Civilinė byla Nr. e2YT-36040-1012/2017
Proceso Nr. 2-68-3-29316-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.4.5.19.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė – Sungailienė,
sekretoriaujant V. M.,
dalyvaujant pareiškėjo A. P. atstovei advokatei Astai Skujytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl praleisto sandorio įregistravimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, D. G..
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. P. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti jam praleistą trijų mėnesių terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 1996-03-19 Sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės R. B., kurio registro Nr. 14-2-598, dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu J. B. g. 13 (Registro Nr. 1/1709) įsigijimo. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas A. P. Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure 1996-03-19 sudarė su D. G., už kurią pagal įgaliojimą veikė R. U., Sutartį, kuria pareiškėjas įgijo nebaigtą statyti (73 proc. baigtumas) gyvenamą namą, esantį J. B. g. 13, Vilniuje, ir 0,06 ha žemės sklypą. Sutartyje buvo numatyta, kad ši sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota VĮ RIPP biuro Vilniaus filiale. Taip pat nurodyta, kad jog ši sutartis per 3 mėnesius nuo patvirtinimo dienos turi būti įregistruota Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos valstybinės žemės kadastro duomenų registre. Sutartis laiku buvo įregistruota VĮ RIPP biuro Vilniaus filiale, tačiau sutartis nebuvo įregistruota Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos valstybinės žemės kadastro duomenų registre. Tokiu būdu pastatas adresu J. B. g. 13, Vilniuje, registruotas pareiškėjo vardu, tačiau žemės sklypas, vis dar registruotas D. G. vardu, nors gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nuo pat jo įsigijimo rūpinosi tik pats pareiškėjas, pardavėja nuolat gyvena užsienyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pareiškėjas neužregistravo sutarties laiku Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos valstybinės žemės kadastro duomenų registre, nes galvojo, kad pakanka tokį sandorį užregistruoti VĮ RIPP biuro Vilniaus filiale, ką jis ir laiku padarė. Pareiškėjas sąžiningai klydo manydamas, jog tokia sandorio registracija yra pakankama, todėl pareiškėjas prašo pareiškimą tenkinti, nes neturi būti palikta galioti tokia teisinė padėtis, jog žemės sklypas, kuriame stovi gyvenamasis namas, priklausytų skirtingiems asmenims, kadangi tai yra namų valda ir ja naudojasi name gyvenantys asmenys. Pareiškėjas sumokėjo visą turto kainą, šiuo turtu rūpinasi, prižiūri, moka visus mokesčius. Taip pat pažymėjo, kad Registro duomenimis šiam žemės sklypui yra pritaikytas areštas, tačiau Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-09-09 nutartimi Nr. 2-1879-14-1998 šis areštas buvo panaikintas.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įtraukus į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu D. G.. Pažymėjo, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, toks praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas teismo, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taip pat nurodė, kad areštas žemės sklypui bus išregistruotas, kai pareiškėjas arba teismas pateiks Registro tvarkytojui įsiteisėjusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1879-14-1998. Teismas buvo atsiuntęs teismo nutartį, tačiau nutartyje nebuvo duomenų apie šios nutarties įsiteisėjimą.
Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centras atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo VĮ Registrų centras atstovams nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, įteikimo pažymoje pasirašė įgaliotas asmuo. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Prašymas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 1996-03-19 A. P. ir D. G., veikianti per įgaliotą asmenį R. U., Vilniaus m. 14-ajame notarų biure sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-2-598, kuria A. P. (kaip pirkėjas) už 21 500 Lt įsigijo iš D. G. (kaip pardavėjos) nebaigtą statyti (pastatyta 73 procentai) gyvenamą namą, esantį 600 kv. m. žemės sklype, bei 600 kv. m. žemės sklypą, žemės sklypo kadastrinis Nr. 7:34, esančius (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1-3 punktai). Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad ši sutartis, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 255 straipsnį, turi būti per 3 mėnesius įregistruota VĮ RIPP biuro Vilniaus filiale. Taip pat ši sutartis per 3 mėnesius nuo patvirtinimo dienos turi būti įregistruota Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos valstybinės žemės kadastro duomenų registre. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamasis namas, adresu J. B. g. 13, Vilniuje, unikalus Nr. 1099-4024-4010, buvo įregistruotas nuosavybės teise pareiškėjui A. P. pagal šią 1996-03-19 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-2-598, tačiau žemės sklypas, adresu J. B. g. 13, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol registruotas D. G. vardu. Šiam žemės sklypui taip pat nuo 1998-08-26 buvo įregistruotas turto areštas, kuris Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-09-09 nutartimi Nr. 2-1879-14-1998 buvo panaikintas.
Pareiškėjas teismui nurodė, kad neužregistravo Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties laiku Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos valstybinės žemės kadastro duomenų registre, nes galvojo, kad pakanka tokį sandorį užregistruoti VĮ RIPP biuro Vilniaus filiale, ką jis ir laiku padarė. Tokia situacija susidarė dėl sąžiningo pareiškėjo suklydimo, manant, jog tokia sandorio registracija (sutartį užregistruojant tik VĮ RIPP biuro Vilniaus filiale) yra pakankama. Kita šios pirkimo-pardavimo sutarties šalis – suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo teismui į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, neginčijo pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad iš pareiškėjos atstovės pateiktų duomenų (elektroninių laiškų) matyti, jog pareiškėjas (per atstovę) nuolat stengėsi susisiekti su suinteresuotu asmeniu dėl susidariusios situacijos, tačiau atsakymo iš jos taip pat negavo.
Pareiškėjo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1996 metais, kai galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnis nustatė privalomą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimą per tris mėnesius atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Notaro patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje taip pat buvo numatyta, kad ši pirkimo-pardavimo sutartis turi būti įregistruota per tris mėnesius Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos valstybinės žemės kadastro duomenų registre.
Nekilnojamojo turto perleidimo sandoris yra vienas iš pagrindų turto savininkams pasikeisti. Tokių sandorių galiojimą įstatymų leidėjas sieja su tam tikrų sąlygų visuma. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto perleidimo sandorių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatyme nustatyta privaloma notarinė šių sandorių sudarymo forma. Iki 2001-07-01, kai įsigaliojo 2000 m. priimtas CK, iki tol galiojusiame 1964 m. CK buvo įtvirtinta ir privaloma nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių registracija. Pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 8 straipsnį sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai, todėl šioje byloje taikytinas 1964 m. CK, galiojęs 1996-03-19 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną.
1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šį terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 8 straipsnio 3 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais; teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau, šiuos registruojant, būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo 2009-04-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-114/2009). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-332/2010).
Nagrinėjamu atveju 1996-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta notarine forma, tačiau ji, vadovaujantis jos sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatomis, A. P. nebuvo įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Vilniaus filiale, o buvo tik įregistruota VĮ RIPP biuro Vilniaus filiale. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą nurodytam nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui įregistruoti, teigdamas, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl jo netyčinio suklydimo, manant, kad sutartį užtenka užregistruoti tik viename registre - VĮ RIPP biuro Vilniaus filiale.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių aptariamą pirkimo-pardavimo sutartį sudaręs A. P. neįregistravo jos viename iš tuometinių viešųjų registrų, vadovaudamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei posėdžio metu pareiškėjo atstovės paaiškinimais, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju įvardytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis sandorio įregistravimo termino praleidimo priežastimis.
Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad įstatyme įtvirtintos pareigos įregistruoti per tris mėnesius sutartį atitinkamoje valstybės įstaigoje A. P. neatliko dėl to, jog neturėjo ketinimų sudaryti sandorį, ar dėl tyčinio nerūpestingumo, ar veikiant tyčia, priešingai jis šią sutartį užregistravo viename viešame registre - VĮ RIPP biuro Vilniaus filiale (dėl to jam iki šiol viešais duomenimis priklauso pastatas, kurio unikalus Nr. 1099-4024-4010, adresu J. B. g. 13, Vilniuje pagal šią 1996-03-19 Pirkimo-pardavimo sutartį), tačiau kadangi šia pirkimo-pardavimo sutartimi taip pat buvo perkamas ne tik pastatas, bet ir žemės sklypas, ši sutartis turėjo būti užregistruota ir dar kitame registre - Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos valstybinės žemės kadastro duomenų registre. Pareiškėjas teismui paaiškino, jog šios sutarties neužregistravo kitame registre dėl netyčinio suklydimo, iš esmės dėl žinių stokos. Pažymėtina ir tai, kad ir pačioje sutartyje esantis įrašai dėl sutarties įregistravimo dėl teisinio neišprusimo galėjo būti netinkamai pareiškėjo suprasti, nes šie du reikalavimai sutartyje surašyti greta vienas kito, nurodyta tik viena teisės norma (CPK 255 straipnis), sutartyje taip pat nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno yra pareiga įregistruoti sutartį, todėl sutiktina, kad pareiškėjas neturėdamas pakankamai teisinių žinių, galėjo suklysti. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas gyvena šiame gyvenamajame name, adresu J. B. g. 13, Vilniuje, gyvendamas šiame name, kartu nuolat rūpinosi ir prižiūrėjo šį žemės sklypą, ant kurio yra jo namas, ir kurį jis buvo nusipirkęs pagal 1996-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjai yra sumokėjęs visą turto sumą. Apie tai, kad sutartis nėra tinkamai užregistruota, pareiškėjas sužinojo tik nesenai, tvarkydamasis nekilnojamojo turto dokumentus.
Pažymėtina ir tai, kad ir suinteresuotas asmuo D. G. nekvestionavo pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jau užregistruotų nuosavybės teisių į šioje sutartyje nurodytą gyvenamąjį namą. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nors 1996-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota viename iš tuometinių viešųjų registrų (Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos valstybinės žemės kadastro duomenų registre) per 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytą terminą, tačiau šios sutarties sudarymas atitiko šalių valią, sutarties sąlygos šalių buvo visiškai įvykdytos (pardavėja gavo sutartą daikto kainą, o pirkėjui buvo perduotas daiktas).
Remdamasis išdėstytais motyvais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad įstatymo nustatytas terminas 1996-03-19 pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. 14-2-598 viešajame registre įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių, byloje nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuoto asmens teises, suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo nepateikė, todėl šis terminas A. P. atnaujinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjo A. P. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą 1996 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. 14-2-598 ir šios sutarties pagrindu A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisei į žemės sklypą, kurio plotas 0,0600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruoti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Jakutytė – Sungailienė