Administracinė byla Nr. I1-183-484/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02879-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5; 55.1.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui A. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl rašto, nutarimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Teismas
nustatė:
A. N. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 28-33), prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 25-2476 „Dėl skundų išnagrinėjimo“; 2) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 28-370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 3) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 61-21 „Dėl televizorių, kompiuterių, vaizdo leistuvų ir garso grotuvų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų, muzikos instrumentų ir kitų daiktų paėmimo iš nuteistojo“; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 eurų neturtinei žalai, patirtai dėl Vilniaus pataisos namų administracijos neteisėtai 2018 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 28-370 paskirtos nuobaudos ir Kalėjimų departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d. priimto sprendimo Nr. 2S-2476, pateisinančio Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų neteisėtumą, atlyginti; 5) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 eurų neturtinei žalai, patirtai dėl Vilniaus pataisos namų administracijos 2018 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 61-21 neteisėtai taikyto naudojimosi kompiuteriu ribojimo ir Kalėjimų departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 2S-2476 šių Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų pateisinimo, atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018 m. birželio 19 d., po rytinio patikrinimo, patikrinimui buvo paimtas jam priklausantis nešiojamas kompiuteris (duomenys neskelbtini). Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas, patikrinęs kompiuterį, surašė tarnybinį pranešimą Nr. 43-479, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu jam priklausančiame kompiuteryje aptiko instaliuotą nuteistiesiems draudžiamą naudoti programą „Hard Disk Low Level Format“ ir konstatavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 8 punkto reikalavimų pažeidimą. Už šį pažeidimą Vilniaus PN direktorius 2018 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 28-370, vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais jam paskyrė nuobaudą - draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.
Kadangi paskyrus drausminę nuobaudą nutarimu nebuvo paskirta papildoma drausminio poveikio priemonė, o kompiuteris negrąžintas, todėl jis 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė skundą (reg. Nr. 29(8)-815) dėl neteisėto apribojimo naudotis kompiuteriu. Vilniaus PN direktorius 2018 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 61-21 už 2018 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu konstatuotą tą patį bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, už kurį 2018 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 28-370 jau buvo skirta drausminė nuobauda, priėmė sprendimą iš jo paimti kompiuterį 2 (dviem) mėnesiams.
Pareiškėjas, remdamasis BVK ir Tvarkos aprašo nuostatomis, kurias jis kaltinamas pažeidęs, daro išvadą, kad nei viena iš šių normų nenumato ir nereglamentuoja draudžiamų naudotis konkrečių programų ar jų sąrašo, todėl jam nėra aišku, kokiu pagrindu konstatuota, jog jo kompiuteryje instaliuota programa „Hard Disk Low Level Format” yra draudžiama naudoti nuteistiesiems. Atsižvelgdamas į pridėtą MB „Federa“ 2018 m. birželio 22 d. pažymą ir Kalėjimų departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakymą Nr. 2S-2476 dėl skundų išnagrinėjimo, nurodo, kad programinė įranga (programa) „Hard Disk Low Level Format” turi vienintelę funkciją - skaitmeninės laikmenos formatavimą, kuri naudojama laikmenos atstatymui į gamyklinius parametrus, kai dėl skaitmeninėje laikmenoje atsiradusių klaidų yra prarandama galimybė atpažinti skaitmeninę laikmeną ir ją nuskaityti. Pabrėžia, kad programinė įranga (programa) „Hard Disk Low Level Format” neturi kompiuterio darbo istorijos naikinimo funkcijos. Atkreipia dėmesį, kad kompiuteryje naudojama Windows operacinė sistema turi visas Tvarkos aprašo 8 punkte draudžiamas funkcijas, taip pat ir formatavimo funkciją. Teigia, kad programinė įranga (programa) „Hard Disk Low Level Format” buvo panaudota tik vieną kartą, remonto tikslais, atkuriant kompiuterio gamyklinius parametrus.
Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakyme Nr. 2S-2476, remiantis internete pateikta informacija apie programinės įrangos „Hard Disk Low Level Format” atliekamą formatavimo funkciją, padaryta subjektyvi išvada, kad po šios programinės įrangos panaudojimo yra netenkama galimybė atsekti kompiuterio darbo istorijos ir nustatyti, ar kompiuteris buvo prisijungęs prie interneto. Pažymi, kad pateikiant tik šią informaciją, nenurodyta, jog kompiuterio visa darbo istorija, taip pat ir apie kompiuterio prisijungimus prie interneto, yra fiksuojama kompiuterio sisteminio disko operacinės sistemos atitinkamuose kataloguose. Taip pat nepažymėta, kad formatuojant kompiuterio sisteminį diską yra pašalinama operacinė sistema, tai yra diskas yra atstatomas į gamyklinius parametrus ir yra reikalinga iš naujo instaliuoti operacinę sistemą su visa kita programine įranga ir jos atnaujinimais, tinkamai palaikančiais kompiuterio darbą, todėl dažnas ir visiškas duomenų praradimas nėra naudingas kompiuterio vartotojams. Kompiuteris be instaliuotos operacinės sistemos yra tik dėžė. Bausmės atlikimo vietose naujai ir kokybiškai instaliuoti operacinę sistemą bei kitą, tinkamam kompiuterio darbui reikalingą programinę įrangą yra neįmanoma, todėl šiems darbams atlikti kompiuteris yra grąžinamas į laisvę.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai nenumato nuteistiesiems draudimo naudotis konkrečia programine įranga, šiuo atveju programa „Hard Disk Low Level Format”, taip pat į tai, kad šios programinės įrangos atliekama vienintelė funkcija - skaitmeninės laikmenos formatavimas Tvarkos aprašo 8 punktu nėra uždrausta naudoti, teigia, kad Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. priimtas nutarimas Nr. 28-370 skirti nuobaudą už kompiuteryje instaliuotą nuteistiesiems naudotis draudžiamą programą „Hard Disk Low Level Format”, konstatuojant BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Tvarkos aprašo 8 punkto ir bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir neturi teisės pažeidimo požymių, todėl turi būti panaikintas.
Dėl Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 61-21, kurio pagrindu iš jo buvo paimtas kompiuteris, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas skunde pažymi, kad už tą patį pažeidimą jis yra baudžiamas antrą kartą. Teigia, kad Vilniaus PN administracija, norėdama jo atžvilgiu pritaikyti papildomą poveikio priemonę, turėjo taikyti šią priemonę tuo pačiu nutarimu, kuriuo buvo paskirta nuobauda, o ne praėjus tam tikram laikui.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad dėl neteisėtų Vilniaus PN direktoriaus nutarimų, jis prarado kaip nepriekaištingai atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistojo gerą reputaciją, patyrė neapsakomas vidines kančias, išgyvenimus, pažeminimą, emocinę bei dvasinę depresiją, sumažėjo savivertė, atsirado nepasitikėjimas Vilniaus PN administracijos priimamų sprendimų teisingumu bei teisėtumu, pasidarė dirglus ir irzlus, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. 1. 40-44) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas, atsakingas už nuteistųjų asmeninių kompiuterių tikrinimą, 2018 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu, reg. Nr. 43-479, informavo Vilniaus PN vadovą, kad 2018 m. birželio 20 d. 15.00 vai. patikrinus 8-o būrio nuteistojo A. N. asmenį nešiojamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad A. N. kompiuteryje instaliuota nuteistiesiems naudotis draudžiama programa „Hard Disk Low Level Format”. Pareiškėjas, suinstaliavęs šią draudžiamą nuteistiesiems naudotis programą į savo nešiojamą kompiuterį, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Tvarkos aprašo 8 punkto reikalavimus. Tvarkos aprašo 8 punkte nurodyta, kad kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.
Atsakovas mano, kad pareiškėjui drausminė nuobauda skirta pagrįstai. Nurodo, kad Kalėjimų departamentas 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendime pateikė trumpą pareiškėjo asmeniniame nešiojamame kompiuteryje aptiktos nuteistiesiems draudžiamos naudoti programos „Hard Disk Low Level Format” aprašymą ir nurodė šios kompiuterinės programos atliekamas funkcijas, t. y.: „Hard Disk Low Level Format” žemo lygio formatavimo įrankis buvo sukurtas siekiant nuodugniai ir greitai išvalyti duomenis. HDD žemo lygio formatavimo įrankis atlieka žemo lygio formatą, o tai reiškia, kad ne tik ištrina informaciją, bet ir fiziškai iš naujo nustato diską, paliekant tuščią plokštelę; naudojant FIDD visas disko paviršius bus ištrintas. ĮSPĖJIMAS: paleidus šį žemo lygio formato įrankį duomenų atkūrimas neįmanomas. Remiantis šiuo programos aprašymu, Kalėjimų departamentas padarė išvadą, kad ja naudojantis nebūtų galima atsekti kompiuterio darbo istorijos ir nustatyti, ar kompiuteriu buvo prisijungta prie interneto, kas yra draudžiama nuteistiesiems.
Taip pat nurodo, kad kompiuteris iš pareiškėjo paimtas dviem mėnesiams, atsižvelgiant į nustatytą režimo reikalavimų pažeidimą. Pabrėžia, kad asmeninio nuteistojo kompiuterio paėmimas nėra traktuotinas kaip nuobauda (BVK 142 straipsnis). Kompiuterių paėmimas yra įstatymo leidėjo nustatyta papildoma bausmės atlikimo režimo reikalavimų užtikrinimo priemonė.
Vilniaus PN su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Nurodo, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Atsakovas Kalėjimų departamentas, savo ir Lietuvos valstybės vardu pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Vilniaus PN (b. 1. 55-58).
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais, be to, prašė iš atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl drausminės nuobaudos už bausmės atlikimo reikalavimų nesilaikymą skyrimo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas 2018 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu, reg. Nr. 43-479, informavo Vilniaus PN vadovą, kad 2018 m. birželio 20 d. 15.00 vai. patikrinus 8-o būrio nuteistojo A. N. asmenį nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad A. N. kompiuteryje instaliuota nuteistiesiems naudotis draudžiama programa „Hard Disk Low Level Format”. Konstatuota, kad pareiškėjas, suinstaliavęs šią draudžiamą nuteistiesiems naudotis programą į savo nešiojamą kompiuterį, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Tvarkos aprašo 8 punkto reikalavimus (b. 1. 47).
Pareiškėjas 2018 m. birželio 22 d. pateikė paaiškinimą dėl aukščiau paminėtame tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių (b. 1. 49-52).
Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 28-370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ A. N. už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Tvarkos aprašo 8 punkto reikalavimų pažeidimą skirta nuobauda - draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. 1. 46).
Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 61-21 „Dėl televizorių, kompiuterių, vaizdo leistuvų ir garso grotuvų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų, muzikos instrumentų ir kitų daiktų paėmimo iš nuteistojo“ iš nuteistojo A. N. 2 (dviem) mėnesiams paimtas nešiojamasis kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ (b. 1. 53).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 28-370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 61-21 „Dėl televizorių, kompiuterių, vaizdo leistuvų ir garso grotuvų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų, muzikos instrumentų ir kitų daiktų paėmimo iš nuteistojo“, su skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. 1. 60-62).
Kalėjimų departamentas 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 2S-2476 pareiškėjo skundus laikė nepagrįstais, konstatavęs, kad ginčijami Vilniaus PN direktoriaus nutarimai yra teisėti ir pagrįsti (b. 1.71- 73).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 28-370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui A. N. nuobauda – vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniais, už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 8 punkto reikalavimų pažeidimą.
Kaip matyti iš Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 28-370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta už tai, kad 2018 m. birželio 20 d. 15 vai. patikrinimo metu, nuteistajam A. N. priklausančiame kompiuteryje (duomenys neskelbtini) buvo rasta instaliuota draudžiama nuteistiesiems naudotis kompiuterinė programa „Hard Disk Low Level Format”.
Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 28-370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2018 m. birželio 20 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 20 d. 15 vai. buvo patikrintas 8-o būrio nuteistajam A. N., priklausantis nešiojamas kompiuteris (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad kompiuteryje instaliuota nuteistiesiems naudotis draudžiama programa „Hard Disk Low Level Format”.
Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 61-21 „Dėl televizorių, kompiuterių, vaizdo leistuvų ir garso grotuvų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų, muzikos instrumentų ir kitų daiktų paėmimo iš nuteistojo“ patvirtina, kad 2018 m. liepos 2 d. iš nuteistojo A. N. buvo paimtas nešiojamas kompiuteris (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo, kad nešiojamas kompiuteris (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui A. N. ir, kad jame buvo instaliuota programa „Hard Disk Low Level Format”, nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalį nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.
Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą (toliau - Tvarkos aprašas).
Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. Elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.
Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 28-370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nėra detalizuota, kokį Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytą reikalavimą pažeidė pareiškėjas A. N. Remiantis tik 2018 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo duomenimis galima daryti išvadą, kad pareiškėjui A. N. drausminė nuobauda paskirta už tai, kad jam priklausančiame kompiuteryje buvo instaliuota nuteistiesiems naudotis draudžiama programa „Hard Disk Low Level Format”, t. y. programa, skirta ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.
Kaip matyti iš Informacinių technologijų ekspertizės akto (toliau - Ekspertizės aktas), tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio standžiajame diske „Western Digital“ nėra įrašytos programos su pavadinimu „Hard Disk Low Level Format”, dėl to tyrimas buvo atliktas su programos „Hard Disk Low Level Format” nemokama versija 4.40 (tiriamos programos internetinė svetainė ,,https:/hddguru.com/software/HDD-LLF-Low-Level-Format-Tool/). Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad programos paskirtis yra skaitmeninės informacijos laikmenos sektorių atlaisvinimas, laikmenos į gamyklinius parametrus, informacijos apie laikmeną rinkimas. Šios programos pagalba kompiuterio vartotojas gali ištrinti laikmenos particijų lentelę, failinių sistemų duomenis, atlikdamas greitą duomenų trynimą, kurio metu ištrinama visa informacija apie vartotojo sukurtus duomenis (failus) - duomenys paprastam vartotojui tampa nematomi, tačiau su specializuota programine įranga ir specialiomis žiniomis dalis vartotojo duomenų gali būti atstatomi. Kompiuterio vartotojas, pasirinkęs programos funkciją „Low Level Format” (žemo lygio formatavimą), gali ištrinti visą laikmenoje esančią informaciją - laikmena atstatoma į būseną, artimiausią gamykliniams parametrams, o visi laikmenoje esantys duomenys neatkuriamai sunaikinami (visi laikmenos sektorių baitai nustatomi į nulius). Gamyklinių parametrų atstatymo metu duomenys yra sunaikinami, kaip laikmenos gamyklinių parametrų atstatymo pasekmė, todėl programa nėra skirta darbo istorijos ar laikmenoje esančių failų naikinimui, bet visos skaitmeninės laikmenos atminties atlaisvinimui. Pasinaudodamas programa „Hard Disk Low Level Format”, vartotojas gali papildomai surinkti informaciją apie pasirinktą skaitmeninę laikmeną.
Ekspertizės akte konstatuota, kad atlikus MS Windows įrankių eksperimentinius bandymus su MS Windows 10 (OS Biuld 17134.950) Pro versija, nustatyta, kad MS Windows įrankis „Format“ suteikia kompiuterio vartotojui galimybę neatkuriamai sunaikinti visus duomenis laikmenoje, tačiau po šio veiksmo
MS Windows įrankiai laikmenoje inicializuoja naują particiją, kuri reikalinga kompiuterio vartotojui naudotis laikmena ir įrašyti duomenis.
Ekspertizės akte nurodyta, kad programa „Hard Disk Low Level Format” neinicializuoja particijos po pilno formatavimo kaip MS Windows įrankiai, dėl to laikmena, atstatyta naudojant šią programą, yra artimiausia gamykliniams parametrams. Naudojant MS Windows įrankį „Quick Format“ ištrinama visa informacija apie vartotojo sukurtus duomenis (failus) - duomenys paprastam vartotojui tampa nematomi, tačiau su specializuota programine įranga ir spec, žiniomis dalis vartotojo duomenų gali būti atstatomi.
Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad programos „Hard Disk Low Level Format” nemokamos versijos 4.40 paskirtis yra laikmenos sektorių atlaisvinimas, laikmenos atstatymas į gamyklinius parametrus, informacijos apie laikmeną rinkimas. Programos funkcija „Quick Wipe“ (greitas duomenų trynimas) ištrina failinių sistemų duomenis - su specializuota programine įranga ir sepc. žiniomis dalis vartotojo duomenų gali būti atstatomi. Programos funkcija „Low Level Format” (žemo lygio formatavimas) atstato laikmeną į būseną, artimiausią gamykliniams parametrams, o visi laikmenoje esantys duomenys neatkuriamai sunaikinami. Gamyklinių parametrų atstatymo metu duomenys yra sunaikinami kaip laikmenoje gamyklinių parametrų atstatymo pasekmė, todėl programa nėra skirta kompiuterio darbo istorijos ar laikmenoje esančių failų naikinimui, bet visos skaitmeninės laikmenos atminties atlaisvinimui. Programos pagalba kompiuterio vartotojas gali papildomai surinkti informaciją apie pasirinktą skaitmeninę laikmeną, pvz. modelį, laikmenoje esančios programinės įrangos versiją.
Ekspertizės akto išvadose taip pat konstatuota, kad MS Windows įrankis „Format“ neatkuriamai sunaikina visus duomenis laikmenoje, tačiau po šio veiksmo laikmenoje inicializuoja naują particiją. Programa „Hard Disk Low Level Format” neinicializuoja particijos po pilno formatavimo, dėl to, laikmena, atstatyta naudojant šią programą, yra artimiausia gamykliniams parametrams. MS Windows įrankio „Quick Wipe“ (greitas duomenų trynimas) dalį ištrintos informacijos galima atkurti su specializuota programine įranga ir specialiomis žiniomis (b. 1. 127-129).
Taigi, remiantis Ekspertizės akto išvadomis neginčytinai nustatyta, kad programa „Hard Disk Low Level Format” nėra skirta ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, ar kompiuterio darbo istorijai naikinti, kaip tai yra apibrėžta Tvarkos aprašo 8 punkte. Programos „Hard Disk Low Level Format” paskirtis yra laikmenos sektorių atlaisvinimas, laikmenos atstatymas į gamyklinius parametrus, informacijos apie laikmeną rinkimas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog ir MS Windows įrankis „Format“ neatkuriamai sunaikina visus duomenis laikmenoje.
Teismas abejoti Ekspertizės akto išvadomis neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Ekspertizės akto išvadas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).
Pažymėtina ir tai, kad ekspertiniam tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio standžiajame diske „Western Digital“ nebuvo įrašytos programos su pavadinimu „Hard Disk Low Level Format“, o tyrimas atliktas su programos „Hard Disk Low Level Format” nemokama versija 4.40 (tiriamos programos internetinė svetainė ,,https:/hddguru.com/software/HDD-LLF-Low-Level-Format-Tool/).
Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas išvadą, kad programa „Hard Disk Low Level Format” yra draudžiama naudoti nuteistiesiems, nes ja naudojantis nebūtų galima atsekti kompiuterio darbo istorijos ir nustatyti, ar kompiuteriu buvo prisijungta prie interneto, padarė remdamiesi internete pateiktu šios programos aprašymu. Kalėjimų departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 2S-2476 pateiktas ginčo programos aprašymas iš esmės atitinka Ekspertizės akte nurodytą programos „Hard Disk Low Level Format” aprašymą, tačiau atsakovai remdamiesi šios programos aprašymu padarė klaidingą išvadą, kad programa „Hard Disk Low Level Format” skirta darbo kompiuterio istorijai naikinti.
Pagal Bausmės vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nesilaikė jam nustatytų elgesio taisyklių (BVK 12 straipsnio 1 dalis), t. y. pažeidė Tvarkos aprašo 8 punkto reikalavimus, nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 28-370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui A. N. paskirta nuobauda - draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 3 dalies 1 punktą elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų, pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką.
Teismui konstatavus, kad pareiškėjas nepažeidė Tvarkos aprašo 8 punkto reikalavimų, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 61-21, kuriuo iš nuteistojo A. N. nutarta paimti nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini) dviem mėnesiams, taip pat negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo A. N. skundus dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 28-370 ir 2018 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 61-21, netinkamai įvertino pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo aplinkybes, vertindamas programos „Hard Disk Low Level Format” aprašymą, padarė nepagrįstas išvadas ir dėl to 2018 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris taip pat turi būti panaikintas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011,2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205- 575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 2206-1062/2018).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Kalėjimo departamento darbuotojų veiksmų, netinkamai nagrinėjant jo skundus dėl jam paskirtos nuobaudos ir pritaikytos poveikio priemonės – nešiojamo kompiuterio paėmimo. Šiame sprendime konstatuotas Kalėjimo departamento 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo „Dėl skundų išnagrinėjimo“ neteisėtumas. Taigi, vadovaujantis LR CK 6.271 straipsniu, pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sąrašas. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalį, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas A. N. Vilniaus PN atlieka laisvės atėmimo bausmę. Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje - įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, teisę naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.
Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ir teisė naudotis nešiojamu kompiuteriu buvo apribotos nepagrįstai. Draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvė truko mėnesį, o apribojimas naudoti nešiojamu kompiuteriu - du mėnesius.
Teismas, šioje byloje spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atkreipia dėmesį į tai, jog iš esmės pareiškėjo teisių suvaržymą lėmė neteisėti Vilniaus PN administracijos pareigūnų veiksmai, tačiau pareiškėjas reikalavimo Lietuvos valstybei dėl Vilniaus pataisos namų administracijos pareigūnų veiksmų nereiškia.
Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundus, nuteistojo teisių suvaržymų neatstatė, o priimdamas pareiškėjui nepalankų sprendimą, jam sukėlė papildomas neigiamas emocijas, stresą. Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis A. N. iki ginčijamų sprendimų priėmimo Vilniaus PN administracijos buvo charakterizuojamas teigiamai, ne kartą skatintas (b. 1. 18). Pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jokių tyčinių veiksmų, nukreiptų pažeisti nustatytas elgesio taisykles ar įstatymų reikalavimus, nedaro.
Teismas, atsižvelgdamas j šias aplinkybes, daro išvadą, jog adekvati ir teisinga pareiškėjui dėl neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti suma ir 500 Eur, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento neturtinei žalai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo iš atsakovo Vilniaus PN priteisti 1 461,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. 1.157-158).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios.
Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas už teismo paskirtą ekspertizę sumokėjo 1 447 Eur, taip pat patyrė 14,55 Eur išlaidų, sumokėdamas komisinį mokestį už pinigų perlaidą (b. 1. 119, 123, 124,130, 132, 133, 153). Teismas byloje paskirtos ekspertizės akto išvadomis grindė byloje priimtą sprendimą dėl ginčijamų Vilniaus PN nutarimų neteisėtumo, todėl laikytina, kad pareiškėjo patirtos išlaidos buvo būtinos, o atsižvelgiant į tai, kad teismas šiuos pareiškėjo reikalavimus tenkino visiškai, dėl ekspertizės skyrimo pareiškėjo patirtos išlaidos visa apimtimi jam priteistinos iš Vilniaus PN.
Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas už skundo padavimą teismui sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio (b. 1. 34). Kaip matyti, teismas netenkino dalies skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skundai dėl žalos atlyginimo yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 str.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas visiškai tenkino pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Vilniaus PN nutarimų ir Kalėjimų departamento sprendimo, dėl kurių ir buvo sumokėtas žyminis mokestis, pareiškėjui iš Vilniaus PN priteistina visa jo sumokėto žyminio mokesčio suma - 30 Eur.
Taigi, iš viso pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus PN priteistina 1491,55 Eur (1461,55 Eur +30 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 28-370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 61-21„Dėl televizorių, kompiuterių, vaizdo leistuvų ir garso grotuvų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų, muzikos instrumentų ir kitų daiktų paėmimo iš nuteistojo“.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą „Dėl skundų išnagrinėjimo“.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo A. N. naudai.
Priteisti iš Vilniaus pataisos namų 1 491,55 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 55 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą A. N. naudai, pervedant nurodytas pinigines lėšas į Z. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB, juridinio asmens kodas 112029651, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22.
Nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus pataisos namų administracijai.
Kitą pareiškėjo A. N. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ina Kirkutienė
Henrikas Sadauskas