Teismas
n u s t a t ė :
A. J. P. mušdamas žmogų sukėlė fizinį skausmą:
jis, 2021 m. lapkričio 27 d., apie 02.00 val., kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pirties antrame aukšte, tyčia kumščiais ne daugiau kaip 10 kartų sudavė A. V. į veidą ir taip mušdamas sukėlė A. V. fizinį skausmą.
A. V., K. P., E. J. ir B. S. nesunkiai sužalojo žmogų:
jie, 2021 m. lapkričio 27 d., apie 02.00 val., kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pirties antrame aukšte, veikdami bendrininkų grupe, konflikto metu bendrais veiksmais, tyčia, ne mažiau nei 10 kartų smūgiuodami kumščiais ir keliais bei spirdami kojomis A. J. P. į įvairias kūno vietas, padarė jam odos nubrozdinimus abiejų rankų alkūnėse, galvos plaukuotoje dalyje, dešiniajame skruoste ir nosies kaulų lūžimą, tai yra, nesunkiai jį sužalojo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. P. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d., per jo gimtadienį, draugas L. pasiūlė atvykti į sodybą. K. P. buvo organizatorius ir ėmė pinigus už tai. Buvo sukurta grupė „Instagram“ programėlėje, joje buvo surinkti žmonės; jis taip pat buvo įtrauktas į tą grupę, jam buvo leista dalyvauti, todėl ten ir nuvyko. Į pirtelę atvyko apie 20 val. su L. S. ir E. G.. Nuvykus viduje jau buvo gal 10 žmonių; jų nepažinojo, susipažino su K. ir A., padavė K. pinigus, jog galėtų pabūti pirtyje. Įėjęs į vidų matė ant stalo daug alkoholio, kai kurie žmonės jau buvo išgėrę, vartojo stipriuosius gėrimus; vyko vakarėlis, visi šoko. Pats alkoholio neatsivežė, jo nevartojo; ar draugai vežėsi, nežino. Jo draugas E. vartojo alkoholį. Viskas buvo labai gerai, su visais bendravo ir eigoje iš jo pasakojimo aplinkiniai sužinojo, kad yra jo gimtadienis, apie 24 val. jį pasveikino su gimtadieniu. Kažkur apie 2 val. nakties, ne visi, bet didžioji dalis vakarėlio dalyvių, buvo antrame aukšte ir šėliojo, kas gėrė, kas bendravo su merginomis. Nežino kodėl, gal norėdamas pasirodyti prieš esančius kambaryje, trenkė į sieną ir ją išmušė. Kambaryje tuo metu buvo jis, viena mergina, vienas vaikinas skusta galva, du jo draugai ir keturi kaltinamieji. Nemanė, kad siena bus iš gipso ir kad ji įlūš. Kai jis išmušė sieną, iš tualeto išėjo K.; A. J. P. jo iškart atsiprašė, nurodė, jog už padarytą žalą gali sumokėti. K. jo nesiklausė, pradėjo ant jo rėkti ir jį pastūmė. A. J. P. krisdamas įsikibo į E. J. marškinėlius ir juos įplėšė; dėl to E. pradėjo ant jo rėkti. Atsikėlęs nuo grindų, A. J. P. ir pajuto labai stiprius smūgius iš nugaros, dėl to nebežinojo, ką daryti, susirietė į kamuoliuką ir nebežino, kiek smūgių gavo, jį daužė iš visų pusių. Nežino pats kaip pateko į balkoną, ten buvo mušamas toliau. L. buvo įsikišęs, stengėsi išskirti jį ir jį mušusius vaikinus. Atsikėlęs pamatė durų atspindyje, kad jo nosis yra pakrypusi į kitą pusę, veidas kraujuotas, akis ištinusi; apsičiupinėjęs galvą, rado daug gumbų. Balkone taip pat pamatė keturis nueinančius žmones, kurie jį mušė; kad jį mušė keturiese nusprendė iš to, kad kai buvo susirietęs, matė keturis žmones ir jų kojas. B. S. jam trenkė keliu ir pataikė į galvą ir krūtinę, matė jo violetinę striukę prieš save. K. ir E. buvo priešais jį, todėl matė ir kad jie sudavė jam smūgių; kambaryje dar buvo A., kas jam davė smūgius iš nugaros, A. J. P. nematė. Muštynes matė E. G., L. S. ir viena mergina. Tvirtina, kad visi kaltinamieji mušime dalyvavo. Kas kokius smūgius sudavė nelabai galėtų pasakyti, bet žino, kad smūgius gavo iš visų pusių. A. J. P. nepripažįsta, jog sudavė smūgius A. V., tvirtina, kad fizinio smurto prieš jį nevartojo, su V. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka; byloje užfiksuoti neteisingi duomenys, kad jis norėjo sumušti V.. Trenkti galėjo nebent kai gynėsi, bandė nustumti jį užpuolusius vaikinus. Prieš tą konfliktą jokių žodinių konfliktų su V. ir J. nebuvo. Nepamena, ar jis jį vadino kokiais įžeidžiančiais žodžiais, nebuvo taip, kad supykęs mušė tą skylę. Ikiteisminiame tyrime buvo pripažinęs, kad sudavė A. V., nes bijojo tų žmonių. Šiandien jų nebebijo, nes turi gynėją ir tie žmonės jam siūlė taikytis; siūlydami pinigus, jie pripažino kaltę, tačiau susitarti nepavyko, nes jam padaryta operacija kainavo 3 300 Eur, o jie siūlė mažesnę sumą žalai atlyginti. Parodydamas vietą, kur jis mušė A. V. toje sodyboje, A. J. P. pripažįsta šitą dalyką pamelavęs, tvirtina nieko nemušęs, nei vieno smūgio nesudavęs. Taip pat jis nurodė po konflikto norėjęs grįžti namo, bet jo sutartas vairuotojas galėjo atvažiuoti tik 6 val. ryte, o išsikviesti kito transporto jis neturėjo galimybės, telefonas buvo išsikrovęs, kiti asmenys jam nepadėjo, tik reikalavo pasišalinti iš pirties ir grasino priešingu atveju dar labiau sumušti. Dėl šių priežasčių jis iš sodybos išvyko apie 6 val., vairuotojo laukė apie 4 val. kaitinamojoje pirtyje su savo draugais L. ir E.. Grįžęs namo pradėjo suvokti kas įvyko, suprato, kad jam reikia medikų pagalbos ir reikia kreiptis į policiją, to dėl tą pačią dieną po pietų kreipėsi į medikus. Gargždų poliklinikoje pasakė, kad nukrito nuo laiptų. Taip pasakė, nes bijojo tų keturių žmonių, pirmą kartą pateko į tokią situaciją. Ligoninėje praleido dvi dienas, jam nustatė padarytus sužalojimus. Vėliau jam buvo atliktos dvi operacijos: per pirmą operaciją buvo atstatytas lūžęs nosies kaulas; kadangi buvo sunku kvėpuoti, kitos operacijos metu jam ištiesino (atstatė į normalią) nosies pertvarą. Prisimena, kad buvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto, bet ką jam nurodė, negali pasakyti, neprisimena. Gydymą baigė prieš 9 mėnesius iki apklausos teisme, šiuo metu nusiskundimų nebeturi. Jam reikėjo operacijos, nes nosis buvo kreiva; kodėl to nenurodė ekspertui, nežino. Nosies traumų ar kokių bėdų iki įvykio neturėjo; prieš tą įvykį nosies pertvaros kreivumas buvo nežymus; turėjo problemų dėl kvėpavimo, buvo sunku pakvėpuoti, todėl lankėsi pas gydytojus, jam buvo nustatyta alergija, gydytoja apie nosies pertvaros pakrypimą nieko nekalbėjo. Jei gydytoja apie pakrypimą būtų kalbėjusi, jau tada būtų pasidaręs operaciją. Iki sumušimo pas LOR gydytoją lankėsi, bet dėl kokių susirgimų – neatsimena, buvo dar nepilnametis. Vartodamas gydytojo paskirtus vaistus, jis galėjo normaliai kvėpuoti, tačiau po sumušimo vaistai nebepadėjo, padėjo tik operacija. Visiškai palaiko pareikštą civilinį ieškinį, nes jame nurodytas sumas už operaciją sumokėjo jo tėtis ir jam turi būti kompensuota ši žala. Taip pat palaiko reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes buvo pažemintas psichologiškai, kad jį sumušė keturi žmonės ir dar pareiškė pretenzijas dėl sumušimo, kurio jis nepadarė.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas liudytoju, A. J. P. buvo papildomai parodęs, kad jis pats labai rėkė ant A., klausdamas, kas jį sumušė, tada A. stovėdamas šalia jo jam trenkė kumščiu, pataikė į petį; tada A. J. P. puolė ant jo, jie mušėsi stovėdami ir jis A. sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas, daugiausia į veidą ir į šonus, ne mažiau 10 smūgių. Į jų muštynes niekas nesikišo, kažkas net pasakė, kad reikia leisti jiems išsiaiškinti. Tos muštynės galėjo trukti gal tris minutes. Kai A. J. P. pradėjo smaugti A., jį nuramino jo draugas L., tada jis atsitraukė nuo A., kurio kaktoje buvo atsiradęs guzas. Į medikus kreipėsi lapkričio 29 dieną, nes nosies skausmas nepraėjo (1 t., b. l. 51-58, 106-109, 184-187).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, A. J. P. parodė, kad jokių smurtinių veiksmų A. V. atžvilgiu neatliko, pats 2021 m. lapkričio 27 d. jis buvo sumuštas 4 asmenų, tai yra K. P., A. V., B. S. ir E., kurio pavardės nežino, o jo veiksmai A. V. atžvilgiu buvo gynybiniai, kai A. V. jį apkabino per liemenį ir jie abu nugriuvo ant grindų (5 t., b. l. 102-105, 112-114).
Nukentėjusiojo A. J. P. parodymų patikrinimo vietoje metu jis patvirtino savo tuo metu nurodytas aplinkybes, parodydamas, kad K. P. jį stumtelėjo, o A. J. P. virstant atgal jis spėjo sučiupti sėdinčiam ant lovos E. už rūbų, po to pajuto smūgį iš nugaros, kur stovėjo B. ir A., į galvos dešinį šoną/apatinį žandikaulį ir po to pats judėjo ar buvo stumiamas į koridorių. Saugodamas galvą nuo smūgių, buvo rankomis užsidengęs veidą, bet trumpam buvo jas atitraukęs ir tada gavo smūgį į nosį, nuo ko jam ši ir lūžo, kadangi tuo metu pajuto skausmą nosies srityje ir užplūdusį adrenaliną. Kas sudavė šį smūgį, jis nespėjo pamatyti. Šio parodymų patikrinimo metu A. J. P. buvo nurodęs, kad parėjęs į kambarį šaukė, rėkė aiškinosi su K. ir A., kai A. per L., kuris stovėjo tarpe jų, kumščiu sudavė A. J. P. į kairį šoną, dėl ko šis sugriebė A. už šlaunų ir nunešė į koridorių, ten jį paleido. Tada A. bandė jam suduoti kumščiu į veidą, tačiau nepataikė, sudavė kumščiu A. į pilvo sritį kokius 3-4 kartus, sugriebęs už rūbų jį ištempė į lauką, prispaudė prie turėklų ir kelis kartus rankomis ir keliais smūgiavo jam į pilvą bei veidą, o pats iš A. jokių smūgių negavo. Taip pat A. J. P. nurodė, kad jiedu su A. grumdamiesi grįžo į tą patį kambarį, kur grumtynių metu šis griuvo ir nugara trenkėsi į radiatorių, dėl ko šis nukrito nuo sienos. Abu ir A. J. P., ir A. V. – pargriuvo ant grindų, A. J. P. gulėjo ant nugaros, o ant jo nugara į jį gulėjo A., todėl A. J. P. alkūne apglėbė A. per kaklą ir jį spaudė. Tuo metu priėjo juos skirti L. S. ir K. P.. po to viskas nurimo, į jųdviejų konfliktą niekas daugiau neįsivėlė (1 t., b. l. 145-177).
Panašiai A. J. P. parodė apie įvykio aplinkybes ir 2022 m. balandžio 21 d. akistatos tarp jo A. J. P. ir K. P. metu, įvardijęs visus keturis jį mušusius vaikinus – K., A., B. ir E. (b.l. 1 t. 119-127).
2022 m. kovo 31 d. atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo A. J. P. ir įtariamojo A. V. metu A. J. P. tvirtino, kad jis buvo sumuštas pirtelėje 4 asmenų - Tai A., K., B. ir dar vieno vaikino, kurio vardo neatsimena, kurie sudavė jam iki 20 smūgių. Buvo mušamas antro aukšto kambaryje, prieškambaryje ir lauke, tai liovėsi tik įsikišus jo draugui L.. Po tų muštynių A. J. P. nurodė įėjęs iš prieškambario į vidų ir puolęs A., nes norėjo atkeršyti už tai, ką jis ir jo draugai padarė. Jis rėkė ant jo, o A. jam tada kumščiu trenkė į pilvą; tada A. J. P. nurodė pradėjęs mušti A., jam trenkęs kumščiu į įvairias kūno vietas daug smūgių. Nematė jokių sužalojimų ant A. veido ar kūno, po jo suduotų smūgių.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. P. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. J. P. pastūmė, bet jo nemušė. Konfliktas įvyko dėl A. J. P. tyčia sienoje išmuštos skylės, kurią kaltinamasis pamatė išėjęs iš tualeto; mano, jog A. J. P. sienoje skylę išmušė norėdamas išprovokuoti konfliktą. Tą vakarą visi juokais vadino A. J. P. (duomenys neskelbtini), bet jis dėl to nepyko, pats pripažino išorinį panašumą. Išankstinio nusistatymo prieš A. J. P. irgi niekas neturėjo, sužinoję, kad tądien buvo jo gimtadienis, jį sveikino, kilnojo, K. P. ta proga dar ir kažkokio alkoholio iš to paties butelio su A. J. P. išgėrė. Kai prasidėjo konfliktas, jis, A., E. ir B. visi stovėjo kartu kambaryje. Kiek prisimena, P. jį pastūmė ir jis jį pastūmė atgal, delnais atsiremdamas jam į krūtinę, o kadangi šis stovėjo arti lovos, tai nukrito sėdomis į tą lovą; niekur neužsigavo ir nesusižeidė. Tada A.J. P. supyko, pradėjo rėkti, kad eitume muštis; tada prie jo pribėgo A., apkabino P. per juosmenį ir prasidėjo grumtynės; pargriuvo ir ant grindų, iškabindami radiatorių; ryte pusė A. veido buvo sutinusi. Prie jų pribėgo E. J., kuris bandė juos išskirti, tačiau, kaip ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs K. P., pats įsivėlė į muštynes - trenkė porą smūgių A. J., siekdamas padėti draugui; kuo ir į kurią vietą trenkė E., K. P. nematė, jis irgi bandė eiti jų skirti, tačiau vaikinai grumdamiesi jį nustūmė. Atbėgęs į kambarį, kur vyko muštynės, jo draugas J. K. ir prie A. J. priėjęs jo draugas L. S. juos išskyrė. Dar kol L. laikė A. J., šis šaukė, kad nori eiti į lauką ir dviese pasimušti su A.. L. muštynių metu stovėjo tame pačiame kambaryje ir konfliktą matė, tačiau skirti jų nėjo, tik pamatęs, kad A. J. bėga kraujas, ėjo išskirti konflikto dalyvių. K. P. patvirtino matęs, kad kai baigėsi muštynės, A. J. iš nosies bėgo kraujas, paryčiais jį kažkas išsivežė, bet iki pat išvažiavimo iš pirties A. J. nuolat siūlė eiti muštis A.. Po įvykio, praėjus porai dienų per „Instagram“ jam parašė A. J., nurodydamas, kad jis su draugais susimestų 800 eurų, nes kitaip jis pradės bylą. K. P. jam atsakė, kad tegul pradeda bylą, nes pats jam jokio smūgio nesudavė, o A. J. P. iš karto po muštynių pasakė, kad jam jokių pretenzijų neturi.
Parodymų patikrinimo vietoje metu K. P. buvo parodęs kairiau esantį kambarį pirties antrame aukšte, skylę sienoje, kurią išdaužė A. J. P., kur ir kaip A. J. P. pirmas pastūmė K. P., nuo ko šis atsitrenkė į tualeto duris, kaip K. P. pastumdamas A. J. P. į krūtinę, nusodino jį ant šalia esančios lovos, kaip šiam stojantis prišoko K. P. iš dešinės stovėjęs A. V., kuris rankomis apkabino A. J. P. ties liemeniu ir abu pargriuvo ant grindų, jo manymu, šonais abu atsitrenkdami į prie sienos pritvirtintą radiatorių. K. P. nurodė, jog nematė, kad A. J. P. būtų trenkęsis nosimi į radiatorių. Po atsitrenkimo į radiatorių šis nukrito, o A. V. ir A. J. P. toliau apsikabinę vienas kitą grūmėsi atsigulę ant grindų, o prie jų priėję E. su L. bandė juos skirti. K. P. nurodė, jog kambaryje tuo metu buvo jis, A. V., B., L., A., kuris nieko nedarė, E., ir kažkuriuo momentu į kambarį galėjo būti įėjęs J. K. P. nenurodė, kokius veiksmus atliko B. S., tvirtino, kad tik A. J. P. ir A. V. grūmėsi kambaryje, o kiti bandė juos skirti, paskui visi išėjo į koridorių, kur A. J. P. provokavo A. V. eiti išsiaiškinti dviese ir jie vėl apsikabinę pargriuvo ir grūmėsi ant grindų, A. J. P. buvo ant viršaus A. V., veidu į veidą. A. J. P. sudavė A. V. ne daugiau nei 2-3 smūgius kumščiu į galvos kairę pusę, A. V. tuo metu rankomis dengėsi veidą ir jokių smūgių suduoti A. J. P. neturėjo galimybės, nes A.J. P. buvo jį prispaudęs, ant A. V. megztinio buvo kraujo dėmių, ar ant A. J. P. buvo kraujo žymių - nepamena. Pats K. P. L. S., B. S., E. ir E. tuo metu stovėjo koridoriuje ir nieko nedarė. Paskui A. V. ištrūko ir atsistojo, abu su A. J. P. išėjo pro laukines praviras duris ir stumdėsi lauke prie turėklų, pargriuvę ant grindų nebebuvo, K. P. su B. S. juos atskyrė. Įvykio metu K. P. nurodė delnais pastūmęs A. J. P. į krūtinės ar peties sritį, tačiau kumščiu jokių smūgių jam nesudavęs; E. galbūt galėjo jam suduoti kambaryje, kai grūmėsi A. J. P. su A. V., tačiau daugiau niekas, išskyrus A. V. ir A. J. P., nesimušė (2 t., b. l. 150-165).
Akistatos su A. J. P. metu K. P. laikėsi tų pačių parodymų, t. y., kad jis A. J. P. nemušė ir pirmas nestūmė. tik A. su A. dviese vienas kitam smūgiavo, o jis ir E. bandė juos skirti (b.l. 1 t. 119-127).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad į sodybą atvyko vienas iš pirmųjų, neužilgo atvyko J. su draugais. Su savimi jis (A. V.) atsivežė degtinės butelį, kurį gėrė kartu su draugu A.. Kai atvyko A. J., A. V. jam pasakė, kad jis atrodo kaip (duomenys neskelbtini), bet jis dėl to pasakymo neįsižeidė, pasakė, kad ir nori atrodyti kaip (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir A. J. P. buvo pokalbis apie kovos menus, jie svarstė, kuris kovoje laimėtų, tačiau muštis neketino. Jie su J. tikrai išgėrė po stiklelį iš jo degtinės butelio, šventė J. gimtadienį, kilnojo jį ant kėdės. Kažkuriuo metu A. V., būdamas pirmame namo aukšte, išgirdo dundesį iš antro aukšto, nuėjo ten ir pamatė prieš jį stovintį K. ir gale kambaryje A. J., kuris buvo be marškinėlių ir įpykęs. K. ir A. J. susistumdė, vienas ant kito rėkė dėl sienoje išmuštos skylės, todėl A. V. įsikišo tarp jų, apkabino A. J., nes manė, kad jis puls K., ir tada jie abu nuvirto prie radiatoriaus. Kai parvirto, J. smūgiavo jam (A. V.) į veidą, todėl A. V. gindamasis ir pats galėjo jam suduoti. Kai P. buvo ant viršaus ir jam smūgiavo, jis rankomis gynėsi nuo jo smūgių ir galėjo jam tuo metu suduoti rankomis, nes norėjo išsilaisvinti. Kažkaip išsilaisvinęs ir atsistojęs, A. V. išėjo į kitą kambarį, po to kieme matė, jog ir ant A. J. P., ir ant jo paties kūno ir drabužių yra kraujo dėmių, P. nosis buvo iškrypusi, tačiau kodėl ji iškrypo ir nuo kurio smūgio jo nosis galėjo lūžti, jis nežino. Balkone penkiems net vietos nebūtų užtekę, grumtynių nei koridoriuje, nei balkone jis neatsimena. Konflikto metu nuo A. J. P. smūgių jam buvo padarytos kraujosruvos ant veido, tačiau tai nebuvo gyvybei pavojingi sužalojimai, todėl į gydymo įstaigą dėl jų A. V. nesikreipė.
Savo parodymus A. V. yra patvirtinęs ir jų patikrinimo vietoje metu (3t., b. l. 1-15) bei akistatos tarp jo ir A. J. P. metu, tvirtindamas, kad jis A. J. netrenkė niekur, o šis ant jo supykti galėjo, nes vakaro eigoje jis keletą kartų A. J. pavadino "(duomenys neskelbtini)", net paprašytas taip nebevadinti. Turbūt dėl to A. J. trenkė tik A. V. į įvairias kūno vietas, daugiausia į veidą ir galvą. Nuo to A. V. galvoje iškilo guzas, paakyje buvo mėlynė, iš nosies bėgo kraujas (1 t., b. l. 112-118).
Kaltinamasis B. S. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, jog aptariamo vakarėlio metu būdamas pirmame pirties aukšte, jis išgirdo kažkokius garsus ir užlipo į antrą aukštą; konfliktas jau buvo prasidėjęs, A. J. P. buvo ant A. V., jie grūmėsi ant grindų koridoriuje, ne kambaryje. Vėliau jis su K., A. ir dar kažkuo buvo susispaudę koridoriuje ar balkone, jis bandė agresyviam A.J. P. du kartus suduoti į šonkaulių sritį, bet nepavyko, tada jį pastūmė ir jis nukrito į balkono kampą; į galvą jam nesudavė. Jis atsirėmė su rankomis ir nukrito ant šono. Ką tuo metu darė J., P. ir V., negali pasakyti. Kai A. J. P. su A. V. išsiaiškino balkone, visi nusileido į apačią. B. S. nurodė, kad pirmos grumtynės buvo prie radiatoriaus kambaryje, o kitos buvo balkone. P. ant gulinčio V. buvo užsėdęs tarp koridoriaus ir balkono, ant slenksčio. V. gynėsi nuo P. ir tuo metu jis P. galėjo suduoti. Jie atplėšė P. nuo V., tada visi nulipo į apačią. Balkone grumtynes matė, tačiau kas kokius smūgius sudavė P. nežino. Iš dalies prisipažįsta, kad P. pastūmė ir, kad bandė du kartus suduoti į šonkaulius, tačiau nuo ko P. lūžo nosis nežino. Nematė, kad kas nors, išskyrus E. J. ir A., P. būtų sudavę. Dar vakarėlio eigoje A. J. pasisakė, kad yra jo gimtadienis, tai jie jį pasveikino, pakilnojo ant kėdės ta proga, vakarėlio metu buvo alkoholio, bet nedaug ir kas ką bei kiek gėrė – jis neįsidėmėjo, pats dėl išgerto alkoholio kiekio įvykio aplinkybes prisimena gerai. Kai jis užlipo į antrą aukštą, ten jau buvo A. J. P., K., E., A. ir L. S.; visi stovėjo tarpduryje į balkoną ar balkone. A. J. šiek tiek pasisuko į K. ir jam su delnais suduodamas į krūtinę pastūmė. Smūgis nebuvo stiprus, K. niekur nenugriuvo. L. S. tai pamatęs bandė raminti A. J.. B. S., tai pamatęs, priėjo prie pasisukusio A. J. ir jam bandė suduoti 2 smūgius kumščiais į šonkaulius, tačiau šis kažkaip išsilenkė, tas B. S. nepavyko jam pataikyti. Tuomet jis A. J. delnais pastūmė į nugaros, dėl ko šis nukrito ant šono. B. S. nurodė matęs, kaip A. J. užsipuolė A., suduodamas kelis smūgius jam kumščiu į galvą; visi šaukė A. J., kad jis baigtų. O kadangi jis nesiliovė, jie visi, t. y. jis, K., E. ir L. atplėšė A.J. P. ir A. V. vieną nuo kito. Tada supyko A. ir norėjo jį mušti, bet jie jam to daryti neleido. Kad E. ar K. būtų smūgiavę A. J., jis nematė.
Panašiai apie įvykio aplinkybes B. S. parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodęs kur A. V. ir A. J. P. pradėjo stumdytis, po ko abu pargriuvo ant grindų, kad A. V. griuvo nugara ant grindų, o A. J. P. buvo ant jo viršaus ir sudavė ne vieną smūgį kumščiu A. V. į galvą, po to L. S. ir E. atitraukė A. J. P. nuo A. V. ir ištempė jį lauk prie turėklų. Tada balkone stovėjo E., L. S. ir A. J. P., o koridoriaus patalpoje liko stovėti jis, K. P., E. ir A. V. (už jų), jie kalbėjosi, aiškinosi dėl radiatoriaus ir skylės; po to A. J. P., būdamas lauke, puolė vėl į vidų prie A. V., bandė jam suduoti kumščiu, tačiau nepataikė. K. P. stumtelėjo jį atgal į lauką, o A. J. P. pastūmė K. P. į vidų. A. V. išėjo į lauką, iš jo paskos išėjo ir kiti buvę koridoriuje, uždarė laukines duris ir A. J. P. puolė mušti A. V., įspraudęs jį į balkono kampą; kiti vaikinai nieko nedarė, tik stovėjo lauke balkone ir žiūrėjo. Kažkokiu momentu, kai B. S. stovėjo balkone prie laiptų, A. J. P. atsistojo nugara į jį, tai tuo metu B. S. rankų delnais pastūmė A. J. P. į priekį. Nuo suduoto smūgio A. J. P. nepargriuvo, tik rankomis palietė grindis. Daugiau jokių smūgių B. S. A. J. P. tvirtino nesudavęs (3 t., b. l. 55-58, 59-68).
Kaltinamasis E. J. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, jog buvo antrame aukšte, kažko kuprinėje ieškojo, kai atėjo A. J. ir kumščiu taip išmušė skylę sienoje, kad ir ant E. J. nubyrėjo tinkas. Išėjęs iš tualeto ir tai pamatęs K. supyko, jiedu su A. J. pradėjo vienas ant kito rėkauti, susistumdė, o jis tarp jų įlindo, ragindamas apsiraminti. Tada atėjo A., taip pat ėmėsi juos skirti, norėjo apriboti judesius A.J. P., todėl E. J. pats užsiėmė K.. Tada tarp A. ir A. įvyko grumtynės, jie parkrito ir E. J. matė, kaip A. buvo užsėdęs ant A., kuris gulėjo ant žemės, ir smūgiavo A.. E. J. bandė A. J. P. atitraukti, kai kažkaip pavyko, visi išėjo į kiemą, ten jis ant P. drabužių pamatė kraujo dėmes, gal veidas buvo šiek tiek pamuštas, pakitusios nosies nepastebėjo Nepripažįsta, kad jis pats dalyvavo muštynėse, pripažįsta tik kad A. J. vieną smūgį sudavė į ausį ranka, kai kambaryje mėgino skirti ir kai pats P. jam sudavė ranka. Nematė, kad P. ar S. būtų sudavęs smūgius. Nematė, kad kažkas stovinčiam P. būtų smūgiavę į veido sritį. Jau būdamas pirmame aukšte pamatė, kad J. kažkuris žandas buvo perbrėžtas, taip pat matė, kad jam buvo bėgęs kraujas iš nosies ir nosis buvo lengvai patinusi. Ikiteisminiame tyrime E. J. buvo nurodęs, kad kai jis bandė išskirti A. J. ir K., A. J. jam užtrenkė per veidą, todėl supykęs E. J. ir jam kumščiu trenkė į veido sritį, kiek atsimena, pataikė prie ausies. A., gindamasis nuo A. J., irgi jam trenkė, bet į kurią vietą, E. J. nematė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. G. parodė, jog A. J. P. pažįsta, 2021 m. buvo draugai, ir kartu dar ir su L. S. atvyko į vakarėlį „(duomenys neskelbtini)“, kur sutiko K. P. (kitų kaltinamųjų neprisimena). Prisimena, jog A. J. P. ranka nieko nesakęs trenkė į sieną, išmušė skylę, dėl to kiti pasipiktino, jį apšaukė, o A. J. P. sakė, kad atlygins žalą. Jis pats tuo metu buvo kambaryje ir matė per langą, kad kambaryje vyko susistumdymas, o balkone muštynės. Kambaryje stumdytis pradėjo K. ir buvo daugiau nei vienas pastūmimas; konflikte dalyvavo A. J. P. ir A. V.. Po to viskas persikėlė į balkoną, kur jau keturi vaikinai A. J. P. „daužė“, tačiau kokius smūgius kuris jam sudavė, E. G. nebeatsimena. Prisimena, kad A. J. P. buvo įspaustas į kampą, atsitūpęs, o jie visi tuo metu jį mušė stipriais rankų ir kojų smūgiais. Mano, kad ir A. J. P. sudavė smūgius, nes jis turėjo gintis. Prieš vakarėlį ant A. J. P. veido sužalojimų tikrai nebuvo, o kitą dieną E. G. matė, kad jo nosis pakrypusi, akis mėlyna ir rūbai buvo kruvini.
Panašiai parodė ir liudytojas L. S., patvirtinęs, kad jis, A. J. P. ir G. buvo draugai ir todėl kartu atvyko į tą vakarėlį 2021 m. lapkričio 27 d. Apie 02-03 val. nakties jis matė, kaip antrame aukšte A. J. P. nei iš šio nei iš to trenkė kumščiu į sieną, išmušdamas joje skylę, dėl to susipyko su K. P.; K. pastūmė A., šis pastūmė K., A. iš nugaros pribėgo A., E. ir B., jie pradėjo A. daužyti į galvą. L. S. bandė juos išskirti. Iš pradžių jie mušėsi kambaryje prie lovų, paskui išėjo ant laiptų ir ten mušėsi toliau, sudavė A. J. P. labai daug smūgių kumščiais, alkūnėmis ir keliais, šis irgi jiems sudavė, nes mėgino gintis, o L. S. viską matė pro stiklą tarp laiptų ir kambario. Matė, ir kad A. J. mušėsi dviese su A.; A. J. P. gynėsi nuo A. smūgių, todėl jam ir sudavė, šių muštynių metu A. J. P. atsitrenkė kambaryje į radiatorių. Prieš vakarėlį P. matė, jis jokių sužalojimų neturėjo, tačiau po muštynių A. veidas buvo kruvinas, nosis ištinusi. Po muštynių viskas aprimo, nei medikų, nei policijos niekas nekvietė. Tą vakarą jis pats ir A. J. P. mušę vaikinai vartojo alkoholį, ar jį vartojo A. J. P. – nežino, nematė.
Analogiškai apie įvykio aplinkybes L. S. buvo parodęs ir 2022 m. balandžio 21 d. akistatos su K. P. metu. L. S. teigė, jog A. J. P. tą naktį išgėrė porą taurelių stipraus alkoholio (2 t., b. l. 50-56).
Liudytoja S. B. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, tik su A. J. susipažino tame vakarėlyje, kuris vyko 2021 m. lapkričio mėnesį 2021 m.; ją ten pakvietė A.. Pamena, kad būdama antrame pastato aukšte, ji pamatė A. J. P., kuris pradėjo šūkauti, kad yra labai piktas, nori sumušti A., pagrasino išmušti sienoje skylę ir antru kumščio smūgiu ją išmušė. Dėl to jis sukonfliktavo su K. P., jie pradėjo grumti, K. P. apkabino A. J. P. ir jie abu pargriuvo ant grindų, o atėjęs A., kaip ji suprato, bandė juos išskirti. Tada ji išėjo į pirmą aukštą, iki tol vienoje krūvoje matė tris asmenis, kitų dviejų kaltinamųjų prie šių vaikinų nematė. Po konflikto į pirmą aukštą vienu metu nusileido keli vaikinai, A., A. J., kitų ji neatsimena; visi buvo išraudę, aiškių sumušimų ji nematė, viskas atrodė kaip ir gerai, A. J. P. po šio konflikto vakarėlio dalyviai net kilnojo į orą ir sveikino jį su gimtadieniu. A. J. P. veide sužalojimų ir kraujo dėmių nematė, neatsimena ar drabužiai buvo suplėšyti, telefono taksi išsikviesti jis iš jos neprašė. Ryte ji klausė A., kodėl P. ant jo taip pyko, nes jis ant vienintelio A. šaukė, kad nori sumušti. A. pasakė, kad dėl to, jog jis A. J. P. vadino (duomenys neskelbtini) dėl išvaizdos. Jos manymu, kai A. J. P. užlipo į antrą aukštą, jis nebuvo blaivus, nes buvo išraudęs, svirduliavo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K. buvo parodęs, kad matė, kaip A. J. P. savo elgesiu provokavo A. V. (iš pradžių žodžiais kabinėjosi, po to praeidamas pats užkliūdavo už A.). Vėliau, išgirdęs triukšmą pirtelės antrame aukšte, jis iš nusileidusio žemyn E. sužinojo, kad A. J. P. išdaužė sienoje skylę, dėl ko kilo konfliktas, pradėjo stumdytis. Užlipęs laiptais į antrą aukštą, per uždarytų laukinių durų stiklą jis matė, kaip kairėje pusėje esančiame kambaryje stovėjo A. J. P., E. J., A. V. bei kiti vaikinai, kurių negali įvardinti, jie tarpusavyje šūkavo, jis spėjo pamatyti, kaip A. J. P. pirmas puolė ant kažkurio vaikino, kurio tiksliai negali nurodyti, todėl supratęs, kad gali būti čia problemų, J. K. apsisuko ir išėjo. Išėjęs į lauką jis girdėjo, kaip jie visi buvo išėję jau į lauką ir stovėjo pirtelės antrame aukšte, balkone. Ten (balkone) buvo A. J. P., K. P., A. V., dėl B. S. nėra tikras ar buvo. Jie šūkavo, tačiau ką šaukė nepamena. Matė kaip balkone ten vyko kaip susistumdymas ar kažkas tai tokio, tiksliai pasakyti negali, bet tai buvo ne dviejų, o daugiau asmenų susistumdymas. Ar galėjo būti suduoti smūgiai kumščiais jis nėra tikras, aiškiai matyti, kas vyko balkone, jis negalėjo matyti, nes jie patys užstodavo vienas kitą savo kūnais. Praėjus kuriam laikui, buvo visi parėję į apačią, matėsi, kad iki galo neišsiaiškino. Ant A. V. veido, rūbų matėsi kraujo, sužalojimų nematė. O ant A. J. P. veido taip pat matė kraujo, jo nosies forma buvo pakitusi (2 t., b. l. 115-119, 4 t., b. l. 68-69).
Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamojo A. V. atstovė pagal įstatymą A. V. parodė, jog, kai sūnus grįžo namo, ji miegojo. Ryte, kai prabudo, įėjo į jo kambarį, jis dar miegojo; ji pamatė numestą kruviną megztuką. Ji sūnų pažadino, paklausė, kas nutiko; kai jis atsisuko į ją, pamatė jo pamuštą akį. A. sakė, kad nieko baisaus, apsistumdė su kažkuo, pats gavo į nosį, iš jos trumpai bėgo kraujas, ir tiek. Daugiau apie tai ji su sūnumi nebekalbėjo, bet kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, sužinojo, kad įvyko muštynės, susistumdymas dėl to, kad jam nepažįstamas vaikinas išsimušė skylę sienoje, vaikinai sukonfliktavo, o jis norėjo juos išskirti. Kiek ir kam buvo suduota smūgių, kiek žmonių dalyvavo muštynėse ji neklausė. Jos sūnus yra darbštus, sąžiningas, paslaugus, nebuvo turėję jokių problemų, nėra buvę muštynių. Tiesiogiai net jai neįvardino asmens, nuo ko jis gavo į nosį. Dėl mėlynės po akimi į medikus nesikreipė, tai nežymus sužalojimas, kuris dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios ir išnyko, sūnus akcentavo, kad jie susitaikė.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamojo B. S. atstovas pagal įstatymą V. S. parodė tik iš sūnaus pasakojimų ir daug vėliau sužinojęs, kad į vakarėlį atvyko kažkoks neprašytas svečias, kuris padarė skylę sienoje ir sukėlė konfliktą, kurio metu dar ir radiatorių nuplėšė.
Liudytoja K. S. (K. P. mama) parodė, kad apie 2023 m. lapkričio 26 d. vakarėlį sužinojo po kelių mėnesių iš tyrėjos, kai vyko ikiteisminis tyrimas, kuriame ji buvo įstatyminė sūnaus atstovė. Žinojo, kad sūnus važiavo į tą vakarėlį, bet jis parėjo be jokių sužalojimų, kraujo dėmių, nesuplėšytais rūbais, pats apie jokį konfliktą nepasakojo, todėl ji nieko ir neįtarė. Jau po tyrėjos skambučio paklausus, kas ten atsitiko, K. pasakė, kad A. J. P. išdaužė sienoje skylę ir todėl įvyko muštynės; pats jai nurodė to vaikino nemušęs. Liudytoja žino, kad sūnus buvo išnuomojęs tą pirtį, būdamas nepilnametis, prisiėmė atsakomybę už patalpų būklę, todėl pergyveno, įvykus incidentui. Ikiteisminio tyrimo metu ji susipažino su A. J. P., matė, kad jo nosis yra pakrypusi į vieną pusę, jo tėvas iš esmės dėl to turėjo pretenzijų, bet ji, pasižiūrėjo į A. J. P. „Facebook“ ir kitus socialinius puslapius, pamatė, kad jo nosis seniai buvo pakrypusi; be to, jis aktyviai propagavo smurtą. Visa tai sukėlė jai įtarimų, ar vaikino nusis išties lūžo šio įvykio metu, ar taip buvo įvykę jau seniau ir dabar jis su tėvais tiesiog siekė susirinkti pinigų jos korekcijai iš jos sūnaus ir kitų jo draugų kaltinamųjų. A. J. P. tėvai kalbėjo apie operaciją, įrodinėjo, kad ji kainuos 2 500 eurų, reikalavo tokios sumos žalai atlyginti, bet kiti nesutiko ir jie nesusitarė.
2022 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas K. P. jos liudytojos apklausos metu (2 t., b. l. 100-103). Vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu, jame matomas vaikinas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai nukentėjusysis A. J. P., kuris kelis kartus pakeltu tonu sako „išvaryk mane seni“, girdisi kitų asmenų balsai, kurie ramiai sako „nu tai gerai“. Sakydamas „išvaryk mane seni“, A. J. P. rankomis į kažką parodo ir delnus nukreipia į save. Taip pat matoma, jog kitas vaikinas - A. V. ramiai sako: „valink“ ir ranka mosteli. Pasigirsta kito vaikino balsas, kuris sako „tau sakė ką tik valink“ (2 t., b. l. 104-107).
2022 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota vaizdo įrašo, kurio nuorodą į el. paštą atsiuntė liudytoja K. P., apžiūra. Matomas Klaipėdos rajono laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kuris įkeltas 2021 m. balandžio 26 d., jame matomi du vaikinai, vienas jų - A. J. P., jis sukinėja veidą į visas puses, sunku konstatuoti nosies (ne)simetriją. Taip pat apžiūrėta el. paštu K. P. pateikta nuoroda į internetinį straipsnį adresu: (duomenys neskelbtini), kurią atidarius matomas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, parašytas 2019 m. liepos 29 d. Straipsnyje rašoma apie tai, kad J. A. P. mokslo metais lankė boksą, bei 10 metų yra žaidęs futbolą (2 t., b. l. 107-112).
Liudytoja A. S. parodė, kad ji yra boksininkė, A. J. P. žino tiek, kiek yra mačiusi bokso treniruotėse. Jų sporto klube jis tikrai veido traumos nebuvo patyręs, klube lankėsi kaip mėgėjas, net sporto medicinos sporto centre sveikatos nesitikrino.
Liudytojas D. B. parodė, kad jis yra bokso treneris, vieną dieną, gal prieš 2-3 metus, treniravo A. J. P., kurio tėvą pažinojo. Šios treniruotės metu vaikinui nebuvo suduotas smūgis į nosį, o daugiau A. J. P. pas jį ir nebepasirodė. Su J. tėvu bendrauja, kalba apie jų treniruotes, ne apie sūnų, tėvas neminėjo, kad jo sūnus būtų patyręs kokią nors traumą. Kai A. J. atėjo pas jį, jo nosis nebuvo traumuota/kreiva.
Liudytoja A. Š. parodė, kad ji yra A. J. P. šeimos gydytoja nuo 2018 m. Pirmas įrašas dėl nosies buvo 2021 m. rugpjūčio 27 d., jis skundėsi apsunkintu kvėpavimu per nosį, dažnu nosies užgulimu, sloga, kad dažnai serga virusinėmis kvėpavimo ligomis; buvo išduotas siuntimas pas LOR gydytoją. Nosies traumos/lūžiai iki tol nebuvo nustatyti, paklaustas apie traumas, jis neigė jų patyręs. 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi po persirgto Covid, siųstas LOR gydytojo konsultacijai ir 2021 m. vasario 22 d. apsilankė Gargžduose buvo pas LOR gydytoją. Gydytojos įraše nurodyta, kad nosies pertvara yra ryškiai iškrypusi į kairę pusę; buvo paskirtas (neoperacinis). 2021 m. lapkričio 15 d. jis kreipėsi vėl, skundėsi, kad turėjo temperatūros, peršalo, slogavo, kad dažnai užgula nosį, buvo ūminė virusinė infekcija, buvo nusiųstas LOR konsultacijai, ar kreipėsi – informacijos nėra, 2021 m. lapkričio 19 d. nedarbingumas buvo užbaigtas. Po to A. J. P. 2021 m. gruodžio 8 d. kreipėsi dėl nosies operacijos, atsiuntė dokumentus, kad 2021 m. lapkričio 30 d. buvo konsultuotas LOR gydytojo, kuris diagnozavo nosies kaulo lūžį ir nurodė, jog tikslinga nosikaulio repozicija nosies kaului atstatyti; operacijos data paskirta 2021 m. gruodžio 10 d. ir ji buvo atlikta (yra įrašas e. sveikatos duomenyse), iki 2021 m. gruodžio 12 d. A. J. P. buvo gydytas stacionare. Nosies pertvara gali nuo gimimo gali būti iškrypusi, jei jis dar ir sportininkas, bet tokių įrašų jo sveikatos istorijoje nebuvo rasta. Apie traumą jo sveikatos istorijoje yra įrašyta, kas jis kreipėsi į LOR gydytoją lapkričio 30 d.; daktaras aprašė, kad lapkričio 27 d. nakties metu buvo sumuštas, patirta trauma ir pasikeitusi nosies forma. Iki šios traumos jo med. dokumentuose nėra įrašo, kad būtų buvę rekomenduota daryti nosies pertvaros operaciją. Tyrėja atnešė gydytojai popierinį daktarės atsakymą pagal ankstesnį siuntimą, kuris iki tol nebuvo pristatytas į A. J. P. sveikatos istoriją, ten ranka buvo prirašyta, kad rekomenduojama operacija, bet elektroniniuose dokumentuose tokio įrašo nėra. Po traumos pirmiausia atstatomi nosies kaulai, jei ji lūžusi, o pertvaros kremzlė gali būti koreguojama vėliau, atskira operacija, įvardijama kaip septoplastika. Nosies pertvara gali būti iškrypusi ir nuo vaikystės, bet A. J. P. sveikatos istorijos įrašai to nepatvirtina.
Liudytoja T. Z. ((duomenys neskelbtini) ligoninės radiologė) paaiškino, kad iš A. J. P. 2021 m. lapkričio 27 d. rentgenogramos matyti nosies kaulų lūžis be poslinkio, ji gali tik parodyti nosies kaulų galimą lūžimo liniją (tiesi), negali pasakyti, ar tai senas lūžimas ar naujas, nes ankstesnių rentgenogramų jai pateikta nebuvo, sulyginti negalėjo. Senas kaulų lūžimas gali ir nesimatyti, jeigu jis buvo gražiai atstatytas, sugijęs be aiškaus kaulinio rumbo, o šiuo atveju A. J. P. rentgenogramoje išvis nesimato tokio kaulo rumbo. Nosies pertvaros iškrypimas gali būti įgimtas, dėl vystymosi pasekmių augant kaului arba genetiškai, bet šiuo atveju ji tokių duomenų neturėjo.
Liudytoja V. J. parodė, kad ji yra ausų, nosies, gerklės (LOR) gydytoja. Pagal išrašą A. J. P. 2021 m. vasario 22 d. buvo nustatytas nosies pertvaros iškrypimas į kairę pusę. Ranka įrašytas įrašas, kad reikalinga nosies pertvaros operacija; įrašas padarytas kaip gydymo rekomendacija, jei nebūtų efektyvus iki tol paskirtas gydymas. Įrašą įrašė ranka, greičiausiai todėl, kad surašius kompiuteryje dokumentaciją ir ją patvirtinus, pacientui iškilo klausimų, o juos aptarus papildomus įrašus ji įrašė ranka į ambulatorinę kortelę, nes kompiuterinės sistemos nebeleidžia pataisyti ar papildyti dokumentacijos. Šis sutrikimas savaime negalėjo praeiti. Iškrypimas į kairiąją pusę galėjo trukdyti pacientui kvėpuoti ir gyventi įprastą gyvenimą, bet operacija nebuvo gyvybiškai svarbi, ji reikalinga kvėpavimo funkcijų pagerinimui. Negalėjo būti, kad po paciento apsilankymo, jam nežinant, būtų padaryti kažkokie tai įrašai. Iš ligonių kasų apmokama tik nosies pertvaros korekcija (septoplastika), kurią ji ir buvo rekomendavusi; plastinių operacijų, tokių kaip nosies formos korekcija, ligonių kasos neapmoka, nes nosies forma kvėpavimui neturi reikšmės, tai tik estetinis dalykas.
Liudytoja J. D. parodė, kad ji yra LOR gydytoja, atliekanti nosies pertvaros operacijas; po traumų kartais atliekamos kompleksinės operacijos, kurių metu ji koreguoja nosies pertvarą, o chirurgas daro kaulo rekonstrukciją.. Jeigu nosies iškrypimai yra nuo gimimo, operacijos daromos tik po 16 metų amžiaus. Nosies ašies deformacija nuo gimimo matosi nuotraukose ir į abi puses deformuota nebūna, taip atsitinka, kai į vieną pusę deformuota nosis patiria traumą. A. J. P. epikrizėje įrašyta diagnozė – nosies kaulo lūžimas, ji ją pasirašė tik kaip skyriaus vedėja, o ne kaip gydantis gydytojas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, asmeniškai A. J. P. nepažįsta, tačiau jeigu epikrizę pasirašė jis, tai jis jam ir operaciją darė. Senų lūžių ligoninės gydytojai neatstato, tai jau yra plastinė operacija. Šiuo atveju buvo atlikta nosikaulio repozicija, tai yra, jo atkūrimas netrukus po traumos, kol nosikaulis dar nėra sugijęs. A. J. P. nosies pertvaros jis nekoregavo, dažniausiai niekada netvarko pertvaros tuo pat metu, kai yra atstatinėjamas nosikaulis, tai daroma jam sugijus. Apie A. J. P. nosies pertvaros iškrypimo senumą gydytojas duomenų neturėjo, todėl negali pasakyti, ar pertvara iškrypo per traumą ar anksčiau. Jei yra gydytojo įrašas dėl pertvaros iškrypimo prieš traumą, nosikaulio repoziciją tikrai buvo galima atlikti netrukus po traumos, o pertvaros korekciją (septoplastiką) - vėliau. Operacija, kurią jis atliko (lūžusio nosikaulio atstatymas) socialiai draustiems asmenims yra apmokama ligonių kasų; septoplastika valstybinėse medicinos įstaigose dėl medicininių priežasčių irgi atliekama nemokamai, bet žmogus gali operacijas darytis tiek valstybinėse gydymo įstaigose, tiek nevalstybinėse.
Iš 2021 m. lapkričio 29 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad A. J. P. kreipėsi į policiją pareiškimu, nurodydamas, jog 2021 m. lapkričio 27 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), pirtyje, vakarėlio metu buvo sumuštas keturių asmenų, kurie jam pažįstami iš matymo. Dėl sumušimų patyrė sužalojimus ir fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-11).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0121000764945) išrašo nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 29 d., 10.16 val., į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK kreipėsi A. J. P., nes 2021 m. lapkričio 27 d., 02.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pirtyje, jį sumušė pažįstami asmenys (1 t., b. l. 14-16).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0121000767250) išrašo nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 30 d. buvo gautas skambutis iš (duomenys neskelbtini) traumatologijos skyriaus dėl 2021 m. lapkričio 27 d., 02.00 val., pirtyje sumušto A. J. P.. Pastarajam nustatytas nosies sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, asmuo išvežtas į KUL (1 t., b. l. 17-18).
Iš 2023 m. vasario 15 d. Protokolo – pareiškimo nustatyta, kad A. V. pateikė pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2021 m. lapkričio 27 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), pirtyje vakarėlio metu buvo sumuštas A. J. P.. Dėl sumušimų patyrė veido sužalojimus (kraujosruvas) ir fizinį skausmą (5 t., b. l. 44-47).
Iš 2022 m. kovo 31 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2022 m. kovo 31 d. A. V. pateikė 2 nuotraukas, kurios darytos 2021 m. lapkričio 28 d. po įvykio, kai buvo sumuštas A. J. P. (2 t., b. l. 181-185).
Iš 2021 m. gruodžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42-48).
Iš 2021 m. lapkričio 29 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėtas A. J. P. ant kurio matoma: kaktos kairėje pusėje guzas su nubrozdinimu; hematomos po akimis, ištinusi nosis; prakirstos lūpos iš vidinės pusės, nubrozdinimas ant dešiniojo žando (1 t., b. l. 68-74).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 1524/2021 (03) nustatyta, kad objektyvios apžiūros metu A. J. P. konstatuotos žymės po odos nubrozdinimų, abejų alkūnių srityje. Medicininiuose dokumentuose fiksuoti išoriniai sužalojimai: periorbitalinės kraujosruvos, keturi odos nubrozdinimai veide. Sužalojimai padaryti paveikus šias vietas kietais bukais daiktais, bukabriauniais ir turinčiais ribotą paviršių daiktais smūginiu bei dinaminiu būdu, sudavimo ar atsitrenkimo metu. Tyrimo metu fiksuotas nosies kaulų lūžimas nepagrįstas objektyviais duomenimis. Visi konstatuoti išoriniai sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 77-78).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. pG 351/2022 (03) nustatyta, kad A. J. P. tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje ir pirminėje specialisto išvadoje konstatuoti šie sužalojimai: žymės po odos nubrozdinimų abejų rankų alkūnių srityje, odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, dešiniame skruoste, nosies kaulų lūžimas. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti išoriniai mechaniniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 87-88).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 229/2023 (03) patvirtinta, kad A. J. P. nustatytas nosies kaulų lūžimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (4 t., b. l. 196-198).
Teismo medicinos ekspertas Remigijus Petrauskas parodė, jog nosies kaulų lūžimai įvyksta tik dėl traumos, o nosies pertvaros iškrypimas gali būti ir įgimtas, ir atsiradęs po tam tikrų traumų. A. J. P. buvo operuotas jau po trečios šioje byloje duotos teismo medicinos specialisto išvados. Nosies pertvaros iškrypimas jam buvo nustatytas dar iki traumos, todėl su tuo susijusių operacijų atlikimas įtakos sužalojimo mastui neturi. Nosies lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, veido subjaurojimo šiuo atveju nustatyta nebuvo, todėl ir nustatyti sunkesnį sveikatos sutrikdymo mastą pagrindo nebuvo. Atliekant pirmąjį tyrimą, jam buvo pateikta neryški rentgenograma, todėl buvo kreiptasi į radiologą teismo ekspertą, kuris nustatė, kad dėl traumos yra šviežias nosikaulio lūžimas be konsolidacijos, t.y., kad ši trauma nesusijusi su nosies pertvaros iškrypimu; tai atitiko ir kitus turimus byloje medicininius duomenis. Ekspertas nurodė, kad A. J. P. apžiūrėjo gyvai. Abiejų alkūnių srityse jam buvo žymės sugijusios po odos nubrozdinimo, nedidukės, bet su išlikusiai šašų likučiais centrinėje dalyje, o dėl kairio peties sąnario skausmingumo – jis galėjo būti jau ir praėjęs iki specialisto apžiūros, todėl nenurodytas ir neįrašytas į išvadą.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašte nurodyta, kad A.J. P. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 27 d. dėl otorinolaringologo paslaugų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad A. J. P. 2017 m. liepos 24 d. buvo atvykęs į priėmimo skubios pagalbos skyrių dėl galvos skausmo, apsunkinto kvėpavimo, dažnos slogos, jam buvo nustatyta diagnozė: ūminis maksilinis sinusitas (3 t., b. l. 71).
Iš UAB „B. M.“ medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad 2021 m. vasario 15 d., 18.54 val., A. J. P. buvo atvykęs į LOR skyrių gydytojo konsultacijai dėl uoslės sutrikimo. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad A. J. P. 2021 m. vasario 22 d. buvo apžiūrėtas gydytojos V. J.. Nustatyta diagnozė: ryškiai į kairę pusę iškrypusi nosies pertvara, medikamentinis rinitas (3 t., b. l. 78-79).
Dėl A. V., K. P., E. J. ir B. S. kaltės padarius jiems inkriminuojamą veiką
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Inkriminuojant šią veiką, itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininkų veikos (atitinkamo poveikio nukentėjusiajam) ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo).
Kaltinamieji nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 dalį neprisipažino visiškai. Kaltinamasis K. P. parodė, kad jis A. J. P. nemušė, jie tik kelis kartus tarpusavyje apsistumdė, dėl ko A. J. P. nukrito sėdomis į lovą, tačiau niekur neužsigavo ir nesusižeidė. Kaltinamasis A. V. parodė, jog jis įsikišo tarp K. P. ir A. J. P. tik norėdamas juos išskirti, tačiau A. J. P. rankų delnais jį pastūmė, jie susistumdė, pradėjo grumtis ir jiems nukritus ant žemės A. J. P. pradėjo jam smūgiuoti į veidą, jis rankomis gynėsi nuo jo smūgių ir galėjo jam tuo metu suduoti, tačiau nėra tuo tikras, nes nelabai turėjo galimybės to padaryti. Kaltinamasis B. S. parodė, kad pripažįsta, kad pastūmė A. J. P. ir, kad bandė du kartus suduoti į šonkaulius, tačiau A. J. P. į veido sritį netrenkė. E. J. parodė, kad matydamas, kad K. P. ir A. J. P. stumdosi, nenorėdamas, kad tai išaugtų į didesnį konfliktą, jis atsistojo tarp jų ir bandė juos išskirti, o kadangi A. J. P. mojavo rankomis ir jam užtrenkė per veidą, E. J. ant A. J. P. supyko ir trenkė jam kumščiu į veidą; kiek atsimena, pataikė arti ausies.
A. J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas prasidėjo po to, kai jis išdaužė skylę sienoje. Tai pamatęs, K. P. pradėjo ant jo šaukti ir jį pastūmė abiem rankų delnais, jie susistumdė ir jis krisdamas ant lovos, įsikibo į E. J. marškinėlius ir dalinai juos suplėšė, dėl ko E. J. pradėjo ant jo šaukti. Tada pajuto labai stiprius smūgius iš galo, jis susirietė į kamuoliuką. Jis buvo mušamas 4 asmenų, t. y. kaltinamųjų. Tai, jog jį mušė keturiese nusprendė iš to, kad kai buvo susirietęs, per rankų tarpą matė keturis žmones ir jų kojas, tačiau kiek smūgių buvo suduota ir kas kokius smūgius sudavė, negali nurodyti.
Taigi matyti, kad tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamųjų parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo pastovūs, jie laikėsi savo pozicijų. Siekiant kiek įmanoma geriau išsiaiškinti bylos aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti įvykį matę liudininkai. Liudytojas E. G. (A. J. P. draugas) prisiminė, jog po to, kai A. J. P. ranka trenkė į sieną, kilo susistumdymas, kambaryje stumdytis pradėjo K. P. ir buvo daugiau nei vienas pastūmimas; konflikte taip pat dalyvavo A. J. P. ir A. V.. Tada viskas persikėlė į balkoną, kur jau keturi vaikinai (visi kaltinamieji) A. J. P. „daužė“; kokius smūgius sudavė kiekvienas iš kaltinamųjų, jis neišskyrė, bet tvirtino, kad smūgiai buvo stiprūs. Liudytojas L. S. (E. G. ir A. J. P. draugas) parodė, kad su A. J. P. pirmas pradėjo stumdytis K. P., o netrukus iš nugaros prie A. J. P. pribėgo ir A. V., E. J., B. S., jie visi mušė A. J. P., sudavė jam daug smūgių, tame tarpe ir į galvą. Liudytoja S. B., pažinojusi visus kaltinamuosius, išskyrus A. J. P., irgi matė, kad kilusio konflikto metu pirmas A. J. P. apkabino K. P., jie abu pargriuvo ant žemės, o tada į konfliktą įsikišo A. V., kuris bandė juos išskirti; toliau ji konflikto nestebėjo, išėjo į kitą patalpą.
Pats konflikto kilimo faktas ir priežastis byloje yra nustatytas neginčijamai, t. y. tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, jog A. J. P. sienoje išmušė skylę. Nors kaltinamieji K. P., A. V. ir B. S. neigia sudavę smūgius A. J. P. į veidą, objektyvus byloje esantis įrodymas - specialisto išvada neginčijamai įrodo, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosies kaulo sulaužymas). Kad A. J. P. nosies forma po šio konflikto buvo pakitusi, jo veidas ir rūbai sukruvinti, patvirtino ir kaltinamieji K. P., A. V., E. J., ir liudytojai L. S., E. G. bei J. K.. Net ir kritiškai vertindamas liudytojų parodymus dėl šių kaltinamųjų atliktų smurtinių veiksmų prieš A. P. dėl jų (liudytojų) draugystės su viena kuria šio konflikto puse, teismas turi įvertinti juos visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste ir, tai padaręs, prieina prie išvados, kad A. J. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent 2021 m. lapkričio 27 d. įvykusio žodinio konflikto, peraugusio į muštynes, metu, visiems kaltinamiesiems ( K. P., A. V., E. J. ir B. S. dalyvaujant jose kaip spontaniškai, tačiau akivaizdžiai susiformavusiai bendrininkų grupei ir atliekant aktyvius smurtinio pobūdžio veiksmus A. J. P. atžvilgiu.
Atsižvelgiant į K. P., A. V., B. S. ir E. J. neteisėtų (smurtinių) veiksmų intensyvumą, konflikte dalyvavusių asmenų skaičių, vietą (blausiai apšviestos patalpos ir balkono erdvė), laiką (naktis, tamsus paros metas), faktą, kad aplinkui sukiojosi ir dar nemažas skaičius asmenų (liudytojų ir kitų vakarėlio dalyvių), dauguma vakarėlio dalyvių buvo vartoję alkoholio, nepilnamečiai, dėl muštynių kilo sumaištis, neabejotina, kad betarpiškai visų veiksmų kas, kiek ir kur sudavė smūgių nei nukentėjęs nuo jų A. J. P., nei liudytojai nepastebėjo ir negalėjo tiksliai nustatyti ir suskaičiuoti. Kadangi, išnaudojus visas teismo turimas galimybes, nepavyko nustatyti, kurio iš šių keturių kaltinamųjų veiksmais A. J. P. buvo sulaužytas nosikaulis (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-235/2001, Nr. 2K-7-67-511/2016). Vertinti kurio nors (ar visų) iš šių kaltinamųjų veiksmus A. J. P. atžvilgiu kaip būtinąją gintį teismas neturi pagrindo, nes esant konfliktinei muštynių ar grumtynių situacijai, kurioje abi pusės yra puolančiosios, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių savo veiksmus nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-303/2020; 2024 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-788/2024). Šiuo atveju svarbu dar ir tai, kad šie keturi kaltinamieji veikė bendrai prieš vieną, tegu ir taip pat aktyviai muštynėse dalyvavusį, tačiau panašaus amžiaus ir sudėjimo, jokiomis papildomomis priemonėmis nesinaudojusį asmenį, spardė jį net gulintį, todėl tai tikrai negali būti laikoma būtinąja gintimi.
Dėl bausmių skyrimo
Skiriant bausmę kiekvienam kaltinamajam, atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Visų keturių kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika - tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas, kuriuo buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Visų jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta provokuojantį nukentėjusiojo/kaltinamojo A. J. P. elgesį tyčia išmušant sienoje skylę ir tokiu būdu išprovokuojant visą šį konfliktą ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o visų jų atsakomybe sunkinanti aplinkybė – tai, kad jie šią nusikalstamą veiką padarė, veikdami kaip bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nors šioje byloje buvo prašoma pripažinti kaltinamųjų (ar bent kai kurių iš jų) atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta jiems esant apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikimų ir leistinų įrodymų visuma tai nebuvo neginčijamai nustatyta. Akivaizdu, kad pirtyje vykusio vien jaunimo vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis, neatmestina tikimybė, kad ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos, su kuriomis kai kurie iš kaltinamųjų prieš tai ar po to buvo susidūrę ir netgi yra dėl to teisti, tačiau nei iškart po muštynių, nei iki vakarėlio dalyvių išsiskirstymo nebuvo kviesta policija ir nei jos pareigūnai nenustatė, nei jokie kiti objektyvūs byloje gauti duomenys nepatvirtino kurio nors iš visų penkių kaltinamųjų apsvaigimo, tuo labiau – šio apsvaigimo įtakos jų padarytiems veiksmams, nors tai yra esminė apsvaigimo pripažinimo sunkinančia atsakomybę aplinkybe sąlyga. Dėl šių priežasčių tokia aplinkybė liko neįrodyta ir nėra teismo pripažįstama sunkinančia visų ar kurio nors iš kaltinamųjų atsakomybę.
Kaltinamasis K. P. šią nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnametis, neteistas, per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turėdamas galiojančių nuobaudų. Šiuo metu šis kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis A. V. šią nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turėdamas galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis ir šiuo metu yra jauno amžiaus, mokosi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis E. J. buvo tapęs pilnamečiu du mėnesiai prieš šį įvykį, todėl teismas, vadovaudamasis BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ir jo atžvilgiu taiko nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės taisykles. Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirba (galimai mokosi), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis B. S. nusikalstamą veiką padarė dar būdamas nepilnametis, anksčiau teistas, nebaustas administracine tvarka; šiuo metu jis yra jauno amžiaus, mokosi Klaipėdos verslo ir paslaugų mokykloje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kiekvienam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, vietoje intensyvios priežiūros skiriant tikslingas šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemones (įpareigojimus visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis arba dirbti, o netekus darbo – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje ir atlyginti turtinę ir neturtinę teismo priteistą žalą nukentėjusiajam/kaltinamajam A.J. P.) ir tikintis, kad tai teigiamai paveiks jų elgesį bei skatins nebenusikalsti (BK 48 straipsnio 6 dalis).
Dėl A. J. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką ir bausmės skyrimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. J. P. 2021 m. lapkričio 27 d., apie 02.00 val., kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pirties antrame aukšte, tyčia kumščiais ne daugiau kaip 10 kartų sudavė A. V. į veidą ir taip mušdamas sukėlė A. V. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. J. P. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino ir prašė vertinti jo veiksmus kaip būtinąją gintį, neužtraukiančią baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką bylose, kuriose nagrinėjamos būtinosios ginties situacijos, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012). Esant konfliktinei muštynių ar grumtynių situacijai, kurioje abi pusės yra puolančiosios, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių savo veiksmus nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-303/2020; 2024 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-788/2024).
Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamojo neteisėtus veiksmus vertinti kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygoms. A. J. P. parodymus, kad jis tikslo padaryti nukentėjusiajam A. V. neturėjo, o jeigu ir trenkė A. V., tai jis norėjo tik apsiginti nuo prievartinių kaltinamojo veiksmų, paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertinta kritiškai ir laiko jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti. Pats kaltinamasis A. J. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs savo kaltę, jog sudavė A. V. smūgius, tačiau, paskui, sudaręs susitarimą su advokate, savo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu pakeitė. Pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. J. P. savo kaltę pripažino, nurodė, jog po įvykusio konflikto jis rėkė ant A. V., dėl ko pastarasis, stovėdamas šalia trenkė jam kumščiu ir pataikė į šoną, dėl ko šis A. V. trenkė su kumščiu į įvairias kūno vietas, daugiausia į veidą ir į šonus, sugriebęs už rūbų jį ištempė į lauką, prispaudė A. V. prie turėklų ir smūgiavo kelis kartus rankomis ir keliais į pilvą bei veidą, kai šis buvo šiek tiek susilenkęs, o pats A. V. nei koridoriuje, nei lauke A. J. P. jokių smūgių nesudavė, sudavė juos tik vėliau, kol A. J. P. buvo pritūpęs, bet ir į juos A. J. P. atsakė puldamas ant A. V. ir pargriaudamas ant grindų, o po to – jį smaugdamas, kol L. S. juos atskyrė. Tai, jog A. J. P. parodymai nebuvo nuoseklūs, kito proceso metu, todėl jau vien tai paneigia jo tariamą nuoširdumą ir verčia abejoti jo nurodoma konflikto eiga. Kaip nustatyta, A. V. po to, kai jiedu su A. J. P. nukrito ant žemės, jam jokių tyčinių smurtinių veiksmų neatliko. Taigi kaltinamojo veiksmo atlikimo (smūgiavimo kumščiais A. V.) metu jokio tiesioginio realaus pavojaus jam nebuvo, kadangi pavojingi veiksmai, jeigu tokie ir buvo, jau buvo nutrūkę – nukentėjusysis jokių veiksmų, kuriais galėtų būti siekiama pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, neatliko ir realaus pavojaus kaltinamajam tuo metu nekėlė. Tad nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, jog A. J. P. įvykio metu veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, priešingai – patvirtina, kad jis tyčia smogė kumščiais A. V. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Tai, kad A. V. tą 2021 m. lapkričio 27 naktį buvo A. J. P. mušamas, mažiausiai sukeliant jam fizinį skausmą, patvirtina A. V. pateiktas pareiškimas policijai dėl to ir jo parodymai apie tai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir kitų kaltinamųjų vieningi parodymai, kad A. V. bandant išskirti K. P. ir A. J. P., A. V. su A. J. P. apsistumdė, nukrito ant žemės ir A. J. P. sudavė kumščiu A. V. į veidą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, jog matė kaip A. J. P. su A. V. mušėsi dviese, J. K. patvirtino, kad A.J. P. visą vakarą grasino sumušti A. V., provokavo jį muštynėms, o vėliau ant A. V. veido ir rūbų matėsi kraujo; tai patvirtino ir liudytoja S. B., ir A. V. mama A. V., mačiusi sumušimo žymes ant sūnaus veido ir kraujo dėmes ant jo megztinio. Kad A. V. to vakarėlio metu buvo sumuštas, patvirtina ir jo ikiteisminiame tyrime pateikta fotografija, pasidaryta kitą rytą, fiksuojant veido išvaizdą. Tai, kad A. V. pareiškimą dėl A.J. P. veiksmų pateikė ne iškart po šio vakarėlio, o jau įsibėgėjus ikiteisminiam tyrimui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso taisyklėms, nesudaro pagrindo netirti tokio pareiškimo ir pripažinti jo nepagrįstu. Teismo vertinimu, šio pranešimo pateikimas po kelių mėnesių paaiškinamas tuo, kad A. V., kaip ir kiti šiame vakarėlyje vykusio konflikto dalyviai – nepilnamečiai ar vos pilnametystės sulaukę asmenys iš pradžių tikėjosi išvis apsieiti be valstybės institucijų įsikišimo į tokį jauniems vaikinams būdingą santykių aiškinimąsi. Vėliau, A. J. P. pradėjus ikiteisminį tyrimą, tačiau pripažįstant savo taip pat smurtinius veiksmus ir dar turint vilties susitaikyti protingomis sąlygomis, A. V. ir jo įstatyminiai atstovai taip pat neketino reikšti A. J. P. kaltinimų dėl šio didesnių pasekmių A. V. sveikatai nesukėlusio smurto pavartojimo. Tik A. J. P. pakeitus parodymus ir pradėjus reikalauti vis didesnių sumų žalos, kurios padarymą pats buvo išprovokavęs, atlyginimui, A. V. ir jo įstatyminiai atstovai apsisprendė irgi pasinaudoti savo teise pateikti šį pareiškimą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią A. J. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. J. P., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau po jos padarymo buvo teistas, per pastaruosius 5 metus du kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. A. J. P. yra jauno amžiaus, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant tikslingus šiuo atveju įpareigojimus ir tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nebenusikalsti. Jis įpareigotinas tęsti darbą, o jo netekęs – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje arba mokytis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą ir teismo priteisiamą neturtinę žalą nukentėjusiajam A. V. ( BK 48 straipsnio 6 dalis).
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 416,23 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. J. P. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 94-98). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamųjų kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamųjų neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant šią sumą solidariai iš kaltinamųjų K. P., A. V., B. S. ir E. J..
Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis A. J. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš šių kaltinamųjų priteisti 3 684,59 Eur turtinei ir 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti jo turėtas 2 000 Eur proceso išlaidas. 3 684,59 Eur dydžio turtinę žalą jis grindžia tuo, jog jam buvo atlikta operacija, kurios kaina – 3 300 Eur, taip pat jis turėjo vykti į konsultaciją pas gydytoją, už kurią sumokėjo 85 Eur, medicinos centro „Lorna“ LOR gydytojo paslaugų išlaidos sudarė 120 Eur, taip pat jis pirko medikamentus, kurių išlaidų vertė – 79,64 Eur; be to, įvykio metu buvo apgadinti jo džinsai ir marškinėliai, kurių bendra vertė – 99,95 Eur. 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą A. J. P. grindžia tuo, jog dėl kaltinamųjų veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė stresą, ilgai jautė fizinį skausmą, jam buvo atliktos dvi nosies operacijos. Šis įvykis jam iki šiol sukelia nemalonius ir skaudžius dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto smurto jis ilgą laiką jautė emocinę depresiją, negalėjo normaliai valgyti, gyventi, kvėpuoti. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti medikamentų, gydytojų konsultacijų apmokėjimo dokumentai, bankinis išrašas dėl avansinio mokėjimo už operaciją, džinsų įsigijimo čekis.
Iš esmės pagrindinis klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo kilo dėl atliktos pakartotinės nosies operacijos, kurios suma – 3 300 Eur. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas teismo medicinos specialistas ir gydytojai, iš kurių parodymų nustatyta, kad dar prieš šį įvykį A.J. P. buvo kreipęsis į gydytojus dėl apsunkinto kvėpavimo ir jam buvo nustatytas pertvaros iškrypimas į kairę pusę, rekomenduota septoplastikos operacija kvėpavimo funkcijų pagerinimui. 2022 m. gruodžio 10 d. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gydytojas M. M. atlikto A. J. P. nosies ašies ištiesinimo operaciją, už ją nukentėjusiajam nereikėjo mokėti, o nuo vaikystės jam nustatytas nosies pertvaros iškrypimas į kairę pusę nebuvo koreguojamas, nes tam reikia atlikti atskirą operaciją, kuri gali būti atliekama ir nemokamai (valstybinėse medicinos įstaigose), ir privačiose medicinos įstaigose, kur teikiamos mokamos paslaugos. Kaip matyti iš byloje surinktos informacijos šiuo klausimu, po pusės metų nuo nosies ašies ištiesinimo operacijos atlikimo A. J. P. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojus dėl apsunkinto kvėpavimo; tada jam buvo užfiksuotas nosies ašies kreivumas į dešinę pusę ir pertvaros kreivumas į abi puses, rekomenduota atlikti rinoseptoplastikos (pertvaros korekcijos) operaciją, kuri numatyta ir atlikta 2022 m. rugpjūčio 29 d., jos kaina – 3 300 Eur. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Remigijus Petrauskas, A. J. P. buvo nustatyti švieži lūžimai be konsolidacijos ir nosies pertvaros iškrypimas nėra susijęs su nosies trauma. Tenka konstatuoti, kad 1) tiesiogiai su patirtu sužalojimu susijusi nosies ašies atstatymo operacija A. J. P. buvo atlikta nemokamai, 2) ją atlikusios gan greit po sužalojimo patyrimo valstybinės medicinos įstaigos įrašai, kad nosies pertvara iškrypusi tik į kairę pusę, sutampa su byloje turimais duomenimis apie tokią A.J. P. dar iki sužalojimo turėtą problemą, 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. J. P. konsultuotas jau po ilgesnio laiko tarpo – 2022 m. gegužės 13 d., tik tada užfiksuotas jo nosies pertvaros iškrypimas ir į dešinę pusę, todėl teismas, dar ir remdamasis teismo medicinos eksperto paaiškinimais, kad nosies pertvara gali pakrypti ir dėl nesusijusių su trauma ar jos gydymu priežasčių, neturi pagrindo susieti šį iškrypimą su A.J. P. patirtu sužalojimu (nosies ašies lūžimu). Kadangi septoplastikos operacija A. J. P. buvo rekomenduojama atlikti dar iki įvykio, darytina išvada, kad iš esmės ji ir buvo atlikta ne sužalojimo pasekmėms, o senoms, gal net įgimtoms nukentėjusiojo sveikatos problemoms spręsti, todėl kaltinamieji neturėtų kompensuoti šių išlaidų. Teismo sprendimą nepriteisti A.J. P. iš kitų kaltinamųjų 3 300 Eur operacijos apmokėjimo išlaidų papildomai pagrindžia dar ir tas faktas, kad nukentėjusysis pats pasirinko atlikti šią operaciją ne nemokamai valstybinėje, o brangiai apmokamoje privačioje medicinos įstaigoje; galiausiai teismo nustatytas faktas, kad jis pats ir išprovokavo muštynes, per kurias pats labiausiai ir nukentėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis). Dėl visų šių priežasčių šioje dalyje teismas civilinio ieškinio netenkina. Tačiau teismas sutinka, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis turėjo vartoti medikamentus, kurių įsigijimo dokumentai yra pateikti, todėl ši suma (79,64 Eur) priteisiama jam iš kitų kaltinamųjų.
Dėl medicinos centro „LORNA“ A.J. P. suteiktų LOR paslaugų (120 Eur) apmokėjimo išlaidų ir apgadintų drabužių, įkainotų 99,95 Eur, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų prašoma priteisti sumą. Į bylą yra pateikti tik medicinos centro „LORNA“ LOR paslaugų čekiai, kurių bendra suma – 120 Eur, tačiau ant jų nėra nurodyta nei data, kada buvo lankomasi, nei pridėti medicininiai išrašai, kokiu pagrindu ir kokios paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam. Dėl apgadintų drabužių byloje nėra duomenų, o ir nukentėjusysis teismo posėdžių metu nepagrindė, jog drabužiai, už kuriuos yra prašoma atlyginti žalą, įvykio metu buvo sugadinti nepataisomai ir nebūtų galima jų dėvėti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje nėra pagrįstas ir nepriteisiamas.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsniu, kuris apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma; įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.
Šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad konflikto metu nukentėjusiajam A. J. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulu lūžimu, nubrozdinimais galvos plaukuotoje dalyje, dešiniame skruoste, abiejų rankų alkūnių srityse. Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – baimę, nerimą, tačiau kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. J. P. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, jam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismui nekyla abejonių, kad A. J. P. dėl sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, patyrė nepatogumus ir dėl gydymosi, ir dėl to, kad jam buvo sulaužyti nosies kaulai, todėl už tai turi būti atlyginta. Pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką neturtinės žalos dydis patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą gali svyruoti nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Didesnis atlygintinos neturtinės žalos dydis siejamas ir su pačios nusikalstamos veikos didesniu pavojingumu, kilusiais sunkesniais padariniais – ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse (pavyzdžiui jauno amžiaus, darbingas asmuo praranda darbingumą, ribojama jo įprastinė veikla, patiriamas fizinis skausmas, suprastėja gyvenimo kokybė ir kt.), bendravimo galimybių sumažėjimu, atvejais, kuomet nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo patirti sužalojimai padaryti svarbioje kūno vietoje – galvos srityje, konkrečiai – veide, akivaizdu, kad vaikinas dėl to patyrė nemalonių išgyvenimų ir bendravimo galimybių sumažėjimo, tačiau kad šio jo patirti sužalojimai būtų negrįžtamai paveikę jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis byloje nėra. Todėl teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamųjų elgesį, jų turtinę padėtį, paties nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų įtaką šiam įvykiui, iš kaltinamųjų solidariai priteisia A. J. P. 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. V. atstovai pagal įstatymą pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. J. P.. Neturtinė žala grindžiama tuo, jog dėl patirto smurto A. V. patyrė skausmą, dvasinį išgyvenimą, pažeminimą, atsirado nesaugumo, baimės jausmas, kad bet kada gali būti vėl užpultas ir sužalotas, jautėsi pažemintas ir tai iš esmės neigiamai paveikė nukentėjusiojo psichologinę būseną.
Byloje anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Nusikaltimas įvykdytas tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus, kad būtų patyręs turtinės žalos, į kurią teistas turėtų atsižvelgti, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nenurodė. Be abejonės, nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jautė sužalojimo pasekmes ir diskomfortą, tačiau, kaip ir pats nurodė, žymesnių sveikatos pakenkimų nepatyrė, buvo linkęs susitaikymo atveju išvis nereikšti dėl jų pretenzijų. Nenustatyti ir dideli A. V. patirti psichologiniai išgyvenimai ar nepatogumai. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad A. V. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 200 Eur, todėl jo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo A.J. P. jam priteisiama tokia neturtinės žalos atlyginimo suma.
Dėl proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad A. J. P. už atstovavimą advokatei sumokėjo 2 000 eurų. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad advokatė nukentėjusiajam teikė teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, jog šioje byloje A. J. P. taip pat buvo pripažintas ir kaltinamuoju, jo nusikalstama veika yra įrodyta ir jis pripažintas kaltu bei tuo asmeniu, kurio provokuojantys veiksmai turėjo esminės įtakos konflikto kilimui. Atsižvelgiant į tai, į prašomą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, advokatės realiai suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teismas tenkina šį A. J. P. prašymą iš dalies, priteisdamas jam solidariai iš kitų kaltinamųjų 1 000 Eur sumą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis arba dirbti, o netekus darbo – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti ¼ dalį (394,91 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos A. J. P..
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4,9 dalis, K. P. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu jam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme į devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis arba dirbti, o netekus darbo – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti ¼ dalį (394,91 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos A. J. P..
Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti K. P. visiškai atliktą pagal 2023 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamąjį įsakymą bausmę.
K. P.
paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o tada panaikinti. A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis arba dirbti, o netekus darbo – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti ¼ dalį (394,91 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos A. J. P..
A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o tada panaikinti.
B. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis arba dirbti, o netekus darbo – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti ¼ dalį nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos A. J. P..
B. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o tada panaikinti.
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis arba dirbti, o netekus darbo – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti ¼ dalį (394,91 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos A. J. P..
E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o tada panaikinti.
A. J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį mokytis arba dirbti, o netekus darbo – aktyviai jo ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiajam A. V..
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą ir 9 dalį, A. J. P. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2024 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme į galutinę subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį, ir per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. V. padarytą neturtinę žalą.
Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti A. J. P. atliktą pagal 2024 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį bausmės dalį ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą).
A. J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o tada panaikinti.
Iš dalies patenkinti A. J. P. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš kaltinamųjų K. P., A. V., B. S. ir E. J. solidariai 79,64 Eur (septyniasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 1 579,64 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt keturis centus). Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Iš dalies patenkinti A. V. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš kaltinamojo A. J. P. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Visiškai patenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai solidariai iš kaltinamųjų K. P., A. V., B. S. ir E. J. 416,23 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų ir dvidešimt tris centus).
Priteisti iš kaltinamųjų K. P., A. V., B. S. ir E. J. solidariai A. J. P. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų.
Daiktus, turėjusius reikšmės bylos nagrinėjimui – dvi skaitmenines laikmenas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė