Civilinė byla Nr. e3K-3-43-378/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01508-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens notarės Birutės Šatienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės į palikėjos namuose rastus grynuosius pinigus liudijimą – pagrįstumą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėjas prašė teismo panaikinti 2018 m. kovo 1 d. notarės B. Šatienės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 56 000 Eur, kuriuos paliko mirusioji J. S., priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad, mirus motinai J. S., jis kreipėsi į notarę dėl palikimo paveldėjimo pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Antstolis sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas priima J. S. paveldimą turtą: nekilnojamąjį turtą ir 56 000 Eur grynųjų pinigų.

4.       Notarė išdavė tik paveldėjimo teisės į nekilnojamąjį turtą liudijimą, nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės į palikėjos namuose rastus grynuosius pinigus liudijimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Šatienės 2018 m. kovo 1 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojo notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą į J. S. 56 000 Eur grynųjų pinigų liudijimą, priteisė pareiškėjui iš notarės 522 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.       Teismas nustatė, kad antstolio 2017 m. lapkričio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), velionei J. S. priklausančiame rankinuke rasta 56 000 Eur. Antstolio 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytame paveldimo turto apyraše nurodyta, kad paveldimas J. S. turtas, kurį priima įpėdinis K. S., yra butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir statiniai (duomenys neskelbtini), grynieji pinigai – 56 000 Eur. 2018 m. vasario 28 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas paveldėjo J. S. nekilnojamąjį turtą pagal antstolio 2017 m. gruodžio 5 d. paveldimo turto apyrašą.

7.       Teismas sprendė, kad buvo įvykdytos visos Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 651 punkte nustatytos sąlygos: grynieji pinigai buvo rasti palikėjai priklausiusiame name, faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjai, byloje nebuvo duomenų, kad notarei būtų žinoma, jog kas nors būtų ginčijęs pinigų priklausymo palikėjai faktą.

8.       Teismo vertinimu, antstolio 2017 m. lapkričio 21 d. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuotos aplinkybės apie grynuosius 56 000 Eur, rastus J. S. priklausiusiame name, buvo teisinis pagrindas notarei išduoti paveldėjimo teisės į pinigus, rastus palikėjos namuose, liudijimą.

9.       Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal notarės atskirąjį skundą, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad antstolis faktinių aplinkybių protokolu nenustato daiktų priklausomybės, o tik užfiksuoja faktines aplinkybes. Duomenis apie palikėjos turtą pateikė įpėdinis, dėl rastų pinigų byloje ginčo nebuvo, todėl teismui nebuvo pagrindo nesiremti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei paveldimo turto apyraše nustatytais faktais.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 651 punktu, jeigu įpėdiniai prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus, notaras gali jį išduoti. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 13 straipsnį notarai savo veikloje vadovaujasi ir Notarų rūmų prezidiumo nutarimais, tai visi Notarų rūmų prezidiumo nutarimai, taip pat ir nutarimai notarinės praktikos klausimais, notarei yra privalomi, kiekvienas notaras turi jais vadovautis savo kasdieniniame darbe. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad notarė privalėjo išduoti paveldėjimo teisės į rastus grynuosius pinigus liudijimą vadovaudamasi Notarų rūmų prezidiumo nutarimu.

12.       Dėl priteisto pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teismas nustatė pareiškėjo ir notaro interesų priešingumą. Rėmėsi teismų praktika, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-684/2016). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas tiesiogiai lėmė notarės veiksmai. Šalių ginčas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sąlygų ir pateiktų argumentų skirtingumas sudarė pagrindą teismui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš notarės.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Kasaciniu skundu notarė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismai neteisingai vertino Notarų rūmų kompetenciją: nors pagal Notariato įstatymo 10 straipsnio 7 punktą Notarų rūmai gali imtis priemonių notarinei praktikai suvienodinti, bet Notarų rūmų prezidiumas neturi kompetencijos aiškinti įstatymus. Pagal Notariato įstatymo 9 straipsnio 4 punktą Notarų rūmai rengia norminių aktų projektus notariato klausimais ir juos teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Nors pagal Notariato įstatymo 13 straipsnį Notarų rūmų prezidiumo nutarimai notarui privalomi, tačiau, byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių palikėjos teisių į grynuosius pinigus įgijimą, notaras negali išduoti paveldėjimo teisės į rastus grynuosius pinigus liudijimo remdamasis Rekomendacijomis.

13.2.                      Įpėdinio patvirtinimo, kad pinigai priklausė palikėjai, byloje nepakako. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalį paveldimos gali būti tik mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalį turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos. Kadangi Rekomendacijų 651 punkto nuostatos neatitinka CK 1.112 straipsnio 2 dalies nuostatų, tai, vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomos CK normos. Teismai pripažino notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuris paremtas faktinio pagrindo, kad mirusioji turėjo turtines teises į grynuosius 56 000 Eur, nebuvimu, nesiaiškinę ir netyrę, kam priklausė ši pinigų suma. Tik įpėdinio (pareiškėjo) parodymų neužtenka išvadai, kad mirusioji turėjo turtinę teisę į rastus pinigus, padaryti.

13.3.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje pareiškėjo ir notaro interesai yra priešingi, neatitinka šios bylos aplinkybių, nes teismas neįvertino aplinkybės, jog tik pareiškėjas buvo suinteresuotas įgyti nuosavybės teisę į ginčo pinigus. Notarė, abejodama, kad gali būti pažeisti valstybės teisėti interesai, tik atliko notaro pareigas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-684/2016, nes toje byloje buvo spręstas antstolės ir pareiškėjos ginčas dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies imperatyviųjų nuostatų taikymo.

14.       Atsiliepimu į notarės kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą teismas gali pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pareiškėjas, kaip mirusios J. S. vienintelis turto paveldėtojas, pateikė visus reikalingus dokumentus ir įrodė, kad įgytų teisę paveldėti visą mirusiosios turtą, taip pat ir grynuosius 56 000 Eur. CK 5.1 straipsnyje nenurodyta, kokius dokumentus įpėdinis turi pateikti radus mirusiosios namuose grynųjų pinigų, todėl teismai pagrįstai vadovavosi Rekomendacijų 651 punktu. Kitu atveju notarė turėjo nurodyti, kokį dokumentą turėjo pateikti pareiškėjas, kad galėtų paveldėti rastus pas mirusiąją grynuosius pinigus.

14.2.                      Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento neatsižvelgiant į tai, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.

14.3.                      Už apyraše nurodomų duomenų teisingumą atsakingas įpėdinis. Faktinė aplinkybė dėl 56 000 Eur priklausymo mirusiajai nėra nuginčyta ar kitaip paneigta, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju preziumuojama, jog pareiškėjo nurodyti duomenys yra teisingi.

14.4.                      Pinigai yra turtas, viena iš finansinio turto rūšių, ir priskiriamas prie materialaus turto, todėl jie gali būti paveldimi (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrįstumą, aiškinimo ir taikymo  

15.       Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

16.       Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

17.       Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018 29 punktą).

18.       Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas).

19.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės į palikėjos namuose rastus grynuosius pinigus liudijimą. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą paveldėjimo procese notaro vaidmuo yra pagrindinis. Notaro funkcijos paveldėjimo procese prasideda nuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo tvirtinimo ir baigiasi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o kartais – paveldimo turto pasidalijimo sutarties tvirtinimu. Kaip nurodyta CK 5.66 straipsnyje, įpėdinis gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.

20.       Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, turtas ar teisės. Palikimą sudaro mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

21.       CK 5.1 straipsnio 2 dalyje išvardytas paveldėjimo objektų sąrašas yra nebaigtinis ir gana abstraktus, tačiau praktikoje dažniausiai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas ir su juo susijusios teisės, įmonės, banko sąskaitos, indėliai ir grynieji pinigai, reikalavimo teisės ir prievolės. Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemone (CK 1.100 straipsnis). Taigi, grynieji pinigai (banknotai, monetos), palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausę palikėjui, patenka į palikimo sudėtį ir gali būti paveldimi.

22.       Nagrinėjamoje byloje įpėdinis (pareiškėjas) prašė išduoti paveldėjimo teisės, inter alia (be kita ko), ir į grynuosius pinigus, liudijimą. Bylą nagrinėję teismai vadovavosi Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 651 punktu, kuriame nurodyta, kad jeigu įpėdiniai prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus, notaras gali jį išduoti esant šioms sąlygoms: grynieji pinigai rasti palikėjui priklausiusiame name (ar kitoje jo gyvenamojoje vietoje); šių pinigų buvimo toje vietoje faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame turto apžiūros akte; įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjui; notarui nėra žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad egzistuoja visos minėtose rekomendacijose nurodytos sąlygos, todėl notarė neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

23.       Kaip jau nurodyta šios nutarties 19 punkte, galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja notarą įsitikinti, kad jo atliekamas notarinis veiksmas neprieštarauja įstatymams ir atitinka jų reikalavimus. Kadangi palikimą sudaro mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma, notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareigą patikrinti, ar turtas, dėl kurio prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, priklausė palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu. Tais atvejais, kai paveldimas privalomai registruotinas turtas, jo priklausymą palikėjui patvirtina registrų duomenys, tačiau ir tais atvejais, kai paveldimas neregistruotinas kilnojamasis daiktas ar lėšos, esančios palikėjo gyvenamojoje vietoje, notaras taip pat turi pareigą įsitikinti šio turto priklausymu palikėjui.

24.       Kasacinis teismas vienoje iš nagrinėtų bylų yra pasisakęs dėl Rekomendacijų taikymo ir pažymėjęs, kad Rekomendacijose pateikti išaiškinimai yra skirti notarams, rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra privalomi teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014). Plėtodama šią praktiką teisėjų kolegija pažymi, kad Notarų rūmų prezidiumas yra Notarų rūmų organas, per kurį yra įgyvendinami Notarų rūmų uždaviniai ir funkcijos, inter alia, ir notarinės praktikos vienodinimas, kuris gali būti vykdomas apibendrinant notarinę praktiką ir teikiant išvadas notarams (Notariato įstatymo 9 straipsnio 5 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Notarų rūmų statuto 8 straipsnio 6, 7 punktai, 20 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą Rekomendacijos pagal savo teisinę prigimtį yra rekomendacinio pobūdžio taisyklės, kurios turi padėti notarams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, tačiau tais atvejais, kai kyla ginčas dėl notaro veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą) teisėtumo, teismas tokį ginčą turi nagrinėti vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais bei pats aiškinti teisę (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

25.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutarties 22 punkte nurodytų Rekomendacijose įtvirtintų sąlygų visumos buvimas savaime nepatvirtina, kad palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti (esantys) grynieji pinigai priklausė mirusiam asmeniui nuosavybės teise palikimo atsiradimo dieną, todėl vien tik tokių sąlygų konstatavimas nepašalina notaro pareigos patikrinti grynųjų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Tais atvejais, kai notarui kyla pagrįstų abejonių, ar palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai tikrai galėjo jam priklausyti nuosavybės teise, notaras turi teisę pareikalauti, kad įpėdinis pateiktų notarui įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjui jo mirties dieną, ir tai sudarytų pagrindą dėl šių pinigų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tokie įrodymai galėtų būti, pvz., faktiniai duomenys apie mirusiojo gautas pajamas, jo socialinį statusą ir pan., kurie leistų pagrįstai manyti, kad palikėjas galėjo disponuoti atitinkamomis lėšomis.

26.       Teisėjų kolegija išaiškina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba paveldimo turto apyraše užfiksuotas grynųjų pinigų buvimo palikėjo gyvenamojoje vietoje faktas nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjui, nes antstolis, sudarydamas šiuos dokumentus, nuosavybės teisės fakto nenustatinėja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notarei nebuvo pateikti papildomi įrodymai, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir turto apyraše nurodyti grynieji pinigai galėjo nuosavybės teise priklausyti palikėjai, todėl notarė pagrįstai suabejojo šių pinigų patekimo į palikimo sudėtį faktu ir dėl to atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

27.       Teismų praktikoje dažni atvejai, kai pareiškėjai, skųsdami notaro veiksmus, reiškia ir kitą reikalavimą – įpareigoti notarą atlikti tam tikrus veiksmus, kartu pateikdami papildomus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius prašymo atlikti tam tikrą notarinį veiksmą pagrįstumą, t. y. papildomai įrodinėdami ir prašydami pripažinti, kad jie tam tikrą teisę turi ar tam tikras faktas egzistuoja. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad tokių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje yra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kaip tik ir reiškė abu reikalavimus, šiuos bylą nagrinėję teismai pripažino pagrįstais. Pažymėtina, kad pareiškėjas teisę gauti paveldėjimo teisės į grynuosius pinigus liudijimą grindė šios nutarties 22 punkte nurodytų Rekomendacijose įtvirtintų sąlygų buvimu, tačiau jokių įrodymų, suponuojančių tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai galėjo priklausyti palikėjai, neteikė.

28.       Minėta, kad, remiantis CPK 442 straipsnio 6 punktu, bylas dėl notarų veiksmų apskundimo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles). CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas).

29.       Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-916/2017 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimus, neatsižvelgė į ypatingąja teisena nagrinėjimų bylų specifiką, nepasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, leidžiančius spręsti apie pinigų priklausymą palikėjai, todėl nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir dėl šio procesinio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

31.       Kasacinis teismas dėl savo kompetencijos ribų – nenustato faktinių bylos aplinkybių – nagrinėjamoje byloje negali priimti galutinio sprendimo, nes tai susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Todėl, esant neatskleistai bylos esmei ir šio proceso trūkumo negalint pašalinti kasaciniame teisme, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

32.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33.       Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, atsižvelgiant į CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas.

34.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 5,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas