Baudžiamoji
byla Nr. 2K-549/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.23.2.
2.1.15.2.10.
2.2.5.5.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2006 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto
Stakausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant
E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui D. Skorupskaitei-Lisauskienei,
gynėjams R. Kersnauskui, D. Pociui,
Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu R. E. nuteistas:
pagal BK 260 straipsnio 1
dalį (už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu
dvejiems metams;
pagal BK 260 straipsnio 1
dalį (už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu
dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63
straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
A. G. nuteistas:
pagal BK 22 straipsnio 2
dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį (už pasikėsinimą neteisėtai disponuoti psichotropinėmis
medžiagomis) laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal BK 260 straipsnio 1
dalį (už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu
dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio
1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant su Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio
1 dalį paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Priteista iš R. E. ir A. G.
lygiomis dalimis 50 Lt proceso išlaidų Valstybei.
Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d.
nutartimi nuteistųjų R. E. ir A. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. G. gynėjo, prašiusio nuteistojo A. G.
kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. E. gynėjo, prašiusio nuteistojo R. E.
kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų A. G. ir R. E. kasacinius
skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai pasikėsino
parduoti psichotropines medžiagas, t. y. 2005 m. vasario 1 d., apie 19.00 val., Sportininkų
g., Klaipėdoje, A. G. iš
ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 5 tabletes, manydamas, kad jose yra
psichotropinės medžiagos, kurias tą pačią
dieną, apie 19 val., Klaipėdoje, automobilyje, pardavė kaip psichotropines
medžiagas nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr. 1 ir pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, kuri
nebuvo baigta, nes A. G. nesuvokė, kad veikos
negali pabaigti, nes kėsinasi į netinkamą objektą.
Taip pat R. E. ir A. G. nuteisti už tai, kad veikdami
bendrininkų grupėje neteisėtai įgijo, laikė,
gabeno psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti, bei pardavė ir taip platino, t. y. 2005 m. vasario 11 d., tikslus laikas ir
vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, R. E. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai,
turėdami tikslą parduoti, įgijo 98 tabletes, kurių sudėtyje buvo 8,084 g. psichotropinės medžiagos - MDMA, jas laikė
ir gabeno, kurias tą pačią dieną,
apie 20 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esančioje „Lukoil“
degalinėje už 700 Lt pardavė
nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 1, ir taip platino psichotropinę medžiagą - MDMA.
R. E. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines
medžiagas turėdamas
tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2005 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslus laikas ir vieta
ikiteisminio tyrimo metu
nenustatyta, R. E. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti
ar kitaip platinti įgijo narkotines medžiagas - kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė 0,1 g., jas
laikė ir gabeno savo automobilyje „VW-Golf“, v. n. (duomenys
neskelbtini), iki 2005
m. vasario 11 d., 20 val., kol Liepojos g., Klaipėdos mieste esančioje „Lukoil“ degalinėje jį sulaikė
policijos pareigūnai.
Nuteistasis
A. G. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartį ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius
skunde teigia, kad jam NVIM buvo pritaikytas neteisėtai, nes jis buvo
provokuojamas padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Iš byloje
esančios medžiagos akivaizdu, kad kasatorių padaryti nusikalstamas veikas
sukurstė NVIM dalyviai (policijos pareigūnai bei liudytojas, kuriam taikytas
anonimiškumas, Nr. 1). Konstatavus, kad kasatoriaus nusikalstamas veikas lėmė
provokacija, už tokias veikas negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes
valstybė negali sukurti „nusikaltimų“, o po to už juos bausti. Be to, bet kokia
informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje
numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Kasatorius pažymi, kad
NVIM gali būti tik prisijungiama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip
pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kurie tęsiasi be
operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Kiekvienoje baudžiamojoje
byloje turi būti patikrintas NVIM taikymo teisėtumas, nes tik teisėtai gauti
duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Tuo tarpu, kaip nurodo kasatorius,
nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepatikrino NVIM taikymo
teisėtumo, o būtent, ar kasatorius nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamas
veikas. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas bylos
nagrinėjimo teisme dalyviams neatskleidė medžiagos, kuria buvo sankcionuotas
NVIM taikymas, turinio.
Kasatorius taip
pat nurodo, kad teismai netikrino liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, Nr.
1 anonimiškumo suteikimo pagrindo, nors anonimiškumo taikymo pagrįstumas turi
būti tikrinamas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Nepatikrinęs, ar egzistuoja
anonimiškumo taikymo pagrindai ir sąlygos, teismas negali liudytojo ar
nukentėjusiojo, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymų laikyti patikimais ir
jais remtis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu teismai nepatikrinę anonimiškumo
suteikimo liudytojui Nr. 1 pagrindo konstatavo, kad šio liudytojo parodymais
nėra pagrindo abejoti, be to, net neapklausė šio liudytojo apeliacinės
instancijos teisme pakartotinai.
Nuteistasis
R. E. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutarties
dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl
neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) ir baudžiamąją bylą šioje
dalyje nutraukti. Taip pat nuteistasis R. E. prašo teismą pakeisti Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio
24 d. nutartį. Jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies
(dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis) į BK 259 straipsnio 2 dalį
arba taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu
nesusijusią bausmę.
Kasatorius
skunde teigia, kad jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto
disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) nuteistas nepagrįstai. Kasatoriaus
padarytoje veikoje nėra tiesioginės tyčios parduoti psichotropines medžiagas,
nes parduodamas tabletes A. G. kasatorius nežinojo, kad tai psichotropinė
medžiaga MDMA.
Kasatorius
nesutinka su jam nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe - veikimu
bendrininkų grupėje kartu su A. G. parduodant psichotropines medžiagas. Jis
teigia, kad jis kartu su A. G. psichotropinių medžiagų neįsigijo, o nusikaltimo
padarymo dieną su juo nebuvo susitikęs. Be to, kasatorius pažymi, kad
psichotropinės medžiagos jis A. G. nepardavė, o A. G. grąžino jam skolą.
Taip pat
kasatorius ginčija jo nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto
disponavimo narkotinėmis medžiagomis) ir nurodo, kad jo veika turi būti perkvalifikuota
į BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jis neturėjo tikslo platinti narkotinę
medžiagą – kanapes ir jų dalis. Tikslo parduoti ar kitokiu būdu platinti
narkotines medžiagas nepatvirtina jokie bylos duomenys, nes šią narkotinę
medžiagą jo automobilyje paliko draugai, o jis apie tai pamiršo. Be to, jo
namuose atlikus kratą nebuvo rasta nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų,
todėl jis šių medžiagų platinimu neužsiima.
Nuteistojo
A. G. ir nuteistojo R. E. kasaciniai skundai tenkintini iš
dalies.
Dėl nuteistojo
A. G. kasacinio skundo.
Dėl
nusikalstamos veikos imitacijos modelio teisėtumo
Nuteistasis
A. G. kasaciniame skunde teigia, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis yra
neteisėtas, nes jis buvo išprovokuotas parduoti psichotropines medžiagas. Pagal
Operatyvinės veiklos įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1537
redakcija) 3 straipsnio 5 ir 19 dalis nusikalstamos veikos imitacijos
modelis – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar
kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo
kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir
valstybės saugumą. Tokie operatyviniai veiksmai atliekami tais atvejais, kai
kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės
interesus. Operatyvinio tyrimo pagrindus nustato Operatyvinės veiklos įstatymo
9 straipsnis. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą NVIM,
kaip vienas iš operatyvinių veiksmų, gali būti sankcionuojamas tada, kai
nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie
rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, arba apie tokį nusikaltimą
rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.
Iš
bylos medžiagos matyti, kad NVIM A. G. buvo pritaikytas nepažeidžiant jo
sankcionavimo pagrindų. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys
neskelbtini) pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjos 2004 m.
gruodžio 3 d. nutartį buvo klausomasi įtariamojo šioje byloje telefoninių
pokalbių, iš kurių turinio paaiškėjo, kad A. G. užsiima narkotinių ir
psichotropinių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu (telefoninio pokalbio,
vykusio 2004 m. gruodžio 16 d., išklotinė (t. 1, b. l. 49)). Siekiant
patikrinti šią informaciją, buvo pradėta operatyvinė byla ir atliktas pirminis patikrinimas,
kurio metu, policijos pareigūnui L. B. sudarius sąlygas A. G. susipažinti su
liudytoju, kuriam vėliau jo prašymu buvo taikomas anonimiškumas, Nr. 1, A. G.
pats pasiūlė šiam liudytojui įsigyti narkotinių medžiagų. Šias bylos aplinkybes
patvirtino tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojas
L. B. ir liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1. Šio pirminio
patikrinimo metu gauta informacija apie tai, kad A. G. užsiima narkotinių ar
psichotropinių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu, t. y. atlieka BK 260
straipsnyje numatytas sunkias ar labai sunkias nusikalstamas veikas, buvo NVIM
sankcionavimo pagrindas, todėl Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro
pavaduotojas pagal 2005 m. sausio 31 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato
teikimą sankcionavo NVIM taikymą dėl A. G. ir kitų galimai nusikalstamais
ryšiais su juo susijusių asmenų siekiant išaiškinti BK 260 straipsnyje
numatytas nusikalstamas veikas. Be to, priešingai nei teigia kasatorius, iš
pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo akivaizdu, kad teismas
atskleidė medžiagos, kuria remiantis buvo sankcionuotas NVIM taikymas, turinį.
Tiek liudytojas L. B., tiek liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1
buvo apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 1, 189-192; t. 2, b. l. 8),
o jų parodymai teismo ištirti ir įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis.
Tačiau
kad teismas pripažintų NVIM surinktą informaciją įrodymu byloje, nepakanka, kad
NVIM būtų sankcionuotas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų.
NVIM teisėtu daro ne tik jo sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jo realizavimo
teisėtumas. Net ir esant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytiems NVIM
sankcionavimo pagrindams, taikant NVIM negalima asmens provokuoti padaryti
nusikaltimą. Juo gali būti tik prisijungiama prie tęstinių ar trunkamųjų
nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Pagal
Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas,
aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens
veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti
nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacijos sąvoka taip
pat apibrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001,
kurioje nurodyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti
nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų
pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri
buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens
lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant,
prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius
jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai.
NVIM
panaudojimas būtų buvęs neteisėtas, jei slaptasis jo dalyvis būtų provokavęs A.
G. nusikalsti. Tuo tarpu iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad NVIM
dalyvis A. G. aktyviais veiksmais būtų raginęs gauti, o po to jam parduoti
psichotropines medžiagas, taip pat būtų įkalbinėjęs nuteistąją parduoti
psichotropinių medžiagų, šiam nesutikus to daryti. Ikiteisminio ir teisminio
bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas,
Nr. 1 parodė, kad jam buvo nurodyta išsiaiškinti, ar A. G. iš tikrųjų prekiauja
narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kas jo bendrininkai ir t. t.,
tačiau kartu išaiškinta, kad negalima A. G. provokuoti padaryti nusikaltimą, t. y.
pačiam prašyti, kad A. G. gautų narkotinių medžiagų. Tai patvirtino teisme liudytojas
- policijos pareigūnas L. B., davęs nurodymus liudytojui, kuriam taikytas
anonimiškumas, Nr. 1.
Byloje
nustatyta, kad pats nuteistasis A. G. su liudytoju, kuriam taikytas
anonimiškumas, Nr. 1, pradėjo pokalbį apie narkotines medžiagas, pasiūlė pirkti
iš jo narkotines medžiagas ir davė savo telefono numerį. Taigi A. G. pats nusprendė
elgtis nusikalstamai, t. y. parduoti narkotines medžiagas, ir taip įtraukė liudytoją,
kuriam taikytas anonimiškumas, Nr. 1 į nusikalstamą veiką. Šis jokiais
veiksmais neskatino ir tik prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos. NVIM
taikymas A. G. nevaržė jo pasirinkimo laisvės, nes nuteistasis, užuot pardavęs
psichotropines medžiagas, galėjo pasirinkti kitą teisėtą elgesio variantą: atsisakyti
daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas
ir pranešti apie kurstymą padaryti nusikalstamą veiką, bet to nepadarė. Taigi kasatorius
A. G. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms,
kolegija laiko, kad NVIM A. G. buvo pritaikytas teisėtai, o jo naudojimo metu
gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais A. G. dalyvavimą
padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Dėl
anonimiškumo taikymo liudytojui teisėtumo
Nuteistasis
A. G. kasaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį
nuosprendį rėmėsi liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodymais,
nepatikrinęs anonimiškumo taikymo šiam liudytojui pagrindų ir sąlygų.
Anonimiškumo
taikymo liudytojams pagrindai yra nustatyti BPK 199 straipsnyje, kuriame nurodyta,
kad nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumas gali būti taikomas, jeigu yra
trys sąlygos, nustatytos BPK 199 straipsnio 1 dalyje: gresia realus pavojus
nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei,
sveikatai, laisvei ar turtui; nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs
baudžiamajai bylai; nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai
sunkaus ar sunkaus nusikaltimo. BPK 199 straipsnio 2 dalyje taip pat pažymėta,
kad nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumas taikomas, jeigu yra visi šiame
straipsnyje išvardyti pagrindai. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas,
kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 dalyvavo baudžiamajame procese dėl BK 260
straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, dėl kurių padaryto įtarimai buvo
pareikšti A. G. ir R. E. Šios veikos pagal BK 11 straipsnio 2 dalį
priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, anoniminio liudytojo parodymai buvo
svarbūs baudžiamojoje byloje, kadangi jis buvo tas asmuo, kuris tiesiogiai
dalyvavo perkant-parduodant psichotropines medžiagas. Anonimiškumas liudytojui
buvo suteiktas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu liudytojo prašymu, kurį
jis parašė prieš jo apklausą 2005 m. gegužės 25 d. ir kuriame jis nurodė, kad
dėl dalyvavimo NVIM jo gyvybei, sveikatai ir turtui gresia realus pavojus. Todėl
kolegija laiko, kad suteikiant liudytojui anonimiškumą BPK 199 straipsnio
reikalavimai nebuvo pažeisti.
Pirmosios
instancijos teismo posėdžio metu liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.
1 buvo apklaustas laikantis reikalavimų, nustatytų BPK 282 straipsnyje. Tačiau
teismo suteikta galimybe suformuluoti klausimus liudytojui Nr. 1 pasinaudojo
tik kito nuteistojo šioje byloje (R. E.) gynėjas, tuo tarpu nei pats A. G., nei
jo gynėjas klausimų raštu liudytojui Nr. 1 nepateikė. Teismui paskelbus liudytojo
Nr. 1 parodymus, nei vienas iš proceso dalyvių papildomų klausimų neturėjo. Kasatorius
nepasinaudojo teismo suteikta galimybe užduoti liudytojui Nr. 1 klausimų, todėl
jo procesinės teisės tiriant įrodymus teisiamojo posėdžio metu nebuvo
suvaržytos.
Dėl
R. E. nuteisimo už neteisėtą
įgijimą, laikymą, gabenimą narkotinių medžiagų - 0,1 g kanapių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip
platinti, ir jo veiksmų kvalifikavimo.
R. E. nuteistas už tai, kad
neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2005 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslus laikas ir
vieta ikiteisminio tyrimo metu
nenustatyta, R. E. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai,
turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo narkotines medžiagas -
kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė 0,1
g., jas laikė ir gabeno savo automobilyje „VW-Golf“, v. n. (duomenys
neskelbtini), iki 2005 m. vasario
11 d., 20 val., kol Liepojos g., Klaipėdos mieste esančioje „Lukoil“ degalinėje jį sulaikė policijos
pareigūnai. Jo padaryta veika šioje dalyje kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio
1 dalį. BK 260 straipsnio 1 dalis
numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių
medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint
tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių
medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Minėti veikos požymiai suformuluoti
kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta
bent viena iš šiuose BK straipsniuose nurodytų veikų.
Nuteisimo
dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo,
gabenimo sąlyga yra įgijimo, laikymo, gabenimo faktų nustatymas ir pagrindimas
apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. BPK 305
straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio
aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta,
aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos
svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punkte reikalauja, kad
nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos
teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus
įrodymus. Apylinkės teismas nesilaikė šių įstatymo
reikalavimų ir pripažindamas R. E. kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo nesirėmė
minėtų įstatymų reikalavimais. Nuosprendyje teigiama, kad „2005 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslus laikas ir
vieta ikiteisminio tyrimo metu
nenustatyta, R. E. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo...“. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nėra jokio narkotinių
medžiagų įsigijimo fakto pagrindimo byloje išnagrinėtais įrodymais. Įsigijimo
faktas teismo paprasčiausiai prezumuojamas remiantis narkotinių medžiagų radimo
automobilyje faktu. Nuteistasis nedavė tokių parodymų, kurie patvirtintų
narkotinių medžiagų įsigijimo faktą iš nenustatyto asmens. Byloje nėra kitų
įrodymų, pagrindžiančių nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytą narkotinių
medžiagų įsigijimo faktą. Todėl kolegija laiko, kad šioje dalyje teismo išvados
nepatvirtintos įstatymo nustatytu būdu gautais ir teismo posėdyje ištirtais
įrodymais, kaltinimas yra nekonkretus ir nepagrįstas jokia bylos medžiaga,
todėl nuosprendžio dalis, kuria R. E. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
už narkotinių medžiagų įgijimą, naikintina dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.
Kas dėl R. E. nuteisimo už narkotinės
medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurių
bendra masė 0,1 g., laikymą ir gabenimą savo automobilyje „VW-Golf“, v. n. (duomenys
neskelbtini), iki 2005 m. vasario
11 d., 20 val, tai kolegija laiko, kad dėl šių veikų padarymo byloje yra
pakankamai įrodymų. Laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų
buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar
buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Gabenimas -
tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas,
perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno
miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos
gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse,
krepšyje ir pan. Nors narkotinės medžiagos buvo rastos stovinčiame
automobilyje, tačiau neabejotinai galima teigti, kad jos buvo ir gabenamos, nes
automobilis buvo ką tik įvažiavęs į degalinę.
Nuteistasis
R. E. kasaciniame skunde ginčija padarytos veikos kvalifikaciją ir dėl
nuteisimo už 0,1 gr. kanapių laikymą ir gabenimą tikslu parduoti ar kitaip
platinti narkotinę medžiagą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos
teismas pripažindamas R. E. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl
disponavimo narkotinėmis medžiagomis) nemotyvavo, kuo pasireiškė tikslo
parduoti ar kitaip platinti buvimas nuteistojo veikoje. Teismai tik pažymėjo,
kad vien nuteistojo R. E. suvokimas, kad jo automobilyje rasta medžiaga
(kanapės ir jų dalys) yra narkotinė, apsprendžia tikslo parduoti ar kitaip
platinti šią medžiagą buvimą jo veikoje, o nuteistojo versija apie tai, kad
narkotines medžiagas jo automobilyje paliko draugai, yra neįtikinama, todėl
atmestina.
Kadangi
BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija kaip pagrindinį nusikaltimo
sudėties subjektyvųjį požymį nurodo asmens tikslą „parduoti ar kitaip
platinti“, šio požymio buvimas baudžiamojoje byloje greta kitų požymių taip pat
turi būti motyvuotas.
Nusikalstamos
veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su
nusikalstamos veikos padarymu. Taigi BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje
įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą
atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti
narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nuteistojo tikslas
„parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar
psichotropinių medžiagų, arba jau prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos
veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik įtariamojo ar kaltinamojo
parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką,
bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą
„parduoti ar kitaip platinti“ narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbia
reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų
medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos
panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybes ir kiti objektyvūs
bylos duomenys.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų
praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias
nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.8. punkte nurodyta, kad apkaltinamasis
nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti
pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius
nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Bylos duomenimis
nustatyta, kad pas R. E. rastų narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, kiekis
0,1 g., buvo penkiasdešimt kartų mažesnis už viršutinę šios medžiagos nedidelio
kiekio ribą, o šio kiekio būtų užtekę ne daugiau kaip vienai „žolės“ dozei.
Itin mažas rastų narkotinių medžiagų kiekis, kurio būtų užtekę ne daugiau kaip
vienai „žolės“ dozei, leidžia abejoti tikslo parduoti ar kitaip platinti šias
medžiagas buvimu R. E. veikoje. Pats kasatorius neigė šias medžiagas laikęs
pardavimo tikslais, o ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė,
kad narkotinę medžiagą – kanapių „suktinę“, jo automobilyje paliko draugai. Šią
„suktinę“ jis ketino surūkyti pats, bet vėliau apie tai pamiršo.
Svarbią
reikšmę tokiais atvejais įgauna duomenys apie tai, ar asmuo vartoja narkotine
medžiagas, ar yra narkologinėje įskaitoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad
nuteistasis R. E. psichiatrijos bei priklausomybės ligų kabinetų įskaitose
nebuvo įrašytas, (t. 1, 129-131). Tačiau pačio R. E. medicininė ekspertizė,
kuri leistų nustatyti, ar jis vartoja narkotines medžiagas ir leistų
patvirtinti ar paneigti jo parodymus, nebuvo paskirta. Nesant tvirtų įrodymų,
kad R. E. pats nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, negalima
daryti neginčijamos išvados, kad nuteistasis R. E. narkotines medžiagas laikė
ne asmeniniam naudojimui, o turėdamas tikslą realizuoti kitiems asmenims, nes,
kaip parodė pats nuteistasis, apie draugų paliktą kanapių „suktinuką“, kurį
ketino pats surūkyti, jis pamiršo, o byloje nėra jokių šias aplinkybes
paneigiančių duomenų. Tačiau teismai nevertino šių aplinkybių, kurios yra
svarbios tikslui nustatyti. Teismai atmetė šiuos nuteistojo parodymus apie
narkotinių medžiagų įsigijimo ir laikymo automobilyje aplinkybes, bet nepateikė
įrodymų, pagrindžiančių tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas
buvimo R. E. veikoje. Teismai tik pažymėjo, kad nuteistasis R. E.
pats narkotinių medžiagų nevartoja, todėl jo versija apie tai, kad jis pamiršo
apie automobilyje draugų paliktas narkotines medžiagas, yra atmestina kaip
nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas tikslo
parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas – kanapes buvimą R. E. veikoje
išvedė išeidamas iš psichotropinės medžiagos MDMA pardavimo fakto, nustatyto
šioje byloje. Byloje nustatyta aplinkybė, kad narkotinės medžiagos buvo rastos
sulaikant R. E. dėl psichotropinės medžiagos MDMA pardavimo NVIM dalyviui,
neginčijamai patvirtina tik tai, kad R. E. turėjo tikslą parduoti
psichotropines medžiagas, tačiau neįrodo, kad nuteistasis turėjo tikslą
parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas (kanapes ar jų dalis). Kaltinamojo
padarymas baudžiamajame įstatyme numatytos ir jam inkriminuotos nusikalstamos
veikos baudžiamojoje byloje turi būti įrodytas nesant jokios abejonės bei
išdėstant visus kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą dėl konkrečios nusikalstamos
veikos padarymo patvirtinančius įrodymus. Kolegija laiko, kad byloje surinkti
įrodymai neduoda pagrindo išvadai, kad R. E. narkotinę medžiagą - 0,1 gr. kanapių, automobilyje gabeno ir laikė
tikslu parduoti ar kitaip platinti. Esant šioms aplinkybėms, R. E. padaryta
veika perkvalifikuojama į BK 259 straipsnį, kuriame atsakomybė numatyta už
narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą ir laikymą be tikslo parduoti a
kitaip platinti.
Nuteistasis
R. E. nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė supratęs,
kad jis neteisėtai laikė ir gabeno savo automobilyje narkotines medžiagas –
kanapes ir jų dalis neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nuteistasis
R. E. suvokė, kad jo automobilyje laikoma ir gabenama medžiaga „žolė“
(kanapės ir jų dalys) yra narkotinė, nes bendravo su asmenimis, rūkančiais
„žolę“, žinojo šios medžiagos poveikį asmens sveikatai, ir norėjo taip veikti, taigi
jo kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia.
Byloje
nustatyta, kad R. E. neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas – kanapes
ir jų dalis, kurių bendra masė sudarė 0,1 g. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK
259 straipsnį diferencijuojama pagal disponuojamų narkotinių ar psichotropinių
medžiagų kiekį. Priklausomai nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio,
padaryta nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio
1 dalį kaip nusikaltimas arba pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (nustačius
nedidelį šių medžiagų kiekį) - kaip baudžiamasis nusižengimas. Bylos duomenimis
nustatyta, kad nuteistasis R. E. neteisėtai laikė ir gabeno narkotinės
medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių bendra masė sudarė 0,1 g. Kadangi
vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m.
balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų
nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ pas R. E.
rastos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kiekis laikytinas nedideliu,
todėl R. E. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 259 straipsnio 2
dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Esant šioms aplinkybėms,
nuteistojo R. E. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 260 straipsnio
1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.
Dėl
R. E. ir A. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl bendrininkų grupėje padaryto neteisėto įgijimo, laikymo ir gabenimo 98 tablečių, kurių sudėtyje buvo 8,084 g. psichotropinės medžiagos - MDMA, turint
tikslą jas parduoti, bei pardavimo.
Greta kito nusikaltimo, R. E. ir A. G.
nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas,
turėdami tikslą jas parduoti, bei pardavė
ir taip platino, t. y. 2005 m.
vasario 11 d., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, R. E. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe,
iš ikiteisminio tyrimo metu
nenustatyto asmens neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, įgijo 98 tabletes, kurių sudėtyje buvo 8,084 g. psichotropinės
medžiagos - MDMA, jas laikė ir gabeno ir tą pačią dieną, apie 20 val., Liepojos g., Klaipėdoje esančioje
„Lukoil“ degalinėje už 700 Lt pardavė
nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 1, ir taip platino psichotropinę medžiagą – MDMA
Nuteistasis
R. E. kasaciniame skunde teigia, kad parduodamas A. G. 98 tabletes, kurių sudėtyje buvo 8,084 g.
psichotropinės medžiagos MDMA, nežinojo, kad tai psichotropinė medžiaga, todėl
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis
medžiagomis) turi būti išteisintas nesant jo kaltės padarius šią nusikalstamą
veiką. Kolegija pažymi, kad šis nuteistojo R. E. kasacinio skundo
argumentas atitinka jo apeliacinio skundo vieną iš motyvų, o apeliacinės
instancijos teismas, atmesdamas R. E. apeliacinį skundą, nutartyje motyvuotai
pasisakė kaltės klausimu.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260
straipsnio 1 dalį galima tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad
neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar
psichotropines medžiagas turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba
parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas ir nori taip
veikti. Nors nuteistasis R. E. teigia, kad parduodamas A. G. tabletes nežinojo,
kad tai psichotropinė medžiaga MDMA, vadinama „ratais“, šiuos nuteistojo
parodymus paneigia jo paties ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti
pirminiai parodymai bei juos atitinkantys kiti bylos duomenys. Bylos duomenimis
nustatyta, kad R. E., 2005 m. vasario 12 d. apklaustas įtariamuoju, parodė, kad
radęs maišelį su tabletėmis, suprato jog tai psichotropinė medžiaga MDMA,
vadinama „ratais“. Nuteistasis šios medžiagos neišmetė ir laikė savo žinioje su
tikslu vėliau realizuoti, nes susitikęs A. G. jo klausė, kur galėtų realizuoti
rastą psichotropinę medžiagą (t. 1, b. l. 76-79). Be to, šiuos R. E. pirminius
parodymus patvirtino 2005 m. vasario 12 d. įtariamuoju apklaustas A. G.,
parodęs, kad 2005 m. vasario 11 d. susitiko su R. E. ir susitarė, kad
pastarasis gaus psichotropinės medžiagos, vadinamos „ratais“, bei nurodė vienos
tabletės kainą. Tos pačios dienos vakare R. E. susitiko su A. G. ir jam
pardavė 98 tabletes, kurių sudėtyje buvo 8,084 g. psichotropinės medžiagos MDMA
(t. 1, b. l. 112-114). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. E.,
parduodamas tabletes A. G., suvokė, kad tai psichotropinė medžiaga MDMA,
vadinama „ratais“, žinojo šios medžiagos kainą ir norėjo taip veikti, todėl jo
veiksmuose yra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta tiesioginės tyčios
kaltės forma. Nors šiuos pirminius parodymus tiek R. E., tiek A. G. vėlesnių
apklausų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu paneigė, būtent šiuos nuteistųjų
parodymus teismas pripažino sutampančius esminėse detalėse ir teisingus.
Nuteistasis R. E. teigia, kad A. G.
tablečių nepirko, o grąžino jam skolą. Bylos medžiaga nustatyta, kad abu
nuteistieji iš anksto tarėsi dėl tablečių kainos (t. 1, b. l. 112-114). Taigi,
R. E. tabletes A. G. perdavė už iš anksto sutartą kainą. Be to, sulaikius
nuteistąjį R. E., jo piniginėje buvo rasti A. G. perduoti pinigai už
psichotropines medžiagas (viena šimto litų kupiūra, kurios Nr. AC 1866783 ir
dvi dviejų šimtų litų kupiūros, kurių Nr. AB 3727472 ir Nr. AB 7790518), gauti
iš NVIM dalyvio (t. 1, b. l. 26-27; 68).
Abudu nuteistieji veikė bendrai
suderintais veiksmais, abu realizavo BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo
objektyvų veikos požymį – R. E. įgijo ir gabeno, o A. G. pardavė psichotropine
medžiagas, todėl teismas pagrįstai pripažino juos veikus bendrininkų grupėje.
Tačiau
iš bylos medžiagos matyti, kad dalis kai kurios nusikalstamos veikos buvo
padarytos veikiant pagal nustatyta tvarka patvirtintą NVIM. Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2002 m. spalio 8 d.
nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2002), jei nusikalstama veika buvo
padaryta ir išaiškinta veikiant pagal NVIM, tokia veika kvalifikuojama ne kaip
baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes šia
veika nepadaroma esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, kadangi
kaltininkas, nors ir atlieka viską, ką, jo manymu, turi atlikti, nusikalstamos
veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
NVIM dėl A. G. ir kitų galimai nusikalstamais ryšiais
su juo susijusių asmenų, siekiant išsiaiškinti BK 260 straipsnyje numatytas
nusikalstamas veikas, buvo sankcionuotas 2005 m. sausio 31 d. R. E. ir A. G.
nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
(neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis), padarė 2005 m. vasario
11 d., t. y. jau po NVIM modelio
sankcionavimo. Taigi, A. G. ir R. E. veiksmai buvo
sąlygoti NVIM dalyvio veiksmų, nes būtent jam įgijo, gabeno ir pardavė
psichotropinę medžiagą. Kadangi kaltininkų veiksmus kontroliavo teisėsaugos
pareigūnai ir psichotropinė medžiaga buvo parduota NVIM dalyviui, reali žala
baudžiamojo įstatymo saugomom vertybėm nebuvo padaryta, nes psichotropinė
medžiaga nebuvo paleista tolimesnėn apyvarton. Todėl kaltininkai, nors ir
atliko viską, ką jų manymu, turėjo atlikti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos
nusikalstamos veikos sudėčiai realizuoti, tačiau, esant minėtoms aplinkybėms,
laikytina, kad jų veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
Kartu
švelnintina ir paskirta bausmė, nes skirdamas bausmę teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintų aplinkybių, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo stadiją.
Dėl
BK 62 straipsnio taikymo.
Nuteistasis
R. E. kasaciniame skunde prašo jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą
ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Ši norma numato
galimybę paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala,
jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena šio straipsnio 2 dalies 1-6 punkte
numatytą sąlyga. Šią bylą nagrinėję teismai padarė išvadas, kad taikyti R. E.
BK 62 straipsnį nėra pagrindo. Kolegija su šiomis išvadomis sutinka, nes BK 62
straipsnyje nustatytų būtinų sąlygų, paskirti švelnesnę, negu įstatymo
numatyta, bausmę, šioje byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nebuvo nustatyta R. E. atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, taigi BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos kasatoriui
negali būti taikomos.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a:
Pakeisti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d.
nutartį.
Panaikinti Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl R. E.
nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių, kurių bendra masė 0,1 g. įgijimą,
turint tikslą parduoti ar kitaip
platinti, ir šioje dalyje bylą nutraukti. Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio
dalį dėl R. E. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių, kurių bendra masė 0,1 g., gabenimą ir laikymą
savo automobilyje „VW-Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini), iki 2005 m. vasario 11 d., 20 val. tikslu
parduoti, pakeisti- perkvalifikuoti veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į
BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti 25 paras arešto.
Perkvalifikuoti R. E. ir A.
G. padarytą veiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis iš BK
260 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį ir
paskirti R. E. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1
dalį (už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimą
dvejiems metams. A. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 260
straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis)
paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63
straipsnio 1, 5 dalimis, R. E. šia nutartimi paskirtas bausmes
subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1
dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę bausmę ir paskirti
subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.
A. G. šia nutartimi
paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti
su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal
BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų laisvė
atėmimo bausme ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d.
nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų ir šešių
mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę
subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams ir dviems mėnesiams.
Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d.
nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai
Benediktas Stakauskas
Rimantas
Baumilas
Vytautas Piesliakas