Civilinė byla Nr. e2A-272-883/2026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03724-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.9.1.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.3.1.19.3
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Almos Jurgelienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vandenė“, V. B. ir S. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Dainava“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį 2025 m. lapkričio 3 d. patikslino, prašydama: priteisti iš atsakovės UAB „Vandenė“ 8 736,36 Eur skolą, 2,54 Eur metines palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas už 9 537,89 Eur sumą nuo civilinės bylos Nr. e2-5439-1252/2025 iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki dalies įsiskolinimo sumokėjimo (2025 m. spalio 9 d.), t. y. 344,93 Eur; priteisti 6 proc. procesines palūkanas už priteistą 8 738,90 Eur sumą nuo dalinio įsiskolinimo sumokėjimo dienos (2025 m. spalio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalies (skolos ir metinių palūkanų) atsisakymo ir šią civilinės bylos Nr. e2-5439-1252/2025 dalį nutraukti; priteisti solidariai iš atsakovų V. B., S. B. ieškovės naudai 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos Nr. e2-5439-1252/2025 iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki visiško įsiskolinimo sumokėjimo (2025 m. spalio 29 d), t. y. 47,33 Eur; grąžinti ieškovei 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio teikiant ieškinį atsakovams S. B., V. B.; priteisti solidariai iš atsakovų V. B., S. B. bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės UAB „Vandenė“ (t. 6, b. l. 2-10).
2. Teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo atsakovams V. B. ir S. B. nutraukė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeitė.
3. Ieškovė nurodo, kad teikia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei UAB „Vandenė“ nuosavybės teise priklauso 65808149/83531784 dalis buto/patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovės UAB „Vandenė“ įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2022-03-29 iki 2024-12-31 už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiai patalpai, padengus dalį įsiskolinimo, yra 8 736,36 Eur bei 2,54 Eur palūkanos.
4. Atsakovė UAB „Vandenė“ procesiniuose dokumentuose nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausanti patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo patalpa) dalis sudaro 497,07 kv. m. Ieškovė neteikė atsakovei kas mėnesį sąskaitų už laikotarpį nuo 2022-03-29 iki 2024-07-31, nors 2022-05-23 atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę apie tai, jog sąskaitas už ieškovės teikiamas paslaugas reikia siųsti atsakovei ir gavo patvirtinimą apie atitinkamo elektroninio laiško gavimą, o 2022-06-08 gavo UAB „Mano Būstas“ atsakymą į savo laišką, kuriuo buvo informuota apie bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus naudojamą sąskaitų pateikimo būdą. 2022-10-21 atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu, prašydama pateikti atsakovės mokėtojo kodą, gavo patvirtinimą apie laiško gavimą UAB „Mano Būstas“, tačiau prašytos informacijos nesulaukė. Iki pat 2024 m. lapkričio mėnesio atsakovei nebuvo teikiamos jokios sąskaitos už ieškovės administravimo paslaugas. Tik 2024-11-26 atsakovei elektroniniu paštu buvo pateiktos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros: 2024-08-31 PVM sąskaita faktūra „Už suteiktas paslaugas 2024 m. rugpjūčio mėn.“, 2024-09-30 PVM sąskaita faktūra „Už suteiktas paslaugas 2024 m. rugsėjo mėn.“, 2024-10-31 PVM sąskaita faktūra „Už suteiktas paslaugas 2024 m. spalio mėn.“, kuriose nurodyta, jog sąskaitose nurodytos paslaugos suteiktos objektui adresu (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų apie tai, kaip sąskaitose nurodytos mokėtinos sumos apskaičiuotos ir/ar kokiu pagrindu priskaičiuotos, nebuvo pateikta.
5. 2024-12-05 atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų pateikti informaciją apie sąskaitose įvardintų sumų apskaičiavimą. Ieškovė pateikė 2025-01-27 pranešimą, kuriame nenurodė sąskaitose apskaičiuotų mokesčių skaičiavimo metodikos/tvarkos ir kartu su kuriuo nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąskaitų turinį – kartu su atitinkamu raštu atsakovei buvo pateiktas tik ieškovės vienašališkai paruoštas „Suvestinis apyvartų žiniaraštis“ ir „Detalizacija“, kuriuose nurodytų „išlaidų“ bei „suteiktų paslaugų“ kainos pagrįstumo nėra galimybės įvertinti. Ieškovė iki pat bylos iškėlimo nebuvo pareiškusi atsakovei ir byloje nėra pareiškusi pagrįsto reikalavimo apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo bei priežiūros išlaidas. Su ieškiniu ieškovė apskritai nepateikia jokių objektyvių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, tuo tarpu aukščiau aptartų sąskaitų pateikimas atsakovei 2024 m. pabaigoje, nepagrindžiant jų turinio, t. y. nepateikiant jose įvardintų paslaugų suteikimą bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų, taip pat nelaikytinas tinkamu reikalavimo pateikimu.
6. Be to, 2024-12-05 atsakovė raštu informavo ieškovę apie ginčo patalpos nuomą tretiesiems asmenims. Nuomos sutartyje buvo numatyta prievolė nuomininkui apmokėti išnuomotam turtui priskiriamą namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus išrašomose sąskaitose įvardijamų mokėtinų sumų dalį. Taigi, ieškovei išrašant sąskaitas kas mėnesį, atsakovės turto nuomininkai atitinkamas išlaidas būtų kompensavę. Ieškovė į ieškinio sumą įskaičiuoja kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui. Tačiau kaupiamosios lėšos, skirtos namo atnaujinimui, yra namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo administratorius. Kaupiamosios lėšos negali būti priteisiamos ieškovės, nesančios atitinkamų lėšų savininku, naudai, todėl ir šiuo aspektu ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai Joniškyje 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priėmė ieškovės UAB „Mano Būstas Dainava“ ieškinio atsakovei UAB „Vandenė“ dėl 238,10 Eur skolos priteisimo atsisakymą; priteisė iš atsakovės UAB „Vandenė“ ieškovei UAB „Mano Būstas Dainava“ 8 498,26 Eur skolą, 2,54 Eur palūkanas, 344,93 Eur procesines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 500,80 Eur sumą nuo dalinio įsiskolinimo sumokėjimo dienos (2025-10-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 16 881,54 Eur bylinėjimosi išlaidas; civilinės bylos dalį dėl 238,10 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Vandenė“ nutraukė.
8. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje kaip precedentu vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1503-855/2025, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo iš ankstesnio ginčo patalpų savininko.
9. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovė teikia namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2006-05-05 Kauno miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (buvęs UAB „Dainavos būstas)“ ir 2008-08-20 susitarimo su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl 2003-08-20 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (buvęs UAB „Nemuno būstas“). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovei UAB „Vandenė“ nuosavybės teise priklauso 65808149/83531784 dalis negyvenamosios patalpos-viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 630,94 kv. m ploto, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė teismui atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras už paslaugas, suteiktas nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.
10. Spręsdamas dėl atsakovės prievolės mokėti mokesčius, remdamasis ieškovės atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais (paslaugų teikimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų ir jų detalizacijų už ginčo laikotarpį, atliktų darbų priėmimo aktų, mokėjimų už paslaugas, statinio techninės priežiūros žurnalų ir statinio apžiūros aktų, skambučių įrodymų, namo rodiklių sąrašo, mokėjimų už daugiabučio namo techninę priežiūrą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, mokėjimų už teritorijos priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų registravimo žurnalo, šilumnešio parametrų šilumos punkte registravimo žurnalo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo (2025-04-14 DOK-22784, 2025-05-12 DOK- 56814, 2025-06-14 DOK-35825, 2025-06-10 DOK-35307, 2025-08-01 DOK-45951, 2025-08-06 DOK-46607, 2025-08-07 DOK-46876, 2025-08-13 DOK-48060, 2025-11-06 DOK-66244), teismas nustatė, kad ieškovė teikė namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl atsakovei kilo įstatyminė pareiga už šias paslaugas mokėti (CK 4.82 straipsnis).
11. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti skolą už šias išlaidas: namo administravimo, daugiabučio namo techninės priežiūros, privalomųjų kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, teritorijos priežiūros išlaidas, kitas išlaidas, skirtas inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti bei likviduoti ir pan. Akcentavo, kad Nuostatų 8-12 punktuose yra nurodytos visos šios išlaidos, už kurias administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas. Teismas sprendė, kad ieškovė atliko tiek bendrojo naudojimo objektų darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tiek namo bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą, vandens sistemų, teritorijos priežiūrą, rinko privalomąsias kaupiamąsias įmokas, prie kurių apmokėjimo turi prisidėti atsakovė proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl dėl šių darbų (suteiktų paslaugų) patirtų išlaidų apmokėjimo patalpų savininko sutikimas nereikalingas, o butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka nebūtų priimamas, nes tokių ieškovės turėtų išlaidų apmokėjimą nustato Nuostatų 8 - 13 punktai. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės argumentus, kad ji neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių ji nėra davusi sutikimo, atmetė kaip nepagrįstus.
12. Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, jog ieškovė, UAB „Mano Būsto priežiūra“ ir UAB „Mano aplinka“ priklauso susijusių ūkio subjektų grupei. Teismas atkreipė dėmesį, kad CK 4.84 straipsnio 8 dalis galioja nuo 2023 m. sausio 1 d. Minėtu įstatymu nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorių iki įstatymo Nr. XIV-1356 įsigaliojimo pradėtos su administruojamu namu susijusių prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūros baigiamos pagal iki įstatymo Nr. XIV-1356 įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Teismas vertino, kad sutartys su UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ yra sudarytos iki minėtos įstatymo nuostatos įsigaliojimo, todėl ieškovei vykdant prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūras, CK 4.84 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas negalėjo būti taikomas, nes jo tuo metu nebuvo. Minėtos paslaugų teikimo sutartys yra galiojančios, jos nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovės atsisakymas apmokėti už suteiktas paslaugas šiuo pagrindu atmestas kaip nepagrįstas.
13. Spręsdamas dėl paskaičiuotų mokėjimų pagrįstumo, teismas nurodė, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovė skaičiavo mokestį pagal atsakovei proporcingai tenkantį plotą, t. y. 549,88 kv. m., tai atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis.
14. Teismas pažymėjo, kad pateiktose sąskaitose yra nurodyti mokesčių apskaičiavimo tarifai; minėtos sąskaitos pagrindžia, kad mokesčiai apskaičiuojami pagal tokią formulę – patalpų savininkui proporcingai priklausantis patalpų plotas padauginamas iš paslaugos įkainio (tarifo) ir gaunama mokesčio suma.
15. Remdamasis įrodymų visuma, teismas sprendė, kad ieškovės taikyti paslaugų tarifai buvo nustatyti paslaugų teikimo sutartyse, jie neviršijo teisės aktais nustatytų maksimalių tarifų dydžių ir sąskaitos yra apskaičiuotos tinkamai ir aiškiai. Proceso eigoje atsakovė apmokėjo 798,99 Eur skolą už administravimo išlaidas, 238,10 Eur skolą už kaupiamąsias lėšas (2025-10-09, 2025-11-24 mokėjimai) ir ieškovė šioje dalyje savo reikalavimus sumažino. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė ir dėl šių išlaidų neapmokėjimo gynėsi tais pačiais argumentais, jog neapmoka jų ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad neaiškūs paskaičiavimai, nežinoma sąskaita, į kurią reikia pervesti pinigus, tačiau proceso metu šias išlaidas apmokėjo, kas rodo, kad ieškovės paskaičiuoti mokėjimai vis tik yra aiškūs.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog prievolės nevykdo, nes viskas yra neaišku, tačiau atsiliepime į patikslintą ieškinį, ginčydama bylinėjimosi išlaidas, teigia, jog byla nėra sudėtinga, byla yra dėl skolos priteisimo, kurioje tiek faktinė situacija, tiek teisinis reglamentavimas yra visiškai aiškus, nereikalaujantis specialių žinių ar specialaus „įdirbio“. Tai akivaizdžiai rodo, jog atsakovės atsikirtimai yra deklaratyvūs, nenuoseklūs ir niekuo nepagrįsti.
17. Spręsdamas dėl sąskaitų pateikimo ir šalių bendradarbiavimo nebuvimo, remdamasis šalių susirašinėjimu, teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė nebendradarbiavo, nes į visus atsakovės siųstus laiškus ieškovė atsakė, išskyrus į atsakovės 2025-07-23, 2025-09-25 užklausas. Minėtos atsakovės užklausos, kurių turinys beveik tapatus atsakovės atsikirtimams į ieškinio reikalavimus, pateiktos jau vykstant teisminiam procesui, todėl ieškovė į šias užklausas atsakė procesinių dokumentų forma ir įrodymais, kuriuos teikė į bylą siekdama paneigti atsakovės atsikirtimus.
18. Teismas pripažino atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ieškovė nesiuntė sąskaitų, tačiau atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris turi pareigą tinkamai vesti buhalteriją, teikti deklaracijas, finansines ataskaitas ir kitus duomenis valstybinėms įstaigoms ir pan., todėl nėra pagrindo teigi, jog atsakovė nesuprato, nemokėjo ar nežinojo, jog su sąskaitomis susipažinti ir jas apmokėti galima prisijungus prie savitarnos. Teisės aktai nesieja prievolės vykdytinumo su sąskaitos atsiuntimu paštu ar el. paštu. Faktas, kad sąskaitos atsakovei nebuvo siunčiamos, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti realiai ieškovės patirtas išlaidas už administravimą, eksploatavimą bei komunalines paslaugas. Tokią išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2025-06-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1503-855/2025).
19. Spręsdamas dėl išlaidų už teritorijos bei laiptinių tvarkymą priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovės pareiga tvarkyti ir palaikyti švarą atitinkamose naudojamose teritorijose yra įtvirtinta imperatyviose teisės normose (Nuostatų 8.6, 9 p.; Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 patvirtintose Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse). Taip pat nurodė, kad 2019-06-04 paslaugų teikimo sutartimi ieškovė ir UAB „Būsto aplinka“ sutarė, kad UAB „Būsto aplinka“ vykdys kompleksinį bei visapusišką daugiabučiams gyvenamiesiems namams priskirtos bei faktiškai naudojamos teritorijos tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų (laiptinių) valymo paslaugų atlikimo proceso administravimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; byloje pateikti įrodymai (sąskaitų išrašai) patvirtinantys apmokėjimą už atliktus darbus. Teismas nesirėmė šalių pateiktomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose fiksuota pastato ir aplinkos būklė 2025 m. rudenį, o ne ginčo laikotarpiu. Remdamasis ieškovės atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad ieškovė teikė ginčo pastatui teritorijos priežiūros bei laiptinių valymo paslaugas ir už jas su paslaugų teikėju atsiskaitė, pažymėjo, kad atsakovė dėl ieškovės paslaugų teikimo, ar jų kokybės su prašymais ar pretenzijomis į ieškovę niekada nesikreipė.
20. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodymais pagrindė suteiktų paslaugų faktą, apimtis, atsakovės įsiskolinimo dydį; tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškovės suteiktomis paslaugomis, mokesčių paskaičiavimo teisingumu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų neteisingai ar nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, avarijų lokalizavimo darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nepagrįstai ar nekokybiškai ir iš atsakovės ieškovei priteisė 8 498,26 Eur skolą, susidariusią nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. už daugiabučio gyvenamojo namo administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas (CK 4.82, 4.84 straipsniai).
21. Spręsdamas dėl palūkanų priteisimo, teismas nurodė, kad atsakovės pareiga kilo iš prievolinių teisinių santykių ir piniginės prievolės įvykdymo terminas yra praleistas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 2,54 Eur palūkanos (CK 6.261 straipsnis), 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8500,80 Eur sumą nuo dalinio įsiskolinimo sumokėjimo dienos (2025 m. spalio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
22. Teismas sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių ir priteisė ieškovei 16 881,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
23. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vandenė“ prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. 2025 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1503-855/2025 nebuvo analizuojamos faktinės aplinkybės ir/ar teisinis reglamentavimas, reikšmingas šioje byloje; atsakovų atsikirtimai į jų atžvilgiu pareikštus ieškinius aptariamose bylose skiriasi iš esmės. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl CK 4.84 straipsnyje įtvirtinto draudimo taikymo/netaikymo, joje nebuvo keliami klausimai dėl sąskaitų, pagal kurias reiškiami ieškinio reikalavimai, išrašymo pagrįstumo ir/ar savalaikiškumo ir/ar pateikimo atsakovams momento, nebuvo sprendžiama dėl ieškovo kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus prievolės pagrįsti bendrojo naudojimo objektų savininkams teikiamas sąskaitas Nuostatuose nustatyta tvarka, nebuvo sprendžiamas/analizuojamas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus ar jo pasitelktų asmenų suteiktų paslaugų realumo klausimas, o skolos reikalauta pagal kitas PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas ne atsakovei ir ne už šioje byloje aktualų laikotarpį. Minėtoje Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl to, ar iš pastato bendrojo naudojimo objektų savininko reikalaujamos priteisti išlaidos yra, ar nėra susijusios su privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais, todėl šia byla neturėjo būti vadovaujamasi kaip precedentu.
23.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog visos ieškovės patirtos ir ieškiniu reikalautos atlyginti išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl dėl šių darbų (suteiktų paslaugų) patirtų išlaidų apmokėjimo patalpų savininko sutikimas nereikalingas, o butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka nebūtų priimamas, nes tokių ieškovės turėtų išlaidų apmokėjimą nustato Nuostatų 8 - 13 punktai, nepagrįsta ir liudija apie ydingą materialinės teisės normų taikymą.
23.3. Ieškovės vienašališkai parengtos „išlaidų“, kurių priteisimo reikalauta byloje, detalizacijose nurodyta, kad į ieškinio sumą įeina tokios išlaidos kaip nuotekų tinklų vamzdynų valymo darbai bendro naudojimo vamzdynuose, elektrofiziniai varžų matavimai, karšto vandens movinio cirkuliacinio siurblio keitimas, elektros kontrolinio skaitiklio įrengimas butui, šildymo sistemos remonto darbai 204 bute, elektros tiekimo atnaujinimas, automatinio jungiklio įjungimas, nuotekų tinklų vamzdynų valymo darbai bendro naudojimo vamzdynuose, elektros kabelio ar laido montavimas, judesio daviklio reguliavimas, ventilio keitimas (skersmuo 15-20 mm.), automatinių nuorintojų montavimas, jungtuko remontas, keitimas, lempų keitimas bendro naudojimo patalpose, ir t.t., „teritorijos tvarkymo“ išlaidos, kurios, ieškovės teigimu, apima laiptinių valymo ir pastatui priskirtos žemės sklypo dalies tvarkymo išlaidas. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ 12.1–12.5 papunkčiais paminėtosios išlaidos nelaikytinos susijusiomis su privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais; ieškovė neįrodė, kad detalizacijoje vardijamos išlaidos buvo būtinos tam, kad išsaugoti pastatą ar jo bendrojo naudojimo objektus nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo; elektros skaitiklio montavimas ir/ar laiptinių valymas ir/ar kt. reikalaujamos priteisti išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais pastato priežiūros reikalavimais. Pastato butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo tokioms išlaidoms faktas byloje nebuvo įrodinėjamas (priešingai – ieškovė patvirtino, kad butų ir kitų savininkų sprendimai dėl aptariamų išlaidų nebuvo priimti), ieškinio reikalavimai dėl tokių išlaidų atlyginimo turėjo būti vertinami kaip teisiškai nepagrįsti.
23.4. Duomenų apie pastato butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų įnašų likutį kaupiamųjų lėšų sąskaitoje byloje nėra, ieškovė neįrodinėjo, jog kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančių piniginių lėšų neužtenka/neužteko ieškiniu reikalaujamų išlaidų padengimui, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvadai apie aptariamų reikalavimų pagrįstumą net ir pritarus pozicijai, kad visos išlaidos susijusios su privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais. Ieškovė nepateikia informacijos apie lėšų, esančių kaupiamojoje sąskaitoje, likutį, nepagrindė, jog Detalizacijoje nurodytos išlaidos negalėjo būti padengtos iš kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančių piniginių lėšų.
23.5. Ieškovė, pirkdama paslaugas iš susijusių įmonių, pažeidė CK 4.84 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą draudimą, todėl reikalavimai priteisti susijusių ūkio subjektų grupės įmonių suteiktų paslaugų kainą privalo būti atmesti. Ieškovė su UAB „Mano aplinka“ ir UAB „Mano būsto priežiūra“ sudarytų sutarčių pagrindu kas mėnesį vykdė vis naujus paslaugų pirkimus, todėl CK 4.84 straipsnio 8 dalies norma šiuo atveju yra aktuali ir liudija apie atsakovės pareigos atlyginti aptariamo pobūdžio išlaidas, patirtas po 2023 m. sausio 1 d. nebuvimą. 2022 m. birželio 30 d. priėmus įstatymą Nr. XIV-1356 ieškovė privalėjo nutraukti aptariamas sutartis ir organizuoti paslaugų pirkimus įstatymo numatyta tvarka. Išlaidos, kurias ieškovė patyrė, pirkdama paslaugas iš susijusių ūkio subjektų grupei priklausančių asmenų po 2023 m. sausio 1 d. neprivalėjo ir neprivalo būti atlygintos. Atsakovė neprivalo ginčyti ieškovės su susijusių asmenų grupės įmonėmis sudarytų paslaugų sutarčių tam, kad paneigti savo prievolę atlyginti šių sutarčių pagrindu patirtas išlaidas. Perkant detalizacijoje įvardintas paslaugas nebuvo laikomasi jų įsigijimui taikomų teisės aktų reikalavimų, t. y. atitinkamas paslaugas ieškovė įsigijo ir/ar išlaidas patyrė, nesant tam teisėto pagrindo.
23.6. Ieškovė privalo įrodyti ne tik tai, kad skolos reikalauja pagrįstai, bet ir pagrįsti skolos skaičiavimus, pateikti visas sumas/išlaidas pagrindžiančius dokumentus (užsakymus, darbų/paslaugų priėmimo-perdavimo aktus, už darbus/paslaugas išrašytas sąskaitas bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus), taip pat paaiškinti visų detalizacijoje įvardintų sumų skaičiavimus, kuriais remiantis konkreti konkrečių išlaidų dalis priskirta atsakovei. Ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir teisės aktuose įtvirtintos pareigos, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei („neįrodė, kad yra priešingai“).
23.7. Ieškovės paaiškinimai apsiribojo tik nuorodomis į PVM sąskaitas-faktūras ir ieškovės mokėjimus, kurių absoliuti dauguma atspindi tik bendrą už aktualaus laikotarpio kalendoriniais mėnesiais ieškovės iš susijusių asmenų grupės įmonių tariamai įsigytų paslaugų kainą ir nepasirašytus paslaugų/darbų priėmimo-perdavimo aktus. Tik 1254,82 Eur suma, kuri apskaičiuota už darbus, pirktus ne iš susijusių asmenų, kurių atliktų darbų/paslaugų perdavimo aktai yra pasirašyti. Likusia ieškinio dalimi reikalaujama priteisti skolą už susijusių asmenų teiktas paslaugas, kurios dydis nebuvo ir nėra tinkamai pagrįstas; pvz., laiptinių valymo įkainis pateiktoje 2019 m. birželio 4 d. su UAB „Mano aplinka“ sudarytoje paslaugų sutartyje nėra įvardintas, o, ieškovės teigimu, nustatytas remiantis „teisiniu reglamentavimu“; nei teritorijos tvarkymo, nei laiptinių valymo paslaugų priėmimo-perdavimo aktų byloje nėra. Byloje nėra įrodymų jog šalia namo esanti teritorija ir/ar laiptinės buvo tvarkomos ieškovės pasitelkto asmens; liudytojais apklausyti asmenys paliudijo, kad takeliai prie namo nešluojami, žolė nepjaunama, žiemą sniegas nevalomas, laiptai smėliu/druska nebarstomi, kieme susidarančios šiukšlės netvarkomos, namo laiptinėje gausu šiukšlių/atliekų. Detalizacijoje įvardijamos už namo teritorijos priežiūrą priskaičiuotos mokėtinos sumos yra akivaizdžiai nepagrįsto ir neprotingo dydžio.
23.8. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovei už tą patį laikotarpį išrašytų sąskaitų turinys skiriasi nuo patalpų bendrasavininkams V. B. ir S. B. išrašytų sąskaitų turinio. Ieškovė skirtingai skaičiuoja mokėtinus mokesčius (kompensuotinas išlaidas), tai patvirtina ydingą sąskaitų rašymą ir ydingą pastato bendraturčių mokėtinų sumų skaičiavimą. Detalizacijoje įvardintų išlaidų pagrįstumo, realumo ir/ar ieškovės atliktų skaičiavimų teisingumo iš byloje esančios medžiagos nustatyti nėra įmanoma.
23.9. Šis teisminis ginčas galimai nebūtų kilęs arba nebūtų keliamas ta apimtimi, kokia tai buvo padaryta, jei ieškovė būtų elgusis teisėtai bei sąžiningai ikiteisminėje ginčo stadijoje, būtų bendradarbiavusi su atsakove, pateikusi prašomus dokumentus ir šalys, tikėtina, ginčą būtų išsprendę be teismo įsikišimo. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos nesąžiningo, netinkamo elgesio tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo metu, kas sudaro pagrindą taikyti CPK įtvirtintą išimtį, skirstant byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalaujamos priteisti teisinių paslaugų išlaidos negalėjo būti priteistos pilna apimtimi net pilnai patenkinus ieškovės reikalavimus, todėl teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas ir šiuo aspektu.
23.10. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtina vadovautis 2025 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1045-777/2025 – šioje nutartyje nuodugniai išanalizuotos teisės normos, turinčios esminę reikšmę tinkamam šios bylos išnagrinėjimui.
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei kyla įstatyminė pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys bei CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą už jai nuosavybės teise priklausančių patalpų bendrąjį išlaikymą.
24.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad sąskaitų faktūrų (ne)teikimas nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Faktas, jog sąskaitos atsakovei nebuvo siunčiamos, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti realiai ieškovės patirtas išlaidas už administravimą, eksploatavimą bei kitas komunalines paslaugas, atsakovė, kaip savininkė, savo pareigų vykdymu nesidomėjo. Įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai prievolės išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę vykdytinumo momentą sieja su nuosavybės įsigijimu ir suteiktomis paslaugomis, kurios skirtos įgytai nuosavybei išlaikyti. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė žinojo apie jai išrašomas sąskaitas ir apie šių sąskaitų prieinamumą; visas aktualias sąskaitas atsakovė gali matyti per „BonoDomo“ savitarną; atsakovė faktiškai žinojo apie sąskaitas, kadangi ji 2022-10-21 kreipėsi į ieškovę su prašymu gauti mokėjimo kodą.
24.3. Teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2025-06-03 suformuotu precedentu civilinėje byloje Nr. e2A-1503-855/2025. Abiejose bylose nagrinėjami identiški teisiniai klausimai dėl tų pačių patalpų, to paties administratoriaus ir tų pačių paslaugų, iš esmės tarp tų pačių šalių, tik dėl skirtingo laikotarpio.
24.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei taikyti paslaugų tarifai buvo teisingi, sąskaitos apskaičiuotos tinkamai ir aiškiai, o pateiktų įrodymų visuma patvirtino faktinį paslaugų suteikimą atsakovei. Ieškovė pagrindė savo poziciją ne tik įrodymų visuma, bet ir detaliais paaiškinimais, pagrindė teritorijos priežiūros paslaugų (apimančių ir valymo paslaugas) suteikimą; pagrindė daugiabučio namo techninės priežiūros paslaugų suteikimą; sąskaitų turinio skirtumai nekeičia fakto, kad mokėtinos sumos atsakovei tinkamai; pateikė pasirašytas priėmimo-perdavimo aktų versijas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų neteisingai ar nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, avarijų lokalizavimo darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nepagrįstai ar nekokybiškai. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė pagrindė savo poziciją ne tik išsamia įrodymų visuma, bet ir detaliais paaiškinimais.
24.5. Ieškovė pateikė visus būtinus pirminius dokumentus, pagrindžiančius suteiktą teritorijos priežiūros (apimančios valymą) paslaugą. Teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės atlyginimą už ginčo laikotarpiu suteiktas teritorijos tvarkymo bei laiptinių valymo paslaugas yra pagrįstas, įrodytas, o liudytojų paaiškinimai tam neprieštarauja. Atsakovės pateikta informacija dėl Klaipėdoje taikomų teritorijos priežiūros įkainių yra visiškai neaktuali šiai bylai. Teritorijos priežiūros įkainis (kuris apima ir laiptinių valymo įkainį) yra nustatytas 2019-06-04 paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)– 0,154 EUR (su PVM). Ieškovė pateikė paslaugų teikimo sutartį, PVM sąskaitas faktūras, mokėjimus paslaugų teikėjui, bendrojo naudojimo objektų aprašą ir statinio techninės priežiūros žurnalą.
24.6. Dviejose (2024-10-3175 ir 2024-11-3076) atsakovei išrašytose sąskaitose yra keliomis eilutėmis daugiau paslaugų nei S. B. ir V. B. išrašytose tų pačių mėnesių sąskaitose. Tačiau už atsakovės sąskaitose esančias papildomas eilutes (kurios neegzistuoja S. B. bei V. B. sąskaitose) ieškovė mokėtinas sumas atsakovei vis tiek skaičiavo tik pagal jai priklausantį plotą. S. B. bei V. B. atitinkamos sumos už atitinkamas paslaugas per klaidą nebuvo paskirstytos du mėnesius iš eilės.
24.7. Kartu su 2025-08-06 prašymu ieškovė pateikė 28 nepasirašytus atliktų darbų priėmimo aktus, tačiau kartu su 2025-08-12 prašymu buvo pateiktos tų pačių aktų pasirašytos versijos.
24.8. Vilniaus apygardos teismo 2023-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A- 580-392/2023, nėra aktuali, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės; minėtoje byloje ginčas kilo tarp administratoriaus ir fizinio asmens – vartotojo; ginčas kilo dėl 4 konkrečių pavienių darbų ( magistralinių vamzdynų keitimas; vamzdynų remonto darbai; vėdinimo kanalų valymas iš autobokštelio ir patalpų vidaus; šildymo sistemos remontas), o už visas kitas paslaugas, tokias kaip teritorijos priežiūra, daugiabučio techninė priežiūra ir kitas bendro pobūdžio paslaugas, buvo atsiskaityta.
24.9. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl savininkų sutikimai ar susirinkimo sprendimai nereikalingi. Visos apeliantė išskirtos paslaugos (kurios pateko į ieškinio apimtį) yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais; teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju patalpų savininkų sutikimai ar susirinkimo sprendimai nebuvo reikalingi.
24.10. Atsakovė teigia, kad ieškovė turėjo dengti išlaidas savininkų sukauptomis lėšomis, nors kaupiamųjų lėšų pati nemokėjo beveik keturis metus (nuo 2022-03-29, kai įsigijo nuosavybę, iki 2025-11-24, kai padengė išlaidas dėl kaupiamųjų lėšų). Visos išlaidos dėl reikiamų nedelsiant atlikti darbų buvo dengiamos savininkų sukauptomis lėšomis, taip kaip tą numato Nuostatų 13 punktas.
24.11. Teismas pagrįstai sprendė, kad CK 4.84 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas pirkti paslaugas iš susijusių asmenų šiuo konkrečiu atveju nėra aktualus. Visos aktualios sutartys yra sudarytos iki minėtos įstatymo nuostatos įsigaliojimo, todėl ieškovei vykdant prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūras, CK 4.84 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas negalėjo būti taikomas, nes jo tuo metu nebuvo.
24.12. Klaipėdos apygardos teismo 2025-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1045-777/2025 98, yra neaktuali, nes minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės savo esme (ratio decidendi) yra nepanašios į šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes: ginčas kilo dėl vienkartinio darbo (stogo remonto), kuris buvo atliktas įstatymo pakeitimui jau įsigaliojus.
24.13. Šalys byloje neįrodinėjo, jog subteikėjų pasitelkimui privalėjo būti gautas pastato bendraturčių pritarimas, o paslaugos – perkamos laikantis teisinio reglamentavimo, todėl teismas negalėjo savo iniciatyva imti vertinti ir nustatinėti faktinių aplinkybių, kuriomis šalys negrindžia savo reikalavimų.
24.14. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos visos atsirado išimtinai dėl atsakovės sąmoningai taikytos nesąžiningos procesinės strategijos; pagrįstai laikėsi kertinio principo, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės – „pralaimėjęs moka“. Ieškovė iki bylos iškėlimo tinkamai bendradarbiavo su atsakove, kuri galėjo situaciją spręsti ne teismo keliu. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija nustatytų maksimalių dydžių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės UAB „Mano būstas Dainava“ ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
27. Ieškovė UAB „Mano būstas Dainava“ Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore 5 metams. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo pratęsimo“ ieškovės paskyrimas pratęstas kitų penkerių metų laikotarpiui.
28. Atsakovai UAB „Vandenė“, S. B. ir V. B. yra patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkai. UAB „Vandenė“ priklauso 65808149/83531784 patalpos, o V. B. ir S. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 17723635/83531784 patalpos.
29. Atsakovė 2022 m. spalio 21 d. kreipėsi į ieškovę dėl mokėjimo kodo gavimo „Bono Domo“ savitarnoje.
30. 2024 m. lapkričio 26 d. atsakovei pateiktos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros: 2024-08-31 PVM sąskaita faktūra „Už suteiktas paslaugas 2024 m. rugpjūčio mėn.“; paslaugos aprašymo skiltyje buvo nurodyta: „priskaitytos paslaugos nuo 2022-03-29 iki 2022-11-16“ ir „priskaitytos paslaugos nuo 2022-11-17 iki 2024-07-31“; mokėtina suma - 8 686,28 Eur be PVM; 2024-09-30 PVM sąskaita faktūra „Už suteiktas paslaugas 2024 m. rugsėjo mėn.“, 2024-10-31 PVM sąskaita faktūra „Už suteiktas paslaugas 2024 m. spalio mėn.“. Sąskaitose buvo nurodytos paslaugos: administravimas, daugiabučio namo techninė, priežiūra, privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, teritorijos priežiūra.
Dėl ieškinį grindžiančių duomenų (ne)pateikimo
31. Apeliantė nurodo, kad ieškovė byloje neįrodė/nepagrindė: atsakovės įsiskolinimo skaičiavimo teisėtumo, t. y. teisinio pagrindo; ir ieškinio sumos, t. y. savo atliktų skaičiavimų teisingumo; byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad faktiškai ieškovės nurodomos techninės priežiūros, laiptinių valymo, teritorijos priežiūros/tvarkymo paslaugos realiai buvo suteiktos, todėl net jei ieškovė patyrė su tuo susijusių išlaidų, jos negali būti perkeliamos butų ir kitų patalpų savininkams, kurie tokių paslaugų neužsakė ir jų de facto negavo; pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinio įstatymo nuostatas, be pagrindo įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei.
32. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).
33. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Ir priešingai, jei išlaidos, dėl kurių bendraturtis nėra davęs sutikimo, bet kurios yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, jas privalo apmokėti bendraturtis.
34. Pažymėtina, kad išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai), įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, ir nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas).
35. Nuostatuose gana detaliai aptariamos administratoriaus teisės, pareigos, atsakomybė. Pagal šiuos nuostatus namo administratorius, be kita ko, apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13 punktas).
36. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minėtu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021). Taigi remiantis teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo formuojama praktika, atsakovės pareiga išlaikyti jai priklausančią nuosavybę ir apmokėti su tuo susijusius išlaidas kyla iš įstatyminio reglamentavimo.
37. Apeliantė kvestionuoja ieškovės apskaičiuotų mokesčių teisinį pagrindą, nurodydama, kad ginčijamas teismo sprendimas nepagrįstas teisės aktų normomis, kurios reglamentuotų apeliantės prievolę apmokėti išlaidas, dėl kurių ji nėra davusi sutikimo, kurios reglamentuotų išlaidų priskyrimą privalomiesiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams. Apeliantė akcentuoja, kad į ieškinio sumą įeina tokios išlaidos kaip nuotekų tinklų vamzdynų valymo darbai bendro naudojimo vamzdynuose, elektrofiziniai varžų matavimai, karšto vandens movinio cirkuliacinio siurblio keitimas, elektros kontrolinio skaitiklio įrengimas butui, šildymo sistemos remonto darbai (duomenys neskelbtini) bute, elektros tiekimo atnaujinimas, automatinio jungiklio įjungimas, nuotekų tinklų vamzdynų valymo darbai bendro naudojimo vamzdynuose, elektros kabelio ar laido montavimas, judesio daviklio reguliavimas, ventilio keitimas (skersmuo 15-20 mm.), automatinių nuorintojų montavimas, jungtuko remontas, keitimas, lempų keitimas bendro naudojimo patalpose.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pateikė atsakovui išrašytas PVM sąskaitas- faktūras, atitinkamai minėtoms sąskaitoms pagrįsti ieškovė pateikė ginčo laikotarpio detalizacijas, atliktų darbų priėmimo aktus, mokėjimus už paslaugas, statinio techninės priežiūros žurnalą ir statinio apžiūros aktus, mokėjimus už techninę priežiūrą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, mokėjimus už teritorijos priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų registravimo žurnalą, šilumnešio parametrų šilumos punkte registravimo žurnalą, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Ieškovė pateikė detalias suvestines, nurodė kiekvieną aktualų mėnesį atliktą paslaugą, paslaugos sumą, įvardijo dokumentus ir pateikė paslaugos suteikimą pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, jog PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti darbai buvo atlikti, atliktų darbų pagrindas yra privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros reikalavimai, taigi, ieškovės atlikti darbai susiję su namo tinkamos būklės išsaugojimu, mokėtinos sumos paskaičiuotos pagal atsakovei tenkantį plotą.
39. Nurodyto teisinio reguliavimo bei faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mokėjimo prievolės patalpų savininkams (naudotojams) ieškovės nurodytų Nuostatų 12 ir 13 punktų pagrindu gali atsirasti tik dėl konkrečių paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo. Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieškovė atliko tiek bendrojo naudojimo objektų darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tiek atliko namo bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą, rinko privalomąsias kaupiamąsias įmokas, prie kurių apmokėjimo turi prisidėti atsakovė proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi, ieškovė įrodė atlikusi darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, dėl šių darbų faktinių išlaidų apmokėjimo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka nebūtų priimamas, nes tokių ieškovės faktiškai turėtų išlaidų apmokėjimą nustato Nuostatų 12 ir 13 punktai.
40. Apeliantė nurodo, kad ieškovės reikalavimas priteisti atlyginimą už ginčo laikotarpiu suteiktas teritorijos tvarkymo bei laiptinių valymo paslaugas yra nepagrįstas, neįrodytas, o liudytojais apklausyti asmenys paliudijo, kad paslaugos nebuvo teikiamos tinkamai.
41. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vertinti byloje pateiktus įrodymus kompleksiškai ir savarankiškai spręsti dėl jų patikimumo bei įrodomosios vertės. Liudytojų parodymai atspindi paslaugų kokybę vertinančių paslaugų gavėjų poziciją, be to, valymo paslaugos gali turėti subjektyvų vertinimo elementą, todėl liudytojų parodymai nėra pakankami konstatuoti faktinių aplinkybių egzistavimo, kuomet byloje yra kitų įrodymų, paneigiančių šiuos parodymus ar keliančių pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. CPK 197 straipsnis pabrėžia, kad pirmenybė teikiama rašytiniams įrodymams, kai kalbama apie faktų patvirtinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pateikė pirminius teritorijos priežiūros paslaugos suteikimą pagrindžiančius dokumentus (2019-06-04 paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini); mokėjimus už teritorijos priežiūrą), o liudytojų parodymai dėl teritorijos priežiūros nepaneigia, kad paslaugos buvo teikiamos.
43. CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, nes sutinkamai su CPK 58 straipsnio 1 dalimi kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės skolą už daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, įrodymais pagrindė suteiktų paslaugų faktą, apimtis, atsakovės įsiskolinimo dydį, taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, įgyvendino. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su ieškovės suteiktomis paslaugomis, mokesčių paskaičiavimo teisingumu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nepagrįstai ar nekokybiškai. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, jog administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2689-577/2013, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2246-656/2016; 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1104-275/2019).
44. Apeliantė nurodo, kad ieškovė, pirkdama paslaugas iš UAB „Mano būsto priežiūra“ ir UAB „Mano aplinka“ pažeidė CK 4.84 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą draudimą. CK 4.84 straipsnio 8 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas draudimą pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad paslaugų sutartis tarp ieškovės ir UAB „Mano aplinka“ sudaryta 2019-06-04, daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartis tarp ieškovės ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudaryta 2019-11-01, paslaugų teikimo sutartis tarp ieškovės ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ sudaryta 2020-03-02.
46. CK 4.84 straipsnio 8 dalis, draudžianti bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kai pirkimai atliekami „kitu būdu“, paslaugas pirkti iš susijusių ūkio subjektų, numato ir tiesiogines šio draudimo išimtis – savininkų sprendimas netaikyti šio draudimo, didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymas. Įstatyme numatyta tik pereinamoji nuostata, numatanti, kad iki 2023 m. sausio 1 d. pradėtos su administruojamu namu susijusios paslaugų pirkimo procedūros baigiamos pagal iki įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Taigi formuluojama nuostata apie pirkimo procedūrų užbaigimą, tačiau tiesiogiai nenustatyta, ar draudimas taikomas jau sudarytoms sutartims, taip pat nenustato pareigos tokias sutartis keisti, nenumato kitokių tiesioginių pasekmių tokių sutarčių galiojimui. Sutiktina su ieškove, kad pirkimo procedūra apima tiekėjo pasirinkimą, sąlygų derinimą ir sutarties sudarymą. Kai sutartis jau yra sudaryta, jos vykdymas (paslaugų teikimas kas mėnesį pagal jau esančią sutartį) nėra naujas „pirkimas“ CK 4.84 straipsnio 8 dalies prasme.
47. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019).
48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad 2025-06-03 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1503-855/2025 priimtas ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pagrindu. Kita vertus, minėtoje yra sprendžiama dėl tam pačiam objektui to paties ieškovo suteiktų paslaugų apmokėjimo. Taipogi esamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apeliaciniame skunde nurodyta 2025 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-1045-777/2025, kurioje, apeliantės teigimu, išanalizuotos teisės normos, turinčios esminę reikšmę tinkamam šios bylos išnagrinėjimui, nes minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentai dėl kitose bylose sukurtų precedentų nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra neteisėtas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš apeliantės ieškovės naudai priteista 16 881,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
50. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).
51. Taigi spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-167-684/2023).
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio
52. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
53. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – sudaro 2,5, už dubliką, tripliką – 1,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 papunkčiai).
54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė patyrė viso 16 881,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (215 Eur žyminis mokestis ir 16 666,54 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas). Apeliantė išreiškia nesutikimą su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas atlieka ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo vertinimą.
55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pažymi, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės kartu su 2025 m. vasario 15 d. ieškiniu sumokėtas 215 Eur žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos. Ieškovė prašo už 2025-04-04 prašymo dėl prieigos suteikimo ir termino dublikui pateikti pratęsimo rengimą priteisti 180 Eur, už 2025-05-09 dubliko rengimą ir su dubliko rengimu susijusius veiksmus - 2 800 Eur, už 2025-05-02 prašymo dėl bylų sujungimo rengimą – 520 Eur, viso su PVM 4235 Eur (išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių).
56. Kitą dalį atstovavimo išlaidų ieškovė patyrė atsikirsdama bendrai į atsakovų UAB „Vandenė“, S. B. ir V. B. išdėstytas pozicijas. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistas ne tik iš apeliantės, bet ir iš atsakovų S. B. ir V. B., teismas atsižvelgia į Panevėžio apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-130-544/2026 nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas. Minėtoje byloje Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad ieškovės 2025 m. rugpjūčio 18 d. prašymas priteisti 150 Eur už prašymą (atsiliepimą) dėl posėdžio atidėjimo ir pranešimo dėl užimtumo parengimą netenkinamas, kadangi poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (atstovo) priklausančių aplinkybių ir nereikalavo specialių teisinių žinių. Taip pat nurodė, kad ieškovei nepriteisiamos 5500 Eur išlaidos pagal PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už darbą dėl sąskaitų pagrindimo, įrodymų rinkimą dėl atliktų darbų atitikties privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams ir pan., nes tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomas savarankiškomis teisinėmis paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kitaip vertinti aptartas atstovavimo išlaidas, todėl iš atsakovės priteistiną sumą mažina 5650 Eur (5 500 + 150) suma. Perskaičiavus atstovavimo išlaidas, iš atsakovės priteistina 4634 Eur bylinėjimosi išlaidų už bendrai visų atsakovų atžvilgiu ruoštus atsikirtimus (85 procentai).
57. Be šių išlaidų ieškovė prašo priteisti išlaidas, susijusias su naujų įrodymų analize (200 Eur), prašymo dėl posėdžio atidėjimo rengimu (100 Eur), patikslinto ieškinio rengimu (2550 Eur), prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų rengimu (300 Eur), pasirengimu 2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžiui (600 Eur) ir atstovavimu teismo posėdžiuose (1200 Eur), viso 5 989,50 Eur. Apeliacinės instancijos vertinimu, už prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslintas ieškinys) maksimali bylinėjimosi išlaidų suma gali būti 1010,72 Eur, todėl prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 4126 Eur.
58. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrįstomis laikytinos 12 995 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 215 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, iš viso 13 210 Eur.
Dėl ieškovės procesinio elgesio
59. Apeliantė nesutikimą su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis taip pat motyvuoja ieškovės netinkamu procesiniu elgesiu. Apeliantės teigimu, ieškovė laiku nesuteikdavo reikiamos informacijos, iki pat bylos iškėlimo nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių išrašytose sąskaitose nurodytas mokėtinas sumas, vengė teikti įrodymus byloje ar juos teikė pavėluotai.
60. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. CPK 93 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Joje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).
61. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, kai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
62. Svarbu pažymėti, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Taigi, konkrečiu atveju nustatytina, ar ieškovės procesinį elgesį galima laikyti nesąžiningu ir ar susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra būtent dėl ieškovės galimai netinkamo procesinio elgesio.
63. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į kelis esminius aspektus. Visų pirma, ginčas byloje kilo dėl skolos priteisimo, kuri susidarė už pastato administravimą, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Apeliantė UAB „Vandenė“, būdama verslininke, nuo patalpų įsigijimo 2022 m. kovo mėnesį žinojo ir suprato savo pareigą išlaikyti jai tenkančią nuosavybę, žinojo, kad su išrašytomis sąskaitomis gali susipažinti per „BonoDomo“ savitarną, tačiau tik 2024 m. gruodžio mėnesį kreipėsi su prašymu pateikti informaciją apie sąskaitose įvardytų sumų apskaičiavimą. Taigi atsakovė savo pareigos nevykdė beveik tris metus, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė teikdama ieškinį suformavo aiškų reikalavimą priteisti susidariusią skolą iš atsakovų bei grindė jį pridedamais rašytiniais įrodymais.
64. Antra, byloje esanti informacija patvirtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nevengė teikti papildomų rašytinių įrodymų, kurie susiję su sprendžiamu klausimu, pateikė didelės apimties susistemintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekvestionuoja apeliantės teisės į informaciją, susijusios su turto administravimu ir pan., tačiau atsakovės prašymus dėl tam tikrų finansinių dokumentų pateikimo vertina išimtinai sprendžiamo klausimo ribose.
65. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas ir nulėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovė siekė sąžiningai ir tinkamai įgyvendinti procesines teises, nevengė ir teikė rašytinius įrodymus, susijusius su nagrinėjamos bylos dalyku.
66. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Dėl bylos procesinės baigties
67. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisinių taisyklių, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o pakeičiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 13 210 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
68. Nors apeliantė prašė priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė įrodymus tik apie 191 Eur žyminio mokesčio išlaidas.
69. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 6050 Eur. Šios išlaidos viršija maksimalų numatytą dydį Rekomendacijose (8.11 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas jas mažina iki 3285 Eur.
70. Tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (14 procentų), apeliantei iš ieškovės priteistina 26,74 Eur, ieškovei iš apeliantės priteistina 2825 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme; atlikus vienarūšių įskaitymą iš apeliantės ieškovei priteistina 2798 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovės UAB „Vandenė“, juridinio asmens kodas 302558430, ieškovei UAB „Mano Būstas Dainava“, juridinio asmens kodas 302709722, 13210 Eur (trylika tūkstančių du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Dainava“, juridinio asmens kodas 302709722, iš atsakovės UAB „Vandenė“, juridinio asmens kodas 302558430, 2798 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Jurga Kramanauskaitė – Butkuvienė
Alma Jurgelienė
Irena Stasiūnienė