Civilinė byla Nr. 2A-83-638/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19474-2016-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.

Kauno

                            NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2394-921/2019 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto poliklinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

                n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       I. K. P. prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto poliklinikos 845,50 Eur kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį už negautas pajamas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki ieškovo gyvenimo pabaigos, 1 908,05 Eur turtinę žalą, 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2012 m. birželio 5 d. su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas buvo įdarbintas pas atsakovę ūkio skyriuje remontininku. Tarp šalių sudaryta darbo sutartis 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo nutraukta. Ieškovui 2012 m. rugpjūčio 31 d. dirbant pas atsakovę įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas nuslydo nuo pastolių ir nukrito ant žemės. Ieškovas patyrė įvairius kūno sužalojimus, kurį laiką buvo nedarbingas. Tai, kad ieškovas patyrė sužalojimus darbo metu, yra konstatuota Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-153-413/2014. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovui priteisė 868,86 Eur (3 000 Lt) neturtinę žalą ir 85,60 Eur (295,57 Lt) turtinės žalos atlyginimą. Ieškovo sveikata po 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nuolat blogėja. Ieškovui 2016 m. buvo nustatytas netekto darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos. Ieškovas dėl netekto darbingumo negali dirbti. Ieškovas taip pat pabrėžė, kad dėl nuolatinio sveikatos blogėjimo jam reikia atlikti mokamus tyrimus bei nuolat pirkti vaistus. Iš viso iki šios dienos yra patyręs 1 908,05 Eur turtinę žalą.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė galvos ir kairio riešo sąnario sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairės čiurnos raiščio patempimą, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos nykštyje. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-153-413/2014 konstatavo, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nenustatyta, kad ieškovas gydėsi stacionariai. Praėjus 4 metams po įvykio, kurio metu ieškovas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, ieškovas K. P. ieškinyje jau nurodo, kad įvykis nulėmė 2016 m. rugpjūčio 4 d. ieškovui konstatuotą nedarbingumo lygio netekimą. Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nelaimingas atsitikimas darbe yra susijęs priežastiniu ryšiu su šiuo metu ieškovui nustatytais sveikatos sutrikimais ir netektu darbingumo lygiu. Atsakovės nuomone, ieškovas, kuris neturi darbo, galimai siekia neteisėtai pasipelnyti iš atsakovės.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno

5.       Teismas nustatė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) išdavė darbingumo lygio pažymą DLN-2 Nr. 2223, kuri patvirtina, kad ieškovui pirminio darbingumo lygio vertinimo metu buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Netektas darbingumas – 20 proc. Darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe. Nelaimingo atsitikimo darbe data – 2012 m. rugpjūčio 31 d. Diagnozės kodas – (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 23). Ieškovas dėl minėto sprendimo pateikė skundą (2 t., b. l. 5). NDNT 2016 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2732 „D. K. P. darbingumo lygio“. Sprendime nurodyta, kad papildomai gautomis 2016 m. rugsėjo 9 d. neurologo ir radiologo konsultacijų išvadomis, NDNT priėmė naują sprendimą ir nustatė ieškovui 40 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d.; pakeitė Kauno III teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. NA-2152 priimtą sprendimą ir nustatė asmeniui 70 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d.; išdavė išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų (2 t., b. l. 19–24). NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 863 patvirtina, kad pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu ieškovui buvo nustatytas 70 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Netektas darbingumas – 30 proc. Darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. Nelaimingo atsitikimo data – 2012 m. rugpjūčio 31 d. Diagnozės kodai: (duomenys neskelbtini)(2 t., b. l. 131). NDNT darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 864 patvirtina, kad ieškovui pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 9 d. Netektas darbingumas – 60 proc. Darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės. Diagnozės kodai: (duomenys neskelbtini)(2 t., b. l. 132). NDNT darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2458 patvirtina, kad ieškovui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. Netektas darbingumas – 60 proc. Darbingumo lygio pažyma – ligos arba būklės. Diagnozės kodai: (duomenys neskelbtini)(6 t., b. l. 71). NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 2459 patvirtina, kad pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu ieškovui nustatytas 70 proc. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. Netektas darbingumas – 30 proc. Darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe. Nelaimingo atsitikimo data – 2012 m. rugpjūčio 31 d. Diagnozės kodai: (duomenys neskelbtini)(6 t., b. l. 139). Taigi, NDNT išduotose pažymose konstatuota, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, NDTN vertinimu, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo netekęs 30 proc. darbingumo.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko, jog dėl nelaimingo atsitiko darbe, kuris įvyko 2012 m. rugpjūčio 31 d., ieškovui pablogėjo sveikata. Nesutiko ir su sprendime nurodytomis NDNT išduotomis darbingumo lygio pažymomis ir jose nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovo netekto darbingumo lygio ir priežasčių. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi paskyrė deontologinę (medicininių duomenų) ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui. Ekspertams buvo suformuoti ir pateikti 14 klausimų, tarp kurių ir klausimas: kokie šiuo metu liekamieji reiškiniai liko ieškovui po 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe sveikatos sutrikdymo? (9 t., b. l. 157–161). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. EDG 2/2018 (2) (10 t., b. l. 93–114). Ekspertizę atliko teismo medicinos ekspertai – L. G. ir S. M. bei specialistai-konsultantai – E. K., E. M. ir E. K.. Komisija pateikė tokią išvadą: 1) 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovui sveikata buvo sutrikdyta. Jam diagnozuota galvos, juosmens srities, dešinės plaštakos ir kairės čiurnos sąnario sumušimai, kairės plaštakos ir riešo sumušimas, kairės čiurnos raiščių patempimas, dešinės rankos nykščio nubrozdinimas, lengva galvos smegenų trauma. Radiologai E. M. ir E. K. įvertino pateiktus ieškovo radiologinių tyrimų duomenis: 2012 m. rugpjūčio 31 d. stuburo kaklinės, krūtininės, juosmeninės/kryžmeninės, kairės čiurnos ir pėdos 2-ų kryčių rentgeno nuotraukose lūžimų, kitų pakitimų nematyti. 2012 m. rugpjūčio 31 d. kairio riešo 2-jų krypčių rentgeno nuotraukos – artroziniai pakitimai, lūžimų nematyti. Dešinio stipinkaulio distalinio galo “šviežias” lūžis nustatytas 2018 metais; 2) ekspertų komisijos nuomone, ieškovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. patirta trauma jokių liekamųjų reiškinių nepaliko, šios traumos pasekmių negalima sieti su paciento tolimesniais tyrimais, radiniais ir nusiskundimais. Traumos metu jau buvo išsivysčiusi kairiojo riešo sąnario artrozė, o tai vėliau galėjo sąlygoti riešo kanalo sindromą; 3) pagal pateiktus duomenis dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. traumos, ieškovui buvo suleistas sol. Ketanal 2,0 ml. ir paskirtas gulimas rėžimas. Stacionarinio gydymo po traumos ieškovas atsisakė; 7) duomenų apie sveikatos sutrikdymo mastą dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. traumos nėra. Dėl šios traumos ieškovas buvo tirtas K. D. poliklinikoje, LSMUL Kauno klinikų SPS, konsultuotas gydytojų: neurologo, chirurgo, neurochirurgo, traumatologo, šeimos gydytojo, K. J. buvo atlikti klinikiniai ir instrumentiniai tyrimai (10 t., b. l. 93–114). Teismas nurodė, kad 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. teismo posėdžių metu buvo apklausti teismo medicinos ekspertas S. M., ortopedas-traumatologas E. K. ir radiologas E. K., dalyvavę atliekant ekspertizę. Teismo medicinos ekspertas S. M. teismo posėdžio metu žodžiu patvirtino, kad jo ir kitų asmenų, kurie dalyvavo atliekant ekspertizę, nuomone, ieškovui šiuo metu diagnozuotos ligos ir susirgimai neturi jokio priežastinio ryšio su 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe. Tai, kad ieškovui šiuo metu diagnozuotos ligos ir susirgimai neturi jokio priežastinio ryšio su 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe,  nurodė ir teismo posėdžio metu apklausti ekspertai E. K. ir E. K.. Teismo vertinimu, ekspertizės aktas yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad nei ekspertizės aktu, nei teismo eksperto S. M., nei E. K., nei E. K. parodymais netikėti neturi pagrindo.

7.       Teismas pažymėjo, kad iš Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-153-413/2014, matyti, jog ieškovui 2012 m. rugpjūčio 31 d. diagnozuota – trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, lengva forma; kairės plaštakos riešo sumušimas, kairės čiurnos raiščių patempimas, dešinės rankos nykščio nubrozdinimas. Ši trauma nepriskiriama prie sunkių. Ieškovas dėl patirtos traumos buvo nedarbingas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas gydėsi stacionariai, jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, darbingumo lygis nenukentėjo. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-605-894/2013 esanti NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2013 m. birželio 11 d. Nr. R-2582 pažyma patvirtina, kad atsižvelgiant į sveikatos būklę, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms, 2013 m. birželio 11 d. buvo atliktas ieškovo darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 100 procentų darbingumo lygis. Ieškovas buvo pripažintas darbingu (2 t., b. l. 113–114). Teismas nurodė, kad ieškovo nedarbingumo lygis po įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo atkurtas 100 proc. Teismo vertinimu, atlikta ekspertizė, pateiktas ekspertizės aktas Nr. EDG 2/2018(2), byloje apklaustas teismo medicinos ekspertas S. M., taip pat specialistai-konsultantai E. K. ir E. K., nustatytas faktas, kad ieškovui po nelaimingo atsitikimo darbe buvo atkurtas 100 proc. darbingumas, patvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė negalėjo pablogėti dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Teismas sprendė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovo sveikata pablogėjo dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, o ne dėl kitų priežasčių ar susirgimų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių pagrindą tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės negautas pajamas, turtinę ir neturtinę žalą.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       I. K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti civilinę bylą Nr. 2-605-894/2013, prijungti naujai pateikiamus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas rėmėsi tik tendencingai atrinktais įrodymais ir dokumentais, ignoravo ieškovo pateiktas esmines aplinkybes, atsirinko tik pirmosios instancijos teismui tinkančius liudytojų parodymus. Teismas atsisakė priimti ir prijungti prie bylos 2019 m. rugsėjo 20 d. NDNT Kauno III-ojo teritorinio skyriaus sprendimą Nr. STS-2952 dėl K. P. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe.

8.2. Teismas nutartyje atkakliai remiasi teismo medicininės ekspertizės aktu Nr. EDG 2/2018(2), visiškai ignoruodamas tyrimo metu ieškovo pateiktus įrodymus. Per visą tyrimą atsakovė turėjo neribotą prieigą prie ieškovo medicininių kortelių ir jomis manipuliavo. Kauno apylinkės teismo medicinos ekspertizė atlikta galimai tendencingai atrinktais ir pateiktais duomenimis. Teismas visiškai ignoruoja ir faktą, kad ir pats teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EDG 2/2018(2) surašytas atmestinai, visus 23 puslapius sudaro paprasčiausiai iš įvairių šaltinių perrašyti dokumentai.

8.3.  Teismas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi 2013 m. birželio 11 d. NDNT Kauno II-ojo skyriaus sprendimu nevertinti nelaimingo atsitikimo darbe, pabrėžiant, kad po traumos ieškovo darbingumas buvęs atstatytas 100 procentų, atkakliai stengėsi nematyti ryškėjančios potrauminės ieškovo sveikatos degradacijos dinamikos ir stengdamasis neįžvelgti jokio ryšio tarp blogėjančios ieškovo sveikatos ir patirtos darbinės traumos;

8.4. Teismas ignoravo faktą, kad liudyti į bylą atvykęs radiologas E. K. į teismo posėdį atvyko nepasiruošęs ir jam turėjo būti suteikta papildomai laiko susipažinti su jo paties pasirašyta teismo medicinos išvada.

8.5.  Teismo medicinos ekspertizė leido teismui dar tendencingiau pakreipti visą teisminį tyrimą visiškai ignoruojant kitus įrodymus, kad ieškovo sveikatos būklė po traumos nuolat blogėjo, ignoruojant ir kitų sričių specialistų - neurologų, kardiologų ar endokrinologų  išvadas apie politraumos sukeltus sisteminius organizmo pakenkimus, kurie išryškėja tik po kelių metų. Visas šias ligas teismas traktavo kaip jauno amžiaus ieškovui atsiradusias savaime ir su politrauma niekaip nesusijusias. Teismui buvo patogiau tikėti ne traumą patyrusiu ieškovu ir jį gydžiusiais specialistais, bet galimai sumanipuliuotais dokumentais.

8.6. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dėl to, jog atsakovę atstovavusi advokatė V. N. bylos nagrinėjimo metu tapo Kauno apylinkės teismo teisėja.

8.7. Pirmosios instancijos teismo teisėja J. S. priėmė ieškovui nepalankų sprendimą siekdama atkeršyti ieškovui dėl to, jog jis bandė teisėją J. S. nušalinti nuo bylos nagrinėjimo.

9.       A. K. miesto poliklinika atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Ieškovas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kokie jo pateikti įrodymai nebuvo vertinami, kokius konkrečiai pateiktus įrodymus, susijusius su bylos dalyku, ignoravo teismas. Teismas visiškai pagrįstai netenkino ieškovo prašymo prijungti papildomus rašytinius įrodymus prie bylos, kadangi jie buvo pateikti išklausius baigiamąsias kalbas.

9.2. Ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, sudarančių pagrindą tenkinti ieškinį. Ieškovas neįrodė, kokie neteisėti atsakovės veiksmai lėmė ieškovo sveikatos pablogėjimą, kas konkrečiai sąlygojo pablogėjusią ieškovo sveikatos būklę. Tiek byloje atlikta ekspertizė, tiek ir į bylą pateikti objektyvūs duomenys patvirtina faktą, jog 2012 m. patirtas sužalojimas darbe negalėjo sąlygoti ieškovo sveikatos pablogėjimo, kas reiškia, jog atsakovės veiksmuose nebuvo jokio neteisėtumo.

9.3. Ieškovui tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, atsiradusi po nelaimingo atsitikimo darbe, buvo atlyginta 2014 metais Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-153-413/2014, o ieškovo darbingumas buvo atkurtas 100 proc. Todėl teigti, kad vėlesnė ieškovo patirta žala atsirado dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, nėra jokio pagrindo. 

9.4. Ieškovas viso teisminio proceso metu reiškė nepasitikėjimą teismo sudėtimi. Ieškovo pareiškimu buvo nušalinta teisėja R. U., ieškovas eilę kartų bandė nušalinti teisėją J. S.. Ieškovas be jokio realaus pagrindo nepasitikėjo ne tik bylą nagrinėjančiomis teisėjomis, tačiau iš esmės visu Kauno apylinkės teismu. Vėliau teikiami ieškovo prašymai dėl teisėjos ir teismo nušalinimo buvo atmesti. 

9.5. Nepasitikėjimo ekspertais ir atlikta ekspertize nereiškė ir pats ieškovas. Vien ieškovo dėstomos aplinkybės, neva ekspertai buvo šališki, o ekspertizė buvo „nupirkta“, nesukelia jokio pagrindo manyti, kad teismas negalėjo ir neturėjo remtis ekspertų padaryta išvada.

9.6. Teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti 2013 m. birželio 11 d. NDNT Kauno II-ojo skyriaus sprendimu nevertini nelaimingo atsitikimo darbe, pabrėžiant, kad po traumos ieškovo darbingumas buvęs atstatytas 100 procentų. Ieškovas šio sprendimo neginčijo ir į bylą nėra pateikta įrodymų, jog sprendimas buvo neteisėtas ir panaikintas.

9.7. Jokie neteisėti gydymo įstaigos veiksmai nebuvo konstatuoti, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė neva tai pradangino ieškovo medicininių dokumentų kortelėje esančius dokumentus.

9.8. Ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas nekeičia bylos esmės, neturi įtakos teisingam bylos nagrinėjimui, todėl atsakovė mano, kad teikiamas rašytinis įrodymas neturėtų būti prijungtas prie bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė priedus – tris neįgaliojo pažymėjimus: Nr. 1093059 laikotarpio nuo 2016-10-10 iki 2017-10-09; Nr. 1132758 laikotarpio nuo 2017-09-11 iki 2019-09-10; Nr. 1231261 laikotarpio nuo 2019-09-20 iki 2021-09-11; 2019 m. rugsėjo 20 d. NDNT Kauno III-ojo teritorinio skyriaus raštą „Dėl atlikto darbingumo lygio vertinimo“ su priedais: sprendimas Nr. STS-2953, sprendimas Nr. STS-2952, darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2173, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažymą DLN-2 Nr.2174, neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 1231261, išvada, dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1119, rekomendacija RPP Nr. 2395; Kauno apylinkės prokuratūros 2016-11-14 atsakymą dėl pareiškimo nagrinėjimo; Kauno apskrities VPK 2018-04-11 atsakymą dėl informacijos pateikimo; interneto tinklalapio teismai.lt publikaciją apie naujai paskirtas teisėjas; NDNT 2017-09-11 Kauno IV teritorinio skyriaus raštą dėl darbingumo lygio nustatymo su priedais: darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.2458, darbingumo lygio pažyma DLN-2 Nr.2459, neįgaliojo pažymėjimu NP NR.1132758, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr.DPS-1178; NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2016-10-11 pakartotinį vertinimą su priedais: sprendimu dėl darbingumo lygio Nr. SS-2732, darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 864, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažyma DLN-2 Nr.863, neįgaliojo pažymėjimu NP Nr.1093059, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr.(duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK 2013-10-01 pažyma apie patirtą traumą darbe, nelaimingo atsitikimo darbe aktą, darbo sutartį, paties apelianto surašytą bylinėjimosi eigos aprašymą nuo 2013-08-13 iki 2019-05-17 (t.12, b.l. 18-72). Kokiu tikslu yra pateikti išvardinti apeliacinio skundo priedai, ieškovas nenurodė. Apeliaciniame skunde (nuo skundo 11 iki 18 pastraipos) yra cituojama teisės teorija, įvairių nutarčių kitose bylose fragmentai apie naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo sąlygas, tačiau prašymo prijungti naujus įrodymus ir paaiškinimo, kokias aplinkybes šiais priedais apeliantas nori įrodinėti, neišdėstyta. Teisėjų kolegija priima į bylą tik 2019 m. rugsėjo 20 d. NDNT Kauno III-ojo teritorinio skyriaus raštą „Dėl atlikto darbingumo lygio vertinimo“ su priedais: sprendimu Nr. STS-2953 ir sprendimu Nr. STS-2952, nes šie įrodymai yra gauti po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės 2019 m. liepos 3 d. Kitų apeliacinio skundo priedų nelaiko naujais įrodymais, kadangi visi išvardinti ir prie skundo pridėti dokumentai jau yra byloje, todėl iš naujo jų nepriima ir nevertina.

12.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl  teisės kreiptis į teismą reikalaujant priteisti periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir papildomą turtinės žalos atlyginimą vienkartine suma, kai žalos atlyginimas darbuotojui priteistas ankstesniu teismo sprendimu (CK 6.283 str. 3 d.).

13.       Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimu  civilinėje byloje Nr.  2A-153-413/2014 ieškovui K. P. iš atsakovo VšĮ K. K. poliklinikos yra priteista 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 295,57 Lt (du šimtai devyniasdešimt penki litai 57 ct) nuostolių atlyginimo. Nuostolių atlyginimo suma ieškovui buvo priteista paskaičiavus jo negautas 446,10 Lt dydžio pajamas už 10 darbo dienų ir atimant iš jų 150,53 Lt išmokėtų socialinio draudimo išmokų (446,10-150,53, gaunama 295,57 Lt). Išnagrinėtoje byloje  buvo nustatyta, jog ieškovas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo gydomas ambulatoriškai, nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d., o 2012 m. rugsėjo 17 d. šalys darbo santykius nutraukė.

14.       Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį priteisti jam 845,50 Eur kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį už negautas pajamas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki ieškovo gyvenimo pabaigos, 1 908,05 Eur turtinę žalą, 5 000 Eur neturtinę žalą, palūkanas. Ieškovas teigė, kad po 2012 m. rugpjūčio 31 d. patirto nelaimingo atsitikimo darbe jo sveikatos būklė nuolat blogėja, jis negali dirbti. Taigi, ieškovo reikalavimus galima skirti į atskiras rūšis: negautų darbinių pajamų praradimas; turtinė žala; neturtinė žala. Teisėjų kolegija atskirai ištirs įrodymus ir faktines aplinkybes bei padarys teisines išvadas dėl kiekvieno reikalavimo.

Dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos

15.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 845,50 Eur periodinę negautų pajamų kompensaciją. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu argumentuodamas, kad teismas rėmėsi tendencingai atrinktais įrodymais ir dokumentais, ignoravo ieškovo pateiktas esmines aplinkybes, atsirinko tik pirmosios instancijos teismui tinkančius liudytojų parodymus, atsisakė priimti ir prijungti prie bylos 2019 m. rugsėjo 20 d. NDNT Kauno III-ojo teritorinio skyriaus sprendimą Nr. STS-2952. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

16.       Pirmosios instancijos teismas surinko į bylą visus teismui pateiktus dokumentus, susijusius su apelianto sveikatos būkle. Nors apeliantas nuolat teigia, kad jo sveikatos būklę vertinančiais įrodymais yra manipuliuojama, įrodymai slepiami, keičiami ar klastojami, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų apeliantas į bylą nėra pateikęs. Priešingai, byloje yra surinkti visi duomenys apie apelianto sveikatos būklę nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. liepos 3 d., t.y. apelianto ambulatorinės kortelės, epikrizės, tyrimų aktai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) aktai, išvados, sprendimai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 3 d. užbaigė bylą nagrinėti iš esmės ir išėjo priimti sprendimo (t.11, b.l. 122), todėl teismas negalėjo svarstyti apelianto nurodomo NDNT 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr.STS-2952 prijungimo prie bylos klausimo. Šis sprendimas yra apelianto pateiktas kartu su apeliaciniu skundu ( t.12, b.l. 23). Dėl teisėjos ligos teismo sprendimas buvo paskelbtas 2019 m. spalio 15 d.

17.       Visuma į bylą surinktų įrodymų patvirtina apelianto sveikatos būklės nuolatinio blogėjimo tendencijas, tačiau sveikatos būklės blogėjimo priežastys yra ne tik 2012 m. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, bet ir kitos ligos bei būklės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį NDNT 2013 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. TS-172, kuriuo 2013 m. birželio 11 d. buvo atliktas ieškovo darbingumo lygio vertinimas ir nustatyta, kad apelianto sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe vertinimo kriterijų, kitaip tariant, ieškovas po 2012 m. patirtos traumos darbe buvo pripažintas visiškai darbingu (t.1, b.l. 97). Apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad šį sprendimą skundė. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, patyręs nelaimingą atsitikimą darbe 2012 m. rugpjūčio 31 d., visiškai pasveiko, ir 2013 m. birželio 11 d. buvo visiškai darbingas, todėl priežastinis ryšys tarp 2012 m. patirtos traumos ir neigiamų reiškinių, patiriamų 2016-2017 m., yra nutrūkęs.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad byloje surinkti įrodymai apie ieškovo sveikatos būklę (NDNT 2013 m. birželio 11 d. sprendimas ir NDNT 2016 m. spalio 10 d. sprendimas) iš dalies prieštarauja vieni kitiems, paskyrė byloje komisijinę medicinos deontologinę ekspertizę. Konkrečiai, teismas įvertino, kad NDNT 2016 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. SS-2732 „D. K. P. darbingumo lygio“, kuriuo buvo pakeistas ankstesnis 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. NA-2152 ir ieškovui nustatytas 70 proc. darbingumo lygis dėl priežasties - nelaimingas atsitikimas darbe (t.2, b.l. 23-24), prieštarauja jau minėtam 2013 m. birželio 11 d. tos pačios NDNT sprendimui, kuriuo ieškovui buvo nustatytas 100 proc. darbingumas. Pirmosios instancijos teismas pateikė ekspertams 14 klausimų, be kita ko, ir klausimus, ar ieškovui nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis yra pasekmė 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo ir ar vėlesniuose NDNT aktuose nurodomos diagnozės laikytinos 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe padariniais ( t.10, b.l. 94-95). Ekspertų komisija pateikė kategorišką išvadą, kad ieškovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. patirta trauma jokių liekamųjų reiškinių nepaliko, šios traumos pasekmių negalima sieti su paciento tolimesniais tyrimais, radiniais ir nusiskundimais (t.10, b.l. 114).

19.       Nesutiktina su apeliantu, kad ekspertizės aktas yra padrikas, yra tik pakartojantis ieškovui atliktus sveikatos tyrimų rezultatus, o ekspertas teismo posėdyje nesugebėjo paaiškinti ekspertizės išvadų. Ekspertizės akte išsamiai, detaliai, chronologine tvarka išvardinti visi ieškovui atlikti tyrimai ir visų sveikatos patikrinimų išvados. Ekspertas E. K. 2019 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu detaliai paaiškino, kokiais kriterijais vadovaudamiesi ekspertai padarė išvadas, kaip vertino rentgeno nuotraukas, kaip nustatė ieškovui nustatytų kaulų lūžių datas ir pan. ( teismo posėdžio garso įrašo nuo 02:29 min.). Abejoti ekspertizės akto išvadomis nėra jokio pagrindo.  

20.       Prieštaravimai tarp NDNT 2013 m. birželio 11 d. sprendimo ir NDNT 2016 m. spalio 10 d. sprendimo paaiškinami tuo, kad 2016 m. spalio 10 d. NDNT, vertindama ieškovo darbingumo lygį dėl patirto nelaimingo atsitikimo darbe 2012 metais, įrašė tokias ieškovo ligas ir traumas, kurių 2012 m. nelaimingo atsitikimo darbe metu nebuvo patirta, konkrečiai imant, 2016 m. išvadoje įrašytas riešo kanalo tunelinis sindromas (ligos kodas G56.0), kaulo lūžis riešo ir plaštakos lygyje (T92.2), kitų sąnarių potrauminė artrozė ( M19.17) ( t.2, b.l.17), o 2012 m. spalio 1 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 890 S(3.3) nurodytos diagnozės yra: trauminė galvos smegenų liga lengva forma, kairės plaštakos riešo sumušimas, kairės čiurnos raiščių patempimas, dešinės rankos nykščio nubrozdinimas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-605-894/2013, t.1, b.l. 19). Apelianto naujai pateiktas 2019 m. rugsėjo 20 d. NDNT sprendimas Nr. STS-2952 taip pat yra priimtas pagal ligų diagnozes, kurios nebuvo užfiksuotos pirminiame 2012 m. nelaimingo atsitikimo akte: kitų sąnarių potrauminė artrozė (M19.17), sąnario kontraktūra, čiurna ir pėda (M24.57), lūžio riešo ir plaštakos lygyje padariniai (T92.2) ( t.12, b.l. 23).    

21.       Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, tinkamai įvertino NDNT išvadas, išsprendė prieštaravimus tarp skirtingų išvadų paskirdamas ekspertizę ir tinkamai bei pagrįstai įvertino ekspertizės akto išvadas (CPK 185 str.).

22.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jei dėl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta, todėl, net ir pasikeitus aplinkybėms, jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomai negautų pajamų iš tos pačios veiklos priteisimo, o atsakovas – reikalavimo dėl jų sumažinimo (CK 6.283 straipsnio 3 dalis, 6.286 straipsnis). Pasikeitusios ekonominės aplinkybės negali būti vertinamos, kadangi tokie pasikeitimai yra susiję su nuostolių dydžio pakartotiniu įvertinimu, o tokio vertinimo peržiūrėjimas prieštarautų res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Kita vertus, šis žalos atlyginimo mokėjimo būdas labiau apsaugo ieškovo interesą gauti dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų atlyginimą nuo galimo prievolę atlyginti tokius nuostolius turinčio skolininko nemokumo ar žymaus jo turtinės padėties ateityje pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

23.       Kaip jau minėta, ieškovui Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimu jau yra priteista 295,57 Lt negautų pajamų vienkartine pinigų suma ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Todėl šioje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui nelaimingo atsitikimo metu padaryta žala negautų pajamų forma buvo pilnai įvertinta ir atlyginta anksčiau išnagrinėtoje byloje, todėl naujas ieškinio reikalavimas priteisti dar 850 Eur  negautų pajamų kiekvieną mėnesį negali būti tenkinamas (CK 6.283 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ieškovas dėl patirto nelaimingo atsitikimo atsakovės įstaigoje nedirbo 14 dienų ( nuo 2012m. rugsėjo 1 d. iki 14 d.). Vėliau, 2012 m. rugsėjo 17 d. ieškovas parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pačiam prašant, ir darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2012 m. rugsėjo 17 d. pagal Darbo kodekso 127/1 str. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-605-894/2013, t.1, b.l. 104,105). Atleidimo iš darbo teisėtumo ieškovas neginčijo. Kaip jau minėta, 2013 m. birželio 11 d. ieškovui buvo konstatuotas 100 proc. darbingumas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės negautas pajamas už laikotarpį, kai ieškovas jau buvo atleistas iš darbo pačiam prašant ir buvo pilnai darbingas, nėra pagrįstas ir negalėjo būti tenkinamas.

24.       Atitinkamai anksčiau išnagrinėtoje byloje buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos jam priteisimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsirado naujos aplinkybės, kurios būtų pagrindas priteisti papildomą neturtinės žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 Dėl turtinės žalos

25.       Apeliantas prašė priteisti jam 1 908,05 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl mokamų sveikatos būklės tyrimų kaštų bei poreikio nuolat pirkti vaistus.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Vadinasi, nukentėjęs asmuo gali reikalauti atlyginti jam papildomas išlaidas, jeigu jų patyrė dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

27.       Pažymėtina, kad jau minėtu Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovui buvo priteistos tik negautos pajamos ir neturtinė žala, tačiau klausimas dėl papildomų išlaidų ( turtinės žalos) atlyginimo nebuvo svarstytas.

28.       Apeliantas turėjo pateikti įrodymus, kokias papildomas išlaidas jis patyrė dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (CPK 178 str.). Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. traumos ieškovui buvo suleistas vaistas sol. Ketanal 2,0 ml. ir paskirtas gulimas rėžimas. Kitų duomenų, kad dėl traumos 2012 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui buvo prirašyta vartoti kitus vaistus arba atlikti papildomus tyrimus, teismui nėra pateikta.  Ieškovas pateikė į bylą mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskaitos lapus ir vaistų pirkimo kvitus ( t.1, b.l. 67-74), iš kurių matyti, kad ieškovas 2016 m. rugsėjo 13 d. apmokėjo už echokardiografiją, magnetinio rezonanso tyrimą, 2016 m. kovo 9 d. mokėjo už elektrostimuliacinius miografinius metodus, stimuliacinės elektromiografijos atlikimą, gydytojų konsultacijas, 2016 m. gegužės 2 d. už riešo kanalo sindromo gydymą su vietine nejautra, 2016 m. kovo 2 d. mokėjo Medicinos diagnostikos centrui (nematyti, už kokias paslaugas), 2016 m. vasario 25 d. mokėjo už ortopedo traumatologo konsultaciją, 2016 m. gegužės 20 d. mokėjo Dainavos poliklinikai už bendrojo cholesterolio koncentracijos nustatymą, mažo tankio lipoproteinų koncentracijos nustatymą, magnio koncentracijos nustatymą, kompensuojamųjų vaistų paso išdavimą, rentgenogramą, 2016 m. Benu vaistinėje pirko įvairius vaistus: Diclofenac, Ketanov, Gordius, širdies lašus, arcoxia, mildronate, triplixam).

29.       Teisėjų kolegija vertina, kad nors ieškovas 2016 metais ir turėjo įvairių išlaidų už medicininius tyrimus bei vaistus, tačiau šios išlaidos nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su 2012 m. rugpjūčio 31 d. patirtu nelaimingu atsitikimu darbe, todėl nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, patirta žala ir priežastinis ryšys), kurios būtų pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (CK 6.283 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ši ieškinio dalis nebuvo įrodyta, todėl pagrįstai atmesta.

30.       Apelianto argumentai, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja J. S. keršijo už jai pareikštą nušalinimą, o atsakovės atstovė V. N. bylos nagrinėjimo eigoje tapo Kauno apylinkės teismo teisėja, yra nepagrįsti ir atmestini. Kaip jau minėta, byloje surinktų įrodymų visuma atitinka priimtą sprendimą, todėl teismo personalinė sudėtis neturi jokios reikšmės byloje.

31.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti turtinę žalą dėl negautų pajamų ir dėl papildomų išlaidų bei neturtinę žalą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32.       Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovės  turėtos išlaidos -1158,58 Eur priteistinos iš ieškovo K. P. (CPK 93 str. 1 d.).

33.       Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno

n u t a r i a :

          Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti atsakovei VšĮ Kauno miesto poliklinikai iš ieškovo K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1158,58 Eur ( tūkstantį šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Diana Labokaitė

Mindaugas Šimonis

Egidijus Tamašauskas