LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. liepos 26 d. paduotu pareiškėjos J. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl statybos padarinių šalinimo. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje ji nedalyvavo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo instituto normas (CK 3.92 straipsnis), neanalizavo minėtų teisės normų turinio, jų tarpusavio ryšio ir taikymo skirtumų / konkurencijos – netyrė ir nevertino, ar taikos sutartis, kaip sandoris, patenka į CK 3.92 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytų sandorių kategoriją, nepagrįstai suteikdami pirmenybę ne specialiajai, o bendrajai teisės normai; be to, teismai netinkamai taikė įrodinėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas, pažeisdami reikalavimą išvadas logiškai pagrįsti byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais pakankamais įrodymais bei konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; reikalavimą tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, priimti sprendimą tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga; draudimą grįsti sprendimą spėjimu, prielaidomis – teismai išvadas apie aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimą darė grįsdami jas prielaidomis ir spėjimais.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti G. K. (duomenys neskelbtini) 125,12 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur 12 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškėją J. K. (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 24 d. banke Swedbank, AB.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas