Administracinė byla Nr. N9-1724/2007
Procesinio sprendimo kategorija 32.
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo
Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo S. Y. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutarties S. Y. C. administracinio teisės pažeidimo
byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a
t ė :
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios
policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas S. Y. C. surašė administracinio teisės
pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2006 m. gruodžio 5 d., 1907 valandą, Vilniuje, Savanorių pr. - Žemaitės gt. - Pietario gt.
sankirtoje vairuodamas automobilį ir sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio
automobiliui, važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl
ko susidūrė bei buvo apgadinti abu automobiliai. Taip nesilaikė Lietuvos
Respublikos kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimų. Ši S. Y. C. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2
dalį.
Institucijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatuota, kad S. Y. C. protokole
nurodyta veika padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį
jam skirta 150 Lt bauda.
S. Y. C. 2006 m. gruodžio
22 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį
panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad kairiojo
posūkio manevrą darė įsitikinęs, jog tai jis daro saugiai. Iš priekio jokio
automobilio, važiuojančio priešinga kryptimi, nebuvo. Jam tik pasukus į kairę
iš kažkur atsirado J. V. vairuojamas automobilis ir
atsitrenkė į jo automobilį. J. V. automobilis važiavo be
šviesų ir būtent dėl šios priežasties įvyko autoįvykis. Buvo labai blogas oras
ir matomumas, todėl jis nepastebėjo be šviesų važiavusio J. V.
automobilio, o ši nematė jo automobilio. Kad J. V. važiavo
be šviesų įrodo ir tai, kad iš karto po įvykio jam priėjus prie jos ir
paklausus, kodėl ji važiavo be šviesų, ši tik tada įjungė savo automobilio
žibintus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. nutartimi S. Y. C. skundą atmetė. Teismas
nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog autoįvykis įvyko dėl to, kad
pažeidėjas, darydamas kairį posūkį, nepraleido tiesiai priešinga kryptimi
važiavusio automobilio, kurį vairavo J. V.. Pažeidėjas
teigia, kad J. V. automobilis važiavo be šviesų, tačiau
tai yra tik pažeidėjo prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas nurodė,
kad S. Y. C. kaltę patvirtina
nukentėjusiosios J. V., liudytojos B. B. parodymai,
pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose.
III.
S. Y. C. apeliaciniame
skunde prašo panaikinti 2007 m. balandžio 5 d. teismo nutartį ir bylą nutraukti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad faktas, jog J.
V. vairavo automobilį be šviesų, yra neįrodytas, nepagrįsta. Ją paneigia
liudytojų M. Š. bei R. G. parodymai,
kurių teismas neįvertino.
2. Tiek minėtų liudytojų parodymai, tiek pateiktas
vaizdo įrašas patvirtina, kad J. V., įjungdama automobilio
šviesas jau po įvykio, siekė ne parodyti, kad jos automobilio šviesos veikia,
kaip nurodė teismas, bet siekdama išvengti administracinės atsakomybės.
3. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos B. B. parodymais, nes ji įvykio nematė ir bylai reikšmingų
aplinkybių nenurodė.
4. J. V. vairavo automobilį
pažeisdama KET 138 punktą. Įvykio metu buvo tamsu, lijo, gatvės apšvietimas
buvo blogas. Posūkio manevrą jis darė nepažeisdamas KET reikalavimų, o
pastebėti J. V. automobilio jis neturėjo galimybės.
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį
atmesti. Teigia, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija
k o n s t
a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys įrodymai, o būtent administracinio
teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos planas, nukentėjusiosios J. V. bei paties S. Y.
C. parodymai patvirtina, kad S. Y. C.
vairuodamas automobilį ir sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio J. V. vairuojamam automobiliui, važiavusiam lygiareikšmiu
keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko susidūrė bei buvo apgadinti abu
automobiliai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, minėta nustatyta S. Y. C. veika atitinka ATPK 127 straipsnio
2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, o
jis yra tinkamas šio pažeidimo subjektas. Byloje yra keliamas minėto pažeidimo
sudėties subjektyviojo požymio – S. Y.
C. kaltės buvimo klausimas, o būtent, ar S.
Y. C., kuriam KET 199 punktas nagrinėjamoje situacijoje numatė pareigą
praleisti lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusį J. V. vairuojamą automobilį, galėjo tai padaryti.
S. Y. C. tiek įvykio dieną, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai
ir kategoriškai tvirtino, kad J. V. važiavo be įjungtų
automobilio žibintų, dėl ko jis negalėjo pamatyti jos vairuojamo automobilio ir
tuo pačiu jį praleisti. Nukentėjusioji tai kategoriškai neigė, tvirtino važiavusi
su įjungtais žibintais. Minėti asmenys taip pat nurodė ir šios aplinkybės nėra
ginčijamos, kad įvykio metu buvo tamsu, lijo, buvo blogas matomumas, tad
aplinkybės, ar J. V. važiavo su įjungtais automobilio žibintais,
nustatymas laikytinas itin reikšmingu sprendžiant S. Y. C. kaltės buvimo klausimą, nes tai sąlygojo galimybę
laiku pastebėti jos vairuojamą automobilį bei duoti jam kelią.
Liudytoja B.
B., kurios parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisminio
nagrinėjimo metu nurodė, kad J. V. po darbo iš stovėjimo
aikštelės išvažiavo su įjungtais automobilio žibintais, tačiau ši liudytoja betarpiškai
įvykio nematė, tad jos parodymai vertintini tik kaip netiesioginiai įrodymai,
patvirtinantys J. V. parodymus. Byloje pateiktame vaizdo
įraše, kurį, beje, pirmosios instancijos teismas nors ir ištyrė, tačiau
visiškai neįvertino, yra užfiksuoti J. V. veiksmai po
įvykio, tad šis įrodymas taip pat vertintinas tik kaip netiesiogiai
patvirtinantis S. Y. C. parodymus. Tačiau
iš bylos medžiagos matyti, kad įvykį betarpiškai matė liudytojas M. Š., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes,
reikšmingas nagrinėjamam S. Y. C. kaltės
buvimo klausimui (b. l. 15), tačiau pirmosios instancijos teismas, nepaisant
to, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo bei nukentėjusioji įvykio
aplinkybes nurodo prieštaringai, minėto liudytojo nei kvietė į teismo posėdį,
nei jį apklausė, nors jo parodymai galėjo padėti nustatyti objektyvią tiesą
byloje. Tuo labiau, kad teismas savo nutartį grindė išvada, jog S. Y. C. nurodytų aplinkybių nepagrindžia jokie įrodymai.
Vadovaujantis ATPK 248,
257, 284 straipsnių nuostatomis byloje priimtas procesinis sprendimas
laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir
objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pirmosios
instancijos teismas pažeidė minėtą proceso teisės normą, dėl šios pažaidos
galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tad 2007 m. balandžio 5 d. nutartis yra naikinama kaip neteisėta ir nepagrįstą, o byla grąžinama tam
pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir S. Y. C. administracinio
teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius