Civilinė byla Nr. e2-305-562/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00436-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija :2.2.4.4.13.;
2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,
sekretoriaujant Martai Ribinskienei, Danguolei Dubakienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovams J. K., advokatams Artūrui Liutvinui ir Mariui Grajauskui,
atsakovo H. Z. atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, atsakovų A. K. ir A. K. atstovui advokatui Edmundui Budvyčiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z., M. Z., V. Z., A. K. ir A. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „2A Invest“, I. I., D. Č., E. P..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB)„Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z., M. Z., V. Z., A. K. ir A. K. (toliau kartu – ir atsakovės), prašydama:
1.1. pripažinti 2013 m. gegužės 20 d. tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z. bei M. Z. sudarytą taikos sutartį negaliojančia; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ 83 579,19 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo H. Z. 140 818,06 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo M. Z. 210 555,46 Eur;
1.2. pripažinti 2006 m. liepos 13 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 2 896,20 Eur (10 000,00 LT) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2006 m. rugsėjo 28 d. M. Z. išduotą vykdomąjį vekselį už 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2007 m. kovo 29 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2007 m. balandžio 16 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2007 birželio 1 d.M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. vasario 29 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. gegužės 14 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 4 344, 30 Eur (15 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. birželio 9 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. birželio 10 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. birželio 10 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. liepos 4 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 4 344,30 Eur (15 000,00 LT) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. liepos 5 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. rugpjūčio 8 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. rugpjūčio 11 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 1 737,72 EUR (6 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. rugsėjo 5 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. rugsėjo 25 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. spalio 13 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. spalio 16 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. spalio 21 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. spalio 21 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2008 m. gruodžio 19 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2009 m. sausio 13 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2009 m. vasario 23 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) sumą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2009 m. vasario 25 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį už 3 475,44 Eur (12 000,00 LT) sumą niekiniu ir negaliojančiu;
1.3. pripažinti M. Z. bei V. Z. ir A. K. 2012 m. vasario 10 d. sudarytą skolos padengimo sutartį negaliojančia. Prašo taikyti ne restituciją natūra, o ieškovės naudai priteisti atitinkamas pinigines sumas iš A. K. ir jo sutuoktinės (daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise) - 173 192,77 Eur (598 000,00 Lt) sumą pagal 2012 m. vasario 10 d.M. Z., V. Z. ir A. K. sudarytą sandorį. Taip pat priteisti ir 5 procentų dydžio palūkanų sumą (87 853,81 Eur), apskaičiuotą nuo 2012 m. vasario 10 d sudarytos skolos padengimo sutarties iki ieškinio pareiškimo dienos.
2. Ieškovė nurodo, kad atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų pagal su ieškove sudarytas paskolos sutartis. 2013 m. gegužės 20 d. tarp ieškovės ir atsakovų UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z. bei M. Z. buvo sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kuria konsoliduotos aštuonios iš devynių paskolų sutarčių. Taikos sutartimi numatyta, kad jai įsigaliojus, šalys viena kitai turi tik įsipareigojimus, kylančius iš Taikos sutartimi konsoliduojamų aštuonių paskolos sutarčių ir 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutarties Nr. 08-00071 LTL, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras dėl 116 000,00 Lt (33 595,92 Eur) paskolos suteikimo (Taikos sutarties 1 p.). Taikos sutartis turėjo įsigalioti tik tuo atveju, jei bet kuris iš skolininkų pagal Paskolos sutartis iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumokės Unijai 118 000 Lt (34 175,16 Eur) skolos grąžinimui. Taikos sutartimi įtvirtinta, kad bendra skola pagal konsoliduotas aštuonias paskolas 2013 m. gruodžio 31 d. yra 2 848 602,00 Lt (825 012,16 Eur), tačiau įgyvendinus Taikos sutarties įsigaliojimo sąlygą, t. y. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įmokėjus į ieškovės sąskaitą 118 000 Lt (34 175,16 Eur), bendra skola pagal konsoliduotas aštuonias paskolas yra sumažinama iki 1 273 706,50 Lt (368 980,90 Eur). Taikos sutartimi Unija įsipareigojo įskaityti 388 000 Lt (122 372,56 Eur) už perleidžiamas reikalavimo teises į M. B. įsiskolinimą. 2013 m. gruodžio 31 atlikus Taikos sutartimi numatytą 118 000 Lt (34 175,16 Eur) įmoką į ieškovo sąskaitą, 2013 m. gruodžio 31 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Unija įskaitė 388 000 Lt (122 372,56 Eur) Skolininkų skoloms dengti, dėl ko UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z. ir M. Z. konsoliduota skola pagal Taikos sutartį sumažėjo iki 885 706,50 Lt (256 518,33 Eur). Taikos sutartimi Unija įsipareigojo skolos dengimi užskaityti 169 706,50 Lt (49 150,40 Eur) Skolininkų pajinius įnašus. Po šių užskaitymų Skolininkų skola pagal aštuonias konsoliduotas paskolos sutartis sumažėjo iki 716 000,00 Lt (207 367,93 Eur). Ieškovė nurodė, kad 2012 m. vasario 2 d. M. Z. ir V. Z. skolos padengimo sutartimi perleido A. K. ir A. K. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pastatą – gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dengdami 598 000 LTL (173 192,192,77 Eur) skolas pagal daugiau nei 20 vekselių. Ieškovės įsitikinimu, yra pagrindas teigti, kad taikos sutartis ir minėtas turto perleidimo sandoris pažeidė ieškovės interesus ir yra pagrindas šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais bei taikyti restituciją. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkai nevykdė ir nevykdo savo debitorinių įsipareigojimų Unijai, kartu yra pagrindas priteisti skolas iš skolininkų. Taikos sutartimi skola pagal likusią galioti nekonsoliduotą 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį Nr. 08-00071 LTL, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, skola buvo sumažinta nuo 116 000 Lt (33 595,92 Eur) iki 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Vadovaujantis Taikos sutarties 13 p. ieškovė ir UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ 2012 m. gruodžio 31 d. pasirašė susitarimą dėl 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutarties Nr. 08-00071 LTL nutraukimo ir skolininko atleidimo nuo dalies prievolės. Ieškovė nurodo, kad Taikos sutartis akivaizdžiai prieštaravo ieškovės veiklos tikslams, o atsakovai turėjo suvokti sandorio nesąžiningumą, todėl egzistuoja CK 1.82 straipsnyje įtvirtintas pagrindas šį sandorį panaikinti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, t. y. neapsiribojant tuo, jog skola sumažėjo nuo 2 848 602 Lt (825 012,16 Eur) iki 746 000 Lt (216 056,53 Eur), nors ieškovė yra finansų įstaiga siekianti atgauti ne tik paskolintą sumą, bet ir atlygį už skolinamus pinigus, todėl neturi jokio intereso nurašyti skolas. Ieškovė nurodo, kad atsakovai žinojo ar turėjo žinoti apie Taikos sutarties prieštaravimą ieškovės veiklos tikslams, nes bet koks protingas asmuo analogiškoje situacijoje būtų suvokęs, kad skolinio įsipareigojimo sumažinimas ypatingai ženklia suma, kai mainais nėra suteikiamas analogiškas ar bent jau kažkiek adekvatus įsipareigojimas, pažeidžia privataus juridinio asmens interesus. Taikos sutarties sudarymo metu atsakovai negalėjo nesuvokti, kad šios sutarties nuostatos iš esmės yra neteisingos Unijos atžvilgiu, todėl jų elgesys, sudarant tokį sandorį, neabejotinai turi būti laikomas neatitinkančiu teisingumo principo.
3. Ieškovė, prašydama pripažinti 2012 m. vasario 10 d. sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, nurodo , kad atsakovai M. Z. ir V. Z. perleido tris nekilnojamojo turto objektus: (i) Miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini); (ii) Žemės sklypą (duomenys neskelbtini); (iii) namą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui A. K.. Pažymi, kad iki Taikos sutarties sudarymo Unija turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką M. Z., kylančią iš paskolos sutarčių.
4. Nurodo, kad sudarius ginčijamus sandorius, M. Z. perleido savo turėtą nekilnojamąjį turtą, taip iš esmės sumažindamas Unijos galimybės atlikti išieškojimą. Ginčijama skolos perleidimo sutartimi M. Z. taip pat negavo realaus apmokėjimo, o jo turėtas nekilnojamasis turtas perėjo pirkėjui dėl ankstesnių M. Z. skolinių įsipareigojimų. Taigi, nors M. Z. perleido nekilnojamojo turto objektus, jis pats realaus piniginio užmokesčio tiesiogiai negavo. Atsakovas M. Z. neturi iš esmės jokio kito likvidaus nekilnojamojo turto, dėl to sudarius ginčijamą turto perleidimo sandorį, jo galimybės atsiskaityti su Unija sumažėjo. Be to, sudarydamas ginčo sandorį, skolininkas nepagrįstą prioritetą suteikė vienam iš savo kreditoriui, būtent A. K.. Ieškovės vertinimu, jokios aplinkybės nesukūrė šalims teisinės pareigos sudaryti ginčijamą sandorį, todėl atsakovai ginčijamų sutarčių sudaryti neprivalėjo. Be to, ginčijamo sandorio šalys buvo neabejotinai susijusios, kartu dalyvavo santykiuose su Unija, todėl sudarydamos sutartį turėjo suvokti, jog tokia sutartimi pažeidžiami Unijos interesai, taip pat nepagrįstas prioritetas suteikiamas vienam iš M. Z. kreditorių.
5. Ieškovė, prašydama pripažinti 2012 m. vasario 10 d sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, nurodo, kad atsakovai M. Z. ir V. Z. skolos padengimo 2012 m. vasario 10 d sutartimi perleido tris nekilnojamojo turto objektus A. K.. Pagal sutartį turtas buvo perleistas dengiant M. Z. skolas A. K., susidariusias 24 vekselių, išduotų laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m., pagrindu. Skolos suma pagal vekselius – 173 192,77 Eur (598 000 Lt). Atsižvelgiant į atsakovus M. Z. ir A. K. siejusius ilgalaikius verslo santykius, ieškovei kyla pagrįstų abejonių, ar skolos padengimo sutartyje įvardinti vekseliai buvo realiai išduoti atsakovui A. K.. Nurodo, kad ieškovė turi pagrindą manyti, jog tiek visi skolos padengimo sutartyje nurodyti vekseliai, tiek pati skolos padengimo sutartis buvo sudaryti dėl akių, šalims nesiekiant realių teisinių padarinių, t. y. atsakovui M. Z. siekiant pašalinti turtą iš savo turto balanso ir taip sumažinti visų M. Z. kreditorių, įskaitant ir ieškovę, galimybę nukreipti išieškojimą į M. Z. turtą.
6. Atsakovai UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras” (Atsakovas 1), H. Z. (Atsakovas 2), M. Z. (Atsakovas3), V. Z. (Atsakovas 4) su pateiktu ieškiniu nesutinka.
7. Atsakovai nurodo, kad:
7.1. vykdė paskolų, nurodytų 2022 m. liepos 6 d. patikslinto ieškinio 1.1.-1.9 punktuose, sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsakovai iki Taikos sutarties sudarymo buvo mokėję palūkanas pagal paskolų sutartis. Buvo susidaręs dalies paskolų ir dalies atsakovų mokėtinų palūkanų pradelsimas, tačiau jis įvyko prieš Taikos sutarties sudarymą. Po Taikos sutarties įsigaliojimui reikšmingų aplinkybių įvykdymo (118 000 Lt dydžio
mokėjimo pavedimo atlikimo) praėjo tik pusantro mėnesio terminas, ir ieškovei buvo pradėta bankroto procedūra. 7.2. Taikos sutartimi vietoj 8 savarankiškų ir asmeninių prievolių ieškovei, kurios buvo užtikrintos sutartyse nurodytomis užtikrinimo priemonėmis, ieškovė įgijo solidarių skolininkų daugetą dėl visų 8 paskolų, kurios iki sandorio sudarymo buvo fizinių asmenų ir juridinio asmens asmeninės prievolės. Skolų konsolidavimas ir skolininkų daugetas įsigaliojo tik po to, kai ieškovė gavo 118 000 LT vienkartinį mokėjimą, atliktą 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. ieškovė galėjo tikėtis, kad skolininkai savarankiškai ir asmeniškai toliau vykdys tinkamai prievoles, tačiau galėjo įvykti ir priešingai, todėl 118 000 Lt sumos vienu mokėjimu gavimas, esmingai tenkino tik ieškovės interesus.
7.3. Atsakovai nurodo, kad skolos suma nurodyta Taikos sutartyje jų skaičiavimu yra netgi didesnė nei kiekvieno iš skolininko paskolos suma pagal paskolos sutartis, nurodytas 1.1.-1.9 punktuose, kas lemia išvadą, kad Taikos sutarties sąlygos išimtinai buvo palankios finansiškai ieškovei, o ne atsakovams.
7.4. Atsakovas (2) iš ieškovės 2009 m. vasario 6 d. pirko reikalavimo teises pagal B. paskolos sutartį su ieškove, ir už ją ieškovei 2009 m. kovo 25 d. sumokėjo 388 045 LT sumą. Nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsakovas (2) turėjo pagal nupirktą reikalavimo teisę į ieškovės buvusį skolininką M. B. reikalavimą į 146 320 LT dydžio palūkanas, kurias kartu su 388 045 Lt dydžio reikalavimo teise, palūkanų faktiškai negavęs, Atsakovas (2) pardavė ieškovei už 388 000 Lt.
7.5. Pagal visas paskolos sutartis, kurios buvo konsoliduotos Taikos sutartimi, šių paskolų užtikrinimo priemonės liko (hipotekiniai įkeitimai, ir kiti užtikrinimai pagal pradines paskolų sutartis). Todėl, Taikos sutartis, kuria buvo iš esmės refinansuotos paskolos, nurodytos 1.1.-1.9 punktuose, buvo išimtinai naudinga tik ieškovei. Visas Taikos sutarties sąlygas nurodė būtent ieškovė. Tam, kad būtų ieškovės parengta ir vėliau atsakovų pasirašyta Taikos sutartis, jos sąlygoms privalėjo pritarti ieškovės kredito komitetas, sudaryti Taikos sutartį su atsakovais buvo būtinas valdybos sprendimas, ir jis turėjo būti priimtas, sutarties tekstą parengia kreditorius, t. y. šiuo atveju Unijos teisininkas.
7.6. Reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu praėjus daugiau nei 8 metams po ieškovei bankroto bylos iškėlimo pareiškė antrasis bankroto administratorius, kuris niekaip nepagrindė fakto, kad sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams. Ieškovė nurodo, kad neva Taikos sutarties sandoriu visų atsakovų skola buvo be teisėto pagrindo sumažinta apie 75 proc. apimtimi, tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių pirminių įrodymų, kokia buvo kiekvieno iš atsakovų skola pagal pradines sutartis Taikos sutarties sudarymo datai. Taikos sutartis buvo vykdoma ir įvykdyta, t. y. Atsakovas (2) perleido reikalavimo teises į jo skolininką M. B. ir buvo Unijos naudai sumokėta 118 000 Lt suma. Jei sandoris įvykdytas – nuginčyti jo nėra teisinės galimybės. Ieškovė, gavusi iš Atsakovo (2) reikalavimo teises į M. B. – jas pardavė UAB „EDS Invest“, kurie sėkmingai prisiteisė skolą iš M. B., t.y. UAB „EDS Invest“ gavo pelną.
7.7. Nurodo, kad ieškovė 2014 m. sausio 17 d. jau buvo perleidusi savo reikalavimo teises pagal Taikos sutartį į Atsakovus tretiesiems asmenims, ir vėliau turėjo gauti už šį sandorį atlygį, t.y. ieškovė neturi jokių reikalavimo teisių pagal Taikos sutartį. Ieškovui dėl Taikos sutarties nuginčijimo nekiltų jokios teisinės pasekmės, kadangi ieškovė reikalavimo teises pagal Taikos sutartį yra pardavusi.
7.8. Taigi, po 2012 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, visų trijų atsakovų skoliniai įsipareigojimai ir prievolės buvo pasibaigusios, t. y. visi atsakovai liko nieko neskolingi ieškovei, ir tą patvirtina Atsakovo (2) sąskaitų išrašai, kuriuos pateikė atsakovas. Aplinkybę dėl2012 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo ir teisėtumo bei vykdymo bei teisinių pasekmių realaus egzistavimo patvirtina ir tai, kad 2013 m. kovo 8 d. ieškovė buvo sudariusi susitarimą dėl dalies reikalavimo teisės apimties nupirkimo iš Naujojo kreditoriaus advokatų kontoros Baranauskas ir Stukas APEX LEGAL – 88 000 Lt dydžio reikalavimo teisės į Atsakovą (3) atpirkimo, kai ieškovė atpirkdamas 88 000 Lt dydžio reikalavimo teises į Atsakovą (3) dėl 2008- m. lapkričio 27 d. paskolos sutarties Nr. 08-00202 LTL, sumokėjo 497 839,85 Lt sumą. Šiuo sandoriu ieškovė pripažino 2012 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties realumą.
7.9. Be to, svarbi aplinkybė ta, kad ieškovė įskaitė turimą įsiskolinimo reikalavimą į Naująjį Kreditorių, dėl ko ieškovė už 88 000 Lt sumą, nurašė (įskaitė) advokatų kontoros Baranauskas ir Stukas APEX LEGAL 497 839,85 Lt dydžio skolos sumą. Toks ieškovės sudarytas sandoris nėra ginčijamas dabartinio jos atstovų, ir nesudaro pagrindo ir nelaikomas kaip prieštaraujantis juridinio asmens veiklai ir tikslams. Ieškovė pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį sumokėjo advokatui Stukui mokėjimą, kurio iki šiol nėra susigrąžinusi, ir/ar prisiteisusi ieškovės naudai, t. y. tokiu būdu ir pati ieškovė pripažino šio sandorio teisėtumą ir realumą.
7.10. Pažymi, kad konsoliduota paskolos suma buvo sumažinta, nes atsakovai pardavė nekilnojamąjį turtą ieškovės naudai. Ieškovės reikalavimas dėl skolos iš Atsakovų priteisimo pagal pradines paskolų sutartis, gali būti teismo nagrinėjamas tik tokiu atveju, jei teismas pripažintų, kad Taikos sutartis yra negaliojantis sandoris. Pažymi, kad po 2012 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, visų trijų atsakovų skoliniai įsipareigojimai ir prievolės buvo pasibaigusios, t. y. visi atsakovai liko nieko neskolingi ieškovei.
7.11. Nepagrįsti ieškovės reikalavimai dėl 2012 m. vasario 10 d. skolos dengimo sandorio, pripažinimo 2 alternatyviais teisiniais pagrindais – actio Pauliana teisiniu pagrindu ir tariamo sandorio sudarymo teisiniu pagrindu.
7.12. Dėl actio pauliana teisinio pagrindo taikymo nebuvimo, tai šiam reikalavimui yra suėjusi ieškinio senatis, todėl reikalavimas atmestinas dėl ieškinio senaties vienerių metų suėjusio termino taikymo.
7.13. Ginčijamą sandorį šalys sudarė 2012 m. vasario 10 d., šiuo sandoriu buvo užskaitytos Atsakovų (3) ir (4) skolos atsakovų A. K. ir A. K. naudai. Todėl sandoris nėra neatlygintinis, jis buvo išimtinai naudingas Atsakovams (3) ir (4) ir juo buvo, skirtingai nei nurodo ieškovė, pagerinta jų turtinė padėtis, t. y. Atsakovai (3) ir (4) po šio sandorio sudarymo buvo pašalinti iš skolininkų. Tokiu būdu, Atsakovai (3) ir (4) buvo ženkliai geresnėje padėtyje grąžinti paskolą ieškovei pagal 2008 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį. Be to, Atsakovo (3) paskola buvo užtikrinta nekilnojamo turto įkeitimu.
7.14. Nors ieškovė nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo galiojančią reikalavimo teisę į Atsakovą (3), tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kokia yra ieškovės galima reikalavimo teisė ir jos dydis pagal šį sandorį. Pažymi, kad Atsakovo (3) skoliniai įsipareigojimai atsakovų A. K. ir A. K. naudai buvo realūs ir neįvykdyti iki ginčijamo sandorio sudarymo. Atsakovo (3) sudarytas sandoris niekaip nepablogino jo turtinės padėties, kadangi turtas, kuris buvo perleistas pagal ginčijamą sandorį atsakovams A. K. ir A. K., buvo įkeistas hipoteka Atsakovo (3) kreditoriaus Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius naudai.
7.15. Papildomai nurodė, kad Atsakovas (3) sudaryti ginčo sandorį galėjo tik po to, kai įvykdė hipotekinio kreditoriaus sąlygas, kurios yra nurodytos 2012 m. sausio 14 d. pažymoje, t. y. Atsakovas (3) privalėjo padengti visą susidariusį įsiskolinimą hipotekiniam kreditoriui – Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius, bei dar dviems fiziniams asmenims, kurių reikalavimų tenkinimui buvo areštuotas hipoteka įkeistas turtas, ką Atsakovas (3) ir įvykdė. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, Atsakovas (3) iki ginčo sandorio sudarymo pašalino iš savo kreditorių sąrašo du savo kreditorius, taip pat Skolos padengimo sutartimi pašalino trečią savo kreditorių, kas liudija, kad ieškovės galimybės gauti jos suteiktos paskolos grąžinimą buvo ženkliai pagerinta.
7.16. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl restitucijos, t. y. priteisti iš atsakovų A. K. ir A. K. 173 192,77 Eur sumą ieškovės naudai, nes neatitinka restitucijos taikymo teismų praktikoje susiformavusių pagrindinių ir esminių taisyklių.
7.17. Nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti 2012 m. vasario 10 d. skolos dengimo sandorį tariamu, nes įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Skolos padengimo sutarties sandoris yra akivaizdžia įvykdytas. Skolos padengimo sutartimi buvo įvykdyti Atsakovo (3) įsipareigojimai pagal vekselius atsakovui A. K., vekseliai grąžinti Atsakovui (3), t.y. visi sandoriai yra įvykdyti ir pasibaigę dar 2012 metais.
7.18. Pažymi, kad ieškovės reikalavimus dėl 24 vekselių, kurie buvo išduoti Atsakovų (3) (4) kitų atsakovų A. K. ir A. K. naudai nuo 2006 m. liepos 13d. iki 2009 m. vasario 25 d., pripažinimo niekiniais – nepagrįstas. Atsakovai (3) (4) nurodo, kad 24 vekselių šiuo metu neturi, nes nėra jų išsaugoję, todėl nėra galimybės aptarti šių sandorių turinį, turinio nežino ir ieškovė, nes ieškovė neturi nei vieno iš ginčijamų vekselių teksto. Teigia, kad nesant byloje sandorio sudarymą patvirtinančio dokumento, teismas neturi galimybės nagrinėti reikalavimo dėl tokio sandorio nuginčijimo ir galiojimo. Be to, sandoriai yra įvykdyti ir prievolės pagal juos yra pasibaigusios 2012 m. vasario 10 d. sudarant Skolos padengimo sutartį. Todėl esant sandoriui įvykdytam, pripažinti sandorį tariamu nėra teisinės galimybės.
7.19. Atsakovai papildomai nurodo, kad yra suėjęs senaties terminas 2006-2009 m. sudarytų sandorių negaliojimo pripažinimui, ir atsakovai prašo ją taikyti ir reikalavimą atmesti..
8. Atsakovai A. K. ir A. K. prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovai nurodo, kad:
9.1. Nurodo, kad ieškovė savo reikalavimus A. K. ir A. K. grindžia prielaida, kad jų ir atsakovų M. Z. ir V. Z. sudaryta Skolos padengimo sutartis tariamai pažeidžia ieškovės interesus, kadangi šalys tariamai elgėsi nesąžiningai, siekdamos tariamai paslėpti atsakovų M. Z. ir V. Z. nekilnojamąjį turtą, į kurį ieškovė galėtų nukreipti savo reikalavimus.
9.2. Ieškovė sąmoningai ignoruoja faktą, kad Skolos padengimo sutartimi
atsakovams A. K. ir A. K. perleistas nekilnojamasis turtas – (i) 0,57 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (ii) 0,13 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei (iii) 235,30 kv. m dydžio pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Turtas) dar 2006m. liepos 18 d. hipotekos lakštu Nr. 01/1/2006/0016910 (toliau – Hipotekos lakštas) buvo įkeistas M. Z. kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui (tuometiniam Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui) (toliau – Bankas), siekiant užtikrinti iš 2006 m. liepos 18d. Kreditavimo sutarties Nr. KK/06/07/135J, sudarytos tarp M. Z. ir Banko (toliau – Kreditavimo sutartis), kylančius įsipareigojimus. 9.3. Pirmoji paskolos sutartis tarp ieškovės ir M. Z. buvo sudaryta 2007 m. rugsėjo 18 d., t. y. jau po Kreditavimo sutarties, bei, atitinkamai, hipotekos sutarties, kuria M. Z. įkeitė Turtą Bankui, sudarymo. Be to, ieškovės ir M. Z. sudarytos paskolos užtikrinimui M. Z. Turto ieškovės naudai nebuvo įkeitęs. Taigi, Bankas turėjo teisę patenkinti reikalavimą iš Turto vertės pirmiau už kitus atsakovo M. Z. kreditorius (įskaitant ir ieškovę).
9.4. M. Z. 2007 m. rugsėjo 18 d. sudarydamas pirmą paskolos sutartį Nr. 07-00115 LTL su ieškove, jau nebeturėjo šių nekilnojamųjų daiktų. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu atsakovai su M. Z. ir V. Z. nebūtų sudarę ginčijamos Skolos padengimo sutarties, ieškovė bet kuriuo atveju nebūtų galėjusi nukreipti savo reikalavimų į Turtą, kadangi pirmumą patenkinti savo reikalavimus iš Turto vertės neginčijamai turėjo Bankas. Tam, kad ginčijama Skolos padengimo sutartis apskritai galėtų būtų sudaryta, iki ginčijamo sandorio sudarymo, atsakovas M. Z. turėjo gauti Banko sutikimą dėl Turto perleidimo atsakovams. M. Z. gavo Banko 2012 m. vasario 9 d. sutikimą Nr. OUT-4159 Dėl bankui įkeisto turto nuosavybės teisės perleidimo ir pasikeitusių duomenų įregistravimo VĮ Registrų centre (toliau – Sutikimas).
9.5. Skolos padengimo sutarties sudarymui išduotas Sutikimas buvo sąlyginis, t. y. jis galiojo tik tuo atveju, jeigu Atsakovas A. K. ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo pasikeitusių Nekilnojamojo turto savininkų įregistravimo VĮ Registrų centre dienos, padarys atitinkamus pakeitimus Hipotekos lakšte. Atitinkamai, Skolos padengimo sutarties pagrindu nuosavybės teisėms į Turtą parėjus atsakovams, atsižvelgiant į Sutikime nurodytą sąlyga bei CK 4.170 straipsnio 4 dalies bei 4.207 straipsnio 1 dalies nuostatas, Turtas liko įkeistas hipoteka Banko naudai. Kitaip tariant, Atsakovai A. K. ir A. K. Skolos padengimo sutartimi perimdami nuosavybės teises į Turtą, inter alia prisiėmė ir riziką, kad Bankas savo reikalavimus gali nukreipti į Turtą, nepaisant to, kad už Turto įsigijimą atsakovai užskaitė M. Z. skolą, lygią 598 000 Lt.
9.6. Ginčo aplinkybių įvykių chronologinė seka rodo, kad Skolos padengimo sutartimi A. K. prisiimta rizika materializavosi, kadangi Bankas nukreipė savo reikalavimų išieškojimą į įkeistą Turtą. Turtas atitinkamai 2014 m. gegužės 14 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 11 8 2014 05 14 2408/13 ir 2014-12-03 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 13 8 2014 12 03 2408/13 buvo parduotas už bendrą 577 492,00 LT sumą (2 t., b. l. 36-37). Taigi, atsakovai A. K. ir A. K. iš ginčijamos Skolos padengimo sutarties faktiškai ne tik negavo jokios naudos, tačiau netgi patyrė nuostolių.
9.7. Taigi, šie bylos duomenys paneigia ieškinyje nurodomą tariamą atsakovo A. K. nesąžiningumą, kuris grindžiamas išimtinai tuo, kad A. K. Skolos padengimo sutarties sudarymo dieną turėjo žinoti apie M. Z. skolinius įsipareigojimus Ieškovui.
9.8. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio senaties terminas yra praleistas daugiau kaip 10 metų. Todėl ieškinio senaties termino taikymas yra savarankiškas pagrindas netenkinti ieškinio. Papildomai nurodo, kad reikalavimas neatitinka CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų. Pažymi, kad atsakovai A. K. ir A. K. niekada nebuvo sudarę jokių kredito sutarčių su ieškove ir jai neturėjo prievolių ir/arba skolinių įsipareigojimų.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
Dėl esminių faktinių aplinkybių
10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 Unijai iškelta bankroto byla (dabartinis civilinės bylos Nr. B2-81-603/2024), bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo konsultantai“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorės pareigų ir Unijos bankroto administratore paskirta J. K..
11. Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovai UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras”, H. Z. ir M. Z. buvo sudarę paskolos sutartis (toliau – Paskolos sutartys), 2007m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartis Nr. 07-00115 LTL su M. Z. dėl 155 000 Lt (44 891,10 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.17-24); 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutartis NR. 08-00071 LTL su UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras” dėl 116 000 Lt (33 595,92 Eur) paskolos suteikimo (e.bylos 1 t., b.l.25-26); 2008 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartis NR. 08-00191 LTL su UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras” dėl 450 000 Lt (130 329,00 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.27-28); 2008 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartis NR. 08-00202 LTL su M. Z. dėl 265 000 Lt (76 749,30 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.29-35); 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutartis NR. 10-00049 LTL su H. Z. dėl 300 000 Lt (86 886,00 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.36-41); 2010 m. birželio 28 d. paskolos sutartis NR. 10-00195 LTL su M. Z. dėl 620 000 Lt (179 564,41 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b. l.42-47); 2010 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartis NR. 10-00387 USD su H. Z. dėl 148 000 USD (133 021,76 Eur ) paskolos suteikimo (e.bylos 1 t., b.l.48-57); 2011 m. sausio 20 d. paskolos sutartis NR. 11-00016 LTL su H. Z. dėl 140 000 Lt (40 546,80 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.58-63);2011 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartis NR. 11-00433 LTL su H. Z. dėl 94 000 Lt (27 224,28 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.64-71).
12. Ieškovė ir atsakovai UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras”, H. Z. bei M. Z. 2013 m. gegužės 20 d. sudarė taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria konsoliduotos aštuonios iš devynių aukščiau nurodytų paskolų (e. bylos 1 t., b. l.72-79). Taikos sutartimi numatyta, kad jai įsigaliojus, šalys viena kitai turi tik įsipareigojimus, kylančius iš Taikos sutartimi konsoliduojamų aštuonių paskolos sutarčių ir 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutarties Nr. 08-00071 LTL, sudarytos tarp ieškovo ir UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras”, dėl 116 000,00 Lt (33 595,92 Eur) paskolos suteikimo (Taikos sutarties 1 p.). Taikos sutartis turėjo įsigalioti tik atveju, jei bet kuris iš skolininkų pagal Paskolos sutartis iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumokės ieškovei 118 000 Lt (34 175,16 Eur) skolos grąžinimui.
Taikos sutartis pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu
13. Ieškovė prašo pripažinti 2013 m. gegužės 13 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z. bei M. Z. sudarytą taikos sutartį negaliojančia; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ 83 579,19 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo H. Z. 140 818,06 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo M. Z. 210 555,46 Eur. Ieškovė nurodo, kad ginčijama Taikos sutartis akivaizdžiai prieštaravo ieškovės veiklos tikslams, o atsakovai turėjo suvokti sandorio nesąžiningumą, todėl egzistuoja CK 1.82 straipsnyje įtvirtintas pagrindas šį sandorį panaikinti.
14. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Vadovaujantis nurodyto straipsnio 3 dalimi, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 1.82 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodyta, kad šiuo pagrindu sandoris pripažintinas negaliojančiu nustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016).
15. Ieškovė ir atsakovai UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z. bei M. Z. 2013 m. gegužės 20 d. sudarė taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) (e. bylos 6 t., b.l.93-100) tokiomis sąlygomis :
15.1. Taikos sutarties 1 p. nustatyta, kad šalys susitaria, kad šis susitarimas pakeičia visas iki šio susitarimo sudarymo dienos sudarytas sutartis ir susitarimus, įskaitant, bet neapsiribojant aukščiau paminėtas paskolos sutartis, kuriose kaip šalys dalyvavo Unija su skolininkais ir trečiaisiais asmenimis. Įsigaliojus šiai sutarčiai, šalys pareiškia, kad jokių kitų įsipareigojimų viena kitai neturi, išskyrus įsipareigojimus pagal šią sutartį ir įsipareigojimus pagal Unijos ir UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ sudarytą 2008 m. gegužės 20 d. sudarytą paskolos sutartį Nr.08-00071 LTL dėl 116 000 Lt paskolos.
15.2. Taikos sutarties 2 p. nustatyta, jog šalys patvirtina, kad bendra skolininkų įsipareigojimų suma Unijai pagal visas paskolos sutartis 2013 m. gruodžio 31 d. sudarys 2 848 602 Lt.
15.3. Taikos sutarties 3 p. nustatyta, kad šalys susitaria, jog iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumokėjus Unijai 118 000 Lt (34 175,16 Eur) paskolos grąžinimui, Unija atleis skolininką UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ nuo dalies prievolių, kylančių iš tarp Unijos ir skolininko UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ 2008 m. gegužės 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr.08-00071 LTL, sumažindama skolos sumą iki 30 000 Lt. Ir atleis skolininkus nuo dalies prievolių, kylančių iš visų kitų tarp Unijos ir skolininkų sudarytų paskolos sutarčių, 1 396 895,50 Lt sumoje, t. y. sumažins visų kitų paskolų likutį iki 1 273 706,50 Lt bei per 5 dienas atsisakys negyvenamosios patalpos – kavinės patalpos hipotekos bei pateiks hipotekos lakštą išregistravimui.
15.4. Taikos sutarties 4 p. numatyta, kad šalys susitaria, kad antstoliui realizavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), visa išieškota suma bus užskaityta tik palūkanų dengimui pagal šią Taikos sutartį ir Unija atleis skolininką M. Z. nuo prievolių pagal 2012 m. liepos 18 d. notaro Tomo Petro Vėlyvio išduotą vykdomąjį įrašą.
15.5. Taikos sutarties 5 p. numatyta, kad šalys susitaria, kad Unijai realizavus įkeistą už skolininko UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ skolą (30 000 LT) pagal 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį Nr.08-00071 žemės sklypą, esantį SB ‚,Darba“ Palangos m. už kainą mažesnę nei 30 000 Lt, skolininkas UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ įsipareigoja padengti Unijai skolos dalį per 30 d. nuo įkeisto turto realizavimo dienos.
15.6. Taikos sutarties 6 p. numatyta, kad šalys susitaria, kad užtikrinant tinkamą prievolių pagal šią Taikos sutartį įvykdymą, per 30 d. nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos Unijos naudai turi būti įkeistas šis nekilnojamasis turtas : žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); turtinės reikalavimo teisės, kylančios iš 2008 m. balandžio 3 d. tarp Unijos ir D. V. sudarytos paskolos sutarties Nr.08-00050 LTL, kurios 2009 m. rugsėjo 9 d. tarp Unijos ir H. Z. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistos skolininkui H. Z..
15.7. Taikos sutarties 7 p. numatyta, kad Unija sutinka, jog įkeistas užtikrinant tinkamą prievolių pagal šią taikos sutartį įvykdymą, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) būtų parduotas, su sąlyga, kad suma ne mažesnė kaip 60 000 Lt būtų pervesta į Unijos sąskaitą, turtinės reikalavimo teisės, kylančios iš 2008 m. balandžio 3 d. tarp Unijos ir D. V. sudarytos paskolos sutarties Nr.08-00050 LTL, kurios 2009 m. rugsėjo 9 d. tarp Unijos ir H. Z. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistos skolininkui H. Z., arba už šią prievolę įkeistas nekilnojamasis turtas būtų parduotas, su sąlyga, kad suma ne mažesnė kaip 70 000 Lt būtų pervesta į Unijos sąskaitą.
15.8. Taikos sutarties 8 p. numatyta, kad Unija neprieštarauja, kad skolininkas H. Z. perleistų reikalavimo teises į turimus kreditorinius reikalavimus, tikslu įvykdyti šios taikos sutarties 3 punkto sąlygas.
15.9. Taikos sutarties 9 p. numatyta, kad skolininkams iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumokėjus Unijai 118 000 Lt, skolininkas H. Z. įsipareigoja iki 2013 m. gruodžio 31 d. parduoti, o Unija nupirkti reikalavimo teises į M. B. įsiskolinimą pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr.07-00142LTL už 388 000 Lt.
15.10. Taikos sutarties 10 p. nustatyta, kad šalys susitaria, kad skolininkas H. Z. iki 2014 m. sausio 10 d. turi teisę atpirkti reikalavimo teises į M. B. įsiskolinimą pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL už 388 00 Lt kainą arba nurodyti pirkėją, o Unija privalo parduoti šias reikalavimo teises skolininkui H. Z. ar jo nurodytam pirkėjui.
15.11. Taikos sutarties 11 p. nustatyta, kad šalys susitaria, kad Unija atsiskaitys už reikalavimo teises į M. B. įsiskolinimą pagal 2077 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL įskaitymu, t. y. 388 00 Lt suma bus sumažintas skolininkų skolos likutis (nuo 1 273 706,50 iki 8857 06,50 Lt). Šalys susitaria, kad Unijai išieškojus skolą iš M. B. pagal 2077 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL, priskaičiuotų palūkanų suma už laikotarpį nuo 209 m. kovo 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., jei tokia bus išieškota pardavus įkeistą turtą, bus nukreiptas skolininkų skolos pagal šią sutartį dengimui.
15.12. Taikos sutarties 12 p. nustatyta, kad skolininkams iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumokėjus Unijai 118 000Lt, Unija įsipareigoja įkaityti 388 000 Lt sumą už perleidžiamas reikalavimo teises į M. B. įsiskolinimą ir užskaityti 169 706,50 Lt dalį skolininkų turimų pajinių įnašų skolos dengimui. Po šių užskaitymų, skolininkų paskolų likučiai 2013 m. gruodžio 31 d., išskyrus skolininko UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ 30 000 Lt skolą pagal 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį Nr.08-00071 LTL, sudarys 716 000 Lt, o papildomas pajus 107 014 Lt. Kas metus dalį pajaus užskaitoma paskolos dengimui proporcingai grąžintos paskolos sumai.
15.13. Taikos sutarties 13 p. numatyta, kad Unija ir skolininkas UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ susitaria per 5 dienas nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos pasirašyti atskirą susitarimą dėl 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį Nr.08-00071 LTL nutraukimo ir mokėtinų pagal 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį Nr.08-00071 LTL sumų (30 000Lt) grąžinimo per 1 dieną bei 6 procentų metinių palūkanų nustatymo už skolos sumą (30 000 Lt) iki galutinio skolos grąžinimo. Negrąžinus skolos aukščiau nustatyta tvarka, Unija nukreips išieškojimą į įkeistą žemės sklypą, esantį SB „Darba“.
15.14. Taikos sutarties 14 p. nustatyta, kad skolininkai solidariai įsipareigoją grąžini Unijai skolą 716 000 Lt ir sumokėti 6 procentų metinių palūkanų iki 2033 m. gruodžio 31 d., mokant kas mėnesį įmokas pagal pridedamas prie šios sutarties mokėjimų tvarkaraštį.
15.15. Taikos sutarties 15 p. nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo šios sutarties 3 punkte nurodytos sumos (118 000 Lt) įmokėjimo dienos. Jeigu skolininkai iki 2013 m. gruodžio 31 d. neįmoka šios sumos, ši taikos sutartis neįsigalioja.
16. Ieškovė nurodo, kad Taikos sutartimi šalys susitarė ypatingai ženkliai sumažinti atsakovų Unijai pagal Paskolos sutartis mokėtinas sumas. Taikos sutarties pagrindu atsakovų skoliniai įsipareigojimai ieškovei buvo sumažinti nuo 2 848 602 Lt (825 012,00 Eur) iki 716 000 Lt (207 368 Eur), t. y. atsakovų skolos dydis Unijai po Taikos sutarties sumažėjo 617 644 Eur suma, Unijai iš esmės mainais negaunant jokios adekvačios naudos. Jokios konkrečios Taikos sutarties sudarymo priežastys nėra aptariamos pačioje sutartyje, Unijos gaunama nauda iš šio sandorio apskritai nėra aiški. Sutarties turinys atspindi tik faktą apie atsakovų skolinių įsipareigojimų sumažinimą, o ir tam pačiam skolos likučiui sumokėti yra papildomai numatytas 20 metų terminas. Ieškovės nuomone, tokio sandorio sudarymas prieštarauja ieškovės veiklos tikslams.
17. Atsakovai UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras” (Atsakovas 1), H. Z. (Atsakovas 2), M. Z. (Atsakovas 3) nurodo, kad Taikos sudarymo aplinkybės, skirtingai nei deklaratyviai nurodė ieškovė, buvo būtent naudingos tik ieškovei. Konsoliduota paskolos suma buvo sumažinta, nes atsakovai pardavė nekilnojamąjį turtą ieškovės naudai. Buvo susidaręs dalies paskolų ir dalies atsakovų mokėtinų palūkanų pradelsimas, tačiau jis įvyko prieš Taikos sutarties sudarymą. Taikos sutartimi vietoj 8 savarankiškų ir asmeninių prievolių ieškovei, kurios buvo užtikrintos sutartyse nurodytomis užtikrinimo priemonėmis, ieškovė įgijo solidarių skolininkų daugetą dėl visų 8 paskolų, kurios iki sandorio sudarymo buvo fizinių asmenų ir juridinio asmens asmeninės prievolės. Skolų konsolidavimas ir skolininkų daugetas įsigaliojo tik po to, kai ieškovė gavo 118 000 Lt vienkartinį mokėjimą, atliktą 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. ieškovė galėjo tikėtis, kad skolininkai savarankiškai ir asmeniškai toliau vykdys tinkamai prievoles, tačiau galėjo įvykti ir priešingai, todėl 118 000 Lt sumos vienu mokėjimu gavimas, esmingai tenkino tik ieškovės interesus. Atsakovai nurodo, kad skolos suma, nurodyta Taikos sutartyje, jų skaičiavimu yra netgi didesnė nei kiekvieno iš skolininko paskolos suma pagal paskolos sutartis, nurodytas Taikos sutartyje, todėl Taikos sutarties sąlygos išimtinai buvo palankios finansiškai ieškovei, o ne atsakovams. Atsakovas H. Z. iš ieškovės 2009 m. vasario 6 d. pirko reikalavimo teises pagal B. paskolos sutartį su ieškove, ir už ją ieškovei 2009 m. kovo 25 d. sumokėjo 388 045 Lt sumą. Nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovas turėjo pagal nupirktą reikalavimo teisę į ieškovės buvusį skolininką M. B. reikalavimą į 146 320 Lt dydžio palūkanas, kurias kartu su 388 045 Lt dydžio reikalavimo teise, palūkanų faktiškai negavęs, atsakovas H. Z. pardavė ieškovei už 388 000 Lt. Pagal visas paskolos sutartis, kurios buvo konsoliduotos Taikos sutartimi, šių paskolų užtikrinimo priemonės liko (hipotekiniai įkeitimai, ir kiti užtikrinimai pagal pradines paskolų sutartis). Todėl, Taikos sutartis, kuria buvo iš esmės refinansuotos paskolos sutartys, buvo išimtinai naudinga tik ieškovei. Visas Taikos sutarties sąlygas nurodė būtent ieškovė. Tam, kad būtų ieškovės parengta ir vėliau atsakovų pasirašyta Taikos sutartis, jos sąlygoms privalėjo pritarti ieškovės kredito komitetas, sudaryti Taikos sutartį su atsakovais buvo būtinas valdybos sprendimas, ir jis turėjo būti priimtas, sutarties tekstą parengia kreditorius, t. y. šiuo atveju Unijos teisininkas.
18. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai.
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, jog jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas).
20. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iš tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 30 punktas).
22. Taikos sutarties 2 p. nustatyta, jog šalys patvirtina, kad bendra skolininkų įsipareigojimų suma Unijai pagal visas paskolos sutartis 2013 m. gruodžio 31 d. sudarys 2 848 602 Lt. Taikos sutarties 14 p. nustatyta, kad skolininkai solidariai įsipareigoją grąžinti Unijai skolą 716 000 Lt ir sumokėti 6 procentų metinių palūkanų iki 2033 m. gruodžio 31 d., mokant kas mėnesį įmokas pagal pridedamas prie šios sutarties mokėjimų tvarkaraštį. Taigi, skola nuo 2 848 602 Lt (825 012,16 Eur) buvo sumažinta iki 716 000 Lt sumos (216 056,53 Eur). Teismo vertinimu, toks skolos reikšmingas sumažinimas akivaizdžiai nėra naudingas ieškovei. Nagrinėjamu atveju tarp šalių egzistavo paskolos bei narystės kredito unijoje teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (ginčui aktuali 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) (toliau - KUĮ)) 2 straipsnio 4 dalį kredito unija yra kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Taigi, kredito unijos tikslas teikti finansines paslaugas bei gauti pelną. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir ieškovės įstatuose (e. bylos 1 t., b.l.153-175), kurio 1.5 p. numatė, kad Unijos veiklos tikslai yra tenkinti savo ūkinius ir socialinius poreikius, teikti savo nariams ir kitiems šiuose įstatuose nurodytiems asmenis kokybiškas ir savalaikes finansines paslaugas, užtikrinant unijos finansinį pajėgumą ir stabilumą. Iš Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (ginčui aktuali 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) (toliau - FĮĮ) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos įstatymo paskirties (nustatyti finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus) matyti, kad šiame įstatyme įtvirtintas atsakingo skolinimo principas, kurio paskirtis mažinti finansų įstaigų verslo riziką, siekiant užtikrinti kreditavimo sistemos stabilumą ir patikimumą.
23. Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje pateiktus duomenis, ginčijamas sandoris nebuvo suderinamas su ieškovės veiklos tikslais. Byloje pateikta Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos 2013 m. balandžio 29 d. ataskaita (toliau – Ataskaita) (e. bylos 1 t., b.l.176-239), kurios išvados patvirtina, kad „tikrinamuoju laikotarpiu kredito unijos organų veikla buvo neskaidri ir neatsakinga, sprendimai buvo priimami nesivadovaujant saugios ir patikimos kredito įstaigų veiklos principais. Kai kurie valdymo organų sprendimai buvo skirti su kredito unijos vadovais sietinų asmenų grupės interesų tenkinimui, neatsižvelgiant į jų neigiamą poveikį kredito unijos finansinei būklei. Ankstesnių metų neatsakinga kreditavimo praktika bei tikrinamuoju laikotarpiu netinkamai vertinama ir valdoma kredito rizika nulėmė reikšmingus nuostolius, dėl kurių yra iškilusi grėsmė kredito unijos veiklos tęstinumui. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu kredito unija tęsė į verslo klientų finansavimą orientuotą kreditavimo politiką, kuri dažnai nebuvo suderinta su saugia ir patikima skolinimo veikla. Paskolų portfeliui būdinga didelė tiek rizikingų nekilnojamojo turto projektų, tiek atskirų pozicijų koncentracija, be to, reikšminga skolinimo dalis ir toliau teko su kredito unijos vadovais sietiniems asmenims. Visa tai nulėmė tolesnį probleminių paskolų portfelio augimą“. Pažymėtina, kad Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. sprendimu Nr.241-12 kredito unijai buvo duoti raštiški nurodymai (ribojamos terminuotų indėlių palūkanų normos, skolinimo sandoriai, viršijantys 30 tūkst. Lt dydį. Minėtame sprendime nustatyta, kad šiuos nurodymus kredito unija privalo vykdyti laikinai, kol bus atliktas inspektavimas ir Lietuvos banke bus įvertinti šio inspektavimo rezultatai, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. birželio 1 d.
24. Taigi, nors Ataskaita parengta iki Taikos sutarties sudarymo, bet jos išvados nagrinėjimai bylai atskleidžia reikšmingas ieškovės vykdytos skolinimų veiklos aplinkybes bei finansinę jos padėtį.
25. Bylos duomenimis Lietuvos Bankas 2013 m. gegužės 31 d. pritaikė poveikio priemonę ir nušalino ieškovės vadovą, t. y. sprendimas priimtas praėjus tik 10 d. po Taikos sutarties sudarymo. Lietuvos banko valdyba 2014 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 03-12 priėmė sprendimą visam laikui atšaukti kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ išduotą kredito unijos licenciją, o Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą (teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.). Minėtoje nutartyje nurodytoje Lietuvos banko išvadoje dėl unijos nemokumo, be kita ko, nurodyta, jog, įvertinus unijos balansinės ataskaitos duomenis apie unijos suteiktas paskolas unijos asocijuotiems nariams, unija nevykdė ne mažesnio kaip 20 proc. kapitalo pakankamumo rodiklių, 2013 m. rugsėjo mėn. 30 d. jis buvo 13,17 proc., spalio mėn. – 1,65 proc., lapkričio mėn. – 1,48 proc., gruodžio mėn. –1,46 proc.
26. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės dėl gresiančio nemokumo bei licencijos panaikinimo, galėjo turėti įtakos ieškovės elgesiui, sudarant jai nenaudingomis sąlygomis sandorį, kuriuo esmingai sumažinamos atsakovams suteiktų paskolų sumos bei nustatomas itin ilgas grąžinimo terminas, t. y. iki 2033 m. gruodžio 31 d. (Taikos sutarties 14 p.).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutarties Nr. 07-00115 LTL grąžinimo terminas – 2015 m. spalio 25 d., 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutarties NR. 08-00071 LTL grąžinimo terminas 2015 m. rugpjūčio 20 d., 2008 m. lapkričio 19 d. paskolos sutarties NR. 08-00191 LTL grąžinimo terminas – 2013 m. lapkričio 20 d., 2008 m. lapkričio 27 d. paskolos sutarties NR. 08-00202 LTL grąžinimo terminas – 2013 m. lapkričio 27 d.; 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutarties NR. 10-00049 LTL paskolos grąžinimo terminas – 2013 m. kovo 15 d. , 2010 m. birželio 28 d. paskolos sutarties NR. 10-00195 LTL grąžinimo terminas – 2013 m. birželio 28 d., 2010 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartis NR. 10-00387 USD grąžinimo terminas– 2013 m. lapkričio 25 d., 2011 m. sausio 20 d. paskolos sutartis NR. 11-00016 LTL grąžinimo terminas– 2013 m. sausio 25 d., 2011 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartis NR. 11-00433 LTL grąžinimo terminas – 2014 m. spalio 25 d.
28. Taigi, Taikos sutarties sudarymo metu 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutarties NR. 10-00049 LTL bei 2011 m. sausio 20 d. paskolos sutarties NR. 11-00016 LTL paskolų grąžinimo terminai jau buvo suėję. Tačiau Taikos sutartimi nustatytas naujas terminas paskolai grąžinti iki 2033 m. gruodžio 31 d., t. y. dvidešimčiai metų. Taigi, toks grąžinimo terminas, atsižvelgiant, kad 2 paskolos sutarčių terminai jau buvo pasibaigę, kitų sutarčių terminai turėjo pasibaigti artimiausiu metu, taip pat yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui, kuriam gresia veiklos sustabdymas bei bankrotas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčijama sutartimi esmingai sumažinama atsakovų suteiktų paskolų suma, ypatingai vertinant šių konsoliduotų paskolų nustatytą itin ilgą grąžinimo terminą, t. y. 20 metų, toks sandoris nėra suderinamas su įmonės veiklos tikslais ir jiems akivaizdžiai prieštarauja.
29. Nors atsakovai nurodo, kad skolų konsolidavimas ir skolininkų daugetas įsigaliojo tik po to, kai ieškovė gavo 118 000 Lt vienkartinį mokėjimą ir esmingai tenkino tik ieškovės interesus, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės finansine padėtimi ir nuosekliu jos blogėjimu, o galiausiai ir bankrotu, paneigia atsakovų poziciją dėl sandorio ieškovei naudingumo požymio egzistavimo. Taikos sutarties 15 p. numatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo šios sutarties 3 punkte nurodytos sumos (118 000 Lt) įmokėjimo dienos. Jeigu skolininkai iki 2013 m. gruodžio 31 d. neįmoka šios sumos, ši taikos sutartis neįsigalioja. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 30 d. ieškovei buvo sumokėta 118 000 Lt (34 175,16 Eur), mokėjimą atliko trečiasis asmuo UAB „2A Invest“ (e. bylos 1 t., b. l. 80). Pažymėtina, kad bendra skolininkų įsipareigojimų suma ieškovei pagal visas paskolos sutartis 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 848 602 Lt, todėl tik 118 000 Lt sumokėjimas nesudaro pagrindo priešingam ginčijimo sandorio vertinimui. Pagal bylos duomenis, akivaizdu, kad Taikos sutartis, kuria ženkliai sumažinama suteiktų paskolų suma bei nustatomas 20 metų jų grąžinimo terminas, naudinga išimtinai atsakovams, t. y. UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras”, H. Z. , M. Z.. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai, išskyrus trečiojo asmens UAB „2A Invest“ sumokėtą 118 000 Lt sumą, būtų atlikę mokėjimus pagal Taikos sutartį.
30. Atsakovas H. Z. nurodo, kad ieškovė turėdama iš atsakovo būtent ieškovės nurodytomis sąlygomis nupirktą reikalavimo teisę į skolininką M. B., disponavo reikalavimo teisėmis į 388 045 Lt dydžio skolą ir 146 320 Lt prikauptas palūkanas.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas H. Z. ir ieškovė 2009 m. vasario 6 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurioje nustatyta, kad M. B. įsiskolinimas pagal 207 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartį sudaro 433 044, 95 Lt. Pradinis kreditorius (ieškovė) perleidžia naujam kreditoriui (H. Z.) savo reikalavimo teises į skolininko 388 044,95 Eur skolos dalį. Šalys susitarė, kad teisė reikalauti skolos iš skolininko yra perleidžiama atlygintinai. Naujasis kreditorius (H. Z.) įsipareigoja sumokėti pradiniam kreditoriui (ieškovei) 388 045 Lt. Pateiktas mokėjimo 2009 m. kovo 25 d. pavedimas patvirtina, kad atsakovas H. Z. 365 800 Lt sumokėjo ieškovei (e. bylos 2 t., b.l.151).
32. Taikos sutarties 9 p. numatyta, kad skolininkams iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumokėjus Unijai 118 000 Lt, skolininkas H. Z. įsipareigoja iki 2013 m. gruodžio 31 d. parduoti, o Unija nupirkti reikalavimo teises į M. B. įsiskolinimą pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr.07-00142LTL už 388 000 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas H. Z. 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, kurios pagrindu H. Z. perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į M. B. 450 000 Lt skolą, priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas pagal 207 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartį (e. bylos 1 t., b.l.81). Atsiskaitymo tvarka nustatyta 2013 m. gruodžio 31 d. reikalavimų perleidimo sutarties 5 p., t. y. naujasis kreditorius (ieškovė) turi sumokėti pradiniam kreditoriui (H. Z.) už reikalavimo teisę 450 000 Lt; vadovaujantis 2013 m. gegužės 20 d. Taikos sutarties 11 punktu už reikalavimo teisę atsiskaitoma įskaitymu, t. y. šalys įskaito priešpriešinius reikalavimus pagal Taikos sutartį ir šią sutartį. Taigi, atsakovas H. Z. įvykdė Taikos sutarties 9 p. nustatytas sąlygas ir atlikus įskaitymą, konsoliduota paskolos suma buvo sumažinta 388 00 Lt suma (nuo 1 273 706,50 Lt iki 8857 06,50 Lt), kaip ir numatyta Taikos sutarties 11 p. Taikos sutarties 11 p. nustatyta, kad šalys susitaria, kad Unija atsiskaitys už reikalavimo teises į M. B. įsiskolinimą pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL įskaitymu, t. y. 388 00 Lt suma bus sumažintas skolininkų skolos likutis (nuo 1 273 706,50 iki 8857 06,50 Lt). Šalys susitaria, kad Unijai išieškojus skolą iš M. B. pagal 2077 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00142 LTL, priskaičiuotų palūkanų suma už laikotarpį nuo 209 m. kovo 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., jei tokia bus išieškota pardavus įkeistą turtą, bus nukreipta skolininkų skolos pagal šią sutartį dengimui. Taigi, tiek reikalavimų perleidimo sutartyje, tiek ir Taikos sutartyje šalys susitarė, kad bus atsikaitoma įskaitymu, konsoliduotą paskolos sumą sumažinant 388 00 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad ieškovė gavo didesnę naudą, nei gautina suma už reikalavimo perleidimą, nepagrįsti.
33. Taip pat nepagrįsti atsakovo argumentai, susiję su naudos gavimo, ieškovei perleidus M. B. reikalavimą UAB EDS Invest. Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo - pradavimo 2018 m. vasario 8 d. sutarties pagrindu ieškovė, be kita ko, pardavė UAB EDS Invest visas turimas ir atsakovo H. Z. perleistas reikalavimo teises į M. B. skolą, visi reikalavimai, nurodyti Priede Nr. 1, parduoti už 616 575 Eur (e. bylos 10 t., b.l.86-113). Pažymėtina, kad reikalavimų teisių sąrašas patvirtina, kad buvo parduoti 377 reikalavimai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams už šios reikalavimo teisės perleidimą buvo atlygintą įskaitymu, todėl ieškovė nuosavybės teise disponuoja savarankiškai ir tai neturi teisinės reikšmės vertinant ginčijamo sandorio sąlygas.
34. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės naudą iš sudaryto sandorio, kurio pagrindu atsakovų skola sumažėjo nuo 2 848 602 Lt (825 012,16 Eur) iki 716 000 Lt (216 056,53 Eur), sudaro tik 118 000 Lt sumokėta trečiojo asmens suma bei perimta M. B. skola.
35. Atsakovai nurodo, kad konsoliduota skolos suma buvo sumažinta, nes buvo parduotas nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini).
36. Byloje duomenimis nustatyta, kad pirkimo - pardavimo 2012 m. birželio 19 d. sutarties pagrindu atsakovas H. Z. pardavė Z. Č. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, už 25 000 Lt sumą. Sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarka patvirtina, kad atsakovas H. Z. gavo iš pirkėjos 2 500 Lt, o kita likusi kainos dalis, t. y. 22 500 Lt sumokėta pavedimu ieškovei, padengiant atsakovo H. Z. įsiskolinimą pagal 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutartį Nr.10-00049LTL (e. bylos 3 t., b. l. 138-143).
37. Byloje pateiktas antstolio Rimanto Vižainiškio turto perdavimo išieškotojui 2013 m. balandžio 8 d. aktas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausęs atsakovui M. Z. už 88 000 Lt perduotas išieškotojui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (e. bylos 2 t., b.l.159).
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ jo paskolų sutarčių įsipareigojimų vykdymui ieškovės naudai pardavė 2 nekilnojamojo turto objektus ieškovės nurodytam pirkėjui – UAB „Spungė“, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas UAB „Spungė‘ pirkimo - pardavimo 2012 m. birželio 5 d. sutarties pagrindu už 140 000 Lt; butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas UAB „Spungė‘ pirkimo - pardavimo 2012 m. gegužės 23 d. sutarties pagrindu už 110 000 Lt (e. bylos 2 t., 16-164, 165-169).
39. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto sandoriai, kurie buvo įkeisti už atsakovų prievoles pagal Taikos sutartimi konsoliduotas Paskolos sutartis, sudaryti iki Taikos sutarties, ir šie sandoriai nėra nurodyti Taikos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovų argumentai dėl skolos sumažinimo pagrįstumo, pardavus nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad Taikos sutarties 2 p. nustatyta, jog šalys patvirtino, kad bendra skolininkų įsipareigojimų suma ieškovei pagal visas paskolos sutartis 2013 m. gruodžio 31 d. sudarys 2 848 602 Lt.
40. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, ieškovė įrodė ginčijamo sandorio prieštaravimą juridinio asmens tikslams, kaip vieną iš sąlygų sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl atsakovų ( ne)sąžiningumo
41. Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio šalis veikė sąžiningai, todėl atsakovės nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018, 40 punktas). Įrodyti, kad veikta tikrai nesąžiningai, reiškia įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sandorio šalių nesąžiningumą (žinojimą ar turėjimą žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams) įrodo objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019, 28 punktas).
42. Ieškovė nurodo, kad atsakovai žinojo ar turėjo žinoti apie Taikos sutarties prieštaravimą ieškovės veiklos tikslams, nes bet koks protingas asmuo analogiškoje situacijoje būtų suvokęs, kad skolinio įsipareigojimo sumažinimas ypatingai ženklia suma, kai mainais nėra suteikiamas analogiškas ar bent jau kažkiek adekvatus įsipareigojimas, pažeidžia privataus juridinio asmens interesus. Be to, atsakovai buvo skolininkai, kurie su ieškove buvo sudarę itin daug kreditavimo sutarčių (kas atsispindi ir pačioje Taikos sutartyje), ilgą laiką užsiimantys verslu, todėl jų individualios savybės jiems neabejotinai leido suvokti ir suprasti tokio sandorio akivaizdų žalingumą Unijai.
43. Atsakovai UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras”, H. Z., M. Z. su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka, nurodant, kad atsakovai nedisponavo jokia su ieškove susijusia informacija, ir objektyviai negalėjo suprasti, kuo ir kodėl ieškovei toks sandoris galėjo būti finansiškai nenaudingas. Pažymėjo, kad būtent ieškovė nustatė konkrečias sąlygas, kurios yra išvardintos Taikos sutartyje, kurių visuma buvo priežastis dėl skolos dydžio sumažinimo. Atsakovai tiesiogiai dalyvavo šio sandorio sudaryme, ir jie, o ne ieškovės atstovas, gali tiesiogiai patvirtinti teismui, kas konkrečiai iniciavo šio sandorio sudarymą, kas jį parengė, kas išdėstė jo sąlygas, taigi, įrodymų šaltinis byloje yra atsakovai, ir jų liudijimai nėra paneigiami jokia kita bylos medžiaga, išskyrus ieškovės atstovo subjektyviu ir selektyviu faktų vertinimu. Tai, kad ieškovės Kredito komitetas svarstė Taikos sutarties sąlygas ir patvirtino jas, tik patvirtina atsakovų teiginius, kadangi yra absoliučiai aišku, kad atsakovai jokios įtakos pelno siekiančiam subjektui, kurio vardu sprendimus priima visa eilė darbuotojų, negali turėti ir negalėjo padaryti. Ypatingai tokiu atveju, kaip nurodo ieškovė, jei ieškovė žinojo ir jautė gresiantį bankrotą.
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Taikos sutartimi konsoliduotos ir esmingai sumažintos skolos gražinimo terminas buvo numatytas iki 2033 m. gruodžio 25 d., t. y. konsoliduota skola buvo ne tik daugiau nei per pusę sumažinta, tačiau ir jos grąžinimo terminas išdėstytas dvidešimčiai metų. Taigi Taikos sutartyje nustatyta tokia įsipareigojimų disproporcija sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovai turėjo suprasti sandorio nenaudingumą ieškovei, net jei Taikos sutarties tekstą rengė ieškovė. Taikos sutarties sudarymo metu atsakovai negalėjo nesuvokti, kad šios sutarties nuostatos iš esmės yra neteisingos ieškovės atžvilgiu, todėl jų elgesys sudarant tokį sandorį, negali būti vertinamas sąžiningumo nagrinėjamos bylos kontekste.
45. Pažymėtina, kad atsakovai buvo sudarę itin daug kreditavimo sutarčių, todėl jų individualios savybės jiems neabejotinai leido suvokti ir suprasti sudaromo sandorio žalingumą ieškovės atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutarties Nr. 07-00115 LTL grąžinimo terminas – 2015 m. spalio 25 d., 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutarties NR. 08-00071 LTL grąžinimo terminas 2015 m. rugpjūčio 20 d., 2008 m. lapkričio 19 d. paskolos sutarties NR. 08-00191 LTL grąžinimo terminas – 2013 m. lapkričio 20 d., 2008 m. lapkričio 27 d. paskolos sutarties NR. 08-00202 LTL grąžinimo terminas – 2013 m. lapkričio 27 d.; 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutarties NR. 10-00049 LTL paskolos grąžinimo terminas – 2013 m. kovo 15 d. , 2010 m. birželio 28 d. paskolos sutarties NR. 10-00195 LTL grąžinimo terminas – 2013 m. birželio 28 d., 2010 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartis NR. 10-00387 USD grąžinimo terminas– 2013 m. lapkričio 25 d., 2011 m. sausio 20 d. paskolos sutartis NR. 11-00016 LTL grąžinimo terminas– 2013 m. sausio 25 d., 2011 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartis NR. 11-00433 LTL grąžinimo terminas – 2014 m. spalio 25 d.
46. Taigi, vertinant anksčiau su atsakovais sudarytas sutartis bei nustatytus paskolų grąžinimo terminus, atsakovams turėjo būti suprantama, kad paskolos grąžinimo terminas 20 metų, net nevertinat ieškovės sudėtingos finansinės situacijos ginčijamo sandorio metu, naudingas išimtinai tik atsakovams. Taigi, atsakovai žinojo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovai UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras”, H. Z., M. Z. buvo nesąžiningi CK 1.82 straipsnio 1 dalies prasme.
47. Apibendrinant teismo išvadas, nagrinėjamu atveju nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pripažinti, kad Taikos sutartis prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams, todėl yra pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindą ginti pažeistas ieškovės ir jos kreditorių teises būtent ieškovės administratoriaus pasirinktu būdu – taikant sandorio negaliojimo institutą, sudaro kreditorių turtinių interesų apsauga.
Dėl ieškovės reikalavimų atsakovų atžvilgiu vertinimo
124. Atsakovai UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras”, H. Z., M. Z. nurodo, kad nėra ieškovės skolininkai ir ieškovė neturi jokių reikalavimo teisių nei pagal vieną ieškinyje nurodytą paskolos sutartį
. Po 2012 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, visų trijų atsakovų skoliniai įsipareigojimai ir prievolės buvo pasibaigusios, t. y. visi atsakovai nieko neskolingi ieškovei. Aplinkybę dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo ir teisėtumo bei vykdymo, teisinių pasekmių realaus egzistavimo patvirtina ir tai, kad 2013 m. kovo 8 d. ieškovė buvo sudariusi susitarimą dėl dalies reikalavimo teisės apimties nupirkimo iš Naujojo kreditoriaus advokatų kontoros Baranauskas ir Stukas APEX LEGAL – 88 000 Lt dydžio reikalavimo teisės atpirkimo. 125. Ieškovės vertinimu, atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neva gavo naudą iš atsakovų paskolų portfelio, nes visas Taikos sutartyje nurodytas paskolas ir iš jų kylančias reikalavimo teises ieškovė perleido advokatų kontorai Baranauskas ir Stukas APEX LEGAL. Ieškovė nurodo, kad negavo jokios finansinės naudos iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties, nes sandoris buvo formalus ir realiai nebuvo vykdomas. Šioje reikalavimo teisių perleidimo sutartyje buvo numatyta, kad ieškovės bankroto atveju sutartis nutraukiama bei taikoma restitucija, todėl 2014 m. ieškovei bankrutavus, reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalys buvo grąžintos į tą poziciją, kurioje jos būtų buvusios, jei sandoris nebūtų sudarytas. Dėl tokių Unijos sudarinėtų sutarčių, būtent su ta pačia advokatų kontora, yra itin kritiškai pasisakyta Lietuvos Banko Ataskaitoje. Todėl, ieškovės nuomone, visiškai sutiktina su Lietuvos Banko Ataskaitoje padaryta išvada, kad nors reikalavimo teisės formaliai buvo perleistos advokatų kontorai, realiai šios teisės visuomet priklausė ieškovei ir taip turėjo būti vertinamos.
126. Byloje pateikta 2012 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir advokatų kontoros Baranauskas ir Stukas /APEX LEGAL (2022 m. rugpjūčio 2 d. DOK -27589). Sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad šia sutartimi ieškovė perleidžia nauja kreditoriui (advokatų kontorai Baranauskas ir Stukas /APEX LEGAL) reikalavimus. Reikalavimas laikomas perleistu dieną, nuo šios Sutarties pasirašymo momento (Sutarties 2.2p). Sutarties 2.3.p. numatyta, kad ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kai reikalavimas laikomas perleistu, naujasis kreditorius privalo pranešti ir skolininkui apie reikalavimo perleidimą bei pateikti šios sutarties kopiją. Už reikalavimo perleidimą sumokama kaina, numatyta šios Sutarties priede Nr.2 (Sutarties 3 straipsnis).Sutarties 5.5. numatyta, kad kreditorius turi teisę iki šios sutarties priedo Nr.2 3.1.2.punkte nurodyto termino atpirkti reikalavimus ar jų dalį už nominalią skolos sumą.
127. Sutarties Priedas Nr.1 patvirtina, kad perduotas: UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ reikalavimas, nurodant, kad paskola - 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutartis Nr.08-00071 LTL, grąžinimo terminas -2015 m. rugpjūčio 20 d., užtikrinimo priemonės – M. Z. 2008 m. gegužės 20 d. laidavimo sutartis, 2008 m. gegužės 29 d. Sutartinė hipoteka, skolos suma - 118 708,72 Lt; UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ reikalavimas, nurodant, kad paskola - 2008 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartis Nr.08-00191 LTL, grąžinimo terminas -2013 m. lapkričio 20 d., užtikrinimo priemonės – 2008 m. lapkričio 21 d. Sutartinė hipoteka, skolos suma – 205 808,32 Lt; perduotas M. Z. 2007m. rugsėjo 18 d. Paskolos sutartis Nr.07-00115LTL, grąžinimo terminas -2015 m. spalio 25 d., užtikrinimo priemonės – 2007 m. rugsėjo 19 d. Sutartinė hipoteka, skolos suma – 163 144, 54 Lt; perduota M. Z. 2010 m. birželio 28d. Paskolos sutartis Nr.10-00195LTL, grąžinimo terminas -2013 m. birželio 28d., užtikrinimo priemonės – 2010 m. birželio 28 d. UAB „Aviavilta“ laidavimo sutartis, Sutartinė hipoteka, skolos suma – 629 615, 76 Lt; perduota H. Z. 2011 m. lapkričio 9 d. Paskolos sutartis Nr.11-00433LTL, grąžinimo terminas -2013 m. birželio 28 d., užtikrinimo priemonės – 2011 m. lapkričio 9 d. sutartinis įkeitimas, skolos suma – 99645,13 Lt; perduota H. Z. 2011m. sausio 20 d. Paskolos sutartis Nr.11-00016LTL, grąžinimo terminas -2013 m. sausio 25 d., užtikrinimo priemonės – UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ 2011 m. sausio 20 d. Laidavimo sutartis, skolos suma – 146 034,92 Lt; perduota H. Z. 2010m. kovo 15d. Paskolos sutartis Nr.10-00049LTL, grąžinimo terminas -2013 m. kovo 15 d., užtikrinimo priemonės – sutartinė hipoteka (išregistruota), skolos suma – 238 48,47 Lt. Priedas Nr.2 prie Sutarties (Reikalavimo perleidimo kaina, jos sumokėjimas, nesumokėjimo pasekmės, kitos sąlygos) kurios 3.1.1. punkte nurodyta kaina už reikalavimų perleidimą – 5 409 138,12 Lt. Šio priedo 3.1.10. p. nurodyta, kad jei skolininkui arba kreditoriui inicijuojama bankroto byla, tokiu atveju Reikalavimo perleidimo sutartis laikoma nutraukta nuo to momento, kai teismui pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir tarp šalių taikoma dalinė restitucija – likusios Reikalavimo teisės ir/arba jų dalis už kurias neatsiskaityta, grįžta kreditoriui. Už pradelstą mokėjimo terminą ir/ar netinkamą Sutarties vykdymą, jos neįvykdymą Naujajam kreditoriui (advokatų kontorai Baranauskas ir Stukas / APEX LEGAL)palūkanos, delspinigiai, netesybos ar kitos sankcijos/pasekmės nėra taikomos. Prievolė informuoti skolininką apie reikalavimo perėjimą, šiuo atveju tenka kreditoriui.
128. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir advokatų kontorai Baranauskas ir Stukas / APEX LEGAL buvo 2013 m. kovo 8 d. sudarytas susitarimas dėl reikalavimo teisės atpirkimo, kurios 1 punkte nurodyta, kad šalys, vadovaujantis Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 5.5 punktu, susitaria, kad kreditorius (ieškovė) iš naujojo kreditoriaus (advokatų kontora Baranauskas ir Stukas / APEX LEGAL) atperka reikalavimo teises į 88 000 Lt dydžio dalį reikalavimo pagal M. Z. 2008 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartįNr.08-00202LTL (e. bylos 3 t., b.l.130). Minėto susitarimo 2 p. nurodyta, kad kreditorius (ieškovė) įsipareigoja naujajam kreditoriui už atperkamą reikalavimo teisę į įsiskolinimą sumokėti 497 839,85 Lt.
129. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad jie nėra ieškovės skolininkai. Pažymėtina, kad nors Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta 2012 m. rugpjūčio 30 d., tačiau naujasis kreditorius pranešimą skolininkams apie reikalavimo teisių perėmimą pateikė tik 2013 m. gegužės 13 d., nors Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3 punktas nustatė, jog naujasis kreditorius privalėjo informuoti skolininkus apie perimtas reikalavimo teises per 30 dienų. Ginčijama Taikos sutartis sudaryta 2013 m. gegužės 20 d., tačiau Taikos sutartyje nėra jokių duomenų apie naują kreditorių, o atsakovų prievolės Taikos sutartyje pripažįstamos ieškovės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju net ir gavę 2013 m. gegužės 13 d. pranešimą iš naujojo kreditoriaus apie perimtas reikalavimo teises, šalys sudarė Taikos sutartį, o 2013 m. gruodžio 30d. trečiasis asmuo UAB „2A Invest“ ieškovei sumokėjo 118 000 Lt, siekiant, kad Taikos sutartis įsigaliotų. Taigi, patys atsakovai pripažino, kad jie yra ieškovės skolininkai. Pažymėtina, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartyje buvo numatyta, kad ieškovės bankroto atveju sutartis nutraukiama bei taikoma restitucija. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad naujasis kreditorius iš esmės nesiekė perimti reikalavimo teisės. Byloje pateikta Lietuvos Banko Ataskaita patvirtina, kad tokio pobūdžio reikalavimų perleidimo sutartys su ieškove buvo sudaromos nuolat, siekiat iš ieškovės balanso pašalinti „problemines“ reikalavimų teises. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad reikalavimo teisės realiai nebuvo perduotos advokatų kontorai Baranauskas ir Stukas / APEX LEGAL. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės jų atžvilgiu.
Dėl ieškinio senaties taikymo ginčijant Taikos sutartį
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto (vėlesnė straipsnio redakcija – ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas) nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 42 punktas). Taigi, šis terminas nėra nei ieškinio senaties, nei naikinamasis terminas kreiptis į teismą ir jo praleidimas negali užkirsti kelio pareikšti ieškinį ar jį nagrinėti teisme, taip pat nėra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl, priešingai nei teigiama atsakovų procesiniuose dokumentuose, ieškovė nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto 10 metų ieškinio senaties termino. apeliaciniuose skunduose, nemokumo administratoriui įstatymo numatyta pareiga per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius, neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momento.
Dėl ieškinio senaties ginčyti 2012 m. vasario 10 d. sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu
130. Ieškovė prašo pripažinti M. Z. bei V. Z. ir A. K. 2012 m. vasario 10 d. sudarytą skolos padengimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.
131. Pažymėtina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
132. Ieškovė nurodo, kad bankroto administratoriaus sužinojimo apie sandorius termino eiga prasideda nuo jo susipažinimo ar pareigos susipažinti su dokumentais dienos. Ieškovei bankroto byla iškelta 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi. Nuo bankroto bylos ieškovei iškėlimo iki 2018 m. spalio 12 d. ieškovės bankrotą administravo UAB „Verslo konsultantai“. Nuo 2018 m. spalio 12 d. ieškovės bankrotą administruoja nemokumo administratorė J. K.. Todėl dabartinė ieškovės nemokumo administratorė apie ginčo sandorius galėjo sužinoti ne anksčiau nei nuo 2018 m. spalio 12 d. Tačiau ieškovė nėra ginčijamo skolos padengimo sandorio šalis, taip pat nėra vekselių davėjas ar gavėjas, todėl bankroto administratorius neturėjo pareigos patikrinti šį sandorį, atliekant ieškovės bankroto administravimo veiksmus. Ieškovė nurodo, kad apie sudarytą Skolos padengimo sutartį sužinojo tik gavusi atitinkamą informaciją iš VĮ Registrų centras, t.y. 2021 m. gruodžio 15 d. Dėl šios priežasties, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikoma 2021 m. gruodžio 15 d., todėl sutrumpintas vienerių metų senaties terminas nėra praleistas.
133. Atsakovas M. Z. nurodo, kad senaties pradžios termino eiga prasideda ne nuo tada, kada konkretus ieškovės atstovas, o šiuo atveju šioje byloje atstovaujantis advokatas (ir/ar kontora), sužinojo faktą, prieš tai to fakto patvirtinimo užklausdami VĮ Registrų centrą apie sandorio sudarymą, o kada tą sandorio sudarymo faktą sužinojo ieškovė, šiuo konkrečiu atveju, ieškovės vadovas ir/ar kiti vadovaujantys asmenys. Atsakovai, turėję ilgalaikius santykius su ieškove, kuriuos atstovavo jos vadovai, buvo informuoti, kokia konkreti informacija yra tikrinama jų, kaip ieškovės skolininkų atžvilgiu, viešuose registruose ir/ar teiraujantis, arba kai ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl, nors kaip ieškinyje nurodo šiuo metu ieškovę atstovaujantis atstovas, ieškovė neturėjo pareigos tikrinti ar ieškoti informacijos apie skolininkus, tačiau faktiškai ir realiai ieškovė tą padarė, todėl atsakovas tvirtina, kad ieškovei apie 2012 m. spalio 10 d. sandorio sudarymą negalėjo būti nežinoma, kadangi po šio sandorio sudarymo keitėsi atsakovo M. Z. turtinė padėtis, ir tai ieškovė sužinojo po to, kai 2012 m. liepos 18 d. išsiėmė vykdomąjį raštą. Ieškovei bankroto byla iškelta dar 2014 m. vasario mėnesį, nuo 2018 m. spalio 12 d. bankrotą administruoja naujasis bankroto administratorius, todėl, nesant jokių priežasčių įtarti ir/ar teigti, kad atsakovas M. Z. 2012 m. buvo nesąžiningas, todėl ieškinys ir nebuvo pareikštas. Tai, kad šiuo metu, t. y. daugiau kaip po 10 m., dabartinis ieškovės atstovas nusprendė tokiu būdu bylinėtis su atsakovais, iš esmės reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi actio Pauliana teisiniu pagrindu ginčyti sandorio, sudaryto dar 2012 m. vasario 10 d., vienerių metų ieškinio senatį, todėl atsakovas M. Z. prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir šiuo teisiniu pagrindu ieškinio reikalavimą atmesti
. 134. Atsakovai A. K. ir A. K. nurodo, kad ieškovė neginčija, kad 2012 m. vasario 18 d. buvo išsiėmusi vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo M. Z. prievolių pagal paskolos sutartį NR. 08-00202 LTL. Išieškojimo praktika rodo, kad vykdant išieškojimo procesą, antstoliai turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, vykdo pagal skolininko duomenis. Tokiu būdu iš VĮ Registrų centras gauna aktualius duomenis ir istorinius duomenis, t. y. duomenis apie turėtą registruojamą turtą iki išieškojimo proceso pradžios, bet vykdymo proceso pradžiai jau nebevaldomo nuosavybės teise. Atsakovai A. K. ir A. K. 2012 m. vasario 10 d. skolos padengimo sutartimi perėmę iš M. Z. nuosavybės teisę į atitinkamus nekilnojamojo turto objektus, Skolos padengimo sutartį įregistravo, t. y. sandoris yra išviešintas.
135. Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).
136. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).
137. Ieškovė teigia, kad jos bankroto procese keitėsi bankroto administratorės, nuo 2018 m. spalio 12 d. ieškovės bankrotą administruoja nemokumo administratorė J. K., todėl dabartinė ieškovės nemokumo administratorė apie ginčo sandorius galėjo sužinoti ne anksčiau nei nuo 2018 m. spalio 12 d. Kadangi ieškovė nėra ginčijamo skolos padengimo sandorio šalis, apie sudarytą skolos padengimo sutartį sužinojo tik gavusi atitinkamą informaciją iš VĮ Registrų centro, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d.
138. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai nėra pagrįsti. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 6 punktas nustatė, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).
139. Taigi, įstatyme įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius ir spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Šis terminas nustatytas neatsitiktinai, juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 Unijai iškelta bankroto byla (dabartinis civilinės bylos Nr. B2-81-603/2024), bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo konsultantai“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorės pareigų ir ieškovės bankroto administratore paskirta J. K.. Taigi, paskirta nauja bankroto administratorė 2018 m. rugpjūčio 21 d., o ieškinys teismui pateiktas tik 2022 m. balandžio 5 d., t. y. beveik po ketverių metų. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Pažymėtina, kad subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Teismo vertinimu, ieškovės administratorė turėjo visas galimybes operatyviai atlikti savo pareigas įstatymo nustatytais terminais ir gauti duomenis iš Registrų centro anksčiau, nei nurodo ieškovė, t. y. įstatyme įtvirtintu 6 mėnesių terminu patikrinti įmonės sandorius ir spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto administratorė, būdama rūpestinga bei tinkamai vykdžiusi įstatymu nustatytas pareigas, vėliausiai 2019 m. kovo 21 d. turėjo sužinoti apie ieškovės pažeistą teisę ginčijamu sandoriu.
140. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė 2022 m. balandžio 5 d. pateikdama actio Pauliana ieškinį dėl 2012 m. vasario 10 d. skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia, praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
141. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintas konkrečių aplinkybių sąrašas, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir, jas nustačius, leistų atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Tačiau praleisto termino priežasčių pripažinimo svarbiomis kriterijai yra formuojami teismų praktikoje. Kasacinis teismas pasisako, kad, nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo aspektu kiekvieną konkrečią situaciją būtina įvertinti individualiai, taikant ne vidutinius, bet individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus. Pažymima ir tai, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, galėtų būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).
142. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynybai, todėl aplinkybė, kad ieškovės nemokumo administratorė netinkamai atliko savo pareigas, nėra priežastis paneigti atsakovų teisės į ieškinio senaties instituto taikymą. Teismo vertinimu, ieškovės nemokumo administratorės pasikeitimas nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pareikštas praėjus beveik ketveriems metams nuo naujos administratorės paskyrimo. Todėl toks delsimas, ginčijant 2012 m. vasario 18 d. sudarytą sandorį, įvertinus įstatyme nustatytą actio Pauliana ieškinio senaties trukmę, kreiptis į teismą, negali būti pateisinamas. Ieškovės atstovo baigiamojoje kalboje nurodyti argumentai, kad jei teismas įžvelgtų pagrindą senaties termino taikymui, prašo senaties terminą atnaujinti, įvertinant tai, jog ieškovė reikšdama ieškinį, nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, siekia sąžiningų tikslų atstovaudama bankrutuojančios Unijos kreditorių interesus, taip pat pernelyg abstraktaus pobūdžio, nepateisinantys itin ilgos tokių veiksmų trukmės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog praleido ieškinio senaties terminą dėl objektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui.
143. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, nors ieškinio termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, teismas pasisakys ir dėl CK 6.66 straipsnio taikymo ginčijam sandoriui pagrįstumo.
Dėl CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio
144. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai M. Z. ir V. Z. (skolininkai) bei A. K. (kreditorius) 2012 m. vasario 10 d. sudarė Skolos padengimo sutartį, kurios pagrindu skolininkai M. Z. ir V. Z. perleido kreditoriui A. K. ir jo sutuoktinei A. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (e. byla, 1 t., b.l.89-98).
145. Ieškovė nurodo, kad sudarius ginčijamus sandorius, M. Z. perleido savo turėtą nekilnojamąjį turtą, taip iš esmės sumažindamas ieškovės galimybes atlikti išieškojimą. Ginčijama skolos perleidimo sutartimi M. Z. taip pat negavo realaus apmokėjimo, o jo turėtas nekilnojamasis turtas perėjo pirkėjui dėl ankstesnių M. Z. skolinių įsipareigojimų. Taigi, nors M. Z. perleido nekilnojamojo turto objektus, jis pats realaus piniginio užmokesčio tiesiogiai negavo. Atsakovas M. Z. neturi iš esmės jokio kito likvidaus nekilnojamojo turto, dėl to sudarius ginčijamą turto perleidimo sandorį, jo galimybės atsiskaityti su Unija sumažėjo. Be to, sudarydamas ginčo sandorį, atsakovas nepagrįstą prioritetą suteikė vienam iš savo kreditoriui, būtent A. K... Ieškovės vertinimu, jokios aplinkybės nesukūrė šalims teisinės pareigos sudaryti ginčijamą sandorį, todėl atsakovai ginčijamų sutarčių sudaryti neprivalėjo. Be to, ginčijamo sandorio šalys buvo neabejotinai susijusios, kartu dalyvavo santykiuose su Unija, todėl sudarydamos sutartį turėjo suvokti, jog tokia sutartimi pažeidžiami ieškovės interesai.
146. Atsakovai nurodo, kad sandoris nepažeidė ieškovės teisių ir interesų, nes net jei sandoris nebūtų buvęs sudarytas, ieškovė nebūtų galėjusi gauti skolos grąžinimo, nes perleistas hipoteka užtikrintas turtas, be to, sandorio šalys buvo sąžiningos.
147. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
148. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino Taikos sutartį panaikinti CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti minėtą sandorį.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
149. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį skolininko sudarytu sandoriu kreditoriaus interesai gali būti pažeisti, jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pažymėtina, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje.Svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
150. Ieškovė nurodo, kad atsakovai nepagrįstai teigia, kad nėra tenkinamos actio Pauliana instituto sąlygos, nes ieškovė, bet kuriuo atveju nebūtų galėjusi nukreipti išieškojimo į M. Z. turtą, kadangi šis turtas buvo įkeistas bankui Nordea Bank Finland Plc. Ieškovė pažymi, kad neginčija aplinkybės dėl turto įkeitimo bankui, tačiau nesutinka su atsakovų argumentais, jog ieškovė nebūtų galėjusi nukreipti išieškojimo į atsakovo M. Z. turtą. Atsakovai nenurodo, kokio dydžio kreditą atsakovai gavo 2006 m. liepos 18 d. Kreditavimo sutartimi, todėl ieškovė negali įvertinti kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykio. Iš atsakovų pateiktų duomenų ir ieškovės surinktų duomenų matyti, kad Kreditavimo sutartis yra sudaryta 2006 m. liepos 18 d., o skolos padengimo turtu sutartis – 2012 m. vasario 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad banko pažymoje apie priimtą sprendimą Nr. OUT-2351 viena iš sutikimo parduoti bankui įkeistą turtą yra sąlyga, jog iki sutikimo parduoti turtą išdavimo M. Z. ir V. Z. turi padengti visą įsiskolinimą bei tai, kad bankas išdavė sutikimą dėl bankui įkeisto turto nuosavybės teisės perleidimo ir pasikeitusių duomenų įregistravimo, ieškovė daro išvada, kad M. Z. ir V. Z. įsipareigojimus bankui vykdė tinkamai. Dėl šios priežasties, ieškovė daro išvadą, kad bankui įkeisto ir vėliau perleisto turto vertė skolos padengimo sudarymo metu buvo didesnė, nei negrąžinta skola bankui pagal Kreditavimo sutartį. Ieškovės nuomone, atsakovai nepagrindė aplinkybės, jog ieškovė nebūtų galėjęs nukreipti išieškojimo į atsakovų M. Z. ir V. Z. turtą.
151. Teismas, vertindamas byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais. Byloje pateiktas Irmanto Gaidelio 2014 m. lapkričio 17 d. patvarkymas patvirtina, kad atsakovo M. Z. sutartine hipoteka užtikrinta kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc reikalavimo dydis – 1 007 991,69 Lt bei 16 proc. sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nuo negrąžintos sumos (e. bylos 3 t., b.l.107-108).
152. Pagal sutartinės hipotekos sandorį, įkeistą turtą sudaro: 0,57 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,13 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 235,30 kv. m dydžio pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2006 m. liepos 18 d. hipotekos lakštu Nr. 01/1/2006/0016910 buvo įkeistas atsakovo M. Z. kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui (tuometiniam Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui), siekiant užtikrinti 2006 m. liepos 18d. Kreditavimo sutarties Nr. KK/06/07/135J nustatytas atsakovo prievoles (e. bylos 2 t., b. l. 41- 44).
153. Antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. birželio 30 d. pažyma patvirtina, kad vykdant antstoliui pateiktą vykdymui vykdomaji dokumentą (pradinis kreditorius -Nordea Bank Finland Plc) dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. Z. bei priverstinai nukreipiant išieškojimą į įkaito davėjų A. K. ir A. K. nekilnojamąji turta - 0.5777 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypa, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 0.1300 ha ploto žemės sklypa bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), po priverstinio turto realizavimo ir taikant kitas priverstines vykdymo priemones iki šios pažymos pateikimo dienos iš viso skolai ir procesinėms palūkanoms dengti išieškota 162 138,32 Eur; 2022 m. birželio 30 d. neišieškotos skolos su procesinėmis palūkanomis dydis sudaro 407 353, 14 Eur (e. bylos 3 t., b.l.109-110).
154. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamu sandoriu perleistas turtas, kuris sandorio sudarymo metu buvo įkeistas bankui Nordea Bank Finland Plc. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Taigi, ieškovė neturi prioriteto prieš atsakovo M. Z. kreditorių, kurio reikalavimai užtikrinti hipoteka. Pažymėtina, kad Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus, t. y. ieškovės interesus ir teises. Nagrinėjamu atveju ginčijama sutartis įtakos kitų atsakovo M. Z. kreditorių interesams negalėjo turėti, nes pirmiausia yra tenkinami būtent hipotekos turėtojo reikalavimai. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas buvo realizuotas priverstinio vykdymo procese (e. bylos 4 t., b.l.285-287). Bylos duomenys patvirtina, kad viso perleisto nekilnojamojo turto vertė panaudota tik dalies Nordea Bank Finland (dabartinis pavadinimas – Luminor) reikalavimų patenkinimui, t. y. 2022 m. birželio 30 d. neišieškotas skolos suma - 407 353, 14 Eur.
Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad turto perleidimo sutartis pažeidė ieškovės interesus. Nenustačius vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
Dėl 2012 m. vasario 10 d. sandorio bei vekselių ginčijimo CK 1.86 straipsnio pagrindu
155. Ieškovė 2022 m. liepos 1 d. pateikė patikslintą ieškinį, prašydama pripažinti atsakovų M. Z. bei V. Z. ir A. K. 2012 m. vasario 10 d. sudarytą skolos padengimo sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovų A. K. ir A. K. 173 192,77 Eur; taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio palūkanų sumą (87 853,81 Eur), apskaičiuotą nuo 2012 m. vasario 10 d sudarytos skolos padengimo sutarties iki ieškinio pareiškimo dienos.
156. Ieškovė nurodo, kad M. Z. ir V. Z. skolos padengimo 2012 m. vasario 10 d sutartimi perleido tris nekilnojamojo turto objektus A. K.. Pagal sutartį turtas buvo perleistas dengiant M. Z. skolas A. K., susidariusias 24 vekselių, išduotų laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m., pagrindu. Skolos suma pagal vekselius – 173 192,77 Eur (598 000 Lt). Atsižvelgiant į atsakovus M. Z. ir A. K. siejusius ilgalaikius verslo santykius, ieškovei kyla pagrįstų abejonių, ar skolos padengimo sutartyje įvardinti vekseliai buvo realiai išduoti atsakovui A. K.. Pažymi, kad ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą siekdama gauti sutartyje įvardintų vekselių kopijas (skolos padengimo sutarties priedus), tačiau VĮ Registrų centras šių duomenų neturi. Be to, šių vekselių į bylą nepateikė ir patys atsakovai. Pagrįstas abejones tiek dėl sandorio realumo, tiek dėl vekselių, kurių pagrindu buvo susidariusi M. Z. skola A. K., kelia aplinkybė, kad A. K. perėmė turtą, kuris pirmine hipoteka buvo įkeistas bankui Nordea Bank Finland Plc (dabartinis pavadinimas – Luminor). Todėl ieškovė turi pagrindą manyti, kad tiek visi skolos padengimo sutartyje nurodyti vekseliai, tiek pati skolos padengimo sutartis buvo sudaryti dėl akių, šalims nesiekiant realių teisinių padarinių, t. y. atsakovui M. Z. siekiant pašalinti turtą iš savo turto balanso ir taip sumažinti visų M. Z. kreditorių, įskaitant ir ieškovę, galimybę nukreipti išieškojimą į M. Z. turtą.
157. Atsakovas M. Z. nurodo, kad Skolos padengimo sutartimi jokie ieškovės, kaip atsakovo kreditoriaus, interesai nebuvo pažeisti. Skolos padengimo sutartimi buvo įvykdyti atsakovo įsipareigojimai pagal vekselius atsakovui A. K., vekseliai grąžinti A. K., t. y. visi sandoriai yra įvykdyti ir pasibaigę dar 2012 metais. Atsakovas M. Z. neturi išsaugojęs ieškovės nurodytų vekselių dokumentų ir/ar jų kopijų, todėl jų pateikti teismui neturi objektyvios galimybės. Ieškovė iš esmės sandorio tariamą pobūdį kildina iš to, kad dėl skolos dengimo sutarties sudarymo, ieškovės vertinimu, atsakovas A. K. turėjo suprasti riziką, kad M. Z. nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės, reikalavimai bus nukreipti į jau jam priklausantį turtą. Tačiau, atvirkščiai ir priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas A. K. tokio sandorio sudarymu tik padidino savo galimybes gauti reikalavimų pagal gautus vekselius patenkinimą. Tai neįvyko ne dėl aktyvių atsakovo M. Z. veiksmų, o dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių – pasaulinės finansų krizės, kurios pasekmės Lietuvoje pasiekė piką būtent 2012 metais. Atsakovo M. Z. įsipareigojimų vykdymas hipoteka užtikrintos būsto paskolos, paimtos litais, atsakovui pabrango 4 kartus. Dėl nekilnojamo turto nuvertėjimo, kuris truko palaipsniui ir tęsėsi mažiausiai iki 2015 m., atsakovo A. K. interesų patenkinimui nepakako jam tuo metu nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamo turto vertės, kurį jam atsakovas M. Z. perleido pagal Skolos padengimo sutartį, taigi įvyko dvi reikšmingos aplinkybės, kurios nulėmė tai, kad atsakovo A. K. rizika rezultate nepasiteisino, t. y. esmingai ir reikšmingai pakilo palūkanų norma ir esmingai nukrito hipoteka įkeisto nekilnojamo turto vertė.
158. Atsakovai A. K. ir A. K. nurodo, kad ginčijamas sandoris sukūrė realias pasekmes tiek skolininkui M. Z., tiek kreditoriui A. K.. Šios sutarties pagrindu M. Z. panaikino savo skolą A. K., o pastarasis įgijo nekilnojamojo turto objektus, nors ir su atitinkama verslo rizika. Pažymi, kad atsakovas A. K. turėjo pagrįstą lūkestį, jog banko skolininkas, t. y. M. Z. grąžins paskolą bankui ir hipoteka daiktams, kuriuos jis perėmė skolos padengimo sutartimi, pasibaigs. Tačiau ši rizika nepasitvirtino ir dėl to tik vienintelis nagrinėto santykio dalyvis neturėjo jokios realios naudos, tai atsakovas A. K., nes Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius hipotekos pagrindu į juos nukreipė negrąžintos paskolos išieškojimą. Papildomai nurodo, kad M. Z. savo skolinius įsipareigojimus pagal išduotus vekselius įvykdė notariškai patvirtina Skolos padengimo sutartimi. Vekselių davėjui M. Z. atsiskaičius su kreditoriumi, vekselių turėtojas A. K. grąžino M. Z. visus jo išrašytus 24 vekselius. A. K. vekselių kopijų nedarė. Todėl atsakovas A. K. neturi galimybės pateikti M. Z. jam išduotų 24 paprastųjų vekselių.
159. CK
1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 160. Ginčuose dėl tariamo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 44 punktas).
161. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai M. Z. ir V. Z. (skolininkai) bei A. K. (kreditorius) 2012 m. vasario 10 d. sudarė Skolos padengimo sutartį (toliau – Skolos padengimo sutartis), kurios pagrindu skolininkai M. Z. ir V. Z. perleido kreditoriui A. K. ir jo sutuoktinei A. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (e. byla, 1 t., b.l.89-98).
162. Skolos padengimo sutarties
4.1. p. nurodyta bendra daiktų kaina – 598 000 Lt. Minėtą perleidžiamų daiktų kainą 598 000 Lt A. K. užskaito kaip M. Z. skolos padengimą pagal išduotus vekselius, t. y. 2006 m. liepos 13 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 10 000,00 LT; 2006 m. rugsėjo 28 d. M. Z. išduotą vykdomąjį vekselį 30 000,00 LT; 2007 m. kovo 29 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 20 000,00 LT; 2007 m. balandžio 16 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 40 000,00 LT; 2007 birželio 1 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį u20 000,00 LT; 2008 m. vasario 29 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 30 000,00 LT; 2008 m. gegužės 14 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 15 000,00 LT; 2008 m. birželio 9 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį40 000,00 LT; 2008 m. birželio 10 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 40 000,00 LT; 2008 m. birželio 10 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 40 000,00 LT; 2008 m. liepos 4 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 15 000,00 LT; 2008 m. liepos 5 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 20 000,00 LT; 2008 m. rugpjūčio 8 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 20 000,00 LT; 2008 m. rugpjūčio 11 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 6 000,00 LT; 2008 m. rugsėjo 5 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 10 000,00 LT; 2008 m. rugsėjo 25 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 50 000,00 LT; 2008 m. spalio 13 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 30 000,00 LT);2008 m. spalio 16 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 30 000,00 LT; 2008 m. spalio 21 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 20 000,00 LT; 2008 m. spalio 21 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 10 000,00 LT; 2008 m. gruodžio 19 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 20 000,00 LT; 2009 m. sausio 13 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 50 000,00 LT; 2009 m. vasario 23 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 20 000,00 LT; 2009 m. vasario 25 d. M. Z. išduotą paprastąjį vekselį 12 000,00 LT. 163. Skolos padengimo sutarties 7.1.3. p. nurodyta, kad perleidėjai pareiškia, kad perleidžiami Daiktai yra įkeisti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal 2006 m. liepos 21 d. hipotekos lakštą Nr. 01120060016940. Prieš pasirašant šią Sutartį, Perleidėjai pateikė 2012 m. vasario 9 d. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus banko sutikimą Nr. OUT-4159 dėl bankui įkeisto turto nuosavybės teisės perleidimo ir pasikeitusių duomenų įregistravimo VĮ Registrų centre.
164. Nors ieškovė nurodo, kad M. Z. negavo mokėjimų ar kitos finansinės naudos už perleistą turtą, tačiau ginčijamu sandoriu buvo užskaitytos M. Z. skolos pagal jo išduotus vekselis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog tai neatlygintinas sandoris. Neatlygintiniais laikomi tokie sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis už jo įvykdymą iš kitos šalies negauna jokio atlygio. Tai reiškia, kad neatlygintinio sandorio atveju nėra priešpriešinės kitos sandorio šalies pareigos pateikti tam tikrą turtinio pobūdžio patenkinimą.
165. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas buvo realizuotas priverstinio vykdymo procese (e. bylos 4 t., b.l.285-287). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas (0,1300 ha ploto žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini)) 2014 m. spalio 17 d. buvo parduotas varžytynėse trečiajam asmeniui UAB „KA invest“ (e. bylos 4 t., b.l.285-287), turto pardavimo iš varžytynių 2014 m. gruodžio 3 d. akto pagrindu (e. bylos 2 t., b.l.33).Turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta, kad parduotas A. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausantis turtas UAB „KA Invest“ už 572 492 Lt. Byloje pateiktas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2014 m. gegužės 14 d. aktas patvirtina, kad 2014 m. gegužės 14 d. buvo parduotas skolininkų A. K. ir A. K. pasiūlytam pirkėjui UAB „KA Invest“ 0,5777 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. bylos 2 t., b.l.33).
166. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo turtas (2006 m. liepos 18 d. hipotekos lakštas Nr. 01/1/2006/0016910) buvo įkeistas atsakovo M. Z. kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui (tuometiniam Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui), siekiant užtikrinti 2006 m. liepos 18d. kreditavimo sutarties Nr. KK/06/07/135J nustatytus įsipareigojimus (e. bylos 2 t., b. l. 41-44). Taigi, siekiant sudaryti ginčijamą sandorį, buvo reikalingas įkaito turėtojo sutikimas dėl turto perleidimo. Bylos duomenys patvirtina, kad toks sutikimas buvo išduotas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nordea Bank Finland Plc 2012 m. sausio 24 d. pažyma apie priimtą sprendimą informavo atsakovus M. Z. ir V. Z. apie sutikimą ginčo turtą perleisti nuosavybės teise A. K. ir A. K. pagal skolos dengimo sutartį, nurodant, kad nekilnojamasis turtas perleidžiamas A. K. ir A. K. už M. Z. įsiskolinimus A. K. pagal visus vekselius ir leisti pasikeitusius duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre, su sąlyga, kad ne vėliau kaip per 14 d. bus padaryti atitinkami pakeitimai hipotekos lakšte (e. bylos 2 t. b.l.33,41,42).
167. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį tariamu, nes bylos duomenys patvirtina, kad sandoris buvo vykdomas. Atsakovai A. K. ir A. K. įregistravo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. įgijo realias nuosavybės teises į Skolos padengimo sutarties pagrindu perleistą nekilnojamąjį turtą. Taigi, atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, kurie vėliau pasibaigė dėl vykdymo procese priverstinės hipotekos realizavimo. Atsakovai A. K. ir A. K., siekdami įrodyti realų ginčijamo sandorio vykdymą, pateikė mokėjimus už teiktą gyvenamajam namui, esančiame (duomenys neskelbtini), elektros energiją, atliekų tvarkymą (2023 m. kovo 14 d. DOK-10253). Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Skolos padengimo sutartis yra įvykdyta, todėl ji negali būti laikoma tariamuoju sandoriu. Šių išvadų nepaneigia ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovo H. Z. sutuoktinė A. Z. pirkimo – pardavimo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sutarties pagrindu nupirko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, ginčo turtas buvo realizuotas vykdymo procese.
168. Pažymėtina, kad pati ieškovė nurodo, kad po skolos padengimo sutarties sudarymo, turtą perėmė A. K. ir A. K.. Bankui Nordea (dabar – Luminor) pradėjus išieškojimo veiksmus pagal 2006 m. liepos 18 d. M. Z., V. Z. ir Nordea banko sudarytą Kreditavimo sutartimį Nr. KK/06/07/135J, visi skolos padengimo sutarties objektai (nekilnojamasis turtas) buvo perleisti A. K. netiesiogiai kontroliuojamai įmonei – įmonei UAB „KA invest“. UAB „KA Invest“ yra smulkusis UAB „2A Invest“ (šios bendrovės kontroliuojantis akcininkas ir vadovas yra A. K.).
169. Taigi, apibendrinat teismo nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė neįrodė esminės tariamojo sandorio požymio, t. y. jog sandorio šalys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Kartu pažymėtina, kad ginčijamu sandoriu perleistas turtas, kuris sandorio sudarymo metu buvo įkeistas bankui Nordea Bank Finland Plc. Kaip jau nustatyta, įkeisto turto perleidimas tretiesiems asmenims negali pažeisti ieškovės interesų, nes ji neturi prioriteto prieš atsakovo kreditorę, kurios reikalavimai užtikrinti hipoteka.
170. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti M. Z. vekselius, sudarytus laikotarpiu 2006 m. liepos 13 d. - 2009 m. vasario 25 d., negaliojančiais. Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į atsakovus M. Z. ir A. K. siejusius ilgalaikius verslo santykius, ieškovei kyla pagrįstų abejonių, ar skolos padengimo sutartyje įvardinti vekseliai buvo realiai išduoti atsakovui A. K.. Pažymi, kad ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą siekdama gauti sutartyje įvardintų vekselių kopijas (skolos padengimo sutarties priedus), tačiau VĮ Registrų centras šių duomenų neturi. Be to, šių vekselių į bylą nepateikė ir patys atsakovai. Pagrįstas abejones dėl vekselių, kurių pagrindu buvo susidariusi M. Z. skola A. K., kelia aplinkybė, kad A. K. perėmė turtą, kuris pirmine hipoteka buvo įkeistas bankui Nordea Bank Finland Plc (dabartinis pavadinimas – Luminor). Ieškovė nurodo, kad neturi jokių duomenų, kad M. Z. išduoti vekseliai buvo pasirašyti užtikrinant realius šio asmens įsipareigojimus. Ieškovė nurodo, kad atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, kad faktiškai M. Z. ir A. K. būtų sieję paskolos teisiniai santykiai ir/ ar kad realiai būtų įvykęs kokių nors pinigų ar kitų materialinių vertybių perdavimas, kurių grąžinimas būtų užtikrintas atitinkamais vekseliais.
171. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014).
172. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
173. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija) numatyta, kad, apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis.
174. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikti ginčijami vekseliai. Atsakovas M. Z. nurodė, kad Skolos padengimo sutartimi buvo įvykdyti jo įsipareigojimai pagal vekselius atsakovui A. K., o vekseliai grąžinti A. K.. Atsakovas A. K. nurodė, kad vekselių davėjui M. Z. atsiskaičius su kreditoriumi, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, vekselių turėtojas A. K. grąžino M. Z. visus jo išrašytus 24 vekselius; A. K. vekselių kopijų nedarė. Todėl atsakovas A. K. neturi galimybės pateikti M. Z. jam išduotų 24 paprastųjų vekselių.
175. CPK
178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). 176. Ieškovė nurodo, kad neturi jokių duomenų, kad M. Z. išduoti vekseliai buvo pasirašyti užtikrinant realius šio asmens įsipareigojimus, o atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, kad faktiškai M. Z. ir A. K. būtų sieję paskolos teisiniai santykiai ir/ ar kad realiai būtų įvykęs kokių nors pinigų ar kitų materialinių vertybių perdavimas, kurių grąžinimas būtų užtikrintas atitinkamais vekseliais. Vertinant šiuos ieškovės argumentus, pažymėtina, kad pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Kadangi ieškovė ginčija vekselius kaip tariamus sandorius, ieškovė turi pareigą įrodyti aplinkybes dėl tariamo sandorio požymių. Ieškovei šių aplinkybių neįrodžius, ieškovės reikalavimai dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais nėra tenkinami.
177. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį dėl ginčijamo sandorio. Teismas pripažino, kad ieškovės bankroto administratorė, būdama rūpestinga bei tinkamai vykdžiusi įstatymu nustatytas pareigas, vėliausiai 2019 m. kovo 21 d. turėjo sužinoti apie ieškovės pažeistą teisę ginčijamu sandoriu. Atsižvelgiant į tai, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
178. Apibendrinat teismo nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai CK 1.86 straipsnio pagrindu pripažinti 2012 m. vasario 10 d. skolos padengimo sutartį bei vekselius negaliojančiais nėra tenkinami, nes ieškovės reikalavimai nepagrįsti.
179. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad tenkinamas ieškovės reikalavimas pripažinti 2013 m. gegužės 20 d. tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z. bei M. Z. sudarytą taikos sutartį negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kiti ieškovės reikalavimai nėra tenkinami. nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi.
180. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, vertinant ieškinio pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
Dėl restitucijos
181. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018 ir kt.)
182. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021).
183. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama pripažinti 2013 m. gegužės 20 d. tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z. bei M. Z. sudarytą taikos sutartį negaliojančia, prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ 83 579,19 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo H. Z. 140 818,06 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo M. Z. 210 555,46 Eur
184. Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovai UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras”, H. Z. ir M. Z. buvo sudarę paskolos sutartis (toliau – Paskolos sutartys), t. y. 2007m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartis Nr. 07-00115 LTL su M. Z. dėl 155 000 Lt (44 891,10 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.17-24); 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutartis NR. 08-00071 LTL su UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras” dėl 116 000 Lt (33 595,92 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.25-26); 2008 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartis NR. 08-00191 LTL su UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras” dėl 450 000 Lt (130 329,00 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.27-28); 2008 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartis NR. 08-00202 LTL su M. Z. dėl 265 000 Lt (76 749,30 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.29-35); 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutartis NR. 10-00049 LTL su H. Z. dėl 300 000 Lt (86 886,00 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.36-41); 2010 m. birželio 28 d. paskolos sutartis NR. 10-00195 LTL su M. Z. dėl 620 000 Lt (179 564,41 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b. l.42-47); 2010 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartis NR. 10-00387 USD su H. Z. dėl 148 000 USD (133 021,76 Eur ) paskolos suteikimo (e.bylos 1 t., b.l.48-57); 2011 m. sausio 20 d. paskolos sutartis NR. 11-00016 LTL su H. Z. dėl 140 000 Lt (40 546,80 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.58-63); 2011 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartis NR. 11-00433 LTL su H. Z. dėl 94 000 Lt (27 224,28 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.64-71).
185. Ieškovė nurodo, kad pripažinus Taikos sutartį negaliojančia, atitinkamai atsakovams kyla prievolė grąžinti visas sumas, kuriais atsakovai yra skolingi Unijai pagal paskolos sutartis. Visgi ieškovė, siekdama proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, sutinka atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų, visų pirma, kiek tai susiję su paskolų palūkanomis bei delspinigiais.Todėl prašo iš atsakovų UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras”, H. Z., M. Z. priteisti tik suteiktų ir negrąžintų paskolų sumas (be priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių). Įvertinusi turimus dokumentus, ieškovė sumažina pareikštų reikalavimų dydį taip, kad ieškovės reikalavimai atspindėtų ieškoės paskolinių sąskaitų išrašuose esančią informaciją, t. y. ieškovės su 2022 m. lapkričio 22 d. lydraščiu (e. bylos 10 t. , b. l. 4 -27) teismui yra pateikusi turimus išrašu apie į H. Z. ir M. Z. paskolines sąskaitas ir jose atliktus mokėjimus. Ieškovės su 2023 m. liepos 7 d. lydraščiu (e. bylos 14 t., b. l. 285-297) yra pateikusi turimus išrašus apie į UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras paskolines sąskaitas ir jose atliktus mokėjimus. Tikslinant galutinius ieškovės reikalavimus, buvo atsižvelgta į kiekvienoje iš sąskaitų išrašų užfiksuotą informaciją apie pagrindinės paskolos sumos dengimą. Iš ieškovės naudai prašomos priteisti iš atsakovų sumos, taip pat atimamos ieškovės po Taikos sutarties sudarymo gautų mokėjimų Taikos sutarties pagrindu sumos: 2013 m. gruodžio 30 d. ieškovei buvo sumokėta 118 000 Lt (34 175,16 Eur); mokėjimą atliko trečiasis asmuo UAB „2A Invest“. Ieškovės byloje reiškiamų reikalavimų kontekste, ši suma paskirstyta lygiomis dalimis (po 4 271,90 Eur) mažinant reikalavimus pagal 8 paskolų sutartis (apskaičiavimas: 34 175,16 Eur / 8 = 4 271,90 Eur).
186. Taikos sutartimi Unija įsipareigojo įskaityti 388 000 Lt (112 372,56 Eur) už perleidžiamas reikalavimo teises į M. B. įsiskolinimą (Taikos sutarties 12 p.). 2013 m. gruodžio 31d. atlikus Taikos sutartimi numatytą 118 000 Lt (34 175,16 Eur) įmoką į ieškovės sąskaitą, 2013 m . gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė įskaitė 388 000 Lt (112 372,56 Eur) skolininko H. Z. skoloms dengti. Todėl tokia suma mažinama iš atsakovo H. Z. prašomos priteisti skolos suma. Ieškovės vertinimu, formalus šios sumos paskirstymas pagal H. Z. vardu išduotas paskolos sutartis nėra prasmingas, nes ieškovei atsisakius reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, nėra poreikio skaičiuoti pagal konkrečias paskolos sutartis priskaičiuotas palūkanas ir vertinti gaunamų įmokų paskirstymą.
187. Bylos duomenimis ieškovė su atsakovu buvo sudariusi 2 paskolos sutartis, t. y. 2008 m. gegužės 20 d. paskolos sutartis NR. 08-00071 LTL su UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras” dėl 116 000 Lt (33 595,92 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.25-26); 2008 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartis NR. 08-00191 LTL su UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras” dėl 450 000 Lt (130 329,00 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.27-28).
188. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pagal paskolos sutartį Nr. 08-00071 LTL (33 595,92 Eur (116 000 Lt)) nebuvo atliekami mokėjimai (e. bylos 14 t, b. l. 285-297). Taigi, suteiktos paskolos suma mažinama iš UAB „2A Invest“ 2013 m. gruodžio 30 d. gauto mokėjimo dalimi - 4 271,90 Eur, todėl pagal šią sutartį priteistina suma 29 324, 02 Eur.
189. Pagal paskolos sutartį Nr. 08-00191 LTL, suteiktos paskolos suma - 130 329,01 Eur (450 000 Lt). Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. buvo padengta paskolos dalis, kurios suma 71 801,94 Eur (247 917,74 Lt) (e. bylos t. 14, b. l. 285-297). Taigi 2012 m. rugpjūčio 30 d. pagrindinės skolos suma buvo - 58 527,08 Eur (202 082,26 Lt). Skolos suma mažinama iš UAB „2A Invest“ gauto mokėjimo dalimi 4 271,90 Eur, todėl pagal šią sutartį priteistina suma – 54255,17 Eur. Viso iš atsakovo UAB “Baltijos investicijų realizavimo centras” pagal visas paskolos sutartis priteisiama 83 579,19 Eur.
190. Bylos duomenimis su atsakovu buvo sudarytos ginčui aktualios 4 sutartys, t. y. 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutartis NR. 10-00049 LTL su H. Z. dėl 300 000 Lt (86 886,00 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.36-41); 2010 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartis NR. 10-00387 USD su H. Z. dėl 148 000 USD (133 021,76 Eur ) paskolos suteikimo (e.bylos 1 t., b.l.48-57); 2011 m. sausio 20 d. paskolos sutartis NR. 11-00016 LTL su H. Z. dėl 140 000 Lt (40 546,80 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.58-63); 2011 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartis NR. 11-00433 LTL su H. Z. dėl 94 000 Lt (27 224,28 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.64-71).
191. Pagal paskolos sutartį Nr. 10-00049 LTL suteiktos paskolos suma - 86 886,01 Eur (300 000 Lt). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dalis skolos buvo sumokėta, 2012 m. rugpjūčio 30 d. pagrindinės skolos suma buvo - 68 046,15 Eur (234 949,74 Lt) (e. bylos 10 t. , b. l. 4 -27). Skolos suma mažinama iš UAB „2A Invest“ gauto mokėjimo dalimi - 4 271,90 Eur, todėl pagal šią sutartį priteistina suma - 63 774,25 Eur.
192. Pagal paskolos sutartį Nr. 11-00016 LTL suteikta paskolos suma 40 546,80 Eur (140 000 Lt). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pagal šią sutartį mokėjimai nebuvo atliekami (e. bylos 10 t., b. l. 24-25). Skolos suma mažinama UAB „2A Invest“ gauto mokėjimo dalimi - 4 271,90 Eur, todėl priteistina suma pagal šią sutartį - 36 274,9 Eur.
193. Pagal paskolos sutartį Nr. 11-00433 LTL skolos suteikta paskolos suma - 27 227, 28 Eur (94 000 Lt). Bylos duomenimis mokėjimai pagal šią sutartį nebuvo atliekami (e. bylos 10 t., b. l. 26-27). Skolos suma mažinama iš UAB „2A Invest“ gauto mokėjimo dalimi - 4 271,90 Eur, todėl priteistina suma pagal šią sutartį - 22 955,38 Eur.
194. Pagal paskolos sutartį Nr. 10-0387 USD suteikta paskolos suma 134 458 Eur (148 000 USD). Bylos duomenimis mokėjimai nebuvo atliekami (e .bylos 10 t., b. l 21-23). Skolos suma mažinama trečiojo asmens iš UAB „2A Invest“ gauto mokėjimo dalimi - 4 271,90 Eur, todėl priteistina suma pagal šią sutartį - 130 186,1 Eur. Pagal visas paskolos sutartis iš atsakovo H. Z. bendra skolos suma 253 190,63 Eur.
195. Taikos sutarties 9 p. numatyta, kad skolininkams iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumokėjus Unijai 118 000 Lt, skolininkas H. Z. įsipareigoja iki 2013 m. gruodžio 31 d. parduoti, o Unija nupirkti reikalavimo teises į M. B. įsiskolinimą pagal 2007 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį Nr.07-00142LTL už 388 000 Lt. Bylos duomenimis ieškovė įsigijo iš atsakovo H. Z. reikalavimo teises į M. B. įsiskolinimą už 388 000 Lt (112 372,57 Eur), todėl reikalavimų suma mažinama 112 372,57 Eur (388 000 Lt) suma. Taigi, iš atsakovo H. Z. priteisiama 140 818,06 Eur (253 190,63 Eur -112 372,57 Eur).
196. Bylos duomenimis M. Z. suteiktos 3 paskolos, t. y. 2007m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartis Nr. 07-00115 LTL su M. Z. dėl 155 000 Lt (44 891,10 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b.l.17-24); 2008 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartis NR. 08-00202 LTL su M. Z. dėl 265 000 Lt (76 749,30 Eur) paskolos suteikimo (e.bylos 1 t., b.l.29-35); 2010 m. birželio 28 d. paskolos sutartis NR. 10-00195 LTL su M. Z. dėl 620 000 Lt (179 564,41 Eur) paskolos suteikimo (e. bylos 1 t., b. l.42-47).
197. Pagal paskolos sutartį Nr. 07-00115 LTL suteikta paskolos suma 44 891,10 Eur (155 000 Lt). Bylos duomenimis pagal šią paskolą nebuvo atliekami mokėjimai (e. bylos 10 t., b.l 4-9). Skolos suma mažinama iš UAB „2A Invest“ gauto mokėjimo dalimi, t. y. 4 271,90 Eur, todėl priteistina suma - 40 619,20 Eur.
198. Pagal paskolos sutartį Nr. 10-00195 LTL suteiktos paskolos suma - 179 564,41 Eur (620 000 Lt). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvo atliekami mokėjimai, dalis skolos sumokėta (e. bylos 10 t., b. l 8-20).2012m. rugpjūčio 30 d. pagrindinės skolos suma - 174 208,14 Eur (601 505,85 Lt). Skolos suma mažinama iš UAB „2A Invest“ gauto mokėjimo dalimi, t. y. 4 271,90 Eur suma, todėl pagal šią sumą priteistina 169 936,26 Eur suma. Taigi, iš atsakovo M. Z. pagal visas paskolos sutartis iš M. Z. priteisiama - 210 555,46 Eur.
199. Pagal paskolos sutartį Nr. 08-00202 suteikta paskola –265 000 Lt (76 749,30 Eur). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/01947 areštuota ½ dalis 3 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), areštuoto turto vertė nurodyta – 120 000 Lt. Ieškovė neprašo priteisti skolos pagal šią sutartį, nes pagal šią paskolos sutartį yra vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0128/12/02165 ir Nr. 0128/12/01947).
200. Taigi, panaikinus Taikos sutartį, taikant restituciją, ieškovei priteisiama iš atsakovo UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ 83 579,19 Eur; iš atsakovo H. Z. 140 818,06 Eur; iš atsakovo M. Z. 210 555,46 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. gegužės 20 d. sudarytą taikos sutartį tarp kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 112040690, ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investicijų realizavimo centras“, juridinio asmens kodas 126387288, H. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Taikyti restituciją ir priteisti ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investicijų realizavimo centras“ 83 579,19 Eur (aštuoniasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 19 euro centų) skolą, priteisti ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai iš atsakovo H. Z. 140 818,06 Eur (šimtą keturiasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 6 euro centus) skolą, priteisti ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai iš atsakovo M. Z. 210 555,46 Eur (du šimtus dešimt tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 46 euro centus) skolą.
Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rosita Patackienė