Civilinė byla Nr. e2-1672-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01068-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L&A Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L&A Solutions“ iškelta bankroto byla,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „L&A Solutions“ iškėlimo pagrįstumo.
2. Pareiškėja L. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „L&A Solutions“ (toliau – ir bendrovė) iškėlimo.
3. Pareiškėja nurodė, kad yra bendrovės kreditorė, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-946-631/2020 iš bendrovės jai priteista 14 641,16 Eur suma. Taip pat bendrovė nėra sugrąžinusi paskolos bei nesumokėjusi palūkanų iš viso 7 739 Eur sumai pagal 2008 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, todėl bendra bendrovės skola sudaro 22 380 Eur. Pareiškėjos teigimu, bendrovė yra nemoki ir negyvybinga, o toliau veikiant bus didinami įsipareigojimai kreditoriams, tai pasunkins galimybes esamiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Pareiškėja nurodo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) numatytos sąlygos iškelti bendrovei bankroto bylą, nes bendrovė yra nemoki ir jai restruktūrizavimo byla nekeliama.
4. Atsakovė (bendrovė) atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas dėl bendrovės nemokumo ir negyvybingumo. Pareiškėja pati blogino bendrovės padėtį, siūlydama klientams nutraukti sutartis ir pereiti į kitą įmonę UAB „Buhalterinės apskaitos paslaugos“, kurios direktorė ir akcininke yra pareiškėja. Pareiškėja padarė žalą bendrovei, nes užblokavo ir pasisavino bendrovės elektroninio pašto adresą info@apskaitospaslaugos.eu, užblokavo bendrovės internetinį puslapį, perviliojo darbuotojus ir kt. Pareiškėja nuslėpė faktą, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-25232-1125/2020 esamus duomenis ir pagal dabartinius bendrovės apskaitos duomenis pareiškėja bendrovei yra skolinga 51 952,12 Eur, t. y. pareiškėja yra bendrovės debitorė. Bendrovė pareiškėjai skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-946-631/2020 padengė ir liko skolinga tik 14 641,16 Eur. Tokiu būdu pareiškėjos skola bendrovei yra žymiai didesnė, o tai reiškia, kad sudengus kreditorinį ir debitorinį įsipareigojimus lieka tik pareiškėjos skola bendrovei, nelieka bendrovės skolos ir nebelieka pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Pagrindinis bendrovės kreditorius yra A. M., kuriam priklauso daugiau nei 50 proc. visų bendrovės įsipareigojimų. 2020 m. rugpjūčio 26 d. bendrovė iš Užimtumo tarnybos gavo darbo užmokesčio subsidiją 918,45 Eur, taip pat bendrovė kreipėsi į VSDFV ir Valstybinę mokesčių inspekciją dėl neigiamo poveikio, susijusio su COVID-19, ir buvo pripažinta nukentėjusia, t. y. bendrovei nebus taikomas priverstinis skolų išieškojimas ir kitos sankcijos iš šių institucijų. Pareiškėja neįrodė, kad bendrovė atitinka nemokios įmonės kriterijus, ar jos įsipareigojimai viršija į bendrovės balansą įrašyto turto vertę, todėl pareiškėjos prašymas nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Ad legem“.
6. Teismas nurodė, kad neturi duomenų, jog bendrovė patenkino kreditorių reikalavimus iki nutarties priėmimo dienos, taip pat nėra duomenų, kad bendrovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Balanso už 2019 m. duomenimis, bendrovė 2019 m. turėjo turto už 70 790 Eur, didžiąją jo dalį sudarė trumpalaikis turtas (53 263 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 74 936 Eur. 2019 metus bendrovė patyrė 6 190 Eur nuostolių. 2020 m. rugpjūčio 26 d. balanso duomenimis bendrovė turto turėjo už 81 099 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 89 981 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos – 22 280 Eur. Bendrovės skolos kreditoriams 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė 100 966,30 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės įsiskolinimai kreditoriams viršija į balanso įrašyto turto vertę, be to, didžiąją atsakovės turto dalį sudaro debitorinės skolos. Iš atsakovės pateikto debitorių sąrašo matyti, kad į jį įtraukta pareiškėja su 51 952,12 Eur suma. Teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. e2-25232-1125/2020 esančiais duomenimis, pažymėjo, kad bendrovė tik prašo priteisti iš pareiškėjos 51 952,12 Eur turtinės žalos, byla neišnagrinėta, todėl bendrovės turtas turi būti mažintinas 51 952,12 Eur suma, nes bendrovės prašoma priteisti suma į debitorių sąrašą įtraukta nepagrįstai. Tokiu būdu bendrovės įsiskolinimo suma kreditoriams (100 966,30 Eur) ženkliai viršija į balanso įrašyto turto vertę (29 146,88 Eur). Teismas nurodė, kad bendrovė nepateikė jokių paaiškinimų dėl jos teikiamų kreditorių ir debitorių skolų sąrašų, taip pat nepaaiškino, ar yra galimybė išsiieškoti iš debitorių bent dalį skolų. Bendrovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad ji veiklą vykdo ir turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Bendrovė nėra pajėgi geranoriškai vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, pagal kurį priteista pareiškėjai suma sudaro 14 641,16 Eur. Šios sumos išieškojimą priverstine tvarka vykdo antstolis. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bendrovė yra gyvybinga ir turi likvidaus turto, iš kurio būtų galima padengti prievoles pareiškėjai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir kitiems kreditoriams, todėl bendrovei iškelta bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė (bendrovė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bendrovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovės kreditorinių įsipareigojimo suma yra didesnė už bendrovės turtą dėl sukaupto nuostolio. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ) numatyta galimybė akcininkams padengti nuostolius iš bendrovės įsipareigojimo akcininkams. Akcininkui A. M. bendrovė skolinga 72 868,38 Eur, o pareiškėjai – 18 203,33 Eur, todėl sumažinus bendrovės įsipareigojimus kiekvienam iš akcininkų 16 305 Eur nuostolių dengimui, skola A. M. taptų 56 563,38 Eur, o pareiškėjai – 1 898,33 Eur. Tokiu atveju bendrovės turtas būtų didesnis už jos įsipareigojimus.
7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė pareiškėjai yra skolinga 7 739 Eur pagal 2008 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, taip pat teismas neatsižvelgė į senaties terminą. Byloje nenustatyti tarp pareiškėjos ir apeliantės egzistavę nuomos santykiai, pagrindžiantys įrodymai nepateikti. Pareiškėjos pateiktos buhalterinės sąskaitos nepatvirtintos vadovo, tokių sąskaitų nėra bendrovės buhalterinės apskaitos sistemoje.
7.3. Teismas nepagrįstai kelia abejones dėl veiklos vykdymo ir likvidaus turto turėjimo. Teismas neatsižvelgė į 2020 m. rugpjūčio 26 d. balansą, kuriame nurodomas 64 797 Eur trumpalaikis turtas ir 16 302 Eur ilgalaikis turtas, o pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 metus bendrovės rezultatai iš esmės nesiskiria nuo 2019 metų. Todėl teismas be pagrindo abejoja pateiktų skaičių tikrumu.
7.4. Teismui yra pateikti banko pavedimai, kurie patvirtina, kad bendrovės skola pareiškėjai sumažėjo iki 12 955,56 Eur sumos. Iš pateikto 2020 m. rugpjūčio 26 d. balanso duomenų matyti, kad bendrovės turto suma (81 099 Eur) yra žymiai didesnė už 12 955,56 Eur sumą, kuri gali būti padengta iš bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto.
7.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-946-631/2020 tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuotas bendrovės visas turtas, taip pat ir banko sąskaitos, todėl bendrovė negalėjo vykdyti ne tik pareiškėjos reikalavimo, bet ir mokesčių ar darbo užmokesčio mokėjimų, bendrovės veikla buvo apribota.
7.6. Pareiškėjos reikalavimas sudaro tik 10 proc. visų bendrovės kreditorinių reikalavimų sumos, be to, pareiškėja yra ne tik kreditorė ir akcininkė, bet ir bendrovės debitorė, nes pareiškėja bendrovei skolinga 51 952,12 Eur sumą. Teismas nepagrįstai nepripažįsta bendrovės apskaitoje užfiksuotos pareiškėjos 51 952,12 Eur skolos bendrovei. Todėl pareiškėjos skola bendrovei yra žymiai didesnė už bendrovės įsipareigojimą pareiškėjai. Sudengus kreditorinį ir debitorinį įsipareigojimą lieka tik pareiškėjos skola bendrovei, nelieka bendrovės skolos ir nebelieka pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
7.7. Pagrindinis bendrovės kreditorius yra A. M., kurio reikalavimas 72 868,38 Eur sudaro apie 70 proc. bendrovės kreditorinių reikalavimų sumos, tačiau jis bendrovei nemokumo bylos neinicijuoja.
7.8. Bendrovė neatitinka nemokaus ūkio subjekto sąvokos. Nepagrįsta teismo išvada dėl bendrovės finansinės būklės 2019 metais, nes ji padaryta tuo metu negaliojančio JANĮ pagrindu, kuomet nustatant įmonių nemokumą yra vertinamas visų juridinio asmens įsipareigojimų santykis su jo turto verte, o ne įmonės pradelstų įsipareigojimų santykis su puse į jos balansą įrašyto turto verte, kaip numatė iki tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ). Sprendžiant, ar bendrovė atitinka nemokios įmonės kriterijų, atsižvelgtina į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimą. Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, bendrovės bankroto bylos kėlimui pagrindo nebuvo.
7.9. Nemokumo procedūros galėtų būti pradedamos tik tuo atveju, jei bendrovė akivaizdžiai negalėtų vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė patyrė tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių asmuo negali vykdyti įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu gali kurti tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį.
7.10. Teismas neatsižvelgė į paskelbtą šalyje ypatingą situaciją ir visų įmonių patiriamus sunkumus dėl ekonominės situacijos šalyje, valstybės interesus ir jos išreikštą valią padėti bendrovei išvengti nemokumo, skiriant subsidijas ir netaikant sankcijų. Teismas neatsižvelgė į bendrovės darbuotojų teises ir interesus, kurie nori išsaugoti darbo vietas ekonominės krizės šalyje laikotarpiu.
7.11. Teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas turėjo nepriimti pareiškimo ir jo nenagrinėti, nes pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė ir pasirašė neįgaliotas šią bylą vesti asmuo. Pareiškėjos atstovo pateiktoje 2019 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartyje nėra advokato parašo, be to, atstovavimo sutartimi pavesta atstovauti kliento interesams administracinio nusižengimo byloje, todėl advokatas neįgaliotas vesti nagrinėjamą bylą.
8. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovė yra nemoki, atskirajame skunde nėra pateiktų argumentų, kurie patvirtintų bendrovės mokumą ir (ar) nutarties nepagrįstumą.
8.2. Pareiškimas dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d., todėl bendrovės nemokumo procesui yra taikomos JANĮ, o ne ĮBĮ nuostatos.
8.3. Bendrovė yra nemoki, nes neegzistuoja JANĮ nustatyti pagrindai atsisakyti iškelti bankroto bylą. Bendrovė nepatenkinto pareiškėjos reikalavimo, bendrovei restruktūrizavimo byla neiškelta, o jos turto pakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.
8.4. Bendrovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, tai patvirtina bendrovės finansiniai duomenys. 2020 m. rugpjūčio 26 d. balanso duomenimis bendrovės turtas sudaro 81 099 Eur, o įsipareigojimai – 112 261 Eur sumą. Iš pateikto debitorių sąrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. debitoriniai reikalavimai sudarė 59 961,73 Eur (įskaitant ir tariamą 51 952,12 Eur pareiškėjos skolą). Tai reiškia, kad tariama pareiškėjos skola yra įtraukta į bendrovės trumpalaikį turtą. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. bendra įsiskolinimų kreditoriams suma yra 100 966,30 Eur. Šiame kreditorių sąraše bendrovė nurodė pareiškėjos reikalavimą 18 203,33 Eur sumai, t. y. nurodė neginčijamą kreditorinio reikalavimo dydį.
8.5. Atskirajame skunde kvestionuojamas pareiškėjos reikalavimo dydis (bendrovė nepripažįsta reikalavimo 7 739 Eur sumai) neturi esminės reikšmės bendrovės nemokumo faktui, nes kreditoriaus teisė inicijuoti įmonės bankrotą yra siejama su prievolės įvykdymo termino praleidimu, o ne su reikalavimo dydžiu.
8.6. Didžiąją bendrovės turto dalį sudaro debitorinės skolos – iš 81 099 Eur vertės turto 59 961,73 Eur sudaro debitoriniai reikalavimai. Pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. balanso duomenis bendrovės nuosavas kapitalas sudaro 31 162 Eur, t. y. įsipareigojimai viršija turtą, o tai patvirtina, kad bendrovė yra faktiškai nemoki.
8.7. Bendrovė dar tik prašo priteisti iš pareiškėjos atskirajame skunde nurodomą 51 952,12 Eur sumą, byla nėra išnagrinėta. Todėl ieškinio reikalavimo suma ar jos dalis savaime negali būti laikoma bendrovės debitorine skola, nes nėra aiškus teisme nagrinėjamos bylos rezultatas. Atsižvelgiant į tai, bendrovės turtas 51 952,12 Eur suma yra mažesnis.
8.8. Bendrovė faktiškai veiklos nevykdo. Bendrovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovė vykdo veiklą bei generuoja pelną. Bendrovė su finansiniai sunkumais susidūrė ne dėl koronaviruso plitimo grėsmės ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės taikytų apribojimų. Bendrovė ilguoju periodu kuria tik nuostolius, neturi perspektyvų atkurti įprastos veiklos ir šios aplinkybės nėra susijusios su koronaviruso įtaka.
8.9. Iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo jokie bendrovės akcininkų sprendimai dėl nuostolių akcininkų įnašais padengimo nebuvo priimti, pareiškėjos reikalavimai nepatenkinti, bendrovės mokumas ir veiklos vykdymas neatkurtas. Bendrovė neįgali vykdyti savo prievolių ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams, bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, faktiškai jokios veiklos nevykdo ir didina savo įsipareigojimų kreditoriams dydį.
8.10. Pareiškėjai kyla abejonių dėl bendrovės pateiktų finansinių duomenų, kreditorių bei debitorių sąrašų tikrumo, egzistuoja tikimybė, kad ši informacija gali būti klastojama ir apskritai neparodo realios bendrovės padėties. Pateikti bendrovės finansiniai duomenys, kreditorių bei debitorių sąrašai galimai neatspindi realios bendrovės padėties, o tikrasis bendrovės turimų įsipareigojimų dydis galimai yra slepiamas.
8.11. Pareiškėjos atstovas dokumentus teismui pateikė per EPP, todėl jie buvo ne tik pasirašyti el. parašu, bet tuo pačiu ir išreikšta atstovo valia atstovauti pareiškėjai šiame procese. Nepaisant to, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą yra pateikiamas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, kuris patvirtina, kad pareiškėjos atstovas turi įgaliojimus vesti šią bylą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bendrovė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad: (1) bendrovės skolą pareiškėjai sudaro 12 955,56 Eur, o kreditorinis reikalavimas dėl 7 739 Eur yra nepagrįstas; (2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino debitorinio įsipareigojimo – pareiškėjos 51 952,12 Eur skolos; (3) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovės kreditorinių įsipareigojimų suma yra didesnė už bendrovės turtą dėl sukaupto nuostolio, kuris gali būti padengtas akcininkų įnašais; (4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrovės mokumą vertino pagal JANĮ, o ne ĮBĮ nuostatas; (5) bendrovė neatitinka nemokaus ūkio subjekto sąvokos; (6) bendrovė turi turto ir vykdo veiklą; (7) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į koronaviruso sukeltas pasekmes ir su tuo susijusias bendrovės mokumo problemas; (7) pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, nes pareiškėjos atstovas neįgaliotas vesti nagrinėjamą bylą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir šalių paaiškintinus, neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
12. Visų pirma, nepagrįsti bendrovės argumentai, kad pareiškimą pareiškėjos vardu pasirašė neįgaliotas asmuo. Nors iš su pareiškimu pateiktos 2019 m. liepos 22 d. atstovavimo sutarties matyti, kad ja pavesta advokatui M. B. pareiškėją atstovauti ne nagrinėjamoje byloje, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, teismui pateikus pareiškimą per EPP (elektroniniu būdu) jie buvo ne tik pasirašyti elektroniniu parašu, bet ir tuo pačiu išreikšta atstovo valia atstovauti pareiškėją šiame procese. Be to, iš su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos 2019 m. birželio 27 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašo, matyti, kad pareiškėjos atstovas – advokatas M. B., turi įgaliojimus atstovauti pareiškėją nagrinėjamoje byloje. Tokiu būdu nepagrįsti bendrovės argumentai dėl netinkamo ieškinio priėmimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.
13. Taip pat nepagrįstas bendrovės argumentas, kad bendrovės mokumas turėjo būti vertinamas pagal ĮBĮ nuostatas. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos bendrovei iškėlimo apygardos teisme gautas 2020 m. rugpjūčio 21 d., t. y. bendrovės nemokumo procesas pradėtas jau galiojant JANĮ, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrovės nemokumo klausimą sprendė vadovaudamasi būtent JANĮ nuostatomis.
14. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Nagrinėjamu atveju bendrovei restruktūrizavimo byla nėra keliama, todėl spręstinas bendrovės (ne)mokumo klausimas. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Taigi kiekvienu atveju klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
15. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent apeliantė – bendrovė, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, t. y. bendrovės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai bendrovei.
16. Nagrinėjamu atveju bendrovė pateikė pirmosios instancijos teismui 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. finansinius dokumentus, kreditorių bei debitorių sąrašus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad bendrovė atitinka nemokios įmonės statusą, nes neįrodė savo mokumo bei galėjimo vykdyti turtines prievoles. Nors, bendrovės teigimu, jos būsena neatitinka nemokios įmonės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis (CPK 185 straipsnis).
17. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Iš byloje pateikto 2020 m. rugpjūčio 26 d. balanso duomenų matyti, kad bendrovė turi 81 099 Eur vertės turto (ilgalaikis turtas 16 302 Eur, trumpalaikis turtas 64 797 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 89 981 Eur. Iš pateiktų kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. duomenimis bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 100 966,30 Eur, o debitoriniai įsiskolinimai – 59 961,73 Eur. Taigi, bendrovės įsipareigojimai (100 966,30 Eur) viršija jos balanse nurodomo turto vertę (81 099 Eur). Taip pat minėti duomenys suponuoja išvadą, kad bendrovės trumpalaikį turtą iš esmės sudaro debitoriniai įsiskolinimai. Pažymėtina, kad kito bendrovės turimo turto vertė, išskyrus debitorinius įsipareigojimus, nesudaro reikšmingos dalies bendrovės turto bendroje masėje, be to, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad bendrovei priklausanti transporto priemonė BMW X6 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įkeista (įkeitimo suma 8 370,01 Eur).
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su bendrovės atskirajame skunde pateiktu kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų vertinimu. Pažymėtina, kad į bylą pateiktais pirmiau minėtais 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių ir debitorių sąrašais, bendrovė pati pripažino įsiskolinimą pareiškėjai 18 203,33 Eur sumai, taip pat pareiškėjos debitorinį įsiskolinimą 51 952,12 Eur sumai į traukė į gautinas sumas, t. y. į bendrovei priklausantį trumpalaikį turtą. Bendrovė savo mokumą grindžia iš debitorių gautinomis sumomis, tačiau bendrovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie debitorinių skolų atgavimo (išieškojimo) realumą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-25232-1125/2020) vykstant ginčui dėl bendrovės nurodomo pareiškėjos debitorinio įsiskolinimo (51 952,12 Eur), minėta suma turėtų būti sumažintas bendrovės turtas, nes dėl jos tarp šalių vyksta ginčas. Taigi, apeliantės 2020 m. rugpjūčio 26 d. balanse nurodomo turto nėra pagrindo laikyti realiu bendrovės turtu, juo labiau kad skolų susigrąžinimas visa apimtimi praktikoje pripažįstamas pakankamai komplikuotu, o trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio gali keistis, ir todėl negali patikimai garantuoti kreditorinių reikalavimų užtikrinimo.
19. Bendrovė nepateikė pelno (nuostolių) ataskaitos už 2020 metus, t. y. nepateikė duomenų apie 2020 metais bendrovės gautas pajamas ir turėtą pelną (nuostolius). Iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2019 metais bendrovė patyrė 6 190 Eur nuostolį, o jos pardavimo pajamos, palyginus su 2018 metais, sumažėjo beveik per pusę (nuo 108 958 Eur iki 58 066 Eur). Taigi, bendrovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos šiuo metu vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, t. y. neįrodė, kad tebevykdo veiklą ir (ar) vykdoma veikla turi perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį. Taip pat pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, t. y. bendrovė neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus bei spręsti finansinius sunkumus. Bendrovė nepateikė duomenų ir apie tai, kad būtų priimti akcininkų sprendimai dėl bendrovės finansinės padėties gerinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad bendrovė ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir tai nėra susiję vien tik su ypatinga situacija dėl koronaviruso (COVID-19).
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė yra negyvybinga ir atitinka nemokios įmonės būseną JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei jos įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad bendrovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – iškelti bendrovei bankroto bylą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
23. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės (bendrovės) apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
24. Pažymėtina, kad bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, juridiniam asmeniui atsiskaičius su visais kreditoriais, patvirtinus taikos sutartį ir iškėlus restruktūrizavimo bylą. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad bendrovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė