Civilinė byla Nr. 2A-1920-590/2014

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19702-2013-4

       Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2;

121.14; 121.18; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,                           

n u s t a t ė :

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ 7 391,27 Lt, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 7 391,27 Lt sumą už tris įvykius. Dėl pirmojo įvykio ieškovas paaiškino, kad jis su UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2009-06-02 sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdrausti gamybiniai įrengimai ir administracinis pastatas, esantys A. Jakšto g. 8, Vilniuje. Šio pastato patalpos 2010-06-11 buvo apgadintos užpylimo metu. Įvykio aplinkybės detalizuotos 2010-06-14 pranešime apie įvykį, kuriame nurodyta, kad 2010-06-11 rytą buvo pastebėtos užlietos patalpos, nukritęs lubų gabalas, sudrėkusi siena. Užliejimo priežastis – trūkę šilumos tiekimo vamzdžiai, ką patvirtina trečiųjų asmenų parodymai, užfiksuoti elektroniniuose laiškuose. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo 1 464,61 Lt draudimo išmoką. Dėl antrojo įvykio ieškovas paaiškino, kad jis su O. P. 2010-03-15 sudarė būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) . 2010-08-29 šis butas buvo apgadintas užpylimo metu. Įvykio aplinkybės detalizuotos 2010-09-02 turto sunaikinimo-sugadinimo akte, kuriame nustatyta, kad draudėja pastebėjo per patalpų sienas, lubas besiskverbiantį vandenį. Šias aplinkybes patvirtina ir 2010-09-30 atsakovo raštas, kuriame nurodyta, kad po patikrinimo paaiškėjo, jog minėto buto apliejimas įvyko dėl bendro naudojimo nuotekų stovo nusidėvėjimo. Pripažinęs įvykį draudžiamuoju, ieškovas nukentėjusiajai išmokėjo 828,66 Lt draudimo išmoką. Dėl trečiojo įvykio ieškovas paaiškino, kad 2010-04-30 ieškovas su S. B. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis buvo apgadintas 2011-01-09, ant jo nuo pastato A. Mickevičiaus g. 26, Vilniuje, šalia kurio jis stovėjo, nukritus sniegui su ledo gabalais. Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo 5 098 Lt draudimo išmoką. Kadangi pastatą A. Mickevičiaus g. 26, Vilniuje, taip pat pastatus A. Jakšto g. 8, Sakalo g. 33, Vilniuje, administruoja ir prižiūri atsakovas, jis atsakingas už šių pastatų būklę, privalo rūpintis tinkama jų priežiūra. Atsakovas nesiėmė būtinų veiksmų, kad žalos padarymo kitų asmenų turtui būtų išvengta: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo administruojamų namų, neatliko pastato bendro naudojimo objektų (inžinierinių tinklų) einamojo remonto, priežiūros darbų, neinformavo pastato savininkų apie netinkamą vamzdynų būklę, nevalė susikaupusio sniego nuo stogo, todėl jam kyla pareiga atlyginti dėl jo pareigų neatlikimo kilusią žalą.

Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimų nepagrindžia teisėtais ir leistinais įrodymais, o remiasi išimtinai draudiminių išmokų faktu, savo veiklos metu patirtas išlaidas siekdamas perkelti ant atsakovo pečių. Ieškovas nebandė išsamiai ištirti jo nurodomų draudžiamųjų įvykių, išsiaiškinti realių jų atsiradimo priežasčių. Vien namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus paskyrimo faktas nėra ir negali būti laikomas pakankamu pagrindu ieškinio reikalavimams patenkinti, nes bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus teises ir pareigas įtvirtinantys teisės aktai nenumato besąlyginės namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus  atsakomybės už jo administruojamuose namuose įvykusių gedimų sukeltą žalą. Dėl pirmojo įvykio atsakovas paaiškino, kad 2010-08-05 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad ieškovo paklausimo pagrindu ieškovo darbuotojams nuvykus į pastatą Jakšto g. 8, Vilniuje, jokio vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo inžinierinės įrangos nustatyta nebuvo. Kitų įrodymų, kad reali patalpų Jakšto g. 8, Vilniuje, užliejimo priežastis yra trūkę šilumos tiekimo vamzdžiai, ieškovas iš esmės nepateikia. Ieškovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas su nukentėjusio asmens atstovu negali būti laikomas leistinu įrodymu inžinierinių sistemų defektų faktui nustatyti. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovas bandė nustatyti patalpų užliejimo priežastis, apžiūrėjo namo ir patalpų inžinierinę įrangą. Dėl antrojo įvykio atsakovas nurodė, kad jis negali būti laikomas atsakingu už 2010-08-29 įvykusio buto (duomenys neskelbtini), užpylimą. Daugiabučiame name Sakalų g. 33, Vilniuje, esanti buitinių nuotekų inžinierinė sistema yra sumontuota aklinai užmūrytose ir po butų savininkams priklausančia butų apdaila paslėptose šachtose. Todėl net itin atidaus ir rūpestingo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo galimybė organizuoti bei atlikti sienose aklinai užmūrytų vamzdynų apžiūrą yra apribota, o bendrosios dalinės nuosavybės techninės priežiūros paslaugų teikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai nenumato ir į techninės priežiūros darbų sąrašą neįtraukia pareigos administratoriui ar jo pasitelktam prižiūrėtojui tikrinti paslėptose pastato konstrukcijose esančių vamzdynų. Kai administratorius neturi pareigos ir realios galimybės vykdyti namo konstrukcijose paslėptų vamzdynų priežiūros, administratorius negali būti laikomas atsakingu ir už bet kokius tokių vamzdynų defektus ar jų pasekmes. Dėl trečiojo įvykio atsakovas paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad sniegas ant automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukrito būtent nuo atsakovo administruojamo namo A. Mickevičiaus g. 26, Vilniuje, stogo. Ieškovo nurodomu adresu A. Mickevičiaus g. 26, Vilniuje, yra registruoti du statiniai: du garažo boksai, 2011-01-09 priklausę UAB „Elmoslita“, bei daugiabutis gyvenamasis namas. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo teiginiu, kad jis nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti žalos dėl galimo sniego susikaupimo ant jo administruojamo namo stogo. Atsakovas organizavo teritorijos aplink namą A. Mickevičiaus g. 26, Vilniuje, aptvėrimą bei sniego ir varveklių nuvalymą. Visi darbai buvo atlikti 2011-01-05, todėl 2011-01-09 ant namo stogo negalėjo būti sniego ir varveklių, nes namas vos prieš keletą dienų buvo nuvalytas. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo paskaičiuotos žalos dydžiu, nes ieškovas nepateikė į bylą atliktų darbų sąrašo detalizacijos, už kuriuos buvo išrašyta ieškovo pateikta PVM sąskaita-faktūra.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį dalyje dėl atsakovo civilinės atsakomybės už 2011-01-09 įvykį atmesti kaip nepagrįstą, o dėl kitų ieškovo reikalavimų, nesant trečiojo asmens suinteresuotumo, spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2010-12-16 jis su atsakovu sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2010-12-23 iki 2011-12-22 buvo apdrausta UAB „Naujamiesčio būstas“ pastatų ūkio priežiūros ir administravimo bei valdymo ir teritorijų priežiūros paslaugų veikla. Minėta sutartis buvo sudaryta UAB DK „PZU Lietuva“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034, kurios yra draudimo sutarties sudėtinė ir neatskiriama dalis, pagrindu, nustatant 3000 Lt besąlyginės išskaitos sumą kiekvienam įvykiui. Kadangi pagal šių taisyklių 3.3 p. reikalavimas draudėjui atlyginti žalą pripažįstamas draudžiamuoju tik tuo atveju, jei reikalavimas pareikštas dėl žalos, kuri trečiajam asmeniui atsirado draudimo terminu,  2010-06-11 ir 2010-08-29 įvykiai, kurių metu buvo užlieti butai, į laikotarpį, kuomet buvo apdrausta atsakovo civilinė atsakomybė, nepatenka. Atsakovo civilinė atsakomybė dėl 2011-01-09 įvykio kiltų tik tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, o taip pat ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo veiklą reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-09 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatai, kurių 7.2 p. numato, kad administratorius privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą – namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato pagrindinių konstrukcijų  mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymą, bendrojo naudojimo patalpų valymą, namui priskirtos teritorijos tvarkymą. Tačiau šios pareigos nepatvirtina besąlyginės administratoriaus atsakomybės už jo administruojamuose namuose kilusią žalą, o aplinkybė, kad administratorius neatliko priežiūros ir kitų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, turi būti įrodyta. Pasak trečiojo asmens, šiuo atveju atsakovas buvo apdairus ir rūpestingas, nes prieš pat 2011-01-09 įvykį atsakovas užsakė, o UAB „Lakedė“ atliko daugiabučio gyvenamojo namo A. Mickevičiaus g. 26, Vilniuje, stogo valymo darbus. Net įvertus tai, kad atsakovas yra verslininkas, jo elgesys atitiko visus jo profesinei veiklai taikomus atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 5 926,66 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 5 926,66 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 058 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su 2010-06-11 įvykiu patalpose name Jakšto g. 8, Vilniuje, konstatavo, kad duomenų nepakanka nustatyti nei aplinkybei, kad 2010-06-11 trūko būtent bendro naudojimo šilumos tiekimo vamzdis, nei kurioje vietoje jis trūko. Teismas nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, kad UAB „City servise“ likvidavo būtent 2010-06-11 vykusios avarijos konkrečiose ginčo patalpose pasekmes, kad būtent šios avarijos priežastimi UAB „City servise“ darbuotojai nustatė konkretų bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos defektą, gedimą. Teismas sprendė, kad ieškovas šioje dalyje neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių galima būtų svarstyti atsakovo civilinės atsakomybės kilimo klausimą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su 2010-08-29 įvykiu bute Sakalų g. 33-12, Vilniuje, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 828,66 Lt yra pagrįstas, nes butui Sakalų g. 33-12, Vilniuje, padaryta žala dėl vandens nutekėjimo iš nusidėvėjusio bendrojo naudojimo nuotekų stovo kilo atsakovui tinkamai neįvykdžius jam priskirtų pareigų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti administruojamo namo bendrojo naudojimo inžinierinę įrangą (CK 6.263 str. 2 d., 6.1015 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su 2011-01-09 įvykiu ties namu A. Mickevičiaus g. 26, Vilniuje, konstatavo, kad atsakovas byloje neįrodė, kad iki 2011-01-09 tinkamai vykdė jam priskirtą funkciją – nukasti susikaupsį sniegą nuo jo administruojamo gyvenamojo namo stogo, numušti varveklius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kaip gyvenamojo namo A. Mickevičiaus g. 26, Vilniuje, administratorius, tinkamai neįvykdė jam kylančios pareigos nukasti susikaupusį sniegą nuo šio namo stogo, sprendė, kad jam kyla civilinė atsakomybė atlyginti automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukritusio sniego padarytą žalą (CK 6.263 str. 2 d., 6.246 str.). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo paskaičiuota 5 098 Lt dydžio draudimo išmoka už automobiliui padarytą žalą. 

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad daugiabučiame name Sakalų g. 33, Vilnius, esanti buitinių nuotekų inžinerinė sistema yra sumontuota aklinai užmūrytose ir po butų savininkams priklausančia butų apdaila paslėptose šachtose. Tokiu būdu net ir paties labiausiai atidaus bei rūpestingo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo galimybė organizuoti bei atlikti sienose aklinai užmūrytų vamzdynų apžiūrą yra absoliučiai apribota, kadangi norint pasirūpinti ir atlikti vamzdynų apžiūrą administratorius turėtų priverstinai pašalinti butų savininkams priklausančią butų apdailą, atidengti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, ją apžiūrėti, atlikus apžiūrą ją vėl užmūryti bei atstatyti buto savininko įrengtą apdailą. Tokios priežiūros organizavimas būtų iš esmės neproporcingas apžiūros tikslui, kadangi apžiūra sukeltų itin didelių nepatogumų namo butų ir kitų patalpų savininkams bei pareikalautų pernelyg didelių darbo sąnaudų iš šią priežiūrą atliekančio subjekto. Šiuo atveju teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo pareigos, kurios jis teisės aktais nėra įpareigotas atlikti, pažeidimą, t. y. vykdyti aklinai uždengtos ir užmūrytos inžinerinės įrangos apžiūrą, išardant butų ir kitų patalpų savininkų išorinę apdailą. Nurodo, kad ieškovas apskritai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, neva jam padaryta žala galėjo atsirasti dėl bendrojo naudojimo objektų netinkamos priežiūros pažeidžiant teisės aktus, tačiau visiškai nekonkretizuojant, kokių tiksliai veiksmų neatliko atsakovas ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Ieškovas, kaip draudikas, ne tik, kad nesivadovavo savo paties išduotu polisu, t. y. netaikė besąlyginės išskaitos, nors tokią numatė, tikėdamasis pasipelnyti iš atsakovo, tačiau taip pat netinkamai įvertino žalos dydį, t. y. iš pateiktų dokumentų neaiškus ir tinkamai neužfiksuotas apgadinimų mastas, nepaskaičiuotas buto nusidėvėjimo koeficientas, tačiau pirmosios instancijos šių aplinkybių visiškai nevertino. Atsakovas tinkamai vykdė teisės aktais prisiimtus įsipareigojimus ta apimtimi, kuri buvo būtina ir objektyviai galima pagal faktinę situaciją. Šiuo atveju pats ieškovas nebuvo atidus ir apdairus, kad tinkamai būtų įvertintas žalos dydis bei tinkamai reiškiamas reikalavimas regreso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, plečiamai aiškindamas įrodinėjimo pareigą atsakovo atžvilgiu ir netinkamai vertindamas kitas teisines ir faktines bylos aplinkybes, visiškai nepagrįstai pripažino atsakovą atsakingu dėl 2010-08-29 įvykio metu atsiradusių nuostolių. Pažymi, jog ieškovas tinkamai neįrodė atsakovo veiksnių neteisėtumo, nes nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai organizavęs daugiabučio gyvenamojo namo A. Mickevičiaus g. 26, Vilnius, priežiūrą ar neatlikęs kitų jam, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriui, priskirtinų funkcijų. Priešingai, atsakovo pateikti įrodymai tik patvirtina tinkamą atsakovo pareigų vykdymą bei teisės aktų pagrindu kylančių funkcijų tinkamą įgyvendinimą, kas iš esmės apriboja bet kokią galimybę taikyti civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, iškreipiantis civilinės atsakomybės instituto taikymo prasmę. Akivaizdu, kad teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, netinkamai vertino įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nepagrįstai reikalavo teikti viešai prieinamą bei skelbiamą informaciją, nustatė neteisingą ir prieštaraujantį teisingai kompensacijai žalos atlyginimą, todėl ginčijamoje dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė 5 926,66 Lt sumą laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius pirmosios instancijos teismo patenkintų reikalavimų dydį. Tuo tarpu apeliantas nepateikė nei jo kaltę, nei žalos dydį paneigiančių įrodymų. Pažymi, jog nors apelianto teigimu, jis kaip gyvenamojo namo administratorius tinkamai atliko jam priskirtas pareigas ir funkcijas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Tuo remiantis teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepaneigė savo kaltės dėl įvykio. Ta aplinkybė, kad žala butui (duomenys neskelbtini), atsirado dėl apelianto administruojamo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nusidėvėjimo tik patvirtina, jog apeliantas nesiėmė visų reikiamų veiksmų, kad žalos būtų išvengta, todėl turi atsakyti už savo neveikimu sąlygotas pasekmes. Apeliantas, kuris ir yra paskirtas užtikrinti, kad jo administruojamas gyvenamasis namas Sakalų g. 33, Vilniuje, visą jo naudojimo laiką atitiktų privalomuosius reikalavimus, tarp jų reikalavimą gyvenamąjį namą prižiūrėti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, neatlikęs savo pareigų laikytinas atsakingu už kilusią žalą. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju jo atsakomybę šalina tai, jog bendrojo naudojimo nuotekų stovas gyvenamajame name Sakalų g. 33, Vilniuje, natūraliai nusidėvėjo toje vietoje, kurioje buvo aklinai užmūrytas bei nepagrįstai šią savo poziciją grindžia tuo, kad teisės aktuose nėra numatyta pareiga administratoriui ar jo pasitelktam prižiūrėtojui patikrinti paslėptose pastato konstrukcijose esančių vamzdynų. Pažymėtina, kad teisės aktuose nustatytos gyvenamojo namo administratoriaus funkcijos yra nustatytos visos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos atžvilgiu, o ne išskiriant tam tikras įrangos dalis. Teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą, nes butui Sakalų g. 33-12, Vilniuje, padaryta žala dėl vandens nutekėjimo iš nusidėvėjusio bendrojo naudojimo nuotekų stovo kilo apeliantui tinkamai neįvykdžius jam priskirtų pareigų prižiūrėti administruojamo namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą. Nurodo, kad namo stogas, kaip pagrindinė namo konstrukcija, yra to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 str.), kurios tinkamą priežiūrą remiantis CK 4.84 str., turi atlikti bendrojo naudojimo objektų administratorius. Apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kas sąlygojo, kad automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas. Tai, kad sniegas nukrito nuo apelianto administruojamo namo leidžia pagrįstai manyti, kad sniegą nuo stogo buvo būtina valyti, apeliantas namo stogo nevalė, t. y. nesiėmė priemonių, jog būtų užkirstas kelias žalai atsirasti. Iš byloje pateiktų duomenų nustačius, kad sniegas ant automobilio užkrito nuo A. Mickevičiaus g. 26, kurio administratoriumi paskirtas apeliantas ir šios aplinkybės jis neginčija, teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad apelianto neteisėtas neveikimas (pasyvus elgesys), tai yra nepakankama apelianto administruojamo namo priežiūra, pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas, yra apelianto neteisėti veiksmai. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovas tinkamai neįrodė įvykio metu padarytos žalos dydžio. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti visi žalos dydį pagrindžiantys įrodymai. Tuo tarpu apeliantas nurodo tik deklaratyvius teiginius, nepateikdamas jokių jo poziciją pagrindžiančių įrodymų bando nuneigti žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tenkino ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą dėl 2011-01-09 įvykio metu kilusios žalos atlyginimo.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ palaiko su apeliaciniame skunde išdėstytais teisiniais argumentais dėl 2011-01-09 įvykio bei sutinka su prašymu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 civilinėje byloje Nr. 2-1759-819/2014 priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl 2010-08-29 įvykio bute (duomenys neskelbtini)

Atmetami apelianto argumentai, kad pirmosios isntancijos teismas visiškai neįvertino administratoriaus funkcijų esmės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad savivaldybės paskirtas namo administratorius, turi pareigą užtikrinti gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimą pagal paskirtį. Administratorius, vykdydamas savo funkcijas, privalo nuolat stebėti namo, jo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų techninę būklę, atlikti apžiūras ir tyrinėjimus. Administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizuliai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir  bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos tchninę būklę. Tokias namo administratoriaus pareigas nustatė draudiminio įvykio metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 13.1, 15-19 punktai. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad atliko gyvenamojo namo, esančio Sakalų g. 33, Vilniuje, nuotekų sistemos detalią apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą. Apelianto argumentai, kad atsakovas negalėjo apžiūrėti nuotekų sistemos dėl to, kad ji uždengta ir užmuryta, nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog vykdydamas  teisės aktuose nustatytas pareigas, dėjo kokias nors pastangas, kad minėtos kliūtys būtų pašalintos. Atsakovas taip pat neįrodė, kad pagal gyvenamojo namo Sakalų g. 33, Vilniuje, inžinierinių sistemų techninę dokumentaciją ar kitus normatyvinius dokumentus šio namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi, o nuotekų sistema ar jos dalis nebuvo nusidėvėjusi (CPK 178 str.). Apelianto argumentai, kad pastarąsias aplinkybes patvirtina STR1.12.06:2002 reglamentuojama statinių gyvavimo trukmė, yra visiškai nepagrįsti, nes pagal minėto reglamento 2 dalį,  reglamentas nenustato atskirų statinio elementų (apdailos, durų, langų, stogo dangos, įrangos ir pan.), inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų gyvavimo trukmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytinas išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog šioje ieškinio dalyje žala atsirado dėl atsakovo teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymo ir kaltės (CK 6. 246 str. 1 d., 6.248 str. 1 d.). Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žalos dydį, nes apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį.

Dėl 2011-01-09 įvykio ties namu A. Mickevičiaus g. 26, Vilniuje

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad šioje žalos dalyje ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (Žin., 2011; Nr. 141-6645) 15 punktą sniego, vandens ir varveklių valymo nuo namo konstrukcijų darbai yra priskiriami prie pagrindinių  daugiabučių namų techninės priežiūros darbų. 

Pagal Lietuvos aplinkos ministro įsakymu 2004 m. birželio 21 d. Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 16 punktą vienas iš statinių techninės priežiūros reikalavimų yra periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. Reglamento  34 punktas nustato, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Pagal reglamento 49 punktą,  kai statinio techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už statinio techninę priežiūrą atsakingą asmenį, kurio kvalifikacija turi būti ne žemesnė negu nustatyta Reglamento 48 punkte. Pagal Reglamento 58 punktą Reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus atsako statinių, kuriems yra taikomas šis Reglamentas, naudotojai bei techniniai prižiūrėtojai. Įstatymų nustatyta tvarka pažeidėjams tenka drausminė, administracinė ir civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju, žala buvo padaryta nukritus sniegui nuo atsakovo administruojamo gyvenamojo namo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad sniegą nuvalė tik nuo stogelio ties įėjimu į parduotuvę , tačiau nepateikė įrodymų, kad buvo nuvalyta stogo dalis ir kitoje namo pusėje, kur įvyko draudimis įvykis. Todėl pirmsoios instancijos teismas pagrįstai konstatvo, kad žala buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. netinkamai atlikus teisės aktuose numatytą pareigą - nuvalyti susikaupusį sniegą nuo administruojamo gyvenamojo namo stogo.  

Apelianto argumentai dėl žalos dydžio šioje dalyje grindžiami ne konkrečiais argumentais ir įrodymais, bet teisės normų reikalavimais ir teismų praktika. Nagrinėjamu atveju žalos dydis yra įrodytas 2011-03-09 PVM sąskaita-faktūra DAR Nr. 0002401 (b.l. 49), UAB „Darsauta“ sąmata (b.l. 118), iš kurių matyti, kad UAB „Darsauta“ atlikti automobilio VW Passat, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) remonto darbai, iš esmės atitiko 2011-01-09, 2011-04-04 transporto priemonės techninės apžiūros aktuose nurodytus šio automobilio sugadinimus ir kainavo 5098 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes, transporto priemonių draudimo sutarties sąlygas (draudimą išskaitant nusidėvėjimą) (b.l. 36), ieškovas 2011-04-04 priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką (b.l. 41). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo paskaičiuotą draudimo išmokos dydį, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, yra visškai nepagrįsti

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1810,16 Lt. Atsižvelgiant  bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, iš atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“  naudai priteisiama 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“  naudai 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                      Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                                      Rūta Burdulienė

                                                                                                   Vidas Stankevičius