Administracinė byla Nr. I-4179-789/2016
Teismo proceso Nr. 3-61-3-04584-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. L. 2015-09-21 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-03-10 iki 2015-05-28 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 165, 253, 254, 256, 257, 258, 400 netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad kamerose vienu metu buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų, todėl buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas. Pabrėžė, kad pareiškėjo daiktų krata buvo atliekama netinkamai, pareiškėjas buvo priverstas laukti 10 minučių šaltyje su apatiniais rūbais. Teigia, kad po kratos su kitais asmenimis buvo patalpinti į laikino sulaikymo kameras, kuriose vienu metu buvo laikoma nuo 6 iki 12 asmenų, todėl buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas. Nurodė, kad kamerose nebuvo įrengti langai, todėl žiemos metu pustydavo, buvo šalta bei drėgna. Teigė, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, buvo įrengtas nesėdimas tualetas. Pabrėžė, kad kamerose nebuvo įrengta tinkama ventiliacija bei langai, todėl kamerose buvo šalta, didelė drėgmė. Teigia, kad kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, įrengta viena 24 vatų lemputė. Nurodo, kad į dušus buvo vedama nuo 3 iki 6 asmenų, vienu dušu naudodavosi 3 asmenys, nespėjus nusiprausti per 20 minučių, vanduo buvo išjungiamas. Teigė, kad kreipėsi su skundais į Lukiškių TI-K administraciją, bet negavo atsakymų. Pabrėžė, kad kamerose veisėsi tarakonai, žiurkės. Nurodė, kad išduodamas čiužinys ir pagalvės buvo netinkamos kokybės, nevalomi, todėl negalėjo užmigti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tiek kameros, tiek sanitarinis mazgas nebuvo remontuojami (b. l. 1–3).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Dėl asmens apžiūros sąlygų paaiškino, kad tokios apžiūros vykdomos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislepiančių suimtuosius arba nuteistuosius asmenis. Visuminė asmens krata atliekama laisvės atėmimo vietoje, atskiroje patalpoje tiek atvykusiems, tiek išvykstantiems asmenims. Dėl trumpalaikio laikymo kamerų paaiškino, kad Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 p. nustatyta, kad, kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandom uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Dėl švaros palaikymo nurodė, kad reikalingas inventorius visada yra išduodamas. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nuo 2015 metų yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto pabrėžė, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Dėl kamerų įrengimo pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Pripažįsta, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dėl sanitarinio mazgo paaiškino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl dušo pažymėjo, kad Higienos normos 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, todėl tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl ventiliacijos nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus. Dėl pasivaikščiojimų paaiškino, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 7–14).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2008-03-10 iki 2015-05-28 (b. l. 1–3).
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas CK, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).
Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2008-10-06, nuo 2012-06-21 iki 2012-07-26 ir nuo 2015-05-21 iki 2015-05-28 (b. l. 8). Pareiškėjas apie savo galimą teisių pažeidimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2012-07-26 vėliausiai turėjo sužinoti 2012-07-26, taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2015-07-26, tačiau teismui skundą išsiuntė tik 2015-09-17 (b. l. 4) – t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2012-07-26 patirtą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 str. 1 d., yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. 2016-03-24 pareiškėjui buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas, kuriame prašoma taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 76). Pareiškėjas jokių papildomų paaiškinimų dėl senaties termino atnaujinimo teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Vadovaujantis LR CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d. ir atsižvelgiant į ginčo šalies (atsakovo) prašymą taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, pareiškėjo reikalavimui priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinę žalą, galimai padarytą laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2012-07-26, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atitinkamai nevertintinos skundo aplinkybės dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2008-03-21 iki 2012-07-26.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 111.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.
Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-05-21 iki 2015-05-28 (7 dienas). Iš 7 dienų, praleistų Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus visą laiką, išskyrus 2015-05-21. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 165, kurioje buvo laikomas dar vienas asmuo ir vienam asmeniui teko 3,215 m2 gyvenamojo ploto.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K sanitariniame mazge įrengtas tualetas yra nesėdimas ir neatitvertas nuo gyvenamųjų patalpų. Nustatyta, jog teismui pateiktame Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad netinkamas sanitarinio mazgo atskyrimas pažeidžia kalinimo įstaigose esantiems asmenims nustatytą minimalų privatumo standartą (LVAT 2016-06-13 administracinė byla Nr. A-1018-624/2016). Įrengti unitazai Lukiškių TI-K nėra sėdimi. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad toks unitazo įrengimas neatitinka Higienos normos reikalavimų, todėl pripažintina, kad pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis (LVAT 2016-02-22 nutartis administracinėje byloje A-958-624/2016).
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl kamerose buvusios didelės drėgmės bei prastos ventiliacijos, nurodė, kad kamerose žiemos metu buvo šalta. Pagal Higienos normos 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant didelės drėgmės kamerose. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tarakonų. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad 2012 metais Lukiškių TI-K buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildiną ir iš to, kad jo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose buvo netinkamas apšvietimas. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl netinkamo natūralaus apšvietimo. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl prasto apšvietimo, nenurodė, kokiu pagrindu jis padarė tokią išvadą, nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių jo regos būklės pakitimą dėl netinkamo apšvietimo.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K viename duše turėjo praustis su kitais asmenimis. Higienos normos 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, prausimasis duše organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo nuostatomis. Pagal minėto aprašo 2 p., Lukiškių TI-K yra įrengti du dušai. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 min., tačiau skunde nurodė, kad vienu metu dušu naudojosi trys asmenys. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. nustatyta teisė pasinaudoti dušu aiškintina kaip galimybė vienam asmeniui naudotis vienu dušu. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad vienu metu duše prausdavosi trys asmenys, todėl šiuo atžvilgiu konstatuotinas pareiškėjo teisių pažeidimas.
Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl didelės drėgmės, prastos ventiliacijos, yra susiję su kamerų ploto trūkumu ir vertintini kaip ploto trūkumo sukeliami padariniai pareiškėjui, kurių pasekmė – jo patiriama neturtinė žala. Kitų galimai netinkamų sąlygų pareiškėjas skunde nedetalizavo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 8 iki 10 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015)), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 50 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2014-08-02 iki 2016-06-30) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str. 1 d.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. L. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė