Administracinė byla Nr. A-4339-662/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00750-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovams Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-1-4 dėl Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio E. B. galimo tarnybinio nusižengimo; 2) panaikinti Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Alytaus PGV) viršininko 2015 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. TE-77 dėl jaunesniojo puskarininkio E. B., Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo atleidimo iš vidaus tarnybos; 3) grąžinti neteisėtai atleistą E. B. į ankstesnes ugniagesio gelbėtojo pareigas vidaus tarnyboje; 4) panaikinti Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko 2015 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. M-103 dėl trišalės stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. 120 „Dėl profesinio mokymo vykdymo“ su E. B. nutraukimo.
Pareiškėjo teigimu, jam paskirtas atleidimas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka proporcingumo, teisingumo kriterijų, o tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis administracine tvarka buvo nubaustas už tai, jog 2015 m. kovo 31 d. apie 0.41 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pareiškėjas policijos pareigūnui nesipriešino, geranoriškai pūtė į alkotesterį, su nustatytu girtumu sutiko. Apie ne tarnybos metu padarytą administracinį pažeidimą pareiškėjas kitą dieną pranešė tarnybos viršininkui, savo kaltę pripažino ir labai gailėjosi. Pareiškėjas pabrėžė, kad yra charakterizuojamas teigiamai, per visą tarnybos laiką jam nei karto nebuvo taikytos tarnybinės nuobaudos. Nurodė, kad jo atliekamoms pareigoms tarnyboje vairuotojo pažymėjimo atėmimas nėra reikšmingas.
Pareiškėjo teigimu, su 2015 m. balandžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada jis buvo supažindintas tik 2015 m. balandžio 22 d., su šia išvada nesutiko, mano, kad ji yra neišsami, nenurodytos visos reikšmingos aplinkybės, be kita ko, nenurodyta, kuo pasireiškė neigiamos pasekmės. Pareiškėjas pažymėjo, kad pažeidimo padarymo metu jis nemanė buvęs neblaivus, todėl nežinojo, jog pažeidžia įstatymų ar etikos kodekso reikalavimus.
Pareiškėjas pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nušalintas nuo pareigų, jo poelgis nebuvo akivaizdžiai žeminantis vidaus sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituojantis, todėl pripažinti, jog buvo pažemintas pareigūno vardas, duomenų nepakanka. Pareiškėjo teigimu, nebuvo laikomasi taisyklės, jog, paaiškėjus, kad vyksta administracinio teisės pažeidimo teisena dėl pareigūno padaryto pažeidimo Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalies pagrindu, tarnybinis patikrinimas turi būti sustabdomas.
Pareikėjo nuomone, jam skiriant atleidimą iš tarnybos, neatsižvelgta į jo kaltės laipsnį ar ankstesnę veiklą, tai, jog pareiškėjo veiksmais nepadaryta jokios žalos. Kita vertus, neteisėtas atleidimas pareiškėjui sukėlė neigiamas teisines pasekmes: nutraukta sutartis su Ugniagesių gelbėtojų mokykla, pareiškėjas privalo atlyginti jai su mokymu susijusias išlaidas – 4 597,28 Eur. Pareiškėjo teigimu, šios išlaidos paskaičiuotos neteisingai, neatsižvelgus į pareiškėjo ištarnautą laiką vidaus tarnyboje. Stojimo į vidaus tarnybą sutarties dėl profesinio mokymo vykdymo 5.9 straipsnis numato, kad baigęs mokymąsi pareiškėjas turi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Vadovaujantis šia nuostata, pareiškėjui likęs ištarnauti laikas yra 2 mėnesiai ir 14 dienų, todėl išlaidų suma mažintina iki 188,70 Eur dydžio.
Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla su pareiškėjo skundu nesutiko ir jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. sutartimi dėl profesinio mokymo pareiškėjas įsipareigojo baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Pareiškėjas mokymus baigė 2010 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2015 m. balandžio 21 d., t. y. 5 metų vidaus tarnyboje neištarnavo, atsakovas pagrįstai nutraukė stojimo į vidaus tarnybą sutartį ir pareikalavo grąžinti visas su mokymu susijusias išlaidas.
Atsakovas Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo išvada, vadovaujantis teismų praktika, nepripažįstama savarankišku administracinės bylos dalyku, nesukuria pareiškėjui teisių ir pareigų, todėl nelaikoma individualiu administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2004 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-851/2004 ir kt.).
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokių duomenų, įrodymų ar aplinkybių pareigūnas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, nepateikė išvadoje. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl to, kad jis pats pranešė tarnybos viršininkui apie administracinį pažeidimą ir dėl jo gailėjosi, nėra reikšminga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A7-165/2005, Nr. A2-523/2005). Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti ar numanyti, jog alkoholio vartojimas turės šalutinį poveikį, kuris gali turėti įtakos pareiškėjui vairuojant transporto priemonę. Taigi galima teigti, kad pareiškėjas nesielgė kaip atsakingas ir rūpestingas žmogus, nors galėjo ir privalėjo taip elgtis. Pareiškėjo teiginiai, kad padarytas pažeidimas nėra grubus ir nesukėlė neigiamų pasekmių, nepagrįsti. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių ir sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos nustatytos didžiausios nuobaudos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareigūno vardo pažeminimas siejamas su šiomis pasekmėmis – vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimu, pasitikėjimo vidaus tarnybos įstaiga griovimu ar jos kompromitavimu visuomenės akyse. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam akivaizdžiai kertasi su moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Vidaus tarnybos statutas pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, todėl pareiškėjo atlikti veiksmai žemina vidaus sistemos autoritetą ir griauna visuomenės pasitikėjimą ja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A662-3092/2012, Nr. A143-231/2008). Tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai išanalizuota pareiškėjo nusižengimo sudėtis, todėl pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo nustatyta jo kaltė, veikos pasekmės, priežastinis ryšys, nepagrįsti.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad veiksmai, kuriais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, išaiškėjo 2015 m. balandžio 21 d. Alytaus PGV viršininkui patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, todėl Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyti atleidimo iš vidaus tarnybos terminai nebuvo pažeisti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriam byla buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi, 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu bylos dalį dėl Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-1-4 panaikinimo nutraukė, kitą E. B. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarnybinė išvada Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme negali būti laikoma aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas, ji nesukuria savarankiškų teisinių pasekmių ir negali būti pripažinta individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, todėl bylos dalį dėl tarnybinės išvados panaikinimo nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Nagrinėdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų, kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Remdamasis administracinių teismų praktika, teismas sprendė, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A662-252/2011, Nr. A143-231/2008, Nr. A756-236/2010).
Teismas nustatė, kad pareiškėjo atleidimo iš tarnybos faktinį pagrindą sudarė Kelių eismo taisyklių 14 straipsnio pažeidimas, už kurį atsakomybė numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, jog iš byloje surinktų įrodymų ir argumentų, pateiktų teismo posėdžio metu, nėra pagrindo abejoti pareiškėjo teigiamu charakterizavimu, tačiau pagal teisminėje praktikoje suformuotą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimą atleidimas iš vidaus tarnybos, kai nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyviai taikoma įstatymo numatyta teisinė pasekmė ir ji negali būti keičiama alternatyviomis priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-193/2011, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1719-662/2015). Teismas konstatavo, kad, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, jog pareiškėjas ne tarnybos metu savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje buvo privalu taikyti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė skundo argumentus, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę ir susiklosčiusias aplinkybes, yra neproporcinga poveikio priemonė padarytiems veiksmams ir jų sukeltoms pasekmėms.
Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje ir visuomenėje yra susiformavusi nuostata, jog transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių teisės normų pažeidimų. Be to, teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad statutiniam valstybės tarnautojui yra keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009, 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2770/2014). Įvertinęs pažeidimo pobūdį bei tai, kad pareiškėjui keliami aukšti reikalavimai tarnyboje ir ne tarnybos metu, teismas darė išvadą, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme pareiškėjas savo veiksmais (nustatytas girtumas) pažemino Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kaip institucijos, autoritetą ir toks poelgis prieštaravo visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms.
Vertindamas pareiškėjo nurodytus procedūrinius pažeidimus, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintomis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Tvarkos aprašo 10 punktu, tuo atveju, jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų. Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Šie pareigūno veiksmai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio patikrinimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju buvo nagrinėjami ir administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai, kad pareiškėjas nebuvo nušalintas nuo pareigų, teisės aktų nuostatoms neprieštarauja. Atsižvelgęs į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo priimta 2015 m. balandžio 21 d., pareiškėjas su ja supažindintas ir iš pareigų atleistas 2015 m. balandžio 22 d., teismas sprendė, jog Tvarkos aprašo 31 ir 32 punktuose numatyti terminai pažeisti nebuvo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Tvarkos aprašo nuostatų, tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Reikalavimas grąžinti pareiškėją į ankstesnes ugniagesio gelbėtojo pareigas vidaus tarnyboje yra išvestinis, todėl taip pat negali būti tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis sutarties su Ugniagesių gelbėtojų mokykla bei Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas dėl jo kaltės iki šio sutarties galiojimo pabaigos, sprendė, jog Ugniagesių gelbėtojų mokykla turėjo teisinį pagrindą priimti įsakymą dėl mokymosi lėšų grąžinimo. Su pareiškėju nutraukus sutartį, pareiškėjui atsirado įstatyminė pareiga (prievolė) atlyginti mokymosi išlaidas. Sutarties ir Vidaus tarnybos statuto nuostatos nenumato grąžintinas išlaidas apskaičiuoti proporcingai ištarnautam laikui, todėl teismas darė išvadą, kad Ugniagesių gelbėtojų mokyklos sprendimas yra teisėtas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo reikalavimų tenkinti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas E. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu.
Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė visų svarbių bylos aplinkybių ir neįvertinęs duomenų visumos padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjo padarytas administracinis pažeidimas sukėlė pasekmes, t. y. jog pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų sistema. Pareiškėjas pabrėžė, kad yra karys savanoris, po atleidimo iš ugniagesio gelbėtojo pareigų toliau eina kario savanorio pareigas, taigi statutinės sistemos autoriteto nepažemino, o visuomenė ir toliau juo pasitiki. Nagrinėjamu atveju vidaus tarnybos autoriteto sugriovimas yra neįrodytas, tai tik formalus aiškinimas, neatitinkantis tikrovės ir logikos.
Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą, nes neišklausė visų proceso dalyvių. Pareiškėjas teikė teismui prašymą pripažinti visų šalių dalyvavimą būtinu, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė, todėl pareiškėjas prarado galimybę užduoti klausimus šalims, taip pat galimybę galbūt sudaryti taikos sutartį.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiama tarnybinio patikrinimo išvada yra nesukelianti teisinių pasekmių, todėl bylą šioje dalyje nepagrįstai nutraukė.
Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2015 m. balandžio 2 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo grindžiamas negaliojančiu teisės aktu – vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pareiškėjas nurodė, kad teismas neįvertino, jog išvadoje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas pats pranešė apie savo poelgį tarnybos viršininkui, neįvardinta, kuo pasireiškė įstaigos ir vidaus tarnybos sistemos pažeminimas, neigiamos pasekmės. Pareiškėjas pažymėjo, kad pažeidimo padarymo metu neturėjo pagrindo manyti darantis pažeidimą, nesilaikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, šališkai.
Pareiškėjo nuomone, su mokymu susijusios išlaidos, kurias jis turi atlyginti Ugniagesių gelbėtojų mokyklai, paskaičiuotos nesąžiningai ir neteisingai, jos turėtų būti skaičiuojamos atsižvelgiant į ištarnautą laiką tarnyboje. Be to, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog mokyklos viršininkas pažeidė sutarties dėl profesinio mokymo 1.5 straipsnyje numatytą 5 dienų terminą, per kurį privalėjo savo įsakymu paskirti pareiškėją į pareigas tarnyboje.
Pareiškėjo teigimu, sąlygos, kurių pagrindu jis pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, neegzistavo, todėl atleidimas iš vidaus tarnybos jam paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai.
Atsakovas Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstrakčiais ir neaiškiais motyvais, nepateikdamas konkrečių faktų ar įrodymų. Tvarkos aprašo 30 punktas (patikrinimo metu galiojusios redakcijos 30 punktas) nustato, kad vidaus reikalų įstaigose atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą vidaus reikalų ministro pavedimu vertina Teisės departamentas. Taigi tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik vidaus reikalų ministro pavedimu. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis patikrinimo metu galiojusia Tvarkos aprašo redakcija, todėl pareiškėjo teiginiai dėl negaliojančio teisės akto nepagrįsti. Remiantis teismų praktika, tarnybinio patikrinimo išvada nepripažįstama savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl bylos dalis dėl ginčijamos tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis yra karys savanoris ir eina statutinio kario savanorio pareigas, vertintini kritiškai, nes pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas vadovaujantis vidaus tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir minėti motyvai nėra reikšmingi šio ginčo sprendimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, statutinio valstybės tarnautojo, atleidimo iš vidaus tarnybos savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, bylą išnagrinėjo pažeisdamas proceso betarpiškumo principą.
Proceso betarpiškumo principas reikalauja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, ištirtų byloje įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus (ABTĮ 79 str. 1 d.).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde jo procesinių teisių pažeidimu nurodo tai, kad teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovų atstovams, nepripažino jų dalyvavimą būtinu.
ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ nėra nuostatų, kurios teismams suteiktų teisę įpareigoti proceso šalis dalyvauti teismo posėdžiuose ar pripažinti jų dalyvavimą posėdyje būtinu. Iš bylos medžiagos matyti ir pareiškėjas to neneigia, kad atsakovams apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, byloje pateikti atsakovų išsamūs atsiliepimai, todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovų atstovų nedalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje galėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.
Apeliacinio skundo teiginiai esą teismas neišnagrinėjo iki visų esminių bylos aplinkybių, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, nes neįvertino fakto, jog pareiškėjas iki šiol eina statutinio kario savanorio pareigas, todėl negalima teigti, kad pareiškėjas savo poelgiu sugriovė vidaus reikalų sistemos autoritetą visuomenės akyse, nepagrįsti ir juos paneigia bylos medžiaga.
Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnu, 2015 m. kovo 31 d., apie 00.41 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus ir toks jo poelgis pripažintas žeminančiu pareigūno vardą.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šio punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Administracinių teismų praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012, 2009 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-352/2009, 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010, 2010 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-272/2010, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010, 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo apimtyje nėra pagrindo keisti teismų suformuotos praktikos dėl pareigūno vardo pažeminimo kvalifikavimo, kai pareigūnas nepaiso draudimo vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo veika kvalifikuota teisingai, pagrįstai nepripažinus pareiškėjo nurodytų aplinkybių paneigiančiomis atleidimo pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą pagrindą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011, 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-193/2011, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012). Taigi, atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-193/2011). Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, pats pranešė apie padarytą administracinį pažeidimą, dėl jo gailėjosi, yra karys savanoris, taigi pateisina visuomenės teisėtus lūkesčius, vertinimas nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos kontekste. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo nesuvokęs, kad savo veiksmais darė atitinkamą pažeidimą, tačiau tai jokiu būdu nepaneigia šioje byloje nustatyto fakto, jog pareiškėjas neblaivus vairavo transporto priemonę ir pažemino pareigūno vardą.
Pabrėžtina, kad atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas ir nėra drausminė nuobauda, todėl šį faktą patvirtinantys duomenys galėjo būti gauti ir ne tarnybinio patikrinimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju stabdyti atleidimą iš tarnybos, iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo – transporto priemones vairavimo neblaiviam, – nebuvo pagrindo. Šios atsakomybės rūšys yra savarankiškos ir gali būti taikomos nepriklausomai viena nuo kitos.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad 2015 m. balandžio 2 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo grindžiamas negaliojančiu teisės aktu – vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo buvo atliekamas vadovaujantis nurodyto tvarkos aprašo ginčo laikotarpiu aktualia redakcija. Pareiškėjo teiginys, kad tarnybinis patikrinimas atliktas šališkai, neišsamiai, nepagrįstas jokiais įrodymais ir teisėjų kolegijos taip pat atmetamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi. Atsižvelgiant į tai: 1) jog išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas; 2) jog išvadoje nurodyti minėti pasiūlymai nėra privalomi vadovui (išvados adresatui); 3) vadovui patvirtinus išvadą (joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas) tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto dalimi, <...> ABTĮ taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-851/2004, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007, 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015 ir kt.).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad skundžiamas dokumentas – tarnybinio patikrinimo išvada – pareiškėjui nesukuria savarankiškų teisinių pasekmių ir negali būti pripažinta individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, todėl ši bylos dalis pagrįstai nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su mokymo Ugniagesių gelbėtojų mokykloje išlaidų grąžinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas materialinės teisės normas taikė bei aiškino teisingai.
Pareiškėjui pareiga atlyginti mokymosi išlaidas atsirado nutraukus su juo Profesinio mokymo vykdymo sutartį. Šio ginčo apimtyje pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. su Ugniagesių gelbėtojų mokykla bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos sudarytą mokymosi sutartį Nr. 120 įsipareigojo baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus ir šios sutarties 4.2.1–4.2.7 punktuose nustatytais atvejais grąžinti mokymo įstaigai visas mokymosi išlaidas. Ši nuostata numatyta ir įstatyme, t. y. Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pagal kurį privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra asmens įsipareigojimas baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Taigi, konstatavus, kad pareiškėjas teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos anksčiau nei praėjus 5 metams nuo jo mokymosi baigimo, pareiškėjui atsiranda prievolė vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtoje sutartyje nei Statute nesant numatyta jokių šios prievolės taikymo išimčių ar sąlygų, grąžintinas mokymosi išlaidas apskaičiuoti pareiškėjo nurodytu būdu nėra teisinio pagrindo.
Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė