Civilinė byla Nr. e2-9146-1071/2022

                                        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05512-2022-0

                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

        2.3.5.2.1; 3.4.1.1; 3.2.6.1. 

        (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Klaipėda

            Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

sekretoriaujant Giedrei Šilbajorienei,

dalyvaujant ieškovei E. S.,

ieškovės E. S. atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B.“ atstovams: vadovei G. P. ir advokatui Petrui Selilioniui (nuotoliniu būdu),

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „B.“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

            Teismas

n u s t a t ė :

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Klaipėdos DGK) 2022 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo nuspręsta ieškovės E. S. reikalavimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „B.“ dėl atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu atmesti.

2022 m. rugsėjo 13 d. teisme pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei UAB „B.“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, iškelta civilinė byla. 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo nutartimi ieškovės reikalavimą dėl 200,00 Eur neturtinės žalos iš atsakovės priteisimo atsisakyta priimti.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2022 m. gegužės 12 d. darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės nutraukimą nuo 2022 m. birželio 2 d. neteisėtu; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Ieškinyje nurodo, kad nuo 2022 m. gegužės 12 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) UAB „B.“, buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuria nustatytas fiksuotas mėnesinis darbo užmokestis  - (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė mokėsi mokykloje (gimnazijoje), su bendrovės direktore buvo sutarta, kad pasibaigus vasaros sezonui (prasidėjus mokslo metams) ieškovės darbo sutartis bus peržiūrėta, atsižvelgiant į mokymo procesą gimnazijoje. Darbą bendrovėje ieškovė pradėdavo 17 val., o baigdavo apie 22 val. Klausimus, susijusius su bendrovės darbuotojų darbo režimu, bei kitus personalo klausimus bendrovėje sprendė bendrovės buhalterė vardu D. (pavardės nežino). Ieškovei 2020 m. birželio 1 d. buhalterė pasakė, kad ieškovė atleidžiama iš pareigų ir  buvo paaiškinta, kad bendrovė atrado kitą žmogų, kuris dirbs visų sezonų metu. Bendrovės buhalterė padavė ieškovei atspausdintą prašymą dėl atleidimo iš darbo, parodė kur parašyti vardą, pavardę ir pasirašyti. Ieškovė, nesuvokdama galimų pasekmių, buhalterės nurodytoje vietoje parašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Ieškovė niekada neturėjo jokių ketinimų nutraukti darbą. Tą pačią dieną parašė buhalterei SMS žinutę, kad nori atsiimti prašymą dėl atleidimo iš darbo, bei tą pačią dieną 17 val. atvyko į darbovietę ir iki 22 val. dirbo savo įprastą darbą. Sekančią dieną, t. y. 2022 m. birželio 2 d., taip pat dirbo nustatytu laiku - nuo 17 val. iki 22 val. 2022 m. birželio 3 d. buhalterė pasakė ieškovei, kad į darbą nebeitų, nes nuo jos darbą dirbs kita virėja. Bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu paaiškėjo, kad UAB „B.“ 2022-06-03 pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą nurodė, jog darbo sutarties su ieškove nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Bendrovės atstovas aiškino, kad bendrovė „B.“ vadovavosi 2022-06-01 ieškovės prašymu dėl atleidimo iš darbo. Taigi UAB „B“, iš vienos pusės, ieškovės vardu parengė prašymą dėl atleidimo iš darbo dėl asmeninių priežasčių, pačiai prašant, bei pranešime apie socialinio draudimo pabaigą darbo sutarties pasibaigimo pagrindą nurodė DK 55 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, UAB „B“ darbo sutartyje jos pasibaigimo pagrindu nurodė DK 36 straipsnį, nors apie darbo sutarties nutraukimą šiuo pagrindu ieškovė nebuvo įspėta, kaip tai numatyta DK 36 straipsnio 3 dalyje. Toks nenuoseklumas liudija apie tai, kad darbdaviui buvo nesvarbu kokiu pagrindu atleisti ieškovę iš darbo, nes reikėjo atlaisvinti darbo vietą. Būtent šiuo tikslu darbdavio paruoštame prašyme dėl atleidimo iš darbo buvo suformuluotas prašymas atleisti ieškovę iš virėjos pareigų nuo 2022-06-02, t. y. sekančią dieną, netaikant dvidešimties kalendorinių dienų įspėjimo termino, kaip tai numatyta DK 55 straipsnio 1 dalyje. Ieškovei yra žinoma, kad 2022-06-03 ieškovės darbo vietoje dirbo kita virėja. Reiškia, su ja dėl darbo virėjos pareigose buvo sutarta dar anksčiau. Pažymi, kad UAB „B“ neįteikė ieškovei savo įsakymo (sprendimo) dėl darbo sutarties nutraukimo. Darbo ginčų komisijos posėdžio metu tapo aišku, jog šioje bendrovėje tokie įsakymai (sprendimai) apskritai neįforminami. Kadangi ieškovė neturėjo valios nutraukti darbo santykius su UAB „B“, bet nemokėdama pasipriešinti darbdavio reikalavimui, pasirašė paties darbdavio paruoštą ieškovės vardu prašymą dėl atleidimo iš darbo, ieškovė laiko, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai. Ieškovė turėtų būti grąžinta į pirmesnį darbą, tačiau ji to nepageidauja.

Atsakovė UAB „B“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2022 m. gegužės 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. birželio 2 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (ieškovės iniciatyva be svarbių priežasčių), vadovaujantis pačios ieškovės darbdaviui pateiktu rašytiniu 2022 m. birželio 1 d. prašymu atleisti ją iš darbo nuo 2022 m. birželio 2 d. Ieškovė nesutinka su 2022 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ikiteismine tvarka išnagrinėtoje darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu sprendimu ir ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą. Ieškovė nurodo, kad darbo sutarties nutraukti ji nenorėjo, tai, ieškovės teigimu, neatitiko jos tikrosios valios. DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Pažymi, kad teisinis su ieškove sudarytos Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį pagrindas – 2022 m. birželio 1 d. Ieškovės rašytinis prašymas nutraukti darbo sutartį nuo 2022 m. birželio 2 d. Būtent šiuo dokumentu ieškovė objektyviu ir laisvu būdu išreiškė savo valią netęsti darbo santykių su atsakove. Ikiteismine tvarka nagrinėjant darbo bylą, ginčo dėl to, kad šiame prašyme esantis parašas yra ieškovės, nebuvo. Ieškovė dar iki komisijos sprendimo priėmimo pripažino, kad yra asmeniškai pasirašiusi šiame prašyme. Pabrėžia, kad pagal DK 55 straipsnio 1 dalies nuostatas rašytinis darbuotojo pareiškimas savo iniciatyva be svarbių priežasčių nutraukti darbo sutartį yra pakankamas teisinę reikšmę turintis darbuotojo veiksmas, leidžiantis (suteikiantis teisę) darbdaviui šiuo pagrindu nutraukti darbo sutartį net ir tuo atveju, jeigu darbuotojas nesilaiko dvidešimties dienų įspėjimo termino. Šiuo atveju dvidešimties dienų įspėjimo termino laikytasi nebuvo, bet tai neturėjo esminės įtakos atsakovės interesams. Ieškovė atsakovės įmonėje dirbo labai trumpai (tik apie tris savaites). Atsakovė priėmė pagrįstą ir pamatuotą sprendimą tenkinti ieškovės prašymą nutraukti darbo sutartį kitą darbo dieną nuo prašymo gavimo. Pažymėtina, jog darbo byloje priimtu sprendimu komisija taip pat konstatavo, kad su ieškove sudaryta darbo sutartis pagal DK 55 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta teisėtai. Tokią išvadą komisija padarė pagrįstai įsitikinusi tuo, kad darbo sutarties nutraukimas atitiko ieškovės tikrąją valią, o jokių objektyvių ir patikimų aplinkybių (o ne vien ieškovės paaiškinimų) dėl galimo šios valios pažeidimo ar apribojimo nebuvo nustatyta. Pabrėžia, jog su ieškiniu taip pat nepateikta jokių įrodymų dėl atsakovės neleistino poveikio ieškovei teikiant pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė pasirašė darbdavio atspausdintą prašymą nutraukti darbo sutartį, nėra pagrindas savaime konstatuoti ieškovės valios nutraukti darbo santykius nebuvimą ar darbdavio neteisėtą įtaką ieškovės valios formavimuisi. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas, tuo pačiu turi būti atmestas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, prašo tenkinti. Nurodo, kad vasaros sezonui ieškojo darbo, kurį rado per skelbimą; susitarė dėl susitikimo ir įsidarbino. Buvo sutarta su darbdaviu, kad ji dirbs vasaros sezonu, o mokslo metų metu darbą derins su mokslais. 2022 m. birželio 1 d. apie               7 val. 50 min. gavo iš D. (buhalterės) trumpąją žinutę, kad ji kviečia ateiti ieškovę į darbą, ieškovė pasakė, kad ateis po pamokų. Pasibaigus pamokoms anksčiau, atėjo į darbą apie 11 val. Ieškovei atėjus pas buhalterę D., jai buvo pranešta, kad ji yra atleidžiama iš darbo ir tai, kad vietoj jos įdarbins kitą virėją, kuri galės dirbti visais sezonais. Pokalbio metu D. padavė ieškovei lapą, kurį ji pasirašė neskaičiusi. Paaiškino, kad tame lape buvo prašymo forma, kuri buvo surašyta neaiškiai, miglotai; teigia, kad pasirašė būdama streso būsenoje, suprato, kad yra atleidžiama iš darbo, tačiau ne savo noru. Ieškovė nurodo, kad turi spec. mokymosi poreikių, mokosi pagal specialiąją mokymosi programą. Jai D. pasakė, kad tai yra prašymas dėl atleidimo darbo. Prašymas išeiti iš darbo neatitiko ieškovės valios. Grįžus namo, mamai papasakojo apie tai, kas įvyko. Savo noru išeiti iš darbo nenorėjo. Būtų ir toliau dirbusi šį darbą, darbo sąlygos tenkino. 2022 m. birželio 1 d. ieškovė nedirbo, nes pagal grafiką jai buvo nedarbo diena. Darbas bendrovėje prasidėdavo 17 val. 2022 m. birželio 3 d. gavo dokumentus dėl atleidimo iš darbo; atvykus, pasiėmė šiuos dokumentus. Ieškovė teigia, kad atleista iš darbo yra ne savo noru, o atsakovės iniciatyva. Paaiškino, kad D. pavardės ir tikslių pareigų nežino; nuo pat įsidarbinimo įmonėje visada bendravo su D. Įsakymas dėl atleidimo iš darbo ieškovei nebuvo įteiktas. Ieškovė naują darbuotoją L. (kuri buvo įdarbinta jos vietoje) matė 2022 m. gegužės 31 d., jai aprodė darbo vietą. Ieškovė tuo metu suprato, kad ji dirbs ne ieškovės darbo vietoje, o kaip papildoma darbuotoja.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškina, kad ieškovė buvo įdarbinta UAB „B“ 2022 m. gegužės 12 d., buvo atleista iš darbo 2022 m. birželio 1 d., t. y. dirbo 18 (aštuoniolika) dienų. Ieškovė buvo pakviesta pokalbiui, kurio metu jai buvo rekomenduota, pasiūlyta nutraukti darbo sutartį savo noru, kadangi jai nepavyksta tinkamai atlikti darbo. Byloje jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė netinkamai atlieka darbines pareigas, nepateikta. Tik teismo posėdžio metu atsakovė teigia, kad buvo nusiskundimai dėl atlikto darbo. Ieškovė yra mokinė, tai yra jos pirmas darbas, ji dirbo tik 18 dienų, t. y. labai trumpą laiką. Paaiškino, kad ieškovei yra nustatyti specialieji mokymosi poreikiai, tai reiškia, kad ieškovei bet kokią užduotį įsisavinti reikia 25 proc. daugiau laiko, tačiau darbdavys jai nedavė laiko pasvarstyti. Ieškovė valios nutraukti darbo sutartį savo noru neturėjo; tuo atveju, jeigu būtų turėjusi tokią valią, ji būtų pati savo ranka sugebėjusi parašyti vieną sakinį, kad nori nutraukti darbo sutartį. 2022 m. birželio 1 ir 2 dienomis ieškovė dar dirbo. Ieškovė dėl susijaudinimo pasirašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Dėl to, kad galima atšaukti tokį prašymą, ieškovė nežinojo. Darbo sutarties egzemplioriuje yra nurodytas atleidimo pagrindas - DK 36 straipsnis, tačiau ieškovė nebuvo įspėta prieš 3 (tris) dienas. Tai rodo, kad darbdavys norėjo atleisti ieškovę iš darbo, nesvarbu kokiu pagrindu.

Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ieškinį atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų pagrindu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės prašymas atitiko jos valią. Ieškovė turėjo galimybę atšaukti prašymą, tačiau jo neatšaukė. Ieškovė ieškojo darbo tik vasarai, ji mokslo metų metu būtų nedirbusi. Mamos patarimu ieškovė kreipėsi į teismą, kad galėtų prisiteisti piniginę sumą. Yra visi pagrindai ieškinį atmesti. Tai, kad darbo sutartyje nurodytas atleidimo pagrindas – DK 36 straipsnis, o Sodroje socialinio draudimo pabaiga nurodyta pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, yra klaida. Prašymą atleisti iš darbo parengė bendrovės darbuotoja D. Ieškovė norėjo išeiti iš darbo, nes jai dirbti buvo per sunku bei dėl mokslų. Darbo sutartis su ieškove sudaryta neterminuotai. Paaiškina, kad tai, jog ieškovei buvo paduotas pasirašyti paruoštas prašymas dėl atleidimo iš darbo, nereiškia, kad toks prašymas neatitinka darbuotojo valios. Ieškovei buvo žinoma, kad prašymą dėl atleidimo iš darbo buvo galima atšaukti. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovė neketino dirbti šio darbo, kadangi sakė, kad nori išeiti atostogų, kad jei per sunku dirbti tokį darbą, tai, kad per sunku suderinti mokslus su darbu. Ieškovė atleista iš darbo teisėtai. Tai, kad ieškovei nebuvo įformintos nuobaudos, tai įtakos neturi, nes ieškovė atleista iš darbo savo noru. Darbdaviui nebuvo pranešta informacija apie tai, kad ieškovė turi specialiųjų mokymosi poreikių, tokia informacija turėjo būti pateikta prieš priimant į darbą. Niekur nėra nurodyta, kad ieškovė nesugeba bendrauti, kad nesugeba suprasti kas yra nurodyta prašyme, kad nesugeba įvertinti pateiktą informaciją. Tai, kad darbo sutartis yra nutraukta netinkamai (ne tuo pagrindu), reikia vertinti kaip klaidą. Sodrai pranešta, kad darbo sutartis nutraukta kitu pagrindu. Ieškovės atleidimas iš darbo buvo teisėtas.

Atsakovės UAB „B“ vadovė G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įdarbinant ieškovę, nebuvo žinoma apie jos mokymosi specialiuosius poreikius, šis faktas tapo žinomas tik teismo posėdžio metu. Ieškovė buvo įdarbinta be jokios darbinės patirties, buvo vedami mokymai, nepavyko ieškovės išmokyti dirbti, ieškovė nesugebėjo dirbti virtuvėje. Ieškovei buvo rekomenduota pasirašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo, bet tai nebuvo daroma privestinai. Prašymo tekstas ieškovei buvo paduotas užpildytas, jai reikėjo tik pasirašyti. Ieškovė suprato prašymo turinį. Ieškovei nuobaudų nebuvo taikomos, buvo įspėta tik žodžiu. Jeigu ieškovei būtų kilę klausimų, ieškovė galėjo kreiptis į vadovę, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovė prašymo dėl atleidimo iš darbo per tris darbo dienas neatsiėmė, ką taip pat galėjo padaryti. Tai įrodo jos sutikimą išeiti iš darbo. Paaiškina, kad darbo sutarties nutraukimas įvyko atsakovės iniciatyva – ieškovei buvo rekomenduota, pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru dėl to, nes jau anksčiau buvo girdėjusi iš jos kalbų, kad ieškovė planuoja išeiti iš darbo, kad jai yra per sunku dirbti. Darbo sutartyje nurodė kitą atleidimo pagrindą. Sodrai nurodyta, kad ieškovė atleista nuo birželio 2 d. Įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo yra parašytas, tačiau ieškovei nėra įteiktas. Įmonės vadovei nebuvo žinoma apie ieškovės specialius mokymosi poreikius, jeigu būtų šią informaciją žinojusi, būtų ieškovės neįdarbinusi.

Liudytoja D. P. (UAB „B“ darbuotoja, virtuvės prižiūrėtoja), paaiškino, kad ieškovė nesugebėjo tinkamai atlikti dirbo. Su ieškove buvo sutarta, kad jai reikia ieškoti kito darbo, kadangi šis darbas jai yra per sudėtingas. Ieškovei nebuvo taikomos drausminės nuobaudos. Prašymą dėl atleidimo iš darbo inicijavo direktorė, su direktorė ji buvo apie tai aptarusi. Ieškovė atėjo pas ją į kabinetą, pasikalbėjo, pasakė, kad ieškovei nepavyksta tinkamai atlikti darbų, ji rekomendavo ieškovei išeiti iš darbo. Ieškovė prašymą skaitė, jai nebuvo konkrečiai pasakyta, kad ji yra atleidžiama iš darbo. Ieškovė suprato, kad yra atleidžiama iš darbo, ji nebuvo susijaudinusi. Buvo vedami mokymai, tačiau ieškovei nepavyko išmokti tinkamai atlikti darbus, pridarė daug nuostolių, klientai buvo nepatenkinti. Nepamena, kada kita virėja atėjo dirbti tose pačiose pareigose. Tą dieną, kai ieškovė pasirašė prašymą dėl atleidimo iš darbo (2022 m. birželio 1 d.), buvo mokykloje, ji nedirbo. Kitą dieną ieškovė taip pat nedirbo. Darbo sutarties nutraukimo ji nerašė, tą darė bendrovės vadovė. Liudytojai nebuvo žinoma apie ieškovės specialius mokymosi poreikius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

              ieškinys tenkintinas.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. S. ir atsakovė UAB ,,B“ 2022 m. gegužės 12 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta UAB ,,B“ virėja, mokamas fiksuotas daro užmokestis – (duomenys neskelbtini) vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, dirbama pagal įmonės patvirtintą darbo grafiką, sudaromą pagal patvirtintą suminę darbo laiko apskaitą. Darbo santykių pradžia – 2022 m. gegužės 12 d. Darbo sutartyje nustatytas išbandymo laikotarpis – 3 (trys) mėnesiai darbdavio valia. Po sutartimi pasirašė abi darbo sutarties šalys.

Darbo sutartis nutraukta 2022 m. birželio 2 d. pagal DK 36 straipsnį, duomenys nurodyti 2022 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje. Įrašą apie darbo sutarties pasibaigimą pasirašė tik darbdavys UAB ,,B“.

Ieškovės prašymas dėl atleidimo iš darbo surašytas 2022 m. birželio 1 d. atspausdintu tekstu, pasirašytas ranka (ieškovės vardas, pavardė ir parašas), atleidimo data – 2022-06-01.

Iš byloje pateikto 2022 n. birželio 3 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą matyti, kad UAB ,,B“ darbuotojos E. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data – 2022 m. birželio 2 d. Pranešimo pateikimo priežastis – atleidimas iš darbo, nurodytas pagrindas – DK 55 straipsnio 1 dalis.

Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad E. S. dirbo nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. birželio 2 d. (imtinai). 2022 m. gegužės mėnesį dirbo 14 dienų (iš viso 112 valandų); 2022 n. birželio mėnesį dirbo 2 dienas (iš viso 10 valandų).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie įdarbinimą Nr. (7.2E) DV_S nustatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis, draudėjo UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), elektroniniu parašu pasirašytas 2022-06-03 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie L. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią 2022-06-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktas 2022-06-08 20 val. 56 min.

Iš atlyginimo lapelių matyti, kad E. S. už 2022 m. gegužės mėnesį paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis – 547,95 Eur; už 2022 m. birželio mėnesį paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis – 106,22 Eur.  

Iš byloje esančios 2022 m. lapkričio 3 d. UAB ,,B“ pažymos dėl E. S. vidutinio darbo užmokesčio nustatyta, kad E. S. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudaro 52,24 Eur. E. S. priskaičiuotas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. birželio 2 d. sudaro 796,29 Eur.

Iš ieškovės pateiktos Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2022 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 022/43 nustatyta, kad E. S. nustatyti specifiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai. Brandos egzaminų užduočių atlikimo laikas pratęsiamas 25 procentais nustatyto laiko mokyklos vadovo sprendimu.

Iš ieškovės pateiktos Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2017 m. birželio 23 d. pažymos Nr. 4237 nustatyta, kad E. S. psichologinio vertinimo išvada: bendrieji ir neverbaliniai gebėjimai atitinka vidutinį intelektinių gebėjimų lygį; verbaliniai gebėjimai atitinka truputį žemesnį nei vidutiniai intelektinių gebėjimų lygį. Skirtumas tarp skalių reikšmingas; verbalinė skalė nėra vieninga; neverbalinė skalė yra vieninga.

Ieškovė 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – DGK). DGK 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. S. reikalavimą atsakovei UAB ,,B“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmetė.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo 

Byloje nustatyta, jog šalių 2022 m. gegužės 12 d. sudarytoje darbo sutartyje yra įrašas apie tai, kad šios sutarties nutraukimo pagrindas – DK 36 straipsnis. Tuo tarpu byloje esančiame 2022 m. birželio 3 d. pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, darbo santykių nutraukimo pagrindas nurodytas DK 55 straipsnio 1 dalis. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog tai, kad darbo sutartyje ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešime nesutampa darbo santykių nutraukimo pagrindai, yra vertintina kaip klaida; tikrasis darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra įvardintas būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešime, t. y. DK 55 straipsnio 1 dalis, pagal kurio nuostatas esant rašytiniam darbuotojo pareiškimui savo iniciatyva be svarbių priežasčių nutraukti darbo sutartį yra pakankamas teisinę reikšmę turintis darbuotojo veiksmas, leidžiantis (suteikiantis teisę) darbdaviui šiuo pagrindu nutraukti darbo sutartį net ir tuo atveju, jeigu darbuotojas nesilaiko dvidešimties dienų įspėjimo termino.

Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus ieškovės prašymo dėl atleidimo iš darbo surašyto 2022 m. birželio 1 d. turinį, spręstina, kad tikrasis darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra įvardintas būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešime, t. y. DK 55 straipsnio 1 dalis, ir šalių 2022 m. gegužės 12 d. sudarytoje darbo sutartyje padarytas įrašas apie tai, kad šios sutarties nutraukimo pagrindas – DK 36 straipsnis, vertintinas kaip klaida.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja jos valios nutraukti darbo sutartį savo noru nebuvimą, nurodydama, jog ji niekada neturėjo jokių ketinimų nutraukti darbo sutartį savo noru, o nutraukiant darbo sutartį, ji nesuprato, kad darbo santykiai yra laikomi pasibaigusiais jos prašymu. Ieškovė byloje teigia, kad jai buvo paduotas iš anksto paruoštas, atspausdintas prašymas dėl atleidimo iš darbo, kuriame bendrovės darbuotojos D. P. buvo nurodyta, jog ieškovei šioje prašymo formoje reikia įrašyti savo vardą, pavardę bei pasirašyti. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino aplinkybes, kad minėtas prašymas buvo surašytas neaiškiai, miglotai, jį pasirašė būdama streso būsenoje, suprato, kad yra atleidžiama iš darbo, tačiau ne savo noru.

DK 55

Būtent toks griežtas darbuotojo prašymo nutraukti darbo santykius įforminimo reglamentavimas yra skirtas tam, kad kilus ginčui būtų galima identifikuoti darbuotojo valią nutraukti darbo santykius. Nesant pakankamų darbuotojo valią patvirtinančių įrodymų, darbo sutarties nutraukimas negali būti pripažįstamas teisėtu.

Aiškindamas ir taikydamas DK 55 straipsnio normas, kasacinis teismas konstatavo, kad darbuotojo pareiškime turi būti nurodyta pareiškimo surašymo diena, pageidaujama darbo santykių nutraukimo data, kadangi tai svarbu sprendžiant, ar laikytasi darbdavio įspėjimo terminų. Pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, arba priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas. Pareiškime išdėstyta darbuotojo valia patvirtinama jo parašu. Svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). 

Taigi nutraukiant darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo rašytinis pareiškimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl ankstesnio reguliavimo, reglamentavusio darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, konstatuota, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014). Aiškinant darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamą reikšmę šiuo atveju turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005).

Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog 2022 m. birželio 1 d., 7 val. 50 min., prieš pamokas, iš bendrovės darbuotojos D. P., gavo trumpąją žinutę, kad reikia atvykti į darbovietę. Tai patvirtina byloje esantis ieškovės ir darbdavės atstovės susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis: atsakovės atstovės žinutė: ,,Labas rytas. Gal galėtum po pamokų užbėgti pas mane, reik pasikalbėti?“, ieškovės žinutė: ,,Labas rytas gerai, apie 12 h būsiu“, atsakovės atstovės žinutė: ,,Okey. Atsinešk ir praėjimo durų raktelį“, ieškovės žinutė: ,,O kada jūs būsite? Nes man anksčiau baigėsi“, atsakovės žinutė: ,,Aš esu – gali ateiti“. Ieškovės teigimu, jai apie 12 val. atvykus į darbovietę, pokalbio metu su darbdavio atstove D. P., ieškovei buvo paaiškinta, kad ji yra atleidžiama iš darbo bei paduota darbdavio iš anksto paruošta atspausdinta 2022 m. birželio 1 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo forma, nurodant kur reikia pasirašyti ieškovei savo vardą, pavardę, parašą bei prašymo datą. Ieškovė pažymėjo, kad tuo metu labai susijaudino, buvo streso būsenoje, todėl, paklusdama darbdavės atstovei, prašymą pasirašė.

Ir nors liudytoja D. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė jai neatrodė susijaudinusi ar streso būsenoje, teigė, kad jos draugiškai pasikalbėjo, tačiau kartu ši liudytoja patvirtino tai, kad prašymą dėl atleidimo iš darbo inicijavo direktorė, su direktore ji (liudytoja) buvo apie tai aptarusi, bei tai, kad būtent ji (liudytoja) rekomendavo, pasiūlė ieškovei išeiti iš darbo savo noru, nurodydama, kad ieškovei nepavyksta tinkamai atlikti darbų. Taip pat liudytoja nurodė ir tai, kad nors ieškovei nebuvo konkrečiai pasakyta, kad ji yra atleidžiama iš darbo, tačiau ieškovė suprato, kad yra atleidžiama iš darbo.

Aplinkybę, kad ieškovei buvo rekomenduota pasirašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo, teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB ,,B“ vadovė G.  P., kuri duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad prašymo tekstas ieškovei buvo paduotas užpildytas, jai reikėjo tik pasirašyti. Atsakovės vadovė patvirtino ir tai, kad darbo sutarties nutraukimas įvyko atsakovės iniciatyva – ieškovei buvo rekomenduota, pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru.

Taigi iš pirmiau nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ne ieškovė buvo darbo sutarties nutraukimo iniciatorė, taip pat tai, kad tai ne ji rengė 2022 m. birželio 1 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo. Kartu nustatyta ir tai, kad ieškovė pasirašė 2022 m. birželio 1 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo. Vadinasi, šioje byloje būtina nustatyti tikrąją ieškovės valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

Ieškovė nurodė, kad prašymą dėl atleidimo iš darbo pasirašė tik dėl to, kad darbdavės atstovė – darbuotoja D. P. jai nurodė tai padaryti, o ji pakluso, kadangi ieškovė, būdama jauno amžiaus, moksleivė, yra įpratusi paklusti vyresniems, nors jos tikroji valia buvo tęsti darbo santykius. Ieškovės teigimu, ji nors ir pavargdavo atlikdama darbines funkcijas, tačiau ją tenkino tai, jog ji gali darbą derinti su mokslais, todėl nebuvo jokių priežasčių, dėl kurių be darbdavės įsikišimo būtų susiformavusi ieškovės valia išeiti iš darbo. 

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2022 m. birželio 1 d. ieškovės rašytinis prašymas nutraukti darbo sutartį nuo 2022 m. birželio 2 d. yra dokumentas, kuriuo ieškovė objektyviu ir laisvu būdu išreiškė savo valią netęsti darbo santykių su atsakove. Atsakovės atstovės (liudytoja D. P. (atsakovės darbuotoja, virtuvės prižiūrėtoja) ir UAB „B“ vadovė G. P.) teismo posėdžio metu pažymėjo, kad 2022 m. birželio 1 d. ieškovė buvo iškviesta į darbovietę pokalbiui, kurio metu atsakovės darbuotoja D. P. ieškovei rekomendavo nutraukti darbo santykius, pateikiant darbdaviui prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru.  Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė pasirašydama 2022 m. birželio 1 d. prašymą atleisti ją iš darbo savo noru, suprato iš jo kylančias teisines pasekmes, jai klausimų nekilo, kadangi po prašymo pasirašymo ji nesikreipė į bendrovės vadovę G. P.; be to, ieškovė galėjo pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise atšaukti pasirašytą prašymą atleisti iš darbo.

Visgi teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, su pirmiau nurodytais atsakovės argumentais nesutinka.

Kaip minėta, svarbu, kad darbuotojo pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Tokia įtaka laikytinas teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi. 

Vertinant, ar ieškovės pasirašytame 2022 m. birželio 1 d. prašyme atleisti ją iš darbo savo noru, buvo išreikšta jos tikroji valia, atsižvelgtina į byloje nustatytą aplinkybę, t. y. tai, kad ieškovė prašymą atleisti iš darbo pasirašė paraginta darbdavio – kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovė, virtuvės prižiūrėtoja D. P. ieškovei parekomendavo tokį prašymą parašyti. Taigi suinteresuotumą ir tikslą kuo greičiau nutraukti darbo teisinius santykius su ieškove turėjo būtent atsakovė, o ne atvirkščiai. Net menkiausias darbdavio poveikis darbuotojo valiai yra neleistinas ir neteisėtas. Atsakovė siekė paveikti ieškovės valią – nutraukti darbo sutartį su atsakove pagal DK 55 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad išvengtų papildomų finansinių įsipareigojimų, susijusių su išmokų sumokėjimu. Teismo nuomone, tai yra neteisėtas įmonės veikimas, kadangi, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, darbdaviui išreiškus valią nutraukti darbo sutartį, darbuotojo prašymas atleisti jį iš darbo nėra jo laisvos valios išraiška, darbdavys gali siūlyti tokiu atveju tik nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-845/2002).

Svarbu pastebėti ir tai, kad darbdavys siekė kuo skubiau nutraukti darbo santykius su ieškove, kadangi kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2022 m. birželio 1 d. 7 val. 50 min., įmonės atstovė rašė darbuotojai trumpąją žinutę, kuria pakvietė ieškovę pokalbiui, ir jau tą pačią dieną, t. y. 2022 m. birželio 1 d., darbdaviui buvo pateiktas ieškovės pasirašytas prašymas atleisti ją iš užimamų virėjos pareigų nuo 2022 m. birželio 2 d.

Taigi, nors ieškovė prašymą dėl darbo santykių nutraukimo pasirašė, tačiau teismas negali sutikti su atsakovės argumentais, jog pasirašydama minėtą prašymą ieškovė išreiškė savo tikrąją valią nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Todėl atsakovės argumentus dėl to, kad prašyme yra išreikšta laisva ieškovės valia netęsti darbo santykių su atsakove, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Be to, pažymėtina ir tai, kad 2022 m. birželio 1 d. prašyme atleisti iš darbo nebuvo išreikšta tikroji ieškovės valia, taip pat įrodo ir pastarosios veiksmai po šio prašymo pasirašymo – jau kitą dieną ieškovė kreipėsi į atsakovės atstovę trumpąja žinute, prašydama dokumentų, reikalingų darbo teisinių santykių nutraukimui įforminti (kopijų), supratusi, kad išėjimas iš darbo savo noru, neatitinka jos tikrųjų ketinimų.

Siekiant išsiaiškinti ir nustatyti ieškovės valią dėl darbo sutarties nutraukimo, ypač svarbu yra tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. S. yra nustatyti specifiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai; brandos egzaminų užduočių atlikimo laikas pratęsiamas 25 procentais nustatyto laiko mokyklos vadovo sprendimu; E. S. psichologinio vertinimo išvadoje nurodyta, kad verbaliniai gebėjimai atitinka truputį žemesnį nei vidutiniai intelektinių gebėjimų lygį.

Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad ieškovė, būdama moksleivė, kuriai yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, pasirašydama darbdavio parengtą 2022 m. birželio 1 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, aiškiai nesuvokė, kad ji išeina iš užimamų pareigų būtent savo noru ir tai, jog darbo santykiai su ieškove yra laikomi pasibaigę būtent ieškovės valia; o kaip byloje nustatyta, darbdavė (jos atstovė) neišaiškino ieškovei tokios procedūros teisinių pasekmių.

Esant nurodytiems motyvams, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pačiam prašant pasirašė paraginta darbdavės atstovės. Byloje ištirti rašytiniai įrodymai, liudytojos parodymai, šalių paaiškinimai leidžia spręsti, kad ieškovės prašymas dėl atleidimo iš darbo jos tikrosios valios neatitiko, nesusiformavo kaip laisva ieškovės valia, o buvo inicijuotas darbdavės atstovės ir pateiktas dėl darbdavio poveikio, kas šiuo atveju traktuotina kaip neleistinas poveikis ieškovei priimti tam tikrą sprendimą. 

Teismas pažymi, kad darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ragelskytė v. UAB „Selteka“ bylos 3K-3-174/2013).

Nagrinėjamoje byloje būtent tokia situacija ir susiklostė.

Byloje vertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, buvusi pavaldi atsakovei, darbo santykiuose yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip vadovaujančiam darbo procese vadovui ir kaip stipresnei darbo santykių šaliai, suteikiama daugiau įgaliojimų vykdant darbinę veiklą, todėl keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo galiomis.

Teismas pažymi, jog, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Šiuo atveju ieškovė įrodė atsakovės neleistiną poveikį, paskatinusį ją parašyti atsakovės parengtą prašymą atleisti ją iš darbo savo noru, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu E. S. atleidimą iš UAB ,,B“ virėjos pareigų – tenkintinas visiškai.

Esant darbo sutarties nutraukimui neteisėtu, darbo sutartis pripažintina nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, negrąžinant ieškovės į darbą, nes ieškovė neprašo jos grąžinti į darbą.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos

Darbo kodekso 218

DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 4 dalis nurodo, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrįžti prašo darbdavys, teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Tokiu atveju, pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, taikytina DK 218 straipsnio 4 dalis – iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. DK 218 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Byloje esančiais duomenimis, ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis –  (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-916 buvo patvirtintas vidutinis 20,9 darbo dienos per mėnesį skaičius 2022 metais, todėl vidutinis vieno mėnesio ieškovės darbo užmokestis apskaičiuotinas taip: 52,24 Eur x 20,9 darbo dienos = 1091,82 Eur. Nagrinėjamu atveju, nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos išmokos suma sudarytų 7 235,26 Eur (1091,82 Eur x 5 mėn. + 52,24 Eur x 20 darbo dienų už birželio mėnesį + 52,24 Eur x 14 darbo dienų už gruodžio mėnesį) ir po 52,24 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. 

Nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė nurodytą sumą mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimą, sąlygoja teismo pareigą įvertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos adekvatumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl darbuotojui, neteisėtai atleistam iš darbo, priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio mažinimo nurodė, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus) iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo bei paskirties ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), taikomiems ir darbo teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismo pareigos įvertinti priteistinos kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, nepaneigia DK 218 straipsnyje nustatytas maksimalus 1 metų terminas, už kurį išmoka skaičiuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 p.; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 p.)

Nagrinėjamu atveju, reikšminga pripažintina aplinkybė, kad ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. birželio 2 d., t. y. tik apie 3 (tris) savaites. Atsižvelgiant į itin trumpą darbo santykių trukmę, manytina, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas reikštų ne tik neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą atsakovei, bet taip pat, toks mokėjimas lemtų ir nepagrįstą darbuotojos praturtėjimą, todėl šios kompensacijos suma mažintina iki 1000,00 Eur fiksuotos sumos (neatskaičius mokesčių).

Kadangi ieškovės darbo santykių trukmė pas atsakovę buvo apie 3 (tris) savaites, net ir pripažinus ieškovės atleidimą neteisėtu, DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta kompensacija ieškovei nepriteistina. 

Ir nors atsakovės atstovai (tiek vadovė, tiek advokatas) teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė tuo atveju, jei jos pareiškime neatsispindėjo tikroji valia, turėjo galimybę per tris darbo dienas atšaukti šį pareiškimą, tačiau teismas ir tokį atsakovės argumentą atmeta. Iš tiesų, darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu (DK 55 straipsnio 2 dalis). Tačiau kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Aleksejeva v. VĮ Tarptautinis oro uostas, bylos Nr. 3K-3-297/2007). Nagrinėjamoje byloje būtent tokia situacija ir susiklostė, todėl ieškovė neteko įstatyme įtvirtintos galimybės trijų dienų laikotarpiu keisti valią dėl atleidimo iš darbo ir galėjo naudotis tik teismine pažeistų teisių gynyba.

Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentų

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio ir atsiliepimų į jį bei posėdžio metu išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimo išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, taigi ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 128,00 Eur žyminis mokestis (pagal neturtinį reikalavimą (atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu) 105,00 Eur ir turtinį reikalavimą 23,00 Eur (pagal priteistą sumą – 1000,00 Eur).

Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-9146-1071/2022, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei sudaro 453,33 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis); CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas byloje iš esmės priimtas ieškovės naudai, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 453,33 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinės pagalbos teikimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,48 Eur), iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį neteisėtu.

Ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į darbą negrąžinti, pripažinti, kad ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 12 d. sudaryta darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) (suma neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio išmoką už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2022 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. gruodžio 21 d.) o nuo 2022 m. gruodžio 22 d. išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei E. S. po 52,24 Eur (penkiasdešimt du eurus 24 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio ieškovės vidutinio darbo užmokesčio – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) (neatskaičius mokesčių) sumos, vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 128,00 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „žyminis mokestis“) bei 453,33 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis ,,įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“). Šio sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, nurodytais įmokų mokėjimo kodais.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                      Vytautas Pliuskevičius