Civilinė byla Nr. 2S-1114-611/2010

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej
Maciejevski,
kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę
bylą pagal ieškovo IĮ „Suktukas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo
IĮ „Suktukas“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU
Lietuva" dėl draudimo
išmokos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas IĮ
„Suktukas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisit iš atsakovo UAB DK „PZU
Lietuva“ 7 384,54 Lt draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui
neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, atsakovo prašymu Vilniaus miesto 1
apylinkės teismas 2010-01-25 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį
atmetė. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
kuriuo jis prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą
iš esmės. Nurodė, jog posėdžio dieną
sužinojo, kad jų atstovas advokatas serga, todėl buvo išsiųstas teismui faksu
prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pabrėžė, jog ekspedicinė firma Walenius
Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. išskaičiavo iš ieškovui mokėtinų sumų 3138,71
EUR, o tai buvo pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti ir įrodo draudžiamojo
įvykio buvimą.
Atsakovas prašė teismo netenkinti ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už
akių peržiūrėjimo. Mano, jog pareiškimas nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė neatvykimo į
teismo posėdį svarbių priežasčių ir
nepateikė įrodymų, kurie galėjo turėti
įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pabrėžė, jog iš ieškovo pateiktų
sąskaitų nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas yra atlyginęs žalą reikalavimo
teisę turinčiam asmeniui.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi
netenkino ieškovo pareiškimo dėl sprendimo
už akių peržiūrėjimo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog į
parengiamąjį teismo posėdį atstovas neatvyko dėl svarbių priežasčių, kadangi,
vadovaujantis CPK 246 str. 1 d., neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikytinas
svarbia priežastimi. Be to, advokatas apie vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį
žinojo dar iki ligos pradžios, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo arba
duomenų apie ligą nepateikė, kad advokatas nebuvo atvykęs ir į 2009-11-30 vykusį
parengiamąjį teismo posėdį. Nurodė, jog 2010-01-25 parengiamasis posėdis
prasidėjo 10.30 val., buvo baigtas 11.00 val., o prašymas dėl teismo posėdžio
atidėjimo teisme buvo gautas tik 11.03 val., todėl ieškovas, būdamas tinkamai
informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdė procesinės pareigos rūpintis
proceso skatinimu. Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašymo pagrįstumo
teismas pabrėžė, kad ieškovas kartu su prašymu dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo pridėjo įrodymus, kurie, jo manymu, pavirtino, jog ekspedicinė firma Walenius Wilhelmsen
Logistics Iberica S.L. išskaičiavo iš ieškovui mokėtinų sumų 3138,71 EUR.
Tačiau iš pateiktų mokėjimo dokumentų teismas negalėjo padaryti išvados, kad
pateikti dokumentai buvo susiję su nagrinėjamu reikalavimu.
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir sprendimą už akių, atnaujinti
bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos
teismui. Nurodė, jog advokatas negalėjo atvykti į parengiamąjį teismo posėdį
todėl, kad nuo 2010-01-04 iki 2010-02-04 buvo nedarbingas, o prieš tampant
nedarbingu jis negalėjo žinoti ir numatyti, kad tą dieną, kurią buvo paskirtas
teismo posėdis jis bus nedarbingas. Nurodė, jog buvo siųstas advokato
nedarbingumo pažymėjimas, tačiau laiku nebuvo pristatytas, ko pasekoje buvo
priimtas sprendimas už akių. Nurodė, jog kartu su pareiškimu buvo pateikti
dokumentai, įrodantys, kad ekspedicinė firma Walenius Wilhelmsen Logistics
Iberica S.L, nesulaukusi PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos už žalą, apmokėjimo,
firma pati atskaičiavo 3 138,71 EUR nuo ieškovui mokėtinų sumų. Minėta
aplinkybė įrodo, jog ieškovas yra atlyginęs žalą nuostolį patyrusiam asmeniui.
Teismas neatsižvelgė, kad pagal LR draudimo įstatymo 91 str. draudžiamasis
įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už
draudėjo ar apdraustojo veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo metu,
pasekmes, jei civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
Autoavarijos metu ieškovui priklausančiu autovežiu buvo pervežamas naujas
automobilis, dėl ko ir kilo ieškovo civilinė atsakomybė firmai Walenius
Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. atlyginti kroviniui padarytą žalą.
Atsakovas atsiliepimu prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip
nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių
svarbias priežastis, dėl kurių į posėdį neatvyko bet koks kitas ieškovo
atstovas. Pažymėjo, jog iš ieškovo pateiktų sąskaitų nėra aišku kokiu pagrindu
ir, kad jis yra atlyginęs reikalavimo teisę turinčiam asmeniui dėl krovinio
praradimo patirtą žalą bei nėra aiškūs nuostoliai, kuriuos apeliantas patyrė,
atlyginęs žalą. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog žala padaryta ekspedicinei firmai Walenius Wilhelmsen
Logistics Iberica S.L. priklausančiai nuosavybei, dėl ko negalima teigti, jog
pastarasis asmuo patyrė nuostolių.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo
faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių
teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų ( LR CPK 320 str. 1 d., 338
str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos
medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos
teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo pareiškimu dėl
sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai aiškino sprendimo už akių instituto
taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį
(LR CPK 287 str., 288 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo
nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo, yra paliekama nepakeista.
Sprendimo už akių instituto tikslas
– išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo
principo ribas (LR CPK 5 str., 13 str.), užkirsti kelią galimam
piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio
civiliniame procese padarinius. Pagal LR CPK 262 str. 2 d. sprendimą už akių (LR
CPK 285 str. 1 d.) teismas turi teisę priimti ir tuo atveju, kai į parengiamąjį
teismo posėdį neatvyksta šalis, kuriai yra tinkamai pranešta apie teismo
posėdžio vietą ir laiką, o atvykusi į teismo posėdį šalis prašo priimti
sprendimą už akių (LR CPK 230 str. 2 d.).
Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika (ribojimas skųsti
sprendimą šaliai, kuriai priimtas sprendimas už akių) lemia būtinybę priimti
tokį sprendimą griežtai laikantis jo priėmimo sąlygų, kad nebūtų be pagrindo
suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
Pagal LR CPK 288 str. 4 d. teismas naikina sprendimą už akių ir
atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo
posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti
teismui, ir jog pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto
sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. LR Konstitucinis Teismas yra
išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių
teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006-09-21 Konstitucinio Teismo
nutarimas Nr. 35/03-11/06). Todėl sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių
panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, būtina išsiaiškinti ar ieškovas pateikė
įrodymus, turinčius įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Jeigu tokius pateikė, tai vien šio pagrindo buvimas sudaro pagrindą naikinti
sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nepriklausomai nuo
neatvykimo į teismo posėdį priežasčių.
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog ieškovas
bylos nagrinėjime dalyvavo kartu su advokatu, jie buvo tinkamai informuoti apie
2010-01-25 vykusio parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 94). Apeliantas
skunde dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad advokatas bylos
nagrinėjime nedalyvavo dėl ligos. Ieškovas ir jo atstovas apie
posėdžio datą ir vietą buvo informuoti tinkamai, tačiau į teismo posėdį nei
ieškovas nei jo atstovas neatvyko, apie neatvykimo priežastis iki teismo
posėdžio pradžios neinformavo, todėl pirmosios
instancijos teismas, ieškovės prašymu, turėjo teisę parengiamajame teismo
posėdyje priimti sprendimą už akių. Be to, iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas
ar atstovas, galintis atstovauti ieškovą, taip pat nedalyvavo ir 2009-11-30
parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 90-91). LR CPK 246 str. 1 d. nustatyta,
kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu
jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo
neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas
dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose,
kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis
priežastimis). Ieškovas, turėdamas teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi,
turėdamas kvalifikuotą teisinę pagalbą, nebuvo pakankamai rūpestingas bei
apdairus – nepranešė teismui savo neatvykimo priežasčių ir nepateikė prašymo
atidėti bylos nagrinėjimą iki posėdžio pradžios, todėl pirmosios instancijos
teismas darė pagrįstą išvadą, jog į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko be
svarbių priežasčių. Pažymėtina, jog ieškovo atstovo siųstas pranešimas faksu
buvo gautas po bylos išnagrinėjimo (b.l. 94-97), o vadovaujantis LR CPK 246
str. 1 d. toks prašymas turi būti pateiktas iki teismo posėdžio pradžios, todėl
pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino tokio prašymo
pagrindžiančiu svarbias neatvykimo priežastis. Kaip nurodyta aukščiau, LR CPK
nuostatos numato, jog neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis,
todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovo atstovo
liga nelaikytina svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi.
Įstatymas, be jau minėtų sprendimo už akių priėmimo procedūrinių
sąlygų (CPK 285 str. 1 d.), numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių,
atlikti formalų byloje esančių
įrodymų vertinimą, t.y. įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti
ieškinį, jeigu pasitvirtintų byloje turimų įrodymų turinys (LR CPK
285 str. 2 d.). Teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, t.y.
savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais
įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga, taigi ir neatvykusios šalies
pateiktais įrodymais, kuriuos taip pat privalo įvertinti. Tai reiškia, kad
priimdamas sprendimą už akių, teismas pagal byloje esančius įrodymus sprendžia,
ar būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų
įrodymų turinys. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai
įvertino su kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų, kurie įrodo, kad
ekspedicinė firma Walenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L pati atskaičiavo 3
138,71 EUR nuo ieškovui mokėtinų sumų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios
instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog ieškovo kartu
su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti dokumentai
negali būti laikomi tinkamu ir pakankamu įrodymu, kad ieškovas atlygino
nuostolius žalą patyrusiam asmeniui. Pažymėtina, jog ieškovui skirtas
elektroninis laiškas negali būti laikomas tinkamu įrodymų, patvirtinančiu žalos
atlyginimą ekspedicinei firmai (b.l. 110). Pateiktas dokumentas yra
deklaratyvaus pobūdžio, kadangi iš jo turinio neįmanoma nustatyti už ką užsakovas
išskaičiavo iš ieškovo pinigų sumas, duomenys apie tai, kad 3 1387,71 Lt suma
buvo išskaičiuota už avarijos metu apgadintą automobilį įrašyti ranka, o tai
reiškia, kad minėtas įrašas galėjo būti padarytas paties ieškovo. Taip pat iš
vežėjo pateiktų dokumentų ieškovui (b.l.111-114) matyti, kad jis išrašė ne tik
už apgadintą automobilį Seat Ibiza, bet ir už kitus keturis automobilius. Taip pat svarbu pažymėti, jog ieškovas nepateikė
patvirtinančių įrodymų, jog suinteresuotas asmuo Walenius Wilhelmsen Logistics
Iberica S.L. turėjo reikalavimo teisę į ieškovą dėl žalos atlyginimo. Pagal CMR
konvencijos 1 straipsnį ši konvencija
taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai,
kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent
viena iš jų yra konvencijos narė; ši konvencija taikoma nepriklausomai nuo
sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Kadangi
krovinis buvo vežamas kelių transporto priemone tarptautiniu maršrutu, todėl
šalių teisiniams santykiams turi būti taikoma Tarptautinio krovinių vežimo
keliais sutarties konvencija (CMR). Iš byloje pateikto važtaraščio ir
ieškovo susirašinėjimo su ekspedicijos firma matyti, jog ekspedicijos firma
Walenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. nebuvo krovinio siuntėju, gavėju ar
asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į atlygintiną žalą. Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taikant Ženevos 1956 m.
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją“, teisę pareikšti
ieškinį vežėjui turi siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo
sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems
nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet
nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei, o kiti asmenys
(ekspeditoriai, agentai ir pan.) gali pareikšti ieškinį vežėjui tuo atveju, jei
reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teises. Atsižvelgiant į
suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką suinteresuotas asmuo
prisiteisti žalą iš ieškovo galėjo tik tuo atveju, jei būtų turėjęs CMR
konvencijoje įtvirtintą reikalavimo teisę. Kaip ir minėta, duomenų apie tai,
kad tokią reikalavimo teisę turėjo ekspedicijos firma, nebuvo pateikta, todėl byloje
neįrodyta, jog ieškovas pagrįstai, kaip jis nurodo, sumokėjo atsiradusią žalą
ekspedicijos firmai ir turi reikalavimo teisę į atsakovą.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs LR CPK 288
str. 4 d. sąlygų, sudarančių pagrindą sprendimui už akių panaikinti ir bylos
nagrinėjimui atnaujinti, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo, todėl pirmosios
instancijos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta,
paliktina nepakeista. Dėl nurodytų motyvų ieškovo atskirasis skundas atmestinas.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Andžej
Maciejevski
Teisėjai Neringa Švedienė
Petras
Jaržemskis