Civilinė byla Nr. 2-3581-772/2015

         Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02390-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.;77.4.2.; 78.2.1.;116.1.

(S)

        ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

          S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2015 m. spalio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas  Jonas Stubrys,

posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,

dalyvaujant ieškovės V. S. atstovei adv. D. Sitnikienei, atsakovo J. S. kuratorei J. K., Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Ivanovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (ŠVTAS).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovė V. S. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo J. S. sudarytą santuoką, pripažįstant ji kaltu dėl santuokos iširimo, nustatyti vaikų M. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su motina V. S., priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, bei patenkinti kitus su santuokos nutraukimu susijusius prašymus.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu susilaukėme sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Nr. 1031 ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Nr. 651.

Ieškovė prašė teismo jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nurodė, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymas jau yra priteistas teismo po 44 svarus per savaitę, nes gražiuoju išlaikymo atsakovas vaikams nemokėjo. Ieškovė teigė, kad dėl sutuoktinio -atsakovo elgesio jų šeima yra iširusi ir ji įsitikinus, jog atkurti šeimą perspektyvų nėra, todėl prašė teismo nutraukti santuoką netaikant priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

Kadangi vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl teismo prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina.

Dėl Santuokos metu įgyto turto padalijimo ieškovė nurodė, kad iki santuokos (duomenys neskelbtini) ji įgijo 0.40 dalis gyvenamojo namo, Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą garažą Nr. (duomenys neskelbtini) ir malkinę Nr. (duomenys neskelbtini) su dalimi kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamą turtą ieškovė pardavė 2008-05-08 už 85 000,00 Lt. Šis turtas buvo pirktas iki santuokos ir priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. Santuokos metu buvo išpirkta žemė, kurios vertė tuo metu pagal registrų centro išrašą už visą plotą buvo 91 904 Lt, o jiems priklausė 91/456 dalių, kurios vertė buvo 18 340,49 Lt. Kadangi žemė buvo išpirkta santuokos metu, tai jos vertę ieškovė padalino per pusę maždaug po 9 170,24 Lt.

2008-06-06 pirktas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Žemės sklypas pirktas už 16 000,00 Lt. Jo pirkimui pinigus davė ieškovei davė jos tėvas, tai yra 20 000,00 Lt, kad užtektų visiems reikalingiems mokesčiams sumokėti ir kitoms asmeninėms reikmėms. Nurodytą pinigų sumą jos tėvas pervedė į banko sąskaitą ir surašė raštą, kam tie pinigai duoti, nes buvo nuėję pas juristą pasikonsultuoti ir jis pasakė, kad reikia susirašyti raštą, kam tuos pinigus tėvas duoda, kadangi apsilankius pas kelis notarus, visi sakė, kad rašys, jog turtas perkamas santuokoje, nes priklauso abejiems sutuoktiniams. Kadangi sodui pirkti tėvas pinigus davė asmeniškai ieškovei, dėl to ji teismo prašė juos pripažinti asmenine jos nuosavybe.

Teigė, kad buvo paėmę kreditą iš DNB NORD banko 107 000,12 Lt pirkti butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Ieškovei pardavus namo dalį, pirktą iki santuokos, esančią (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, su atsakovu pasidalino tuos pinigus, kur buvo išpirktas bendrai žemės sklypas, o likusieji pinigai už namą liko jai, nes jie ir priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. 2008-05-30 70 000 Lt pervedė į atsakovo sąskaitą banke paskolai nurašyti, nes bankas nuskaičiuodavo įmokas nuo jo sąskaitos, todėl teismo prašė buto dalį 70/107, už kurią sumokėta iš ieškovės asmeninių lėšų, pripažinti jos asmenine nuosavybe. Dėl to dalintina lieka 37/107 dalis. Šiuo metu buto vertė 21700 €, dalintina suma būtų 7 503,73 €. (21700 / 107 *37 būtų 7503,73 €)

Kiti daiktai, pirkti santuokoje:

Atsakovas nupirko jai prieštaraujant dulkių siurblį „Kiorbi“ už 8 000 litų (2316 €).

Svetainės minkšta dalis - 1000 Lt - 289,62 Eur

Sekcija 200 Lt - 57,92 €

Spinta 200 Lt - 57,92 €

Lova miegamojo 100 Lt -28, 96 €

Virtuvės baldai 200 Lt - 57,92 €

Dujinė 100 Lt - 28,96 €

Šaldytuvas 50 Lt - 14,48 €

Komoda 50 Lt - 14,48 €

Viso kilnojamų daiktų vertė: 2 866,26 €, kuriuos ieškovė prašė teismo padalinti taip:

Pripažinti J. S. asmenine nuosavybe daiktus, pirktus santuokoje dulkių siurblį „Kiorbi“ už 8 000 litų – 2 316 € bei svetainės minkštąją dalį – 1 000 Lt – 289,62 Eur.

Ieškovei pripažinti asmeninę nuosavybę į daiktus:       

Sekcija 200 Lt - 57,92 €

Spinta 200 Lt - 57,92 €

Lova miegamojo 100 Lt - 28,96 €

Virtuvės baldai 200 Lt - 57,92 €

Dujinę 100 Lt - 28,96 €

Šaldytuvas 50 Lt - 14,48 €

Komoda 50 Lt - 14,48 €

viso: 260,64 €

Ieškovė teismo prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į butą esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nes augina dar du nepilnamečius vaikus, kuriems atsakovas neskiria dėmesio ir susitikus tarp jų pastoviai kyla bariai, tai nenori, kad buto dalis priklausytų atsakovui ir tektų priverstinai su juo matytis, dėl ko kyla ginčai, kurie traumuoja vaikus. Viso dalintinas turtas yra 7503,73 € + 2576,61 €. Viso 10 080,99 Eur, padalinus pusiau būtų po 5 040,50 €. Kadangi atsakovui atitenka turto už 2 605,62 Eur, jam kompensacija priklausytų 2 435,50 €. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ieškovė nurodė, kad jie abu yra sveiki ir darbingi. Po santuokos nutraukimo iš atsakovo sau išlaikymo ieškovė neprašo ir nesutinka mokėti išlaikymo atsakovui.

Dėl sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų ieškovė nurodė, kad santuokos nutraukimo metu kreditų, šeimos poreikiams tenkinti, neturi. Nežino, ar atsakovas turi kokių nors įsipareigojimų, todėl dėl to nepasisako. Kreditas būstui jau yra išmokėtas. Ieškovė nutraukus santuoką, prašė teismo pasilikti jai santuokinę pavardę – S., o atsakovas S. pavardę.

Visas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš atsakovo.

Kadangi ieškovės pajamos yra labai mažos, kilnojamo ar nekilnojamojo turto neturi, kurį galėtų parduoti, viena augina nepilnamečius vaikus ir vaikams išlaikymo iš vaikų tėvo beveik gauna ir yra susidariusi nemaža išlaikymo skola. Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, pateiktais dokumentais, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, bei vadovaujantis CPK 83 str. 3 p. ieškovė teismo prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Ieškovė vadovaudamasi LR CK 3.60 straipsniu, 3.69 straipsniu, 3.192 straipsnio 2 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 83 str. 3 p. teismo prašė:

1.              Santuoką tarp ieškovo V. S. ir atsakovo J. S., įregistruotą 1999-12-09 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 666 nutraukti dėl abiejų kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti S., o atsakovui S. pavardes.
3. Nustatyti sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina V. S..
4. Priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
5. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. prašė pripažinti ieškovės V. S. asmenine nuosavybe.
6. Pripažinti pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į registruotą nekilnojamąjį turtą, butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose.
7. Pripažinti J. S. asmeninės nuosavybės teisę į daiktus, pirktus santuokoje: dulkių siurblį „Kiorbi“ už 8 000 litų – 2316 € ir į svetainės minkštą dalį – 1 000 Lt – 289,62 Eur, iš viso: 2 605,62 Eur.

Ieškovei V. S., pripažinti asmeninę nuosavybę į daiktus:

Sekcija 200 Lt - 57,92 €

Spinta 200 Lt - 57,92 €

Lova miegamojo 100 Lt - 28,96 €

Virtuvės baldai 200 Lt - 57,92 €

Dujinė 100 Lt - 28,96 €

Šaldytuvas 50 Lt - 14,48 €

Komoda 50 Lt - 14,48 €

viso: 260,64 €

7. Priteisti J. S. iš ieškovės 2 435,50 € dydžio kompensaciją, išmokant ją per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
8. Atleisti ieškovę iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pakartojo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos taikytina nuostata, jog jis bendrauja pagal šalių susitarimą. Teigė, jog atsakovas šeimą paliko prieš 5 metus. Nuo to laiko atsakovas nebendrauja su vaikais ir neteikia šeimai materialinės paramos. Ieškovės atstovė nurodė, jog ieškovė šiuo metu net nežino tiksliai kur atsakovas gyvena, nes jis jai net nepaskambina telefonu ir nesako kur gyvena. Kadangi šeima yra faktiškai iširusi, o sutuoktiniai jau apie metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl nėra galimybės atkurti šeimą ir prašė santuoką nutraukti neskiriant termino susitaikymui, pripažįstant kad sutuoktinių šeima iširo dėl jų abiejų kaltės. Taip pat nurodė, kad ieškovė už atsakovui atitenkančią didesnę kilnojamųjų dalį piniginės kompensacijos nereikalauja.

Pats atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių įrodymų jo neatvykimą pateisinančias aplinkybes, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2015-08-28 nutartimi skyrė byloje atsakovui kuratorę.

Pastaroji 2015-09-07 pateikė į bylą atsakovo vardu atsiliepimą į bylą, nurodydama, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutinka, kad būtų nutraukta ieškovės V. S. ir atsakovo J. S. santuoka, nes šalys kartu negyvena ir nėra duomenų, kad kuris nors iš šalių norėtų taikytis.

Tačiau nesutinka, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė V. S. ieškinyje nenurodė, kuo kaltina atsakovą ir nepateikė jokių įrodymų, įrodančių atsakovo kaltę.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Ieškovė V. S. prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe registruotą nekilnojamą turtą, butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliai, o atsakovui J. S. priteisti 2 868,99 eurų dydžio kompensaciją.

Savo ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai priklauso 70/107 buto dalis, nes sumokėta iš jos lėšų, o dalintina tik 37/107 buto dalis.

Tačiau, kuratorės nuomone, butas yra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė ir priklauso šalims lygiomis dalimis, t. y. po 1/2  dalį buto dalį.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šio buto įsigijimui iš DNB NORD banko buvo paimtas 107 000,12 Lt kreditas.

Ieškovė nurodo, kad 2008 05 30 70 000 Lt ji pervedė į atsakovo sąskaitą banke paskolai nurašyti. Kadangi kreditas buvo bendras, todėl abi šalys ir turėjo padengti kreditą. Ieškovė neįrodė, kad tie 70 000Lt yra jos asmeninės lėšos, o ne bendros. Be to, ji nepaaiškino kieno pinigais, t. y. bendrais ar atsakovo J. S. buvo padengta likusi kredito dalis.

Kadangi šiuo metu buto vertė yra 21 700 eurų, tai atsakovui už butą priteistina piniginė kompensacija 10 850 eurų, arba priteistina 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliai.

Be to, ieškovė V. S. prašo padalinti ir kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 2 866,26 Lt eurų.

Ji siūlo atsakovui priteisti dulkių siurblį „Kiorbi“, kurio vertė 8 000 Lt (2 316 eurų) ir svetainės minkštą dalį – 1 000 Lt (289,62 Eur), o jai priteisti likusius daiktus, kurių vertė - 260,64 eurų.

Kad taip būtų padalintas turtas sutinka, tik nesutinka, kad dulkių siurblio „Kiorbi“ dabartinė vertė yra 8 000 litų (2 316 eurų). Ieškovė turėtų pateikti šio siurblio įkainavimą, nes bėgant laikui turto vertė kinta ir 2 316 eurų tikrai per didelė vertė.

Tik išsprendus šį klausimą, bus galima spręsti kompensacijos klausimą. Dėl kitų turtinių ieškovės V. S. pretenzijų neprieštarauja.

Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą arba darbingumo netekimą, todėl išlaikymas atsakovui iš ieškovės nepriteistinas.

Kuratorė remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 142 str. teismo prašė:

1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp J. S. ir V. S. Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

2. Nustatyti sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, V. S..

3. Pripažinti atsakovui J. S. asmeninės nuosavybės teise į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliai arba priteisti jam 10 850 eurų piniginę kompensaciją už jam priklausančią buto dalį.

4. Pripažinti J. S. asmeninės nuosavybės teise dulkių siurblį „Kiorbi“, įpareigojant ieškovę V. S. pateikti duomenis apie jo įkainavimą.

5. Kita kilnojamąjį turtą palikti ieškovei V. S..

Kuratorė teismo posėdžio metu teigė, jog šalių santuoka gali būti nutraukta, paliekant ieškovei santuokinę pavardę. Sutinka, jog sūnų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina, tačiau įpareigojant ieškovę leisti atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais, kaip dėl to sutiko ir ieškovės atstovė. Taip pat palaikė kitus atsiliepime nurodytus motyvus.    

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė pakartojo išvados motyvus, kartu papildomai nurodydama šiuos argumentus.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymą, bei kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nė vienas vaikas negali būti paliktas be minimalių pragyvenimo lėšų, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3,192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai, esant galimybei turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai.

Motina šiuo metu rūpinasi vaikais ir dėl to jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. kuri geriausiai žino vaiko poreikius.

Be to skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovė turi leisti atsakovui bendrauti su vaikais, jeigu tai nekenkia jų interesams.

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. S., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S. (27-28 b.l.). Ieškovė su vaikais gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, nors šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, dėl to faktinė jo gyvenamoji vieta šiuo metu yra nežinoma (51-52 b.l.). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2010 metų (1-2 b.l.). Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko šeimą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2010 metų palikus likimo valiai, neteikiant šeimai paramos ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti ieškovę ir atsakovą kaltais. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas remiantis Jungtinės Karalystės 2013-05-01 sprendimu yra įpareigotas mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (23, 25 b.l.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau ne tik daug mėnesių yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją, bei į vaikus, o taip pat nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gyvendamas kartu jos ir vaikų atžvilgiu elgėsi netinkamai, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė teismui tinkamų įrodymų (2 b.l.). Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių, bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po santuokos sudarymo su ieškove, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (1-2 b.l.). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine bei jų vaikais, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovo, o ne ieškovės kaltę (CK 3.60 str. 3d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 str. 3d. konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t. y. atsakovo kaltės, nes jis ne tik paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, bet ir dėl jo netinkamo elgesio su sutuoktine ir vaikais. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui galimai yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą (58 b.l.), bei teismo posėdžio datą, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Taip pat atsakovas ryšium su byla nesuteikė duomenų ir jo interesus atstovaujančiai kuratorei (82 b.l.).  Apie teisme ieškovės iškelta bylą  prieš atsakovą yra informuota pastarojo motina Z. S. (58 b.l.). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas, kaip ir jo kuratorė sutinka iš dalies. Todėl remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad šalių šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.

Tenkintinas ieškovės prašymas ir dėl nepilnamečių vaikų M. S. ir A. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek motinos interesus. Ieškovė su vaikais šiuo metu ir gyvena kartu, todėl nėra teisinio pagrindo netenkinti šio jos prašymo. Be to atsakovas dėl to prieštaravimo nepareiškė. Šalių sūnų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su jų įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikams tinkamas, jų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Iš dalies tenkintinas ir ieškovės, bei jos atstovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui bendrauti su sūnumis, tėvui pareiškus tokį pageidavimą, tačiau tik atsižvelgiant į vaikų interesus. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su sūnumis ir jo dalyvavimo juos auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikai gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir jų laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaikais laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaikais laiko atžvilgiu irgi yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikai lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaikus ar norą leisti atostogas /laisvadienius su vaikais, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaikų auklėjime, šalys pirmiausia, juos turi spręsti tarpusavio sutarimu, esant būtinumui ir dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme. Todėl tenkintina ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Pirmiausia, tokia teismo išvada yra sietina su tuo, jog duomenų apie atsakovo netinkamą tiesioginį elgesį su vaikais byloje nėra. Antra, LR šeimos teisės nuostatos kalba apie bendravimo tvarką, o ne apie būdą, dėl to teismui tokiu atveju nėra teisinio pagrindo remtis ieškovės atstovės siūlymu dėl atsakovo bendravimo su vaiku tik pastarajam esant blaiviam. Trečia, atsakovo atžvilgiu LR teisėsaugos pareigūnai, įskaitant ir teismą, nėra priėmę jokių apribojimų jo bendravimui su vaikais. Ketvirta, teismas pažymi, kad esant teisiniam pagrindui gali kilti atsakovo bendravimo su vaikais aktualijos remiantis LR teisėsaugos pareigūnų priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau tokiu nesant, nėra ir teisinio pagrindo suvaržyti atsakovui jo bendravimą su sūnumis.    

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgijo ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto, todėl jis dalintinas nutraukiant santuoką (16-18 b.l.).

Pirmiausia, tarp sutuoktinių padalintinas santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas, ieškovei priteisiant šiuos kilnojamuosius daiktus:

Sekcija 200 Lt - 57,92 €

Spinta 200 Lt - 57,92 €

Lova miegamojo 100 Lt - 28,96 €

Virtuvės baldai 200 Lt - 57,92 €

Dujinė 100 Lt - 28,96 €

Šaldytuvas 50 Lt - 14,48 €

Komoda 50 Lt - 14,48 €

viso: už 260,64 €.

Atsakovui iš kilnojamųjų daiktų priteistini šie daiktai:

Dulkių siurblį „Kiorbi“ už 8 000 litų – 2316 € ir svetainės minkštą dalį – 1 000 Lt – 289,62 Eur, iš viso: už 2 605,62 Eur.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą piniginė kompensaciją jai iš atsakovo už pastarajam atitenkančius vertingesnius kilnojamuosius daiktus nepriteistina.  

Antra, dalijant tarp sutuoktinių nekilnojamąjį daiktą žemės sklypą, esantį SB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., pirmiausia, jis pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe ir tarp sutuoktinių nedalintinas. Tokia išvada sietina su tuo, kad ieškovė šį žemės sklypą įsigijo už pinigus, kuriuos jai asmeninei nuosavybei perdavė jos tėvas V. B.. Šis pinigų perdavimo sandoris yra nenuginčytas, todėl teismui nekelia abejonių (14 b.l.). Taip pat padalintinas tarp sutuoktinių ir santuokos metu jų įgytas nekilnojamasis daiktas butas, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Teismas, laiko, kad pinigai už šį butą buvo sumokėti pardavus ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus pagal 2008-05-08 Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį (18-20 b.l.). Tačiau ieškovė dar iki santuokos su atsakovu, jau buvo įsigijusi dalį nekilnojamųjų daiktų, kurie buvo registruoti, kaip jos asmeninė nuosavybė. Teismas laiko, kad iš minėto sandorio gauti pinigai buvo pervesti kreditoriui už gautą paskolą skirtą butui (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įsigyti (16-17, 21 b.l.). Tokiu būdu laikytina, jog atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jai priklauso 70/107 dalys, o atsakovui 37/107 dalys minėto buto (13 b.l.). Dalijant šį nekilnojamąjį daiktą nurodytomis dalimis, ieškovei priteistinos iš atsakovo 37/107 dalių buto, o pastarajam iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija. Ieškovė šią kompensaciją atsakovui įpareigotina sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tuo pačiu mokant atsakovui ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos (CK 3. 117 str. 3d.). Be to teismas atidalindamas tarp sutuoktinių šį nekilnojamąjį turtą, atsižvelgia į tai, kad su ieškove toliau lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, kas sudaro teismui ir pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1d.).

Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas jai iš kito sutuoktinio nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokinę pavardę – S. (CK 3.69 str. 1d.).

Byloje nekilo ginčas dėl įsipareigojimų kreditoriui AB DNB bankas, kadangi kreditorinis įsipareigojimas yra pasibaigęs (87 b.l.).

Atskirai pažymėtina, kad visos esamos ir galimos atsakovo skolos kitiems kreditoriams ar kiti jo kreditoriniai įsiskolinimai, laikytini jo asmeninėmis piniginėmis prievolėmis šiems kreditoriams. Pirmiausia, šios asmeninės turtinės prievolės galėjo atsirasti dėl vienasmenių atsakovo veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo ieškovė, o be to šios prievolės nėra susijusios su šeimos poreikiais ir jos ieškovei nežinomos. Antra, šių prievolių pagrindu, galimai atsirasiančios teisės ir pareigos, yra tik tarp atsakovo ir kreditorių, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditoriumi, bei negali būti sietinos su ieškove. Todėl galimas skolininkas J. S. už šių prievolių įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsirasiančios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.). Be to atsakovas jau daug mėnesių yra palikęs šeimą ir jokie artimi ryšiai jo su šeima jau nebesieja.

Kadangi ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta teisinė pagalba (3-4, 60-61 b.l.), tai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes tik jis pripažintinas ir kaltu dėl santuokos nutraukimo (CPK 88 str. 1d. 6p.) (112 b.l.). Tačiau ieškovei nepriteistinos kitos bylinėjimosi išlaidos, tai yra jos pateiktų procesinių dokumentų vertimo išlaidos, nes jos priskirtinos prie asmeninių sutuoktinės, o ne prie bylinėjimosi išlaidų. Šioms išlaidoms netaikytini ir CPK 88 str. 1d. 9 p., kriterijai. Tačiau prie tokių ieškovės išlaidų, priskirtinos išlaidos kreditoriui AB DBN bankui už teismui pateiktą pažymą. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1d.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK  259- 270 str., 282 str. 2 d. 1p.

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio J. S. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „S.“ ir ,,S.“.

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti, kad J. S. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais M. S. ir A. S. bei dalyvauti jų auklėjime, bet kuriuo metu, pareiškęs pageidavimus, iš anksto susitaręs su vaiko motina V. S. dėl bendravimo datos, laiko ir vietos, bei būdo.

5. Padalinti tarp šalių santuokoje įgytą dalintiną kilnojamąjį turtą:

5.1. Ieškovei V. S. priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus:

Sekcija 200 Lt - 57,92 €

Spinta 200 Lt - 57,92 €

Lova miegamojo 100 Lt - 28,96 €

Virtuvės baldai 200 Lt - 57,92 €

Dujinė 100 Lt - 28,96 €

Šaldytuvas 50 Lt - 14,48 €

Komoda 50 Lt - 14,48 €

Iš viso: už 260,64 €.

5.2. Atsakovui J. S. priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus:

Dulkių siurblį „Kiorbi“ už 8 000 litų – 2316 €

svetainės minkštą dalį – 1 000 Lt – 289,62 Eur,

Iš viso: už 2 605,62 Eur.

5.3. Nepriteisti ieškovei V. S. iš atsakovo J. S. piniginės kompensacijos už pastarajam atitenkančius vertingesnius kilnojamuosius daiktus.

6. Padalinti tarp šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą:

6.1. Priteisti ieškovei V. S. nekilnojamąjį daiktą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Sodininkų Bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., pripažįstant šį turtą jos asmenine nuosavybe.

6.2. Padalinti tarp sutuoktinių butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliai, priteisiant šį nekilnojamąjį daiktą ieškovei V. S., o atsakovui J. S. priteisti iš ieškovės 2868,99 Eur piniginę kompensaciją už jam priklausančią turto dalį.

6.3. Įpareigoti ieškovę V. S. sumokėti atsakovui J. S. teismo sprendimo rezoliucinės dalies 6.2. p. nurodytą piniginę kompensaciją per 12 mėnesių, mokant kreditoriui J. S. ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos.  

7. Ieškovei V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas nepriteisiamas.

8. Priteisti ieškovei V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) šis bylinėjimosi išlaidas: 70,00 Eur kuratoriaus išlaidoms atlyginti, 521,32 Eur už advokato paslaugas ir 15,00 Eur būtinų išlaidų atlyginimui, iš viso: 606,32 Eur (šešis šimtus šešis eurus 32 euro ct).

9. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas 41,00 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 164,00 Eur žyminį mokestį už turto padalijimą, 9,61 Eur procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 214,61 Eur.

10. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.

Teisėjas                                                                                                                                                    Jonas Stubrys