Š. raštą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui. Apie rašto persiuntimą L. Š. buvo informuota tuo pačiu 2017 m. rugpjūčio 4 d. lydraščiu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Su šiuo sprendimu pareiškėja buvo supažindinta posėdžio Komisijoje metu.
57. Pažymi, kad Tarnybai nebuvo pateikta duomenų, jog pacientė Z. S. T. buvo pripažinta nesugebanti kritiškai vertinti savo būklės ar pripažinta neveiksni, todėl artimųjų dalyvavimas pacientės tyrimo, jos būklės vertinimo metu nebuvo būtinas. Atstovavimas pacientams reglamentuojamas Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme. Tarnyba konstatavo, kad L. Š. turėjo teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientės sveikatą, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja galėjo būti laikoma tinkama pacientės atstove pagal pavedimą.
58. Atkreipia dėmesį, kad L. Š. prašymą perkelti motiną Z. S. T. į Palangos reabilitacinę ligoninę nuo 2017 m. vasario 6 d. pateikė 2017 m. vasario 1 d., pacientė buvo išrašyta iš ligoninės 2017 m. vasario 6 d. Todėl pareiškėjos teiginys, kad ligoninėje buvo daromas spaudimas dėl gydymo įstaigos pasirinkimo akivaizdžiai nepagrįstas.
59. Tarnyba dėl skundo nagrinėjimo termino nurodo, kad pareiškėja su skundu į SAM kreipėsi 2017 m. vasario 9 d., skundas Tarnybai ir Komitetui buvo persiųstas 2017 m. vasario 10 d. Komitetas 2017 m. vasario 14 d. Tarnybai pateikė raštą, kuriame buvo nurodyta, jog tam, kad būtų pradėtas patikrinimas, pareiškėjai būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atstovavimą pacientei liudijantį dokumentą. Tarnyba 2017 m. vasario 22 d. informavo pareiškėją apie nustatytus skundo trūkumus – pareiškėjos buvo prašoma papildomai pateikti jos ir jos motinos asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei atstovavimą liudijantį dokumentą. Tarnyba 2017 m. kovo 16 d. gavo SAM raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja teigia, jog jos atstovavimą motinai patvirtinantis įrašas, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 21 straipsniu, yra pacientės medicininiuose dokumentuose, kuriuos Klaipėdos ligoninė atsisako pateikti pareiškėjai. SAM Tarnybai ir Komitetui nurodė ištirti šias aplinkybes. Taigi, patikrinimas buvo pradėtas ne pareiškėjai kreipiantis tiesiogiai į Tarnybą, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. kovo 16 d. pavedimą Nr. (1.1..21-60)10-2323, t. y. 3 mėnesių terminas pradėtas skaičiuoti nuo šio pavedimo gavimo Tarnyboje dienos – 2017 m. kovo 17 d. Patikrinimas turėjo būti baigtas 2017 m. birželio 19 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog užtruko patikrinimo ataskaitos bei įsakymo derinimas su Klaipėdos ligonine, Įsakymas buvo priimtas 2017 m. birželio 26 d., t. y. 7 kalendorinėmis dienomis vėliau. Tarnybos nuomone, nors ir buvo pažeista formali taisyklė dėl sprendimo priėmimo, tuo pačiu metu nebuvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visą aplinkybių įvertinimą ir priimto sprendimo pagrįstumą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai buvo užkirstas kelias ginti savo teises. Įsakymo priėmimo termino praleidimas nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankamas pagrindas naikinti Įsakymą ar pripažinti Tarnybą vilkinus sprendimo priėmimą.
60. Pažymi, kad Tarnyba, atlikusi patikrinimą, konstatavo, jog įrašas pacientės medicininiuose dokumentuose turėjo būti vertinamas tik kaip teisė gauti informaciją apie pacientės sveikatos būklę bei gauti dokumentų kopijas, tačiau nesuteikė pareiškėjai teisės atstovauti pacientei. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos motinos klinikinį atvejį, atliko visus jai pagal kompetenciją priklausančius veiksmus.
61. Atsakovas SAM atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
62. SAM atsiliepime nurodo, kad ministerija, kaip valstybės politiką formuojanti valstybės institucija, sveikatos priežiūros paslaugų pacientams neteikia ir pacientų medicinos dokumentais nedisponuoja. Atsižvelgdama į tai, SAM 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. vasario 15 d. rastais pareiškėjai suteikė informaciją, kad, pateikus atstovavimą liudijančius dokumentus, ji gali gauti prašomą informaciją iš ja disponuojančios įstaigos, Klaipėdos ligoninės. Be to paragino Klaipėdos ligoninę laikytis teisės aktų reikalavimų, apie susidariusią situaciją informavo Klaipėdos ligoninės steigėjo teises įgyvendinančią Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. SAM žiniomis, Klaipėdos ligoninė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 23-646 informavo pareiškėją apie medicinos dokumentų gavimo tvarką. Taigi SAM buvo maksimaliai rūpestinga, nagrinėjant šį pareiškėjos prašymą bei suteikiant visą reikiamą informaciją dėl paciento / jo atstovų teisės į informaciją įgyvendinimo.
63. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė įrodymų teismui, jog teisės aktų nustatyta tvarka iki skundo teismui pateikimo ji būtų gavusi neigiamą atsakymą iš Klaipėdos ligoninės dėl medicininių dokumentų kopijų gavimo. SAM nuomone, priešingai nei teigia pareiškėja, tokio pobūdžio prašymas dėl kopijų pateikimo paprastai turėtų būti teikiamas gydymo įstaigai, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, medicininių dokumentų kopijos pacientams daromos jų lėšomis. Akcentuoja, kad, kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėja, kopijos jai buvo pateiktos 2017 m. liepos 18 d. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas įpareigoti SAM išnagrinėti iš esmės pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. prašymo reikalavimų 1 punktą (dėl medicininių dokumentų kopijų gavimo) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsniu, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka: asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo –Tarnyba, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų atitikimo medicinos etikos reikalavimams – Komitetas. Atsižvelgdama į pareiškėjos 2017 m. vasario 9 d. išdėstytą prašymą pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimus, SAM tai ir padarė – 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-423)4-527 „Dėl laiško persiuntimo“ bei 2017 m. vasario 15 d. raštu buvo informuota pareiškėja. SAM buvo maksimaliai rūpestinga nagrinėjant pareiškėjos prašymą ir laiku bei tinkamai į jį atsakant. Taigi pareiškėjos reikalavimas įpareigoti SAM išnagrinėti iš esmės jos 2017 m. vasario 9 d. prašymo reikalavimų 2–3 punktus (dėl pavedimo kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
65. Atsakovas Komitetas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
66. Komitetas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pareiškėja naujų aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti jos apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
67. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
68. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
69. Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. Š. 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į SAM, prašydama padėti kuo skubiau gauti motinos Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus bei pareiškėjos nurodytą vidaus dokumentą iš Klaipėdos ligoninės ir atlikti tyrimą, ar Klaipėdos ligoninėje taikoma medicinos dokumentų tvarka nepažeidžia pacientų teisių ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų (Komisijos byla, I t., b. l. 32).
70. Pareiškėja 2017 m. vasario 9 d. su prašymu kreipėsi į SAM, prašydama: 1) padėti gauti pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus viso gydymo Klaipėdos ligoninėje metu nuo 2016 m. gruodžio 21 d.; 2) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente (forma Nr. 027/a, priedas 7) pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas; 3) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo, pasinaudojant bejėgiška pacientės būkle bei gydytojos psichiatrės išvadomis, bei nedalyvaujant pacientės artimiesiems, daryti spaudimą Z. S. T. dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo (Komisijos byla, I t., b. l. 28–29).
71. SAM 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-423)4-506 persiuntė pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. prašymą Klaipėdos ligoninei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, prašydama atsakyti pareiškėjai, o atsakymo kopiją pateikti SAM (Komisijos byla, I t., b. l. 39).
72. SAM Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyrius 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. (1.1.36-11) 4-527 persiuntė L. Š. kreipimosi kopiją Komitetui ir Tarnybai (Komisijos byla, I t., b. l. 72).
73. SAM 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (1.1.36-423)4-595 pareiškėją informavo, kad 2017 m. vasario 10 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos ligoninę ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. laiške išdėstytus faktus ir atsakyti pareiškėjai (Komisijos byla, I t., b. l. 17).
74. Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojas 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 23-646 informavo, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi dėl Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų, pareiškėjos prašymas pateikti išrašą apie diagnozę buvo nedelsiant patenkintas, pažymėjo, jog pateikus tinkamai užpildytą prašymo formą ir nurodytus dokumentus, pacientės medicininė dokumentacija bus išduota per teisės aktais numatytą laikotarpį (Komisijos byla, I t., b. l. 40).
75. SAM 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. (1.1.21-60)10-2323 „Dėl L. Š. prašymo nagrinėjimo ir patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į Tarnybą bei Komitetą, prašydama pakartotinai įvertinti persiųstą pareiškėjos prašymą bei kitus su prašymu susijusius dokumentus bei imtis priemonių skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti (II t., b. l. 21–22).
76. Komitetas 2017 m. kovo 21 d. rašte Nr. 2-116 nurodė, kad vertinimas gali būti atliktas tik turint Tarnybos sprendimą dėl pareiškėjos skunde nurodytų nusiskundimų, todėl Komitetas vertinimą pateiks gavęs minėtos institucijos sprendimą (II t., b. l. 23).
77. Tarnyba 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. D2-2421-(1.20) atsakė, kad atliks Klaipėdos ligoninės neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę bei išvadas pateiks iki 2017 m. birželio 19 d. Tarnyba 2017 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. T4-168 (1.34) nustatė, kad Klaipėdos ligoninė netenkino L. Š. prašymo dėl pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijų išdavimo ir tuo pažeidė teisės aktus. Šiuo įsakymu įspėjo Klaipėdos ligoninę dėl nurodytų pažeidimų.
78. Tarnyba, atlikusi Klaipėdos ligoninėje neplaninį pacientei Z. S. T. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, 2017 m. birželio 16 d. surašė ataskaitą Nr. D17-150(1.27), kurioje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 5 d. Klaipėdos ligoninėje Z. S. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, išskyrus tai, kad nebuvo tenkintas L. Š. prašymas ir neišduotos jos motinos medicinos dokumentų kopijos (Komisijos byla, I t., b. l. 39–48).
79. Tarnyba 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168(1.34) dėl patikrinimo akte nurodyto pažeidimo įspėjo Klaipėdos ligoninę ir įpareigojo pažeidimą pašalinti bei informuoti Tarnybą iki 2017 m. liepos 30 d. apie pažeidimo pašalinimą (Komisijos byla, I t., b. l. 49–50).
80. Komitetas 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2-271 rekomendavo pareiškėjai kreiptis į Klaipėdos ligoninę su prašymu gauti Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas ir pridėti savo gimimo liudijimą arba jo kopiją, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka. Dėl gydytojos psichiatrės T. S. išvados pažymėjo, kad duomenų dėl etikos pažeidimo nepateikta, nusiskundimai susiję tik su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe. Atsakydamas dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, nurodė, kad gavę medicinos etikos komisijos išvadą informuos pareiškėją raštu (II t., b. l. 33–34).
81. Pareiškėja 2017 m. liepos 26 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama įpareigoti SAM, Tarnybą ir Komitetą kuo skubiau priimti sprendimus dėl pareiškėjos pareiškimo ir iš esmės išnagrinėti analogiškus 2017 m. vasario 9 d. prašyme keliamus reikalavimus. Komisija 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 3R-263 (AG-206/04-2017) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Komitetą per 10 darbo dienų nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo, atlikti pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės dėl medicininių dokumentų tyrimą ir priimti bei pateikti L. Š. sprendimą.
82. Komitetas 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-306 rekomendavo Klaipėdos ligoninės administracijai numatyti priemones Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytai paciento teisei įgyvendinti (esant pagrįstam paciento reikalavimui, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, panaikinti ir (ar) pakeisti). Prašė informuoti apie priimtą sprendimą (Komisijos byla, I t., b. l. 189). Komitetas apie tai 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 2-307 informavo L. Š. ir SAM (Komisijos byla, I t., b. l. 188).
V.
83. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Vienas iš jų – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (2 p.).
84. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėja L. Š. skunde prašė teismo, panaikinus Komisijos sprendimą, įpareigoti kompetentingas institucijas išnagrinėti iš esmės pareiškėjos rašte 2017 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui pateiktus reikalavimus: 1) padėti gauti pacientės Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus viso gydymo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje metu nuo 2016 m. gruodžio 21 d.; 2) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą ir įvertinti teisės, profesionalumo, moralės bei gydytojų etikos požiūriu dokumente (forma Nr. 027/a, priedas 7 2 lapai) pateiktas gydytojos psichiatrės T. S. išvadas; 3) pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimą dėl tyčinio medicinos dokumentų sunaikinimo ir bandymo, pasinaudojant bejėgiška pacientės būkle bei gydytojos psichiatrės išvadomis, nedalyvaujant pacientės artimiesiems, daryti spaudimą Z. S. T. dėl kitos gydymo įstaigos pasirinkimo.
85. Pareiškėja 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į SAM, prašydama padėti kuo skubiau gauti motinos Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas, diagnozės ir gydymo aprašymus bei pareiškėjos nurodytą vidaus dokumentą iš Klaipėdos ligoninės ir atlikti tyrimą, ar Klaipėdos ligoninėje taikoma medicinos dokumentų tvarka nepažeidžia pacientų teisių ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų. SAM pareiškėjos prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Klaipėdos ligoninei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Komitetui ir Tarnybai.
86. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, atliko neeilinį Klaipėdos ligoninės patikrinimą ir 2017 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. T4-168(1.34) dėl patikrinimo akte nurodyto pažeidimo įspėjo Klaipėdos ligoninę ir įpareigojo pažeidimą pašalinti bei informuoti Tarnybą iki 2017 m. liepos 30 d. apie pažeidimo pašalinimą.
87. Komitetas 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 2-271, atsakydamas į pareiškėjos skundą, rekomendavo pareiškėjai kreiptis į Klaipėdos ligoninę su prašymu gauti Z. S. T. medicinos dokumentų kopijas ir pridėti savo gimimo liudijimą arba jo kopiją, patvirtintą įstatymo nustatyta tvarka. Dėl gydytojos psichiatrės T. S. išvados pažymėjo, kad duomenų dėl etikos pažeidimo nepateikta, nusiskundimai susiję tik su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe. Atsakydamas dėl tyrimo, susijusio su tyčiniu medicinos dokumentų sunaikinimu, nurodė, kad gavę medicinos etikos komisijos išvadą informuos pareiškėją raštu.
VI.
88. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kilęs ginčas susijęs su Z. S. T., Klaipėdos ligoninės, gydytojos T. S. teisėmis ir pareigomis, pareiškėja skunde jų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė, jie nedalyvavo administracinės bylos nagrinėjime. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva taip pat į bylą Z. S. T., Klaipėdos ligoninės bei T. S. trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis). Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas).
89. Pareiškėjos reikalavimas ir skundo turinys patvirtina, kad pareiškėja savo teisių pažeidimu laikė tai, jog ji, kaip paciento (savo motinos) Z. S. T. atstovė, negalėjo gauti informacijos apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę (susipažinti su įrašais medicininiuose dokumentuose) bei nesutiko su tuo, kad konkrečiu atveju buvo pripažinta, jog pacientė galėjo būti laikoma gebančia protingai vertinti savo interesus ir galėjo pati be artimųjų apsispręsti dėl gydymo tęsimo gydymo įstaigoje.
90. Taigi teismas turėtų įvertinti, ar kompetentingos institucijos tinkamai sprendė dėl minėtų pareiškėjos, kaip paciento atstovės, ir pačios pacientės teisės į informaciją pažeidimo, kuris apima ir minėtą antrąjį aspektą (dėl galimybės pačiai pacientei apsispręsti, kur turėjo būti tęsiamas gydymas), kaip tai yra suprantama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5, 7, 19 straipsnių prasme.
91. Pažymėtina, kad tiek kompetentingų institucijų, tiek pirmosios instancijos teismo motyvai dėl to, kad dalis pareiškėjos minėtų veiksmų, sudarančių jos teisių pažeidimą, galėjo būti vertinami kaip baudžiamojo persekiojimo, o ne viešojo administravimo objektas, yra teisingi. Veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip baudžiamojo persekiojimo objektas, negali sudaryti administracinės bylos dalyko nei institucijoje, nei teisme. Tačiau pareiškėja savo ir pacientės teisių pažeidimą sieja ir su tuo, kad pacientė negalėjo būti laikoma gebančia protingai vertinti savo interesų ir negalėjo pati be artimųjų apsispręsti dėl gydymo tęsimo gydymo įstaigoje, kaip tai yra suprantama pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį. Teismas turėtų įvertinti, ar institucijos įvertino šį aspektą.
92. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, ar SAM tinkamai vykdė VAĮ 14 straipsnio 8 dalį ir persiuntė pareiškėjos skundą kompetentingiems viešojo administravimo subjektams, tačiau neišaiškino pareiškėjai teisės pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo), kaip tai yra įtvirtinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje.
93. Nustačius absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačius proceso teisės pažeidimą, dėl kurios pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl ginčo esmes nepasisako.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan