Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-61-312/2014
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.; 3.12. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. sausio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
teisėjų Arūno Kisieliaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės,
sekretoriaujant Renatai Novickienei,
dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,
gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,
nuteistajam K. S.,
viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau tekste – TI-K) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. S..
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lukiškių TI-K Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. S.. Žemesnės instancijos teismas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis K. S. atlieka subendrintą bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą, tarp kurių už sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą bendrininkų grupėje, esant žemiems, savanaudiškiems ir ciniškiems veikos padarymo motyvams. Minėtą visuomenę sukrėtusį nusikaltimą nuteistasis padarė vykdydamas savo tiesiogines pareigas, greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Padarytos nusikalstamos veikos rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, nes savo veiksmais jis sumenkino institucijos funkcijas ir veiklos principus, sukūrė visuomenėje nesaugumo jausmą bei sudarė pagrindą nepasitikėti medicinos darbuotojais. Nuteistasis dar neatlikęs pakankamai didelės jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dalies (beveik trejų metų), o nukentėjusiajai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu priteista žala buvo pradėta atlyginti tik aukštesniųjų teismų instancijoms peržiūrėjus K. S. atžvilgiu priimtą nuosprendį. Teismui pateiktose psichologinėje bei socialinio tyrimo išvadose nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis pergyvena ir gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, yra kritiškas dėl ankstesnio savo elgesio ir įvykdytų nusikaltimų. Priešingai, visuose pokalbiuose jis pabrėžia savo ego, orientuojasi į aukšto savo statuso indentifikavimą parodydamas savo išskirtinumą, išryškindamas savo individualumą ir neprieinamumą.
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, taikyti jam lygtinį paleidimą ir patvirtinti Lukiškių TI-K Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina, nes yra nepakankamai teisiškai pagrįsta bei priimta neteisingai nustačius materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, esant sąlygoms ir pagrindams jį taikyti. Teigia, kad pusę bausmės atliko daugiau kaip prieš septynis mėnesius. Mano, jog tai yra pakankamai didelė atliktos bausmės dalis. Nors neatliktos bausmės dalis už sunkų nusikaltimą sudaro du metus ir nepilnus vienuolika mėnesių, tačiau šių aplinkybių reikšmę nagrinėjamam klausimui persveria visuma kitų komisijos nagrinėtų ir jos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarime pažymėtų aplinkybių, kurios byloja nuteistojo lygtinio paleidimo naudai. Paliktas ūkio darbams Lukiškių TI-K jis įrodė, kad yra linkęs dirbti ir netoleruoja kriminalinės subkultūros tradicijų. Kalėjimo administracija pastaruoju laikotarpiu jam parodė didelį pasitikėjimą ir išdavė leidimą dirbti darbus už pataisos įstaigos ribų be prižiūrėtojo palydos. Pavestus darbus atlieka stropiai ir nepriekaištingai.
Teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeima, remia juos finansiškai (pastoviai siunčia uždirbamus pinigus savo pusseserės išlaikymui bei motinai dėl brangiai kainuojančių vaistų), yra lankomas pasimatymų metu. Nurodo, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir sėkmingai baigė Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos organizuotą programą „Mano kelias-2“. Jo elgesys bausmės atlikimo metu įvertintas nepriekaištingai, išlaikė glaudžius ir stiprius socialinius ryšius su šeimos nariais, bendradarbiais, universiteto grupės draugais, mergina. Turi konkrečius ateities planus, susijusius su įsidarbinimu, tęsia nebaigtas universiteto studijas. Laisvėje galėtų globoti ir rūpintis sunkiai sergančia motina bei tėvu, kuriam reikalinga abiejų klubo sąnarių persodinimo operacija. Paleistas į laisvę būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Atsiprašė nukentėjusiųjų už padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių nurodo labai išgyvenąs, be to, nukentėjusieji jokių pretenzijų jo atžvilgiu nereiškia. Pasibaigus teisminiams procesams, savanoriškai, niekieno neraginamas, atlygino priteistą civilinį ieškinį, todėl vykdomųjų raštų neturi. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra itin mažas - tik 20 balų. Visa tai rodo nuteistojo kategorišką nuostatą pasitaisyti. Per visą bausmės, kurią atlieka lengvojoje grupėje, laiką nėra baustas, turi septynis paskatinimus. Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos psichologės išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pirmenybę teikia savirealizacijai, savo elgesį ir mąstymą kontroliuoja iki maksimumo, suvokia kaip elgtis įvairiose situacijose, nėra jautrus išoriniams veiksmams, gali sumažinti problematiškas aplinkybes, įgyvendinti savo tikslus, poreikius, neabejingas visuomenės siekiams, galintis išvengti konflikto su aplinkiniais, įsitikinęs dėl savo nuostatų ir tikslų teisingumo, o tai, nuteistojo vertinimu, rodo jo norą kuo greičiau grįžti į visuomenę ir adaptuotis joje. Atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, suprato poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, o taip pat laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, juos gerbti, išmoko atpažinti anksčiau erzinančius įvykius ir situacijas, bei efektyviai su jais kovoti.
Skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. dydis vieneriais metais viršija sankcijos vidurkį. Pirmą kartą nuteistam asmeniui tai yra pakankamai griežta bausmė. Nuosprendyje jam nepalankiu būdu jau buvo įvertintas nusikaltimų pobūdis, jų padarymo motyvai, jo dalinis kaltės pripažinimas ir bylos rezonansinis pobūdis. Į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą jau yra atsižvelgta, priimant nuosprendį ir skiriant bausmę. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas netenka prasmės, o nuteistasis neskatinamas pasitaisyti. Todėl dabartinėje situacijoje, nuteistojo vertinimu, jau nėra teisinio pagrindo akcentuoti Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos išvados, kurioje nurodyta, jog jis iki šiol nepripažįsta kaltės. Be to, teismas itin subjektyviai įvertino prieš pusantrų metų atlygintos žalos klausimą, teigdamas, jog nuteistasis tai padaręs ne dėl nukentėjusiosios padėties pagerinimo, o siekdamas lygtinio paleidimo. Neabejoja, jog nukentėjusiajai žymiai svarbesnis yra 20 000,00 litų, skirtų civiliniam ieškiniui pilnai padengti, iš jo gavimo faktas, negu kaltės pripažinimas jau po bylos išnagrinėjimo. Remiantis argumentais, neva jis, t. y. nuteistasis, nesigaili ir nepergyvena dėl padarytos veikos, pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 2 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.
Be to, už lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą vienbalsiai pasisakė visi komisijos nariai. Toks sprendimas buvo priimtas jau antrą kartą. Teikimą savo atsiliepime prašė patvirtinti ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras. Pažymėtina, kad byloje už tą pačią veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., nuteistam J. A. B. lygtinis paleidimas pritaikytas net prieš keturiolika mėnesių. Nagrinėjamoje byloje kyla abejonių, ir dėl teismo nešališkumo objektyviąja prasme. Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 3 p. nustatyti atvejai, kuomet teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme. Paminėtos komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo patvirtinimo klausimą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, K. S. įsitikinimu, negalėjo būti nešališkas, nes būtent jis byloje ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurį nuteistasis apskundė apeliacine bei kasacine tvarka. Be to, bylos nagrinėjimo metu teisėjui du kartus reiškė nušalinimą. Atsižvelgiant į tai, nurodytas teisėjas galėjo ir privalėjo nusišalinti nuo aptariamo teikimo medžiagos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė, o nuteistasis nušalinimo pareikšti neturėjo galimybių, nes klausimas dėl nutarimo, kuriuo jam taikomas lygtinis paleidimas, patvirtinimo, buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Nuteistojo skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 149 str. 2 d., 178 str. 1 d., 309 str. 2 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 2 p. ir jam paskirta laisvės atėmimo septyneriems metams bausmė.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi nuteistojo K. S. kasacinis skundas patenkintas iš dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis pakeisti iš dalies dėl K. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., perkvalifikuojant ją į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskiriant 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, ši bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę ir pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. apėmimo būdu subendrinta su griežčiausia bausme, paskirta pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendį. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis nekeisti. Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir jam paskirtos bausmės dydis nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, taip pat nėra laikytinas aplinkybe, kuri turėtų būti vertinama, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
Bausmės pradžia: 2009 m. lapkričio 18 d.
Bausmės pabaiga: 2016 m. lapkričio 18 d.
Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes ½ dalį bausmės faktiškai atliko 2013 m. gegužės 18 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį, neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Iš teismui pateiktos nuteistojo K. S. asmens bylos matyti, kad jis turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra įgijęs med. felčerio anesteziologo, rentgeno laboranto specialisto, masažuotojo, plataus profilio traktoristo, auto šaltkalvio remontininko, vairuotojo specialybes, nuo 2012 m. birželio 4 d. dirba statybininku - brigadininku, iki įkalinimo dirbo Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje med. felčeriu anesteziologu, jis turi nuolatines pajamas, kurių pakanka jo poreikiams tenkinti, kiekvieną mėnesį išsiunčia dalį pinigų savo pusseserei bei motinai (asmens byla II dalis, b. l. 176). Iš antstolio D. K. 2013 m. sausio 8 d. pažymos matyti, kad iš K. S. 33 000,00 Lt žala nukentėjusiajai K. G. yra atlyginta visiškai (asmens byla II dalis, b. l. 158). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis vykdomųjų raštų neturi (asmens byla, II dalis, b. l. 173). Tuo atveju, jei nuteistasis bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam yra garantuojamas darbas (asmens byla, II dalis, b. l. 171), taip pat jis turės, kur gyventi – gyvens su motina, jai nuosavybės teise priklausančiame name (asmens byla, II dalis, b. l. 172). K. S. nuteistas pirmą kartą, bausmės atlikimo metu drausminių nuobaudų nėra pažeidęs, septynis kartus skatintas už stropų darbą, nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose (asmens byla, II dalis, b. l. 118, 127, 135, 145, 147, 152, 164), bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, laisvalaikiu žaidžia kompiuterinius žaidimus, skaito knygas, žiūri televizorių. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Tiek Lukiškių TI-K Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek prokuroras išreiškė pritarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo K. S.. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
Tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jo padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytą nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.
K. S. anksčiau nebuvo teistas, tačiau atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam teismo nuosprendžiu buvo paskirta subendrinus bausmes, skirtas už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių vienas sunkus nusikaltimas asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Iš 2013 m. spalio 25 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, K. S. kaltu neprisipažino, yra tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų, pats neigia, kad turi kokių nors problemų, sakydamas, kad čia nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes (teikimo medžiaga, b. l. 5-8). Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės nurodyta, kad nuteistasis K. S. orientuojasi į aukšto savęs statuso identifikavimą, pabrėždamas savo išskirtinumą, išryškinantis savo individualumą, neprieinamumą, linkęs teigiamai save vertinti, savikritiškumu nepasižymi, vadovaujasi savo principais ir idėjomis, bendraudamas jis išlieka emociškai neatsiskleidžiančiu, tvirtai laikosi savo pozicijos, siekia realizuoti savo teisumą, į įvykius reaguoja įvertinęs visas aplinkybes, nuslėpdamas savo tikruosius jausmus, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, kalbėdamas apie tai išlieka gynybišku, uždaru, siekia neatskleisti savo emocijų (teikimo medžiaga, b. l. 4). 2012 m. vasario 17 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo socialinės reabilitacijos skyrius, teikdamas charakteristiką apie K. S. nurodė, kad apie įvykdytą nusikaltimą kalbėti nenori, kaltę neigia, jaučiasi nekaltai nuteistas, savanoriškai civilinio ieškinio nemoka (asmens byla, II dalis, b. l. 132). 2013 m. spalio 25 d. socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad interviu metu kaltę pripažįsta iš dalies, priteistą žalą atlygino visiškai, tvirtina, kad šis pažeidimas yra jam nebūdingas ir iš dalies neigia teisės pažeidimą (teikimo medžiaga, b. l. 5). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai išreiškė abejonę, jog vėlesnis žalos atlyginimas yra sietinas ne su K. S. siekiu palengvinti nukentėjusiosios padėtį, o tikintis, kad į tai gali būti atsižvelgta, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Be to, gan cinišką nuteistojo požiūrį atspindi ir jo skundo argumentas, neva nukentėjusiajai žymiai svarbesnis yra 20 000,00 litų, skirtų civiliniam ieškiniui pilnai padengti, iš jo gavimo faktas, negu kaltės pripažinimas jau po bylos išnagrinėjimo, tokiu būdu netiesiogiai teigiant, neva nukentėjusiajai svarbu tik tariama finansinė nauda.
Nors nuteistasis savo skunde pažymi, kad jo bendrininkas, padarant Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. nusikalstamą veiką, iš įkalinimo įstaigos jau yra paleistas lygtinai, tai nelaikytina besąlygišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą taikyti ir K. S. atžvilgiu. Akcentuotina, kad abiejų nuteistųjų asmenybės ir elgesys įkalinimo įstaigoje nėra tapatūs. Kitas nusikalstamos veikos bendrininkas savo kaltę dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., pripažino tiek pirmosios instancijos teisme, tiek vėliau, jau atliekant nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, psichologo išvadoje dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo konstatuota, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis išgyvena stiprias emocijas, jaučia kaltės ir gėdos jausmą, negatyviai žiūri į savo elgesio pasekmes. Tačiau nagrinėjamu atveju K. S., net ir atlikdamas bausmę, paskirtą įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Tačiau akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Nors skunde bandoma sumenkinti nuteitojo požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas svarbą apeliuojant į tai, neva tokiu būdu asmuo už tą pačią veiką yra teisiamas antrą kartą, su šiuo argumentu nesutiktina. Kaip matyti iš K. S. asmens byloje esančios Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos išvados, jis iki šiol nepripažįsta savo kaltės, teikia pirmenybę savirealizacijai, ir savo elgesį bei mąstymą kontroliuoja iki maksimumo. Jis pilnai suvokia, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, nėra jautrus išoriniams veiksmams, pokalbio metu lieka gynybišku ir uždaru, stengiasi neatskleisti savo emocijų. Nurodytos aplinkybės rodo, kad asmuo pirmiausia rūpinasi savo asmenine gerove, apie padarytas nusikalstamas veikas ir jų padarinius negalvoja, jų neanalizuoja. Jeigu asmuo pilnai nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, už kurias yra nubaustas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, būdamas pataisos įstaigoje, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis tai padarys laisvėje.
Nuteistojo skunde taip pat akcentuojamas tariamas žemesnės instancijos teismo šališkumas, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 3 p. nenumatyta, kad teisėjas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, negali spręsti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo. Be to, Europos Žmogaus Teisių Tesimas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje nėra užtikrinta teisė į lygtinį paleidimą ar atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Laisvės atėmimo bausmė, paskirta kompetentingo teismo nuosprendžiu, pirmiausia yra pagrįsta procesais pirmoje ir apeliacinėje instancijose. Be to, 6 str. netaikomas procesui, kurio metu sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, nes čia nėra sprendžiamas baudžiamojo kaltinimo ar civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas (Ganusauskas v. Lithuania (dec.), no. 47922/99, 1999-09-07).
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis jau suvokė savo neteisėtus veiksmus ir juos įvertino, suprato dėl ko yra nubaustas, apsvarstė ir įvertino jam paskirtos bausmės paskirtį, prasmę, jos tikslą ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, kaip teigiama skunde, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,
n u t a r i a :
nuteistojo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Teisėjai Arūnas Kisielius
Daiva Pranytė-Zalieckienė