Civilinė byla Nr. e2A-238-1059/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06274-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.6.2.; 1.2.4.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.3.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, 

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann Special Transporte“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų ir netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. K. pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hegelmann Special Transporte“, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš UAB „Hegelmann Special Transporte“ neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 1 119,02 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, ir netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

2.       Nurodė, kad ieškovas A. K. dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Hegelmann Special Transporte“ pagal 2022 m. rugsėjo 12 d. darbo sutartį Nr. 413. Ieškovas ir atsakovė buvo sudarę žodinį susitarimą dėl apmokėjimo už komandiruotes 85 Eur už komandiruotės parą. Darbuotojas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. buvo komandiruotas 44 komandiruotės dienas (23 komandiruotės dienos + 21 komandiruotės diena). Darbdavys už 44 komandiruotės dienas darbuotojui turėjo sumokėti 3 740 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (44 komandiruotės dienos x 85 Eur), o sumokėjo 2 620,98 Eur ir liko skolingas 1 119,02 Eur (3 740 Eur – 2 620,98 Eur). Teigė, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos prieš darbuotojo išsiuntimą į komandiruotę, supažindinti jį su taikytinu dienpinigių dydžiu.

3.       Atsakovė UAB „Hegelmann Special Transporte“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbuotojui už komandiruotėse praleistą laiką viso buvo priskaičiuota išmokėti 1 300 Eur dienpinigių ir ši suma buvo išmokėta. Darbdavio apskaičiuoti dienpinigiai nebuvo mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Nesudarius rašytinio susitarimo, ieškovas turėjo pareigą įrodyti šio susitarimo sudarymo aplinkybes, sudaryto susitarimo turinį, tačiau darbuotojas neįrodė aplinkybės, kad darbuotojas ir darbdavys sudarė žodinį susitarimą dėl apmokėjimo už komandiruotes 85 Eur už komandiruotės parą. Kadangi ieškovas neginčijo, kad vykdavo į komandiruotes, gaudavo dienpinigius ir jokių pretenzijų dėl jų dydžio nereikšdavo, tai savaime rodo, kad darbuotojui buvo žinoma apie komandiruotėse nurodytą maršrutą ir apskaičiuotą dienpinigių dydį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės UAB „Hegelmann Special Transporte“ 88 Eur neišmokėtų už komandiruotes dienpinigių ir 528 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 1 391,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš atsakovės priteisė 1,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo A. K. valstybei priteista 14,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovui A. K. mokėtino darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžio už komandiruotes bei atliktos išskaitos už negrąžintą ADR krepšį, dirbant UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju cheminių krovinių skyriuje.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Hegelmann Special Transporte“ 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 20220701/1 patvirtintos Dienpinigių diferencijavimo taisyklės, kurių 3 punkte nustatyta, kad bazinis bendrovės darbuotojams mokamų dienpinigių dydis – 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Dienpinigių dydis bendrovės darbuotojams gali būti papildomai didinamas nuo 5 proc. iki 50 proc. atsižvelgiant į atsakovės nustatytus kriterijus, o ieškovas A. K. pasirašė, kad yra susipažinęs su Dienpinigių diferencijavimo taisyklėmis.

7.       Teismas, ištyręs atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovui buvo tinkamai apskaičiuotas ir išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis pagal 2022 m. rugsėjo 12 d. darbo sutarties 1.3 punktą įvertinus kiekvieną mėnesį dirbtų dienų skaičių, todėl sprendė, kad bylos ginčas kilo dėl ieškovui priklausančio dienpinigių dydžio už įvykusias komandiruotes.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog prieš patvirtinant Dienpinigių diferencijavimo taisykles UAB „Hegelmann Special Transporte“ 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 20220701/1 nebūtų atliktos DK 206 straipsnyje numatytos procedūros. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „Hegelmann Special Transporte“ atžvilgiu nebuvo inicijuotas darbo ginčą dėl teisės DK 209 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Dėl to sprendė, kad ieškovui galėjo būti taikomas Dienpinigių diferencijavimo taisyklių, su kuriomis ieškovas buvo susipažinęs ir tai patvirtinęs savo parašu, 5 punktas, numatantis, jog darbuotojams, kurie yra neišdirbę bandomojo laikotarpio pagal darbo sutartį arba dėl patirties stokos neatlieka visų pareigybės instrukcijoje nurodytų funkcijų, taikomas bazinis dienpinigių dydis, t. y. 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Teismas nustatė, kad ieškovui viso turėjo būti sumokėta 1 388 Eur dienpinigių, nors atsakovė sumokėjo ieškovui 1 000 Eur dienpinigių.

9.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui A. K. 2022 m. lapkričio 4 d. buvo išduotas ADR komplekto perdavimo priėmimo aktas, 2022 m. gruodžio 22 d. ieškovas grąžino ADR vilkiką, tačiau negrąžino jam perduoto ADR komplekto, todėl UAB „Hegelmann Special Transporte“ direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu nurodyta išskaityti 300 Eur iš darbuotojo A. K. dėl negrąžinto ADR krepšio. Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad ieškovui teko naudotis priemonėmis iš ADR krepšio, ieškovas turėjo pareigą grąžinti jam suteiktas darbo priemones pasibaigus darbo santykiams, o to nepadarius, sprendė, kad išskaita ieškovui atlikta nepagrįstai, todėl ieškovui iš atsakovės nusprendė priteisti 88 Eur nesumokėtų dienpinigių (1388 Eur – 1000 Eur – 300 Eur).

10.       Teismas nustatė, kad ieškovo darbo santykiai su UAB „Hegelmann Special Transporte“ pasibaigė 2023 m. sausio 4 d. ir atsakovė šią dieną ieškovui turėjo išmokėti visas su darbo santykiais susijusias sumas. Nustatė, kad atsakovė trūkstamos dienpinigių dalies nėra išmokėjusi sprendimo priėmimo dieną, todėl ieškovui A. K. iš atsakovės priteisė 528 Eur netesybų (6 mėn. x 88 Eur/mėn.).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 1 119,02 Eur sumą, taip pat prašo priimti naujai teikiamus įrodymus.

11.1.                      Skunde nurodoma, kad darbdavys turėjo darbuotojui skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis atitikdavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių (100%) dienpinigių dydžius. Mano, kad atsakovės pateiktoje Darbo apmokėjimo sistemoje nenurodyti jokie objektyvieji dienpinigių mažinimo kriterijai, taigi, dienpinigiai Darbuotojui sumažinti nepagrįstai.

11.2.                      Teigia, kad nurodytas aplinkybes patvirtina 2024 m. lapkričio mėn. 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus (toliau – ir VDI) raštas, kuriame nurodoma, kad: „Vadovaujantis LAT nutartimis, dienpinigių mokėjimas yra siejamas su padidėjusiomis darbuotojo išlaidomis, atsirandančiomis dėl išvykimo iš nuolatinės darbo vietos į komandiruotės vietą, todėl, VDI specialistų nuomone, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu, pavyzdžiui, galėtų būti įvertinamos darbuotojo apgyvendinimo komandiruotės metu sąlygos, darbuotojui taikomos papildomos, DK ar kituose teisės aktuose nenumatytos garantijos, sąlygojančios mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu ir pan.“.

11.3.                      Kadangi atsakovės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nenurodyti jokie objektyvieji dienpinigių mažinimo kriterijai, mano, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, UAB „Hegelmann Special Transporte“ naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1.                       Pasak atsakovės, ieškovui nenurodžius priežasčių, kodėl jis negalėjo pateikti naujai pateikiamo įrodymo pirmos instancijos teisme ir šiam įrodymui neturint įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas turėtų atsisakyti priimti šį naujai pateikiamą įrodymą.

12.2.                      Atsakovės teigimu, nustatant dienpinigių mažinimo sąlygas, privalo būti atsižvelgiama į 1) dienpinigių mažinimo kriterijų objektyvumą ir 2) tinkamą darbuotojo informavimą tiek apie taikytinus dienpinigių mažinimo kriterijus, tiek apie darbdavio nustatytą dienpinigių dydį konkrečiai komandiruotei. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie darbdavio teisę mokėti mažesnius dienpinigių ir atvejus, kada jie mažinami. Ieškovas tik teigia, kad atsakovės pateiktoje Darbo apmokėjimo sistemoje nenurodyti jokie objektyvieji dienpinigių mažinimo kriterijai, taigi dienpinigiai Darbuotojui sumažinti nepagrįstai.

12.3.                      Atsakovės manymu, ieškovo pozicija nėra pagrįsta, nes Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nėra nurodyta, kad dienpinigių mažinimo pagrindas yra objektyvūs kriterijai, mažinantys darbuotojų išlaidas komandiruotės metu, o yra nurodyta, kad tai darbdavio nustatyti objektyvūs kriterijai. Lingvistiškai aiškinant šią nuostatą, tai apima kriterijus, kuriuos galima konkrečiai apibrėžti aiškiais patikrinamais požymiais ir kuriems nustatyti nereikia daryti prielaidų ar interpretacijų. Ieškovas nenurodo pirminių Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo rengėjo dokumentų (travaux préparatoires) iš kurių būtų matyti teisės akto rengėjų tikslai ir intencijos rengiant 2 punkto nuostatą dėl dienpinigių normos mažinimo tvarkos. Atitinkamai, nesant duomenų apie teisės akto rengėjų valią, ši teisės norma turėtų būti taikoma ir aiškinama pagal jos lingvistinį turinį. Priešingu atveju, suteikiant šiai teisės normai kitą prasmę nei yra nurodyta teisės akte, būtų sukuriama situacija, kad asmuo elgęsis pagal teisės akte aiškiai ir nedviprasmiškai suformuotą elgesio taisyklę, būtų laikomas elgęsis neteisėtai ir patirtų neigiamų turtinių padarinių (pvz., turėtų mokėti netesybas darbuotojui), ko pasėkoje būtų pažeidžiami tokių asmenų teisėti lūkesčiai ir teisinio tikrumo principas.

12.4.                      Atsakovė nurodo, kad jos Dienpinigių diferencijavimo taisyklių, su kuriomis ieškovas buvo susipažinęs ir tai patvirtinęs savo parašu, 5 punktas, numato, jog darbuotojams, kurie yra neišdirbę bandomojo laikotarpio pagal darbo sutartį arba dėl patirties stokos neatlieka visų pareigybės instrukcijoje nurodytų funkcijų, taikomas bazinis dienpinigių dydis, t. y. 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių (žr. taip pat sprendimo 10 punktą). Tai yra visiškai objektyvūs kriterijai, kurie gali būti aiškiai patikrinti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo darbo sutartyje buvo nustatytas bandomasis laikotarpis ir ieškovas buvo atleistas dėl išbandymo neišlaikymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui mokėtina dienpinigių norma buvo sumažinta objektyvaus kriterijaus pagrindu ir ieškovas buvo tinkamai supažindintas su dienpinigių mažinimo tvarka, todėl laikytina, kad dienpinigių norma ieškovo atžvilgiu buvo sumažinta teisėtai, laikantis Dienpinigių mokėjimo tvarkos 2 punkte nustatytų taisyklių. Dėl to mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

14.       Dėl naujų rašytinių įrodymų

15.       Kartu su apeliaciniu skundu ieškovo atstovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, prašydama tesimo priimti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus raštą.

16.       CPK

Dėl darbo ginčo esmės

17.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo, kaip darbuotojo, ieškinys atsakovei dėl nepilnai išmokėtų dienpinigių ir netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kaip buvusiai darbdavei, prašydamas priteisti ieškovui iš UAB „Hegelmann Special Transporte“ neišmokėtą 1 119,02 Eur dienpinigių sumą bei priklausančias netesybas. Ieškovas teigė, kad nebuvo supažindintas su įsakymais dėl komandiruočių ir juose nurodytais mokėtinų dienpinigių dydžiais, teigė su atsakove sudaręs žodinius susitarimus dėl didesnių nei 50 proc. valstybės nustatytų dienpinigių. Atsakovė byloje gynėsi jos vidaus norminiu aktu – Dienpinigių diferencijavimo taisyklėmis, kuriose buvo numatyti dienpinigių diferencijavimo kriterijai, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas, teigė, kad darbuotojas neįrodė aplinkybės, jog darbuotojas ir darbdavys sudarė žodinį susitarimą dėl apmokėjimo už komandiruotes 85 Eur už komandiruotės parą.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkindamas iš dalies rėmėsi UAB „Hegelmann Special Transporte“ patvirtintomis Dienpinigių diferencijavimo taisyklėmis ir sprendė, kad ieškovui galėjo būti taikomas minėtų Dienpinigių diferencijavimo taisyklių, su kuriomis ieškovas buvo susipažinęs ir tai patvirtinęs savo parašu, 5 punktas, numatantis, jog darbuotojams, kurie yra neišdirbę bandomojo laikotarpio pagal darbo sutartį arba dėl patirties stokos neatlieka visų pareigybės instrukcijoje nurodytų funkcijų, taikomas bazinis dienpinigių dydis, t. y. 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Teismas taip pat sprendė, kad iš ieškovui mokėtino darbo užmokesčio pagrįstai atlikta 300 Eur išskaita, kadangi byloje ieškovas neįrodė, jog grąžino darbdaviui jam suteiktas darbo priemones.

20.       Apeliaciniu skundu ieškovas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad darbdavės taikyti dienpinigių mažinimo kriterijai, nors ir numatyti jos vietiniame akte, negali būti laikomi objektyviais. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neskundžia teismo sprendimo dalies, kurioje pasisakyta dėl 300 Eur išskaitos, todėl dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 straipsnis). Taigi nagrinėjamoje byloje kilęs darbo ginčas dėl dienpinigių mokėjimo į užsienio valstybę komandiruojamam darbuotojui, sumažintų dienpinigių mokėjimo teisėtų pagrindų.

Dėl dienpinigių mažinimo kriterijų

21.       Byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp ieškovo A. K. ir atsakovės UAB „Hegelmann Special Transporte“ 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta darbo sutartis, šios sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokesčio dydis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis padaugintas iš koeficiento 1,65, atlyginimas mokamas 1 kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos imtinai, 5.1 punkte nustatyta, kad abiejų šalių iniciatyva nustatomas išbandymo laikotarpis 3 mėn., 5.3.1.1. papunktyje nustatyta, kad dienpinigių dydžiai ne mažesni kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, 14 punkte nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2022 m. spalio 3 d. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atleistas iš darbo 2023 m. sausio 4 d. 

22.       Jau minėta, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovui sumažintų dienpinigių mokėjimo, t. y. ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovė ieškovui už komandiruotes privalėjo mokėti didesnius dienpinigius. Ieškinyje ieškovas teigė, kad žodiniu susitarimu buvo sutarta dėl 85 Eur dienpinigių mokėjimo, o apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad atsakovė ieškovui mokėtinus dienpinigius pagrįstai mokėjo sumažindama juos pagal atsakovės nustatytus kriterijus.

23.       Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK, ir Darbo kodeksas) 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje.

24.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. darbo sutarties 5.3.1.1. papunktyje buvo nustatyta, kad ieškovui mokami ne mažesni kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigiai, taip pat nėra ginčo, kad yra priimtas atsakovės vidaus dokumentas, kuriuo numatyti komandiruojamiems darbuotojams mokėtinų dienpinigių dydžių nustatymo kriterijai, su šiuo dokumentu ieškovas yra supažindintas, tą patvirtina tiek esantis ieškovo parašas, tiek liudytojos R. P. parodymai, juo labiau, kad ir apeliantas apeliaciniame skunde, šios, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, neginčija. Apeliantas neginčija ir teismo nustatytos aplinkės, kad atsakovė yra tinkamai įgyvendinusi DK 206 straipsnyje numatytas darbuotojų informavimo apie priimtą vietinį dokumentą procedūras.

25.       Dienpinigių diferencijavimo taisyklių, patvirtintų UAB „Hegelmann Special Transporte“ 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 20220701/1, 3 punkte nustatyta, kad bazinis bendrovės darbuotojams mokamų dienpinigių dydis – 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Dienpinigių dydis bendrovės darbuotojams gali būti papildomai didinamas nuo 5 proc. iki 50 proc. atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) papildomų vairuotojų įgūdžių, apmokymų ir atidumo reikalaujančio krovinio (vežant cisternas, ADR krovinius, šaldytuvus, brangius ar greitai gendančius produktus, vairuojant autovežius) vežimas; 2) vairuotojai veža krovinį už ES ar Šengeno erdvei priklausančių valstybių ribų; 3) vairuotojai krovinio vežimo metu į vieną pusę turi sustoti daugiau negu vienoje muitinėje; 4) komandiruotė užsienyje trunka daugiau kaip 14 dienų; 5) darbuotojai dėl skubos/pastangų tinkamai ir laiku įvykdyti pavestas užduotis turėjo papildomų nekompensuojamų išlaidų; 6) darbuotojai bendrovėje dirba daugiau nei 1 metus; 7) į komandiruotę vykstama verslo vystymo klausimais (Dienpinigių diferencijavimo taisyklių 4 punktas). Darbuotojams, kurie yra neišdirbę bandomojo laikotarpio pagal darbo sutartį arba dėl patirties stokos neatlieka visų pareigybės instrukcijoje nurodytų funkcijų, taikomas bazinis dienpinigių dydis nedidinamas (Dienpinigių diferencijavimo taisyklių 5 punktas).

26.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Dienpinigių diferencijavimo taisyklių 5 punktu, numatančiu, jog darbuotojams, kurie yra neišdirbę bandomojo laikotarpio pagal darbo sutartį arba dėl patirties stokos neatlieka visų pareigybės instrukcijoje nurodytų funkcijų, taikomas bazinis dienpinigių dydis, t. y. 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, ir sprendė, kad ieškovui galėjo būti mokami dienpinigiai, lygūs 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nenurodyti jokie objektyvieji dienpinigių mažinimo kriterijai.

27.       Nors pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, darbdavys turi teisę tam tikra apimtimi mažinti dienpinigių dydį, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų, ši darbdavio teisė spręsti dėl dienpinigių dydžių nėra neribota, o darbdavys, naudodamasis šia diskrecija, negali pažeisti nustatyto teisinio reglamentavimo, iš kurio išplaukia ne tik apibrėžtas dydis (jo intervalas), kuriuo leistina mažinti dienpinigius, tačiau ir kriterijai, kuriais remiantis toks mažinimas galimas. Mažesni nei Vyriausybės nustatyti dienpinigių dydžiai turi būti diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, darbdaviams nepakanka nurodyti standartinės formuluotės, kad komandiruotės metu darbuotojui mokama ne mažiau kaip 50 procentų Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos ir skirtingoms komandiruotėms be jokių kriterijų taikyti skirtingus dienpinigių dydžius.

28.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Dienpinigių mokėjimas yra siejamas su padidėjusiomis darbuotojo išlaidomis, atsirandančiomis dėl išvykimo iš nuolatinės darbo vietos į komandiruotės vietą, todėl, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes būtent darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Įprastai tai yra darbuotojo asmeninio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl komandiruotės ir kurių darbdavys nepadengia tiesiogiai (apgyvendinimas, maitinimas ir pan.).

29.       Kriterijai, pagal kuriuos diferencijuojami mažesni dienpinigiai, turi būti objektyvūs, t. y. negali būti siejami su konkretaus darbuotojo ypatumais ir / ar nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo subjektyvius kriterijus ir taikomi skirtingai atskirtų darbuotojų atžvilgiu.  Objektyviais pripažintini tokie dienpinigių mažinimo kriterijai, pagal kuriuos kiekvienu konkrečiu komandiruotės atveju, dienpinigių dydis negali priklausyti nuo darbdavio valios išraiškos, o dydis nustatomas pagal visiems darbuotojams taikomus vienodus kriterijus. Objektyvūs kriterijai gali būti skirtingi ir, atitinkamai, kiekvienas darbdavys turi teisę juos individualiai nustatyti, įtvirtindamas, kokiais atvejais ir kokiu dydžiu dienpinigiai mažinami, tačiau tai negali paneigti nei dienpinigių tikslo, nei mažinimo kriterijų objektyvumo, nei nustatytų dienpinigių dydžio konkretumo ir tinkamo darbuotojo informavimo reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyviais kriterijais negali būti: darbuotojo užimamos pareigos, darbuotojo stažas, darbuotojo atliekamo darbo kokybė, darbuotojo padaryti pareigų pažeidimai, įskaitant žalos padarymą, neekonomiškas darbo funkcijų vykdymas, kiti diskriminacinio pobūdžio kriterijai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2941-1097/2024).

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovo ieškinyje reikšti reikalavimai dėl 85 Eur dienpinigių mokėjimo žodiniu ieškovo ir atsakovės susitarimu nebuvo įrodyti (CPK 178 straipsnis), apeliacinio skundo teiginiai dėl objektyviųjų dienpinigių mažinimo kriterijų nebuvimo laikytini pagrįstais.

31.       Visų pirma, iš Dienpinigių diferencijavimo taisyklių matyti, kad darbovietėje dienpinigių dydis gali būti papildomai didinamas nuo 5 proc. iki 50 proc. atsižvelgiant į taisyklėse nurodytus kriterijus, tačiau taisyklėse numačius tik didinamų procentų intervalą, iš šių taisyklių nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs procentai pagal kokius kriterijus gali būti taikomi, todėl vien ši aplinkybė lemia, kad Dienpinigių diferencijavimo taisyklėse nustatytas dienpinigių diferencijavimas nėra objektyvus ir paliktas spręsti darbdavio nuožiūrai, darbuotojui iš esmės aiškiai nežinant koks konkretus dienpinigių dydis jam galėtų būti taikomas.

32.       Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės Dienpinigių diferencijavimo taisyklėse nustatyti kriterijai, pagal kuriuos darbuotojui dienpinigių dydis gali būti papildomai didinamas nuo 5 proc. iki 50 proc. neatitinka dienpinigių tikslo – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti, t. y. dienpinigiai turi atlikti ne atlyginimo, o kompensavimo funkciją. Dienpinigių dydžio diferencijavimo kriterijai turi būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes (ar didesnes) darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Darytina išvada, kad tokie kriterijai kaip papildomi vairuotojų įgūdžiai, apmokymų ir atidumo reikalaujančio krovinio (vežant cisternas, ADR krovinius, šaldytuvus, brangius ar greitai gendančius produktus, vairuojant autovežius) vežimas, komandiruotės trukmė, darbuotojų darbo bendrovėje stažas ar juo labiau darbas bandomuoju laikotarpiu ir dėl patirties stokos neatlikimas visų pareigybės instrukcijoje nurodytų funkcijų, nėra niekaip susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes (ar didesnes) darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepimu į apeliacinį skundą nepagrindė kaip šie jos nurodyti dienpinigių diferencijavimo kriterijai gali būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu (pvz., darbuotojui darbdavys suteikia geresnes sąlygas poilsiui, suteikia nakvynes, maitinimą, galimybę naudotis gera infrastruktūra (maršrutai naujais keliais, su moderniomis aikštelėmis ir t.t.) ir pan. 

33.       Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė teigia, kad lingvistiškai aiškinant teisės normą, nėra numatyta, kad dienpinigių mažinimo pagrindas yra objektyvūs kriterijai, mažinantys darbuotojų išlaidas komandiruotės metu, atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys teise mažinti dienpinigius negali piktnaudžiauti ir nusistatyti tokias dienpinigių diferencijavimo taisykles, kuriomis būtų siekiama kitų tikslų, nei dienpinigių mokėjimas siekiant padengti darbuotojo komandiruotėje patiriamas išlaidas. Nagrinėjamu atveju, iš atsakovės Dienpinigių diferencijavimo taisyklėse nustatytų kriterijų galima daryti išvadą, kad jie skirti ne kompensuoti darbuotojo išlaidas, bet nustatyti darbuotojui mokamą darbo užmokestį atsižvelgus į jo patirtį bei atliekamo darbo sudėtingumą. Teismo vertinimu, atsakovės nustatytas kriterijus, kad bandomuoju laikotarpiu darbuotojai negali patirti didesnių komandiruotės išlaidų nei 50 proc. valstybės nustatytų maksimalių dienpinigių nėra nei objektyvus, nei suderinamas su dienpinigių paskirtimi.

34.       Svarbu ir tai, kad į nagrinėjamą bylą pateikti atsakovės 2023 m. lapkričio 4 d. ir 2023 m. lapkričio 30 d. įsakymai, kuriais ieškovas komandiruotas į kitas valstybes darbo funkcijų atlikimui, nėra pasirašyti ieškovo, kas reiškia, kad ieškovas prieš komandiruotę apskritai galėjo nežinoti apie jam mokėtinų dienpinigių dydį.

35.       Atsižvelgus į tai, spręstina, kad atsakovės nustatyti dienpinigių dydžių mažinimo / didinimo kriterijai nelaikytini pagrįstu pagrindu mažinti darbuotojui skaičiuotinų dienpinigių dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo komandiruočių atveju privalėjo mokėti ieškovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius.

36.       Byloje nėra ginčo nei dėl komandiruočių trukmės, nei dėl valstybių, į kurias komandiruotas ieškovas. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys to neginčija, kad ieškovas 5 dienas buvo komandiruotas į Lenkiją (nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. ir nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d.) ir už tai jam turėjo būti išmokėti 240 Eur (48 Eur/d. x 5 d.) dienpinigių, 9 dienas į Ispaniją (nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d., nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d.) ir už tai jam turėjo būti sumokėta 522 Eur (58 Eur/d. x 9 d.) dienpinigių, 13 dienų komandiruotas į Vokietiją (nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d., nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d., nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 18 d.), už ką ieškovui turėjo būti sumokėta 806 Eur (62 Eur/d. x 13 d.) dienpinigių, 13 dienų komandiruotas į Prancūziją (nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d., nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d., nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d., nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d., nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d.) ir už tai ieškovui turėjo būti sumokėta 897 Eur (69 Eur/d. x 13 d.) dienpinigių, 1 dieną komandiruotas į Belgiją (nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d.), sumokant ieškovui 61 Eur dienpinigių, 1 dieną komandiruotas į Liuksemburgą (nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.), sumokant 61 Eur dienpinigių, ir 3 dienas komandiruotas į Italiją (nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d.), už tai ieškovui sumokant 189 Eur (63 Eur/d. x 3 d.) dienpinigių. Taigi per visą laikotarpį darbuotojui apskaičiuojant dienpinigius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius iš viso turėjo būti sumokėta 2 776 Eur dienpinigių. Byloje nustatyta, kad atsakovė priskaičiavo ieškovui 1 300 Eur dienpinigių. Kadangi atsakovės atlikta 300 Eur išskaita už negrąžintą turtą apeliaciniu skundu nėra ginčijama, darytina išvada, kad atsakovė liko nepilnai atsiskaičiusi su ieškovu 1 476 Eur sumai (2 776 Eur – 1000 Eur – 300 Eur) už netinkamai paskaičiuotus ir nepagrįstai sumažintus dienpinigius.

37.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškiniu ir apeliaciniu skundu ieškovas prašė priteisti 1 119,02 Eur neišmokėtų dienpinigių, patikslintą ieškinį dėl didesnių sumų priteisimo pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti, tačiau išaiškino, kad teismas darbo bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Iš ieškovo atstovo pirmosios instancijos teisme reikštos pozicijos matyti, kad ieškovas nesutinka su atsakovės sprendimu mokėti sumažintus dienpinigius, prašė priteisti 100 proc. dienpinigius, viso 1433 Eur dienpinigių.

38.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad CPK 417 straipsnis suteikia teismui teisę darbo bylose viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. gali patenkinti reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, nutaria iš atsakovės ieškovui priteisti teismo nustatytą neišmokėtų dienpinigių dalį – 1 476 Eur.

Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką

39.       Ieškovas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo priteisti iš atsakovės netesybas. DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

40.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė su ieškovu jo atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė: nesumokėjo visų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų – visų priklausiusių dienpinigių. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų vėlavusi atsiskaityti dėl ieškovo (darbuotojo) kaltės. Todėl tenkinus reikalavimą dėl nesumokėtos 1 476 Eur dienpinigių sumos priteisimo, spręstinas klausimas dėl netesybų už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju priteisimo DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.

41.       Iš atsakovės pateikto apyvartos žiniaraščio už ieškovo dirbtą laikotarpį (3 mėn.), matyti, kad ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 887,34 Eur (2 662,02 Eur / 3). Atsižvelgiant į tai, kad uždelsta suma yra didesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, uždelsto atsiskaitymo laikotarpis ilgesnis negu 6 mėn., byloje nenustatyta, kad, pasibaigus darbo santykiams, darbdavė su darbuotoju vėluoja atsiskaityti dėl darbuotojo kaltės, ieškovui, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimis, iš atsakovės priteistinos 5 324,04 Eur (887,34 Eur x 6 mėn.) netesybos.

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dienpinigių dydžio mažinimą (DK 107 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 dalis), todėl yra pagrindas priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovui neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas – 1 476 Eur dienpinigius bei 5 324,04 Eur netesybas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43.        Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

44.       Atsižvelgiant į tai, kad, pakeitus teismo sprendimą ieškovo tenkintų reikalavimų dalis padidėjo, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos.

45.       Ieškovo atstovas pateikė į bylą duomenis, kad ieškovą atstovavusios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 000 Eur dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 15 Eur dydžio išlaidos už vertimus ir 0,29 Eur išlaidos už pavedimą apmokant vertimo paslaugas, o atsakovė UAB „Hegelmann Special Transporte“ pateikė duomenis, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 512,50 Eur išlaidos advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

46.       Kadangi pakeitus pirmosios instancijos sprendimą lieka atmesti tik ieškovo reikalavimai dėl 300 Eur išskaitos, laikytina, kad ieškovo ieškinys patenkintas 96 proc. Kadangi šalių išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių įkainių dydžių, išlaidos yra pagrįstos, ieškovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš atsakovės priteistinos 1 934,68 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovo – 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

47.       Valstybei iš atsakovės priteistina 153 Eur byloje mokėtino žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovas, kaip darbuotojas buvo atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybė šioje byloje patyrė 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 15 Eur šių išlaidų, atsižvelgus į patenkintų reikalavimų dalį, priteistinos iš atsakovės, likusi išlaidų dalis iš ieškovo lieka nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

48.       Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovo apeliacinį skundą visa apimtimi, ieškovui priklauso jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad nei ieškovą atstovavusi Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, nei ieškovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui nei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nei tokias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

49.       Už apeliacinį skundą šioje byloje turėjo būti mokamas 140 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl, apeliacinį skundą patenkinus, 140 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės.

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti iš išdėstyti jį taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Special Transporte“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 476 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) neišmokėtų dienpinigių ir 5 324,04 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus 4 ct) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann Special Transporte“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Special Transporte“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 934,68 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt keturis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Special Transporte“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolikos eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir 153 Eur (šimto penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo nuorašą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Special Transporte“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.