Civilinė byla Nr. e2-29339-934/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22660-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 2.5.10.5.1; 2.5.10.8; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Rasai Medveckajai, Ingai Beiner,

dalyvaujant ieškovo UAB „Rodsta“ atstovei advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei,

atsakovui J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Rodsta“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, su vėlesniais patikslinimais, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 973,24 Eur skolą, 613,61 Eur dydžio palūkanas, 5,00 procentų dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (El. b. l. 1-5, 36-40):
1. 2012 m. liepos mėn. pradžioje ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę rangos sutartį, kurios pagrindu susitarė, kad ieškovas atsakovo nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), atliks trinkelių klojimo darbus, kuriems bus pritaikyti įprastai tokio pobūdžio darbams ieškovo taikomi įkainiai. Šie darbai buvo atlikti atsakovo gyvenamojoje vietoje, todėl ieškovo pripažinti kaip atsakovo naudai atlikti darbai;
2. Nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. ieškovas atliko dalį darbų atsakovo nurodytu (duomenys neskelbtini), adresu. Ieškovas atliko: grunto kasimą ir išvežimą, paruošiamojo (išlyginamojo) pagrindo sluoksnio iš smėlio įrengimą, 12 cm storio pagrindo įrengimą, 3 cm storio pasluoksnio iš skaldos atsijų įrengimą, betoninių trinkelių grindinio grindimą, vejos bortelio įrengimą ant betono pagrindo, kelio borto įrengimą ant betono pagrindo. Šiems darbams atlikti ieškovas skyrė 6 savo darbuotojus, taip pat iš trečiųjų asmenų UAB „Gramo“ bei UAB „Kurmista“ išsinuomojo įrangą, t. y. betono pjovimo mašiną ir grunto tankintuvą reversinį bei ekskavatorių – krautuvą, būtiną tinkamam darbų atlikimui. Šių darbų atlikimui medžiagas suteikė atsakovas, taip pat stebėjo jų atlikimo eigą bei teikė nurodymus;
3. Ieškovas 2013-03-13 parengė Atliktų darbų aktą, kuriame nurodė visus atsakovui atliktus darbus. Šį aktą ieškovas 2013-03-13 išsiuntė atsakovui registruotąja pašto siunta, kurią priėmė atsakovo giminaitė, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų patvirtinti jam atliktų darbų, nors šiuos darbus atsakovas faktiškai priėmė pradėdamas jais naudotis ir valdyti. Atsižvelgiant į tai, 2013-03-27 ieškovas atsakovui registruotąja pašto siunta išsiuntė 2013-03-27 Pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo bei PVM sąskaitą faktūrą Serija RDST Nr. 128 už atliktus darbus, pagal kurią atsakovo naudai atlikti darbai buvo įvertinti 3 973,24 Eur suma. Atsakovas už jam atliktus darbus su ieškovu neatsiskaitė;
4. Ieškovo teigimu, nuo 2013 m. kovo mėn. pabaigos atsakovas vengė bendrauti su ieškovu, neatsakė į ieškovo siunčiamus raštus, telefono skambučius ir kitokį bandymą susisiekti. Ieškovas dėjo visas pastangas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą gera valia, tačiau atsakovas į šiuos veiksmus nereagavo;
5. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra patvirtintos kitoje civilinėje byloje priimtais teismo sprendimais. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-64-619/2016 ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4424-808/2014, kuriose dalyvavo ieškovas ir atsakovas, žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog ieškovas su juo sudarė žodinį susitarimą dėl darbų atlikimo, taip pat tai, kad šie darbai buvo atlikti paties atsakovo prašymu ir kad jie buvo atlikti atsakovo nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Civilinėse bylose Nr. 2-4424-808/2014 bei Nr. 2A-64-619/2016, kuriose šio ginčo aplinkybės buvo įrodinėjimo dalyku ir kuriose skirtingomis procesinėmis padėtimis dalyvavo abi šio ginčo šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas, nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurie laikomi įrodytais ir šioje byloje nebegali būti kvestionuojami ar peržiūrimi;
6. Svarbia aplinkybe ieškovas pripažino ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-64-619/2016 konstatuota, kad rangos sutarčiai netaikomas privalomos rašytinės formos reikalavimas ir jos nesilaikymas nedaro jos negaliojančia bei nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš statybos rangos sutartinių santykių. Šio teismo konstatuota, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta žodinė rangos sutartis, kurios sudarymo faktą patvirtino įsiteisėję teismų sprendimai, jos šalims pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 189 straipsnio 1 dalį turi įstatymo galią bei sukuria teises ir pareigas. Todėl pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį ieškovas, tinkamai ir pagal atsakovo nurodymus atlikęs darbus, turi teisę reikalauti atlyginimo už šių darbų atlikimą, o atsakovas privalo už juos sumokėti. Atsakovas šios savo pareigos neįvykdė, todėl yra skolingas ieškovui 3 973,24 Eur dydžio sumą.
7. Anot ieškovo, šios bylos nagrinėjimui reikšminga tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4424-808/2014, tiek Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-64-619/2016, nustatyta aplinkybė, kad atsakovas rangos sutartį su ieškovu sudarė kaip fizinis asmuo. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota aplinkybė, kad rangos sutarties sudarymo metu atsakovas nurodė, jog sąskaitą apmokės jo vadovaujama bendrovė UAB „Magdala“, todėl ieškovas pagrįstai manė, jog sutartį su juo sudaro UAB „Magdala“ atstovaujama jos vadovo – atsakovo. Vykusio civilinės bylos nagrinėjimo pirmojoje bei apeliacinėje instancijoje metu paaiškėjo aplinkybė, jog sutartį su ieškovu sudarė ir ketino sudaryti pats atsakovas, siekdamas, kad jo gyvenamojo namo kiemas būtų išklotas trinkelėmis.
8. Ieškovo teigimu, dėl atsakovui tenkančios piniginės prievolės neįvykdymo, šiam, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsirado pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovui pareiga mokėti šias palūkanas atsirado pasibaigus ieškovo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija RDST Nr. 128 nurodytam jos apmokėjimo terminui – 2013-03-22. Ieškovui apskaičiavus nurodyto dydžio susikaupusias palūkanas nuo 2013-03-23 iki šio ieškinio dienos, atsakovas turi sumokėti ieškovui 613,61 Eur dydžio palūkanas, kurias ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo.
9. Visų šių aplinkybių kontekste ieškovas pripažino, kad atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu už pastarojo atliktus darbus turėjo būti įvykdyta per ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodytus terminus. Tačiau atsakovas savo pareigą už atliktus darbus sumokėti ignoravo ir iki šiol su ieškovu už pastarojo atliktus darbus neatsiskaitė.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (El. b. l. 48-55):

2.1. Atsakovas ieškovui jokio prašymo dėl darbų atlikimo nei žodžiu, nei raštu, nei kitokiu būdu neteikė ir jokios rangos sutarties nesudarė. Jo prašymų buvo atliekamas šulinio gelžbetoninių žiedų demontavimas, o dėl šio darbo atlikimo jis asmeniškai kreipėsi į R. Š. Šis žodinis susitarimas turėjo būti vertinamas išimtinai kaip sudarytas tarp fizinių asmenų, nes pastarasis neveikė ieškovo – UAB „Rodsta“ vardu ir jos neatstovavo. Minėtą gelžbetoninių žiedų demontavimo darbą jis atliko vos per vieną dieną, o už tai su juo buvo visiškai atsiskaityta iš karto. Ieškovas pinigines pretenzijas pradėjo reikšti tik po to, kai iškilo ginčas dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovo vadovaujamai UAB „Magdala LT“. Šie įsipareigojimai kilo dėl Antakalnio poliklinikoje atliktų elektros instaliavimo darbų.

2.2. Atsakovas atkreipė dėmesį į jo atžvilgiu reikšmingą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-4424-808/2014 bei Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2A-64-619/2016, kuriose nustatyta, kad įstatymai privalomai nereikalauja rangos sutarties rašytinės formos, o rašytinės formos nesilaikymas tokios sutarties sudarymo metu savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia, tačiau tokios sutarties sudarymo aplinkybės turi būti įrodytos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. turi būti įrodyta, kad buvo susitarta dėl esminių tokios sutarties sąlygų ir laikantis jos sudarymo tvarkos.

2.3. Minėtose bylose ieškovo atstovė kartu su ieškiniu pateikė 2012-07-13 UAB „Cramo“ išrašytą sąskaitos – faktūros (serija CRA Nr. 71040195) nuorašą dėl 1 004,30 Lt apmokėjimo už betono pjovimo mašinos ir reversinio grunto tankintuvo nuomą, kurie buvo išnuomoti Varėnoje. Anot atsakovo, šis įrodymas objektyviai patvirtino, kad buvo sutartiniai minėtų mechanizmų nuomos santykiai, bet nepatvirtino, kad ieškovo nuomoti minėti mechanizmai pagal rangos sutartį buvo naudojami ieškinyje minėtiems darbams atlikti. Ieškovas nepateikė kartu su minėtu įrodymu atitinkamų rašytinių įrodymų, kurie galėtų objektyviai patvirtinti, kad pagal minėtą sąskaitą-faktūrą nuomoti mechanizmai buvo transportuojami iš Varėnos į Vilnių adresu (duomenys neskelbtini).

2.4. Kartu su ieškiniu ieškovas taip pat pateikė 2012-07-31 UAB „Kurmista“ išrašytos sąskaitos-faktūros (serija FK Nr. 362) nuorašą dėl 828,85 Lt apmokėjimo už ekskavatoriaus – krautuvo nuomą, kuris, anot atsakovo, ieškinyje nurodytų rangos sutartinių santykių ir darbų atlikimo aplinkybių nepatvirtino. Ieškovas taip pat pateikė 2013-03-13 vienašališkai surašytą darbų atlikimo aktą, kuriuo grindžiamas reikalavimas ieškovui sumokėti 13 718,79 Lt už tariamai atliktus darbus. Šiame akte nurodyta, kad buvo atlikti grunto kasimo ir jo išvežimo darbai, t. y. buvo iškasta net 104 kubiniai metrai grunto ir šis gruntas buvo išvežtas 0,1 km. atstumu. Jau minėta, 2012-07-31 UAB „Kurmista“ išrašytos sąskaitos-faktūros nuorašas patvirtina, kad ekskavatorių – krautuvą grunto kasimui ir išvežimui ieškovas naudojo vos 6,5 valandas. Atsakovo įsitikinimu, tokį kiekį grunto galima sutalpinti net į 14 „MAZ“ tipo savivarčius sunkvežimius ir nelogiška, kad mažytis ekskavatorius – krautuvas galėjo iškasti tokį didelį kiekį grunto vos per 6,5 valandos.

2.5. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad darbų atlikimo aktas ir sąskaita faktūra buvo surašyta tik praėjus septyniems mėnesiams po neva atliktų darbų atlikimo, t. y. 2013-03-13, o ieškovo pateikti įrodymai yra suklastoti, todėl prieštaraujantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

2.6. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie nors ir netiesiogiai, bet objektyviai patvirtintų rangos sutarties sudarymo aplinkybes, pvz. rašytinės formos preliminarią numatomų atlikti darbų sąmatą ir joje nurodytus įkainius, rašytinės formos darbų atlikimo paskirų, darbų atlikimo aktų, kurie būtų pasirašyti darbus atlikusių ieškinyje minimų ieškovo darbuotojų ir žinių apie jiems priskaičiuotą bei išmokėtą atlyginimą.

2.7. Atsakovas jam pareikšto reikalavimo atžvilgiu svarbiu pripažino CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, numatantį fizinių asmenų sandoriams, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, paprastą rašytinę formą. Tuo atveju, kai paprastos rašytinės formos nesilaikoma, iš šalių atimama teisė, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais.

3. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai prašė skirti atsakovui bauda už priesaikos sulaužymą duodant paaiškinimus (El. b. l. 84-85, 113-114). 

4. Atsakovas J. S. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog tarėsi su R. Š. dėl šulinio gelžbetoninių žiedų demontavimo, o atsakovas už atliktus darbus tą pačią dieną su R. Š. atsiskaitė. Dėl trinkelių darbų klojimo atlikimo nesitarė, vėliau patikslino, jog nesitarė, tačiau aptarė. Trinkelės yra paklotos, o jų klojimo darbus 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais atliko atsakovo samdyti kiti žmonės surasti pagal skelbimą, kurių kontaktų atsakovas nurodyti negalėjo. Atsakovas dėl atsiskaitymo su R. Š. parodė, kad pinigus šiam atidavė, tačiau tikslios datos neprisiminė (El. b. l. 84-85, 113-114).

5. Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad su atsakovu buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl trinkelių klojimo. Visi darbai buvo atlikti UAB „Rodsta“ vardu, liudytojas individualia veikla neužsiima. Anot liudytojo, atsakovas žinojo, kad R. Š. veikia būtent kaip UAB „Rodsta“ darbuotojas, be ne pats asmeniškai. Atsakovas teiravosi liudytojo dėl galimybės jo nurodytoje vietoje kloti trinkeles, dėl šios priežasties buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), kurioje buvo atlikti būsimos trinkelių klojimo vietos matavimo darbai ir atsakovui pateikta būsimų darbų atlikimo kaina. Sukertant rankomis, buvo pasiektas susitarimas kloti trinkelės atsakovo nurodytoje vietoje. Atsakovo vadovaujamai įmonei esant UAB „Rodsta“ subrangovams, buvo susitarta, kad darbų vykdytojai išrašys PVM sąskaita-faktūrą, kuri padengs UAB „Magdala“ patiriamas išlaidas, atsirandančias dėl su UAB „Rodsta“ sudarytos subrangos sutarties. Liudytojas papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini), UAB „Rodsta“ darbuotojai sudėjo trinkeles, vejos bortelius, atliko žemės darbus, taip pat sukėlė šulinius. Šie darbai galimai truko apie mėnesį, o jų perdavimas vyko vienašališkai – su atsakovu nepavyko susitarti, o šis už atliktus darbus nesumokėjo. Liudytojas teigė, kad dėl atliktų darbų išrašytos sąskaitos-faktūros buvo išrašytos ne atsakovui J. S., bet UAB „Magdala“. Toks sąskaitų išrašymo būdas buvo pasirinktas remiantis pirminiu susitarimu su atsakovu (El. b. l. 84-85, 112-114). 

Ieškinys tenkintinas.

II. Ginčo esmė

6. Ginčas tarp šalių kilo dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Ieškovas iš esmės įrodinėja, kad su atsakovu žodžiu sutarė dėl trinkelių klojimo darbų atklikimo, darbus atliko, tačiau atsakovas neatsiskaitė už atliktus darbus. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, iš esmės įrodinėja, kad jokia sutartis tarp UAB „Rodsta“ ir atsakovo J. S. dėl trinkelių klojimo darbų atlikimo nebuvo sudaryta, o ir šie darbai nebuvo atlikti. Atsakovo įsitikinimu, R. Š., veikdamas kaip fizinis asmuo, atsakovo atžvilgiu atliko tik šulinio gelžbetoninių žiedų demontavimą, už kurį atsakovas atsiskaitė.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos priteisimo

7. Byloje kilo ginčas, ar šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.2 straipsnį, prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas taip pat pažymi, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 nutartis Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010).

9. Nagrinėjamu atveju byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas 2013-03-13 sudarė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta atliktų darbų vertė 13 718,79 Lt, šiai sumai 2013-03-13 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Magdala LT“ bei UAB „MagdalaLT“ išsiuntė 2013-03-27 pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo (El. b. l. 19-20, 23-26). Ieškovas atliktų darbų faktui pagrįsti pateikė UAB „Cramo“ ir UAB „Kurmista“ jam išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (El. b. l. 21-22), Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4424-808/2014 2014-03-06, 2014-06-05, 2014-09-11 teismo posėdžių garso įrašus bei jų stenogramas (El. b. l. 77-82, 95-111). Byloje, esančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4424-808/2014, taip pat nustatyta, jog atsakovas iš esmė neneigė aplinkybės, jog buvo atlikti trinkelių klojimo darbai bei darbai atlikti paties atsakovo prašymu bei tai, kad dėl darbų atlikimo buvo sudarytas žodinis susitarimas (El. b. l. 8-9). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-64-619/2016, sprendimą dalyje dėl skolos priteisimo paliko nepakeistą bei papildomai nurodė, jog liudytojo R. Š. parodymais nustatyta, kad dėl darbų buvo susitarta su J. S., jis priėmė darbus bei neneigė šių aplinkybių, taip pat aplinkybės, jog žodinis sutarimas dėl darbų atlikimo buvo sudarytas su juo kaip fiziniu asmeniu (El. b. l. 11-18).

10. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės (žr. 9 punktą), liudytojo R. Š. parodymai (žr. 5 punktą) įrodo, jog šalys žodžiu buvo sutarusios dėl atliktų darbų akte nurodytų darbų, todėl spręstina, jog tarp šalių faktiškai buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, atsiradę žodinės sutarties pagrindu. Pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6.644 straipsniai), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Be to, nagrinėjamu atveju ne tik liudytojo parodymais, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (atliktų darbų aktas, PVM sąskaita-faktūra, pranešimas dėl vienašalio darbų perdavimo) netiesiogiai įrodo faktą, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai.

11. Atsakovo argumentai, jog jokio prašymo dėl darbų atlikimo nei žodžiu, nei raštu, nei kitokiu būdu neteikė ir jokios rangos sutarties nesudarė, paneigia byloje esantys įrodymai bei paties atsakovo paaiškinimai. Remiantis teismo posėdžių, vykusių civilinėje byloje Nr. 2-4424-808/2014, stenogramomis nustatyta, jog atsakovas pripažino, kad buvo atsakovo, kaip fizinio asmens, susitarimas dėl trinkelių klojimo, kad darbai buvo pradėti 2012 m. birželio mėn. ir kad darbai faktiškai buvo atlikti ir šių aplinkybių neneigė (El. b. l. 79-81, 106-109). Kita vertus, toks atsakovo nenuoseklumas, skirtingos pozicijos teikimas, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, todėl remiantis vien atsakovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad trinkelės yra paklotos, t. y. kad darbai faktiškai atlikti, tačiau jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog trinkelių klojimo darbus atliko atsakovo samdyti kiti asmenys. Priešingai, nei teigia atsakovas, ieškovo atliktus darbus netiesiogiai patvirtina byloje pateiktos ieškovui įmonių UAB „Cramo“ ir UAB „Kurmista“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (El. b. l. 21-22), iš kurių matyti, jog ieškovas nuomojosi įrangą bei užsakė atlikti kitus darbus būtent objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nurodė pats atsakovas, nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei (El. b. l. 108).

12. Atsakovo teismo posėdžio metu pateikti samprotavimai apie tai, kad jeigu ir buvo kalbėta dėl trinkelių klojimo darbų, tai buvo kalbėta su fiziniu asmeniu R. Š., o ne su UAB „Rodsta“, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, tiek paties liudytojo R. Š. parodymai, jog visi darbai buvo atlikti UAB „Rodsta“ vardu bei veikė kaip UAB „Rodsta“ darbuotojas, o ne pats asmeniškai ir šias aplinkybes atsakovas žinojo (El. b. l. 85-86), tiek paties atsakovo paaiškinimai, jog UAB „Rodsta“ žinojo, turėjo bendrus darbus bei pažinojo R. Š. (El. b. l. 96), leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog rangos sutartiniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir UAB „Rodsta“. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai (atliktų darbų aktas, PVM sąskaita-faktūra, pranešimas dėl vienašalio darbų perdavimo) taip pat įrodo, jog darbus atliko ieškovas, o R. Š. veikė įmonės vardu. Kita vertus, ieškovas neneigė aplinkybės, jog dėl R. Š. veikė įmonės vardu, o ir ieškovo (juridinio asmens) ir R. Š. (darbuotojo) tarpusavio vidiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog žodinė rangos darbų sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir jo nurodomo asmens R. Š., o remiantis vien atsakovo paaiškinimais, teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados dėl jų nepatikimumo.

13. Pažymėtina ir tai, kad iš civilinės bylos Nr. 2-4424-808/2014 medžiagos matyti, jog tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl darbų Antakalnio poliklinikoje atlikimo, kur buvo sprendžiamas šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo klausimas ir minėto ginčo kontekste buvo vertinama 2013-03-13 PVM sąskaita-faktūra. Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo vadovaujamai įmonei UAB „Magdala“ esant UAB „Rodsta“ subrangovams, buvo susitarta, kad darbų vykdytojai išrašys šią PVM sąskaita-faktūrą, kuri padengs UAB „Magdala“ patiriamas išlaidas, atsirandančias dėl su UAB „Rodsta“ sudarytos subrangos sutarties, todėl sąskaita buvo išrašyta ne atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovo argumentai, kad 2013-03-13 PVM sąskaita-faktūra yra išrašyta ne jam, kaip fiziniam asmeniui, o UAB „Magdala LT“, kurios vadovu yra atsakovas, nepaneigia darbų atlikimo fakto ir neeliminuoja atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus. Taip pat vien ta aplinkybė, jog darbų atlikimo aktas ir PVM sąskaita-faktūra buvo surašyti praėjus septyniems mėnesiams po atliktų darbų atlikimo, nepaneigia paties darbų atlikimo fakto, o byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šių dokumentų tikrumu. Teismas, ištyręs visas bylai reikšmingas aplinkybes konstatavo, jog šio ginčo šalis siejo rangos teisiniai santykiai ir atsakovo užsakyti darbai buvo faktiškai atlikti, todėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas pirkėjo pavadinimas bei PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data neleidžia teismui daryti priešingos išvados.

14. Byloje taip pat kilo ginčas dėl atliktų darbų apimties ir kainos. Atsakovas tvirtina, jog buvo tartasi tik dėl gelžbetoninių žiedų demontavimo darbų ir laikosi pozicijos, kad už atliktus darbus sumokėjo grynais pinigais R. Š., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Rodsta“ darbuotojai atliko tokius darbus: sudėjo trinkeles, vejos bortelius, atliko žemės darbus, taip pat sukėlė šulinius, šie darbai galimai truko apie mėnesį, nurodė, jog darbų perdavimas vyko vienašališkai, o už atliktus darbus atsakovas nesumokėjo (El. b. l. 85-86). Tuo tarpu atsakovas, neigdamas atliktų darbų faktą, nepateikė jokių priešingų įrodymų ieškovo nurodytai atliktų darbų apimčiai ir kainai paneigti, o apsiribojo abstrakčiais samprotavimais apie atliktų darbų apimtis. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai (atliktų darbų aktas, kuriame nurodytas darbų aprašymas, kiekiai, išrašyta PVM sąskaita-faktūra dėl atliktų darbų, taip pat sąskaita faktūra dėl įrenginių nuomos) (El. b. l. 19-22), liudytojo parodymai bei paties atsakovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog trinkelės yra paklotos, įrodo, jog ieškovas atsakovo užsakytus darbus įvykdė tinkamai bei atsakovą tenkino atliktų darbų kaina ir kokybė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad jog ieškovas įrodė atliktus darbus, jų faktinę kainą. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl atliktų darbų kokybės netinkamumo bei kainos nepagrįstumo, atsakovas nepateikė, o ir iš esmės šių aplinkybių neįrodinėjo.

15. Teismui konstatavus, jog tarp ginčo šalių, t. y. ieškovo UAB „Rodsta“ ir atsakovo J. S., susiklostė rangos teisiniai santykiai žodinės rangos sutarties pagrindu, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog darbai buvo faktiškai atlikti, atsakovui neginčijant atliktų darbų kokybės ir tinkamumo, atsakovui kyla prievolė sumokėti už atliktus darbus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 3 973,24 Eur skolos (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

16. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovui pažeidus prievolės įvykdymo terminą, taip pat atsakovui neginčijant ieškovo paskaičiuotų palūkanų dydžio (El. b. l. 30), ieškovui iš atsakovo priteistinos 613,61 Eur materialiosios palūkanos bei ieškovo prašomos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 584,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

17. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl ieškovo prašymo skirti atsakovui baudą už priesaikos sulaužymą

18. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu papildomai prašė skirti atsakovui bauda už priesaikos sulaužymą duodant paaiškinimus.

19. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylos šalys, tarp jų atsakovai, civiliniame procese turi pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis. CPK 186 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prieš vykdant šalies apklausą, šalis prisiekia padėjusi ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekusi šalis pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui turi teisę skirti iki 289,00 Eur baudą.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas duodamas paaiškinimus dėl trinkelių klojimo darbų atlikimo buvo nenuoseklus (žr. 11 punktą), tačiau vien tai, teismo vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti priesaikos sulaužymą bei skirti baudą, kadangi kai kurių aplinkybių skirtingą aiškinimą sąlygojo subjektyvus jų suvokimas ir interpretavimas (tarp ko susiklostė rangos teisiniai santykiai ir pan.), o tai savaime bėra pagrindas taikyti baudą. Nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovas sąmoningai siekė pateikti žinomai melagingus paaiškinimus, siekiant suklaidinti teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

22. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

23. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas patyrė 103,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (El. b. l. 27, 41) ir 756,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (El. b. l. 28-29, 87-93). Įvertinus rengtų procesinių dokumentų kiekį, jų turinį, advokato atstovavimo teisme laiką, tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, duotų paaiškinimų išsamumą, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje patvirtintų dydžių, todėl priteistinas iš atsakovo. Viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 859,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (103,00 Eur + 756,25 Eur).

24. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Rodsta“, juridinio asmens kodas 302422462, naudai 3 973,24 Eur skolos, 613,61 Eur palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 584,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 859,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašymo dėl baudos atsakovui skyrimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                            Žilvinas Terebeiza