Civilinė byla Nr. 2A-2288-221/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00183-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.5.2.1; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei G. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo papildyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11533-192/2015 2.4. punktu – už laikotarpį, ilgesnį kaip 3 (trys) kalendorinės dienos, kai A. D. būna su V. D. ir yra jo pilnai išlaikoma, išlaikymas neskiriamas ir į G. D. sąskaitą nepervedamas (įvertinama, kad vienos dienos išlaikymo dydis yra 6,67 Eur); priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad, teikiant Kauno apylinkės teismui procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru susitarimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo galimybės numatyti visų faktinių aplinkybių, susijusių su dukros išlaikymu, rūpinimusi ja. Ieškovas be teikiamo išlaikymo sutarta pinigų suma (200 Eur), pirko dukrai įvairius jai reikalingus daiktus: drabužius, avalynę, taip pat lavinimui ir pramogoms skirtus daiktus, vyko su ja atostogauti. Ieškovas niekada nereikalavo iš atsakovės kompensuoti dalį jo patirtų išlaidų kelionėms, pramogoms. Tuo laikotarpiu, kai dukra būna su ieškovu, atsakovė nepatiria jokių su vaiko išlaikymu susijusių išlaidų. Be to, dukra grįžta į savo gyvenamąją vietą su naujai nupirktais drabužiais, avalyne, kitais daiktais, kurių nebereikia pirkti atsakovei. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tėvų pareigos nepilnamečio vaiko atžvilgiu turi būti proporcingos: ieškovui rūpinantis nepilnamete dukra, jai būnant su ieškovu, jam negali išlikti pareiga tuo pačiu laikotarpiu teikti ir viso dydžio išlaikymą.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad, nepaisant to, pas ką būna dukra, atsakovė privalo rūpintis būstu (mokėti už jo nuomą, komunalinius mokesčius), mokėti dukros kaupiamojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat mokestį už gimnastikos užsiėmimus. Kadangi ieškovas su dukra atostogauja šiltuoju metų laiku arba šiltuose kraštuose, ieškovas dukrai perka tik šiltam orui tinkamus drabužius, o atsakovei tenka pareiga dukrai nupirkti visus kitus drabužius, uniformą mokyklai, rudeninius batus, striukę. Atsakovė taip pat privalo papildomai skirti lėšų dukrai susirgus, suplyšus batams ar striukei, mokyklai suorganizavus ekskursiją ir panašiais atvejais, prie kurių ieškovas neprisideda.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė ieškinį.

Teismas pažymėjo, kad teismas galėtų pakeisti (nagrinėjamu atveju – sumažinti) ankstesniu teismo sprendimu priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį tais atvejais, kai yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir/arba kai yra pasikeitę (nagrinėjamu atveju – sumažėję) vaiko poreikiai. Teismas, nenustatęs nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje numatytų atvejų, kuriems esant teismas galėtų pakeisti (sumažinti) Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11533-192/2015 priteistą nepilnametės A. D. išlaikymą, atmetė ieškinį kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad nuo 2015 m. lapkričio 9 d. nepilnametės A. D. poreikiai nesumažėjo, atsakovės turtinė padėtis žymiai nepagerėjo, ieškovo pajamos nesumažėjo, priešingai, ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovo darbo užmokestis nuo 2015 m. lapkričio 9 d. padidėjo, be to, ieškovas ir jo atstovė neginčijo atsakovės ir jos atstovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, naudojasi mokestinėmis lengvatomis dėl to, kad teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Teismas pažymėjo, kad pakeisti (sumažinti) nepilnametės A. D. išlaikymo dydį ieškovas prašo dėl to, kad persigalvojo ir šiuo metu nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu nustatytu nepilnametės A. D. išlaikymo dydžiu, tačiau vieno iš tėvų nuomonės pakeitimas CK 3.201 straipsnyje nėra numatytas kaip vaiko išlaikymo dydžio ir/ar formos pakeitimo pagrindas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė ne pakeisti išlaikymo dydį, bet patikslinti išlaikymo skyrimo tvarką, esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, t. y. pasinaudojo savo procesine teise kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo sutartyje aptartų ir teismo sprendimu patvirtintų sąlygų pakeitimo. Tėvui, su kuriuo konkrečiu laikotarpiu gyvena nepilnametis vaikas, tenka visos tiesioginės išlaidos ir lieka teismo sprendimu nustatyta pareiga skirti išlaikymą pinigais. Motina, su kuria atitinkamu laikotarpiu faktiškai negyvena nepilnametis vaikas, nepatiria tokių išlaidų, kokias patiria vaikui gyvenant su ja, tačiau teismo sprendimo pagrindu turi teisę gauti fiksuoto dydžio išlaikymą. Tai neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Teismas neatskleidė ginčo esmės. Teismas vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, jo dydžio nustatymą, išlaikymo dydžio pakeitimą. Ieškovas ieškiniu neprašė sumažinti teismo sprendimu nustatyto 200 Eur per mėnesį išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai, bet siekė patikslinti išlaikymo teikimo tvarką tais laikotarpiais, kai dukra laikinai gyvena pas ieškovą. Teismas, neatskleisdamas ginčo esmės, sutelkė dėmesį į faktines aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, kurios šiuo atveju nėra reikšmingos. Nepilnametės A. D. išlaikymo dydis ieškovo gera valia buvo pasiūlytas didesnis, nei faktinės būtinosios išlaidos teismo sprendimo priėmimo momentu (2015 m. lapkričio 9 d.), įvertinant galimas nenumatytas išlaidas ir kt. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patiriamas išlaidas komunaliniams mokesčiams, nes pateikti dokumentai išrašyti E. M., bet ne atsakovei.

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, tačiau ši išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio ir teismui nėra privaloma.

Nepagrįsti teismo motyvai, kad nenustatyti CK 3.201 straipsnyje numatyti atvejai, kurie būtų pagrindas pakeisti (sumažinti) priteistą išlaikymą nepilnametei A. D. Tai patvirtina, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, nors įstatymai numato teismo pareigą būti aktyviam šeimos bylose.

Teismas be pagrindo vadovavosi teismų praktika (teismo sprendimo 8 punktas), kuri nėra analogiška nagrinėjamam ginčui.

Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.              Šalys, nutraukdamos santuoką, abipusių derybų ir nuolaidų būdu nusprendė taikiai išspręsti santuokos nutraukimo klausimą ir susitarti dėl dukters išlaikymo (šalys santuokos nutraukimo procesą pradėjo ginčo teisena). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos su dukra ir jos išlaikymo. Sutartyje šalys susitarė, kad ieškovas pasiims dukrą jos atostogų metu, o kelionių ir atostogų išlaidas ieškovas dengs savo sąskaita, t. y. šios išlaidos ieškovui nebus kompensuojamos.

7.2.              Nuo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iki šios dienos neatsirado naujų aplinkybių (vieno iš buvusių sutuoktinių liga, nedarbingumas ir pan.), todėl nėra pagrindo keisti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taigi ir pildyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo ši sutartis buvo patvirtinta.

7.3.              Ieškovas nurodo neteisingas aplinkybes, kad, teikiant Kauno apylinkės teismui procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, nebuvo galimybės numatyti visų faktinių aplinkybių, susijusių su dukros išlaikymu. Aplinkybės dėl ieškovo išlaidų, patiriamų, kai dukra leidžia laiką su juo, buvo aptartos šalims derantis dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo sudarymo, sudarant šią sutartį. Tai patvirtina ir civilinės bylos Nr. 2-11533-192/2015 medžiaga, iš kurios matyti, kad Kauno apylinkės teisme 2015 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis niekada nereikalavo ir nereikalaus kompensuoti jo patirtas išlaidas kelionėms ir pramogoms su dukra.

7.4.              Teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

7.5.              Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, šalių dukrai būnant su ieškovu, atsakovei taip pat tenka rūpinimosi nepilnamete dukra išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11533-192/2015 nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi V. D. įsipareigojo mokėti po 200 Eur nepilnametes dukters A. D. išlaikymui iki jos pilnametystės, lėšas pervedant į atsakovės G. D. sąskaitą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Taigi, išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2004).

Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamu atveju nutarties 9 punkte minėta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11533-192/2015 patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria V. D. nepilnametes dukters išlaikymui įsipareigojo mokėti po 200 Eur iki jos pilnametystės, lėšas pervedant į atsakovės G. D. sąskaitą. 2017 m. sausio 4 d. jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sprendimą papildyti 2.4 punktu, nurodant, kad už laikotarpį, ilgesnį kaip 3 (trys) kalendorinės dienos, kai A. D. būna su V. D. ir yra jo pilnai išlaikoma, išlaikymas neskiriamas ir į G. D. sąskaitą nepervedamas (įvertinama, kad vienos dienos išlaikymo dydis yra 6,67 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo pakeisti (sumažinti) sprendimu priteistą išlaikymo dydį.

Apelianto teigimu, kreipdamasis į teismą, jis prašė ne pakeisti išlaikymo dydį, bet patikslinti išlaikymo skyrimo tvarką, teismas neatskleidė bylos esmės, vadovavosi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kuri yra tik rekomendacinio pobūdžio, vadovautasi teismų praktika, kuri nėra analogiška nagrinėjamam ginčui, nesivadovauta teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Apelianto argumentai atmestini.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys, nutraukdamos santuoką, abipusių derybų ir nuolaidų būdu nusprendė taikiai išspręsti santuokos nutraukimo klausimą ir susitarti dėl dukters išlaikymo,  bendravimo su dukra tvarkos. Šalių susitarimu nustatyta tėvo su dukra bendravimo tvarka dukros vasaros, pavasario ir žiemos atostogų metu pagal sutartyje nustatytą grafiką.

Šalių sudarytos ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.5. punktu šalys susitarė, kad ieškovas pasiims dukrą jos atostogų metu, o kelionių ir atostogų išlaidas jis dengs savo sąskaita, t. y. šios išlaidos ieškovui nebus kompensuojamos.

Nesutiktina su apeliantu, kad teikiant Kauno apylinkės teismui procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, nebuvo galimybės numatyti visų faktinių aplinkybių, susijusių su dukters išlaikymu, todėl tai sudaro pagrindą pildyti teismo sprendimą. Iš civilinės bylos Nr. 2-11533-192/2015 medžiagos, priimto sprendimo spręstina, kad aplinkybės, susijusios su apelianto galimomis išlaidomis, kai dukra leis laiką su juo, buvo aptartos sudarant šią sutartį ir numatytos sutarties 3.5 punkte.

Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. O su kitu iš tėvų pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendraujantys vaikai su juo būna ne nuolatos (kelias dienas per savaitę ar švenčių metu), be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų. Priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014 konstatavo, kad, teisme priteisus išlaikymą iš vieno iš tėvų, išlaikymo klausimas yra laikomas išspręstu. Kartu kolegija pažymėjo, jog tai neužkerta galimybės kreiptis į teismą prašant pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jei pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu atitinkamo dydžio išlaikymui priteisti (CK 3.201 straipsnis).

Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neatsirado jokių naujų aplinkybių, todėl nėra pagrindo keisti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.201 straipsnis), taigi ir papildyti (kaip prašo apeliantas) įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo ši sutartis buvo patvirtinta.

Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016) ir neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, teismų praktikai, kaip tai teigia apeliantas.

Kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama ir atitinkamai įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Todėl atmestini apelianto argumentai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados vertinimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25.              Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 290,40 Eur. Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytos sumos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

            Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti iš apelianto V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė