Civilinė byla Nr.e2A-104-330/2017

Teisminio proceso Nr.2-57-3-00762-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5.; 3.3.1.18.3.

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ ir atsakovės akcinės bendrovės poilsio namų „Ąžuolynas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-885-459/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“ dėl palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ prašė priteisti iš atsakovės AB poilsio namų „Ąžuolynas“ 60 122,84 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino negaliojančia 2004 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė ieškovei UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, jachtininkų viešbutį, žuvų restoraną, esančius (duomenys neskelbtini); taikė restituciją natūra: priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nurodytus pastatus, o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Ieškovė nurodė, jog atsakovė teismo sprendimu nustatytą piniginę prievolę vykdė dalimis (tiek geruoju, tiek priverstine tvarka). Ieškovės teigimu, atsakovė privalo mokėti palūkanas už priteistą ir nesumokėtą (negrąžintą) sumą, skaičiuojant jas už 5 metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos.
3. Atsakovė AB poilsio namai „Ąžuolynas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė civilinėje byloje, kurią išnagrinėjus buvo jos naudai priteistos pinigų sumos, reikalavimo dėl palūkanų priteisimo nebuvo pareiškusi, todėl palūkanos negali būti priteisiamos šioje byloje. Pasak atsakovės, ieškovė pati yra atsakinga už tai, jog teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas, nes negrąžino atsakovei teismo sprendime nurodytų nekilnojamųjų daiktų. Ši aplinkybė reiškia, kad atsakovė negali būti laikoma pažeidusia savo prievolę sumokėti ieškovei priteistą pinigų sumą. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartimi buvo sustabdytas teismo sprendimo vykdymas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 22 d. Atsakovės aiškinimu, ieškovė nereikalavo, kad atsakovė visiškai įvykdytų sprendimą, nes ieškovės kreditorių komitetas 2014 m. rugsėjo 16 d. sutiko, kad likusią 700 000 Lt (202 734,01 Eur) dalį atsakovė ieškovei sumokėtų nustatant skolos grąžinimo terminą iki 2016 m. lapkričio 1 d.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš atsakovės AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 56 135,67 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 131 828,72 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2016 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė nesumokėjo visos teismo sprendimu ieškovei priteistos skolos, konstatavo tęstinį prievolės pažeidimą, kuomet ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus laiku negrąžinus skolos. Ieškovė iki šios bylos iškėlimo dienos dėl teismo sprendimo nevykdymo patyrė nuostolių, kuriuos turi atlyginti teismo sprendimo geruoju nevykdžiusi atsakovė. Remdamasis šiais motyvais teismas ieškovės reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palūkanos už teismo sprendimu nustatytos prievolės nevykdymą skaičiuotinos tik nuo to teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šiuo atveju – nuo 2010 m. gruodžio 6 d. Teismas pažymėjo, kad ieškinys šioje byloje teismui pateiktas 2015 m. gruodžio 30 d., todėl taikytinas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas – palūkanos skaičiuotinos už 5 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas taip pat vertino aplinkybę, jog teismo sprendimo vykdymas nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2016 m. kovo 10 d. buvo sustabdytas. Teismo įsitikinimu, būtų neprotinga, neteisinga ir nesąžininga priteisti palūkanas už laikotarpį, kai teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, nes šiuo laikotarpiu atsakovė neturėjo pareigos vykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę, todėl negali būti laikoma pažeidusia prievolės įvykdymo terminą. Padaręs šią išvadą teismas nusprendė palūkanų už tą laikotarpį neskaičiuoti. Remdamasis savo atliktu apskaičiavimu, teismas ieškovės naudai priteistinas kompensuojamąsias palūkanas sumažino iki 56 135,57 Eur sumos.
7. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė taip pat nėra įvykdžiusi teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo natūra – nėra grąžinusi atsakovei pastatų. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleistas piniginės prievolės, atsakovei nustatytos teismo sprendimu, įvykdymo terminas. Teismo sprendimo privalomumo principas suponuoja atsakovei pareigą vykdyti teismo sprendimą.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo visos sumos pagal priteistą pagrindinę prievolę, o tik nuo ieškinio padavimo momentu likusios neapmokėtos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio (131 828,72 Eur). Įvertinęs tai, jog teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas iki 2016 m. birželio 10 d., teismas nusprendė ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies – priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 131 828,72 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2016 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Apeliaciniame skunde atsakovė AB poilsio namai „Ąžuolynas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų ir netyrė aplinkybių, kurios pagrindžia, kad prievolė buvo dvišalė, o ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo priešpriešinės prievolės atsakovei, kad atsakovė teismo sprendimą vykdė pagal tokią tvarką, kokią nustatė pati ieškovė.
2. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimui, atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovės perduoti (grąžinti) šiai perleistus pastatus, o atsakovei kilo prievolė sumokėti 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Abiejų šalių prievolės yra priešpriešinės ir turėjo būti vykdomos kartu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė savo prievolės atsakovei neįvykdė.
3. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolius (palūkanų forma), neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusius santykius, nevertino ieškovės veiksmų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp šalių vyko nuolatinis bendravimas. Pati ieškovė grąžino jai atsakovės pervestas lėšas ir sustabdė išieškojimą iki atskiro pareikalavimo. Prievolė buvo vykdoma taip, kaip buvo suderinta su ieškove. Šias aplinkybes patvirtina vykdomosios bylos duomenys, ieškovės direktoriaus pasirašytas raštas.
4. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pati atsisakė priimti atsakovės pasiūlytą prievolės įvykdymo būdą. Be to, atsakovė turėjo teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kadangi savosios prievolės nevykdė ieškovė. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, skolos grąžinimo tvarka buvo aptarta su ieškovės bankroto administratoriumi, nenumatant pareigos mokėti netesybas ar palūkanas. Tokiu būdu teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2016 m. lapkričio 1 d.
5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktą antstolio patvarkymą dėl atlikto lėšų paskirstymo. Šis įrodymas neturi ryšio su nagrinėjama byla.
6. Tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų. Procesinės palūkanos pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus galėjo būti skaičiuojamos tik už šioje byloje priteistą nuostolių (palūkanų) sumą.
10. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pareiškė prašymą priimti naujus įrodymus.
11. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. vasario 6 d. papildomai gauti atsakovės AB poilsio namų „Ąžuolynas“ rašytiniai paaiškinimai.
12. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą – ieškovo naudai priteistų palūkanų sumą padidinti iki 60 122,84 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palūkanų skaičiavimo terminą sutrumpino laikinųjų apsaugos priemonių – sprendimo vykdymo sustabdymo taikymo laikotarpiu.
2. Taikydamas laikinąją apsaugos priemonę teismas neatleido atsakovės nuo sprendimu nustatytos prievolės vykdymo. Atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo po to buvo atmestas, todėl ji privalo mokėti palūkanas.
13. Atsiliepime į atsakovės AB poilsio namų „Ąžuolynas“ apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ prašo atsakovės skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Atsakovės skunde nurodomos aplinkybės, jog ginčo šalis sieja dvišalės ir priešpriešinės prievolės, teisiškai nereikšmingos. Teismo sprendimu nustatytos prievolės yra nesąlyginės, jos privalomai vykdytinos. Teismo sprendime nurodytų daiktų neperdavimas nesudaro kliūčių vykdyti to sprendimo dalies dėl lėšų priteisimo.
2. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė iki šiol naudojasi atsakovei grąžintinu turtu, gaudama iš to turtinę naudą ir nepatirdama turtinių praradimų. Ieškovė šiuo metu nevaldo atsakovei grąžintino turto ir negauna iš jo naudos. Statinius numatyta nugriauti, todėl jų neperdavimas atsakovei neturi įtakos prievolės dėl lėšų grąžinimo vykdymui.
3. Atsakovės argumentai, jog tarp šalių esą buvo susitarimas atidėti lėšų mokėjimo terminus, nepagrįsti. Atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina tik tai, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo prievolės.
4. Atsakovė netinkamai aiškina jos atžvilgiu atliktų vykdymo veiksmų esmę. Ieškovė, suprasdama atsakovės turtinės padėties sudėtingumą, neskubėjo imtis vykdymo veiksmų. Atsakovės nurodyta lėšų suma ieškovės naudai buvo išieškota priverstinai, o dalis jos grąžinta tik atsakovės prašymu, šiai siekiant išvengti galimo bankroto. Tokie ieškovės geranoriški veiksmai negali būti pripažįstami atleidimu nuo prievolės.
5. Atsakovė netinkamai vertina ieškovės kreditorių komiteto pritarimą atsakovės siūlymui grąžinti skolą dalimis. Kreditorių komitete buvo sprendžiamas lėšų išieškojimo (grąžinimo) iš atsakovės, o ne jos prievolės vykdymo terminų pakeitimo klausimas.
14. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prieštaravimus dėl atsakovės prašymo priimti naujus įrodymus.
15. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė AB poilsio namai „Ąžuolynas“ prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

12.1. Ieškovės apeliacinis skundas pateiktas praleidus skundo padavimo terminą.

12.2. BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2014 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo protokolinis įrašas patvirtina, kad ieškovė dar 2014 m. rugsėjo 16 d. atidėjo atsakovės prievolės įvykdymo terminą iki 2016 m. lapkričio 1 d. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ieškovė pati atidėjo prievolės vykdymo terminą.

12.3. Teismo nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas teismo sprendimo vykdymas, yra teisėta ir pagrįsta, jos ieškovė neginčijo ir neprašė nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ieškinys, pareikštas atsakovei AB poilsio namams „Ąžuolynas“ dėl palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Atsakovė AB poilsio namai „Ąžuolynas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2011 m. gruodžio 16 d. banko sąskaitos išrašą ir ieškovės UAB „Verslo investicijų projektų centras“ vadovo D. V. elektroninius laiškus. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateiktus elektroninius laiškus, o pridedamas banko sąskaitos išrašas patvirtina elektroniniame susirašinėjime paminėtas aplinkybes dėl dalies išieškotų lėšų grąžinimo atsakovei. Ieškovė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ prieštaravo dėl šių įrodymų priėmimo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pavėluotai pateiktus didelės apimties dokumentus.
19. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
20. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės pastaba, kad nauji įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti pavėluotai. Tačiau toks pažeidimas, nenustačius šalies (atsakovės) nesąžiningumo požymių, laikytinas formaliu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų įrodymų (elektroninio susirašinėjimo) ryšį su byloje vertintinomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas juos priimti atsisakė nepagrįstai. Banko sąskaitos išrašas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teisme, tačiau aptariamu atveju konstatuotinas šio įrodymo ryšys su pirmosios instancijos teismo atsisakytais priimti elektroniniais laiškais. Kolegija teikia pirmenybę išsamiam ir objektyviam faktinių aplinkybių vertinimui, todėl taiko CPK 314 straipsnio nuostatos išimtį ir kartu su atsakovės apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus priima.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. vasario 6 d. (likus vienai dienai iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje) gauti atsakovės AB poilsio namai „Ąžuolynas“ rašytiniai paaiškinimai. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji rašytiniai įrodymai: VĮ Registrų centro 2017 m. sausio 24 d. raštas ir išrašas iš duomenų banko, mokėjimo pavedimai ir sąskaita už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Teisėjų kolegija, išanalizavusi rašytinių paaiškinimų turinį, nustatė, jog šiame procesiniame dokumente nurodomos naujos ir ankstesniuose atsakovės procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą) nenurodytos faktinės aplinkybės, išplečiama teisinė argumentacija. Kaip matyti iš rašytinių paaiškinimų turinio, šiuo procesiniu dokumentu atsakovė atsikerta į ieškovės argumentus, išdėstytus pastarosios atsiliepime į apeliacinį skundą. Tačiau rašytiniai paaiškinimai teismui pateikti teismo posėdžio išvakarėse, kai nesutikimo su ieškovės atsikirtimais argumentus pateikti ar savo samprotavimus išreikšti atsakovė turėjo objektyvią galimybę dar prieš šešis mėnesius (gavusi kitos šalies procesinius dokumentus). Tokia aplinkybė leidžia daryti prielaidą dėl procesinės teisės teikti paaiškinimus naudojimusi ne pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija, atsakovės procesiniame dokumente (rašytiniuose paaiškinimuose) įžvelgusi aiškius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą pildymo požymius, šiuos rašytinius paaiškinimus atsisako priimti. Nauji argumentai rašytiniuose paaiškinimuose grindžiami kartu su jais pateiktais įrodymais, todėl atsisakius priimti rašytinius paaiškinimus, atsisakoma priimti ir prie jų pridėtus įrodymus – VĮ Registrų centro raštą, išrašą iš duomenų banko bei mokėjimo pavedimus.
23. Įrodymai, pagrindžiantys šalies patirtas teisinės pagalbos išlaidas, gali būti pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrydymai yra priimami (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-571/2003). Aptariamu atveju aktuali kompensuojamųjų palūkanų kategorija. Kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-373/2006).
25. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė priteisti 60 122,84 Eur nuostolių. Šį reikalavimą ieškovė grindė tuo, jog atsakovė neįvykdė dalies Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu jai nustatytos piniginės prievolės ieškovei.
26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino negaliojančia 2004 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, jachtininkų viešbutį, žuvų restoraną, esančius (duomenys neskelbtini); taikė restituciją natūra: priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ nurodytus pastatus, o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Ieškovė, remdamasi CK 6.37, 6.210 straipsnių normomis, iš atsakovės reikalauja palūkanų už teismo sprendimu priteistas, tačiau atsakovės nesumokėtas (negrąžintas) lėšas. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies, sutrumpinęs palūkanų skaičiavimo laikotarpį dėl tokiems reikalavimams taikytino ieškinio senaties termino ir dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu buvo sustabdytas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
27. Atsakovė AB poilsio namai „Ąžuolynas“ apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas grindė tuo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pripažinęs negaliojančiais sandorius taikė dvišalę restituciją: priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatus, o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Šio teismo sprendimo pagrindu atsakovė įgijo teisę reikalauti, kad ieškovė perduotų pastatus, o atsakovei kilo prievolė sumokėti ieškovei 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Atsakovės nuomone, abi prievolės yra priešpriešinės ir turėjo būti vykdomos kartu. Ieškovei neperdavus pastatų, atsakovė mano, jog remiantis CK 6.46 straipsniu ji turi teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės nuostata.
28. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma; įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Šiuo sprendimu nustatyta atsakovės pareiga sumokėti ieškovei lėšas negali būti kvestionuojama.
29. Atsakovė, savo teiginius grįsdama CK 6.39 ir 6.46 straipsnių normomis, neatsižvelgia į tai, jog šios normos reglamentuoja tarp šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius. Prievoliniai santykiai atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų (CK 6.2 straipsnis), o šiuo atveju šalis sieja ne prievoliniai teisiniai santykiai, nulemti sandorių (šalis sieję sandoriai pripažinti negaliojančiais), o įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu nustatyta restitucijos taikymo tvarka. Visi teismo sprendimo vykdymo metu tarp šalių kilę klausimai reguliuojami ne prievolinių teisinių santykių, bet vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Taikant prievolinės teisės normas negali būti išspręsti dalykai, susiję su teismo sprendimo vykdymu. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas nustatė šalims priešpriešines prievoles (taikant restituciją ieškovė privalo atsakovei perduoti pastatus, o atsakovė sumokėti ieškovei 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Tačiau iš teismo sprendimo kylančios prievolės nėra sąlyginės, nėra kliūčių jas vykdyti tiek tuo pačiu metu, tiek atskirai (paeiliui).
30. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė ėmėsi veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, o ginčas tarp jų kilo tik tuomet, kai ieškovė pareikalavo kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė teismo sprendimu ieškovei priteistas lėšas mokėjo, o ieškovė atliko veiksmus, susijusius su daiktų (pastatų, statinių) perdavimu. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl ieškovės veiksmų nevykdant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos pareigos perduoti atsakovei turtą, buvo įvertinti nagrinėjant atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009). Sprendžiamam klausimui ši nutartis reikšminga tuo, jog sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą sprendusio teismo vertinimu, atsakovės pasiūlyta restitucijos taikymo tvarka (kuomet būtų sumažinta ieškovei grąžintinų lėšų suma, nustatytas turto perdavimo eiliškumas) paneigtų teismo sprendimo res judicata galią. Šioje nutartyje nustatyta reikšminga aplinkybė, kad ieškovė vykdo teismo sprendimo dalį dėl pastatų nugriovimo, o jo įvykdymo kliūtys nulemtos objektyvių aplinkybių (buvusių pastatų savininkų iškeldinimo procedūrų).
31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog aptariamu atveju esą nebuvo įvertinti ieškovės veiksmai. Atsakovės nuomone, ieškovės teisę reikalauti nuostolių (palūkanų forma) paneigia pačios ieškovės elgesys vykdant teismo sprendimą: nuolatinis geranoriškas bendravimas su atsakove, priverstinai išieškotų lėšų grąžinimas atsakovei, vykdymo sustabdymas, ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti atsakovės siūlymui dėl likusios skolos dalies mokėjimo išdėstymo.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl nutarties 31 punkte nurodytų aplinkybių ginčo tarp šalių iš esmės nėra. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad tokios aplinkybės tarp šalių buvo: šalys (iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo) aktyviai bendravo (žr. atsakovės pateiktus D. V. elektroninius laiškus). Tačiau nei šalių bendravimo laiškais turinys, iš kurio matyti, kad ieškovė ir atsakovė dėl pastatų turėjo bendrų (ar tapačių) interesų, o teismo sprendimo vykdymas joms abiems kėlė neigiamus padarinius, nei priverstinio vykdymo (dėl lėšų išieškojimo) eiga neleidžia įžvelgti atsakovės akcentuojamų faktų – prievolės vykdymo sustabdymo, teisės reikalauti palūkanų netekimo (CK 6.262 straipsnio 1 dalis) ar atsisakymo (tiek ieškovei, tiek jos kreditoriams leidus prievolę vykdyti dalimis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės (pvz., dalies išieškotų lėšų grąžinimas atsakovei), tam tikrų priverstinio vykdymo priemonių atsisakymas ar sustabdymas, pritarimas atsakovės siūlymui įsiskolinimą padengti dalimis, patvirtina šalių geranorišką bendradarbiavimą, leistiną šalių procesinį elgesį, kuomet siekiama teismo sprendimą įvykdyti ne bet kokia kaina, o tarpusavio nuolaidų teikimo būdu, siekiant nesukelti atsakovei didesnių turtinių praradimų, sąlygojančių įmonės veiklos sutrikimus. Šios aplinkybės negali būti vertinamos, kaip atleidžiančios atsakovę nuo tinkamo prievolės vykdymo ar kaip paneigiančios ieškovės teisę reikalauti minimalių nuostolių, atlygintinų kompensuojamųjų palūkanų forma.
33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą  (CK 6.260 straipsnio 2 dali, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003).Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės teisės į minimalių (preziumuotinų) nuostolių kompensavimą palūkanų forma yra pagrįsta. Šios ieškovės teisės egzistavimo atsakovės nurodytos aplinkybės nepaneigia.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo termino

34. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palūkanos už teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės nevykdymą skaičiuotinos tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju – nuo 2010 m. gruodžio 6 d.) Teisėjų kolegija patvirtina, kad ši išvada pagrįsta ir atitinka aktualią kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
35. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įstatyme nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino šioje byloje priteistinas kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoti už 5 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos. Šios procesinio sprendimo dalies šalys neskundžia. Teismas taip pat įvertino ir aplinkybę, jog teismo sprendimo vykdymas nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2016 m. kovo 10 d. buvo sustabdytas, todėl nusprendė palūkanų už šį laikotarpį neskaičiuoti. Su tokia teismo nuostata nesutinka ieškovė, kuri apeliaciniame skunde nurodė, kad taikydamas laikinąją apsaugos priemonę teismas neatleido atsakovės nuo sprendimu nustatytos prievolės vykdymo. Ieškovės teigimu, atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo buvo atmestas, todėl ji privalo mokėti palūkanas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo termino sutrumpinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo sprendimo vykdymo sustabdymo laikotarpiu atsakovė neturėjo pareigos vykdyti teismo sprendimą. Pritartina atsakovės argumentui, jog šiuo atveju teismo sprendimas nebuvo vykdomas teismo nutarties pagrindu, todėl ieškovės nuostolių atlyginimo klausimas galėjo būti sprendžiamas CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo atliktą kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimą (sutrumpinant skaičiuojamąjį terminą) pripažinti neteisėtu ir šioje dalyje pakeisti teismo sprendimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

36. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė, be pareikšto reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, prašė iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 131 828,72 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2016 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, 131 828,72 Eur suma – tai pagrindinės skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, likutis, o 2016 m. kovo 10 d. – tai data, iki kurios buvo sustabdytas 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimo vykdymas. Atsakovės vertinimu, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų. Pasak atsakovės, procesinės palūkanos pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus galėjo būti skaičiuojamos tik už šioje byloje priteistą nuostolių (palūkanų) sumą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo atsakovės skundo argumentu.
37. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
38. Kasacinio teismo akcentuota, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.
39. Toks teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas teismų praktikoje lemia, kad ir aptariamu atveju galėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo šios bylos iškėlimo ir tik nuo šioje byloje priimtu teismo sprendimu priteistos piniginės prievolės sumos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo tokių sąlygų neatitinka.
40. Teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė.
41. Kaip minėta, ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl tiek ta aplinkybė, jog ieškinyje iš esmės nebuvo nurodyta argumentų šiam reikalavimui pagrįsti, tiek šio reikalavimo lingvistinis formulavimas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas nuo šioje byloje priteistos sumos ir nuo šios bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nebandė pašalinti abejonių dėl šio reikalavimo suformulavimo. Ieškovė neatsikerta į šį atsakovės apeliacinio skundo argumentą (nutyli). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti procesines palūkanas ne nuo šiuo teismo sprendimu priteistos piniginės prievolės sumos, o nuo teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistos skolos likučio, taip pat ne nuo šios bylos iškėlimo momento, o nuo kitos datos, kuomet panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei kilo (atsinaujino) pareiga vykdyti teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, buvo peržengtos ieškovės ieškiniu apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos – priteista tai, ko ieškovė nereikalavo. Kitoks teismo sprendimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, nei suformuluota ieškinyje, negali būti pripažintas tinkamu teismo prerogatyvos atlikti teisinę ieškinyje nurodytų aplinkybių kvalifikaciją įgyvendinimu.
42. Kita vertus, atsižvelgiant į nutarties 38 punkte nurodytas kasacinio teismo praktikoje suformuotas procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo taisykles, pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta procesinių palūkanų forma, kai palūkanos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo, o nuo prievolės pažeidimo, yra neteisėta. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos ieškovės naudai tik nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje (šioje byloje) buvo pareikštas prašymas tokias palūkanas priteisti. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos.
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog analizuojamu atveju galėjo būti priteistos procesinės palūkanos tik nuo šioje byloje priteistos sumos (nuo priteistų kompensuojamųjų palūkanų sumos) ir tik nuo šios bylos iškėlimo teisme. Apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė iš esmės neneigia pareigos nuo bylos iškėlimo teisme mokėti procesines palūkanas. Teismų praktikoje nusistovėjusi nuostata, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos (patenkinto ieškovo reikalavimo) sumos, tiek nuo pagrindinės skolos, tiek nuo palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių atlyginimo. Toks palūkanų skaičiavimas nelaikomas draudžiamomis dvigubomis palūkanomis CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
44. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimo klausimus, sprendime nurodytu būdu priteisęs procesines palūkanas peržengė ieškinio ribas. Nagrinėjama civilinė byla iškelta 2016 m. sausio 5 d., todėl, sutinkant su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškovės naudai priteisti 56 135,67 Eur kompensuojamųjų palūkanų, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti procesinių palūkanų priteisimo dalyje – ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 6 procentų metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos (56 135,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
45. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos apeliacine tvarka išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąjį sprendimą, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos įvertinus sprendimu patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį – ieškovei atlyginta 93 procentai, o atsakovei 7 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, jos procesinė baigtis – sprendimo dalies dėl procesinių palūkanų priteisimo korekcija, pakeičiant šių palūkanų skaičiavimo tvarką, laikytina nežymia. Nors šia nutartimi mažinama prievolės suma, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, pavėlinamas ir jų skaičiavimo termino pradžios momentas, ši aplinkybė nelemia patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykio, kuriuo, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pakitimo. Todėl vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, tame teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neperskirsto (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Atsakovė AB poilsio namai „Ąžuolynas“ už apeliacinį skundą sumokėjo 1 411,47 Eur žyminį mokestį. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovė yra bankrutavusi įmonė. Tokiu atveju atsakovė neturėjo pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties atsakovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
48. Ieškovė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 871,20 Eur. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Atsakovė AB poilsio namai „Ąžuolynas“ prašo iš ieškovės priteisti 1 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu. Kolegija pastebi, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytus dydžius (8.10 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paruošto procesinio dokumento turinį, apimtį, byloje spręstų klausimų sudėtingumą, pagrįstomis tokio procesinio dokumento parengimo išlaidomis pripažįsta 800 Eur sumą. Įvertinusi apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį teisėjų kolegija nurodo, kad aptariamu atveju pagrįsta buvo pripažinta tik viena atsakovės apeliacinio skundo argumentų grupė – dėl procesinių palūkanų. Todėl šiuo atveju yra protinga ir teisinga atlyginti ketvirtadalį pagrįstomis pripažintų atsakovės bylinėjimosi išlaidų – 200 Eur (800 Eur : 4) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kas ieškovė yra bankrutavęs juridinis asmuo, šios bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai priteistinos iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

        Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą.

        Teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės akcinės bendrovės poilsio namų „Ąžuolynas“ priteistos ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“ procesinės palūkanos, išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės poilsio namų „Ąžuolynas“ ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 56 135,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

        Likusią Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

        Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“ (j. a. k. 152736054) 1 411,47 Eur žyminio mokesčio, sumokėto  2016 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 06281914.

        Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ (j. a. k. 126044058) atsakovei akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“ (j. a. k. 152736054) 200 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, jas apmokant iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teisėjai                                                                                                                             Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                          Kazys Kailiūnas

                                                                                                                                          Gintaras Pečiulis