Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1114-611-2010].doc
Bylos nr.: 2S-1114-611/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1114-611/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 60.; 61.; 91.; 113.4.; 116.5.3.; 122.2; 122.4.

(S)

image001

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IĮ „Suktukas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IĮ „Suktukas“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva" dėl draudimo išmokos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

 

ieškovas IĮ „Suktukas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisit iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 7 384,54 Lt draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, atsakovo prašymu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-01-25 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo jis prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, jog posėdžio dieną sužinojo, kad jų atstovas advokatas serga, todėl buvo išsiųstas teismui faksu prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pabrėžė, jog ekspedicinė firma Walenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. išskaičiavo iš ieškovui mokėtinų sumų 3138,71 EUR, o tai buvo pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti ir įrodo draudžiamojo įvykio buvimą.

Atsakovas prašė teismo netenkinti ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Mano, jog pareiškimas nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė neatvykimo į teismo posėdį svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pabrėžė, jog iš ieškovo pateiktų sąskaitų nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas yra atlyginęs žalą reikalavimo teisę turinčiam asmeniui.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino ieškovo  pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog į parengiamąjį teismo posėdį atstovas neatvyko dėl svarbių priežasčių, kadangi, vadovaujantis CPK 246 str. 1 d., neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikytinas svarbia priežastimi. Be to, advokatas apie vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį žinojo dar iki ligos pradžios, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo arba duomenų apie ligą nepateikė, kad advokatas nebuvo atvykęs ir į 2009-11-30 vykusį parengiamąjį teismo posėdį. Nurodė, jog 2010-01-25 parengiamasis posėdis prasidėjo 10.30 val., buvo baigtas 11.00 val., o prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo teisme buvo gautas tik 11.03 val., todėl ieškovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdė procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu. Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašymo pagrįstumo teismas pabrėžė, kad ieškovas kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėjo įrodymus, kurie, jo manymu, pavirtino, jog ekspedicinė firma Walenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. išskaičiavo iš ieškovui mokėtinų sumų 3138,71 EUR. Tačiau iš pateiktų mokėjimo dokumentų teismas negalėjo padaryti išvados, kad pateikti dokumentai buvo susiję su nagrinėjamu reikalavimu.

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog advokatas negalėjo atvykti į parengiamąjį teismo posėdį todėl, kad nuo 2010-01-04 iki 2010-02-04 buvo nedarbingas, o prieš tampant nedarbingu jis negalėjo žinoti ir numatyti, kad tą dieną, kurią buvo paskirtas teismo posėdis jis bus nedarbingas. Nurodė, jog buvo siųstas advokato nedarbingumo pažymėjimas, tačiau laiku nebuvo pristatytas, ko pasekoje buvo priimtas sprendimas už akių. Nurodė, jog kartu su pareiškimu buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad ekspedicinė firma Walenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L, nesulaukusi PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos už žalą, apmokėjimo, firma pati atskaičiavo 3 138,71 EUR nuo ieškovui mokėtinų sumų. Minėta aplinkybė įrodo, jog ieškovas yra atlyginęs žalą nuostolį patyrusiam asmeniui. Teismas neatsižvelgė, kad pagal LR draudimo įstatymo 91 str. draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, jei civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Autoavarijos metu ieškovui priklausančiu autovežiu buvo pervežamas naujas automobilis, dėl ko ir kilo ieškovo civilinė atsakomybė firmai Walenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. atlyginti kroviniui padarytą žalą.

Atsakovas atsiliepimu prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis, dėl kurių į posėdį neatvyko bet koks kitas ieškovo atstovas. Pažymėjo, jog iš ieškovo pateiktų sąskaitų nėra aišku kokiu pagrindu ir, kad jis yra atlyginęs reikalavimo teisę turinčiam asmeniui dėl krovinio praradimo patirtą žalą bei nėra aiškūs nuostoliai, kuriuos apeliantas patyrė, atlyginęs žalą. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog žala padaryta ekspedicinei firmai Walenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. priklausančiai nuosavybei, dėl ko negalima teigti, jog pastarasis asmuo patyrė nuostolių.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų ( LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai aiškino sprendimo už akių instituto taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (LR CPK 287 str., 288 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra paliekama nepakeista.

            Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (LR CPK 5 str., 13 str.), užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Pagal LR CPK 262 str. 2 d. sprendimą už akių (LR CPK 285 str. 1 d.) teismas turi teisę priimti ir tuo atveju, kai į parengiamąjį teismo posėdį neatvyksta šalis, kuriai yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, o atvykusi į teismo posėdį šalis prašo priimti sprendimą už akių (LR CPK 230 str. 2 d.).  Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika (ribojimas skųsti sprendimą šaliai, kuriai priimtas sprendimas už akių) lemia būtinybę priimti tokį sprendimą griežtai laikantis jo priėmimo sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

Pagal LR CPK 288 str. 4 d. teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jog pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. LR Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06). Todėl sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, būtina išsiaiškinti ar ieškovas pateikė įrodymus, turinčius įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Jeigu tokius pateikė, tai vien šio pagrindo buvimas sudaro pagrindą naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nepriklausomai nuo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog ieškovas bylos nagrinėjime dalyvavo kartu su advokatu, jie buvo tinkamai informuoti apie 2010-01-25 vykusio parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 94). Apeliantas skunde dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad advokatas bylos nagrinėjime nedalyvavo dėl ligos. Ieškovas ir jo atstovas apie posėdžio datą ir vietą buvo informuoti tinkamai, tačiau į teismo posėdį nei ieškovas nei jo atstovas neatvyko, apie neatvykimo priežastis iki teismo posėdžio pradžios  neinformavo, todėl pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašymu, turėjo teisę parengiamajame teismo posėdyje priimti sprendimą už akių. Be to, iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas ar atstovas, galintis atstovauti ieškovą, taip pat nedalyvavo ir 2009-11-30 parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 90-91). LR CPK 246 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Ieškovas, turėdamas teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, turėdamas kvalifikuotą teisinę pagalbą, nebuvo pakankamai rūpestingas bei apdairus – nepranešė teismui savo neatvykimo priežasčių ir nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki posėdžio pradžios, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko be svarbių priežasčių. Pažymėtina, jog ieškovo atstovo siųstas pranešimas faksu buvo gautas po bylos išnagrinėjimo (b.l. 94-97), o vadovaujantis LR CPK 246 str. 1 d. toks prašymas turi būti pateiktas iki teismo posėdžio pradžios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino tokio prašymo pagrindžiančiu svarbias neatvykimo priežastis. Kaip nurodyta aukščiau, LR CPK nuostatos numato, jog neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovo atstovo liga nelaikytina svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi.

Įstatymas, be jau minėtų sprendimo už akių priėmimo procedūrinių sąlygų (CPK 285 str. 1 d.), numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t.y. įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų byloje turimų įrodymų turinys (LR CPK 285 str. 2 d.). Teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, t.y. savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga, taigi ir neatvykusios šalies pateiktais įrodymais, kuriuos taip pat privalo įvertinti. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas pagal byloje esančius įrodymus sprendžia, ar būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino su kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų, kurie įrodo, kad ekspedicinė firma Walenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L pati atskaičiavo 3 138,71 EUR nuo ieškovui mokėtinų sumų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog ieškovo kartu su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti dokumentai negali būti laikomi tinkamu ir pakankamu įrodymu, kad ieškovas atlygino nuostolius žalą patyrusiam asmeniui. Pažymėtina, jog ieškovui skirtas elektroninis laiškas negali būti laikomas tinkamu įrodymų, patvirtinančiu žalos atlyginimą ekspedicinei firmai (b.l. 110). Pateiktas dokumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi iš jo turinio neįmanoma nustatyti už ką užsakovas išskaičiavo iš ieškovo pinigų sumas, duomenys apie tai, kad 3 1387,71 Lt suma buvo išskaičiuota už avarijos metu apgadintą automobilį įrašyti ranka, o tai reiškia, kad minėtas įrašas galėjo būti padarytas paties ieškovo. Taip pat iš vežėjo pateiktų dokumentų ieškovui (b.l.111-114) matyti, kad jis išrašė ne tik už apgadintą automobilį Seat Ibiza, bet ir už kitus keturis automobilius. Taip pat svarbu pažymėti, jog ieškovas nepateikė patvirtinančių įrodymų, jog suinteresuotas asmuo Walenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. turėjo reikalavimo teisę į ieškovą dėl žalos atlyginimo. Pagal CMR konvencijos 1 straipsnį ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė; ši konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Kadangi krovinis buvo vežamas kelių transporto priemone tarptautiniu maršrutu, todėl šalių teisiniams santykiams turi būti taikoma Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Iš byloje pateikto važtaraščio ir ieškovo susirašinėjimo su ekspedicijos firma matyti, jog ekspedicijos firma Walenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. nebuvo krovinio siuntėju, gavėju ar asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į atlygintiną žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją“, teisę pareikšti ieškinį vežėjui turi siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei, o kiti asmenys (ekspeditoriai, agentai ir pan.) gali pareikšti ieškinį vežėjui tuo atveju, jei reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teises. Atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką suinteresuotas asmuo prisiteisti žalą iš ieškovo galėjo tik tuo atveju, jei būtų turėjęs CMR konvencijoje įtvirtintą reikalavimo teisę. Kaip ir minėta, duomenų apie tai, kad tokią reikalavimo teisę turėjo ekspedicijos firma, nebuvo pateikta, todėl byloje neįrodyta, jog ieškovas pagrįstai, kaip jis nurodo, sumokėjo atsiradusią žalą ekspedicijos firmai ir turi reikalavimo teisę į atsakovą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs LR CPK 288 str. 4 d. sąlygų, sudarančių pagrindą sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo, todėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista. Dėl nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas atmestinas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

 

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teisėjų kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Andžej Maciejevski

 

 

Teisėjai                                                                                                            Neringa Švedienė

 

 

                                                                                                                        Petras Jaržemskis