Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-202-723-2012].docx
Bylos nr.: 2-202-723/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos notarų rūmai tretysis asmuo
Vilniaus rajono savivaldybė tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL PAVELDĖJIMO
Bylos dėl paveldėjimo pagal testamentą
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Sandoriai:
Negaliojantys sandoriai:
Nuginčijami sandoriai:
Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
Paveldėjimo teisė
Paveldėjimas
Įpėdiniai
Paveldėjimas pagal testamentą:
Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodinėjimo priemonės:
Šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų paaiškinimai
Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
Rašytiniai įrodymai:
Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
Eksperto išvada:
Eksperto išvada
Teismo sprendimas:
Galutinis sprendimas

                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-202-723/2012

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00464-2010-9

            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

21.4.2.3; 34.2; 34.4.8; 99.5; 99.7;

113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1;

114.9.6.2; 116.4.

 

      

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. kovo 12 d.

Vilnius

 

              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

sekretoriaujant D.Dubakienei,

dalyvaujant ieškovei J. U., jos atstovei adv. J.Dubrovskajai,

atsakovams B. M., M. M., jų atstovei adv.I.Botyrienei,

vertėjai Z.Sakalauskienei, L.Jasnauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovams B. M., M. M. (M. M.), tretiesiems asmenims A. M. (A. M.),Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus rajono 6-ajam notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašo: nustatyti, kad V. M. testamento sudarymo metu buvo neveiksnus, pripažinti negaliojančiu V. M. 2001-11-27 testamentą kaip sudarytą neveiksnaus asmens. Nurodė, kad 2009-(duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas V. M., a.k. (duomenys neskelbtini). Mirusysis buvo sudaręs testamentą, kurį 2001-11-27 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė M. M., registro Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko mano seseriai B. M. ir broliui M. M.. J. U. yra mirusio tėvo vaikas, todėl nuginčijus testamentą tėvo paliktą turtą pagal LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. paveldėtų visi vaikai: J. U., A. M., B. M. ir M. M., kaip pirmos eilės įpėdiniai. 2001-11-27 sudarydamas testamentą, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokią tėvo būseną lėmė galvos traumos sukelta liga. 1979 metais tėvas V. M. darbe patyrė traumą, dėl ko 1979-11-10 jam buvo atlikta galvos operacija. Nepaisant atliktos operacijos, po patirtos traumos darbe tėvo sveikata, tiek fizinė, tiek psichinė, niekada nebebuvo gera. Nuo 1981 vasario mėn. iki mirties tėvas gavo 40 proc. darbingumo. 1998 m. tėvo sveikata pablogėjo. Nuo 2001-01-22 iki 2001-01-25 tėvui buvo atlikta darbingumo ekspertizė, kurios metu tėvui dėl sveikatos buvo nustatytas pirmos grupės neįgalumas visam laikui ir išduotas invalidumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti tėvo galvos funkcijų sutrikimas prasidėjo žymiai anksčiau nei buvo sudarytas testamentas, vadinasi tėvas, sudarydamas testamentą dėl galvos funkcijų sutrikimo (psichinės ligos) negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl to pačio tėvo psichikos sutrikimo (kuris buvo nustatytas 2001-01-25 darbingumo ekspertizės aktu) M. M. 2004 metais kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl tėvo pripažinimo neveiksniu ir globos jam nustatymo. Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1559-07/04 dėl V. M. psichikos sutrikimo pripažino jį neveiksniu, o 2004-12-20 nutartimi neveiksnaus V. M. globėja skyrė B. M.. Kadangi V. M. būsena nuo 2001-01-25 nekito, vadinasi jis jau nuo šio momento (2001-01-25) buvo faktiškai neveiksnus, taigi ir testamento sudarymo metu (2001-11-27) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kasdiene tėvo priežiūra rūpinosi mama A. M.. 2001-(duomenys neskelbtini) mirė mama A. M.. Praėjus mėnesiui po motinos mirties sesuo B. M. pareiškė, kad persikels į tėvų namus, kad galėtų pasirūpinti kasdiene tėvo priežiūra, tačiau ji tenorėjo užvaldyti visą tėvų turtą. Visi vaikai rūpinosi tėvu ir mamos paliktu ūkiu pagal galimybes. Didžiąją dalį tėvo priežiūros ir ūkio darbu atlikdavo ieškovės vyresnioji dukra A. U., taip pat M. M. ir jo žmona T. M.. Visų vaikų santykiai su tėvu buvo šilti.

Taip pat ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nuo 2001-01-22 iki 2001-01-25 tėvui atliktos darbingumo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotas tiek fizinis, tik psichinis tėvo neįgalumas. Kaip jau minėta, V. M. buvo teismo pripažintas neveiksniu praėjus trims metams po testamento sudarymo, tačiau tai nekeičia faktinės padėties testamento sudarymo metu, kadangi V. M. teismo buvo pripažintas neveiksniu remiantis tais pačiais medicininiais dokumentais, dėl tos pačios ligos, kuria sirgo sudarydamas testamentą. Atsakovė B. M. savo atsiliepime išdėstytų argumentų nepagrindžia jokiais pridedamais dokumentais ar kitais įrodymais. Mano, kad teismui atskleisti tokias aplinkybes, kaip 1996 m. sudarytą turto perleidimo sutartį ar 1998 m. jos nutraukimą nebuvo svarbu, kadangi apie šio laikotarpio V. M. sveikatos (psichinę) būklę ginčo nekyla(t. 1, b.l. 100-101).

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinį, prašė tenkinti. Nurodė, kad tėvas ieškovės nepažindavo nuo 1998 metų. Su broliais santykiai buvo labai geri, nežinojo, kad sudarytas testamentas. Tėvas nevaikščiojo nuo 1997 metų, vadindavo kitais vardais, po autoįvykio nieko neprisimindavo, buvo nervuotas. Iki pensijos dirbo, nuo 1998 metų nustatytas 40 procentų darbingumas. Atsakovai nutarė viską paimti padarant testamentą, jie pažįsta seniūnę (duomenys neskelbtini). Tėvas žinojo, kiek valandų, bet ieškovės nepažindavo, jis pasirašydavo tik „m“ raide. Ieškovė bendravo su tėvu, kalėjo apie orą, nesvarbius dalykus.

Atsakovė B. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ginčijamame testamente ir buvo išreikšta tikroji tėvo valia, nes tėvas pats paprašė pakviesti seniūnę, nes pageidavo savo turtą palikti atsakovei ir broliui M. M.. Po to jo sveikata pablogėjo ir tik 2004-09-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu jis buvo pripažintas neveiksniu. Teismas sprendime pažymėjo, kad tėvui konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas- staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija. Tokiu būdu 2001 metais tėvas turėjo neįgalumą tačiau jis buvo visiškai veiksmus, kalbėjo, pilnai orientavosi aplinkoje, negalėjo tik vaikščioti (t. 1, b.l. 82-83).

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tėvas buvo veiksnus pasirašant testamentą. Tėvas nevaikščiojo nuo 2000 metų, nuo 2001 m. galėjo tik atsisėsti, bet suprato viską, pažindavo visus. Prieš mamos mirtį, kai susirgo, ji lankė, mama prašė atvežti seniūną. Mama mirė 2001-(duomenys neskelbtini). Ji liepė pasakyti, kad visas turtas bus atsakovei, o M. liks jo dalis. Ji broliui pasakė, kaip liepė mama padalinti turtą po jos mirties. Po laidotuvių ji diedukui pasakė, jis liepė atvežti seniūną, kad padarytų testamentą. Pasakė broliui, ji sakė dalinti viską per pusę. Atvežė seniūnę, dalyvavo kaimynė, ji atėjo į svečius. Surašė testamentą, perskaitė lenkiškai, pasišnekėjo su dieduku, nuvažiavo, padarė testamentą ir grįžo. Pažinojo seniūnę (duomenys neskelbtini), pakalbėjo apie sveikatą, jis visada visus atpažindavo. Praėjus 3 metams, atsakovė išvažiavo gyventi pas tėvą, jį prižiūrėti. Jis buvo sąmoningas iki pat mirties, bet brolis padarė neveiksnumą. Ieškovė buvo keturis kartus per 4,5 metų atvažiavusi. Švenčių pas tėvus niekas nešvęsdavo. Medikai tėvo nelankė, kviesdavo (duomenys neskelbtini), ji bendravo su tėvu. Tėvas suvokė, buvo iškviestas neuropatologas, tėvas dėl fizinės negalios nespėdavo nueiti į tualetą. Atsakovė viską tvarkydavo, tėvo pakelti negalėjo, sodindavo ant puodo. Tėvas nevaldė kairės pusės, apatinė dalis buvo paralyžiuota nuo 2001 metų. Jis nevaikščiojo, tik galėjo atsisėsti lovoje. Tėvas buvo neraštingas, baigęs 1 ar 2 klases.

Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Ieškovės J. U. reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. testamento sudarymo metu buvo neveiksnus, atmestinas kaip visiškai teisiškai nepagrįstas. Ieškovės procesiniame dokumente minimas aplinkybes patikimai paneigia 1996-12-17 Vilniaus miesto 15-ajame notarų biure sudaryta turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis. V. M. ją pasirašė notaro akivaizdoje, jo veiksnumas buvo patikrintas. Vėliau, J. U. nevykdant šios sutarties sąlygų, 1998 metais, V. M. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl minėtos sutarties nutraukimo, ir 1998-10-08 sprendimu sutartis buvo nutraukta. V. M. ir po patirtos galvos traumos ir atliktos galvos operacijos pats tvarkė savo reikalus, disponavo savo turtu, notarų biure sudarinėjo sutartu kreipėsi į teismą ir kt., taigi pilnai suvokė savo veiksmų reikšmę ir juos valdė. Darbingumo ekspertizės metu V. M. nebuvo nustatytas joks psichikos sutrikimas, o tik fizinė negalia. Tik 2004-06-11 - 06-16 teismo psichiatrinės, psichologinės, narkologinės ekspertizės aktu nustačius, jog V. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichikos sutrikimo, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-09-08 sprendimu jis buvo pripažintas neveiksniu. Negali būti tenkinamas ir kitas ieškovės procesiniame dokumente pareikštas reikalavimas pripažinti V. M. testamentą negaliojančiu kaip sudarytą neveiksnaus asmens, kadangi testamento sudarymo dieną testatorius įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas neveiksniu (t. 1, b.l. 84-88).

Teismo posėdžio metu M. M. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė niekada tėvo nelankė. Tėvas buvo normalus, kalbėjo, viską suprato. Po motinos mirties prašė atvežti seniūnę. Vaikščioti negalėjo dėl insulto, kairė pusė buvo paralyžiuota, valgyti negalėjo, atmintis buvo gera, per laidotuves brolio klausė, kaip gyvena. Atvežė seniūnę, pasakė, kad reikia dviejų liudytojų; jis atvedė kaimynes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat buvo jo žmona. Seniūnė atvažiavo dieną per pietus. J. buvo paliktas mamos namas, bet jis sudegė. A. pasakė, kad jam nieko nereikia. Todėl padalino jam su B.. Tėvas norėjo testamentą padaryti dviem, atsakovams. Mama nesakė A. nepalikti be dalies, o tėvas pats su A. kalbėjo ir sakė, kad jam iš tėvo nieko nereikia. Tėvas suprato, kai buvo mamos laidotuvės, tėvas paverkė prie karsto, jis buvo su temperatūra. Insultas pasikartojo 2002 metais, pablogėjo sveikata, prieš mirtį tėvas jį pažino, bet silpnai. Gal pagal balsą pažindavo. Jis visada gyveno tėvų name, kitam gale. Tėvą prižiūrėjo sesuo ir jis, jo žmona. Ieškovė atvažiuodavo kartą per 3 mėnesius. Švenčių pas tėvus nešvęsdavo, tėvo gimtadienio nešventė. Tėvą lankydavo medikai, šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini), kai tėvui pakildavo temperatūra ar spaudimas. Kviesdavo į namus, gydytoja bendravo su tėvu. Psichinė būklė pablogėjo 2002 ar 2004 metais, kai pradėjo tvarkyti globą. Šaukdavo mirusią žmoną, nepažindavo žmonių. Dėl paralyžiaus nevaldė žarnyno funkcijų.

Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės argumentais nesutinka. Prie bylos medžiagos ieškovė pateikė Vilniaus V medicininės socialinės ekspertizės komisijos darbingumo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 29 p. konstatuojama, kad, nors V. M. reikalinga slauga, visiškos negalios nėra. Be to, prie bylos medžiagos yra pridėtas darbingumo ekspertizės aktas, o ne psichiatrinės ekspertizės aktas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis ne B. M. atsikraustė gyventi į tėvo namus, o V. M. gyveno B. M. bute, buvo jos slaugomas ir prižiūrimas. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo specialistai nuolat lankėsi B. M. bute ir buvo patenkinti V. M. gyvenimo ir slaugos sąlygomis. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, Vilniaus rajono savivaldybės administracija mano, kad ieškinys negali būti patenkintas (t. 1, b.l. 80-81). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimo nepateikė.

Ieškinys tenkinamas.

Paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad V. M. mirė 2009-(duomenys neskelbtini) (b.l. 5), 2010-01-05 J. U. padavė pareiškimą notarui, kuriame nurodė, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirusysis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs testamentą, kurį 2001 m. lapkričio 27 d. patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė M. M., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko vaikams (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškia, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ketina kreiptis į teismą dėl aukščiau minėto testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl prašo neišduoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo į mirusiajam (duomenys neskelbtini) priklausiusį turtą (t.1, b.l. 6). Pareiškėja yra V. M. dukra (t.1, b.l. 7-8), gyvena (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 9, 47-48), jai nuo 2009-04-17 iki 2013-06-17 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (t. 1, b.l. 10, 21-22).

Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (civilinis kodeksas. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė [CK5],CK 5.17 str.). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį. Sprendžiant testamento galiojimo klausimą pagal CK 1.89 str. 1 d., būtina įvertinti testatoriaus būseną testamento sudarymo metu, t.y. nustatyti galėjo ar negalėjo asmuo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams, kurie paveldėtų testamentą pripažinus negaliojančiu (CK 5.1 str., 5.17 str. 1 d.).CK 5.17 straipsnyje reglamentuojamas testamentų nuginčijimas ir nurodyta, kas gali pareikšti reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir kokie yra testamento pripažinimo negaliojančiu padariniai. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokie suinteresuoti asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl testamento ar jo dalių pripažinimo negaliojančiais, yra tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo dalys būtų pripažinti negaliojančiais. Tokius ieškinius gali pareikšti patys nurodyti asmenys, jų įgalioti asmenys (CPK 56 straipsnis), jų įstatyminiai atstovai (CPK 38 straipsnis) ar prokuroras (Prokuratūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti nesuinteresuoti asmenys neturi teisės pareikšti tokių ieškinių. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. U. yra testatoriaus velionio V. M. duktė.

V. M. nuosavybė įregistruota į nekilnojamuosius daiktus: 0,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5,1100 ha žemės sklypas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 11-15, 30-35).

V. M. nuo 2011-01-22 neterminuotai nustatytas 40 procentų netektas darbingumas (t.1, b.l. 16-18).Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba praneša, kad pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama - NDNT) suformuotoje V. M. byloje, Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus:1.2001-01-22 Vilniaus V MSEK. pakartotinio invalidumo vertinimo metu nustatė I grupę nuo 2001-02-22 neterminuotai, invalidumo priežastis - Suluošinimas darbe (Pagrindas: Ekspertizės aktas - 184). Netektas darbingumas 40 procentų neterminuotai. Pripažinta transporto išlaidų kompensacija neterminuotai ir reikalinga priežiūra pagalba.2.2002-01-07 V. M. pakartotinai kreipėsi. Vilniaus V MSEK komisija nustatė I invalidumo grupę nuo 2001-01-07 iki 2002-07-01 , suluošinimas darbe keturiasdešimt procentų be termino. Transporto išlaidų kompensacija be termino ir nustatytas slauga nuo 2002-01-07 iki 2002-07-01.3.2002-07-08 Vilniaus V MSEK komisija pakartotinio invalidumo vertinimo metu nustatė pirmą invalidumo grupę, pagal bendrąsias ligas be termino. Suluošinimas darbe keturiasdešimt procentų be termino ir pripažinta visiška negalia, reikalinga slauga neterminuotai (t. 1, b.l. 19, 37).

Tokiu būdu matyti, kad V. M. jau tuo metu konstatuota visiška negalia, o ne 2004 metais, kaip nurodo atsakovas M. M.. Ši negalia negalėjo atsirasti prieš pat komisiją, kas yra akivaizdu.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-12-20 nutartimi V. M. nustatyta globa, jo globėja paskirta B. M. (t. 1, b.l. 23),

V. M. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), mirė našlys, buvusi sutuoktinė A. M. mirė 2001-06-11 (t. 1, b.l. 50).Testamentų registre 2001-12-03 įregistruotas V. M. testamentas, palikimas priimtas 2009-12-02 Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) notaro biure (t. 1, b.l. 31).Notaras 2010-03-01 pranešė J. U., kad 2009 m. gruodžio 02 d. Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 m. (duomenys neskelbtini), mirties. Praneša, kad iki 2010 m. kovo 01 d. mirusiojo (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo testamentiniai įpėdiniai (vaikai) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajam (duomenys neskelbtini) priklausiusį turtą minėtiems įpėdiniams iki 2010 m. kovo 01 d. išduotas nebuvo (t. 1, b.l. 52).

1996-12-17 (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), sudarė šią sutartį: 1. (duomenys neskelbtini), perleidžia nuosavybėn savo vaikaitei (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, turintį 91,87 (devyniasdešimt vieną ir aštuoniasdešimt septynias šimtąsias) kv.m bendro ploto, techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 1A1/mp, tvartus II l/p, 21 l/p, lauko virtuve 31 l/p, daržinę 41 l/p, sandėlį 51 l/p bei kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pilnai išlaikyti iki gyvos galvos savo senelį (duomenys neskelbtini) bei jo nedarbingą sutuoktinę (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), teikdama jiems maistą, vaistus ir slaugą ligos atveju. (t. 1, b.l. 94) Ši sutartis Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-10-08 sprendimu nutraukta (t. 1, b.l. 92-93). Ši sutartis įrodo, kad tuo metu būta pasitikėjimo santykiai tarp senelio ir anūkės tam tikrą laikotarpį, o ne su atsakovais. Tai tebuvo vienintelis  V. M. sandoris, ir tik 1996 metais.

V. M. 2001-11-27 sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad savo mirties atveju daro tokį patvarkymą: 1. Visą turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka lygiomis dalimis: B. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) 2. M. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).              Testamentas sudarytas ir patvirtintas V. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai perskaitytas ir išverstas į lenkų kalbą. (duomenys neskelbtini) seniūnė M. M., šį testamentą, pasirašytą V. M., tvirtina (t. 1, b.l. 71). Kitų asmenų, dalyvavusių testamento surašyme, nenurodyta ir nepaminėta.

VšĮ Santariškių klinikose V. M. 1998-2001 metais negydytas (t. 1, b.l. 141), Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje negydytas (t. 1, b.l. 142).

Byloje atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvados:

1.Daroma prielaidinė išvada, kad V. M. testamento sudarymo metu (2001-11-27) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - įgyta silpnaprotyste -mišria kraujagysline demencija, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

2.Klausimo pirmos dalies formuluotė nėra suprantama. Į antrą klausimo dalį atsakoma: yra tikimybė, kad V. M., esant priklausomoje būklėje dėl nuolatinės slaugos poreikio, kiti asmenys galėjo daryti įtaką jo valiai.             

Pomirtinėje teismo psichiatrijos ekspertizėje V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam 2009-10-12, remiamasi civilinės bylos Nr. 2-85-723/2011 medžiaga, ekspertams pateikta V. M. 2 asmens sveikatos istorijos iš Vilniaus r. centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro, Vilniaus r. CP (duomenys neskelbtini) ambulatorijos (pateikta 2011 -01-27), 2011-04-14 pateikta V. M. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (5 lapai) iš VUL Santariškių klinikų Centro filialo. V. M. NDNT byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užsakyta 2011-01-17, tačiau ekspertizei nepateikta.

Iš pateiktos civilinės bylos medžiagos žinoma, kad civilinėje byloje esančiame tiriamojo V. M. mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta jo mirties priežastis 1.70.9 (generalizuota ir nepatikslinta aterosklerozė) (c.b.51.). Tiriamojo V. M. invalidumo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamajam 2001-01-22 nustatyta pirma invalidumo grupė dėl suluošinimo darbe neterminuotai, reikalinga slauga, diagnozės kodas 169.1 (intracerebrinės kraujosruvos liekamieji padariniai) (c.b. 161.). Invalidumo nustatymo akte (2001-01-22) nurodyta: „pagrindinė diagnozė: Padariniai po smegenų infarkto, kairių galūnių išreikšta parezė, pseudobulbarinis sindromas. Gretutinė diagnozė: Padariniai po galvos smegenų traumos, kaulinis defektas iš deš., kairės blauzdos trofinė opa, Aterosklerotinė kardiosklerozė, virpamojimoji aritmija", atžymėta „visiškos negalios nėra" (c.b.171.). Darbingumo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (2001-01-22-200101-25) atžymėta: „turėjo III gr., bet dėl traumos padarinių. Prieš 2m. (t.y. 1999m.) persirgo insultu, buvo paralyžuotos kair.  galūnės. Obj.: sąmoningas, orientuotas, atmintis kiek nusilpusi, bet neryškiai, kartais nemiega naktimis, būna piktas. Kalba kiek dizartriška, paliepimus supranta, vykdo, kair. Galūnės paretiškos, pats pavalgo, padedamas apsirengia, atsistoja sunkiai, padedamas paeina, dubens organus kontroliuoja, kartais naktį pasišlapina į lovą" (c.b.181.). Nurodyta Barthel indekso suma sudaro 30 balų (beveik visiškai priklausoma būklė). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte (2010-01-21 Nr. R-637) nurodyta, kad tiriamajam V. M. „2002-07-08 (po 6 mėn.) Vilniaus VMMSEK komisija pakartotinio invalidumo vertinimo metu nustatė pirmą invalidumo grupę, pagal bendrąsias ligas be termino. Suluošinimas darbe keturiasdešimt procentų be termino ir pripažinta visiška negalia, reikalinga slauga neterminuotai" (c.b. 191.).Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte (atlikta 2004-06-11) aprašyta, kad tiriamasis V. M. „ 1979m. ll mėn. patyrė sunkią galvos traumą mėnesį buvo be sąmonės, buvo operuotas, likęs kaulo defektas kairėje kaukolės pakaušinėje dalyje. 1998m. ir 200lm. Tiriamasis patyrė galvos smegenų insultus. Pagirių ambulatorijos 2004-05-24 pažymoje nurodyta diagnozė - liekamieji reiškiniai po galvos smegenų insulto (2001m.) su pareze (paralyžiumi) ir afazija (nesugebėjimas išreikšti savo minčių žodžiu ir suprasti kitų sakomų žodžių); organinė demencija".

2004-12-20 teismo nutartyje dėl globos tiriamajam V. M. nustatymo atžymėta, kad „Vilniaus rajono socialinės rūpybos skyriaus atstovė paaiškino, kad tarp neveiksnaus V. M. sūnaus M. M. ir dukters B. M. vyksta ginčai ir nesutarimai, pagrįsti turtiniais interesais" (c.b.43l).

Iš pateiktų tiriamojo V. M. medicininių dokumentų (asmens sveikatos istorijos iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (duomenys neskelbtini) ambulatorijos (l egz.) ir VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (l egz.) žinoma, kad įrašai asmens sveikatos istorijoje pradėti daryti nuo 1983-11-28. Tiriamasis V. M. 1987-07-15 buvo konsultuotas kardiologo, nustatyta dgn.: Aterosklerozė. Aterosklerotinė kardiosklerozė. Simptominė hipertenzija. Pilna kairės Hiso pluošto kojytės blokada. 1997-09-30 aprašyta: „Namie. Po buvusios traumos ir kaukolės trepanacįjos jau keletą metų guli ir nevaikšto, obj.: galvos kaukolėje kaulinis defektas. Sukalbamas, veido mimika sustingusi, judesiai lėti, dgn.: Trauminė galvos smegenų liga. Aterosklerotinė širdies kraujagyslių liga". 1999-01-12 atžymėta: „namie, ėjo pats į kiemą, nukrito, labai sumušė krūtinės ląstą, kairės pusės nevaldo, dgn.: Trauminė galvos smegenų liga su kairių galūnių pareze. Hipertenzija. Krūtinės ląstos sumušimas". 1999-02-13 įrašyta: „Namie. Pasidarė blogiau, paretinė pusė labiau susilpnėjo, dgn.: Trauminė galvos smegenų liga su hemipareze. Hipertenzinė liga". 2001-01-08 įrašyta: „visiškai nebevaikšto, nejaučia kada tuštinasi ir šlapinasi, kalba lėkštai. Pavalgo padėtą prieš jį maistą, ant kojų nepastovi, visiškai nevaldo kairės pusės, pats neatsigula, neatsisėda, dgn.: Liekamieji insulto reiškiniai su kaire hemipareze ir apatine parapareze, sauskelnės, visiška negalia". 2001-01-15 aprašyta tiriamojo būklė pagal Barthel indeksą: „Pavalgo dešine ranka, kai maistas prieš jį padėtas, neatsisėda ir neatsigula, asmens tualeto pats nesugeba atlikti, maudytis pats nesugeba, absoliučiai nevaikšto, invalido vežimėliu naudotis nesugeba, apsirengti ir nusirengti tik su pagalbininku, žarnyno f. nevaldo, šlapimo pūslės f. nevaldo, sumoje 10 balų, nukreiptas visiškai negaliai". 2001-01-24 MSEK tiriamajam nustatyta pirma invalidumo grupė. 2001-03-22 įraše atžymėta: „Po neurologo konsult. Bendra būklė be žymesnės dinamikos, liekamieji insulto reiškiniai". 2001-06-09 įrašyta: „savijauta be žymesnių pakitimų. Pilnai aptarnaujamas. 169" (cerebrovaskulinių ligų padariniai), 2001-07-03 įrašyta: „blogai miega", 2001-09-07: „būklė tapati, viską daro po savimi", 2001-10-08 - „skundų nepateikia, būklė be dinamikos", 2001-11-09 - „būklė be dinamikos, vaistų nereikalauja, tik priežiūros". 2001-11-14 įrašyta: „buvo pakilęs aukštas kraujospūdis, blogai jaučiasi" - tiriamajam buvo suleista vaistų (sol. Euphylini). 2001-11-15 atžymėta: „naktį buvo neramus, blogai miegojo, skundžiasi skausmu paralyžuotoje pusėje, pats mažai pajuda, prašo apkloti", 2001-11-28 - „nemiega naktimis, nebepadeda Diazepamas, šiaip labai silpsta". 2001-12-10 įrašyta: „Skundai tie patys, vis silpnėja, jau pats nepavalgo, pats neatsisėda, naktimis šaukia, kalba su angelais". 2001-12-29 aprašyta: „per metus laiko stebėjimo būklė negerėja, negalia progresuoja, nustojo sėdėti, pasodintas nukrinta, pats nebepavalgo, savęs visiškai neapsitarnauja. Tuštinimosi ir šlapinimos nekontroliuoja.“ Liekamieji galvos smegenų insulto padariniai su pareze ir agresija". 2002-01-11 MSEK tiriamajam nustatė pirmą invalidumo grupę. Padarytas įrašas: „Būtina psichiatro k-ja ir gydymas, nes atrodo, kad šiuo metu yra depresija". 2002-02-11 įraše atžymėta: „Bendra būklė išlieka nekokia. Gan agresyvus, nesukalbamas, neadekvatus". 2002-07-01 tiriamasis V. M. apžiūrėtas psichiatro, psichinė būklė aprašyta: „1979m. buvusi galvos smegenų trauma, 1 mėn. buvo be sąmonės, operuota galvos smegenys. Prieš 3 metus buvo galvos smegenų insultas, paralyžuota kairė kūno pusė, po to labai greitai silpnėjo atmintis, pats negali apsitarnauti. Nustatyta I invalidumo gr. ir 6 mėn. buvusi nustatyta visiška negalia. Produktyviam kontaktui neprieinamas dėl blogos atminties, be iniciatyvos, dalinė dezorientacija, nežino dienų, mėnesių, metų. Nepažįsta namiškių. Mąstymas lėtas, paviršutiniškas, konkretus. Atmintis silpna, negali pakartoti kelių žodžių, nepažįsta artimųjų. MMSE atlikti neįmanoma dėl pažintinių funkcijų sutrikimo, intelekto smukimo, visiškai nekritiškas, socialinė dezadaptacija, kasdienių gyvenimo įgūdžių sutrikimas. Išvada - buvusi galvos smegenų trauma, insultas, šiuo metu vyrauja demencijos reiškiniai. Nust. dgn.: Mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija F01.3". 2002-07-09 tiriamajam MSEK pripažino visišką negalią neterminuotai. Papildomai gautoje tiriamojo V. M. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyta tiriamojo sveikatos būklė 2008-02-29, kas neturi esminės reikšmės jo būsenos testamento sudarymo metu (2001-11-27) įvertinimui.

Teismo psichiatrijos ekspertizės išvados padarytos pagal esamus medicininius dokumentus,o ekspertizės akte konstatuojama,kad tiriamasis V. M. 1979m. patyrė sunkią galvos traumą po kurios jis buvo pripažintas neįgaliu. 1997m. tiriamasis nebegalėjo savęs apsitarnauti - (Jau keletą metą guli ir nevaikšto"), jam stebėti nepatikslinto pobūdžio psichikos sutrikimai („sukalbamas, veido mimika sustingusi, judesiai lėti" ). 1999m. užfiksuotas tiriamojo V. M. būklės pablogėjimas („pasidarė blogiau, susilpnėjo"), o 2001-01-08 nurodytas dar žymesnis jo būklės sutrikimas („visiškai nebevaikšto, nejaučia kada tuštinasi ir šlapinasi, kalba lėkštai, visiškai nebevaldo kairės pusės), kurio aprašyme nurodyti ne tik neurologiniai sutrikimai po patirto smegenų infarkto (k. pusės kūno nevaldymas), bet ir psichinės būklės sutrikimai (šalinimo f-jų kontrolės praradimas, kalbos ir mąstymo turinio sutrikimas), kurie vertinami kaip tikėtina pažintinių funkcijų sutrikimo (demencijos) simptomatika. 2001-01-15 tiriamojo būsena įvertinta kaip visiškai priklausoma (pagal Barthel indeksą gauta 10 balų, aprašyta, kad tiriamasis nebesugeba suvokti kasdienės asmens higienos poreikių). Tiriamojo V. M. būklės aprašyme atžymėta, kad jam nestebėta funkcijų atsistatymo (gerėjimo) dinamikos (2001-03-22 - „būklė be žymesnės dinamikos", 2001-06-09 - „be žymesnių pakitimų, pilnai aptarnaujamas, 2001-09-07 - „viską daro po savimi", 2001-10-08 - „skundų nepateikia, būklė be dinamikos"). Vėlesniuose įrašuose (2001-11-14, 2001-11-15 ir 2001-11-28) atžymėta tiriamojo V. M. būklės ženklus pablogėjimas („pakilęs aukštas kraujospūdis", „buvo neramus", „nemiega, šiaip labai silpsta"). Toks įrašas patvirtina, kad tiriamojo V. M. bendra būklė lygiagrečiai ir jo psichinis funkcionavimas labai ženkliai pablogėjo prieš surašant jam 2001-11-27 testamentą. 200lm. lapkričio 28 (t.y. dieną po surašymo) atžymėtas ryškus bendras nusilpimas, o 2001-12-10 (t.y. praėjus po testamento surašymo 13-ai dienų) atžymėta, kad tiriamajam pasireiškė psichozės reiškiniai (haliucinacijos ir kliedesiai - „nemiega, kalba su angelais"). Tiriamajam pastoviai blogėjo bendra jo būklė ir psichinės pažintinės funkcijos (2002-02-11 nurodyta „nesukalbamas, neadekvatus, agresyvus"). 2002-07-01 ( t.y. praėjus 8 mėnesiams po testamento surašymo) tiriamajam psichiatras nustatė kraujagyslinės demencijos diagnozę. Tiriamojo V. M. psichinė būsena testamento sudarymo metu nebuvo pilnai ištirta ir įvertinta psichiatro, tačiau esantys medicininiai duomenys leidžia daryti prielaidinę išvadą, kad tiriamajam pažintinės funkcijos nusilpo po patirtos traumos, blogėjo dėl bendros aterosklerozinės ir bendro nusilpimo procesų ir ženkliai pablogėjo po patirto galvos smegenų infarkto, todėl V. M. testamento sudarymo metu (2001-11-27) pasireiškė pažintinių funkcijų deficitas - įgimta silpnaprotystė - mišri kraujagyslinė demencija (F01.3), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 1, b.l. 146-148).

Liudytojas M. U. paaiškino, kad yra šalių kaimynas. Pažinojo jų tėvą. Pasikalbėdavo su juo, kai 2001 m. M. darė remontą. Tėvas gulėjo lovoje. Klausdavo, kaip sveikata. Testamento surašyme nedalyvavo. Atsimena, kai mirė V. M. žmona, remontą darė po to. Liudytojas lankydavosi tik su reikalais. V. M. jį atpažino, sakė kojas skauda. Kalbėjo lėtai, aiškiai, neturėjo artikuliacijos defektų.

Liudytoja M. M. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūne nuo 1999 m.. Pažįsta atsakovus. Pirmą kartą važiavo pas juos, kai sūnus prašė surašyti testamentą, nes tėvas gulintis. Pas notarą brangiau mokėti ir reikia nuvežti. Ji turėjo apžiūrėti, ar žmogus sąmoningas, kalba, reikia paimti liudytojų pasus. Kalba su žmogum, klausia, kiek vaikų, kam nori surašyti testamentą. Jis buvo sąmoningas, šnekėjo. Sėdėjo lovoje, vaikščioti negalėjo. Ji paėmė pasą, grįžo į seniūniją, atspausdino testamentą, atvežė ir jis pats pasirašė. Ji bendravo su juo lenkiškai, bet testamentas surašytas lietuviškai. Turinį ji išvertė į lenkų kalbą. Jis pats pasirašė testamentą. Namie buvo dvi moterys, seniūnė bendravo su jomis. Kai ji pamatė, kad jis kalba normaliai, tai liudytojai nereikalingi. Nepamena, koks buvo jo parašas. Jis tik pasirašė pirmą raidę, nes seni žmonės. Pagal žmogaus kalbą galima suprasti, ar jis sąmoningas. 72 m. žmogus  nepasirašo vardo, pavardės, nes jie baigė 2-3 klases. Jei žmogus nekalba, ji nepasirašo testamento, siunčia pas notarą. 2001 m. užteko parašo ant testamento. Dabar reikalauja, kad būtų pilnas vardas ir pavardė. Buvo švariai aprengtas, žilas. Svarbiausia, kad pasakytų, su kuo gyvena, kas jį prižiūri. Ji klausė, ar pasirašys, jis atsakė, kad pasirašys.

Kaip matyti iš atsakovų ir šios liudytojos paaiškinimų teismui, skiriasi visų trijų nurodomos aplinkybės dėl dalyvavusių asmenų tetamento surašymo metu. Atsakovė nurodo vieną liudytoją-kaimynę. Atsakovas nurodo dvi moteris ir žmoną, tai reiškia tris asmenis, o seniūnė nurodo du asmenis.

Liudytoja H. F. nurodė, kad yra šalių kaimynė. Buvo, kai V. M. pasirašė testamentą. Buvo atvykusi seniūnė (duomenys neskelbtini). Klausinėjo M., jis atsakė, atpažino liudytoją, nors buvo gulintis. Klausė, kurių metų vaikai, atsakė metus. Nepamena, ar jis pats pasirašė testamentą. Seniūnė buvo kviesta dėl testamento. Tai buvo vieną kartą. Nežino, kuo M. dirbo, ar buvo raštingas. Buvo atsirėmęs ant pagalvių, žilas.

Liudytoja V. V. nurodė V. M. pažinojusi. Ji 28 m. dirbo ambulatorijoje. Jam buvo aukštas spaudimas, ištiko insultas. Po pirmo insulto buvo paralyžiuota ranka, kuri pusė, – nepamena. Buvo motoriniai kalbos sutrikimai, bet buvo adekvatus. Ji važiuodavo į namus. 2001 m. būklė kaip po insulto; mano, kad galėjo pasirašyti. Turbūt paralyžius buvo iš kairės. Po paralyžiaus nelaikė šlapimo, tokie sutrikimai dažnai būna po insulto. Smegenys reguliuoja visą organizmą. Ji V. M. lankydavo kas mėnesį, kviesdavo M. ir M. M.. Kai buvo žmona, jie patys tvarkėsi, o kai numirė, tvarkė sūnus. Antras insultas buvo po kelių metų. Jis buvo adekvatus, bet negalėjo greitai išsireikšti. Norėdavo daug papasakoti. Galėjo pasakoti apie vaikus, darbą. Nežino, kad jis būtų buvęs ištiktas komos 40 d., tai neeilinis dalykas. Kortelėje tokių duomenų nebuvo. Visos komplikacijos dėl spaudimo.

Teismo posėdyje apklausta ekspertė V. M. nurodė, kad V. M. turėjo galvos traumą 1999 m. būklės pablogėjimas, 2001 m. nerišli kalba, kalba lėkštai, nejaučia kada tuštinasi ir šlapinasi. Tai atžyma, kad žmogus nevaldo šalinimo funkcijų, rodo, kad gili demencija ir gilūs pažeidimai smegenų. Neramus, kai elgiasi neadekvačiai, lipa iš lovos, nemiega, t.y. psichozinė delyrinė būklė. Bendra būklė buvo pablogėjusi po 11-27 surašymo testamento, vėliau 12-14 dar pablogėjo, kalba su angelais. Ne specialistui labai sunku įvertinti psichinę būklę, jis gali pasilabinti, atsakyti apie savo sveikatą. Kad žmogus galėjo kalbėti, tai nereiškia, kad jis sugeba mąstyti, analizuoti, priimti informaciją ar jos pasekmes.Esminių dalykų jis suvokti tuo metu negalėjo.Liga įsisenėjusi, smegenų pažeidimas senas, jau po galvos traumos. Praėjus po insulto 10 mėn., būklė blogėjo, demencija tik gilėjo. Funkciniai sutrikimai atsiranda gilėjant silpnaprotystės demencijai. Vien tuo nesiriamia,t.y.demencija komplekse seka vėliau.Psichozės reiškiniai prasidėjo po 13 d. surašius testamentą. Demencijos ne pirma stadija, kai pasireiškia psichozės reiškiniai, tarp pirmųjų ir antrųjų veiksnių būklė demenciška. Terapeutas negali įvertinti psichinių ligų, įrašai, kad žmogus „nemiega, kalba su angelais“, yra psichozės reiškiniai. Vertinant iš terapeutinės pusės, tai patologija lėtinė, jau fiksuojami psichikos sutrikimai.Gydytoja sąlygas stebėti turėjo, bet ar ji tai darė, nežinia. Žmogus buvo stebimas iš terapinės pusės. Terapeuto pastebėjimas, kad būti adekvačiam iš jo pusės, ir iš psichiatro pusės visai kas kita. Bet psichozės ir kliedesiai buvo fiksuoti 13 d. po testamento pasirašymo. Psichiatras pakviestas po 8 mėn., komisija jam nustatė 1 gr. Invalidumą, negalia progresuoja,pasodintas nukrinta,nevalgo,su kaire parezė ir agresija.Tai neprieštarauja ekspertės duotai išvadai, ji rašė iš to, kas buvo pateikta, kiek neurologas aprašė.Neurologas netiria psichinių pažeidimų, tai psichiatro uždavinys. Siuntime 07 mėn. neįrašyti įrašai dėl psichinės būklės, bet jis buvo apžiūrėtas psichiatro po 8 mėn., nustatyta mišri kraujagyslinė demencija. Jei MMSA negalima atlikti, tai reiškia, kad galutinė demencijos būklė. Jis gali atpažinti artimuosius savo aplinkoje, seną informaciją, veidus. Atminties sutrikimai vertinamo pagal ribo dėsnį. Pirmiausia nukenčia naujos informacijos suvokimas, sena informacija iš vaikystės, jaunystės išlieka. Su tais žmonėmis, su kuriais turėjo kontaktą, jis atpažino, bet su nauja informacija jam sunku. Jis gali nurodyti vaikų vardus ir jų gimimo datas. Sveikas žmogus gali tenkinti savo poreikius, bet jei jis nesuvokia savo poreikių, tai rodo psichikos sutrikimą.

Pagal Tarptautinės ligų klasifikacijos 10-tos redakcijos „Psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“ rekomendacijas, demencija (silpnaprotystė) diagnozuojama tuomet, kai demencijos simptomai trunka bent šešis mėnesius. Demencija - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas. Demencija sukelia žymų intelekto smukimą, kasdieninių gyvenimo įgūdžių, tokių kaip: prausimasis, apsirengimas, asmeninė higiena, maitinimasis ir tualetas, pablogėjimą.

Teismas daro išvadą,kad ekspertė išsamiai ir objektyviai išnagrinėjusi V. M. psichinę būseną testamento sudarymo momento vienareikšmiškai konstatavo ir ekspertizės akte,ir teismo posėdžio metu,kad 2001-11-27 V. M. sirgo psichine liga dėl kurios jis negalėjo suprasti testamento surašymo veiksmo,jo pasekmių ir negalėjo valdyti savo veiksmų.V. M. pcihinė būsena negalėjo staiga pablogėti,jo liga buvo jau ne pirmus mėnesius,ir ne pirmus metus (tai rodo ligos eigos analizė nuo 1999 metų),nes iš esmės V. M. nebuvo gydomas dėl psichinių ligų,o jo būklė negerėjo,o priešingai tik blogėjo.Per du metus Barthel indeksas krito 20 balų,o jau po pusės metų iš viso negalima buvo nustatyti šio indekso. 

Liudytojų parodymais teismas šiuo atveju negali pasiremti,nes jie visi,neturėdami reikiamų žinių ar išsilavinimo,nurodė tik bendrą V. M. savybę,kad jis kalbėjo,atpažino artimuosius,kas nėra įrodymas iš medicininės-psichiatrinės pusės,kad V. M. buvo veiksnus.

Teismas taip pat negali remtis gydytojos V. V. parodymais,nes ji atliko tik bendrąją ligonio priežiūrą ir nėra kompetentinga psichiatrijos srityje tokia apimtimi,kokią turi ekspertė V. M. ar eilinis psichiatras.V. M. nenukreipimas gydyti dėl galimo psichinio sutrikimo pastoviai su juo bendraujant,kai jis „kalba su angelais“ gali rodyti,kad gydytoja nesuprato šių ir prieš tai buvusių požymių,kaip psichinės ligos požymių ir būtinumą nukreipti ligonį pas psichiatrą gana ilgą laikotarpį. 

Teismas kritiškai vertina atsakovų parodymus,kad V. M. prašė iškviesti seniūnę surašyti testamentą,nes atsakovai ir šalutiniais įrodymais(duomenys apie atsakovų nesutarimus dėl tėvo turto,kas nurodyta ir 2004 m.teismo nutartyje ),ir darant logišką prielaidą,buvo suinteresuoti asmenys,kad paveldėti turtą dviese.Būtent atsakovai galėjo daryti įtaką V. M. valiai(eksp.išvados 2 punktas),ir tik jų veiksmai sąlygojo testamento surašymą.Kitokią išvadą padaryti šioje byloje teismas neturi objektyvaus pagrindo(CPK 185 str.).

Teismui supranta,kad ištirtojo V. M. psichinė būsena testamento sudarymo metu nebuvo pilnai ištirta ir įvertinta psichiatro,todėl atlikus ekspertizę buvo padaryta prielaidinė,bet ne kategoriška išvada,nes tokia yra ekspertinė praktika.

CK 5.16 str. 1 d. 1 p. nustato, kad negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad testamento sudarymo metu V. M. nebuvo teismo pripažintas neveiksniu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra nustatytas CK 5.16 str. 1 d. 1 p. nurodytas testamento negaliojimo pagrindas. Be to, teismas nenustatinėja, ar buvo veiksnus asmuo, kuris bylos nagrinėjimo metu yra miręs. Pagal CK 5.16 str. 2 d. testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, todėl toks reikalavimas yra perteklinis.Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys grindžiamas ne tik V. M. neveiksnumu, bet ir tuo, kad jis nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, teismas vertina ieškinio pagrįstumą CK 1.80 str. 1 d.,1.89str.1d. pagrindu. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (LR CK 5.1 str.). Ieškovei J. U. teko pareiga įrodyti, kad testatorius V. M. testamento sudarymo metu (2001-11-27) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Pripažįstant testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, teismas turi pagrindą pažymėti, kad teismo psichiatrinės ekspertizės aktu,eksperto apklausa patvirtinus ir nepaneigus faktinės aplinkybės, jog testatorė testamento sudarymo metu dėl psichinės ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir, šalims nepareiškus prašymo skirti papildomą teismo psichiatrinę ekspertizę, remiamasi visų byloje surinktų teisiškai reikšmingų faktų visumos analize ir dėl sveikatos būsenos ir dėl testamento turinio. Įvertinant testatoriaus sveikatos būseną ir jo valią dėl testamento remiamasi medicininiais dokumentais, jų analize teismo psichiatrinės ekspertizės akte, eksperto parodymais ir kitais įrodymais, teismo posėdyje apklaustais liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais (CPK 177 straipsnis). Byloje atlikta Teismo psichiatrijos pirminė pomirtinė ekspertizė (t. 1, b.l. 146-148) grindžiama V. M. medicininiais dokumentais, kuriuose užfiksuoti jo sveikatos būklės aprašymai nuo 1983 metų.Ekspertizė yra išsami, atitinka CPK 216 str. reikalavimus, todėl atlikta ekspertizė bei ekspertės parodymai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu nesudaro pagrindo abejoti jos išvadomis ir ekspertės parodymais.Teismas daro išvadą, kad V. M. testamento sudarymo metu 2001-11-27 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - įgyta silpnaprotyste -mišria kraujagysline demencija, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas,išanalizavęs byloje surinktus teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra leistini sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu daro išvadą, kad 2001 m. lapkričio 27 d. sudarytas testamentas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes juo testatorius nepagrįstai atėmė iš dukros J. U. paveldėjimo teisę,ir tai įvyko dėl testatoriaus sveikatos būsenos ir dėl šios priežasties susidėjusių faktinių gyvenimo aplinkybių,kadangi V. M. dėl psichinės būsenos ginčijamo testamento sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, t. y. šis testamentas sudarytas jam būnant neveiksniam. Toks vienašalis sandoris yra su valios trūkumais ir teisinių pasekmių sukurti negali, todėl pripažintinas negaliojančiu ir naikintinas (CK 1.63 str. 1 d.,1.80str.1d.,1.89str.1d.,5.15str. 2d., 5.16 str. 1 d. 1 p.,5.17 str.,).

Bylinėjimosi išlaidos: ieškovės 136 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 1), dar 100 Lt žyminio (t. 1, b.l. 35).Ieškovė už ekspertizę sumokėjo 1334,50 Lt (t. 1, b.l. 128 ir teismo buhalterijos duomenimis visą sumą(b.l.145,antra pusė)). Atsakovo M. M. išlaidos 1200 už advokato paslaugas (t. 1, b.l. 96),ir dar 1000 Lt (t. 2, b.l. 29).Ieškovės teisinė pagalba valstybei kainavo 680 Lt (t. 2, b.l. 28).Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudaro 53,37 Lt.

Kadangi ieškinys tenkinamas,iš atsakovų solidariai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovei:žyminis mokestis reikalavimą pripažinti testamentą negaliojančiu,už ekspertizės išlaidas,t.y. viso 1470,50 Lt(CPK 88,93str.).

Iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei:už teisnę pagalbą ieškovei ir už procesinių dokumentų įteikimą,viso 733,37 Lt(CPK 88,93,96 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,96,177,178,185,216,259-269,270 str., str.,

                                                                 n u s p r e n d ė  :

 

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti,kad V. M.(a.k(duomenys neskelbtini) sudarytas 2001-11-27 testamentas yra negaliojantis,nes jo sudarymo metu V. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - įgyta silpnaprotyste -mišria kraujagysline demencija, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Priteisti ieškovei J. U. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. M. (a.k(duomenys neskelbtini) ir M. M. (a.k(duomenys neskelbtini) solidariai viso 1470,50 Lt(vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų B. M. (a.k(duomenys neskelbtini) ir M. M. (a.k(duomenys neskelbtini) solidariai 733,37 Lt (septynis šintus trisdešimt tris litus 37 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                        Vilmantas Ambrulevičius


Paminėta tekste:
  • CK5 5.11 str. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
  • CK
  • CK5 5.1 str. Paveldėjimo samprata
  • CPK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK5 5.16 str. Testamento ar jo dalių negaliojimas
  • CK2 2.10 str. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu
  • CPK 216 str. Eksperto išvada