Administracinė
byla Nr. A143 – 266/2011
Procesinio sprendimo kategorija
16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo
(pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
sekretoriaujant Gitanai
Aleliūnaitei,
rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą
atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam
suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) prašymu (T 1, b. l.
4–11), kurį patikslino (T 1, b. l. 155, 162; T 2, b. l. 49), kreipėsi į
Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos
miesto vyriausiojo policijos komisariato (dabar – Klaipėdos apskrities
vyriausiasis policijos komisariatas) (toliau – ir atsakovas) viršininko 2007 m.
kovo 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-52 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo; 2)
grąžinti į ankstesnes pareigas – į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos
komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-ojo
skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo
užmokestį ir delspinigius nuo nušalinimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos –
92 515,83 Lt; 4) panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-53 dėl apdovanojimo
sugrąžinimo; 5) įpareigoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
viršininką oficialiai atsiprašyti per dienraščius „Klaipėda“ ir „Vakarų
ekspresas“.
Pareiškėjas
nurodė, kad ginčijamu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-TE-52 jis buvo atleistas iš vidaus
tarnybos. Teigė, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo pažeistos
procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m.
rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo
bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 19
punkte, nes tarnybinis patikrinimas faktiškai buvo pradėtas 2006 m. lapkričio
16 d. ir turėjo būti baigtas per 30 dienų, nes terminas pratęstas nebuvo. Be
to, per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios jis nebuvo pasirašytinai
informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą (Tvarkos 17 p.). 2007 m. vasario
2 d. A. L. tarnybinis pranešimas Lietuvos policijos generaliniam
komisarui V. G. negalėjo būti vada tarnybiniam
patikrinimui pradėti, nes jis buvo pradėtas žymiai anksčiau. Teigė, kad
atsakovas neištyrė visų faktinių aplinkybių bei skirdamas tarnybinę nuobaudą
neatsižvelgė į jo tarnybinę veiklą, nuopelnus einant atitinkamas pareigas,
charakteristikas. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra grindžiamas įrodymais,
kurie surinkti pažeidžiant leistinumo principą, Baudžiamojo proceso kodekso
(toliau – BPK) 162 straipsnio nuostatas. Be to, nepagrįstai ginčijamu Klaipėdos
miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu
Nr. 30-TE-53 pripažintas negaliojančiu įsakymas, kuriuo jis apdovanotas
policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“, ir įpareigotas grąžinti apdovanojimo
liudijimą.
Atsakovas atsiliepimu
į prašymą (T 1, b. l. 16–17) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas
nurodė, kad pareiškėjas iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės
policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-ojo skyriaus vyresniojo
tyrėjo pareigų buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą (Vidaus tarnybos
statuto (toliau – Statutas) 53 str. 1 d. 7 p.). Tarnybinio patikrinimo metu
surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atleidimo iš tarnybos pagrindą,
tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino Lietuvos policijos generalinis
komisaras. Teigė, jog atliekant tarnybinį patikrinimą bei priimant įsakymą
teisės aktai nebuvo pažeisti.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Policijos
departamentas) atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 19–21) prašė prašymą atmesti
kaip nepagrįstą.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas už pareigūno vardo pažeminimą
teisėtai ir pagrįstai atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Dėl
pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas tarnybinis
patikrinimas ir 2007 m. kovo 15 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, o
2007 m. kovo 16 d. paskirta tarnybinė nuobauda, todėl neteisingai teigiama, kad
buvo praleisti nuobaudos skyrimo terminai. Tarnybinio patikrinimo metu buvo
panaudota ikiteisminio tyrimo, atliekamo V. T. (V. T.) atžvilgiu, metu gauta informacija, o tai
neprieštarauja Tvarkai. Pareiškėjui įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine
padėtimi nepareikšti, todėl tarnybinių nuobaudų procedūra buvo tęsiama ir
užbaigta laikantis teisės aktų reikalavimų. Kadangi pareiškėjas buvo atleistas
iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, taikant teisės analogiją, buvo
atsižvelgta į Valstybės apdovanojimų įstatymo nuostatas ir pareiškėjas
išbrauktas iš apdovanotojų sąrašo.
II.
Klaipėdos
apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 22 d.
sprendimu (T 2, b. l. 57–64) pareiškėjo prašymą patenkino iš
dalies. Teismas panaikino Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-53 ,,Dėl tarnybos eigos“, o
kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė,
kad ginčijamu atsakovo 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-TE-52 pareiškėjas
atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (jei savo poelgiu
pažemino pareigūno vardą). Vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 1 dalies 6
punktu, 53 straipsnio 1 dalies 7, 14 punktais, teismas padarė išvadą, kad Statuto
53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas savarankiškas atleidimo pagrindas
ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 13 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A11-490/2004). Pastarojo punkto turinį
atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje pateiktas sąvokos
„Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Esminiu elementu, suponuojančiu
nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas
ar neveikimas. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasmę –
tai yra bylai reikšminga aplinkybė, kurią yra būtina nustatyti Administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo
priemonėmis. Nustačius šią aplinkybę, ji turėtų būti įvertinta taikant
akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir
teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Teismas pažymėjo,
jog pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Valstybės tarnybos
lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia
ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti
Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių
veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Teismas
atsižvelgė į Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Tvarkos
4.3 punktą. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas padarė
išvadą, kad akivaizdu, jog pareiškėjas neatliko savo pareigos imtis visų
reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę
santvarką. Policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad būtų
užtikrinti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliami uždaviniai. Visuma
byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad pareiškėjas, žinodamas apie V. T. asmeninio pobūdžio ryšius su S. K.,
A. N. (A. N.) ir gautą informaciją
perduodamas su aiškia nuoroda siekiant ją suteikti neteisėta veikla
užsiimantiems asmenims, o nesiekiant šią informaciją aukščiau nurodytu įstatymo
reglamentuojamu būdu realizuoti veikoms ištirti ar užkardyti, tarpininkaudamas A. N. dėl atliekamo tyrimo Klaipėdos miesto 3-iajame policijos
komisariate, teikdamas informaciją dėl atliekamo tyrimo, naudodamasis asmenų,
iš kurių prostitucijos būtent pelnėsi A. N. ir S. K., seksualinėmis paslaugomis, įvykdė įvardijamą tarnybinį
nusižengimą, todėl pagrįstai jo veiksmai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas.
Aptartais veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad
policijos pareigūnai gali nevykdyti įstatymų, neginti visuomenės nuo
nusikalstamų veikų, jog pateikta visuomenės informacija apie tariamai
nusikalstamas veikas yra perduodama tiems patiems asmenims, dėl kurių veiksmų
teisėtumo yra kreipiamasi. Tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą
policija ir menkina šios institucijos prestižą visuomenėje. Nurodytas
pareiškėjo veiksmų vertinimas nėra tiesiogiai siejamas su publikacijų spaudoje
pateikimu ir jų turiniu, o yra materialinės teisės normų (Statuto 2 str. 7 d., 53
str. 1 d. 7 p.) aiškinimo ir taikymo rezultatas. Pažeidus Policijos veiklos
įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, ignoruojant šio įstatymo 5
straipsnyje įtvirtintus policijos uždavinius, atsakovui numatoma ne teisė, o
imperatyvi pareiga šiuos principus pažeidusį vidaus tarnybos pareigūną atleisti
iš vidaus tarnybos. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo (2005 m. gegužės 3 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A2-523/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A143-231/2008). Atsižvelgdamas į tai,
teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl galimybės netaikyti šio jo
atleidimo iš tarnybos pagrindo negali būti pripažinti pagrįstais. Teismas,
atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9
d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A3-750/2004, konstatavo,
kad baudžiamosios bylos įrodymų dalis, tarp jų ir įrodymų dalis dėl pareiškėjo
tarnybinio nusižengimo įvykdymo, yra surinkta operatyviniu būdu, tačiau tai tik
dalis tarnybinio patikrinimo medžiagos. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu
buvo konstatuota, kad įrodymų leistinumo tvarka nebuvo pažeista, nenustatyta
jokių aplinkybių, dėl kurių teismas negalėtų vadovautis ta ikiteisminio tyrimo
medžiagos dalimi, kuri buvo pagrindu tarnybinio patikrinimo išvadai pagrįsti ir
kuria grindžiamas tarnybinio nusižengimo įvykdymas, todėl teismas šia bylos
medžiaga vadovavosi. Teismas, pasisakydamas dėl nuobaudos skyrimo terminų,
įvertinęs 2006 m. lapkričio 16 d. A. M. tarnybinio
pranešimo turinį, pažymėjo, jog akivaizdu, kad šiuo pranešimu yra tik
konstatuojama, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006 m. balandžio 19 d.
pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai netinkamai atliko
pareigas. Tarnybinis pranešimas surašytas įvertinus 2006 m. lapkričio 15 d.
pažymą dėl atlikto darbo baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-009-06, t. y. duomenis,
surinktus vykdant operatyvinę veiklą. 2007 m. vasario 5 d. Lietuvos policijos generalinis
komisaras pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, todėl būtent nuo šio momento
turi būti skaičiuojamas terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti. Tik surinkus
papildomų duomenų buvo nuspręsta, kad yra pagrindas atlikti tarnybinį
patikrinimą. 2007 m. kovo 5 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro viza
tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas. Tarnybinis patikrinimas atliktas
laikantis Tvarkos 18, 19 punktuose numatytų terminų ir
tarnybinio patikrinimo išvada surašyta bei patvirtinta laikantis Tvarkos 20, 21
punktų reikalavimų. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas galėjo būti atribotas
net ir nusprendus atlikti ikiteisminį tyrimą ar pradėjus administracinio teisės
pažeidimo bylos teiseną, todėl taikyti Tvarkos 11 punkte numatytą tarnybinės
nuobaudos skyrimo sustabdymo pagrindą nebuvo teisinių prielaidų. Vadovaujantis
Policijos veiklos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 27 d.
iki 2008 m. spalio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 12 straipsnio 3
dalimi, policijos generalinis komisaras jam suteiktų įgalinimų apimtimi pagal
Tvarkos 6 punktą gali pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, nepaisant, kad
pareigūną į tarnybą priėmė teritorinės policijos įstaigos viršininkas. Konstatavus,
kad pareiškėjas ginčijamu įsakymu pagrįstai atleistas iš tarnybos, nėra
teisinio pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovo
viršininką atsiprašyti viešai per spaudos leidinius. Teismas, be to, nustatė,
kad pareiškėjui apdovanojimas trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu
„Už nuopelnus“ buvo suteiktas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
viršininko 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 30-TE-152 ir ginčijamu
atsakovo 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-TE-53 šio įsakymo dalis, susijusi su
pareiškėjo apdovanojimu, panaikinta. Teismas, vadovaudamasis Valstybės
apdovanojimų įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 18 straipsnio 1
dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. birželio 20 d. įsakymu
Nr. 5-V-380 patvirtintų Policijos pasižymėjimo ženklo „Už nuopelnus“ nuostatų
(toliau – Nuostatai) 1, 5.1 punktais, padarė išvadą, kad pareiškėjui įteiktas
apdovanojimas yra policijos žinybinis ženklas, kuris nepriskiriamas prie
valstybinių apdovanojimų, o Nuostatuose nėra numatyta ženklo netekimo tvarka. Apdovanojimo
policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“ tvarka yra detaliai reglamentuota
(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu
Nr. 1V-299 patvirtinti Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skatinimo ir
apdovanojimo taisyklės ir Vidaus reikalų ministerijos žinybinių ženklų
nuostatai, Nuostatai), tačiau teisės aktų leidėjas nėra numatęs policijos
pasižymėjimo ženklo „Už nuopelnus“ grąžinimo. Kadangi detaliai reglamentavus
šio žinybinio ženklo teikimo tvarką nenumatytas šio ženklo grąžinimas, teismas
konstatavo, jog toks reguliavimas negali būti laikomas teisės spraga, ir nėra
teisinio pagrindo taikyti Valstybės apdovanojimų įstatymo 18
straipsnio 1 dalies nuostatų (ABTĮ 4 str. 6 d.). Nesant nustatyto teisinio
reguliavimo, numatančio, jog statutinis valstybės tarnautojas, atleidžiant jį
iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą ar
kitais kaltais pagrindais, dėl įvykdyto tarnybinio nusižengimo netenka ir
policijos pasižymėjimo ženklo „Už nuopelnus“, teismo nuomone, atsakovas
ginčijamu 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-TE-53 nepagrįstai pripažino
negaliojančiu administracinį aktą, kuriuo pareiškėjas buvo apdovanotas
policijos žinybiniu ženklu. Priešingu atveju būtų sukuriama tokia teisinė
situacija ir sukuriamas toks reguliavimas, kuris nėra numatytas nei įstatymo,
nei kitų aktų, o tai prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgdamas
į tai, teismas šį pareiškėjo prašymo reikalavimą pripažino pagrįstu ir
tenkintinu.
III.
Pareiškėjas
apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 67–76) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą ir visiškai patenkinti
prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Tvarkos 6 punktas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pradžią sieja su
informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą gavimu. Vidaus tyrimų valdyboje
tarnybinis pranešimas su informacija apie tariamai padarytą nusižengimą gautas 2006
m. lapkričio 16 d., kuri ir laikytina tarnybinio patikrinimo pradžia.
Netinkamai įvertintas 2007 m. kovo 5 d. tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio
patikrinimo termino pratęsimo su viza. Neatsižvelgta į tai, kad laiko
tarpą nuo informacijos apie galimą pažeidimą gavimo iki teismo nurodomos
tarnybinio patikrinimo pradžios sudaro du su puse mėnesio. Tvarkos 19 punkte nustatyti
tarnybinio patikrinimo terminai ir Tvarkos 17 punkte numatyti pareigūno
informavimo apie tarnybinį patikrinimą terminai buvo pažeisti. Apie tarnybinį
patikrinimą jis informuotas tik 2007 m. vasario 8 d., taip pat ne
pasirašytinai, o faksimiliniu pranešimu. Šių aplinkybių teismas neįvertino.
2.
Vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 3 dalimi, Darbo kodekso 241 straipsnio 2
dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartimi
administracinėje byloje Nr. A11-299/2007, bausti jį už 2007 m. kovo 15
d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-36 nurodytus pirmuosius du
epizodus nėra teisinio pagrindo, kadangi nuobaudos skyrimo metu buvo suėję
drausminės nuobaudos skyrimo senaties terminai. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
3.
Teismas neatsižvelgė, kad A. N. ir S. K. atžvilgiu
buvo vykdoma operatyvinė veikla, renkami duomenys apie jų veiksmus, todėl jam
ar kitiems pareigūnams nebuvo jokio pagrindo pradėti atskiro tyrimo ir
dubliuoti jau atliekamų tyrimo veiksmų. Teismas nevertino jo veiksmų paminėtų
aplinkybių bei Operatyvinės veiklos įstatymo normų kontekste. Teismo sprendimas
pažeidžia ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų
nuostatas.
4.
2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-36 jo veiksmai,
kuriais tariamai pažemino pareigūno vardą, nustatyti tiek iš operatyviniais
metodais gautos informacijos, tiek ir iš baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu
gautos informacijos. Teismas iš esmės deklaratyviai nurodė, jog operatyviniais
metodais gauta informacija negrindžia konstatuojamų aplinkybių pagrindo. Išanalizavus
tarnybinio patikrinimo išvadą, akivaizdu, jog didžioji dalis informacijos apie
jo veiksmus, tariamai žeminančius pareigūno vardą, gauta būtent operatyvinės
veiklos metodais, todėl jo kaltės padarius tarnybinį nusižengimą grįsti šia
informacija negalima.
5.
Teismo sprendime plačiai pasisakoma valstybės tarnautojų atsakomybės klausimu,
tačiau jam paskirta tarnybinė nuobauda neindividualizuojama, nenurodomi šio
nusižengimo elementai, todėl teismas tik formaliai konstatavo, jog jis padarė
tarnybinį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m.
liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-678/2004).
Atsakovas
atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 82–83) prašo Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį
skundą atmesti.
Atsakovas
nurodo, kad teismas kruopščiai ir visapusiškai ištyrė įrodymus bei tinkamai
juos įvertino, konstatuodamas, jog Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos
komisariato viršininkas 2007 m. kovo 16 d. pagrįstai atleido pareiškėją iš
vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą už pareigūno
vardo pažeminimą. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato
viršininkas atleido pareiškėją, atsižvelgdamas į Lietuvos policijos generalinio
komisaro patvirtintą 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.
5-11-IS-36. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas atleidimo
pagrindas yra savarankiškas atleidimo pagrindas, o Statuto 56 straipsnio 1
dalis nustato, kad tokiu atveju pareigūnas atleidžiamas kitą dieną po to, kai
atsiranda arba nustatomas faktas (aplinkybė) dėl pareigūno vardo
pažeminimo. Šiomis teisės normomis ir vadovavosi Klaipėdos miesto vyriausiojo
policijos komisariato viršininkas, atleisdamas pareiškėją iš vidaus tarnybos. Atsakovo
nuomone, teismas, priimdamas pareiškėjui nepalankų sprendimą, nepažeidė
materialinės ir procesinės teisės normų.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Pareiškėjas
skundžia atleidimą iš užimamų pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7
punktą. Todėl, sprendžiant šį administracinį ginčą, yra būtina išaiškinti
nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimą. Statuto 53 straipsnio 1
dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei
savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos
pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų -
ir kai paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip
savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.
Todėl, taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo
taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53
straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2
straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas”
išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas
- tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su
tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos
sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją
kompromituojantis. Taigi esminiu elementu, suponuojančiu nurodyto atleidimo iš
tarnybos pagrindo (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) taikymą, yra kaltas pareigūno
veikimas ar neveikimas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme
- tai yra bylai reikšminga aplinkybė, kurią yra būtina nustatyti ABTĮ 57
straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šią aplinkybę nustačius, ji
turi būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių
įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš
pareigūnų, požiūriu.
Pasisakydama dėl
šioje administracinėje byloje taikytinų įrodinėjimo taisyklių, kolegija pažymi,
kad, kaip matyti iš byloje esančios 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo
išvados (šioje išvadoje nurodyti faktiniai bei teisiniai pareiškėjo skundžiamo
atsakovo 2007-03-16 įsakymo Nr. 30-TE-52 pagrindai), pareiškėjui pareikšti
kaltinimai dėl pareigūno vardo pažeminimo yra grindžiami ir operatyviniu būdu
gautais įrodymais (ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių
išklotinėmis). Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus tokių įrodymų leistinumo administracinėje
byloje klausimas. Šis klausimas yra reglamentuojamas specialaus Operatyvinės
veiklos įstatymo. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalis (bylai aktuali 2003-04-29
įstatymo Nr. IX-1537 redakcija), įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų
nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese (1
d.), įstatymų nustatytais atvejais įslaptinta operatyvinė informacija gali būti
panaudojama kitiems tikslams (2 d.). Šių teisės normų aiškinimas ir jų taikymas
administracinėse bylose dėl statutinių pareigūnų tarnybinių nusižengimų
padarymo bei atleidimo iš vidaus tarnybos yra aptartas Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 9 d.
sprendime administracinėje byloje Nr. A3-750/2004 („Administracinių
teismų praktika“, Nr. 6, 167-185 psl.). Pagal šiame Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo sprendime pateiktus išaiškinimus, operatyviniu būdu
surinkta informacija (telefoninių pokalbių įrašai) skiriant tarnybinę nuobaudą
(atleidžiant statutinį pareigūną dėl pareigūno vardo pažeminimo) negali būti
panaudojama administracinių bylų teisenoje, todėl teismo negali būti vertinama
kaip įrodymai administracinėje byloje. Atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus (o
tai yra būtina padaryti pagal ABTĮ 13 str. 2 d.), kolegija konstatuoja, kad
byloje esantys pareiškėjo telefoninių pokalbių įrašai negali būti laikomi
įrodymais šioje administracinėje byloje, todėl jais negalima remtis darant
vienokia ar kitokia faktinių bylos aplinkybių įvertinimo išvadas. Tačiau
kolegija kartu pažymi, kad kiti byloje esantys įrodymai, nors ir gauti
atliekant atitinkamą tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal operatyviniu būdu surinktą
informaciją, ABTĮ 57 straipsnio taikymo požiūriu gali būti laikomi įrodymais
administracinėje byloje.
Pasisakydama dėl
byloje esančių įrodymų visumos vertinimo, kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į
paminėto tarnybinio tyrimo metu gautus paties pareiškėjo bei kitų šio
tarnybinio tyrimo dalyvių paaiškinimus, faktines aplinkybes, nustatytas
įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d.
nuosprendžiu, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,
jog pareiškėjo veika atsakovo teisingai kvalifikuota kaip pareigūno vardą
pažeminanti veika.
Pasisakydama dėl
apelianto argumentų apie Tvarkos nustatytų tarnybinio tyrimo atlikimo terminų
pažeidimą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu
nurodytais argumentais ir išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu tarnybinis
patikrinimas buvo pradėtas 2007 m. vasario 2 d. (kai Lietuvos policijos
generalinis komisaras pavedė atlikti tokį tyrimą), o ne (kaip teigia
pareiškėjas) 2006 m. lapkričio 16 d. (kai ant Lietuvos kriminalinės policijos
viršininko A. M. 2006-11-16 tarnybinio pranešimo buvo parašyta
Lietuvos policijos generalinio komisaro rezoliucija „siūlyti sprendimus“) (T
1, b. l. 54-55, 127-128).
Atsižvelgdama į
nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą
sprendimą iš esmės pagrįstu. Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais
motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos administracinio
teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį
skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus
Baranovas
Artūras
Drigotas
Vaida
Urmonaitė - Maculevičienė