Civilinė byla Nr. 2S-1961-560/2013
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25893-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „eRealty“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Emilė“ ieškinį atsakovui UAB „eRealty“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Emilė“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „eRealty“ 14 607,34 Lt skolą, 469,14 Lt delspinigius, 195,74 Lt kompensuojamųjų palūkanų, 9 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 15 730,22 Lt sumai areštuoti atsakovui UAB „eRealty“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Nurodė, kad atsakovui sutartimi buvo numatytas protingas terminas prievolės įvykdymui, siunčiamos pretenzijos, priminimai dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau PVM sąskaitos-faktūros už nuomą bei komunalines paslaugas nebuvo apmokėtos. Pažymėjo, kad tiksli atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma. Pasak ieškovo, tai, kad atsakovas vėluoja vykdyti savo pinigines prievoles, įrodo, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turės galimybę realizuoti ar kitaip apsaugoti savo pinigines lėšas ir turtą, kad kreditoriai į tai negalėtų nukreipti išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-20 nutartimi ieškovo UAB „Emilė“ prašymą tenkino ir areštavo atsakovo UAB „eRealty“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 15 730,22 Lt sumai, t.y. pirmiausia areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai – trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 15 730,22 Lt sumos, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip pat leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma yra ženkli, t. y. 15 730,22 Lt, taip pat įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, teismas laiko, jog yra CPK 144 str. 1 d. numatytas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kadangi nagrinėjamu atveju grėsmė, jog priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, yra reali ir pagrįsta, todėl ieškovo prašymas dėl atsakovui priklausančio turto arešto tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „eRealty“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartį ir šia nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Atsakovas teismui pateikė 2013 m. I pusmečio balansą, kurio duomenimis, kaip teigia atsakovas, jo turimo ilgalaikio turto vertė yra 221 659 Lt, trumpalaikio turto vertė – 101 817 Lt, bendra turto suma sudaro 323 476 Lt, taip pat atsakovo pardavimo pajamos 2013 m. I pusmetį buvo 331 867 Lt, grynasis I pusmečio pelnas – 6 820 Lt. Atsakovo teigimu, šie duomenys įrodo, jog ieškinio suma atsakovui nėra didelė ir objektyviai negali padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.
Ieškovas UAB „Emilė“ atsiliepimo į atsakovo UAB „eRealty“ atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo bei ieškovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Įvertinęs pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, nes nagrinėjamu atveju grėsmė, jog priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, yra reali ir pagrįsta. Atsakovas UAB „eRealty“ atskirajame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą.
Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turo vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą).
Apeliantas, skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-20 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė 2013 m. I pusmečio balanso duomenis, kuriais grindė argumentus, kad atsakovo finansinė būklė yra gera. Iš balanso duomenų matyti, kad balanso parengimo dienai atsakovo turtą sudarė 221 659 Lt ilgalaikis turtas, kurį iš esmės sudaro finansinis turtas. Prie ilgalaikio turto duomenų nėra nurodyta, ar įmonė turi nekilnojamojo turto, tačiau VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonė nekilnojamojo turto neturi. Taip pat įmonės balanso duomenimis jos trumpalaikį turtą sudaro 101 817 Lt, iš jų – net 55 755 Lt per vienerius metus gautinos sumos. Iš atsakovo pateiktos 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog nors atsakovas 2013 m. I pusmetį patyrė 6 820 Lt pelno, taip pat praėjusiais finansiniais metais įmonės pelnas sudarė 14 806 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių, ar šie pateikti minėti 2013 m. I pusmečio balanso ir 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys yra realūs. Pažymėtina, jog minėtų įmonės finansinių dokumentų kopijų tikrumas yra patvirtintas atsakovo atstovės advokatės A. A., tačiau šie dokumentai nėra pasirašyti įmonės vadovo, taip pat nėra patvirtinti įmonės antspaudu. Be to, patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis, matyti, jog atsakovo paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentai teikti 2008 m., tai reiškia, kad atsakovas nuo 2008 m. nevykdo teisės aktuose nustatytos pareigos viešajam registrui pateikti finansinius ir kt. dokumentus. Nors 2008 m. VĮ „Registrų centras“ pateikti įmonės balanso duomenys bylos nagrinėjimo metu nebėra aktualūs, tačiau tiek 2008 m., tiek 2007 m. balanso duomenimis atsakovo finansinė padėtis nebuvo gera, kas suponuoja pagrįstas abejones dėl realios dabartinės įmonės finansinės padėties. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas negali objektyviai remtis pateiktais 2013 m. I pusmečio balanso ir 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, todėl negali daryti išvados, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar jį bus galima įvykdyti.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 str. antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius